VEDAMIEJI

ŽVELGIANT Į 1941 METŲ SUKILIMĄ

1941 metų visuotinas lietuvių tautos sukilimas laiko upėje nutekėjo trisdešimties metų distanciją. Bet kaip kiekvienas didelis tautos įvykis, taip ir 1941 metų sukilimas nenuplaukė su laiko vandenimis, bet tapo grandis, jungianti dvi tautos istorijos epochas: nepriklausomą Lietuvą su pavergimui besipriešinančia bei nepriklausomybės siekiančia lietuvių tauta.

Sukilimas išaugo iš nepriklausomybės laikotarpyje išugdytos idealistinės tautos dvasios ir sukilimo aukomis transformavo ją į aukštos įtampos tautos ryžtą prarastą nepriklausomybę atgauti ir kaimynų smurto aktams pasipriešinti. Tuo būdu trumpos kruvinos sukilimo dienos prasitęsė į sėkmingą antinacinę rezistenciją, o paskui į ilgus, herojiškus pokario partizanų laisvės kovų metus.

Ne be sukilimo ir partizaninių kovų poveikio pavergta tauta suformavo savą, originalų gyvenimo būdą, visa savo esme atmetantį rusiško komunizmo kūną. Ketvirtis šimtmečio okupacijoje nepalaužė tautos kūrybiškumo ir nesugniuždė laisvės vilčių. Jėga ir brutalumu paremtoje sistemoje savisaugos instinktas tautai nurodė išsigelbėjimo kelius ir pati sistema tapo netiesioginė pasipriešinimo talkininkė. Komunizmas nė viename Rusijos pavergtame ar satelitinėmis virvėmis pririštame krašte nelaimėjo masių simpatijų. Todėl Rusijos “sąjungininkai” raudonoje orbitoje Kremliui didesnių rūpesčių kelia, negu Amerikos atominės bombos.

1941 metų sukilimo poveikis kiek silpniau jaučiamas išeivijoje. Nelaimingai kai kurias grupes ir asmenis pasigavusi “teisės vadovauti” iliuzija neleidžia pilnai išvystyti nuoširdaus santalkinio Lietuvos vadavimo darbo. Kai kada rūpinamasi ne darbą geriau atlikti, bet stebėti ir tramdyti savo tariamus rivalus, kad neperžengtų dažniausia ne sutartų, bet primestų kompetencijos ribų.

Ne teisių ambicijos, bet nusilenkimas pareigai sutartinam darbui jungė 1940-1941 metų sukilimą organizavusį pogrindį. Sklandžiai apsijungė Vilniaus ir Kauno pogrindžio centrai ir be jokių sunkumų vyriausia sukilimo vadovybė pavesta Berlyno vadovietei, nors ir tada buvo aišku, kad tiesioginės sukilimo naštos ta vadovietė kelti negalės. Ne organizacinė struktūra lėmė strategiją, bet strategija formavo struktūrą. Niekas nebarė ir tolimesnėje provincijoje susikūrusių “partizaninių sąjūdžių”, kuriems nesusidarė sąlygų įsijungti į pogrindžio tinklą. Visų dėmesys buvo sutelktas į tikslą, o jėgosį laimėjimą.

Pagarbos verti visi 1941 metų sukilimo organizatoriai ir dalyviai, kurių tauriu idealizmu turėtų pasekti ir dėl Lietuvos laisvės kovojanti išeivija.

 

SĖKMĖS BENDRUOMENEI

JAV Lietuvių Bendruomenės VI Taryba antrojoje sesijoje Philadelphijoje 1971 m.sausio 16-17 d. d. atvertė naują lapą šio krašto lietuvių išeivijos istorijoje. Veik du dešimtmečius gyvosios lietuvių išeivijos dauguma laukė, kad Lietuvių Bendruomenė ryžtųsi organiškai apjungti Amerikos lietuvius ir užimtų jai iš esmės ir paskirties priklausančią metą. Jau prieš dešimtmetį dr. Juozas Girnius buvo užakcentavęs, kad “LB veikla principiškai yra nukreipta į visus uždavinius, kurie lietuviškai išeivijai turi gyvybinės reikšmės”.

Nesigilinant į priežastis, kurios užvilkino Bendruomenės pilną įsijungimą į Lietuvos laisvinimo veiklą ir neregistruojant šiame sektoriuje patirtų nuostolių, Philadelphijoje padarytus nutarimus reikia sveikinti ir JAV Lietuvių Bendruomenei palinkėti sėkmės.

Lietuvių Bendruomenė Amerikoje iki šiol savo veikla jau įrodė, kad yra pajėgi keistis, reformuotis, paisyti gyvenimo reikalavimų ir eiti su jais. Sugebėjimas reformuotis, o ne pajėgumas nuo reformų apsiginti reiškia organizuotos visuomenės gyvybę. Stiprus ir gaivus iš ribotų tikslų išsiveržusios Lietuvių Bendruomenės išsiliejimas į istorinės misijos ir likiminės paskirties vagą neša tautinio renesanso viltis ne tik Amerikos, bet ir viso laisvojo pasaulio išeivijai.

Lietuvių Bendruomenė Amerikoje taip pat yra įrodžiusi, kad kultūriniame bare turėjo drąsos planuoti ir pajėgė įvykdyti plataus masto užsimojimus: lituanistinio švietimo sistemos sukūrimas, pasaulio lietuvių jaunimo kongresų ir kultūros kongresų organizavimas, dainų ir tautinių šokių švenčių pravedimas ir t. t. Reikia laukti, kad politiniame lauke Lietuvių Bendruomenė irgi turės kūrybinių polėkių realius planus sukurti ir ryžto juos vykdyti.

Lietuvos okupantas, kuris laukė vyresniosios išeivijos kartos išėjimo iš rikiuotės ir kovos dėl Lietuvos laisvės išsikvėpimo, savo piktam džiaugsmui pagrindo nebeturi. Kova dėl laisvės ir tautinės kultūros kūryba lietuvių išeivijoje užtikrinta naujai trisdešimties metų distancijai.

ADMINISTRACIJA PRIMENA

Malonus skaitytojau,

“Į Laisvę” žurnalas dėkingas Tau, nes prenumeratos mokesčiu palaikai leidinio gyvybę. Jei dar nebūtum apmokėjęs prenumeratos mokesčio už 1971 metus, malonėk tai padaryti nedelsdamas.

Visiems, kurie per neapsižiūrėjimą už žurnalą nėra atsilyginę už praėjusį laiką, administracija siuntinėja individualius laiškus, kuriuose nurodoma, kada prenumerata yra pasibaigusi. Labai būtume dėkingi, jei laišku gavėjai į priminimus skubiai atsilieptą. Tuo būdu administratoriui bus sutaupyta laiko ir žurnalui išlaidų.

REDAKCIJA DĖKOJA

Redakcija dėkoja visiems skaitytojams, kurie pastebėjo paraginimą ir gausiais laiškais kritiškai įvertino “Į Laisvę” 50(87) numerį. Tas laiškų gausumas atsispindi šio numerio laiškų skyriuje, kurį nuo dabar vadinsime “Skaitytojų žodis”. Iš savo pusės redakcija stengėsi sugestijomis pasinaudoti, kritiškas pastabas apsvarstyti, gi padrąsinimus ir pagyrimus priimti su tam tikru atsargumu.

Padėka priklauso visiems spaudos žmonėms, kurie savo kritiškas pastabas (dažniausia gan kietas) paskelbė kituose laikraščiuose. Dėkojame ir tiems, kurių pastabų kai kurių laikraščių redaktoriai nepanorėjo spausdinti, kad politika nesuteptų kultūrinės nekaltybės.

Ta proga “Į Laisvę” prašo Jus ir toliau jai talkinti, o talka gali reikštis tokiomis formomis:

•    Parašyti rašinį aktualia lietuviška problema.

•    Laišku redakcijai kritiškai įvertinti perskaitytą numerį.

•    Parekomenduoti žurnalą jo dar neskaitančiam.

•    Administracijai prisiųsti adresus asmenų, kurie galėtų “Į Laisvę” užsiprenumeruoti.

•    Užprenumeruoti žurnalą savo draugams ir pažįstamiems ar savarankiškai gyvenantiems šeimos nariams.

•    Skirti “Į Laisvę” leidimui piniginę auką.