Sovietų strateginės problemos
B. B.
Valstybių karinės strategijos samprotavimams pagrindą sudaro krašto geografinė padėtis. Kur krypsta Sovietų Rusijos karinės strategijos planuotojų pirmas žvilgsnis ir kaip bendrybėse atrodo geografinė padėtis? Sovietų Rusiją iš vakarų, pietų ir rytų supa ilga ir įvairuojanti siena žemyne; šiaurėje — Ledynuotasis vandenynas. Istoriniai, vakarinė Europos siena nuolatos būdavo kertama invazijos kelių, ir su mažais protarpiais natūralinėmis gynybos sienomis. Pietinė — Azijos siena, nusitęsusi per kalnynus, būdavo nuolatinių mažų konfliktų įtakoje, ir tolimųjų rytų vandenyną siekianti siena, atsiduria prieš energingus salos gyventojus japonus, nuolatinius pajėgius priešininkus. Šiaurinė dalis atsiremianti į žvarbų Arktikos vandenyną, iki šiol nesudarė problemų. Prie Napoleono žygio Rusijon praeitame šimtmetyje pridėjus šio šimtmečio dvi stambias invazijas I ir II Pas. karo metais, tai palyginamai trumpu metu Europos sienos buvo pažeistos ištisų trijų didelių invazijų.
Azijoje rusams šio šimtmečio laikotarpyje taip pat dažnokai teko patirti ginkluotų susikirtimų: 1904-05 metų plataus masto karas, 1930 m., 1932-41 metų laikotarpyje ginkluoti susidūrimai su japonais. 1936, 1937, 1939, 1963, 1969 metų ginkluoti susirėmimai su kiniečiais. Šios datos minimos, kaip faktorius išryškinimui Rusijos tiesioginių priešininkų, kurie ir sudaro du poliariniai priešingus frontus: vakaruose vokiečiai, rytuose — japonai ir kiniečiai.
Dabartinė padėtis atrodo stabilizavosi: vakaruose vokiečiai suskaldyti ir rusai atsiriboję Lenkija. Rytuose — Kinija, nežiūrint milžiniško potencialo, kariniai silpna dėl nepakankamo ekonominio pajėgumo ir silpnos pramonės; savystoviai, be pagalbos iš šalies, negreit atsistos ant tvirtesnių kojų. Japonai, šiuo metu yra amerikiečių kontrolėje.
Po II Pasaulinio karo rusai uoliai sudarė tinklą buferinių valstybių vakaruose, tiesioginei savo sienos apsaugai. Kad ši strategija rusams yra svarbi rodo paskutiniosios Vengrijos ir Čekoslovakijos okupacijos. Neturėdami laisvo išėjimo į Vakarus per Baltijos jūrą, rusai stengiasi prasimušti išėjimą per Viduržemio jūrą, tuo pačiu įsitvirtinant šiaurinės Afrikos prietiltyje. Tolimuose Rytuose užtikrinimas savų sienų pradėtas dar carų laikais. 1860 m. perimtas Sachalinas, su žemyno dalimi išilgai Usurio upės, kurios žiotyse įkurtas Vladivostoko miestas — karinė bazė (Pekino sutartis). 1858 m. Aiguno sutartimi kinai perleido rusams didžiulius plotus šiaurės vakariniame Amūro upės krante. 1864 m. Tahcheng sutartimi rusams atiteko Alma-Ata didžiulė provincija šiaurės vakarinėje Sinkiango dalyje. Didžiulė Mongolija, buvusi Kinijos imperijos dalis 1911 m. pasiskelbus nepriklausoma, 1924 m. sudarė sąjungą su Sovietų Rusija.
Ši žemyno gynybos strategija reikalauja didelio ginkluotų jėgų skaičiaus,—reikia laikyti okupacines jėgas, krašto pasienių apsaugą ir rezervus krašto viduje. Todėl rusų ginkluotos jėgos, nuo II Pas. karo pabaigos iki šiol laikomos veik toje pačioje sudėtyje — karo meto. Karinių jėgų parengimas pritaikytas paslankiems, staigiems veiksmams. Čekoslovakijos okupacija parodė rusus turint paslankią motorizuotą žemyno kariuomenę, permetimui naudojant oro transporto priemones. Azijoje, susidūrime su kiniečiais, 1969 m. kovo mėn.. prie Chenapao, rusai taip pat pademonstravo didelį žemyno jėgų judrumą. Jie trumpu laiku permetė šarvuotus dalinius susikirtimo vieton. Skaitantis su ilgom sienom ir dviem galimais
poliariniais, gerokai nutolusiais frontais, rusai savo ginkluotas jėgas aprūpino judriom ir pajėgiom oro priemonėm strateginiams judesiams ir žemėje, motorizuotom priemonėm, taktiniams veiksmams.
Kaip jau minėta, rusai sudarydami buferines valstybes okupavo eilę kraštų. Jų išlaikymas savo valdžioje, nors ir ne staigiai, tačiau diena iš dienos sunkėja. Jei Jugoslavijos nepriklausomą laikymąsi rusai pakentė apie 20 metų, tai panašų Čekoslovakijos bandymą, įžūliai ir staigiai užgniaužė, tuo parodydami, kad dabartinės geografinės problemos darosi labai jautrios. Rusai rodo tendencijų perimti visiškon savo žinion ir draugiškas buferines valstybes. Jei sovietinės Rusijos geografinė padėtis statytų gynybos reikalavimus tik Eurazijos žemyne, dabartiniame stovyje rusai mažai suktų galvas — imperializmo plėtrai kliūčių nebūtų; kiniečiai su japonais rytuose, indai pietuose ir prancūzai su vokiečiais vakaruose neišvystė branduolinės energijos ginklų pajėgumo iki tokio laipsnio, kad galėtų pažeisti Rusiją. Sovietų branduolinių ginklų arsenalas, lenktyniuojant su amerikiečiais, išaugo į rimtą ir pajėgų (skaitoma apie 13 kilomegatonų). Tarpžemyninių ir artimo našumo raketų tinklas yra tankiai išdėstytas visame žemyne, pabrėžiant anksčiau minėtas dvi kryptis.
Išeinant iš žemyno ribų, rusams dabartinėse sąlygose būtų nelengva išeiti atviron kovon su amerikiečiais, todėl per politines pinkles jie silpnina amerikiečių pajėgumą. Vietnamo kare, rusai visomis išgalėmis remia š. vietnamiečius; Viduržemio jūros srityje kuriasi didėjančio karo laivyno bazes, pasinaudodami arabų sunkia ekonomine būkle, teikdami ekonominę ir karinę pagalbą, priedangoje kovai prieš Izraelį, tvirtinasi Šiaurinės Afrikos ir Mažosios Azijos bei Arabų pusiasalio srityse. Rusams didžioji kliūtis šioje srityje, — amerikiečių karo laivynas, kurį progai pasitaikius, tikisi išstumti, kad turėtų laisvas rankas į vandenynus. Antroji nesėkmė šioje srityje — komunizmui nepavyko ir vargu ar pavyks įsibrauti į Islamo pasaulį. Arabai pakenčia rusus tik tol, kol reikalinga ekonominė parama ir iki atsiims iš žydų prarastas žemes.
Rusai skirdami kariniams reikalams vyraujančias sumas, nepakankamu progresu gerina krašto ekonominį gerbūvį, todėl vidujiniai darosi netvirti — atsiranda valdančiųjų tarpe galvojančių ir matančių, kad krašto karinis pajėgumas remiasi ekonominiu. Kaip žinome, pav. erdvių išlaidi programa, lenktyniaujant su amerikiečiais, atsiliko, nes išseko ekonominis pajėgumas. Rusų gynyba ir karinės jėgos laikomos parengtyje, neturėjo progos būti gerinamos, todėl, nežiūrint kai kurių patobulinimų, pav. sunkaus oro transporto, pėstininkų motorizavimo ir kit. vis dėlto pasidarė atsilikusios ir jei užsitęs ilgesnį laiką, pasidarys visai netinkamos (Raymond J. Barrett, Sov-iet Strategic Thinking). Azijoje — jei kiniečiai gaus ekonominę paramą, ir Japonijos okupacija bus nutraukta, rusai atsidurs prieš klausimus, kurie šiandien keliami tik propagandoje.
Nežiūrint minėtų aplinkybių, rusai yra pajėgūs provokuoti, sudaryti pavojingas įtampas vedančias į pasaulinio masto karą. Amerikiečių spaudoje tuo klausimu pasirodo būkštavimų, kad nežiūrint geografinio tiesioginio pažeidžiamumo, rusai žinodami didžiausio ir pavojingiausio oponento, Amerikos, politinį nusistatymą, rizikuos ir toliau didint įtampą ginkluotais konfliktais, kad galėtų plėsti komunizmo priedangoje, rusišką imperializmą. “Mums belieka stebėjimas; ir kantrybė” pareiškia J. Barrett — “Soviet Stretegic Thinking” veikale.
