LIETUVIŠKOS ŠMĖKLOS
ANTANAS MUSTEIKIS
Dr. Antanas Musteikis savo paskaitoje "Istoriniai pakaruokliai" kalbėjo apie mūsų laikų istorijoje pastebimus paradoksinius teiginius. Jis palietė tokias, jo žodžiais, lietuviškas ir kitų tautybių šmėklas. Čia tik ištrauka iš "Lietuviškų šmėklų" skyriaus. (Red.).
Dvidešimtojo amžiaus Lietuva tris kartus atkūrė savo nepriklausomybę bei laisvę. Kritiškais laikais niekas iš galingųjų pasaulio valstybių lietuviams nepadėjo. Jie liko, prof. Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio žodžiais, vienų vieni. Tūkstančiai lietuvių atvira ir pasyvia kova gelbėjo savo tėvynę, kai okupantai juos prievartavo, kankino, žudė, trėmė... Didžioji laisvės gynėjų dalis buvo tikri karžygiai, panašūs į Juozą Lukšą-Daumantą. Bet ar ne keista, kad viena lietuvių išeivių dalis - "atviro žodžio" skelbėjai - nė vieno iš jų neprilygino prie Vytauto Didžiojo, išskyrus... atmintiną nomenklatūrininką?
Toji Vytauto Didžiojo iškamša buvo Antanas Sniečkus, didžiausias dvidešimtojo šimtmečio lietuvių pakaruoklis, apipintas mitinėmis dingstimis. Esą jis ilgiausiai išsilaikęs valdžios viršūnėje, tad neleidęs rusams kolonistams įsitvirtinti Lietuvoje (?) Iš tikrųjų jis išliko fanatiškiausiu komunistiniu prievartautoju ne tik stalinistiniu, bet ir vėlesniu laikotarpiu...
...Smulkesnių paradoksų yra nemažai. Galima paminėti paradoksinę "naujieną", išreikštą naujakalbe, - atsigręžimą "Veidu į Lietuvą", kai pagrindinai tai buvo tik kai kurių išeivių glėbesčiavimasis kultūrinių mainų pretekstu su okupanto savanoriškais ar priverstiniais pataikūnais, peršančiais išcenzūruotus lietuvių kultūros pavidalus. Arba vėl - tikinama, kad rusiškai sovietinės okupacijos metais lietuviai sukosmopolitėjo (?), kas iš tikrųjų reiškė prievartinį lietuvių tremtinių bendravimą su kitų tautybių pavergtaisiais, saugant "vyresniojo kosmopolito" akiai...
....Paradoksinis paveldas ir dabar gajus. Lietuvos televizijos programos "Prieštarauk" vedėjas nekaltu veidu klausia žiūrovus, kada buvo geriau gyventi -komunistinėje santvarkoje ar dabar laisvėje. Ir atsiranda tokių, kurie ilgisi "anų gerų laikų" - vogti, sukčiauti, ir neskirti blogio nuo gėrio. Negalima nepaminėti ir mūsų vieno poeto disidento teiginio, jog 1941 birželio 23 d. sukilėliai "buvo svetimos valstybės agentai"...
...Stulbina ir šiemet Šiaulių universitete įvykusios Santarvės konferencijos laureatų mintys. Ten dalyvavęs buvęs prez. Algirdas Brazauskas, vienas iš Santarvės laureatų, priekaištavo tiems, kurie "negali užmiršti praeities, jaučia turintys kam nors pasakyti blogą žodį..." Reiškia, vadinkime neatgailaujantį kolaborantą santarvininku, neleiskime Sibire nukankinto "liaudies priešo" sūnui ar dukrai, išlikus gyviems, prisiminti patirtas kančias bei skriaudas, sakyti tiesą (Brazausko žodžiais - "blogą žodį") ir t.t. Ar tai ne pakaruokliška?
