VETERANO ŠIRDIS

BALYS AUGINAS

Ranka,
Kuri mūs laisvės laikė kardą

Jauna,
          Užgrūdyta,
                    Drąsi
— —
Į akmenį
Ji kirto
jau ne kartą

Ir ašmenys atšipo
Mūšio dundesy


Bet ne širdis!
Ji liko neatšipus
Nors ir rūdžių
Senatvės
              Graužiama,
Nors metų pančiai
Surakinę Šiapus

Ji prisidengusi skydu
Gimta žeme,
Lyg degantis
Laukų želmuo

(Kurs veržias
Pro vergijos plutą kietą!)

Drąsia viltim 
Keliauja ji namo,
Kad tautai į rankas
Įduot galėtų

Mūs laisvės ilgesiu
Vėl išpustytą kardą!
— —
(O akmeniu bestingstančioj
Širdy

Vėl kovos praeities užverda
Vėl tampam savanoriai, 
Atjaunėję
                 Ir tvirti

Galbūt, jau
P a s k u t i n į 
Kartą
— — —)