Jonas Misiūnas - Žaliasis Velnias
1911 01 15-1947 03 11
Puskarininkis Jonas Misiūnas.
Jonas Misiūnas-Žaliasis Velnias gimė 1911 m. sausio 15 d. Panevėžio aps. Pušaloto vls.1 Valmonių k. (Pagirių vnk.). Tėvas buvo kalvis. Šeimoje dar augo 6 seserys ir 3 broliai. Iki kariuomenės Jonas dirbo tėvo ūkyje. 1931 m. išėjo į kariuomenę. Baigęs privalomąją karo tarnybą, tapo liktiniu. Turėjo viršilos laipsnį. Tarnavo Lietuvos kariuomenės husarų pulke Kaune. Vokiečių okupacijos metais dirbo Kaišiadorių vachmistru, Kaugonių geležinkelio stotelės apsaugos būrio vadu. Lietuvos laisvės armijos (LLA) karys. 1944 m. vasario 5 d. įstojo į gen. Povilo Plechavičiaus suorganizuotą Lietuvos vietinę rinktinę. Nuo 1944 m. vasario 16 d. - šios rinktinės Marijampolės karo mokyklos kariūnas. Vokiečiams rinktinę išformavus, slapstėsi Ukmergės aps. Musninkų vls.
1 Lietuvos centrinis valstybės archyvas.
Sovietams antrąkart okupavus Lietuvą, 1944 m. liepos mėn. kartu su šeima apsigyveno Ukmergės aps. Musninkų vls. Janionių k. Suorganizavo partizanų būrį, kuriame liepos mėn. pabaigoje jau buvo apie 200 kovotojų. Būrys veikė Ukmergės ir Trakų apskrityse. Rugpjūčio mėn. jis pavadintas Didžiosios Kovos rinktine. Taikydamas „skrajojančiųjų“ dalinių taktiką, J. Misiūnas su savo būriu nuolatos keliavo iš valsčiaus į valsčių. Nevengė susidūrimų su priešu, naikino sovietų valdžios įstaigas ir aktyvistus.
1945 m. sausio 15 d. susitikęs su Lietuvos laisvės armijos (LLA) Vilniaus apygardos centrinio štabo atstovu ltn. Mečislovu Kesteniu-Serbentu (1945 m. sausio mėn. gavusio dokumentus Mykolo Karecko pavarde) Didžiosios Kovos rinktinę perorganizavo į 5-ąją LLA apylinkę (rajoną) ir vadovavimą jai perdavė M. Kestenui, o pats liko jo pavaduotoju ir štabo 1 -ojo operatyvinio skyriaus viršininku. Apylinkės štabas veikė Ukmergės aps. Musninkų vls. Čiobiškio vaikų prieglaudoje. 1945 m. balandžio mėn. 5-oji LLA apylinkė buvo pavadinta 5-ąja LLA apygarda. 1945 m. balandžio 13 d. žuvus M. Kesteniui -Serbentui, apygardos vadu tapo J. Misiūnas. 1945 m. gruodžio 1 d. 5-oji LLA apygarda pavadinta Didžiosios Kovos apygarda ir įsteigtos dvi rinktinės: A rinktinė veikė Trakų aps., o B - Ukmergės aps. 1944-1946 m. apygarda leido laikraštėlius „Laisvės keliu“, „Žalia giria“ ir „Nepriklausoma Lietuva“.
J. Misiūnas- Žaliasis Velnias buvo sumanus, reiklus sau ir bendražygiams, nesutrikdavo sudėtingiausiose situacijose. Kaip prisimena jį pažinojusieji, tai buvo tvirtas, aukštas (apie 2 m. ūgio), gražus vyras. Kariškai pasitempęs, reiklus sau ir kitiems, bet būryje linksmas, turėjo aštrų liežuvį. Rūpinosi kovotojų ir gyventojų švietimu. Baudė ne tik tautos išdavikus ir priešus, bet ir saviškius, kuriuos pagaudavo plėšikaujant.
Didžiosios Kovos apygardos vadas J. Misiūnas-Žaliosis Velnias kalėjime, 1946 m. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
NKVD informatorių ir agentų buvo sekamas nuo pat pirmųjų pasirodymo Musninkų vls. dienų. Ne kartą yra gavęs provokacinio pobūdžio raštelių susitikti, legalizuotis, ne kartą į jo gyvybę kėsinosi agentais užverbuoti legalizavęsi partizanai.
1946 m. pavasarį, pasinaudodamas senais tarnybos Lietuvos kariuomenėje pažįstamais, per ryšininkę Anastaziją Rumševičiūtę-Narsutę su J. Misiūnu-Žaliuoju Velniu, kaip Lietuvos Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo atstovas, ryšį užmezgė Juozas Albinas Markulis-Erelis, užverbuotas MGB 1945 m. Norėdamas, kad Didžiosios Kovos apygardos vadas būtų karininkas, J. Misiūnas-Žaliasis Velnias paprašė J. A. Markulį rekomenduoti į šias pareigas patikimą žmogų. Pastarasis į jas pasiūlė Viktorą Pečiūrą-Карitoną Griežtą (MGB agentą „Gediminą“).
1946 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 06/24 J. Misiūnas-Žaliasis Velnias vadovauti apygardai pavedė Kapitonui Griežtai, kuris „vadovavo“ iš Vilniaus, pats liko jo pavaduotoju. 1946 m. rugpjūčio 14 d., apygardos vado primygtinai kviečiamas, J. Misiūnas atvyko į J. A. Markulio organizuotą visos Lietuvos rezistencijos vadų pasitarimą Vilniuje ir buvo čia slapta suimtas. Kelis mėnesius po suėmimo su kovotojais dar buvo mėginama „susirašinėti“ Žaliojo Velnio vardu. Šiai užmačiai žlugus partizanų vadas buvo išvežtas į Maskvą. Manoma, kad 1947 m. kovo 11d. jis buvo sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime, nors ši data nėra pagrįsta archyviniais dokumentais. Užkasimo vieta neišaiškinta.
Žmona Ona Krivickaitė-Misiūnienė kartu su septynmečiais dvynukais Kęstučiu ir Rimgaudu buvo suimta 1945 m. sausio 5 d. Kalėjime ji pagimdė trečią sūnų Vytautą. 1945 m. sausio 10 d. iš kalėjimo išleista, visus tris sūnus paliekant įkaitais. Tuo buvo siekiama, kad ji perduotų vyrui pasiduoti raginantį enkavedistų laišką. Nuvykusi pas partizanus, 1945 m. vasario 4 d. O. Misiūnienė žuvo Ukmergės aps. Musninkų vls. Pigonių k. ir slapta palaidota Čiobiškio kapinėse. Palikti įkaitais sūnūs 1945 m. gruodžio mėn. buvo atiduoti į Čiobiškio vaikų prieglaudą, vėliau išvežti į vaikų namus Kaliningrado srityje.
1997 m. gruodžio 22 d. Jonui Misiūnui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. gegužės 18 d. dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu (dabar - Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius), jam suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).
Paminklinė lenta Antrojo pasaulinio karo metais šios geležinkelio stoties Kaugonių stotelės apsaugos būrio vadu dirbusiam būsimam Didžiosios Kovos apygardos vadui J. Misiūnui-Žaliajam Velniui atminti. Kaišiadorių m. J. Misiūno aikštė. Kaišiadorių geležinkelio pastatas. Aut. A. Pševaluckas. Atidengta 1997 m. kovo 11 d. buvusių bendražygių rūpesčiu. R. Trimonienės nuotr.,1999 m.
Paminklinis akmuo Kaišiadorių geležinkelio stoties Kaugonių stotelės apsaugos būrio vadui, vėliau tapusiam Didžiosiosios Kovos apygardos vadu, J. Misiūnui -Žaliajam Velniui atminti. Paminklo atidengimo iškilmių vaizdas. Kaišiadorių r. Paparčių šen. Kaugonių k. Buvusios Kaugonių geležinkelio stotelės teritorija. Atidengtas 2005 m. rugpjūčio 26 d. LPKTS Kaišiadorių skyriaus nario Algirdo Kazio Pilkio atminimui. Nuotr. pateikė A. Pilkis
Parengė Rūta Trimonienė
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2021/20210115_misiunas_biog.pdf
