Partizanai: Istorija ir dabartis

K. A. Varkala buvo sumanus vadas, patikimas kovos draugas. Stiprino rinktinės narių drausmę, nepraleisdavo progos priminti, kad partizanai būtų mandagūs su gyventojais ir dėkingi rėmėjams. „Visada padėkok ir neprieštarauk, partizane, – sakydavo jis. – Ką žmogus turi, tuo pavalgydina, už tai jam ačiū. O jei neturi, būk dėkingas už šilumą.“ Vadovaudamas rinktinei leido įsakymus, kuriuose daug dėmesio buvo skiriama žvalgybai, okupantų vykdomų nusikaltimų (sodybų deginimas, žmonių kankinimai ir žudymai, moterų prievartavimai, vagystės, civilių gyventojų suėmimai ir ištrėmimai) fiksavimui ir nusikaltėlių įvardijimui, eilinių partizanų supažindinimui su apygardos vado įsakymais ir jų vykdymu, taip pat išsamiems kautynių aprašymams, išryškinant jų pranašumus ir trūkumus, kad būtų padarytos teisingos išvados. Įsakymuose nurodoma, kaip partizanams elgtis esamomis sąlygomis, kaip kovoti su alkoholio vartojimu, be teisminio sprendimo neleista vykdyti jokių bausmių civiliams gyventojams. K. A. Varkala niekada neužmiršdavo pasveikinti visus savo rinktinės kovotojus nepriklausomos Lietuvos valstybės ir religinių švenčių proga.

1946 m. lapkričio 29 d. Tauro apygardos Vytauto rinktinės vado Vitaliaus Gavėno-Vampyro įsakymu Nr. 25 K. A. Varkalai pareikšta padėka Laisvės kovotojų karinės šventės proga. 1947 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 8 jis pakeitė savo slapyvardį į Daumantą, o sausio 15 d. dalyvavo Lietuvos kovotojų už laisvę atstovų suvažiavime, kuriame buvo svarstomi centralizacijos ir vyriausiosios vadovybės, Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) ir Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo (VGPŠ) reorganizacijos, ryšių su užsieniu atkūrimo klausimai, išklausytas raportas apie Juozo Markulio-Erelio išdavystes ir provokacijas, dėl ko jis buvo izoliuotas „nuo bet kokios konspiracinės veiklos“.

1947 m. gruodžio 8 d. Tauro apygardos vado Antano Baltūsio-Žvejo įsakymu Nr. 48 K. A. Varkalai-Daumantui pareikšti tarnybiniai pagyrimai už dalyvavimą kautynėse su NKVD kareiviais 1945 m. Prienų šile ir kautynėse 1945 m. balandžio 10 d. Šilavoto vls. Ingavangio k. Tų pačių metų gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 49 jam pareikšti tarnybiniai pagyrimai už dalyvavimą kautynėse su NKVD kareiviais 1945 m. balandžio 13 d. Gudelių vls. Budninkų k. ir kautynėse 1945 m. birželio 11 d. Šilavoto vls. Degimų miške, o gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 50 – tarnybiniai pagyrimai už 1945 m. lapkričio 17 d. dalyvavimą puolant Šilavoto vls. milicijos punktą ir už 1947 m. balandžio 24 d. dalyvavimą kautynėse Šilavoto vls. Žemaitkiemio k.

Taip pat K. A. Varkala ėjo ir Tauro apygardos štabo Žvalgybos skyriaus viršininko pareigas.

Laisvės kovą rėmė visa Varkalų šeima. Jų sodyboje Šaltupio k. buvo iškastos net keturios slėptuvės: po namu, daržine ir malkine. Dar kelias slėptuves partizanai buvo įsirengę netoli sodybos. Jose dažnai lankėsi ne tik eiliniai laisvės kovotojai, bet ir rinktinės štabo nariai – S. Lukša-Juodvar nis, K. Juočys-Šatas, Antanas Gudynas-Speigas, pats K. A. Varkala ir kiti. Vienoje slėptuvių pabuvo ir išdavikas J. Markulis-Erelis. Patyrę jo dviveidiškumą, sodybą paliko ne tik laisvės kovotojai, bet ir jos gyventojai. Laimei, štabo slėptuvės išdavikas neišsiaiškino.

1997 m. gruodžio 22 d. K. A. Varkalai pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Res pub li kos Prezidento 1998 m. gegužės 19 d. dekretu jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius), Lietuvos Res pub li kos krašto apsaugos ministro 1999 m. gegužės 17 d. įsakymu jam suteiktas majoro laipsnis (po mirties).