Straipsneliai, informacija
TOKIŲ TIK PENKI ŽEMAIČIŲ ŽEMĖJE.
Iš J. Končiaus knygos “Medžio Drožiniai Gimtajam Kraštui Atsiminti”
"TO NIEKAD NEBŪČIAU lŠMOKĘS NAMIE"
Viešosios Nuomonės Gallup Institutas pravedė apklausinėjimą buvusių karių tarpe, kokios jie nuomonės apie karinę tarnybą.
79% užklaustųjų atsakė, jog betarnaudami kariuomenėje jie gavo visokiariopos naudos. Dažniausiai tai buvo “dalykai, kurių niekad nebūčiau išmokęs namie”. Naujokai, pereidami per priėmimo punktą ne tik nusiima civilius drabužius, bet yra nurengiami ir psichologiškai: — atskiriami nuo šeimos, draugų ir papročių, kurie juos lydėjo ir palaikė nuo pat vaikystės dienų, čia naujokas atsiduria visai kitoje aplinkoje. Vienas naujokas tą būseną apibūdina sakydamas; “Brolyti, čia esi toli nuo namų”.
Pirmos naujokystės dienos yra sunkios: neįprasta aplinka, kartais fizinis nuovargis, visokį papildomi darbai, griežti ir smulkmeniški įsakymai apkartina naujoko savijautą. Bet to vargo pasėkos yra naudingos. Apklausinėtų 76 nuošimčiai pareiškė, kad baigę naujokų mokymą jie įgavo daugiau pasitikėjimo savimi ir savistovumo.
“Drausmė išmokina tvarkytis, ir savarankiškai veikti, bet ne pamėgdžioti ką kiti daro. Aš buvau truputį per karštas bet ką pradėti, bet jie mane atvėsino. Drausmė bernioką pastato į tinkamą vietą ir iš jo padaro vyrą”. Toki yra atsiliepimai buvusių naujokų apie naujokystę.
Jaunuolis kariuomenėje sustiprėja fiziniai ir įgyja sugebėjimo sugyventi su kitais asmenimis, kas gyvenime yra labai svarbu. Kariuomenėj gyvenimas duoda to sugebėjimo sugyventi labai daug. “Aš retai kur nors išeidavau; o dabar susitikimas su žmonėmis iš visų krašto kampų praturtino mano galvoseną. Gyvendamas vyrų būryje greitai atrandi savo paties vietą”.
Bendras gyvenimas ir darbas duoda galimybės pažinti ir suprasti kaimynus. Kariuomenė pagerino mano sugyvenimą su kaimynais. Vyrai, apie kuriuos maniau, kad jie buvo blogi, vėliau pasirodė patys geriausi”
Kariuomenėje yra maža darbų atliekamų vieno asmens, daugiausia grupiniai; gi grupėje drausmė, sugebėjimas priimti įsakymus ir mokėjimas greitai pradėti darbą yra labai vertingi. Daugelis veteranų patenkinti turėta galimybe avansuoti ir proga būti vadais; tai naujas patyrimas atsakomybės jausmo ne tik už save, bet ir už kitus.
Užklaustųjų 25 nuoš. džiaugias galėję kariuomenėje tęsti mokslą ar specializuotis. 15 nuoš. išmoktus dalykus kariuomenėje panaudoja civiliniam gyvenime. Kiti sakosi pagerinę savo sugebėjimus. “Aš baigiau gimnaziją būdamas užjūrio tarnyboje”, sako vienas buvęs puskarininkis. Pereitais metais 82,800 lankė kursus laisvu nuo tarnybos laiku ir gavo gimnazijos baigimo pažymėjimus.
Iš negrų buvusių karių, 92% pasisako, kad karinė tarnyba jiems asmeniškai buvo naudinga.
Gyvenimas skirtingoj aplinkoj ir keliavimas praplatina asmens akiratį. Apie ketvirtis veteranų labai vertina perkėlimus iš vienos stovyklos į kitas ir bendrai turėtą galimybę keliauti.
Būta galvojimo, jog kariuomenės gyvenimas susilpnina jaunuolių religinius jausmus. Bet 58% užklaustųjų pareiškė, kad karinė tarnyba jų tikėjimą tik sustiprino. Kiti 38% pareiškė, kad jie apie tikėjimą daugiau galvojo kariuomenėje negu namie. Atrodo, to priežastis yra artesnis pavojus, daugiau progų žūti. Kiti pareiškia, kad jo susidomėjimas tikėjimo reikalais buvo aplinkos veikimo rezultatas. “Faktas, kad matai aplinkui daug vyrų, kurie skirtingai tiki į tą patį Dievą, sustiprina tavo tikėjimą”.
Keletas patarimų šaukiamiems karinėn tarnybon.
Jei būsi pašauktas, žinok, kad tarnausi vertam tavo tarnybos kraštui; tarnauk garbingai ir su pasididžiavimu.
Žinok, kad tai bus du turtingi tavo gyvenimo metai. Gauk iš jų viską, ką tik gali.
Išnaudok visas mokymosi ir lavinimosi galimybes, o jų JAV kariuomenėje gausu.
Pagaliau, pasimokinki pažinti žmones ir su jais sugyventi. Tai reiškia, pirmiausia turi pažinti pats save ir panorėti ir išmokti valdyti savo silpnybes. Stenkis išeiti laimėtoju ir iš blogiausios padėties. Išmok sugyventi kad ir su diktatorišku ir žiauriu seržantu, nors iš žemiau žiūrint jo vadovavimas atrodytų ir kvailokas. Kai šias pamokas gerai išmoksi, jos turės begalinės tau reikšmės.
Karinė tarnyba nėra malonumas, čia laikas veltui negaišinamas, jei tik tu jį veltui nepraleisi. Ką ten įsigysi — turėsi ir galėsi pasilaikyti sau.
Daviniai rodo, kad vyras tarnavęs kariuomenėje vidutiniai gauna $500 metams daugiau už tokį, kuris netarnavęs kariuomenėje.
Kaip geriau ar pirma eiti atlikti karinę prievolę ar pradėti studijuoti kolegijoje? šiuo klausimu veteranų nuomonės skyla lygiai pusiau. Nuėjęs kariuomenėn jau baigęs kolegiją galėsi gauti geresnį paskyrimą. Pirma atlikęs karinę tarnybą galėsi tęsti mokslą kolegijoje, busi daugiau subrendęs ir gausi veteranams teikiamą pašalpą.
Trys iš keturių veteranų sako, kad karinė tarnyba juos padarė daugiau sugebančiais asmenimis, geresniais piliečiais, geriau suprantančiais savo kaimynų, savo krašto ir viso pasaulio problemas. J. L.
B. K. BALUČIUI 75 M. AMŽIAUS
Šiomis dienomis mūsų spauda ir visuomenė mini 75 metų amžiaus sukaktį žymaus mūsų tautos ir valstybės veikėjo ir diplomato Broniaus Kazio Balučio.
Jo veikla lietuviškajame gyvenime plati ir tektų daug prirašyti, bet pasitenkinsime nors trumpai pabrėždami jo darbą Nepriklausomos Lietuvos valstybės gyvenime. O šioj srity daug kur jo dalyvauta ir veikta.
B. K. Balutis gimė 1879. XII. 29. Seirijuose. Rusų - japonų karo metu yra tarnavęs Rusijos kariuomenėje ir 1905 m. pradžioje atvyko į Amerikos Jungtines Valstybes. Čia universitete toliau tęsė mokslą ir plačiai dalyvavo Amerikos lietuvių tautiniame veikime. Be to, bendradarbiavo kaikuriuose lietuvių laikraščiuose, o kitus jų redagavo.
Nepriklausomos Lietuvos valstybei kuriantis, B. K. Balutis aktingai stojo į valstybės atkūrimo darbą. 1919 m. Lietuvių Tautinės Tarybos išrinktas, vyko į Taikos Konferenciją Paryžiuje kaip Amerikos lietuvių delegacijos narys. Taikos Konferencijoje buvo vienas Lietuvos delegacijos sekretorių ir drauge su kitais anglų ir prancūzų spaudoje varė propagandą už Lietuvos nepriklausomybę.
1920 m. buvo pakviestas į Kauną dirbti Užsienių Reikalų Ministerijoje. šioj ministerijoj tarnaujant, irgi teko daug kur dalyvauti atstovaujant Lietuvą. 1920 m. buvo Lietuvos atstovu Kauno derybose su lenkais belaisvių pasikeitimo reikalu. Tais pat metais Jelguvoje dalyvavo derybose su latviais sienoms nustatyti. Tų pat metų vasarą rusų lenkų karo metu vadovavo de-rybbms su rusais, rugsėjo mėn. vadovavo deryboms su lenkais Suv. Kalvarijoje, o spalio mėn. lietuvių-lenkų deryboms Suvalkuose, kur buvo pasirašyta sutartis, kad lenkai Vilnių pripažįsta Lietuvai, bet po poros dienų lenkų gen. Želigovskio avantiūra šią sutartį sulaužė ir Vilnių pagrobė.
1921 m. buvo Lietuvos atstovu derybose su tarptautine komisija Varšuvoje dėl Vilniaus plesbicito, 1920—1922 m. Lietuvos atstovu derybose su Tautų Sąjungos kontrolės komisija, 1924 ir 1926 m. Lietuvos delegacijos nariu Tautų Sąjungos plenume, 1923 m. Lietuvos delegacijos nariu derybose su ambasadorių konferencijos nariu Norman Davis dėl Klaipedas krašto atgavimo, be to, vėliau derybose su estais, latviais, lenkais ir kt. 1929 m. sudarė arbitražo ir konsiliacijos sutartis tarp Lietuvos ir Amerikos Jungtinių Valstybių.
Nuo 1928 m. buvo nepaprastas Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministeris Washingtone, o nuo 1934 m. yra Lietuvos pasiuntinys ir ministeris Didžiajai Britanijai ir Olandijai.
B. K. Balutis Lietuvos nepriklausomos valstybės gyvenime buvo įžymi asmenybė. Kaip iš šių trumpų žodžių matome, daug kur jam teko atstovauti Lietuvą ir ginti jos reikalus nelengvose mums ano meto derybose. Be to, atsimename Kaune Karo Muzėjaus bokšte Amerikos lietuvių dovanotą Laisvės Varpą su reikšmingu jame įrašu: “O skambink per amžius vaikams Lietuvos: Tas laisvės nevertas, kas negina jos.” Šiuos žodžius varpe išliedinti pasiūlė kaip tik garbingasis Jubilijatas Bronius Kazys Balutis. S. š-ys.
JAV PREZIDENTAS RŪPINASI KRAŠTO GYNYBA
“Amerikos Balsas” savo pranešimuose į Lietuvą plačiai apžvelgė JAV prezidento Eisenho-werio sausio 13 dieną Kongresui pateiktą specialų pranešimą gynybos jėgų reikalu. Prezidentas siūlo pratęsti karinės prievolės programą dar keturiems metams, sukurti galingą karinį rezervą ir padidinti algas nuolatiniam kariuomenės personalui.
Turėdamas prieš akis visur tykojantį agresijos pavojų, kokį jau išgyvenome Korėjoj ar Indokinijoj, prezidentas Eisenhoweris stipriai pabrėžė reikalą aprūpinti kraštą aktyvia kariuomene, kuri pajėgtų atmušti pirmą didesnį užpuolimą ar įvykdyti mažesnes operacijas be mobilizacijos. Antra, prezidentas pabrėžė reikalą paruošti apmokytą rezervą, reikalui kilus skubiai mobilizuotiną tikroj on tarnybon vidaus gynybos jėgoms paremti.
“Amerikos Balsas” toliau atpasakojo prezidento pareiškimą, kad Amerikos gynybinio planavimo pirmasis tikslas yra išlaikyti teisingą ir pastovią taiką. Tačiau, jeigu būtų lemta kilti karui, jis turėtų rasti mus pasiruošiusius visomis priemonėmis priešą atmušti ir jį nugalėti. Krašto viduje mes turime turėti pajėgas, paruoštas kiekvienam pavojaus atvejui, jeigu agresorius būtų tiek neišmintingas, kad leistųsi į kriminalinę atominę avantiūrą.
Rezervų programa sudaro žymesnį pakeitimą Amerikos gynybinėj politikoj. Į rezervą bus šaukiami savanoriai, kurie atlikę šešių mėnesių apmokymą aktyvioj tarnyboj, per sekančius devynis su puse metų pasiliktų organizuotame rezerve. Tai atstotų dviejų metų karinę tarnybą.
