1954m. 2
Lietuvos kariai Kauno gatvėse
Nežinomojo Lietuvos Kareivio karstas. Jis palaidotas Karo Muziejaus sodelyje
Skaityti daugiau: Kario fotografijos
PLK. O. URBONAS
Anksčiau plk. O. Urbonas “Karyje” apraše apie Vietinę Rinktinę ir jos likvidavimą. Vokiečiai rinktinės kareivius prievarta įjungė į vokiečių tarnybą, o vadovybę areštavo ir kalino koncentracijos stovyklose. Plk. Urbonas pateko ir į garsiąją Stutthofo koncentracijos stovyklą. Šiame rašinyje pateikia savo atsiminimus, kaip karui baigiantis kaliniai buvo evakuojami iš Stutthofo stovyklos ir kokius žiaurumus įvykdė vokiečiu naciai.
ANTROJI STUTTHOF’O EVAKUACIJA
11 bloko kalinių grupė, palikusi savo draugus Pucike, per Gdynią ir Dancigą vėl grįžo į Stutthof’ą. Bolševikai, užėmę Dancigą, galutinai apsupo stovyklą, kuriai beliko tik vienas jūros kelias su likusiu pasauliu susisiekti. 1945 m kovo mėn. pabaigoje komendantas Hoppe, Meieris, žiauresnieji SS-manai, “pro-minercijos” viršūnėlė — Selionka, Arbeitzeinsatz’o vedėjas ir policininkai buvo evakuoti. Komendanto pareigas perėmė vienas SS-kuopos, iki tol ėjusios išorinės apsaugos tarnybą, vadas.
Skaityti daugiau: MIRTIS LYDĖJO VISĄ KELIĄ
Rusų T-34, ginkluotas 85mm pabūklu
Anglijos brig. gen. Claude H. Dewhurst parašė knygą “Close Contact,” kuri išleista šiais metais. Autorius turėjo retą progą pažinti rusus. Jis buvo Anglijos Misijoje prie Rusijos karinių pajėgų Ryt. Vokietijoj nuo 1951 iki 1953 metų.
Žemiau duodama šios knygos sutrumpinta ištrauka apie Rusijos karines pajėgas.
Dažnai esu klausiamas apie Rusijos karines pajėgas ir jų silpnybes. Į šį klausimą nėra lengva atsakyti. Iš mano nuolatinių, kiek galima gilesnių stebėjimų darytinos šiokios išvados:
Rusijos kariuomenė yra aiškiai didesnė už vakariečių. Ypač ji pirmauja tankų armijomis. Bet jų tankai yra permetami geležinkeliais arba patys važiuoja keliais, jie neturi tankų, transporto mašinų. Jei tankai juda keliais, jie labai greitai susidėvi ir reikalingi labai geros ir pajėgios remonto tarnybos, šiai remonto tarnybai Rusija neturi pakankamai specialistų.
Skaityti daugiau: RUSIJOS ARMIJOS SILPNYBĖS
GEN. P. PLECHAVIČIAUS KALBA LIETUVOS KARIUOMENĖS ŠVENTĖS MINĖJIME CHICAGOJE
Prieš 36 metus, lapkričio mėn. 23 dieną, 1918 metais, mūsų sostinėje, Vilniuje, buvo atkurta Lietuvos kariuomenė. Tuo laiku kariuomenė susidėjo iš savanorių ir dėka jos ir visos mūsų Tautos didelių pastangų, kraujo ir aukų, buvo įgyvendintas Nepriklausomybės Aktas, kurį saujelė didžių Lietuvos patriotų buvo surašiusi ir paskelbusi 16 Vasario 1918 metais.
Kariuomenės pavėsy mūsų darbšti tauta per dvidešimt dvejus metus sukūrė daug vertybių ir net augšti užsienio atstovai stebėjosi ta didele mūsų Tėvynės pažanga visose srityse.
1940 metais užėjo audra ir mūsų Tėvynę užplūdo rusų komunistų ordos. Mūsų tauta nužmoginama, žemės ūkis, mūsų didžiausias turtas, sunaikinamas, jaunimas demoralizuojamas. Mūsų partizanai žūsta nelygioje kovoje. Tai yra baisi Tautos tragedija. Bet dar didesnę tragediją išgyveno mūsų kariuomenė, kada jai 1940 metais nebuvo leista ginklu pasipriešinti žiauriam užpuolikui. Priešingai, jai buvo įsakyta taikiai sutikti savo ir Tėvynės budelius.
Ištisus dešimtis metų Kremliaus satrapų ir sadistų gauja darė eksperimentus su rusų tauta, kurią pavertė vergais ir ubagais. Dabar daromi eksperimentai su pavergtomis tautomis ir naikinami nekalti žmonės, nepasigailint nei senelių, nei nėščių moterų, nei vaikų.
Skaityti daugiau: VERGIJAI SIAUČIANT TAIKA NEĮMANOMA
1954m. 1
MŪSŲ DIDIEJI GERADARIAI
Amerikos Lietuva mūsų tautos ir valstybės istorijoje yra atlikusi milžinišką darbą. Senieji mūsų ' ateiviai į JAV sunkiausiomis ano meto sąlygomis kūrė savo gyvenimą, lietuviškas draugijas, spaudą, leido knygas. Pagaliau, baigiantis Pirmajam Pasauliniam karui, jie pirmieji pakėlė balsą už laisvą nepriklausomą Lietuvą. Jie surinko milijoną parašų!
Adomas ir Jieva Balsiai, Detroit, Mich.
Atsikuriančiai Lietuvai jie nesigailėjo savo gausių aukų, organizuotai, ir pavieniai savo giminėms, jie siuntė žaliuosius dolerius. Lietuva atsistatė, žmonėms gyventi darėsi lengviau.
Vyresnioji mūsų ateivijos karta ypač parodė savo jautrią širdį savo broliams lietuviams po Antrojo Pasaulinio karo, kada dešimtys tūkstančių tremtinių buvo beviltiškai atsidūrę karo sugriautoje Europoje. Jie kovojo už DP įstatymo pravedimą, jie rėmė tremtinius drabužiais ir maistu. O svarbiausia —sudarinėjo sutartis savo giminėms ir visai nepažįstamiems tremtiniams į JAV atsikviesti.
Taigi, jie taip pat yra didžiausi lietuvybės fronto kariai!
Skaityti daugiau: Kario Žmonės
1954m. 5
Veda ROMAS KEZYS
DARBĄ PRADEDANT
Sunku būtų pateisinti šio skyrelio pasirodymą, jei pradėtume gilintis į “kario” ir “jaunimo” sąvokas. Juk “kariai” ir “jaunimas” yra beveik sinonimai. Taigi ar yra reikalo “jaunimo” laikraštyje turėti dar jaunimo skyrių? Taip. Mūsų sąlygose gyvenant, tokio skyrio reikia. Ir štai dėl ko.
Yra aišku, kad KARĮ skaito ne tik dabar dėvi kario uniformą, bet ir Lietuvos savanoriai, kariai, partizanai ir kiti, kuriuos šiandien jau būtų netikslu įskaityti į jaunimo eiles. Bet jiems yra įdomios jaunimo problemos, tampriai susijusios su Lietuvos ateitimi. Tad ir buvo pageidauta KARYJE turėti skyrių.
Taip pat nepaslaptis, kad nemaža dalis jaunimui skirtos spaudos nepajėgia išlaikyti mums visiems bendros, darnios linijos, rūpintis lietuviškųjų vertybių puoselėjimu, pateikti teisingos informacijos apie jaunimo veiklą ir suburti visas jėgas Tėvynės laisvinimo kryptimi.
Mūsų nuomone, KARYS sudaro palankiausią dirvą šiems tikslams atsiekti. Be šių pagrindinių tikslų dar stengsimės: kelti mūsų jaunimo nuopelnus ir blogybes; atžymėti nusipelnusius veikėjus; suteikti progos pasireikšti visiems, nepaisant politinių pažiūrų; kratytis rašinių bei informacijų, skleidžiančių mūsų tarpe nesantaiką.
Skaityti daugiau: KARIAI IR JAUNIMAS
1954m. 1
SLAPTAI - ASMENIŠKAI
(Naudotis tiktai tarnyboje: vardinėse, gimtadienio naktį, vestuvėse, išleistuvėse, sutiktuvėse ir kitokių “kainųi” išgertuvėse.
Įžangos vietoje:Negerbiamieji ir Nemylimosios! Tai kas, kad mūsų niekas negerbia ir nemyli. Svarbu tai, kad mes patys gerbiamos ir mylimės.
Kada po darbo-kai susimetame, tai lyg tie Pietario “Algimanto” senovės lietuviai: pakalbame, pašnekaliojame ir “išmetame” visas keturias suledėjusias rožes ... Tik ne tas, kur mūsų mergaitės segasi prie krūtinės, bet tas, kurias žmonės priima į vidurius . . .
Ir, žiūrėk, po kokio pusvalandžio — mūsų “Kirsnos pilaitė” jau gaudžia dainomis, liesais anekdotais (mat, šioje šalyje visokią riebybę meta šiukšlynan). Tegul, sako, valdžia susirenka ir geresnę atominę pasigamina, kad riebusis “Maliutkinas” mūsų nepralenktų).
Tačiau “drabnasis” paukščiukas Dagiliukaspro kiauros KUPRINĖS skylutę mūsuose pastebėjo naują pokylių, pasakyčiau, tradiciją: svečiai pradeda skaityti ne tiktai išgeriamas smin-gamąsias taureles, bet... ir eiles. Tai kas, kad jos kartais būna be taisyklingų ritmų ir rimų (ir brazda, lyg drapakas per akmenuotą pūdymą), tačiau, vis dėlto, kultūringa ir patogu. Ypač po nakties dvyliktos, kada už dainavimą gali susilaukti iš kaimynystės artilerijos ugnies į “Bangalow” pilies sienas (tegul ir akmens amžiaus sviediniais . . .).
Skaityti daugiau: Kuprinės pabiros
