Mintys iš svarstybų Dainavoje
LFB ATEITIES
KAZYS AMBROZAITIS
Į klausimą, gal jau atėjo laikas sustabdyti LFB veiklą, turime atsakyti: dar ne! Kai už dvejų metų pasibaigs dabartinės LFB Tarybos kadencija galėsime vėl savęs paklausti. Šiandien daugelis išeivijos organizacijų kelia tuos pačius klausimus. Tačiau mums, rezistencijoje gimusiems ir brendusiems, rezistencijoje davusiems pažadą, sustojimo nėra. 1941 m. partizanų laidotuvėse Kaune buvo pasakyta: „Pasiliko viltis, kad jų kraujas neišgaruos be vaisių šioms dienoms ir ateičiai". Jų pavyzdys privedė tautą prie atgimimo, bet mūsų misija dar nebaigta. Darbo daug. Jau vien partizanų kulto kėlimas ir perdavimas ateinančioms kartoms yra darbas, kurio gal kiti nepadarys.
Be to, kol šiame krašte bus gyva lietuvybė, tol reikės budėti ir ją pratęsti, kad kada nors, tautai šaukiantis reikalingos pagalbos, išeivija ją ir vėl galėtų suteikti. Tad mums ir toliau reikia būti rezistentais prieš nutautėjimą, prieš kultūrini nuosmukį. Reikės ugdyti idealistiškai ir politiškai orientuotą išeivijos visuomenę. Tad neklauskime savęs, ką darysime. Klauskime, kuriuos darbus pirma turėsime atlikti. Tęskime savo darbą.
VYTAUTAS VARDYS
Rezistencija yra pastovi kova už idėjas. Tad reikia rūpintis, kad ateitis, Lietuvoje ir išeivijoje, būtų kuriama pagal mūsų idėjas, kad tautos laisvė vestų į demokratinę Lietuvą. Nėra nepriklausomybės be demokratijos, bet nėra ir demokratijos be nepriklausomybės. ĮLF filialas Lietuvoje, lyg gera sėkla, turėtų išauginti ir atnešti Lietuvai taip reikalingus „Į pilnutinę demokratiją" idėjų vaisius.
