SKAITYTOJŲ ŽODIS
VLIK-as ir V. Alseika
Anot komunistinės “Tiesos”,V. Alseika savo- pasilikimo Lietuvoj mintį jau pradėjęs puoselėti nuo 1970, nuo apsilankymo tėvynėje.
V. Alseikos atvejis mums aiškiai parodo, kad asmenys VLIK-an nėra tinkamai parenkami. Drauge darosi neaišku, kiek metų VLIK-as yra infiltruotas komunistų šnipų. VLIK-o vadovybė Alseikos reikalu turėtų padaryti pilną, viešą paaiškinimą. Be to, savaime paaiškėja, kad VLIK-o struktūra nebeatitinka išeivijos nuotaikų ir diferenciacijos. VLIK-as turėtų būti perstruktūruotas tokiais pagrindais, kurie atkreiptų didesnį dėmesį į šiandien politiškai nefrakcionuotą, labiau vieningų visų pasaulio lietuvių Lietuvai laisvės troškimą.
Vladas Venckus
Venezuela
Redakcijos pastaba: Vladas Venckus yra VLIK-o įgaliotinis Venezueloje.
“Į Laisvę” vertina
Jūsų redaguojamą žurnalą labai vertinu.
Juozas Eretas
Šveicarija
Puikus “Į Laisvę" žurnalas telkia daug aktualios medžiagos.
N. Tautvilas
Washington, D. C.
Nevertina
Kaip nukentėjęs už bereikalingą puolimų“Laisvėje” po 1971 metų spaudos ir radijo dienų suvažiavimo, galiu tik tiek pasakyti, jog negražu pulti asmenį, prirašyti visokių prasimanytų, išgalvotų dalykų. Šiame aprašyme yra tik tiek tiesos, kad aš dariau pranešimų apie Spaudos ir Informacijos Centro reikalingumą, o visa kita yra redaktoriaus išgalvotas, melagingas ir neteisingas svaičiojimas.
Vyt. Kas.
Chicago, Ill.
Kas pranašesnis?
“Į Laisvę” rašinyje “Bendradarbiavimas ir laisvė” (nr. 56 - 93) minimas J. Keliuočio pasisakymas pirmiausia buvo išspausdintas rusų kalba laikraštyje “Literaturnaja Gazeta”. Jame Keliuotis išskaičiuoja tūkstančius specialistų, kuriuos išleidusios “Tarybų Lietuvos aukštosios mokyklos". Keliuotis prideda, kad "visa tai pasiekta socializmo kūrimo metais, padedant broliškoms tautoms”. Keliuotis buvo ir liko išmintingas žmogus, nors ir ilgus metus buvo ištremtas į “broliškas tautas" Sibire. Visai aišku, kad tokį straipsnį parašė okupantų įsakytas. Tačiau vistiek verta jam priminti, kad be socializmo ir be “broliškų respublikų” pagalbos pabėgėlių jaunoji karta beveik visuotinai yra pasiekusi kvalifikuotų specialybių ir aukštųjų profesijų. Fabrikams darbininkų ta karta visai nebedavė. Jei Keliuočiui įsakyta logika tuos laimėjimus priskirsime kapitalizmui, tai kapitalizmas vistiek keleriopai būtų pranašesnis už socializmą.
J. G.
Chicago, Ill.
Toliau tuo pačiu keliu
Žurnalas turinio atžvilgiu įvairus ir įdomus. Norėčiau, kad Jūs ir toliaueitumėtė tuo keliu, kurį pasirinkote.
Petras Matekūnas
Richmond H UI, N. Y.
“Darbininkas” apie “Į Laisvę”
Žurnalas rūpestingai vertina įvykius Lietuvoje, o taip pat išeivijos veiklą laisvinimo kelyje. Vertina pagal rezistencinės kovos dvasią. Rodo rezistenciją oportunistinėm mintim, kapituliacinėm, kurios norėtų atsisakyti nuo aktyvaus laisvės siekimo. Vietoj oportunizmo žurnalas teigia idealizmą ir principingumų, kuris pozityviai vertina aukas kovoje dėl laisvės, teigia realizmą, kuris reikalauja veikloje ne žodžių, bet konkrečių darbų. Tuo pačiu blaiviu realizmu žiūri ir į santykius tarp išeivijos ir Lietuvos. Tur būt, dėl to žurnalas daugiau pozityvios veiklos mato L. Bendruomenėje, iš dalies Vlike, mažiausiai šio meto Altoje, kurios pozityvų vaidmenį šiuo metu beveik nurašo į pasyvą.
“Darbininkas” 1973.11.23
“Draugas” vertina 56 (93) numerį
Ryšium su praėjusiu jaunimo kongresu straipsnio autorius (Kęstutis Kazimieras Girnius) padaro keletą labai blaivių įžvalgų į keliamos problemos gilumą, nekeldamas per didelio entuziazmo, o daugiau net ir visai pagrįsto susirūpinimo aplamai išeivijos ir specialiai čia bręstančio jaunimo lietuviškąja ateitimi. . .
Kai šiandien kai kurių žmonių lūpose ir kai kurios spaudos puslapiuose frontininko vardas tariamas keiksmažodine prasme, labai pagirtina, kad redakcija neatsiliepia tuo pačiu. Objektyvus ir šaltas ramumas, problemas svarstant, yra skaitytoją laimintis šio žurnalo krypties ir formos pagrindas.
“Draugas", kultūrinis priedas 1973.1.20
Vertina ir “Naujienos”
Paskutiniame praeitų metų “Į Laisvę" numeryje Kojelis įdėjo Kęstučio Kazimiero Girniaus straipsnį “Išeivijos ateitis jaunimo perspektyvoje". Tai buvo pats svarbiausias gruodžio mėnesio “Į Laisvę” rašinys. Tame numeryje yra kelių įtakingų frontininkų darbai. Ten rašo Aloyzas Baronas, Mykolas Naujokaitis, Antanas Gintaras Razma ir kitos fronto žvaigždės.
“Naujienų” vedamasis 1973.III.2
Su straipsniais nesutikti
Žurnalas, su kurio straipsniais visi sutinka, yra nuobodus žurnalas.
Antanas Maceina
Vokietija
Reikėjo pastabos
“Į Laisvę" nr. 56 (93) patalpintame Kęstučio Girniaus straipsnyje“Išeivijos ateitis jaunimo perspektyvoje” šalia įdomių ir naujų minčių, mano nuomone, yra ir tokių, kurios nesiderina su pagrindine žurnalo linija, ypačiai kas liečia išeivijos tikslų vertinimą. Redakcija prie šio straipsnio turėjo pridėti savo pastabą.
Balys Graužinis
Los Angeles, Calif.
Redakcijos pastaba. Pirmame žurnalo puslapyje yra įrašyta bendrinė pastaba, kuri taikoma visiems straipsniams: “Straipsniai, autoriaus pasirašyti pavarde, slapyvardžiu ar inicialais, nebūtinai reiškia ir redakcijos nuomonę”.
Ar ne prieš save?
Nepritariu Kęstučio Girniaus straipsnio (“Išeivijos ateitis jaunimo perspektyvoje”, “Į Laisvę” nr. 56 (93)— Red.) spausdinimui. Jo teigimai, kad “politiniai tikslai nerealūs", kad “Lietuvos išlaisvinimą net negalime laikyti vienu iš mūsų tikslų", esmiškai priešingi “Į Laisvę" siekiams. Juk “Į Laisvę" yra “politikos žurnalas", kuris “siekia padėti Lietuvai atgauti laisvę", kaip kartą savo vedamajame yra pasisakęs. Ar neinate patys prieš save?
P. Ž.
Chicago, Ill.
Redakcijos pastaba. Ačiū, kad nesutinkate, nes kitaip nė laiško nebūtumėte parašęs. Tačiau frazės, išimtos iš konteksto, ne visada tiksliai nusako autoriaus mintį. Iš antros pusės, ir redakcija ne su visų bendradarbių visomis mintimis sutinka, tačiau jų nekopiuruoja, nes nesijaučia turinti tiesos monopolio. Laisvą žodį žurnalas praktikuoja, o ne reklamuoja.
Tegu Viešpats atleidžia
“Į Laisvę" gerai redaguojama. Daug kas ja domisi. Tik man vis knieti, kad kuo daugiau kelti šunybes maskvėnų -rusų - okupantų, o savieji. . . tegu jiems Viešpats atleidžia.
Antanas K.
Rochester, N. Y.
Kaip pasikalbėjime
Mano “Akiračių" oponentas Leonardas Dambriūnas, apvažinėjęs “tarybinę" Lietuvą, daro tokius teigimus: Lietuvoj rusų nuošimtis didelis ir vis didėja, rusai lietuvių tautą naikina prisidengę kova su buržuaziniu nacionalizmu,"Lietuvos sostinės” centriniame pašte lietuviškai susikalbėti negalima ir t.t. Visa tai, beveik žodis į žodį, randame pasikalbėjime su“sovietinamu Lietuvos žmogumi", atspausdintu "Į. Laisvę" 1972 metų balandžio numeryje. Dėl neleidimo atvykusiems užsienio lietuviams išvykti iš Vilniaus raudonas generolas Karvelis Dambriūnui Vilniuje ne ką kita atsakė, kaip "sovietinamas žmogus” prieš porą metų“Į L.” bendradarbiui Amerikoje: padėtis gerės. Iš tikro Dambriūnas teisus pirmaisiais savo straipsnio sakiniais:“Daug lietuvių iš Amerikos yra lankęsi Lietuvoje ir aprašinėję savo įspūdžius, ir daug tokių aprašinėjimų esame skaitę. Tačiau nedaug ką jie pasako naujo”.
Daug naujo tame pačiame žurnale pasako kitas mano oponentas— L. D. Jis mane pakelia į profesorius (nors ir blogus) ir suteikia daktaro laipsnį. Ačiū. Neužsitarnavau. Tačiau užbaigus dialogą, savo oponentui noriu paspausti ranką ir padėkoti už ištartus žodžius: "Visi gimnazistai žino, kad visus įsakymus visoms sritims Lietuvon atsiunčia Maskva. Lietuviams belieka tik vykdyti”. Gaila, kad to ne visada žino tų žodžių autorius ir jo naujosios tvirtovės komendantai. Korsakas tuos Maskvos įsakymus nuolankiai, gal ir nenorom, vykdo dabar, bet su džiaugsmu vykdė nepriklausomoje Lietuvoje ir pirmosios bolševikų okupacijos metu.
M. L.
J. A. V.
Kas gavo premijas?
Rašytojas A. Baronas praėjusiame "Į Laisvę” numeryje aptarė 1971 metų literatūros premijoms pristatytus okup. Lietuvoje literatūros kūrinius. Dėl kažkokių priežasčių (dėl Barono straipsnio?) 1971 m. premijos nebuvo paskirtos, o paskelbti 1972 metų premijų laimėtojai. Tik į šį sąrašą kažkaip pateko Barono straipsnyje aptarta K. Sajos knyga vaikams "Ei, slėpkitės”. Kiti premijų laimėtojai: V. Žilinskaitė už propagandinį "Mano neapykanta stipresnė”, A. Churginas už vertimus; kompozitoriai— J. Karosas ir V. Barkauskas, dailininkai— D. Tarabildienė ir S. Ušinskas.
A. L.
Chicago, Ill.
“Į Laisvę” redakcija laukia skaitytojų pasisakymų žurnale keliamomis problemomis, įdomesni laiškai bus skelbiami. Tačiau redakcijai turi būti žinomas laiško autoriaus vardas, pavardė ir adresas. Spausdinant gali būti naudojamas ir slapyvardis. Anoniminių autorių laiškai, nežiūrint jų vertės, nebus spausdinami.
Laiškus redakcijai siųsti šiuo adresu: “Į Laisvę”, Post Office Box 34461 Los Angeles, California 90034.
