Iškilaus redaktoriaus kpt. Simo Urbono netekus
J. Petrėnas
Pernai, rudenį mirė Simas Urbonas, daugelį metų redagavęs “Karį” — savaitinį laikraštį, kurį Lietuvos karo vadovybė leisdavo kariuomenei.
Šių eilučių autoriui, kaip irgi buvusiam vienam iš pirmųjų “Kario” redaktorių, “Kario” uždaviniai artimai žinomi. Per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį per mūsų kariuomenės pulkus ir kuopas perėjo daugelis dešimčių tūkstančių jaunimo. Mūsų karo vadovybė rūpinosi tą žaliąjį jaunimą, kurs daugumoje ateidavo iš kaimo, ne tik parengti karinei tarnybai, bet, kas nemažiau svarbu, tuos jaunuolius auklėti patriotinėje dvasioje ir pagelbėti jiems praplėsti jų žinių akiratį. Lietuvos jaunuoliai perėję per kariuomenės eiles, atgal grįždavo nepalyginamai šviesesni ir sąmoningesni, vyrai, kurie savo civiliniame, kaip būdavo sakoma, gyvenime sugebėdavo iškiliai pasireikšti. O kas dar pažymėtina, į Lietuvos kaimą jie atnešdavo gilesnį mūsų gyvenimo aplamai, o ypatingai kultūrinių siekių pažinimą. Per tai buvo pasiekta žymi pažanga Lietuvos gyvenime.
Simas Urbonas, kapitonas karo tarnyboje, paėmęs į savo rankas “Karį” tvarkyti, buvo persiėmęs karine dvasia ir taip pat kariškai gerai parengtas asmuo. Jis puikiai pažino karo tarnybą ir tiksliai nusimanė mūsų kariuomenės auklėjimo darbe. Jo vadovaujamas “Karys” turėjo planingai paruoštą programą — auklėti lietuvį kareivį didžiajam uždaviniui — tėvynės gynybai. Šiais laikais karinė tarnyba jau yra didelė ir sudėtinga specialybė. Šiuo požiūriu Simas Urbonas buvo nepaprastai uolus ir rūpestingas.
Tačiau, tuo pat metu, Simas Urbonas nė minutei neužmiršo ir antrojo, gal nemažiau svarbaus uždavinio — kultūrinio lietuvių jaunuolių, užsivilkusių karinę uniformą, auklėjimo. Šios jo pastangos nė kiek nebuvo mažesnės vertės. “Kario” puslapiuose pastoviai buvo rašoma kultūriniais klausimais. Savaime suprantama, kad “Ka-rys” daug dėmesio skirdavo Lietuvos praeičiai, o ypatingai praeities lietuvių kovoms dėl savo tautos laisvės. Tačiau jo pastangomis “Kario” skaitytojai buvo nuolatos supažindinami su Lietuvos menine ir kultūrine veikla. Ilgesnį laiką “Karį” skaitydamas kareivis spėdavo susipažinti su lietuvių literatūra ir su lietuvių rašytojais bei poetais. Meno, dailės, teatro gyvenimas irgi būdavo plačiai “Karyje” pavaizduojamas. Jaunuomenei skirtame leidinyje sportas privalėjo užimti svarbią vietą. “Karys” sportinę veiklą entuziastiškai skatino.
Dar reikia priminti ypatingai brangią Simo Urbono, kaip redaktoriaus savybę, tai jo sugebėjimą surasti didelį būrį bendradarbių, kurie pastoviai jam rašydavo. Tekdavo anais laikais gėrėtis tais nuoširdžiais korespondentų pasisakymais, kokie mirgėdavo “Kario” puslapiuose.
Spaudos organai dažnai esti gerbiami dėl jų rimto turinio. Bet žymiai vertingesnis toks periodinis leidinys, kurį skaitytojas, ne tik gerbia, bet ir myli. Simas Urbonas mokėjo ir galėjo savo vedamą “Karį” tokiu, kaip čia sakoma, mėgiamu leidiniu padaryti.
Grynai žurnalistiniu požiūriu Simas Urbonas taip pat nusipelnė didelę pagarbą. Jis turėjo pakankamai gerą skonį ir nujautimą, arba intuiciją, kokiu būdu padaryti leidinį patrauklų ir laukiamą kiekvieną savaitę, kada jis pasirodydavo. Kas anuos laikus atsimena, gerai žino, jog Simo Urbono redaguojamas “Karys” buvo vienas gražiausių leidinių visoje lietuvių ano meto spaudoje.
Ir šitokiu būdu, nuoširdžiai dirbdamas ir kūrybiškai savo uždavinius atlikdamas, Simas Urbonas išbuvo “Kario” redaktorium daugiau metų, negu kuris kitas jo pirmtakūnas-redaktorius. O jis, reikia pasakyti, buvo jau tryliktasis “Kario” redaktorius. Kiti, prieš jį buvę, dvylika redaktorių dažnokai keisdavosi ir kartais net gerus norus turėdami, bei sugebėjimais nenuskriausti, nespėdavo taip pilnai pasireikšti, kaip tai padarė Simas Urbonas, per tuos ilgus metus būdamas “Kario” redaktoriaus pareigose. Ne pro šalį bus pastebėti, jog “Karys” skatino budrumą ir geras nuotaikas.
O jis pradėjo “Karį” redaguoti 1935 metais ir dirbo iki pat rusų invazijos 1940 metais.
Simas Urbonas, dar tenka priminti, dirbo grynai literatūrinį darbą ir buvo išleidęs keletą atskirų knygų, kurių tarpe paminėtinos šios: Kariūno atsiminimai (1930 m. ir 1931 m.), Gyvenimo eilėraštis (1932 m.), Sūkuriai ir žmonės (1947 m.).
Simas Urbonas gimė 1907 m. Ingavangio kaime, Šiluvos valsč., mirė Amerikoje 1968 metais. Čia jis gyveno nuo 1949 metų.
Simas Urbonas priskirtinas prie lietuvių žurnalistų-profesionalų kuriam pavyko palikti lietuvių laikraštijoje įsidėmėtinus pėdsakus.
