PASIRUOŠIMAS LAISVINIMO DARBUI IR JO PERĖMIMAS IŠ TĖVŲ

ARIMANTAS ARBAS

Lietuvos laisvinimo darbui turėtumėm skirti visą dėmesį ir į tą žygį pilnai įsijungti. Turime padėti pavergtai Lietuvai nusikratyti vergijos jungo. Tas darbas yra sunkus ir gali dar eilę metų užsitęsti. Mūsų pastangų ir darbo rezultatų dalis lietuvių išeivijos gali ir nesulaukti.

Vyresnioji karta yra daug padariusi Lietuvos laisvinimo darbe, bet toli gražu ne viską. Vyresniųjų akys krypsta į jaunimą. Ar jaunoji karta pajėgs tą darbą perimti iš tėvų, jį tęsti ir realizuoti? Atsakymas turi būti be jokių klaustukų ir teigiamas!

Mano įsitikinimu, išeivijos lietuvių darbai Lietuvos laisvinimo žygyje turėtų būti šie:

1. Laisvojo pasaulio opinijos formavimas Lietuvai palankia prasme;

2.    Lietuvos bylai draugų ieškojimas kitataučių tarpe ir jų įjungimas į laisvinimo darbą; ir

3.    Visomis išgalėmis prisidėjimas prie laisvojo pasaulio pastangų spausti Sovietų Sąjungą, kad pasitrauktų iš Lietuvos, sudarant ten lietuviams sąlygas atgauti laisvę ir nepriklausomybę.

Šiuo metu išvardinta linkme veikia VLIK-as, PLB, ALT-a, Rezoliucijoms Remti Komitetas ir kiti vienetai. Šis darbas suintensyvintinas ir plėstinas, įtraukiant į jį vis daugiau ir daugiau jaunimo.

Jaunoji karta pažįsta Lietuvą tik iš knygų: ji, taip pat, nėra pakėlusi rusų - komunistų vergijos. Mums, jaunajai kartai, jungtis į Lietuvos laisvinimo darbą yra žymiai sunkiau, negu kad mūsų tėvams — viduriniajai ir vyresniajai kartai.

Vyresnieji gali mus laimėti Lietuvos laisvinimo darbui, nuolat ragindami mus į tą žygį jungtis ir duodami patys gerą pavyzdį, jaunimo įtraukimui į tą darbą daug gali padėti lituanistinės mokyklos ir jaunimo organizacijos.

Jaunoji karta gali pradėti reikštis Lietuvos laisvinimo darbe vidurinėse ir aukštosiose amerikiečių ir kitų kraštų mokyklose. Tam galimybės yra neribotos. Mūsų jaunimas gali steigti mokyklose savo klubus ir gauti iš mokyklų net piniginės paramos; gali jungtis į šimtus egzistuojančių grupių tose mokyklose ir nariuose formuoti opiniją Lietuvai palankia linkme; mokinių ir studentų tarpe gali platinti literatūrą Lietuvos bylos reikalu. Lietuvių jaunimas, veikdamas šiais ir panašiais būdais, gali laimėti Lietuvos reikalui labai daug mokslus einančio laisvojo pasaulio jaunimo ir mokomojo personalo.

Svarbu mūsų jaunimui iškilti kiek galima aukščiau savo pasirinktose srityse. Mes negalime pasitenkinti antraeilėm pozicijom. Kuo daugiau pasirodysime pasauliui savo pastangomis ir darbais, tuo daugiau turėsime įtakos ir tuo pačiu galėsime laimėti Lietuvai draugų ir jos bylos kėlėjų bei gynėjų. Mes turime atiduoti pilną duoklę savo kraštams, kurių esame piliečiai, ir kartu gyventi Lietuvai. Vienas iš mūsų jaunimo negalavimų, — tai stoka užsidegimo ir ištvermės Lietuvos reikalams. Mūsų jaunimas galėtų daug pasimokyti iš JAV-se ir kituose kraštuose veikiančių aktyvistų grupių: žydų JDL,arabų “Black September”, airių IRA, amerikiečių SDS-weathermen ir kitų. Nebandau pritarti tų grupių veiklos metodams ar būdams, o tik noriu pabrėžti tų grupių narių užsidegimą ir veržlumą, siekiant savo tikslo. Panašaus užsidegimo, veržlumo ir ištvermės reikia ir lietuvių jaunimui.

Lietuvių Bendruomenės parama jaunimui turėtų būti moraline ir finansinė. Jaunimui reikia paskatinimo ir pritarimo jo darbams. Antra, su konkrečia finansine parama Lietuvių Bendruomenė galėtų ateiti tiems studentams, kurie reiškiasi politiniame ir Lietuvos laisvinimo darbe. Parama galėtų būti stipendijų forma. Lietuvių Bendruomenė galėtų įsteigti specialų fondą, kuris apmokėtų įvairių demonstracijų išlaidas bei skelbimus amerikiečių ir kitų kraštų spaudoje (reklamuojant vieną ar kitą Lietuvai svarbų įvykį). Svarbesnių įvykių progomis reikia apmokamų skelbimų radijo ir televizijos programose. Minimas fondas tuos skelbimus irgi turėtų apmokėti.

Mes, jaunimas, turime mokytis ir dirbti, o jūs, vyresnieji, — mus paskatinti, paraginti ir paremti.