Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiškas bičiuliams

Lietuvių Fronto bičiuliai, susirinkę į savo metinį susirinkimą Čikagoje, 1987 sausio 18, pasiuntė J. E. vyskupui Pauliui Baltakiui sveikinimo laišką, kuriame tarp kitko išreiškė ir rūpestį dėl Krikščionybės jubiliejaus proga iškylančių aktualių klausimų. Iš vysk. Pauliaus Baltakio buvo gautas toks atsakymo laiškas:

PAULIUS A. BALTAKIS, O.F.M.
VYSKUPAS LIETUVIAMS KATALIKAMS IŠEIVIJOJE 
361 Highland Blvd. Brooklyn, N.Y. 11207

1987 m. vasario 25 d.

Mieli Lietuvių Fronto Bičiuliai,

Nuoširdus ačiū už malonų laišką, sveikinimus ir ypač už Jūsų aktyvų dalyvavimą Lietuvos Krikščionybės jubiliejaus pasirengimo programoje.

Su Šv. Tėvu kalbėjau š.m. vasario 9 d. ir tarp kitų dalykų trumpai palietėm ir Vilniaus arkivyskupijos klausimą. Šv. Tėvo giliu įsitikinimu, dėl politinių ir pastoracinių problemų, šiuo metu to klausimo oficialiai nėra įmanoma sutvarkyti, nepakenkiant esminiams lietuvių tautos interesams.

Oficialus arkivyskupijos sutvarkymas, kaip žinia, suponuoja daugelį dalykų:

A. Teisėtą krašto vyriausybę, kuri 1. — oficialiu tarptautiniu saistančiu dokumentu, kaip tai padarė Vokietija ir Lenkija 1972 m., pripažintų Sovietų Sąjungos vienašališkai padarytą Vilniaus Krašto ir arkivyskupijos padalinimą, paliekant vieną dalį Lenkijai, kitą priskiriant Gudijai ir likusią „dovanojant" Lietuvai.

2. — su kuria Vatikanas galėtų tartis ne tik dėl Vilniaus arkivyskupijos oficialaus paskirstymo į atskiras vyskupijas (Lietuvai, Gudijai ir Lenkijai priskirtose srityse), bet ir dėl pertvarkymo Lietuvos Bažnytinės Provincijos. Vilnius yra Lietuvos sostinė ir turėtų tapti metropolija (dabar yra Kaunas). Su kuo Vatikanas šiuo metu turėtų dėl to tartis — su M. Gorbačiovu, VLIKu, P.L. Bendruomene?

3. — Vatikanas laiko Lietuvos Bažnyčios padėtį nenormalia, nes kraštas yra okupuotas, neturi teisėtos vyriausybės ir Sovietų Sąjunga nelegaliai kišasi į visą bažnyčios gyvenimą. To pasėkoje Lietuvos Bažnyčia tebėra tiesioginėje Vatikano globoje, ir vyskupijas valdo ne pilnateisiai vyskupai ordinarai, bet apaštališkieji administratoriai, kuriuos šv. Sostas gali savo nuožiūra skirti ir atleisti.

B.    — Šiuo metu Gudijai priskirta Vilniaus arkivyskupijos dalis neturi jokios bažnytinės vadovybės, ji yra aptarnaujama Vilniaus kunigų. Ar po oficialaus Vilniaus arkivyskupijos padalinimo ir toliau lietuviai kunigai (iš Vilniaus arkivyskupijos) galės juos aptarnauti?

C.    — Teisėtam Vilniaus vyskupui J. Steponavičiui Sovietai neleidžia eiti Vilniaus arkivyskupo pareigų net dabartinėje situacijoje. Ar jie leis, padarius Vilnių Lietuvos metropolija?

Tai yra tik keletas priežasčių, dėl kurių Vatikanas neskuba sutvarkyti Vilniaus arkivyskupijos klausimo, o pasilieka prie praktiško sprendimo: Lietuvai priskirta arkivyskupijos dalis yra valdoma lietuvio vyskupo, apaštališkojo administratoriaus, kuris yra ne Lenkijos, bet Lietuvos vyskupų konferencijos narys.

Gerai, kad tas klausimas yra judinamas, bet gaila, kad žmonės, kuriems galbūt mažiausiai rūpi Lietuvos Bažnyčios gerovė, šią progą panaudojo rašymui įžeidžiančių, koliojančių laiškų ir dar lenkų kalba, kuriuos Vatikano tarnautojai lenkai pasistengia perduoti Šv. Tėvui...

Dar kartą ačiū už Jūsų nuoširdų bendradarbiavimą bei rodomą prielankumą.

Nuoširdžiai Jūsų

Vyskupas Paulius A. Baltakis, O.F.M.