DIDYSIS LB DARBAS ŠIANDIEN IR ATEITY
JUOZAS ARDYS
Aktyvas
Žymiausias vėlyvosios išeivijos įnašas į Amerikos lietuvių gyvenimą yra bendruomeninė samprata ir jos įgyvendinimas. Čia nebandoma į tą pačią plotmę rikiuoti pavienių kultūros darbuotojų nuopelnų. Jie ir priklauso jiems. Su vėlyvąja išeivija atėjusi bendruomeninės visuomenės samprata prigijo ir pagrindinai pakeitė lietuvių visuomenės veidą Amerikoje. Tuo, aišku, netvirtinama, kad bendruomeninės visuomenės samprata tapo vienbalsiai priimta. LB įkūrimas Amerikoje buvo sutiktas organizacinės - partinės visuomenės šalininkų su dideliu skepticizmu. Šis skepticizmas laiko bėgyje formavosi į opoziciją. Praslinkus dvidešimtmečiui nuo LB įsikūrimo, šie konservatyvieji organizacinės visuomenės šalininkai, pamiršdami bet kokius išeivijos siekius, jau renkasi savo pagrindiniu tikslu bendruomeninės visuomenės ardymą ir performavimą į organizacijas.
Racijonalūs užmojai visose lietuvybės srityse yra diskutuotini ir į juos kreiptinas dėmesys. Užmojai, besirikiuoją į emocinius išpuolius, netarnauja nei lietuvybės išlaikymui, nei Lietuvos laisvės bylai. Šios rūšies kliūtys bendruomeninės visuomenės kūrime ir jos gyvenime neturėtų nukreipti LB darbuotojų dėmesio nuo didžiojo bendruomeninio darbo, nuo bendruomeninių funkcijų tobulinimo, bendruomeninių branduolių tvirtinimo.
Kalbant apie darbą, racionalu pradėti turimojo potencijalo vertinimu. PLB Valdybos pirmininkas, Bronius Nainys, savo straipsnyje (Pasaulio Lietuvis), “Didieji mūsų darbai ir turimos pajėgos”, pagrindinį dėmesį skyrė mūsų darbuotojų potencijalui vertinti. Šio vertinimo išdavoje, atsidūręs į esamo LB aktyvo ribotumą, (4000 - 6000 darbuotojų), baigė mintimi, kad “tokias mažas jėgas turint, labai didelį dėmesį reikėtų kreipti į tinkamą jų panaudojimą ir rūpintis tų jėgų padidinimu”. Šių jėgų, aktyvo didinimas, darbo sričių racijonalizavimas, bendruomeninių funkcijų tobulinimas bei aiškesnis jų apibrėžimas bendruomeninių branduolių tvirtinimas yra mūsų svarbus darbas. Ir neatlikus, sunku tikėtis didesnių žygių bei planingų užmojų, reikalaujančių didesnės talkos ar paramos. Juk laikraščiai, žurnalai, knygos neleidžiami archyvams, kultūros darbuotojai nefunkcionuoja tuštumoje, politikų siekiai be bendruomeninės bazės bei paramos liks tik šauksmu tyruose. Į keturių - šešių tūkstančių aktyvą galėtume žiūrėti kaip į kietąjį (apie 2500) ir rezervinį (apie 1500 darbuotojų), pridėdami pastabą, kad daugumoje tai bendruomenės darbuotojai, perkrauti darbais, ilgus metus tempę bendruomeninę naštą, palikti šioje veikloje su labai ribotomis veiklos gairėmis ir be modelio savo darbams.
Apie šį modelį kalbant, tikimasi, kad trumpais bruožais bus nubrėžtos gairės, kaip turimą potencijalą plėsti. O plėtimui dirva egzistuoja. LB potencijalas tautinėje bendruomenėje, gana realistišku Br. Nainio paskaičiavimu, turėtų būti apie keturios dešimtys tūkstančių. Dauguma šių žmonių yra pasitraukusi iš bendruomeninio darbo ar bendrai iš lietuvybės barų. Vieni bandė išoperuoti praeitį ir įsilieti į aplinką, kiti bijo dabarties ir ateities įsipareigojimų bet kokiems bendruomeniniams darbams. Pirmųjų benepagausime, nebent etninių kultūrų populiarėjimo banga Amerikoje juos grąžintų. O antruosius, kurių gana daug, turime vilties susigrąžinti savo meile, pagarba viens kitam ir racijonaliu bendruomeninių įsipareigojimų pasidalinimu. Taigi modelio tikslas — mūsų esamo ir turimo aktyvo efektyvus panaudojimas ir planuotos pastangos potencijalo išvystyme.
Sijos
Prieš nustatant šio modelio sijas, tenka pabrėžti bendruomeninės ir organizacinės visuomenės skirtumą. Organizacinės visuomenės pavyzdys, — tai nuo šio šimtmečio pradžios iki 1955 m. visuomenė. Bendruomeninės visuomenės pavyzdys — tai po 1955 m. visuomenė. Pirmoji, kad ir stebėtinai skaitlinga (apie 300.000), vienos kartos laikotarpyje subyrėjo. Ta visuomenė nesukūrė atmosferos tarp-organizaciniam bendravimui, nesurado homogeninės dirvos lietuvybei. Antroji, pagal Vytautą Volertą, “surėmė plaustą, ant kurio galima įvairiai rikiuotis, ir neprotinga būtų jį griauti”. Kitaip tariant, LB — tai išeivijoje šiltadaržis tarpti organizacijoms, išsiskleisti asmenybėms, reikštis kultūros darbuotojams, neužmirštant, kad šiltadaržio užlaikymo pareiga yra visų mūsų pareiga, jei norime tautiniai išlikti. Didelis darbas jau atliktas, sukuriant gana vienalytę lietuvybės atmosferą Amerikoje, bet didelis darbas dar ir laukia.
Pirmoji modelio sija, — tai socialinė veikla, tarnyba. Pagalba artimui, meilė lietuviui yra mūsų bendruomenės jungtis ir trauka. LB, neatlikdama šių funkcijų, tampa invalide, ir jos modelis atrodo šiaudinis. Šioje srityje LB gali plėsti savo poten-cijalą duodama, o ne vien prašydama ar įsipareigodama. Pagalba artimui, meilė lietuviui yra traukos, kurios gali grąžinti ir išėjusius. Tik išvydęs pasaulį, būsimas Bendruomenės narys neturi likti Bendruomenės nepastebėtas, besiformuojančiam jaunuoliui LB gali būti patarėja ir pagalbininkė, susiformavusiam net padėti lietuvišką šeimą kuriant, atsidūrusiam painiavose — patarti, ligoje lankyti, užjausti, senatvėje globoti, mirštančiam — suteikti tinkamą pagarbą ir nepalikti tik niekeno nepastebėtu numeriu. Smulkiau detalizavus šiuos darbus ir nusistačius veiklos gaires, metodus, netrūktų naujų jėgų net ir mažuose bendruomeniniuose branduoliuose. Realu tikėti, kad, įsitraukus į šią sritį, Bendruomenei finansinė parama taptų dažnesnė, ir tada Bendruomenės atsakas būtų efektyvesnis. Šios sijos dabar neturime, nors artimo meilės sritis darbų kartojimosi nebijo.
Antroji modelio sija, — tai lietuviškojo švietimo darbai. Ji jau egzistuoja. Tačiau mūsų mokyklose mokinių skaičius mažėja, rezultatai menkėja. Skaičiaus mažėjime matome turimo potencijalo nepanaudojimą; rezultatų menkėjime — spragas jaunimo motyvavime. Problemos yra visabendruomeninės, mūsų visų. Bet ši sija taip pat akyvaizdžiai rodo, kad didelis skaičius į bendruomenės aktyvą ateina per tėvų komitetus ir mokyklas.
Trečioji modelio sija, — tiesioginė tarnyba Lietuvos bylai, politinė veikla, nes išeivijos misija — laisvė Lietuvai, o kiekvienas lietuvis, — šios misijos propagatorius, kiekvienas lietuvis, — šios misijos dalyvis. Be to, LB, sudariusi geriausią administratyvinį tinklą išeivijoje, lengviausiai pasiekia didžiausią skaičių organizuotų ir neorganizuotų lietuvių, remdamosi ne partiniu ar ideologiniu, bet duoklės savo kilmei principu. Tai LB visuotinumo bruožas.
LB dalyvavimas šioje misijoje yra kartu ir LB gyvybinis motyvas lietuvybės išlaikyme. Lietuvybės išlaikymas, kaip tikslas sau, neuždega jaunimo ir neatveda jo nei į LB darbuotojų gretas nei į organizacijas. Lietuvos laisvės reikalas, kaip praktika parodė, yra patraukiąs jaunąsias jėgas ir visus jungiąs. Beveik kiekvienas, siekiąs aktyviai šio tikslo, automatiškai įsijungia ir į lietuvybės išlaikytojų, rėmėjų eiles. Ši sija yra gyvybinė lietuvybės tęstinumui ir LB potencijalo auginimui. Politinė veikla mūsų misijoje turėtų būti informacijos rinkimas ir jos skleidimas. Neatsieksime savo paskirties, tapdami antra ALTa (veiklos požiūriu) ar kita politine taryba. Be plataus informacijos tinklo naivu būtų galvoti (kaip yra galvojama), kad tuzinas politikierių atliekamu laiku galėtų atsverti Maskvos propagandinę ofensyvą.
Ketvirtoji modelio sija — Bendruomenės parama lietuviams religiniuose poreikiuose. Svarbi mums ši sritis ne vien kaip krikščionims, bet ir kaip lietuviams, nes ji didelę lietuvių dalį glaudžiau jungia ir padeda surasti dažnesnius, tampresnius kontaktus. Tai yra pasisakymas už lietuvišką parapiją, kurios charakteris jau tampa atskira tema. Ši sija tarnauja Bendruomenės potencijalo didinimui, ir netikslu jos netvirtinti ar ją apleisti.
