Skrebai – partizanų pagalbininkai
Robertas Patamsis
Nuotraukoje: Ukmergės valsčiaus stribai 1947 m. Pirmos eilės viduryje - Imbrazevičius, žuvęs 1948 m.
1945 m. pavasarį du Svėdasų mst. skrebai, Algirdas Matuliauskas ir Feliksas Bublys, abu jauni, šaukiamojo amžiaus vyrai, eidami gatve susitiko pažįstamą Simonavičienę iš Kušlių k. Ta ir sako: „Oi, nebūkit bailiai, meskit stribystę ir geriau eikit į mišką pas partizanus!” Ji pakvietė abu atvykti rytoj pas juos į balių, kuriame bus ir partizanai. Tačiau tąkart jie į balių nenuvyko.
1946 m.gruodžio 26 d. A. Matuliauskas „už sistemingą girtuokliavimą, drausmės pažeidimus, Svėdasų MVD viršininko nurodymų nevykdymą” iš skrebų buvo atleistas ir toliau dirbo Svėdasų apylinkės Vykdomojo komiteto pirmininku – sovietiniu pareigūnu.
1947 m. gegužę, prieš pat Sekmines, pas jį į svečius užėjo senas draugas – ir toliau Svėdasų MVD skyriaus skrebų būryje tarnaujantis F. Bublys. Jis atsinešė partizanų parašytą laišką, kuriame abu buvo kviečiami su jais susitikt. Šįkart jie nustatytu laiku atėjo į sutartą vietą prie „majoko” (medinio trianguliacijos bokšto), stovėjusio netoli Sliepsiškio k. Į susitikimą atėjo trys partizanai, iš jų – du iš matymo pažįstami: vilkintis šaulio uniformą, su rusišku diskiniu automatu ant peties - Povilas Baronas - Briedis (Žalgirio būrio vadas), vokišku karabinu ginkluotas, irgi su šaulio uniforma Juozas Lapienis - Darius (Šarūno rinktinės vado adjutantas), o trečias – abiems skrebams nepažįstamas, jaunas, civiliai apsirengęs, rankoje laikantis vokišką karabiną partizanas, prisistatęs Romasiumi (Vincas Deksnys).
Pirmas, paduodamas ranką, pasisveikino būrio vadas P.Baronas – Briedis ir šypsodamasis tarė: „Na štai, susitiko „banditai”su skrebais ir draugiškai šnekučiuoja. Užsimezgė pokalbis. P.Baronas paklausė, ar jie sutinka būti jų ryšininkais. Abu sutiko. Tada pirmas ir svarbiausias jų uždavinys, kalbėjo vadas – kuo skubiau jiems pranešti, kur vyksta rusų kareiviai, mat skrebai yra rusų vedliai ir tai gerai žino. Antra, reikia gauti šovinių, ypač automatams. A. Matuliauskas su savimi jau buvo atsinešęs 80 naujų rusiško karabino šovinių ir juos atidavė, pažadėjęs gauti ir daugiau. P. Baronas – Briedis padėkojo ir išsiskiriant pasakė, kad ir sekantį kartą susitiks toje pačioje vietoje - prie ,,majoko”, o apie susitikimo laiką jiems bus pranešta.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad jie, būdami skrebais, įprato beveik kasdien girtauti, o pasigėrę ,,iki žemės graibymo”, į sutartus susitikimus kartais ir nebenueidavo.
Tą pačią gegužę abiems besisvečiuojant Kušlių k. pas ūkininką Povilą Gečiūną, kur buvo ir daugiau svečių, kalba užėjo apie jų ,,stribystę” – kad gal partizanai pyksta už jų darbą skrebų būryje. Šeimininkas visiems girdint jiems ir sako:,,Kvailiai, nebijokite, dirbkite partizanams ir jie jūsų niekada nelies!” Už kelių dienų šioje sodyboje jie vėl susitiko su partizanais. Šįkart į susitikimą atėjo dviese – būrio vadas P.Baronas – Briedis ir J.Lapienis – Darius. Briedis sveikindamasis vėl juokavo:,,Velniai griebtų, vėl skrebai susitinka su partizanais”. Abu skrebukai buvo atsinešę butelį ,,valdiškos arielkos”, jį pastatė ant stalo, šeimininkė atnešė ,,čėrkas”, užkandos. Išgėrę partizanai pasiūlė nueit į daržinę pasišnekėt ,,akis į akį”. Abu skrebukai persimainė, išsigando, pamanę, kad gal dabar juos ims ir sušaudys. Tačiau vėl ėjo kalba apie jų, kaip partizanų ryšininkų, darbą. Buvo pabrėžta, kad labai svarbu stebėti rusų kareivių judėjimą ir apie tai laiku pranešti ryšininkams, kuriuos jie nurodys. Antra, reikia sudaryti Svėdasų mst. skrebų sąrašus su adresais. Trečia – užverbuoti Svėdasų mst. skrebą Bronių Papučką.
Sekantis susitikimas su partizanais buvo numatytas 1947 m.gegužės 24d., tačiau pasigėrę skrebai į jį nenuėjo.
1947 m. gegužės 25 d. A.Matuliauskas pasikvietė skrebą B.Papučką išgerti. Šiek tiek išgėrę, išėjo į lauką pasišnekėt. Ten A.Matuliauskas ir pasiūlė jam dirbti partizanams, su kuo šis iškart sutiko. Grįžus į kambarį, jis tik paprašė popieriaus lapo ir sėdo rašyti jiems laišką. Parašęs prie jo dar pridėjo išsitraukęs iš kišenės 10 rusiško karabino šovinių ir liepė viską perduoti partizanams.
Paėmęs laišką ir šovinius jis nuėjo pas savo draugą F.Bublį, kurį rado namuose begeriantį alų su atvykusiais jo aplankyti pusbroliais Jonu ir Juozu Merkliais. Visi dar išgėrė ir pėsti išėjo į Kušlių k . Kelias buvo tolokas – apie 10 km., kol nuėjo ir visai sutemo. Beeinant pro Gogelio sodybą, iš namo išėjo ginkluotas partizanas J.Lapienis- Darius, tamsoje juos sustabdė ir liepė prisistatyti. Visi pasakė savo pavardęs, tada jis priėjo ir pasisveikino, paspausdamas ranką.
Netrukus į kiemą iš trobos išėjo dar du partizanai: Pranas Galvydis-Valteris (eilinis Žalgirio būrio partizanas, vėliau – Algimanto apygardos štabo ūkio skyriaus viršininkas) ir jau anksčiau matytas Vincas Deksnys-Romasis. F.Bublio pusbroliai nuėjo namo miegoti, o jie visi penki susėdo į prie daržinės stovintį vežimą pasišnekėti. A.Matuliauskas iš kišenės ištraukė B. Papučkos rašytą laišką, šovinius ir jo paties sudarytą Svėdasų skrebų sąrašą. Buvo sutarta, kad B.Papučka žinias ir šovinius perduos A.Matuliauskui, o šis toliau Gečiūnui. J.Lapienis- Darius pasakė, kad ir toliau jų pagrindinis uždavinys išlieka toks pat - pranešinėti apie rusų kariuomenės judėjimą, o vėliau atsiras ir sudėtingesnių užduočių. Romasis pridūrė: ,,Štai mes Šimonyse turim penkis žmones kaip jūs, gerus vyrus iš sovietinių tarnautojų, kurie, išvykus iš miestelio rusų kareiviams, valsčiaus partorgui per langą įmetė minosvaidžio miną – ir partorgas žuvo, ir jo namas sugriuvo”.
Sekantį susitikimą partizanai paskyrė 1947 m. birželio 5d., per Devintines. Tą dieną susitiko visi trys partizanų ryšininkai – A.Matuliauskas, F.Bublys ir B.Papučka, kaip visada, susitikimą „atšventė”(,,aplaistė”), vėliau du iš jų- A.Matuliauskas ir B.Papučka- užėjo pas P.Galvydžio – Valterio brolį Juozą, paprašė popieriaus ir parašė partizanams pranešimą, kad į Svėdasų mst. atvyko rusų kariuomenė. Tą pranešimą partizanai gavo laiku. Po kelių dienų P.Gečiūnas atvežė nuo partizanų laišką, kuriame buvo siūloma šeštadienį susitikt, tačiau tuo metu visur siautė rusų kariuomenė, niekur negalėjai išvykt. Rusų kareiviams iš miestelio išvykus, jis apie tai vėl informavo partizanus.
194 7m. liepos 1 6d., per Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidus A. Matuliauskas paskutinį kartą susitiko P.Gečiūną – šis pasakė, kad partizanai iš jų krašto išsikraustė kitur, nes jų nebesutinka.
Tačiau jų pėdomis jau sėlino pavojus. Po kelių dienų visi trys draugai - partizanų ryšininkai – buvo MVD suimti, o tardomi papasakojo viską, ką žinojo – kitaip nebūtų buvę ir šito pasakojimo. Tardytojams panaudojus ,,aktyvaus tardymo” priemones (kankinant, mušant) buvo sudaryta grupinė baudžiamoji byla, kuri padidėjo jau iki 8 asmenų.
Šie partizanų užverbuoti ryšininkais jauni vyrai – du skrebai ir vienas sovietinis pareigūnas, jiems talkino labai trumpai - vos du nepilnus mėnesius. Jie, kaip ir buvo pripratę, vedė skrebams būdingą, tradicinį gyvenimo būdą – per daug girtuokliavo, o pasigėrę per daug šnekėjo, nesilaikė net pačių paprasčiausių konspiracijos taisyklių. Apie jų bendradarbiavimą su partizanais žinojo daug pašalinių žmonių, kurie, savaime suprantama, ne iš blogos valios, bet tik norėdami pasigirti, šią žinią paskleidė dar plačiau. Netrukus tai pasiekė ir užverbuotų slaptųjų agentų ausis, šie apie tai informavo MVD skyrių ir tada žiedas ,,užsidarė”- jie buvo suimti. Kaip matome iš pasakojimo, griežtų konspiracijos taisyklių nesilaikė ir patys partizanai. Juk partizaninis judėjimas buvo labai plačiai išplitęs, masinis, jame dalyvavo daugybė šiai kovai atsidavusių, tačiau visai neparuoštų, nežinančių elementarių konspiracijos taisyklių žmonių – buvo per daug kalbama, per daug visais pasitikima, apie paslaptis žinodavo ir tie, kuriems ir nereikalinga būdavo tai žinoti.
Tačiau vis tik kodėl šie jauni, jau du metus sovietiniam okupaciniam režimui ištarnavę žmonės, galų gale pasirinko kitą kelią –tarnauti savo tautai, jos laisvės kovai? Matyt, jie suprato, kad rusų okupacinė valdžia jiems yra ir visada liks svetima, nepriimtina ir ateis laikas, kada ji žlugs. Jie visada žinojo, kad tiesa yra kovojančių, kenčiančių, nepasiduodančių, visomis jėgomis besipriešinančių sovietiniam režimui lietuvių, savo tautiečių, pusėje, todėl, liepiami dar nenuslopinto sąžinės balso, stojo į jų pusę.
Parašyta remiantis LGRCT vyr. istoriko G.Vaičiūno surinktais archyviniais dokumentais: „ Iš baudžiamosios 8 partizanų ryšininkų ir rėmėjų bylos Nr. P-18278-LI“.
P.S.
Baudžiamosios bylos Nr. P-18278-LI teisiamųjų sąrašas:
1. Feliksas Bublys Svėdasų vlsč., MVD skyriaus skrebas, gyveno Svėdasuose (28 m. amžiaus).
2. Juozas Galvydis, Jono, stalius, gyveno Svėdasuose (41 m. amžiaus). Algimanto apygardos štabo nario Prano Galvydžio –Valterio brolis.
3. Povilas Gečiūnas, Alekso, ūkininkas, gyveno Kušlių k., Svėdasų vlsč. (57 m. amžiaus). Suėmus tėvą ir konfiskavus turtą dukros Janina ir Marija ėmė slapstytis, vėliau prisijungė prie partizanų ir abi žuvo.
4. Algirdas Matuliauskas, Svėdasų apylinkės VK pirmininkas, gyveno Svėdasuose (23 m. amžiaus).
5. Bronius Merkys, Juozo dirbo Šimonių girioje Svėdasų eiguvoje eiguliu, gyveno Kalnelio vnk., greta Svėdasų miestelio (40 m. amžiaus). Algimanto apygardos štabo nario Aniceto Merkio -Žaibo brolis.
6. Antanas Papučka, Juozo Sliepsiškio apylinkės VK pirmininkas, gyveno Sliepsiškio k., Svėdasų vlsč. (35 m. amžiaus). Trumpai 1944 10-12 mėn. priklausė Lietuvos partizanų būriui „Nepriklausoma Lietuva“. 1945 m. legalizavosi.
7. Bronius Papučka, Prano Svėdasų vlsč., MVD skyriaus skrebas, gyveno Svėdasuose (28 m. amžiaus).
8. Zofija Striukaitė, Justino, siuvėja, gyveno Kušlių k., Svėdasų vlsč. (29 m. amžiaus). Suimta 1947 06 24 kartu su partizanų ryšininke Janina Valevičiūte-Astra, kai lydėjo Fibroniją Kimštienę pas vyrą Joną Kimštą –Žalgirį švęsti Joninių
