Partizanai: Istorija ir dabartis

Zigmas Šerkšnas - Tigras

Zigmas Šerkšnas gimė 1924 m. vasario 28 d. Lazdijų aps. Veisiejų vls. Bertašiūnų k.

1941 m. baigė Lazdijų „Žiburio“ gimnaziją. Kilus SSRS–Vokietijos karui 1941 m. birželio 23 d. įstojo į Veisiejų sukilėlių būrio apsaugos grupę. Saugojo administracinius pastatus, įstaigas ir sandėlius nuo besitraukiančių raudonarmiečių. Po savaitės, naciams sukilėlius nuginklavus, įsidarbino Veisiejų valsčiaus raštininku. Rugsėjo mėn. pradėjo dirbti mokytoju Veisiejų vls. Bartelių k. pradinėje mokykloje, vėliau mokytojavo Marcinkonių progimnazijoje. 1942 m. pradėjo studijuoti Vytauto Didžiojo universiteto Humanitariniame fakultete, tačiau studijų nebaigė, nes 1943 m. kovo mėn. naciai universitetą uždarė.

1945 m. birželio mėn. įstojo į Andriaus Valentukevičiaus-Bijūno vadovaujamą partizanų būrį, priklausiusį Dzūkų grupės Merkio rinktinės Marcinkonių batalionui. Vėliau perėjo į Antano Grušausko-Siaubo vadovaujamą būrį. Kai 1945 m. rugpjūčio mėn. Dzūkų grupės vadas pulkininkas Juozas Vitkus-Kazimieraitis A. Grušauską-Siaubą paskyrė Marcinkonių bataliono vadu, antruoju jo pavaduotoju jis paskyrė Z. Šerkšną-Tigrą. Pastarasis buvo atsakingas už nuolatinį ryšio tarp Marcinkonių bataliono būrių (Bijūno, Siaubo, Jurgino, Barzdos) palaikymą, Dzūkų grupės štabo aprūpinimą maistu, antisovietinių atsišaukimų redagavimą, dauginimą ir platinimą. Kadangi gerai pažinojo vietoves, Z. Šerkšnas-Tigras dažnai lydėdavo Dzūkų grupės vyriausiąjį vadą plk. J. Vitkų-Kazimieraitį į susitikimus su Užnemunės partizanų vadais ir ryšininkais. 

1945 m. spalio mėn., gavęs fiktyvius dokumentus Zigmo Laukaičio vardu, Z. Šerkšnas-Tigras pasitraukė iš partizanų gretų ir pradėjo mokytojauti Vilniaus aps. Dieveniškių vls. Maciučių k. pradžios mokykloje. 1945 m. gruodžio mėn. Vilniuje Z. Šerkšnas susipažino su kapitonu Jonu Noreika -Generolu Vėtra. Jis aktyviai įsitraukė į J. Noreikos organizuotą ginkluotojo ir neginkluotojo antisovietinio pogrindžio grupių vienijimo darbą. 1946 m. pradžioje J. Noreika, Ona Lukauskaitė-Poškienė ir Stasys Gorodeckis-Radžiūnas įkūrė Lietuvių tautinę tarybą (LTT), kuri siekė suvienyti visas pasipriešinimo jėgas, o kilus Vakarų valstybių ir Sovietų Sąjungos karui turėjo organizuoti sukilimą ir atkurti Lietuvos valstybę. Z. Šerkšną LTT įpareigojo užmegzti ryšius su ginkluotuoju antisovietiniu pogrindžiu. Užduotį jis įvykdė: LTT užmezgė ir palaikė nuolatinius ryšius su J. Vitkaus-Kazimieraičio vadovaujama A apygarda (buv. Dzūkų grupė), LLA Žemaičių legiono vadu J. Semaška-Liepa ir Panevėžio apskrities partizanais. 1946 m. sausio mėn. kartu su Alfonsu Janulevičiumi Z. Šerkšnas Vilniuje įkūrė jaunimo grupę, kurios nariai įvyksiančio sukilimo metu turėjo užimti strategiškai svarbius Vilniaus objektus – geležinkelio stotį, elektrinę, radijo stotį, amunicijos sandėlius. Grupė platino antisovietinę literatūrą, pristatinėjo į partizanų būrius LTT direktyvas ir įsakymus, aprūpindavo partizanus medikamentais, spausdinimo šriftu ir popieriumi.

Z. Šerkšnas buvo suimtas 1946 m. vasario 8 d. Dar po kelių dienų buvo suimti LTT nariai J. Noreika, O. Lukauskaitė-Poškienė ir S. Gorodeckis, taip pat rašytojas Kazys Boruta, Vilniaus universiteto dėstytojas Petras Juodelis – iš viso 11 asmenų. Jie buvo teisiami 1946 m. lapkričio 20–22 d. Vilniuje uždarame LSSR Vilniaus įgulos karo tribunolo posėdyje.

Z. Šerkšnui ir J. Noreikai karo tribunolas skyrė mirties bausmę. Z. Šerkšnui ir J. Noreikai nuosprendis įvykdytas 1947 m. vasario 26 d. LSSR MGB vidaus kalėjime Vilniuje. Jų kūnai užkasti buvusioje Tuskulėnų dvaro teritorijoje. 1999 m. vasario 3 d. Z. Šerkšnui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. vasario 18 d. įsakymu suteiktas (po mirties) vyresniojo leitenanto laipsnis.

Zigmas Šerkšnas, 1945 m. gruodis.

Nuotrauka iš fiktyvaus laikinojo liudijimo, išduoto Zigmo Laukaičio vardu (Iš Lietuvos ypatingojo archyvo)