1863 m. svarbesnių kovų su rusais vietovės

1863.II.2

Pilviškiai (Ąžuolų Būda, Naujoji Būda, “Czysta Buda”). Nuo sausio 27 d. mokytojas iš Marijampolės Žukauskas formavo sukilėlių būrį. Susijungęs su kitais vadais ir turėdamas 130 savanorių, vasario 2 d. susidūrė su maskoliais, kuriuos atvedė vokietis smuklininkas. Žuvo 22 sukilėliai, kiti išsislapstė.

II. 6.

Trakai. Jau nuo vasario 6 d. sukilėliai pradėjo veikti apylinkėse, atmušdami rekrūtų partijas. Trakų aps. rusų komendantas gen. Plaksin, sužinojęs apie sukilėlių pasirodymą, vasario 10 d. liepė šaudyti iš patrankų ties Jėznu. Iš ryto buvo pastebėta, kad daug medžių miške sukapota, bet nei vienam sukilėlių nepataikyta, nes šie spėjo pasitraukti.

III. 9.

Rudnikai. LiudvikasNarbutas buvo Vimbergo užpultas ties Merkiu, bet jis rusus sumušė, laimėjo ginklų ir karo medžiagos.

III.22.

Mitkiškiai. Šiame dvare, kuris priklausė Gurskiui, susirinko 54 jaunuoliai iš Vilniaus (jų tarpe buvo ir dailininkas Andrioli). Prie jų prisijungė dar keli sukilėliai, visi buvo pavargę, norėjo pailsėti, bet vakare juos užpuolė rusai. Žuvo 16 žmonių, kiti pabėgo, Andrioli susijungė su L. Narbutu.

III.27.

Naujabiržė. Kunigo A. Mackevičiaus būrys kovėsi su 4 rusų pėstininkų kuopomis ir su vienu kavalerijos eskadronu.

III. 29

Aukštadvaris, 14 km. į pietryčius nuo Ariogalos. Čia veikė Boleslovas Koliška, kovo 21 d. pradėjęs sukilimą tarp Panevėžio ir Čekiškės. Kovo 29 d., turėdamas 400 sukilėlių, jis susijungė su kun. Antano Norvaišos daliniu, į kurį valstiečiai masiniai ėjo. Jie netikėtai užpuolė maskolius, bet buvo priversti pasitraukti į miškus, netekę 16-kos žmonių.

IV.    I.

Kazlų Rūda. Čia Valerijus Kaminskas rinko būrius jau kovo vidury, pas jį atvyko buvęs rusų armijos karininkas Leonas Kulčickis ir pradėjo energingai tvarkyti apie 200 savanorių, daugiausia buvusių kariškių, valdininkų, miestiečių ir keletą jaunų bajoraičių. Balandžio 1 d. įvyko susidūrimas su rusais, kuris truko apie valandą. Rusai neteko penkių užmuštų, sukilėliai — tik vieno. Kautynėms vadovavo pulkininkas Aleksandras Andruškevičius. Jis susirėmė su maskoliais ties Lokaičiais (?) ir Zapyškiu, kur 200 sukilėlių kovėsi su dviem su puse kuopų pėstininkų ir 120 pasienio sargybos vyrų. Sukilėlių žuvo 15, jų tarpe ir Kulčickis. Andruškevičius išvyko į Seinų apylinkes.

IV. 1.

Lenčiai, Krakių apylinkėje. Čia veikė sukilėliai Ciskevičius (Kilinskis), Šulcas, dr. Šilingas, Kurnatauskas. Kai susirinko apie 800 žmonių, vadu buvo išrinktas Tomas Kušleika (Borkūniškio dvaro savininkas). Šiame daliny reiškėsi valstietis Adomas Bitė.

IV. 7.

Tytuvėnai. Susidūrimui su rusais vadovavo Zigmantas ir Povilas Citavičiai. Kai sukilėliai liko išblaškyti, valstietis Puidokas surinko 30 žmonių ir juos atvedė pas Kušleiką.

IV. 21

Gyniatėnai (Ukmergės aps., 20 km. į pietus nuo Panevėžio, Raguvos miškuose). Zigmantas Sierakauskas, susijungęs su Koliška ir kun. Mackevičium, turėdamas apie 300 žmonių, stovyklavo ties Gyniatėnais. Čia įvyko karštos kautynės su rusais, kuriose atsižymėjo žemaičiai dalgininkai. Žuvo 40 rusų, apie 60 buvo sužeista. Sukilėliai nustojo tik 2 užmuštų, paėmė priešo gurguolę.

Čia pat Raguvos miškuose pasižymėjo kun. A. Mackevičius.

IV. 25-27

Medeikiai. (prie Biržų). Sujungtus Sierakausko ir Koliškos dalinius sumušė gen. Ganeckis.

IV. 26.

Panevėžio aps. Komaro ir Karpiaus dvarų miškuose kun. A. Mackevičiaus daliniai susidūrė su rusais.

V. 3.

Kmajai. Kunigas Mackevičius kovėsi su rusais.

V. 4.

Rokiškis. Kunigas A. Mackevičius turėjo susidūrimą su rusais.

V. 5.

Dubičiai (39 km. nuo Valkininko), Liudvikas Narbutas susidūrė su dviem rusų kuopomis, Timofejevo vadovaujamomis. Kautynės buvo labai karštos, Narbutas, sužeistas į koją, drau-

Orientacinis Lietuvos žemėlapis

 

gų nuneštas į šalį, gavo dar vieną kulką, kuri jį mirtinai sužeidė. Žuvo dar apie 12 sukilėlių, 25 sužeistieji pateko į nelaisvę.

V. 7.

Medeikiai. Didelės kautynės. Dalyvavo Sierakauskas, Povilas Vivulskis, narsiai vadovavęs dalgininkams. Vilniaus generalgubernatorius Nazimovas įsakė generolui Ganeckiui sekti Sierakauską, kuris kaip tik buvo atrėmęs Merlino dalinį ir įsitvirtinęs miške, laukdamas kun. Mackevičiaus.

V. 8.

Gudiškis. Ganeckis paskubėjo Merlinui į pagalbą. Prasidėjo kova. Sierakauskas sužeistas dar keliaklupsčias po medžiu vadovavo, bet netrukus sukilėliai sumišo. Mackevičius atvyko jau pervėlai, ir, nežinodamas padėties, neveikė. Sierakauskas perdavė vadovavimą Liaskovskiui ir buvo išneštas iš kovos lauko. Žuvo majorai Antonievičius ir Žarskis, Vivulskis pateko į nelaisvę ir mirė kalėjime 1864 m. Apie 200 sukilėlių buvo užmušti ir sužeisti.

V. 9.

Snurkiškiai (Skrobiškis, Staviškis apie Biržus). Liaskauskas rinko išblaškytus ties Gudiškiu sukilėlius, apie rytą užėmė poziciją ties Skrabiškiu ir prie Smurkiškio palivarko. Per pietus jį rusai užpuolė. Pasidarė sąmyšis. Siera-

kauskas, gulėjęs vežime, davė įsakymus, bet kareiviai traukėsi. Veltui kun. Mackevičius ragino savo dalgininkus gindamas vežimus su keliolika sužeistųjų. Laskauskas nurodinėjo besitraukiantiems kryptį, tuo tarpu kitoje pusėje maskoliai varė Mackevičiaus būrį Kuršo link. Tą pat naktį rusai paėmė į nelaisvę Sierakauską, Kolišką ir kitus Kraštų dvare.

Laskauskas su 400 sukilėlių susijungė su kun. Mackevičium ir apie Paberžę netrukus vėl turėjo apie 1,000 žmonių.

V. 21.

Tryškiai. Jonas Stanevičius (slapyvarde Pisarskis) su 366 žmonėmis laikėsi čia laukdamas žadėtos pagalbos iš laivo ir vengė susidūrimo su priešu. Bet rusų kapitonas Rousseau ir pulkininkas Fischer iš Telšių juos iš visų pusių apsupo. Stanevičius skubiai stojo į kovą, suformavęs iš šaulių ir raitelių keturkampį, nors raitelių arklius paleido. Vidury tos rikiuotės stovėjo pats Stanevičius su 40 geriausių šaulių tikslu apsaugoti kitus užpultuosius. Kautynės truko keletą valandų be žymesnių nuostolių. Keletą kartų Stanevičiui su nedideliu būriu pavyko prasimušti iš apsupimo, bet, negalėdamas visų sukilėlių išvesti, turėjo laikytis vietoj. Tik popiet, netekęs 48 žmonių, su visu daliniu jis prasimušė ir pasitraukė į miškus Telšių aps.

V. 21.

Labanoras. Čia vadovavo Albertinskis su 80 žmonių, susijungęs su Kaspero Maleckio (Kasperavičiaus) būriu, 300 savanorių, daugiausia valstiečių nuo Ukmergės. Jis susidūrė su 3 rusų pėstininkų kuopomis, 30 šaulių ir 100 kazokų ties tiltu per Minčią. Žuvo 10 sukilėlių, 5 buvo sužeisti ir 8 paimti į nelaisvę, bet sukilėliai paėmė karo laimikį.

V.    23.

Būda (Augustavo srity). Čia veikiantį Suziną užpuolė maskoliai šaudydami iš patrankų ir padegę ūkininko sodybą, kad dūmai juos pridengtų. Sukilėlių pusėje veikė dalgininkai. Maskoliai turėjo didesnių nuostolių, negu sukilėliai.

Kautynės su maskoliais Kazlų Rūdoje

VI. 2.

Užventys. J. Stanevičiaus ir Paulino Bagdonavičiaus (slapyvarde “Niečuj”) būriai susijungė su Liaskovskiu. Įvyko nedidelis susidūrimas su rusais.

VI. 6.

Tytuvėnai. Stanevičius turėjo susidūrimą su priešu.

VI. 9.

Varnionys. Kušleika, Bičiui ir Puidokui nuėjus Šiaulių link, su 200 žmonių slapstėsi giriose. Įvyko kautynės, po kurių Kušleika turėjo trauktis, betgi tuo tarpu rusus iš užpakalio užpuolė Adomas Bitė.

VI. 20.

Alytus. Birželio 13 d. Sužino vadovaujami sukilėliai pajudėjo geležinkelio linija Kauno link, bet juos ėmė spausti 5 pėstininkų kuopos su 2 patrankomis ir 2 gusarų eskadrais. Ties Punia Suzinas perėjo Nemuną ir pasuko Augustavo pusėn. Suzinas, paslėpęs savo sukilėlius prie upės, apšaudė maskolius, kurie po valandos neteko 3 kazokų ir vieno karininko. Suzinas pasitraukė link Seirijų.

VI.   22.

Draginiai (6 km. į rytus nuo Papilės). Susidūrimas su rusais.

VII.    6.

Tryškiai. Didesnis susidūrimas su maskoliais.

VII. 12.

Madraga(?), 16 km. į pietvakarius nuo Tryškių. Stanevičius, pasitraukęs nuo Tytuvėnų Kuršo link, pasisuko atgal, norėdamas paimti ginklų Raseinių apylinkėse, susitiko su Bitės daliniu ir turėjo atremti maskolius.

VII. 21

Kazlų Rūda. Sukilėliams pasitraukus nuo Zapyškio, apie Kazlų Rūdą valstietis Špokas rinko savanorius. Su juo susijungė Telesforas Nieškoc (Antanas Budrys). Špokas narsiai veikė apie Marijampolę, kenkė priešui vadovaudamas keliasdešimčiai valstiečių. Liepos 21 d. rusai jį sumušė, žuvo 12, 4 buvo sužeisti, bet patys maskoliai pabėgo.

VIII. 15.

Mažuoliai (Pašušvio valsčiaus kaimas 12 km. į šiaurę nuo Baisogalos). Rugpjūčio pradžioje A. Bitė, sužinojęs apie praeinantį priešo dalinį, įtraukė jį netikėtai į kovą. Vėliau, iš patekusio į sukilėlių rankas pranešimo sužinota, kad per susidūrimą žuvo 20 maskolių ir keli buvo sužeisti. Bitė čia turėjo tik 40 raitelių.

X. 5.

Tirkšliai. Bagdonavičius su Dembskiu buvo netikėtai priešo užpulti ir išblaškyti. Dembskis raitas pasitraukė, bet Bagdonavčiius pateko į nelaisvę ir gruodžio 28 buvo sušaudytas Šiauliuose.

X.    27.

Noteniškiai (apie Šiaulius). Bitė, turėdamas vėl apie 150 pėstininkų ir apie 20 raitelių, užpuolė dragūnų pulko dalinį, lydėjusį iš Šiaulių transportą į Kauną. 6 rusai buvo nukauti. Bitė paėmė gurguolę, pats neturėjo nuostolių.

XI.    26.

Leberdžiai. Čia įvyko paskutinė kun. A. Mackevičiaus kova. Ilgai priešinęsis rusams, dar iš čia sugebėjo pasitraukti.

Tai tik svarbesnieji susidūrimai. O kiek jų buvo dar užregistruotų ir nežinomų. .. Kai žuvo Narbutas, Sierakauskas, dar sukilėliai narsiai veikė, bet, pasitraukę į miškus, vis mažiau reiškėsi. Bet dar per visą rudenį ėjo desperatiškos kovos apie Tytuvėnus, Šilalę, Rietavą, Šiluvą, Krakes, Josvainius ir daugelį kitų vietovių.. .

Pagal J. Zielinski, Spis chronologyczny i alfabetycz-ny bitew i potyczek 1863-4 r.