GENEROLAS PERKŪNAS

VINCAS JONIKAS

Baladė

1.

Ąžuole senasai,
Gauski dainą savo, 
Kaip didvyrių žemė 
Laisvėje žaliavo.

Ten kadaise buvo 
Piemenėlis mažas, 
Saugojo, kai ganės 
Gyvulėliai gražūs.

Knygas atsinešęs 
Žvelgė vis į Vytį, 
Mąstė, ką tėvynei 
Gero padaryti.

Jo svajonės augo 
Ir jaunystė brendo 
Su bernais lankose 
Dalgelius galando.

Poilsiui priglaudęs 
Prie žemelės petį, 
Juto jos nelaimės 
Raudą šimtametę.

O perkūno kūjai 
Virš beržyno žalio 
Sąmonėje karštą 
Laisvės mintį kalė.

2.

Lietuva jau kėlės
Amžių kapinyne— 
Priešai vėl ją puolė, 
Degino ir mynė.

Jis pakėlė balsą
Pergale sužibęs, 
Šaukė tautą ginti 
Nepriklausomybės.

Tarė:Draugui skirta
Duona ir nakvynė 
Priešui ginelaisvė 
Ar kulka plieninė.

Ir sujojo broliai
Žemės artojėliai 
Ir į pačią saulę 
Kardelius iškėlė.

Jie neliausis kirtę,
Nesustos nė šaudę, 
Jie negrįš pas tėvus 
Priešų neišgaudę.

Kulkos rėmė žodį,
Meilė kelią švietė, 
Nužygiavo voros 
Mirti ar laimėti.

O giružės žalios
Ir pajūrio vėjas 
Karštesnių už ugnį 
Jiems dainų sudėjo:

Ne už kraujo alkį,
Ne už aukso skrynę 
Kaunatės už laisvą 
Lietuvą Tėvynę.

3.

Jie ilgai į laisvę
Kelią krauju laistė, 
Kol užgeso priešų 
Padegta pašvaistė.

Parnešė ne vieną
Sukapotą žandą, 
Taiką ir nemarią 
Karžygio legendą.

Žemė atsiduso
Iš visos krūtinės, 
Sužibėjo varpų 
Dovanos auksinės.

Moterys ir saulė
Jų žaizdas užgydė 
Ir paukšteliai suokė 
Soduose pasklidę

Kilo į padangę
Vėliava trispalvė, 
O lietuvis tapo 
Savo laimės kalviu

Į sostinę seną
Dėjo naują plytą,
 Juodbėrėliais arė 
Žemę padalytą.

Nesustojo kilus
Laimė šimtabokštė, 
Nesiliovė girios 
Vieną mintį ošti:

Viskas iš kareivio
Kraujo tau išaugo 
Ir kvepės per amžius 
Gyvu duonos raugu.

4.

Ten kadais jau buvo
Generolas žilas,
Kai sugrįžo priešas,
Trenksme žemė skilo

Jis prikėlė šūkį
Kario ir artojo, 
Priesaiką, jau tartą, 
Tautai pakartojo.

Nebijojo galios
Pikto bolševiko, 
Kovės, ko tėvynės 
Laisvės nebeliko.

Vanagu plėšriuoju
Tapęs puolė priešą, 
Kol granatos karštą 
Širdį jo išplėšė.

Kur žeme užpiltas
To narsuolio kūnas, 
Parašyta:Ilsis 
Šičia gen. Perkūnas.

Ąžuole senasai,
Gauski dainą savo, 
Kaip didvyrių žemė 
Laisvėje žaliavo.