BAŽNYČIOS TAUTĖJIMAS — DVIAŠMENIS KARDAS
(Iš Antano Maceinos “Bažnyčia ir pasaulis”)
Prieš keletą metų prof. J. Kuprionis rašė: “Pakeitimas lotynų kalbos vietine kalba yra gana palankus didžiosiom, plačiai dominuojančiom tautom. .. Kitokioje padėtyje atsiduria mažosios tautos, kuriom tenka pakelti sunki kova dėl išsilaikymo. Atrodo, kad gali susidaryti sunkumų ir mūsų lietuviškom parapijom čia Amerikoje”. Spėjimas ne tik pasitvirtino visu plotu, bet kartu atskleidė ir savotišką, lig šiol nebūtą dalyką, būtent: Bažnyčios įjungimą į tautinimo ar nutautinimo veiksnių eilę. Aš turiu išlaikyti parapiją ne dėl to, kad esu katalikas, bet todėl, kad esu lietuvis. Ir atvirkščiai, aš spaudžiu parapiją ne todėl, kad ji darosi nekatalikiška, bet todėl, kad ji nori būti lietuviška, o aš — vyskupas ar klebonas — esu amerikietis. Iš politinės srities tautybių rungtynės pereina į religinę sritį ir gali Bažnyčiai būti tik žalingos. Šauksmas, esą lietuviškų parapijų išlaikymas priklauso nuo mūsų tautinės sąmonės, yra toks pat religiją žeminantis, kaip žinomas teiginys, esą pasninkas penktadieniais vykdytinas sveikatos dėliai.
Tiesiog tragiška, kad vietinės Bažnyčios pradeda viena su kita kovoti ne už geresnę Dievo Karalystę žemėje, bet už tautinių reikalų pirmenybę šioje “teisingumo, meilės ir taikos” Karalystėje (Kristaus Karaliaus Mišių prefacija), kaip tik tuo pažeisdamos teisingumą, nusikalsdamos meilei ir ardydamos taiką. Bažnyčioje, kurioje, pasak šv. Povilo, nėra nei graiko, nei barbaro (plg. Gal. 3, 28), kyla šių dienų naujieji ‘graikai’ didžiųjų tautų pavidalu, slėgdami bei niekindami “bąrbarus”, atkilusius pas juos kaip tik dėl šių didžiųjų nesantaikos politinėje srityje. Todėl anas subjektyvus džiaugsmas, kad tikintysis, girdėdamas savą kalbą prie Viešpaties altoriaus, sąmoningiau bei giliau jungiasi į viešąjį Bažnyčios garbinimą, vargu ar atstoja aną objektyvų nuostolį, kurį neša vietinės Bažnyčios nacionaliniai užmojai, ne tik slėgdami religines mažumas, bet kartu ir keldami kartėlio paties tikėjimo atžvilgiu. Bažnyčios tautėjimas yra iš tikro dviašmenis kardas, kaip ir kiekvienas kitas dalykas “iš pasaulio”.
