KAIP ŽUVO STASYS VARČIŪNAS

TEODORAS PAPARTIS

Nedaug man teko pažinti a.a. Stasį Varčiūną. Neilgai teko su juo kartu dirbti, nes žiauri banditų ranka išplėšė jį iš gyvųjų tarpo. A. a. Stasys Varčiūnas 1943 m. pradžioje buvo perkeltas iš Vilniaus krašto į Šiaulių apskritį ir paskirtas Kuršėnų policijos nuovados viršininku.

Pats Kuršėnų valsčius buvo nemažas. Jame gyveno apie 16,000 — 18,000 gyventojų. Daugel vietų jį dengė miškai. Tad visai nenuostabu, kad nuo karo užsilikę ir pabėgę rusų karo belaisviai ir iš lėktuvų išmestos rusų parašiutininkų grupės rado tuose miškuose prieglobstį ir saugią priedangą. Ypač parašiutininkų grupės susisukę sau ilzdus ir, jausdamosios saugiai, pradėjo dirbti pragaištingą darbą vietos ūkininkų tarpe. Jie skleisdavo melagingas įvairias žinias, kurstė vieną gyventojų dalį neapkęsti kitos gyventojų dalies, o ypač tų, kurie nepasiduodavo jų melagingai propagandai, jų nešelpdavo ir buvo kiek pasiturintieji ūkininkai.

Patys parašiutininkai neretai versdavo vietos gyventojus atlikti net sabotažo darbus, arba padėti jiems atlikti jų uždavinius. Versdavo teikti jiems maistą, drabužius, žvalgyti apylinkes, būti jų ryšininkais ir t.t. Lietuvių tarpe parašiutininkai sau prijaučiančių ir bendradarbių rasdavo tik labai mažai. Bet už tai kitataučių, o ypač Lietuvos rusų tarpe, jie rasdavo neblogą dirvą savo tikslams siekti.

Žinios apie parašiutininkų ir pabėgusių rusų karo belaisvių darbus Kuršėnų policiją pasiekdavo kasdien. Pranešimus teikdavo vietos gyventojai. Iš vietos gyventojų gaunamos žinios nuolatos tirštėjo. Kiekvieną kartą jos buvo liūdnesnės ir baisesnės. Parašiutininkų ir jų sėbrų teroras prieš vietos gyventojus dažnėjo ir stiprėjo. Apsaugoti vietos gyventojus nuo rusų parašiutininkų ir rusų karo belaisvių plėšikavimų vienų Kuršėnų policijos jėgų neužteko. Teko sutelkti daugiau jėgų ir padaryti pagrindinį Kuršėnų valsčiaus miškų valymą.

1943 m. birželio mėn. pabaigoje ar liepos mėn. pradžioje (datos) neprisimenu) kartu su kitais policijos pareigūnais, gavau įsakymą vykti į pagalbą Kuršėnų policijai. Atvykęs į Kuršėnus, susitikau su a.a. Stasiu Varčiūnu. Jis buvo augšto ūgio, liesas, gražių veido bruožų. Apie 28 m. amžiaus. Neseniai buvo sukūręs šeimos židinį. Linksmo būdo, judrus, ir kaip tik tą dieną buvo gerai nusiteikęs. Kol rinkosi daugiau pareigūnų iš kitų vietų, su Stasiu Varčiūnu išsikalbėjome atvirai. Pasikalbėjimo metu Stasys Varčiūnas dažnai nusišypsodavo ir pasakydavo: “Pavojingesnių uždavinių atlikau. Sunkesnių dienų praleidau, būdamas Vilniaus krašte, o čia tik juokai”.

Pradedant pagrindinį miškų valymą, visos sutelktos jėgos buvo suskirstytos į dvi grupes. Stipresnioji buvo varomoji, o silpnesnioji buvo laukiamoji grupė. Jėgų paskirstymas ir tvarkymas vyko uždengtoje vietoje prie gražių rytmečio saulės spindulių. Bet toks gražus rytmetis neilgai buvo. Netrukus pradėjo dangus niauktis ir rodytis nedideli debesėliai. Kiek vėliau pradėjo lašnoti. Susitvarkę atsisveikinome, nes Stasys Varčiūnas buvo paskirtas laukiamosios grupės vadu, o aš likau prie varomosios grupės. Stasys Varčiūnas, paėmęs grupės vadovavimą, su visa grupe išvyko per Kuršėnų miest. plentu Šiaulių link, į nurodytą vietą užimti atitinkamą barą.

Išsiskyrus su Stasiu Varčiūnu, netrukus pradėjo kilti vėjas ir pradėjo lyti. Varomoji grupė, gerokai lietaus apkrapyta, pasiekė savo išeities ribą ir pradėjo miškų valymo darbą. Miškų valymo plotas buvo nemažas. Pats darbas buvo nelabai malonus. Tą nemalonumą sudarė lietus ir šlapi krūmai. Užtekdavo prie krūmo tik prikišti nosį, o jie, lyg gindamiesi nuo savęs, apipildavo visą žmogų vandens lašais. Per keletą valandų visi pareigūnai buvo taip sušlapę ir permirkę, kad drabužiuose tiek viršutiniuose, tiek apatiniuose sausos vietos nė siūlo nebuvo.

Pagaliau per žiūronus buvo pastebėta 15 asmenų banditų grupė. Žąsele išsirikiavę, skubiai pamiške traukėsi nuo varomosios grupės. Mat, pajutę, kad policija vykdo miškų valymą, nedrįso stoti į atvirą kovą, bet prisidengę miškingomis vietomis bėgo tolyn.

Banditų grupė ėjo kryptimi į laukiamosios grupės rankas, laikydamiesi nuo varomosios grupės apie 2 kilometrų atstumo. Prisidengę įvairiomis uždangomis, skubino pranykti iš policijos akių ir paslėpti savo pėdsakus.

Visą dieną smarkiai lijo. Artinose vakaras. Nakties tamsos šešėliai pradėjo gaubti aplinkumą. Pagaliau visai sutemo. Bet koks tolimesnis miškų valymo darbas buvo visai betikslis, nes miško tankumyne negalima buvo atskirti medžio bei krūmo nuo žmogaus. Be to, buvo tikėtasi, kad be anksčiau pastebėtų 15 banditų, miške dar gali būti jų ir daugiau. Jie iš pasalų galėtų padaryti varomajai grupei nuostolių. Tad varomosois grupės vadas davė laukiamosios grupės vadui sutartą ženklą, iššaudamas keletą šūvių į viršų. Tai reiškė, kad varomoji grupė dėl nakties tamsos sustabdė savo darbą ir surenka žmones į vieną vietą. Tarp grupių buvo apie 3—4 kilometrų atstumas.

Laukiamosios grupės vadas Stasys Varčiūnas, išgirdęs sutartą ženklą, panorėjo pats atvykti pas varomosios grupės vadą ir pasidalyti dienos įspūdžiais. Ir štai Stasys Varčiūnas paprašė vieną vietos civilį gyventoją, kuris gerai žinojo visus kelius, kartu vykti su juo. Juodu paėmė iš ten esančio dvaro po arklį, kad greičiau nuvyktų, ir raiti be balnų, artimiausiais ir tiesiausiais lauko keliukais pasileido varomosios grupės link.

Jojo keleliu pro vieno ūkininko sodybą, kuri buvo visai pamiškėje. Tuo metu kaip tik pas tą ūkininką buvo sustojusi ta pati 15 asmenų banditų grupė užkąsti. Lauke jų stovintis sargybinis pastebėjo atjojantį uniformuotą policijos pareigūną ir suriko: “policija!” Banditai, metę valgyti, šoko iš trobos laukan, išbėgę banditai, paleido iš automatų šūvius tiesiai į prajojantį Stasį Varčiūną ir civilį. Abu čia pat krito negyvi, nes pataikyta daug vietų tiesiog per vidurius ir per širdį. Nuovados viršininkas Stasys Varčiūnas visai nesitikėjo čia sutikti banditų, todėl be jokio atsargumo, drąsiai jojo pas varomosios grupės vadą.

Abu arkliai liko sveiki ir atbėgo namo. Kad banditai buvo išgąsdinti policijos pareigūno pasirodymo, rodo šis faktas. Kada banditai bėgo iš ūkininko trobos, tai vienas banditų, leisdamas šūvį į prajojančius,pataikė tiesiog savo grupės vado pavaduotojui į koją ir jį sunkiai sužeidė. Banditai savo sužeistąjį nusinešė kartu su savimi. Tik už poros savaičių policija jį sulaikė ir apie didelį savųjų išgąstį papasakojo kvotos metu.

Banditams pasitraukus, iš įvykio vietos, netrukus atbėgo mergaitė prie varomosios grupės ir pranešė, kad banditai nušovė policijos pareigūną ir vieną civilį gyventoją. Varomosios grupės vadas pasiuntė stiprų patrulį įvykio vieton patikrinti gautas žinias. Patrulis rado ant lauko keliuko prie ūkininko sodybos gulintį Kuršėnų policijos nuovados viršininką Stasį Varčiūną ir šalia jo vieną civilį. Civilis gyventojas buvo atiduotas namiškiams palaidoti, o Stasys Varčiūnas buvo atgabentas į Kuršėnus ir iškilmingai palaidotas.