Lietuviškųjų studijų savaičių dvidešimtmetis

GYVOJI MINTIS

“Su šviesia širdimi žiūriu į faktą, kad jūs ten Europoje atsistojote į teisingą kelią, nes šis Vokietijos, Italijos, Prancūzijos ir gal net Švedijos ar Anglijos bičiulių sąskrydis imasi paruošti bėgikus ilgai distancijai — paruošti bendrą mintį, bendru savaitės gyvenimu susigyventi asmeniškai jaunesniems ir vyresniems į vientisą, organišką bendruomenę, sujungtą ne šios dienos interesu, bet bendromis pažiūromis, bendru dalykų pergyvenimu, tarpusavio broliškumu” — rašė prof. Juozas Brazaitis prieš 20 metų, sveikindamas susirinkusiuosius pirmojon Lietuviškųjų studijų savaitėn 1954 liepos 26-30 d.d. Ludwigshafene prie Bodeno ežero.

Mano šios apžvalgos uždavinys bus pažvelgti atgal, paieškoti Lietuviškųjų studijų savaičių pradžios, apžvelgti jų augimą, patikrinti, ar jos išpildė kūrėjų viltį.

GENEZĖ

Dr. Kajetonas J. Čeginskas man savo laiške 1973 m. balandžio 26 rašė: “kiek prisimenu, jau Tūbingeno konferencijoje nuotaika buvo tokia, kad ‘jaunimas’ norėjo ir kitais metais susitikti . . .” Jis čia turi galvoje 1953 vasarą Tūbingene įvykusią ELFB pirmąją konferenciją. Ir aš prisimenu, kad ji mums visiems tada taip patiko — centre stovėjo iš JAV atvykusio prof. J. Brazaičio paskaita, — kad atrodė neįsivaizduojama, jei ji liktų vienkartiniu apsireiškimu. Mintis likosi gyva, ji buvo svarstoma ELFB židiniuose. 1954 vasario 20 d. ELFB pirmininkas prof. Z. Ivinskis rašė ELFB sambūrio vicepirmininkui Vokietijoje Levui Prapuoleniui: “Dėl vasaros kursų aš jau rašiau, jog reiktų ištirti galimybes, ar būtų prieglauda gimnazijoje . . . Šito reikalo iniciatyva yra išėjusi iš prof. Maceinos ir Strasbourgo bičiulių”.

Tie Strasbourgo bičiuliai tada buvo prof. dr. Jonas Grinius ir studentai (dabar abudu daktarai) Zigmas Brinkis ir Kajetonas J. Čeginskas. Šis pastarasis taip prisimena tą svarbųjį momentą:    “Tą patį rudenį (1953) Strasbourge lankėsi Maceina. Prisimenu, jog lydint su Grinium iš kolegijos užvedžiau kalbą, kad ir kitais metais būtų šaukiama konferencija. Maceina tada atsakė, kad galėtume susirinkti visai savaitei ir paminėjo prancūzų socialinių savaičių pavyzdį. . . Faktas, kad mintis yra kilusi iš Maceinos ir rėmėsi visos ‘trijulės’ (Maceina, Ivinskis, Grinius) autoritetu”. Toji trijulė anuomet ELF bičiuliuose daug reiškė, nes kiti buvo jaunuoliai, tik retas kuris pasiekęs 30 metų amžiaus lemtingąją ribą, atsieit, kone visi botų galėję būti priimti nariais į dabartinę Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungą, jei tokia tada būtų veikusi. . .

Formalus sprendimas pradėti ruošti Lietuviškąsias studijų savaites buvo padarytas ELFB vadovybės ir specialių komisijų posėdyje, įvykusiame Pfullingene 1954 balandžio 10-11 d.d. Posėdyje dalyvavo prof. dr. Zenonas Ivinskis, prof. Jonas Grinius, Leonas Prapuolenis, Vincas Natkevičius, Zigmas Brinkis, Donatas Bielskus, Leonardas Padleckas, Jonas Medušauskas ir Kajetonas J. Čeginskas. Išklausius pranešimų ir pasisakius kitiems dalyviams, buvo nutarta: “Surengti studijų savaitę š m. (1954) liepos 26 - rugpiūčio 2 d. d. Ludwigshafene 30-čiai asmenų su pramatymu pakelti skaičių iki 40. Savaitės techniniu suorganizavimu ir informacija pavedama rūpintis Padleckui ir kun. Bungai. Kiekvienas ELFB židinys įsipareigoja surasti lėšų vienam savaitės dalyviui išlaikyti” (iš viršminėto posėdžio

protokolo). Kad čia buvo apiforminta tai, kam jau buvo kurį laiką ruoštasi, liudija ir faktas, kad inž. Padleckas posėdžio dalyviams jau galėjo pristatyti Studijų savaitės vietą, painformuodamas kiek dalyvių ten gali tilpti, kiek kainuos ir apie eilę kitų konkrečių detalių. Buvo jau pasiruošta ir tematikos klausimu. 1953 metų ELF Bičiuliai buvo Tübingene sudarę kultūrinę komisiją (prof. A. Maceina, prof. J. Grinius, kun. dr. A. Paškevičius, J. Medušauskas ir kun. B. Liubinas). Tai komisijai Pfullingeno posėdyje atstovavo J. Medušauskas. Protokole rašoma: “Išklausius Z. Ivinskio pranešimą savaitės programos reikalu ir dėl jos pasisakius bičiuliams . . . šitame sąryšyje buvo padarytas kultūrinės komisijos pranešimas (J. Medušauskas) apie tremties programą. Nutarta studijų savaitei paruošti sekančias temas” (išvardinamos 7 temos su pramatomais prelegentais, kurios I-je studijų savaitėje, su mažais pakeitimais, ir buvo skaitytos).

Europos I-oji studijų savaitė 1954 Ludwigshavene

 

STUDIJŲ SAVAIČIŲ RAIDA

1. Rengėjai

Penkerius metus studijų savaitės buvo rengiamos vienų ELF Bičiulių, nors dalyvių tarpe nuo pat pradžios būdavo ir kitų. Jau pirmųjų studijų savaitę uždarant, tuometinis ELFB pirmininkas prof. Ivinskis kalbėjo: “Ateičiai tad studijų savaitės mums turi išlikti, kaip svarbi mūsų veikimo dalis. Šios studijų savaitės patyrimai turi ateityje kasmet vykstančias studijų savaites tobulinti. Mes norime dar daugiau, į savaites sutraukti ne tik bičiulius, bet ir bičiulių bičiulius . .

Pirmoji organizacija prisidėjusi prie ELF Bičiulių sėkmingai ruošiamų studijų savaičių buvo Vokietijos Ateitininkų sendraugių sąjunga. Jų vardas rengėjų tarpe pirmų kartų pasirodo 1959 ir nenutrūkstamai eina iki šios dienos. 1960 j studijų savaičių rengėjų eiles įsijungė Vokietijos Ateitininkai studentai. 1961 rugpjūčio 11 Gautingene posėdžiavę ELF Bičiuliai nutarė “kreiptis į kitas savo kultūrine veikla tremtyje pasireiškusias visuomenines organizacijas su pasiūlymu prisidėti prie sekančios Lietuviškųjų studijų savaitės surengimo. Toks prisidėjimas galimas: 1. programos studijinės, meninės ir techninės dalies planavimu ir pravedimu, 2. tinkamų dalyvių parinkimu, 3. lėšomis” (iš ELFB valdybos rugpjūčio 31 rašto 9 organizacijoms). Į kvietimą atsiliepė Vokietijos LB valdyba, Vokietijos Ateitininkai sendraugiai ir studentai (abeji jau prieš tai įsijungę į rengėjų eiles), Vokietijos Lietuvių studentų sąjunga, Vokietijos Vyr. skautų brolija ir Vyr. skautų seserija. 1962 sausio 7 Münchene įvyko pirmasis organizacijų atstovų posėdis. “Pasitarime dalyvavo: PLB Vokietijos krašto valdybos pirmininkas kun. Br. Liubinas ir valdybos narys Aleks. Šukys — abu atstovavo PLB Vokietijos krašto valdybai, dr. Jonas Grinius ir KUN. Jonas Tautkevičius — ateitininkams sendraugiams, skautininkas Tautvydas Gailius — Vokietijos Lietuvių skautų brolijai, ps. studentė Angelė Rugieniūtė — Vokietijos Lietuvių skaučių seserijai ir kiti. Europos LF bičiulių valdybai, kaip bendros studijų savaitės iniciatoriui, atstovavo Vincas Natkevičius ir Alina Grinienė. Dėl tuo laiku vykusių atostogų posėdyje nebuvo atstovaujama Lietuvių studentų sąjungai ir Vokietijos studentų ateitininkų sąjungai” (ELI pranešimas "Į Laisvę”, 1962 balandžio mėn. Nr. 28 (65) psl. 59).

Čia suminėtos organizacijos (įskaitant ir abi, kurių atstovai nedalyvavo) ir buvo IX studijų savaitės rengėjos. Ji įvyko 1962 rugpiūčio 21 -28 Königsteine (Taunus “Haus der Begegnung”). Nuo tada Vokietijos LB valdyba perėmė studijų savaičių globą. Rengėjų tarpan buvo tuo pačiu metu kviesta taip pat Europos Lietuvių krikščionių demokratų vadovybė, bet ji neatsiliepė. 1963 rengėjų tarpe trūksta Lietuvių studentų sąjungos, bet naujai atsiranda Evangelikų jaunimo ratelis ir Baltų draugija Vokietijoje. Ši pastaroji dalyvauja studijų savaičių rengime tik vieną kartų, kai tuo tarpu Evangelikų jaunimo ratelis įsijungia į pastoviųjų rengėjų eiles. Studentų sąjunga dar kartą rengėjų tarpe pasirodė 1965, o nuo tada išnyko galutinai. 1967 Lietuviškųjų studijų savaitė nuo pusės laiko susiliejo su Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo programa.

Nuo 1972 prie organizacijų prisijungė taip pat eilė pavienių asmenų, besidominčių studijų savaitėmis. Pirmą kartą jie posėdžiavo 1971 spalio 3 Romuvoje, dalyvavo 20 asmenų. Tų pačių organizacijų bei asmenų buvo suruošta ir šioji XX — jubiliejinė — Lietuviškųjų studijų savaitė. Konkretiems rengimo darbams kasmet vis būdavo išrenkama speciali komisija. Tose organizacinėse arba techninėse komisijose yra buvę: kun. dr. Jonas Aviža, Ričardas Baliulis, Jurgis Barasas, Vincas Bartusevičius, Ona Bartusevičienė, kun. Antanas Bunga, kun. Vingaudas Damijonaitis, Tautvydas Gailius, Alina Grinienė, Alfonsas Krivickas, Mečys Landas, Juozas Laukaitis, kun. Bronius Liubinas, Jonas Medušauskas, Irena Natkevičienė, Petras Nevulis, dr. Jonas Norkaitis, inž. Leonardas Padleckas, Algirdas Palavinskas, Kristina Pauliukevičiūtė, Leonas Prapuolenis, Angelika Rugieniūtė, Antanas Veršelis. Žinoma, daugelis čia suminėtų asmenų rengė studijų savaitę tik vieną kartą, o keletas organizacinėse komisijose dalyvavo pakartotinai. Neabejotinai, visų rengėjų tarpe pirmoji vieta tenka Alinai Grinienei, dalyvavusiai kone visose rengimo komisijose su mažomis išimtimis.

2. Lėšos

Pirmosios 8 Lietuviškųjų studijų savaitės finansavosi pačios save. Kitais žodžiais sakant, didžioji dalyvių dalis pilnai apsimokėdavo ne tik savo dalyvavimo išlaidas, bet dar prisidėdavo ir prie bendrųjų išlaidų padengimo. Studijų savaičių rengėjas, Europos lietuvių fronto bičiuliai, nuo pat pradžios dėjo pastangas sutelkti šiek tiek lėšų, iš kurių bodavo padedama apsimokėti dalyvavimo išlaidas finansiškai nepajėgiems, pirmiausia nedirbančiam jaunimui, gyvenantiems iš socialinės pašalpos ir gausioms šeimoms. EL FB vadovybės ir specialių komisijų posėdyje 1954.IV. 10 - 11 Pfullingene buvo įpareigoti visi ELFB židiniai surasti lėšų bent vienam savaitės dalyviui išlaikyti. Konkrečiam darbui buvo įsteigtas ELFB fondas eilę metų rūpinęsis programos ir finansiškai nepajėgių dalyvių finansavimu.

Nuo 1962, kai studijų savaites ėmėsi globoti Vokietijos LB valdyba, stovis pasikeitė. Buvo perimtas ne tik programos finansavimas, bet imtasi jaunimui apmokėti net ir keliones į studijų savaitės vietą, o iš kitų dalyvių reikalauta tik registracijos mokesčio, visą pragyvenimą duodant nemokamai. Taip truko 8-rius metus. 1970 m. buvo jau pareikalauta iš dalyvių juntamai prisidėti prie savo pragyvenimo išlaidų padengimo, o nuo 1971 m. visi dalyviai, išskyrus nedirbantį jaunimą, pragyvenimo išlaidas apsimoka patys pilnai. Vokietijos LB valdyba skiria lėšų tik bendrosioms programos išlaidoms ir jaunimo pragyvenimui. Per 11 metų Lietuviškųjų studijų savaičių reikalams Vokietijos LB valdyba yra išleidusi apie DM 82.706,21. Daugiausia išleista XVII-jai studijų savaitei — DM 11.194,78, mažiausia XIX-jai — DM 2.348,40.

1971 m. spalio 3 d. Romuvoje posėdžiaudami studijų savaičių rengėjai įsteigė specialią studijų savaitėms finansuoti komisiją; pirmaisiais jos vadovais išrinko kun. V. Damijonaitį, teisininką J. Lukošių ir dr. J. Norkaitį. 1972 m. vietoj dr. J. Norkaičio j komisiją buvo išrinktas dr. J. Grinius

3. Studijų savaičių vietovės ir laikas

Pirmajai studijų savaitei buvo parinktas Ludwigshafeno miestelis prie Bodeno ežero. Dalyviai iš dalies buvo apgyvendinti viešbutyje, iš dalies privačiai šeimose. Posėdžiai vyko mažutėje parapijos salėje. Studijų savaitė prasidėjo 1954 liepos 26 ir baigėsi rugpiūčio 1 d.

Antrajai — 1955 m. rugpiūčio 1 -7 d. — buvo susirinkta Schondorfe, Bavarijoje prie Amero ežero. Ten pat įvyko ir ketvirtoji studijų savaitė 1957 m. rugpiūčio 4 - 11 d. Gyventa ir čia iš dalies viešbutyje, iš dalies privačiai, posėdžiauta viešbučio salėje, melstasi vietos katalikų maldos namuose.

Trečioji studijų savaitė įvyko Neckarsteinache prie Neckaro upės, netoli Heidelbergo, 1956 m. rugpiūčio 5 - 12 d. Čia gyventa dviejuose viešbučiuose. Posėdžiams ir meniniams parengimams buvo gera viešbučio salė, šiaip jau labai pasenusiame ir turinčiame daug gatvės triukšmo viešbutyje.

Bernriede, Bavarijoje prie Starnbergo ežero buvo 5-ji ir 7-ji studijų savaitės, 1958 m. rugpiūčio 17 - 24 d. ir 1960 m. rugpiūčio 7 - 15 d. Viešbutis buvo prie pat ežero kranto, patogiai įrengtas, turėjo neblogą salę posėdžiams.

Pirmą kartą ne viešbutyje studijų savaitė buvo surengta 1959 m. rugpiūčio 24 - 30 d. Šiai šeštajai studijų savaitei buvo gauti Vokiečių katalikų pabėgėlių ir tremtinių susitikimo namai Konigsteine/Taunus.

Toje pačioje vietovėje įvyko ir IX-ji studijų savaitė 1962 m. rugpiūčio 21-28 d. Be abejo, vyravo jau visai kita atmosfera, buvo leista naudotis labai geromis posėdžių salėmis, bet buvo mažiau laisvės visokioms vakarinėms iškilmėms ir iškiloms.

VIII-ji studijų savaitė vyko UNESCO instituto patalpose Gautinge, netoli Mūncheno. Ji įvyko 1961 m. rugpiūčio 6 - 13 d.

Jubiliejinė X-ji studijų savaitė įvyko 1963 m. rugpiūčio 7 - 14 d. Königswinteryje prie Reino, “Rheinland” jaunimo namuose.

Nuo XI-sios studijų savaitės persikelta į Vokietijos lietuvių bendruomenės sodybą Romuvoje, kitaip sakant, į Rennhofo pilį Hemsbacho valsčiuje, kur veikia lietuvių Vasario 16-tosios gimnazija. Čia gyvenimui patalpos, tiesa, menkesnės negu visose kitose studijų savaitėse, bet už tai daug erdvės parke ir bendrai laisvės, kokia tegalima tik savo namuose. Romuvoje tad vyko 5 studijų savaitės iš eilės: 1964 m. rugpiūčio 8-16 d., 1965 m. rugpiūčio 1 - 8 d., 1966 m. liepos 31 -rugpiūčio 7 d., 1967 m. rugpiūčio 20 - 27 d. ir 1968 m. rugpiūčio 4 - 11 d. Po ketvertų metų pertraukos vėl susirinkta į Romuvą 1973 m. rugpiūčio 19 - 26 d., XX-jai jubiliejinei Lietuviškųjų studijų savaitei.

XVI studijų savaitė vyko Bad Godesberge, Baltiečių jaunimo namuose, 1969 m. liepos 13 - 20 d.

Trys priešpaskutinės studijų savaitės naudojosi puikiomis, specialiai studijiniam suvažiavimui pritaikintomis Katalikų akademijos patalpomis Stuttgarto priemiestyje Hohenheime. Jos vyko: 1970 m. liepos 19 - 26 d., 1971 m. liepos 18 -25 d., ir 1972 liepos 17 - 23 d. Tad statistiką suvedant, reikia pasakyti, kad 20 studijų savaičių vyko 10-je vietovių, daugiausia rugpiūčio mėnesyje, tik ketverius metus buvo parinktas liepos mėnuo, norint nesuskaldyti vasaros atostogų tiems, kurie dirba mokyklose, arba studijuoja bei mokosi.

4. Studijų savaičių dalyviai

Planuojant I-ją studijų savaitę, buvo ruoštasi sutikti 30, daugiausia 40 asmenų. Iš tikro į ją atvyko 55, nors ne visi išbuvo ištisą savaitę. Tai buvo pranašiškas ženklas ateičiai, atseit, dažniausiai atvykdavo daugiau, negu laukta ar tikėtasi. Pradžioje ribotasi ELF bičiuliais ir jiems artimais žmonėmis. Bet ir tuose rėmuose netruko skaičius peržengti šimtinę. Jau trečioje studijų savaitėje, vykusioje Neckarsteinache, ne per toliausia nuo didesnių lietuviškųjų sambūrių, buvo užregistruota 105 dalyviai, aišku, ne visi išbuvę visą savaitę. Mažiausia dalyvių susilaukta V-je studijų savaitėje Bernriede 1958 m. Kai į rengėjų tarpą ėmė jungtis kitos organizacijos, ėmė kilti ir dalyvių skaičius. Nuo IX-sios savaitės Koenigsteine iki XVI-sios Bad Godesberge kasmet dalyvių skaičius gerokai prašokdavo šimtinę. Nors Hohenheime vykusiose XVII ir XIX studijų savaitėse skaičius kiek krito, tačiau tame pačiame Hohenheime XVIII studijų savaitėje 1971 susilaukta rekordinio skaičiaus. Svečius įskaitant, buvo užregistruota 238 asmenys. (Jų tarpe Toronto “Gintaro” tautinių šokių kolektyvas su jų palydovais).

Europos LFB IX studijų savaitė Koenigsteine 1962

Kai 1962 m. rugpiūčio 31 d. EL FB valdyba kvietė kitas organizacijas įsijungti į studijų savaičių rengėjų eiles, ji nusakė ir kokiems lietuvių sluoksniams studijų savaitės skiriamos, būtent: “Vakarų Europos kraštuose gyvenantiems lietuviams šviesuoliams ir jaunimui, baigusiam vidurinį mokslą”. Tačiau labai greit pastebėta, kad studijų savaitės traukia į save ne tik V. Europoje gyvenančiuosius lietuvius. Dalyvių sąrašuose randame nemažai asmenų iš kitų kontinentų, ypač iš Šiaurės Amerikos, bet taip pat ir iš Pietų Amerikos, Australijos, Naujosios Zelandijos. O 1973 m. birželio 14 d. “Gimtasis Kraštas” straipsnelyje “Be šiandieninės Lietuvos neapsieiti” informuoja, kad pernykštėje studijų savaitėje Hohenheime be referento “doc. St. Mickūno, dalyvavo ir ‘Buities” redakcijos (Vilnius) darbuotojas S. Čyžas, kuris tuo metu svečiavosi VFR”. Tad studijų savaičių dalyviais yra buvę ne tik Laisvojo pasaulio lietuviai, bet bent trumpai yra jose pabuvoję pora tautiečių ir iš okupuotos Lietuvos.

Kvietimo technika būdavo tokia: visos rengiančios organizacijos jų manymu kviestinus asmenis pasiūlydavo organizacinei studijų savaitės komisijai, o ši išsiuntinėdavo kiekvienam asmeniškus kvietimus. Organizacijos būdavo atsakingos, kad parinktieji dalyviai būtų tinkami studijų savaitei. Tačiau praktiškai visuomet išeidavo taip, kad jau iš anksto spaudoje būdavo paskelbiama, kada ir kur sekančioji studijų savaitė įvyks, ir pas ką reikia registruotis. Tada užsirašydavo dažniausiai kas tik norėjo.

Suvedus visus 20 studijų savaičių dalyvius į vieną skaičių, jis prašoka 2.000. Žinoma, tai nereiškia, kad yra dalyvavę virš 2.000 asmenų, nes juk jų daugelis yra buvę keliose, o kai kurie net ir visose studijų savaitėse. Apie dalyvių nusiteikimą rimtoms studijoms yra įvairių nuomonių. Neginčytina tiesa, kad šalia didžiosios dalies tikrų studijozų, vis atsirasdavo būrelis tokių, kurie atvykdavo į studijų savaitę, kad susitiktų su tautiečiais, pabendrautų, pasilinksmintų. A. a. kun. J. Riaubūnas kartą pasakojo, kad jo kambario bendrininkas vienoje studijų savaitėje Romuvoje grįždavo iš naktinių “veikimų” tada, kai jis jau ruošdavosi pradėti naują studijų dieną. Anas asmuo į paskaitas, aišku, neturėdavo jėgų užeiti. O tokių pasitaikydavo.

5. Studijų savaičių programa

Programa priklauso nuo tikslų. “Studijų savaites” — anot dr. K. J. Čeginsko, — “iššaukė pats gyvenimas, būtent reikalas susitikti, bičiuliškoje dvasioje pabendrauti, bendrai pamąstyti, reikalas išsinerti iš prakaituoto kasdienybės rūbo ir atsigaivinti gaivinančiuose lietuviškos kūrybos vandenyse. Lygiai gyvenimiška yra ir pati savaitės programa. Su paskaitininkais ir pranešėjais mes čia gvildensime įvairius klausimus, liečiančius mūsų tautos praeityje sukauptą patirtį, dabartinę padėtį pavergtoje tėvynėje, tremtyje, neužmiršdami mesti žvilgsnį į tarptautinės politikos ir bendrai žmogiškosios dvasios akiračius. Mes nemanome tačiau pasitenkinti tik vienašališka proto kultūra. Studijų savaitės rengėjai nepamiršo to dvasinio peno, kurį gali suteikti tik religinio ir meninio pobūdžio programa. Taip pat rūpėjo, kad studijų savaitė būtų kartu ir tikro susitikimo, bičiuliškų pažinčių ir asmeniško sąlyčio Šventė” (Atidaromoji kalba IlI-je studijų savaitėje, Neckarsteinache, 1956). Kas čia pasakyta, tinka visoms ikišiolinėms studijų savaitėms. Nurodytiems tikslams atsiekti buvo naudojamos įvairios priemonės.

Paskaitose, pranešimuose ir simpoziumuose buvo gvildenami įvairūs klausimai, kurie tuo metu ar kūrybos pasaulyje, ar visuomeniniame gyvenime buvo aktualūs. Pradinė mintis sekti prancūziškųjų socialinių savaičių (semaines sociales) pavyzdžiu nepasisekė įgyvendinti. Jau pirmąją studijų savaitę atidarydamas prof. Ivinskis kalbėjo: “Rodos, šiandien (1954 m. liepos 26, B.L.) kaip tik baigiasi Rennes’ žinomoji prancūzų semaine sociale, jau 41-ji iš eilės. Prancūzai vis paima kokią nors vieną problemą, vieną pagrindinę mintį, ir apie ją grupuoja visas paskaitas . . . Mūsų studijų savaitė, kaip Tamstos jau pastebėjote iš programos, neturi vienos viską persveriančios idėjos. Kai kas gal dėl to apgailestaus . . . Imtis iš pagrindų paskaitų būdu aižyti kokį nors vieną aktualų kompleksą galima tik tada, jeigu tuo vienu klausimu yra atatinkamas kiekis pasiruošusių specialistų. Atsiminkime, kad mūsoji studijų savaitė vyksta intelektuališkai apnuogintoje Europoje” (iš I-sios studijų savaitės protokolo).

Po 20 metų stovis nėra esmiškai pasikeitęs. Galima tik papildyti prof. Ivinskį, kad moksliškai susikaupti per ištisą savaitę prie vienos temos reikia ne tik specialistų paskaitininkų, bet ir specialistų klausytojų. Studijų savaičių paskaitinės dalies programas iš pradžių sudarinėjo tam reikalui išrenkama speciali EL FB komisija, kurioje svarbiausią vaidmenį vaidindavo prof. dr. J. Grinius ir prof. dr. A. Maceina. Dr. K. J. Čeginskas man savo laiške 1973 m. balandžio 21 d. įrašė tokį sakinį: “Praktiškai nuo pirmosios savaitės ištisai tik vienas dr. Grinius buvo spiritus movens”. Šalia šių profesorių būdavo įjungiami ir kai kurie kiti asmenys, iš pradžių ypač kun. D. Kenstavičius. Praktiškai dienos diskusijoms pravesti būdavo kviečiamas pirmininkas iš dalyvių tarpo, o pirmąsias dvi savaites net būdavo sudaromas sekretoriatas surašyti protokolui. Tokiu būdu yra išlikę apie 100 puslapių protokolas iš pirmosios studijų savaitės ir 11 puslapių — iš antrosios. Trečiojoje protokolas jau nebebuvo rašomas, bet dienos pirmininkas būdavo kviečiamas ir toliau. Vėliau prieita prie moderavimo sistemos. Rengėjų organizacinis posėdis pakviesdavo vieną kompetentingą asmenį sudaryti studijų savaitės programą ir jai vadovauti. Moderatoriais yra buvę: prof. Antanas Maceina IX-toj ir X-toj studijų savaitėj, dr. Jonas Grinius — VIII-toj ir XII-toj, Vincas Natkevičius — XV, XVI ir XVII-toj ir dr. Kajetonas Julius Čeginskas — XI, XIII, XIV, XVIII, XIX ir XX-toje studijų savaitėje.

Pradžioje būdavo skiriama tarp paskaitų ir pranešimų, bet kokiu kriteriumu tai buvo atliekama, sunku šiandien pasakyti. Nuo XI-sios studijų savaitės tokių skirtumų nėra. Per 20 studijų savaičių 72 asmenys skaitė 196 paskaitas, kurių keletas programoje pavadinta pranešimais. Vargiai pasisektų tas paskaitas - pranešimus kaip nors susisteminti pagal jų turinį. Man atrodė, kad vienintelis čia įmanomas kelias apžvelgti visų studijų savaičių paskaitinę dalį, yra suminėti jas pagal autorius. Eilės tvarką pasirinkau pagal kiekvieno asmens skaitytų paskaitų - pranešimų skaičių. Tokiu būdu pirmoj vietoj yra du asmenys, abudu skaitę po 17 paskaitų - pranešimų, būtent dr. Kajetonas J. Čeginskas ir dr. Jonas Grinius. Žinoma, jei prie dr. Čeginsko jau šioje vietoje pridedamos jo skaitytos paskaitos Tėvynės valandėlėje, tai jų yra viso 20.

PASKAITININKAI IR PASKAITOS

Dr. Kajetonas Julius Čeginskas (gimęs 1927 m.) skaitė 17 paskaitų: Technokratija ir demokratija, 1954; Valstybinė lietuvių sąmonė, 1955; Lietuvių rezistencijos kovos praeityje ir istorijos pamokos, 1956; Rezistencijos prasmė, 1957; Visuomeninė pavergtojo krašto raida, 1958; Tremties uždaviniai iš 15 metų nuotolio, 1959; Lietuvos okupacija ir padariniai, 1960; Lietuva žydų poezijoje, pranešimas 1960; Socialinis teisingumas krikščioniškuoju ir komunistiškuoju požiūriu, 1961;, Lietuvių įnašas į Rytų-Vakarų kultūras, 1962; Tautiškumas: jo sąvokos kitimas ir jo prasmė tremtyje, 1963; Lietuvių kovos ir pastangos atgauti laisvę, 1965; Tautos valia ir pasipriešinimas, 1967; Rezistencijos problemos; 1968; Ant depopuliacijos slenksčio: Lietuvos gyventojų kaita 1940-1969 metais, 1969; Lietuvos dvipolė visuomenė, 1970; Marksistinis žmogaus vaizdas, 1973.

Dr. P. Radvila, A. Grinienė, J. Lingis, M. Milvydienė ir prof. J. Eretas X-joj savaitėje Koenigswinteryje

Dr. Jonas Grinius (gimęs 1902 m.) skaitė 17 paskaitų ir pranešimų: Mažųjų tautų misija Europoje, 1954; Laisva Lietuva federacinėje Europoje, pranešimas, 1954; Lietuvių sovietinės literatūros pobūdis, 1955; Komunistinis menas Lietuvoje, 1956; Išeivių veikla lietuvių kultūros šviesoje, 1957; Lietuvių literatūra ir menas po Stalino mirties, 1958; O. V. Milašiaus poezija, pranešimas 1959; Salomėjos Nėries patirtis bendradarbiaujant su komunistais, 1960; Asmenybės ugdymas šiais laikais, 1960; Antisovietinė rezistencija lietuvių literatūroje, 1961; Kristijono Donelaičio 250 metų sukaktis, 1964; Stasys Šalkauskis — Tautos ir visuomenės ugdytojas, 1966; Ateities perspektyvos lietuvių literatūrai, 1968; Dėmės šviesioje Vaižganto kūryboje, 1969; Tarp žydriojo ir juodojo romantizmo, 1970; Meilė, džiazas ir velnias arba Juozo Grušo dramaturgija, 1971; Balio Sruogos dramaturgijos apmatai, 1972; Vydūnas ir Putinas tarp Lietuvos humanistų, 1973.

Prof. dr. Zenonas Ivinskis (1908 -1971) skaitė 13 paskaitų: Lietuvių visuomeninė diferenciacija, 1954; Sovietų kėslai susovietinti Lietuvos ir kitų Baltijos kraštų istoriją, 1956; Lietuvos ir rytinių slavų santykiai amžių bėgyje, 1957; Lietuvos vaidmuo Rytų ir Vakarų Bažnyčių susivienijime, 1959; Herojiškieji momentai Lietuvos istorijoje, 1960; Lietuvių tautos rezistencijos reikšmingieji momentai 1941 - 1961 metais, 1961; Istorinis Rytų Europos susidarymas, 1962; Lietuviškos istoriografijos dabartinis stovis, 1964; Pabaltijo ir TSRR santykiai 1917 - 1940 metais, 1965; Lietuvos politinė raida ir lūžiai nuo 1918 m., 1968; Liublino unija ir jos šešėliai (Lietuvių - lenkų santykiai 4 amžių perspektyvoje), 1969; Lietuvos Steigiamasis seimas: jo kilmė ir reikšmė, 1970; Lietuva ir žydai istorijos šviesoje, 1971.

Prof. dr. Antanas Maceina (gimęs 1908 m.) skaitė 10 paskaitų: Naujoji stabmeldybė, 1954; Vakarų žmogaus iliuzijos sovietinio komunizmo akivaizdoje, 1956; Politinis ir metafizinis ateizmas, 1957; Marksistinė žmogaus samprata, 1958; Laisvė komunizme ir krikščionybėje, 1949; Krikščionybė ir kultūra, 1961; Krikščionių vienybės problema; Kultūros sanbėga Rytų Europoje, — abi 1962; Kultūros sekuliarizacija, 1965; Žmogus kaip mūsų amžiaus rūpestis, 1973.

Vincas Natkevičius (gimęs 1918 m.) skaitė 9 paskaitas: Kapitalizmas, 1954; Tremties beletristika, 1957; V. Mykolaičio - Putino 70 m. amžiaus sukaktis, 1963; Visuomeninių idėjų kaita tremties krikščionių pažiūrose, 1964; V. Mykolaičio - Putino gyvenimas ir kūryba, 1967; Ateitininkų įnašas į lietuvių literatūrą, 1970; Žemininkai ir “bežemiai” mūsų literatūroje, 1971; 30 metų Lietuvių Frontui, 1972; Žmogus J. Aisčio kūryboje, 1973.

Valteris Banaitis (gimęs 1918 m.) skaitė 8 paskaitas ir pranešimus: Maironis lietuvių muzikoje, 1962; Gyvenimas okupuotoje Lietuvoje, pranešimas 1962; Mūsų kultūriniai uždaviniai ir galimybės Vokietijoje, 1963; Sovietinė ūkio politika Pabaltijy, 1965; Rusijos Spalių revoliucijos penkiasdešimtmetis, 1967; Kultūriniai vienų lietuvių pasiekimai okupuotoje Lietuvoje, 1969; Lietuvos muzikos istorijos bruožai, 1970; Kompozitorius Juozas Gruodis — simfonistas, 1971.

Mečys Musteikis (1915 - 1965) skaitė 7 paskaitas ir pranešimus: Tremties nutautėjimo pavojai, 1955; Tremties nuopuolio ženklai ir priemonės jiems nugalėti, 1956; Kultūrinių įvykių okupuotoje Lietuvoje apžvalga, 1957; Kultūrinis gyvenimas Lietuvoje 1958 metais, 1959; Pavergtos Lietuvos teatruose, 1960; Kultūrinis gyvenimas pavergtoje Lietuvoje 1960 m., 1961.

Prof. dr. Juozas Eretas (gimęs 1896 m.) skaitė šešias paskaitas: Lietuvis tarp kitataučių: tremtis — uždavinys ar prakeikimas?, 1963; Kultūrinis mūsų įsipareigojimas, 1964; Mažųjų tautų ir valstybių vaidmuo, 1965; Pasaulio politinė padėtis ir mes, 1966; K. Pakštas — egzodo pranašas, 1969; Valančiaus šviesa už marių, 1973.

Kun. dr. Jonas Juraitis (gimęs 1926 m.) skaitė 5 paskaitas: Katalikų Bažnyčios atsinaujinimas ir krizė, 1969; Dievo mirties teologija vitalinių jėgų sraute, 1970; Meilės problema Jobo knygoje ir A. Camus romane “Mare”, 1971; Tautiškumo ir religijos santykiai, 1972; Egzistencinis žmogaus vaizdas, 1973.

Dr. Jonas Norkaitis(gimęs 1928 m.) skaitė 5 paskaitas: Trys socialinės enciklikos ir socialinio teisingumo pasiekimai V. Vokietijoje, 1961; Krikščionybės vaidmuo socialinio klausimo sprendime, 1964; Generacijų proboema, 1966; Kapitalizmo ir socializmo suartėjimas, 1969; Pirmoji Lietuvos Respublikos konstitucija 1922, 1972.

Kun. dr. Juozas Vaišnora (gimęs 1905 m.) skaitė 5 paskaitas: Religinis stovis okupuotoje Lietuvoje, 1959; Krikščionybės likimas komunizmo režime, 1959; Jaunimo reikšmė kovose už laisvę, 1961; 1863 metų sukilimas Lietuvoje, 1963; Tautiškumo problema sovietinėje teorijoje ir praktikoje, 1965.

Kun. dr. Juozas Vaišnora (gimęs 1905 m.) skaitė 5 paskaitas: Religinis stovis okupuotoje Lietuvoje, 1958; Krikščionybės likimas komunizmo režime, 1959; Jaunimo reikšmė kovose už laisvę, 1961; 1863 metų sukilimas Lietuvoje, 1963; Tautiškumo problema sovietinėje teorijoje ir praktikoje, 1965.

Romualdas Giedraitis-Spalis (gimęs 1915 m.) skaitė 4 paskaitas: Tautos skundas ir jos viltis Maironio kūryboje, 1962; Kalbos vaidmuo ir vertė tautybei išlaikyti, 1963; Lietuvių literatūros balansas per 25 metus, 1965; Nepriklausomos Lietuvos jaunimas gyvenime ir literatūroje, 1968.

Kun. Bronius Liubinas (gimęs 1924 m.) skaitė 4 paskaitas: Visuomenininko savybės ir jo ugdymas, 1954; Vokietijos LB istorinė apžvalga, 1971; Nustojusios veikti Vokietijos LB apylinkės, 1972; Lietuviškųjų savaičių dvidešimtmetis, 1973.

J. Laučka, prel. L. Tulaba, dr. P. Karvelis, prel. J. Končius ir tėv. A. Bernatonis XIV studijų savaitėje 1967 Romuvoje

 

Eduardas Turauskas(1896 - 1966) skaitė 4 pranešimus: Europos Lietuvių Bendruomenių pirmininkų suvažiavimas, 1955; Tarptautinės politikos apžvalga, 1956; Tarptautinių įvykių apžvalga, 1958; Ištraukos iš atsiminimų prieš 1940 m. bolševikų okupaciją, 1958.

Vysk. dr. Pranas Brazys(1915 -1965) skaitė 3 paskaitas: Bažnyčia ir kultūra, 1959; Modernieji mokslai ir religija, 1960; Krikščionybės likimas mūsų tautoje, 1965.

Kun. dr. Vytautas Kazlauskas(gimęs 1919 m.) skaitė tris paskaitas: Krikščionybės ateitis, 1964; Ideologinės materializmo ir krikščionybės pozicijos, 1964; Lietuvių viltys išsilaisvinimo teologijos šviesoje, 1973.

Kun. Rapolas Krasauskas(gimęs 1913 m.) skaitė tris paskaitas: Lietuvių tautos istorinio likimo tragiką, 1955; Mindaugo žuvimo kaip Lietuvos istorijos tragiką, 1963; Lietuvos Katalikų Bažnyčios grumtynės su valstybiniu ateizmu 1940 - 1971 metais, 1972.

Juozas Lingis(gimęs 1910 m.) skaitė tris paskaitas: Kultūros kūryba ir jos pavojai Lietuvoje, 1963; Šeima pramoninėje visuomenėje, 1964; Gyvenimiškų tradicijų nauji elementai ir naujas turinys Lietuvoje, 1970.

Stasys Lozoraitis jr.(gimęs 1924 m.) skaitė tris paskaitas: Tarptautinė padėtis, mūsų reikalai ir jaunimas, 1964; Okupuotos Lietuvos problemos, 1968; Lietuvos situacija naujojo dešimtmečio angoje, 1971.

Dr. Povilas Rėklaitis(gimęs 1922 m.), skaitė tris paskaitas: Rytų ir Vakarų meno tradicijų susitikimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, 1962; Vokietijos mokslo įstaigos Rytų Europos klausimams tirti, pranešimas 1964; Šiandieninė Vokietija ir Europos lietuviai, 1966.

Kun. Augustinas Rubikas(gimęs 1915 m.) skaitė tris paskaitas: Tikroji rezistencijos prasmė, 1961; Lietuvių katalikų rūpesčiai po Vatikano II susirinkimo, 1968; Krikščioniškas žmogaus vaizdas, 1973.

Ričardas Bačkis(gimęs 1934 m.) skaitė dvi paskaitas: Europos susijungimas ir tautų laisvė, 1961; Tautų likimas ir Europos susijungimo procesas, 1968.

Kun. dr. Andrius Baltinis(gimęs 1909 m.), atvykęs iš Chicagos (JAV), skaitė paskaitą apie “Kultūrinę kūrybą ir jos pavojus išeivijoje” bei padarė pranešimą apie “Lietuvybę Amerikoje”, 1963.

Vincas Bartusevičius(gimęs 1939 m.) skaitė dvi paskaitas: Jaunimo revoliucija, 1969; Humanizmas ir dabarties civilizacija, 1973.

Kun. Alfonsas Bernatonis(gimęs 1914 m.) padarė du pranešimus: Vasario 16 gimnazijos problemos (drauge su kun. dr. A. Paškevičium), 1955; Religijos padėtis Lietuvoje, 1962.

Kun. Jonas Dėdinas(gimęs 1923 m.) skaitė dvi paskaitas: Krikščionybės padėtis ir jos įtaka moderniojoje Europoje, 1956; Katalikų Bažnyčios sudabartėjimas, 1970.

Dr. Albertas Gerutis(gimęs 1905 m.) skaitė dvi paskaitas: Sovietinimo ir rusinimo padariniai Lietuvoje, 1971; Žmogaus teisės Sovietų Sąjungoje, 1973.

Dr. Petras Karvelis(gimęs 1897 m.) yra padaręs du pranešimus apie tarptautinę ir politinę padėtį 1959 ir 1963 metais.

Kun. Domininkas Kenstavičius(gimęs 1920 m.) skaitė dvi paskaitas: Tremtinių pasiruošimas tėvynei, 1955; Lietuvos krikščionybės bruožai, 1958.

Jonas Medušauskas(1924 - 1971) skaitė dvi paskaitas: Lietuvių Fronto tremties programa, 1954; Egzistencinė žmogaus samprata, 1958.

Kun. prof. dr. Paulius Rabikauskas (gimęs 1920 m.) skaitė dvi paskaitas: Katalikų darbai per Lietuvos penkiasdešimtmetį 1968; A. a. Profesorius Zenonas Ivinskis, 1972.

Prof. inž. PranasZundė(gimęs 1926 m.) skaitė dvi paskaitas: Švietimo ir mokslinio darbo organizacija okupuotoje Lietuvoje, 1958; Antireliginė propaganda Lietuvoje, 1959.

Po vieną paskaitą arba pranešimą skaitė šie asmenys:

Dr. Stasys Bačkis— Socialinis krikščionybės pajėgumas, 1959;

Aldona Balandaitė-Broeland— Švedija ir lietuvių jaunimas, 1973;

Dr. Gerhardas Bauras— Lietuvos tradicinė šeima ir kaimas, 1971;

Prof. Juozas Brazaitis(1903 - 1974) —    Tremtinių veiklos įprasminimas (šią raštu atsiųstą paskaitą perskaitė J. Medušauskas), 1955;

Kun. prof. Ladas Budreckas— Juozo Naujalio muzikinė veikla ir kūryba (šią raštu atsiųstą paskaitą perskaitė kun. K. Senkus), 1972;

Prel. dr. Petras Celiešius— pranešimą apie lietuvių koplyčios šventinimą Romoje su argentiniečio kun. J. Margio šviesos paveikslais, 1970;

LektoriusW. de Faria e Castro —    M. K. Čiurlionis kaip tapytojas, 1966;

Dr. Marina Gorodecakitė(iš Anglijos) — Antrosios kartos nutautėjimas išeivijoje, 1966;

Prof. dr. Algirdas Julius Greimas —    Lietuvių tautosaka ir senovės lietuvių religija, 1969;

Alina Grinienė— Mūsų tautinių šokių istorija ir charakteris, 1957;

Adam Greenbaum— Baltų draugija Vokietijoje, 1963;

Alfredas Hermanas— pranešimą apie II Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą ir IV Tautinių šokių šventę JAV, 1972;

Algirdas Palavinskas— Dabartinės jaunimo problemos pavergtoje Lietuvoje, 1961;

Jonas Jurkonis— Lietuvaitės filosofija rūtų daržely, 1960;

Kun. Adolfas Keleris— Evangelikų veikla Lietuvoje ir išeivijoje, 1968;

Prel. dr. Juozas Končius(iš JAV) — pranešimą apie šalpos konferenciją Ženevoje, 1955;

Dr. K. Čeginskas, K. Grigaitytė ir dr. J. Eretas Europos studijų savaitėje 1973

Alfonsas Krivickas— Nauji dailės reiškiniai jaunųjų kūryboje Lietuvoje, 1967;

Kun. prof. dr. Antanas Liuima — Antireliginės propagandos kryptis Lietuvoje, 1955;

Ministras Stasys Lozoraitis— Nuo Atlanto pakto iki pavergtųjų savaitės, 1965;

Stud. V. Macaitytė ir stud.W. Toerner— sudėtinį pranešimą apie studentų gyvenimą dabartinėje Lietuvoje, 1963.

Prof. dr. Vaidievutis Mantautas (iš JAV) — Amerikos katalikas studentas patirties ir ekumeninių vėjy perspektyvoje, 1964;

Kun. dr. Steponas Matulis(iš Anglijos) — Religinės bendruomenės vaidmuo tautiniu atžvilgiu, 1963;

Prof. dr. J. Mickūnus,Kauno Politechnikos instituto profesorius — pranešimą apie mokslo ir mokslinio darbo sąlygas dabartinėje Lietuvoje, 1972;

Prof. dr. Antanas Musteikis(iš JAV) — Atsparos pavidalai, 1966;

Prof. dr. Pranas Padalis(1911 -1971) — tarptautinių įvykių apžvalga, 1958;

Teisutis Povilavičius— Maironio lyrikos savybės, 1962;

Prof. dr. Antanas Rukša— Kai kurios šių dienų Lietuvos švietimo problemos, 1972; (ši paskaita atspausta “Europos Lietuvy”).

Int. Antanas Sabalis(iš JAV) — Lietuviškas išeivijos jaunimas, 1973;

Marija Jurgita Saulaitytė(iš JAV) —    pranešimą apie Amerikos lietuvišką jaunimą, 1970;

Kun. Kazimieras Senkus— Lietuviškos dainos ir giesmės charakteris, 1959;

Erdmonas Simonaitis(1888 - 1969) —    pranešimą apie Vokietijos Lietuvių Bendruomenės problemas, 1962;

Jonas Stankaitis— Vaikų auklėjimas tremty lietuviška dvasia, 1962;

Juozas Tininis(iš JAV) — Estetiniai lietuvių kalbos bruožai, 1966;

Prel. dr. Ladas Tulaba— Vatikano II Santaryba ir Bažnyčios reiškimasis dabarties pasauly, 1964;

Prof. Juozas Rimvydas Vaišnys (iš JAV) — Tiksliųjų mokslų pažanga dabartinėje Lietuvoje, 1972;

Prof. dr. Vytautas Vardys(iš JAV) —    Lietuva ir išeivija, 1971;

Dipl.inž. Juozas Vilčinskas— Socializmas Lietuvoje, 1968;

Dr. Ona Vyšniauskienė— pranešimą apie Lenkijos lietuvius, 1972.

Simpoziumaistudijų savaitėse tarnavo tam pačiam tikslui, kaip ir paskaitos. Jų nebuvo daug. Pirmą kartą simpoziumas buvo suruoštas 1964 m., t. y., XI-toje studijų savaitėje. Tema parinkta 20 metų sukaktis nuo didžiojo egzodo. Ji įvardinta “Tremties 20-čio laimėjimai, nesėkmės ir įsipareigojimai ateičiai”. Pranešijais dalyvavo 4 kraštų atstovai: K. Baublys iš Anglijos, J. Lingis iš Švedijos, kun. J. Petrošius iš Prancūzijos ir St. Lozoraitis jr. iš Italijos. Į diskusijas įsijungė didelis dalyvių skaičius.

1967 m. įvyko simpoziumas, tema “Likiminiai Lietuvos reikalai šių dienų politinėse įtampose”. Diskutavo Jonas Glemža, dr. Petras Karvelis, Jonas Norkaitis ir kun. J. Vaišnora.

1968    m. simpoziumui apie veiklos formas ir būdus Lietuvai laisvinti vadovavo V. Banaitis. Pranešėjais buvo Vincas Bartusevičius, dr. Kajetonas J. Čeginskas, Artūras Hermanas ir Kasparas Dikšaitis.

Paskutinis simpoziumas buvo 1969    metais, XVI-je studijų savaitėje. Tema: “Vokietijos LB problemos”. Kalbėtojai: gyd. Vytautas By-laitis, Kasparas Dikšaitis, kun. Bronius Liubinas ir advok. Justinas Lukošius.

ŠALIA PASKAITŲ

1. Sielovados tarnyba

Nuo pat pirmosios Lietuviškųjų studijų savaitės jose buvo ryškus religinis momentas. Pirmoji atidaryta kun. dr. J. Vaišnoros sukalbėta malda, tas pats kun. Vaišnora laikė pamaldas ir pasakė, anot prof. Ivinskio žodžių, savaitę uždarant, “giliai širdin kritusį pamokslą” (I studijų savaitės protokolas, psl. 98). Antro-jos pravedimą padėka priklausanti valandėlė su pritaikintu turiniu. Už jos pravedimą padėka priklausanti kun. prof. Liuimai” (II studijų savaitės protokolas, rugpjūčio 7 d.). Tokias šventąsias valandėles III-joj ir V-tojoj studijų savaitėse pravedė kun. D. Kenstavičius, IV-joj — kun. Br. Liubinas. Nuo Vl-tosios (1959) studijų savaitės buvo įvestas dvasios vado titulas. Pirmasis šitas pareigas ėjo kun. dr. Pranas Brazys MIC, vėliau tapęs vyskupu. Vėliau katalikų dvasios vadais buvo: tėvas dr. Viktoras Gidžiūnas, OFM 1960, tėvas dr. Juozas Vaišnora, MIC 1961, kun. Augustinas Rubikas 1962 ir 1971, kun. Jonas Petrošius 1963, kun. Viktoras Kaleckis 1964, tėvas dr. Steponas Matulis MIC 1965, kun. dr. Jonas Juraitis 1966, 1969, 1970 ir 1972, kun. Jonas Dėdinas 1967 ir 1968, kun. K. Senkus, J. Vaišnora ir D. Valentis 1973.

Evangelikai dvasios vadus turėjo dešimtyje studijų savaičių. Jais buvo a. a. kun. Julius Stanaitis IX-je, XII-je ir XVIII-je, kun. Juozas Ur-dzė X-je, XIII-je, XIV-je, XVI-je XVII-je ir XX-je, mokytojas Fricas Skėrys XXI-je ir senj. Adolfas Keleris XV-je studijų savaitėje.

Katalikų dvasios vadai kas rytą laikydavo šv. mišias, kai kada koncelebruodami su kitais studijų savaitėje dalyvaujančiais kunigais, sakydavo kasdien trumpus pamokslus. Taip pat buvo suteikta progos savaitės dalyviams pasinaudoti kitais dvasiškio patarnavimais. Evangelikai atlikdavo dvasinio susikaupimo valandėles.

2. Tėvynės valandėlės

Jau pirmoje studijų savaitėje penktadienio popietė buvo skirta prisiminti tėvynei ir pasimelsti už ją.

Specialioms pamaldoms 1954 m. vadovavo kun. dr. J. Vaišnora, MIC, 1955 m. — kun. dr. Feliksas Jucevičius, 1956 ir 1958 m. — kun. D. Kenstavičius, 1957 m. — kun. Br. Liubinas. Vėliau kartais iš ryto, kartais po pietų bažnytinį tėvynės valandėlės susikaupimą pravesdavo savaitės dvasios vadas. Išimtys buvo padarytos 3 kartus: 1966 m. Tėvynės valandėoės pamaldas atliko vysk. dr. Pranas Brazys, o 1971 ir 1972 m. — vysk. dr. Antanas Deksnys.

Nuo 1956 m. Tėvynės valandėlė, pradėta bažnyčioje, tęsiama salėje, beveik visuomet suorganizuota Alinos Grinienės. Taip 1956 m. Neckarsteinache atlikti A. Grinienės paruošti dainos, poezijos ir šokio montažai “Sūduvos kraštasir Žemaičių žemė. 1958 m. — poetiniai posmai Tarp Nevėžio ir Dubysos (A. Grinienė), 1959 m. — religinės poezijos valandėlė (A. Grinienė), 1960 m. įvyko įspūdingas Partizano vakaras, kurio metu V. Natkevičius kalbėjo tema “Partizanas heroinėj buity”, o studentai deklamavo pritaikintų eilėraščių ir dainavo partizanų dainų. 1962 m. buvo visų dalyvių, pirmoj eilėj jaunimo, atliktas A. Grinienės dainos, poezijos ir šokio montažas Laisvėje ir vergijoje. Jubiliejinėje, X-je studijų savaitėje vienintelį kartą Tėvynės valandėlės nebuvo. A. Grinienė man savo š. m. liepos 1 d. laiške apie tai rašo: “Iškrito tik viena, X-toj savaitėj, nes studentų sąjunga buvo pasižadėjusi paruošti ir neparuošė”. 1964 m. Romuvos parke buvo vėliavos nuleidimo vakarinės apeigos pagal Kauno karo muziejaus buvusias tradicijas. Dr. K. J. Čeginskas pasakė kalbą ir gimnazijos vėliavos aikštelėje pabėrė žemės iš karo muziejaus sodelio.

1965    m. iškilmingose vėliavos nuleidimo apeigose kalbėjo prof. Stasys Yla, ministeris Stasys Lozoraitis ir dr. Kajetonas J. Čeginskas. Salėje įvyko tautiniai šokiai ir dainos.

1966    m. Tėvynės valandėlėje dr. K. J. Čeginskas skaitė paskaitą “Partizanų kova ir veikla Lietuvoje”. 1967 m. buvo pakartotos karo muziejaus vėliavos nuleidimo apeigos, o salėje vyko dainų ir poezijos pynė, atlikta visų studentų sąjungos dalyvių.

1968    m. Tėvynės valandėlėje buvo ekumeninės maldos už tėvynę, vadovaujant senj. Adolfui Keleriui ir tėv. dr. Stepui Matuliui, MIC. Nuleidžiant vėliavą kalbėjo V. Natkevičius. Deklamavo aktorius A. Gedvila.

1969    m. kun. Bronius Liubinas paskaitė poetinių minčių apie tėvynę, Bronė Gailiūtė-Spies padainavo tautinių dainų, Eglė Juodvalkytė deklamavo Putino Mortuos voco, Mačernio Viziją ir Binkio Gėlės iš šieno. Buvo tautiniai šokiai.

1970    m. Tėvynės valandėlei vadovavo Marija Saulaitytė. Buvo jaunimo dainos, poezija, šokiai. Elena Bradūnaitė skaitė ištraukas iš savo tėvo tada dar neišleistos knygos Donelaičio kapas. Kristina Butvydaitė ir Saulius Lišauskas pasakojo, kaip jie tapo sąmoningais lietuviais.

1971    m. Tėvynės valandėlėje dr. K. J. Čeginskas skaitė paskaitą “Tautos sukilimo 30 metų sukaktis”, Emilija Jakutienė deklamavo Putino Vergą, Laimutė Stepaitienė dainavo St. Šimkaus Ne dėl Tavęs aš mergelė.

1972    m. Tėvynės valandėlėje buvo dr. K. J. Čeginsko paskaita “Laisvės kovos pokario Lietuvoje”. Kun, Kazimieras Senkus ir Bronė Gailiūtė-Spies padainavo lietuviškų dainų, dr. J. Grinius, V. Natkevičius ir Kristina Pauliukevičiūtė paskaitė iš Putino ir Sruogos poezijos.

Trumpai reikia pažymėti, kad visos Tėvynės valandėlės pasižymėjo jausmingumu, o kai kurios ir giliu meniškumu. Į jas vis susirinkdavo nemaža žmonių, šiaip jau studijų savaitės programoje nedalyvaujančių.

3. Koncertai

Pirmą kartą platesnio masto vokalinis koncertas buvo suruoštas Il-je studijų savaitėje 1955 m. Schondorfe. Arijas ir liaudies dainas dainavo sopranas Janina Liustikaitė. Toji pati solistė dar kartą koncertavo XII studijų saviatėje 1965 m. Romuvoje. 1956 m. Neckarsteinache koncertavo Fausto Strolios vadovaujamas dvigubas vyrų kvartetas iš Kaiserslautemo. 1962 Koenigsteine Maironio dainų koncertą davė Maria Panse-Simaniukštytė, o Maironio poeziją deklamavo Regina Tamošaitytė. 10-je jubiliejinėje studijų savaitėje Koenigswinteryje buvo koncertas — “Šiupinys”. Dainavo sopranas Prudencija Bičkienė ir baritonas Liudas Stukas, pianinu palydint Alvydui Vasaičiui. Aktorius Vitalis Žukauskas pabėrė humoristinių minčių. Aušra Vedeckaitė ir Leonas Baltrus koncertavo 1965, Laimutė Stepaitienė — 1966 ir 1971, Anelė Valaitytė 1966, Bronė Gailiūtė-Spies 1972 ir 1973 — žymioji solistė Lilija Šukytė.

Piano koncertus davė Antanas Smetona 1964, Aldona Dvarionaitė 1970 ir Raminta Lamsatytė 1972. 1968 m. Čiurlionio, Naujalio ir Šimkaus kūrinius išpildė Mannheimo miesto teatro styginis kvartetas. Aktorė Aldona Eretaitė 1964 m. skaitė ištraukas iš Donelaičio “Metų”, o 1968 m. davė poezijos rečitalį Nuo Maironio iki Brazdžionio. Valteris Banaitis 1970 m. davė vargonais religinės muzikos koncertą. 1966 m. lietuviškus tautinius šokius šoko Westfalijos tautinių šokių grupė, vadovaujama Onos Boehm-Krutulytės. 1968 m. — Hamiltono tautinių šokių grupė “Gyvataras”, vadovaujama Genės Breichmanienės ir 1971 m. — Toronto “Gintaras”, vadovaujant Karaziejams. Tais pačiais 1971 m. Toronto v. s. Kairio kanklininkės davė kanklių muzikos koncertą. 1959 m. buvo išklausytas lietuviškos muzikos koncertas iš plokštelių, su dr. Jono Griniaus komentarais.

4. Parodos

1963 m. dr. Povilas Rėklaitis Baltų Draugijos vardu suruošė lietuviškos senosios ir moderniosios grafikos parodą. 1964 m. mok. Alfonsas Krivickas suruošė Lietuvos vaizdų parodą. 1968 m. — parodą naujesnių leidinių “čia ir ten”, 1969 m. — spaudos ir plakatų, 1970 m. — leidinių Lietuvoje ir tremtyje, 1971 m. — Lietuvos valgių receptus, dainos šventės Vilniuje vaizdų ir 1970/71 m. Lietuvoje ir išeivijoje išleistų knygų bei kitokių leidinių parodas. 1972 m. A. Krivickas rodė: A. a. prof. dr. Zenono Ivinskio darbai ir nuopelnai Lietuvos istorijai (leidiniai, foto); Tėv. Algimanto Kezio SJ meninės fotografijos, leidiniai, kultūros žurnalai ir spauda (šiapus ir anapus); lietuvių ir užsienio spaudos balsai apie Romo Kalantos susideginimą, protestuojant prieš Lietuvos okupaciją ir Lietuvos gamta fotografijose. 1966 m. buvo paroda jaunųjų dailininkų: Tado Burbos, Janinos Jurkonytės, A. Mečytės ir Ingridos Suo-kaitės. Tais pačiais metais Vokietijos lietuvių moterų klubai suruošė tautodailės parodą. 1971 m. dr. Dargužas-Hofer ir Alina Grinienė parodė Nepriklausomos Lietuvos pašto ženklų kolekcijas.

5.    Literatūros vakarai

1956 m. V. Natkevičius su studentais paminėjo rašytojus - sukaktuvininkus: Klementą, Sruogą, Vaičaitį, Jurkų ir Vaičiulaitį. 1957 m. literatūros vakare savo kūrybos skaitė prof, dr. J. Grinius, J. Medušauskas ir A. Jasmantas. 1961 m. dr. J. Grinius su jaunimu suruošė poezijos vakarą. Skaityta iš trijų tada naujausių veikalų: B. Brazdžionio Vidudienio sodai, L. Andriekaus Saulė kryžiuose ir V. Mačernio Poezija. 1963 m. Mindaugo minėjime studentai skaitė ištraukas iš V. Krėvės dramos Mindaugo mirtis, o Putino minėjime jo poeziją deklamavo aktorius A. Gedvilą. 1965 literatūros vakare paminėtos literatūrinės sukaktys: Dantės, V. Ramono ir 50 metų nuo Milašiaus Simfonijų pasirodymo. 1968 buvo Vydūno minėjimas — 100 metų nuo jo gimimo. Dr. J. Grinius skaitė paskaitą, o ištraukas iš Vydūno raštų skaitė dr. K. J. Čeginskas. Bronė Gailiūtė - Spies padainavo keletą dainų.

6.    Linksmavakariai

Jie yra studijų savaičių tradicija nuo pat pradžios. 1954, 1955, 1956 ir 1957 juos rengė ir išpildė kun. Bronius Liubinas, 1954 kartu su arch. Jonu Pajauju, 1955 — su dr. Kaziu Pemkum ir 1957 — su kun. D. Kenstavičium. Kun. D. Kenstavičius linksmavakarių programa rūpinosi ir ją išpildė dar 1959, tada kartu su studentais ateitininkais. 1960 linksmavadario programą davė studentai ateitininkai, vadovaujant Vincui Bartusevičiui, ją atliko K. Žemaitis, A. Lingė, A. Jasaitis ir kun. Br. Liubinas. 1961 — kun. A. Perkumas ir jaunimas, 1962 organizavo Vokietijos lietuvių studentų sąjunga. Links-mavakario programai vadovavo Ričardas Bačkis. R. Tamošaitytė, Br. Čepulevičius, V. Damijonaitis ir O. Kušneraitis sudainavo daug vietoj sukurtų dainelių. Ypač gražiai juokingos buvo rašytojo R. Spalio pastabos. Nuo 1964 linksmavakaris tapo pirmoj eilėj pasišokimo ir pasivaišinimo vakaru. Kaip linksmavakario dalį dar tektų suminėti skautų laužus, turėtus 1962 ir 1965.

7. Kitoki parengimai

1955 m. buvo suruoštas Lietuvių literatūros ir Lietuvos istorijos konkursas, kurį laimėjo kun. Jonas Riaubūnas. 1960 m. VlI-je studijų savaitėje Bemriede septyni studentai davė ateitininkų įžodį. Filmai buvo rodomi: 1964 m. — iš Vasario 16 gimnazijos gyvenimo— kun. Jonas Dėdinas; 1969 m. — Maironis; Lietuvos vitražai; 1970 m. — Vincas Svirskis - kryždirbys, Kupiškėnų vestuvės, Muzikinis kaleidoskopas;1971 m. — M. K. Čiurlionis ir Muzikinis kaleidoskopas; 1972 m. — T. A. Kezio, S.J. Dvylika; Lietuva— Europos krepšinio nugalėtoja; Skriskite, baltos gulbės; Šimtamečių godos; Putino poezijos vakaras; Lietuva šiandien; Gražioji mokykla.

1971 m. buvo išklausyta dainų šventės Čikagoje juosta. Ekskursijos buvo suruoštos iš 5 studijų savaičių: 1954 m. — dienos ekskursija laivu, aplankant Mainau salą ir Konstancą, kur prof. Ivinskis priminė apie Žemaičių delegaciją 1416-1417 m. Bažnyčios susirinkime. 1963 m. buvo ekskursija Reinu nuo Königswinterio iki Linz, 1964 m. — ekskursija iš Hüttenfeld į Worms, Heidelberg ir Schwetzingen (vadovavo mokyt. Fricas Skėrys). 1969 m. — ekskursija Reinu nuo Bonnos iki Linz ir 1971 m. — ekskursija iš Hohenheimo į Ludwigsburgo pilį.

8. Meninės programos rengėjai — vadovai

Iš pradžių keletą metų meninės programos parengimais rūpindavosi organizacinė komisija, kurioje beveik nuolatinė narė — Alina Grinienė. Toms pareigoms formaliai Alina Grinienė buvo išrinkta 1965, 1966 ir 1970. 1971 m. buvo sudaryta trijų žmonių komisija: V. Banaitis, A. Grinienė ir A. Krivickas, o 1972 m. — dr. J. Grinius, A. Krivickas ir kun. K. Senkus. 1973-siems metams meninė komisija iš dviejų žmonių: A. Grinienės ir A. Krivicko.

STUDIJŲ SAVAITĖS SPAUDOJE

Žurnale į Laisvę studijų savaitės išsamiai aprašomos, pradedant nuo I-sios. Neaprašytos ten likosi 11, 12, 13, 14 ir 19-ji studijų savaitė. Plačiai aprašomos kituose lietuviškuose laikraščiuose, ypač Drauge, Darbininke, Tėviškės Žiburiuose, Europos Lietuvyje. Iki savo mirties aprašymais rūpindavosi ilgametis ELI vedėjas M. Musteikis, dažniausiai suorganizuodamas visą žurnalistų tinklą: dr. K. J. Čeginskas, dr. J. Grinius, kun. Br. Liubinas ir kiti. Bene nuo 1969 studijų savaites plačiai aprašo Vokietijos LB informacijų redaktorius Justinas Lukošius.

pabaiga

20 Lietuviškųjų studijų savaičių jau praeityje. Tai kas dar, rodos, taip neseniai buvo kupina gyvenimiško klegesio, jau tampa istorijos objektu. Jeigu būtų kiekviena studijų savaitė atžymėta atskiru leidiniu, šiandien jau ruoštumėmės dėti į savo knygų lentyną 20-jį tomą. Deja, tai nebuvo padaryta, nors daugelyje studijų savaičių tai buvo svarstyta. Mėginant vieno straipsnio apimtyje apžvelgti tokią gausybę medžiagos, patenkama pavojun, arba tapti tik grynu statistikų, gausiai išskaičiuojant atliktus darbus, arba vienoj vietoj išsiplėsti kitos dalies sąskaiton ir tuo būdu rizikuoti tapti neobjektyviu. Aš pasirinkau daugiau statistiko kelią, atsisakydamas nuo vertinimo. Tačiau baigdamas vistik noriu kai kieno vertinimus įimti į savo apžvalgą. Pav., 1960 m. uždarant VII-ją studijų savaitę, kun. dr. J. Vaišnora, MIC ją pavadino nepaprastai reikšmingu faktorium lietuvių tarpusavio bendravimui bei tautiniam atsigaivinimui. Keletą metų vėliau prof. J. Eretas jai davė lakų “širdžių ir protų puotos” vardą.

Nors 1963 m. prof. A. Maceina skundėsi, kad “pasireiškia noras daugiau paprastai pabūti, susitikti, pailsėti, mažiau studijuoti”, tačiau per dvidešimtmetį studijų savaitės pajėgė išlaikyti gan aukštą studijinį lygį, kartu didžiai sustiprindamos jų dalyvių lietuviškąjį nusiteikimą. Tai ką prof. Z. Ivinskis sakė apie 1964 m. studijų savaitę, būtų galima pasakyti apie jas visas: “Šioje studijų savaitėje pasireiškė tokia puiki lietuviška dvasia, lyg būtume pagyvenę kokioj lietuviškoj salelėj”(Draugas, Nr. 208-1964). Už tai galime su žurnalistu J. Vidzgiriu drąsiai tvirtinti, kad “tai tikrai puiki dovana Europos lietuviams, kurie gyvena išsisklaidę po įvairius kraštus, neturėdami visus apjungiančio kultūrinio centro” (Draugas, Nr. 190-1963). Reikia tik linkėti ir stengtis, kad 20-ji sukaktis nebūtų studijų savaičių užbaigimas, o paskatinimas jas dar labiau tobulinti ir gražinti.

Daugelyje studijų savaičių būdavo radio bangomis siunčiami sveikinimai tėvynei. Savo mintis ir noriu baigti Vl-sios studijų savaitės (1959) sveikinimo žodžio paskutiniu sakiniu: “Akivaizdoje Lietuvos tebesitęsiančios nelaimės, kurios išraiška yra mūsų tremtiniškoji kelionė, mes ryžtamės ir toliau ta pačia lietuviškojo pasipriešinimo dvasia su tėvynėje ir toli nuo jos ribų esančiais broliais kovoti už žmogaus vertę, žmogaus gyvenimą laisvoje tėvynėje ir visame pasaulyje”. (Į Laisvę,Nr. 19 (56), 1959, psl. 33).

Kun. Bronius Liubinas