Tremties Trimitas
Redaguoja — š. P. Petrušaitis 1561 Holmes Ave. Racine, Wisc.
VLADO PŪTVIO MINĖJIMAS
Čikagos šaulių rinktinės globoje ir dalyvaujant Vytauto Didžiojo šaulių, Jūros šaulių “Gen. T. Daukanto” ir Cicero Jūsų Šaulių “Klaipėda” kuopoms, š. m. kovo mėn. 2 d., Vyčių salėje, Čikagoje buvo surengtas minėjimas Šaulių S-gps įkūrėjui Vladui Pūtviui pagerbti. Šiais metais kovo mėnesį sukako 40 metų nuo jo mirties.
Iškilmingą, posėdį atidarė Čikagos šaulių rinktinės pirm. Pranas Tamkus. Buvo įneštos, su uniformuotų šaulių palyda, vėliavos. Į prezidiumą buvo pakviesti: Vladas Išganaitis, garb. narys Rapolas Skipitis ir sekr. Mykolas Maksvytis. Iškilmingam minėjimui vadovavo rinkt, pirmininkas P. Tamkus. šauliai, kurie buvo dar neprisaikdinti, šiame iškilmingame minėjime, pirm. Vlado Išganaičio tapo prisaikdinti.
Pagrindinę kalbą apie Šaulių s-gos įkūrėją Vladą Pūtvį pasakė Vladas Išganaitis. Jis savo kalboj labai vykusiai apibūdino Pūtvį ir jo nuveiktus darbus Šaulių s-gai. Jo kalba buvo perpinta patriotiniais jausmais. Visa tai labai tiko ir buvo labai prasminga minint Pūtvio mirtį ir jo atliktus darbus.
Kiekviena tauta turi savo nemirtingus asmens. Vienas iš tokių mūsų tautoje yra Vladas Pūtvis. Jis yra didi ir neužmirštama asmenybė lietuvių tautai. Jo dėka buvo įkurta Šaulių s-ga. Caro laikais jis dirbo lietuvybei ir jos gerovei. Jo ūkis buvo centras slaptosios lietuviškos spaudos. Spaudos draudimo laikais jis gabeno uždraustą lietuvišką spaudą. Jo įsteigta Šaulių s-ga yra patriotinė organizacija į kurią gali tilpti visų partijų bei pažiūrų asmenys. Prieš pavienes politines partijas Pūtvis visad pasisakydavo neigiamai. Jo nuomonė buvo, kad visos politinės partijos necementuoja — nejungia visos tautos, o priešingai, ją suskaldo. Todėl jis buvo nusistatęs tautą sujungti per Šaulių Sąjungą.
Ši patriotinė organizacija suvaidino didelį vaidmenį kuriantis nepriklausomai Lietuvai. Daugelis partizanų šaulių kovojo už Lietuvos laisvę ir jos nepriklausomybę.
Pūtvį galima būtų pavadinti tautos vienybės tėvu.
“Geriausiai jį pagerbsime, jei eisime jo numintais takais bei idealais”. Šiais žodžiais baigė savo kalbą Vladas Išganaitis.
Rapolas Skipitis prisiminė Vladą Pūtvį, savo gerą pažįstamą ir kaimyną. Jis jį pažino, jau nuo 1906 metų. Pūtvio dvare dažnai būdavo slapti lietuvių suvažiavimai. Visų tų posėdžių bendra mintis ir tikslai buvo kova už laisvę ir Lietuvos nepriklausomybę. Jo dėka buvo apjungti savanoriai įsteigus Šaulių Sąjungą.
Vėliau, programoje vyko meninė dalis, kurią pravedė Juozas Petrauskas. Kazys Oželis III padeklamavo Algirdo Budrecko eilėraštį “Auksinė sukaktis”. Vėliau choras atliko keletą dainų. Šaulių moterų oktetas — Rubauskienė Birutė, Galvydienė Ona, Suvazdienė Adelė, Kerpienė Stefanija, Petrauskienė Salomėja, Sodaitienė Bronė, Račkauskienė Elena ir Vizgaitienė Marija, vadovaujamas muz. Sodaičio, labai gražiai padainavo patriotinių ir liaudies dainų. Juozas Petrauskas padeklamavo Fausto Kiršos eilėraštį — “Aš palikau tėvų statytą namą”. Visas minėjimas buvo labai iškilmingas ir praėjo pakilioje dvasioje.
Po minėjimo įvyko vaišės.
SUSIRINKIMAS
Vytauto Didžiojo šaulių kuopa Čikagoje, š. m. vasario mėn. 23 d., Vyčių salėje turėjo visuotiną susirinkimą. Susirinkimą atidarė kuopos pirm. Vladas Išganaitis. Įnešus vėliavas, buvo tylos minute pagerbti mirusieji šauliai: Antanas Šuopis,
Juozas Jasinskas, Vincas Abramikas, Aleksandra Koverienė, Vincas Stulpinas, Mykolas Rauchas ir kun. Antanas Šeštokas. Pirm. Išganaitis pasiūlė susirinkimo prezidiumą iš pirm. Alfo Valatkaičio, vicepirm. Emilijos Genčiuvienės, garb. nario Rapolo Skipičio ir sekret. Algirdo Budrecko ir 16 punktų dienotvarkę. Pasiūlymas buvo susirinkimo priimtas.
V. Išganaitis savo pasakytoje patriotinėje kalboje priminė šauliams Vasario 16-tosios Akto reikšmę Lietuvai. Jis pabrėžė, kad šį mums brangų aktą teks šauliams ir vėl įgyvendinti. Išeivijoje šauliai privalo išlaikyti savo protėvių kalbą ir ją perleisti savam atžalynui, nes tai stipriausias ginklas kovoti ir išlikti lietuvybei. Priminė, kad reikia visaip prisidėti ir remti lietuvišką spaudą, — ne tik ją prenumeruoti, skaityti, bet taip pat aktyviai joje dalyvauti. Prašė šaulių aktyviai reikštis taip pat ir lietuviškame kultūriniame bare, nes tai svarbiausi išeivijoje ginklai įgyvendinti Vasario 16-tosios Aktą ir atgauti Lietuvai laisvę. Ragino žengti tuo nurodytu keliu ir nesvyruoti, nes tik tuo būdu galime padėti savam kraštui atgauti nepriklausomybę. Jo kalba susirinkimo buvo palydėta plojimais. A. Valatkaitis padėkojo Išganaičiui už taip puikiai pasakytą patriotinę kalbą.
Garbės narys R. Skipitis savo žodyje pasidžiaugė, kad šauliai jo nepamiršo ir prašė ir toliau platinti jo išleistas knygas. Prisiminė “Vilkolakio” teatro laikus ir padeklamavo Kleopo Jurgelionio eilėraštį “Jūra ir mergos”.
Vėliau sekė valdomųjų organų pranešimai ir jų rinkimai. Beveik visa vadovybė buvo perrinkta iš tų pačių asmenų su mažais pakeitimais bei papildymais. V. D. š. kuopos pirmininku išrinktas Vladas Išganaitis ir šaulių moterų vadove — Stasė Gecevičienė. Į šaulių suvažiavimą išrinkta 12 atstovų. Susirinkimas praėjo pakilioje ir darbščioje nuotaikoje.
Algirdas Budreckas
Lineliai šokami “Subatvakaryje”. L. K. Mindaugo šaulių kuopos scenos mėgėjų grupė.
MINDAUGIEČIŲ SUBATVAKARIS
LK Mindaugo šaulių kuopos scenos mėgėjų grupė vasario mėn. 1 d. Aušros Vartų salėje, Montrealyje, suruošė pirmąjį savo pasirodymą, kurio metu išpildė “Subatvakarį” -— montažą iš lietuviško kaimo buities. Vaidinimas gražiai passiekė. Publikos ilgi ir gausūs plojimai, bei malonūs atsiliepimai, pilnai pateisino vaidintojų įdėtas pastangas ir kartu sukėlė viltis puoselėti pasirinktą kultūrinio darbo barą. Žiūrovai turėjo progos prisiminti ir susipažinti su gražiomis senoviško lietuvių kaimo tradicijomis.
Pradžioje, publikos ypatingai entuziastiškai buvo sutiktas aktorius Vytautas Sabalis — senovės Lietuvos karys — taręs žodį lietuviškajam dabarties jaunimui. Aplamai, daugumoje “Subatvakario” vaidintojai savo vaidmenis atliko neblogai, o kai kurie ir pasigėrėtinai, nors dauguma iš jų tik pirmą kartą pasirodė scenoje.
Imponuojančiai sušokti seni kaimo tautiniai šokiai: Lineliai, Noriu miego ir Suktinis. Sekė “Tyrlaukių daina”, kurią sudainavo V. Sušinskas, St. Reuto monologas ir A. Sutkaičio kupletai. Neblogai skambėjo senos, populiarios kaimo dainos, palydimos armonikos garsų.
Gražios dekoracijos, vaizduojančios sodybos prieklėtį, įvairūs moterų atsinešti rankdarbiai, varpstelis, sviestui mušti muštokė, dekoruota alaus bačka, “ožkos sūris”, virvės vijimas ir kita darniai jungėsi į bendrą montažo harmoniją, kurią jautriai išgyveno pilna žiūrovų salė.
Vaidino vyresnio amžiaus mėgėjai, parodydami jaunesniems, kad ir jie gali šį tą padaryti. Juozas Rimkus — šeimininkas, muzikantas, Julija Jukonienė — šeimininkė, Viktoras Sušinskas, Stasys Reutas, Antanas Sutkaitis, Lucija Budrevičienė, Aldona Urbonavičienė, Valerija Dikaitienė, Magdalena Kasperavičienė ir Monika Grinkuvienė — Kaimynai ir kaimynės.
Muzikinė priežiūra — muz. Jonas Malaiška, dekoracijos — Baltic Woodworks Co., režisorius ir montažo autorius — J. Šiaučiulis.
Po vaidinimo artistai buvo pristatyti publikai ir kiekvienam iš jų buvo padėkota, o režosoriui kuopos vardu įteikta dovana.
Kuopos scenos mėgėjų grupė, po šio pasisekusio pasirodymo, žada vėl kitais metais, paruošti panašaus turinio vaizdelį.
Po vaidinimo vyko vaišės ir šokiai. Veikė bufetas ir turtinga laimėjimais loterija.
Svečių tarpe buvo ir kitataučių, kuriems vakaras labai patiko. Gražus salės ir stalų papuošimas bei geras vakaro tarnybos pareigų atlikimas rodė vakaro rengėjų rūpestingumą ir organizacinį sugebėjimą.
J. Šiaučiulis
LŠST VC sudarė Tiekimo skyrių, kuris padės šauliams įsigyti uniformas, uniformų ženklus ir kitus su uniformomis susijusius reikmenis. Jį sudaro: š. P. Padvaiskas, 2640 W. 69 St., Chicago, III. 60629, j. š. S. Bernatavičienė, 1513 So. 48th Court, Cicero, III. 60650 ir j. š. J. Skama, 1625 So. 48th Court, Cicero, III. 60650.
LK Mindaugo š. kp. vasario mėn. 14-15 dienomis aktyviai prisidėjo prie mirusio “Nepriklausomos” Lietuvos” garbės redaktoriaus, buvusio šaulio N. Lietuvoje, didelio ŠS-gos Tremtyje rėmėjo, žurnalisto, kultūrininko ir visuomenininko Jono Kardelio pagerbimo.
Kuopa su savo vėliava dalyvavo Aušros Vartų salėje jam suruoštoje atsisveikinimo akademijoje, bažnyčioje ir prie krematoriaus Monte Regai kapinėse.
Prie jo karsto uniformuoti šauliai nešė garbės sargybą ir dalyvavo jo karsto išnešime iš bažnyčios, atliko atsisveikinimą prie krematoriaus, įteikė velionies našlei, buv. Lietuvos Operos solistei E. Kardelienei, Kanados Lietuvių Bendruomenės skirtą tautinę vėliavą.
Akademijos metu atsisveikinimo žodį šS-gos vardu pasakė š. J. Šiaučiulis.
LK Mindaugo š. kp. talkininkavo Vasario 16 minėjimo surosime. Organizuotai dalyvavo “Aušros Vartų” bažnyčioje iškilmingose pamaldose, ėjo garbės sargybą prie dėl Lietuvos Laisvės žuvusiųjų paminklinės lentos.
Kuopos sporto klubo "Tauro” krepšinio vyrų komanda sėkmingai dalyvauja Montrealio C klasės pirmenybėse. Komandai užsakytos naujos, šaulių ženklu papuoštos uniformos.
Iki šiol “Tauras” yra pirmutinis sporto vienetas, veikiantis tremties šaulių eilėse.
TORONTO VL. PŪTVIO ŠAULIŲ KUOPOS ŽINIOS
Kuopa š. m. Vasario šešioliktosios iškilmingose pamaldose, organizuotai, su kuopos vėliava, dalyvavo šv. Jono Kr. parapijos bažnyčioje.
Kuopos metinis susirinkimas įvyko š. m. kovo 2 d. 4 v.v., Šv. Jono Kr. parapijos salėje. Įnešus kuopos vėliavą, susirinkimui sumaniai pirmininkavo pakviestas šaulys sav. kūrėjas V. Štreitas, sekretoriavo š. V. Pilėnas. Vienos minutės tyla buvo pagerbti mirusieji: Vl. Pūtvis ir kuopos šauliai. Po to sekė prieš 40 metų mirusio Šaulių Sąjungos įkūrėjo VI. Pūtvio minėjimas, žodį apie jo nuveiktus darbus tarė š. P. Gulbinskas. Po minėjimo buvo sklandžiai išdiskutuoti visi valdybos patiekti darbotvarkės punktai. Atsistatydinus valdybai, buvo renkama nauja. Pirmininkui š. St. Jokūbaičiui sutikus ir toliau pirmininkauti, buvo išrinkti valdybos nariai ir kandidatai. Moterų sekcijos vadovė ir jos padėjėja sutiko likti ir toliau savo pareigose. Revizijos k-jos p-kui sutikus likti, buvo darinkti du nariai. Tolesnėje eigoje įteikti pažymėjimai trim pavyzdingiem šauliam: J. Budrevičiaus nupirktos dovanos buvo įteiktos jauniams, šaudymo sekcijos 3 šauliams, surinkusiems daugiausia taškų: kuopos dovana geriausiam šaudytojui buvo įteikta š. J. Budrevičiui. Susirinkimas, už nuopelnus kuopai, kuopos p-ką š. St. Jokūbaitį ir moterų sekcijos vadovę š. E. Dambrauskienę išrinko kuopos garbės šauliais. Kuopos p-kui prisaikdinus 6 naujus šaulius ir išnešus vėliavą, susirinkimo dalyviai buvo pavaišinti sesių šaulių pagamintais užkandžiais ir kavute. Susirinkimas buvo baigtas Tautos Himnu. Kuopos valdyba yra dėkinga par. klebonui, kuopos garbės šauliui kun. P. Ažubaliui už leidimą naudotis susirinkimui sale.
Pabaltiečių veteranų korpui (Bal-tic Veteran Corp.) Toronte, šiais metais, iš eilės tenka pirmininkauti Toronto VI. Pūtvio šaulių kuopos p-kui. Tas pareigas kuopos p-kas š. St. Jokūbaitis kovo 6 perėmė iš praėjusiais metais pirmininkavusio latvio O. Perro.
Naujoji kuopos valdyba, pirmame posėdyje, š. m. kovo 16 d., pasiskirstė pareigomis sekančiai: pirmininkas š. St. Jokūbaitis, I vice p-kas š. V. Keturakis, II vice p-kas ir ryšininkas su pabaltiečiais veteranais š. P. Jonikis, sekretorius š. R. Daugėlienė, kasininkas š. J. Mockus. Moterų sekcijos vadovė š. E. Dambrauskienė, padėjėja š. Z. Jonikienė. Kandidatai: š. K. Daulenskas, š. G. Daugėla ir š. V. Pilėnas.
š. P. G.
SUSIRINKIMAI
DLK Kęstučio šaulių kuopos metinis susirinkimas įvyko kovo mėn. 9 d. Jį atidarė kuopos pirm. š. P. Petrušaitis, pakviesdamas dalyvius minutės susikaupimu pagerbti metų bėgyje mirusius kuopos šaulius — Kazimierą. Stulgį ir Antaną Novicką, bei šių metų pradžioje mirusiu* visuomenininkus — PLB pirmininką Juozą Bačiūną ir Klaipėdos krašto žymųjį lietuvininką Erdmoną Simonaitį.
Juozas Bačiūnas LŠS-gai nepriklausė, bet ją rėmė. 1932 m. jis išleido giesmių ir dainų rinkinį “šaulių Trimitai”, kurį platinti atidavė nepriklausomos tada Lietuvos šauliams.
Erdmonas Simonaitis, vienas iš pagrindinių Klaipėdis sukilimo organizatorių ir vadų, buvo idėjinis šaulys. Eidamas įvairias atsakingas administracines pareigas Klaipėdos krašte, surado laiko būti Klaipėdos šaulių rinktinės vicepirmininku. Buvo apdovanotas šaulių žvaigžde.
Kuopa atšventė Jonines, kaip dalininkė dalyvavo Wisconsino Lietuvių Dienos suruošime, paminėjo Lietuvos Ginkluotų jėgų atkūrimo 50-metį.
Aukomis parėmė: “Karį” per LŠ ST CV 30 dol., vietos liet. tautinių šokių grupę “Bijūnas” 25 dol., ALT 20 dol., “Lituanus” 15 dol., III Tautinių šokių šventę 10 dol., Pasaulio Lietuvių Seimą 10 dol. ir Liet. Teatro Festivalį 10 dol.
Į naują kp. valdybą išrinkti šauliai: pirm. P. Petrušaitis, vicepirm. Br. Juška, sekr. Z. Lukauskas, ižd. VI. Vilcinas, Marytė Wedeikis — narė ir J. Petravičius — kandidatas.
Susirinkimui pirmininkavo š. Br. Juška, sekretoriavo š. VI. Skirmuntas. Susirinkimas užbaigtas Lietuvos Himnu. Po to įvyko šeimyninis pobūvis, kurį paruošė sesės šaulės: Ida Tamulėnienė, Felicija Pliūrienė ir Stasė Petrušaitienė. š. P. P.
LK Mindaugo šaulių kuopos metinis narių susirinkimas įvyko kovo mėn 2 d., Aušros Vartų salėje, Montrealyje. Tuo pačiu metu paminėta LŠS-gos įkūrėjo Vlado Pūtvio 40 metų nuo jo mirties sukaktis. Kuopa su vėliava dalyvavo tam minėjimui skirtose pamaldose.
Susirinkimą trumpu žodžiu atidarė valdybos pirm. š. Ig. Petrauskas, pakviesdamas susirinkusius rimties minute pagerbti mirusį S-gos įkūrėją VI. Pūtvį ir visus dėl Lietuvos laisvės žuvusius brolius ir seses šaulius.
Susirinkimo prezidiuman pakviesti š. Stp. Kęsgailą ir š. A. Mylė; š. J. Šiaučiulis paskaitė trumpą paskaitėlę apie VI. Pūtvį.
Praeito metinio susirinkimo protokolą perskaitė š. A. Mylė, kuris priimtas be pataisų. Po to įvyko naujų narių priėmimas ir priesaika. Priesaikos tekstą perskaitė naujai į kuopą įstojęs narys kun. L. Zaremba, SJ.
Kuopos pirm. š. Ig. Petrauskas supažindino su plačia kuopos veikla. Valdyba turėjo 10 posėdžių. Praėjusių metų pradžioje buvo suruošta sėkminga lietuvių dailės ir tautodailės paroda, vasaros metu gerai pavykusi gegužynė ir š.m. vasario mėn. viešas vakaras—balius su “Subatvakario” montažu. Dalyvauta pirmame Kanados šaulių suvažiavime Toronte. Aktyviai prisidėta prie Kanados šaulių rinktinės įsteigimo. Talkininkauta, ruošiant Vasario 16 ir Lietuvos kariuomenės minėjimus. Prisidėta prie “Nepriklausomos Lietuvos” garbės redaktoriaus pomirtinio pagerbimo. Pravestos kuopos šaudymo varžybos š. Pr. Dikaičio ūkyje, prie “Puntuko”. Suorganizuota dviejų dienų išvyka į š. Ig. Petrausko vasarvietę prie ežero, šauliai Pr. ir V. Dikaičiai padovanojo kuopai didelį žemės sklypą. Kuopos sudėtin įsijungė Montrealio lietuvių sporto klubas “Tauras”, su veikiančia vyrų krepšinio komanda. Iš š. J. Zavio ir š. Br. Kirstuko sudarytas jūros šaulių sekcijos organizacinis branduolys.
Metų bėgyje į kuopą įstojo 15 naujų narių — 8 vyrai ir 7 moterys. Įsigytas geras sportinis šautuvas ir gražus kuopos albumas. Vasaros atostogų metu kuopą aplankė Kanados šaulių rinktinės pirmininkas š. S. Jokūbaitis ir CV įgaliotinis Kanadai š. inž. J. Preikšaitis.
Apie kuopos šalpos fondo reikalus pranešė jo tvarkytojas š. St. Reutas. Pranešimas sukėlė gyvas diskusijas. Susirinkimas nusprendė vykdyti anksčiau priimtus nutarimus, o patį fondą prijungti prie kuopos kasos atskira pozicija.
Š. J. Zavys supažindino su steigiamos jūrų šaulių sekcijos paruošiamaisiais darbais, šaudymo vadovas š. Pr. Dikaitis ir š. R. Keturka-Šipelis apibūdino sporto klubo “Tauras” veiklą.
Kontrolės komisijos aktą perskaitė š. J. Jurgutis, iš kurio paaiškėjo gyva kuopos veiklos apyvarta. Turėta 1037.70 dol. pajamų ir 772.93 dol. išlaidų, š. Stp. Kęsgailą pranešė garbės teismo vardu, kad jokių bylų nebuvo.
Pasigęsta platesnių informacijų apie artėjantį S-gos 50-ties metų sukaktuvinį suvažiavimą Hamiltone, į kurį norima suorganizuoti didesnę išvyką.
Priimtas ilgai užsitęsęs kuopos dešimtmečio vinjetės klausimas.
Susirinkimas buvo baigtas Lietuvos Himnu. Po susirinkimo įvyko sesių šaulių paruošta kavutė.
š. J. Šiaučiulis
APDOVANOJIMAI
Už nuopelnus Lietuvai ir LŠST, Vasario 16 proga apdovanoti šaulių žvaigždės ordinu: jūrų šaulių kp. Klaipėda pirm. š. Stasys Bernatavičius ir Vanagaičio šaulių kp. pirm. š. Juozas Stašaitis; šaulių žvaigždės medaliu:Vytauto Didžioji šaulių kp. valdybos narys š. Antanas Barančiukas. Pagrindas: šž Ordino tarybos aktas Nr. 25/1969.
•
V. Pūtvio š. kuopa visuotiname susirinkime kuopos garbės šauliais išrinko: š. Stasį Jokūbaitį ir š. Eleną Dambrauskienę.
