LIETUVIŲ PROFESORIŲ MISIJA AMERIKIEČIŲ UNIVERSITETUOSE

DR. FELIKSAS PALUBINSKAS

Prof. Dr. FELIKSAS PALUBINSKAS

Vis didesniam ir didesniam lietuvių skaičiui pasirenkant profesijas JAV-bių ir kitų laisvojo pasaulio kraštų mokslo institucijose, kyla klausimas — kokia gi nauda iš to Lietuvos bylos reikalui?

Paminėsiu keletą galimybių, kurias lietuviai dėstytojai bei profesoriai amerikiečių ir kitų kraštų universitetuose galėtų puoselėti, keliant ir ginant lietuvių ir Lietuvos reikalus:

1. Asmeniškų ryšių palaikymas su įtakingais žmonėmis. Tai yra nepaprastai svarbu: žymiai lengviau kelti ir judinti lietuvių ir Lietuvos klausimą per asmenis, kurie vairuoja kraštų politinį, ekonominį, kultūrinį ir komunikacijos gyvenimą.

2.    Žodžio “lietuvis” ar “lietuviai” kaip galima platesnis paskleidimas kitataučių tarpe ir jų su tuo žodžiu supažindinimas. Kol apie lietuvius pasaulis dar žinos, tol galės jų reikalais rūpintis bei reaguoti ir jiems padėti. Kai laisvasis pasaulis mus pamirš, mirs ir Lietuvos reikalas. Šį uždavinį gali atlikti tik laisvojo pasaulio lietuviai. Pavergėjai tėvynėje esantiems neleidžia savo tautos vardu kalbėti.

3.    Lietuvą ir lietuvius liečiančios spaudos (knygų ir žurnalų) užsakymas mokslo bibliotekoms. Tai sudaro (ir sudarytų) galimybių studentams ir mokomajam personalui pilniau pažinti mūsų reikalus bei siekius. Antra, eilė amerikiečių galėtų tą literatūrą panaudoti — rašydami mokslinius darbus.

4.    Atitaisymas klaidingų žinių apie lietuvius ir Lietuvą spaudoje.

5.    Lietuvą ir lietuvius liečiančių klausimų iškėlimas, ruošiant mokslinius darbus ar skaitant paskaitas studentams.

6.    Siūlymas studentams darbų temų, kuriose būtų galima paliesti Lietuvos ar lietuvių klausimus.

7.    Kolegoms profesoriams ir. studentams šaltinių nurodymas, kurie tiktų jų rašomiems darbams ir kartu liestų Lietuvą ar lietuvius. Paminėtina, kad yra būtinas reikalas sudaryti temines bibliografijas. Antra, yra gyvas reikalas paruošti ir išleisti daugiau knygų svetimomis kalbomis lietuvių ir Lietuvos klausimais.

8.    Lietuvių ir Lietuvos reikalų kėlimas mokslo institucijų spaudoje (studentų!). Progų tam yra labai daug!

9.    Amerikiečių profesorių ir studentų tarpe yra šiuo metu didelio susidomėjimo kelionėmis į Sovietų Sąjungą. Reikia manyti, kad tas susidomėjimas minėtomis kelionėmis ateityje nė kiek nemažės. Tų asmenų neatkalbinėti nuo vykimo, o tik paminėti tai, į ką jie turėtų atkreipti dėmesį. Tegul tie asmenys patys pamato ir patiria tiesą — įspūdis bus žymiai stipresnis. Paminėsiu vieną pavyzdį. Vienas gana rausvas amerikietis nuvyko į mokslinę konferenciją Maskvoje. Jo ten patirti įspūdžiai sukėlė jame rimtų abejonių sovietų sistema. Iš Maskvos jis pasuko į savo gimtąjį kraštą — Lenkiją, kur daug jo jaunystės draugų užima pirmaujančius postus valstybės aparate. Ir ten jo pergyvenimai buvo neigiami, ir jis grįžo politiniai “išbalęs”.

Grįžusius iš kelionių Sovietų Sąjungoje verta paklausinėti apie tai, ką jie ten matė ir kodėl vieno ar kito dalyko nematė. Toks priėjimo būdas gali labai paryškinti sugrįžusio įspūdžius.

Galbūt net verta organizuoti patiems studijines keliones į Sovietų Sąjungą. Vietoj praleidžiant daug laiko Maskvoje ir Leningrade, kaip kad reikia daryti dabar, būtų galima pervežti grupes per pavergtąsias respublikas ir autonomines sritis, parodant jų tautinius - kultūrinius lobynus ir iškeliant jų istorinę praeitį. Tokiu būdu ir Lietuva būtų dažniau pastebima.

Organizuojant tokias grupes ir jų ekskursijas, būtų lengviau klausti rūpimus klausimus bei paaiškinti ir interpretuoti kitiems tai, kas yra matoma ir sakoma. (Pavyzdžiui, kai vadovas, paklaustas apie butus, atsako, kad jie butais esą labai patenkinti, nes dideli ir turį net po 45 kvadratinius metrus grindų pločio, kuriame jie gyvena trys — jis, jo žmona, maža dukrytė ir žmonos tėvai. Paaiškinimas: 400 kvadratinių pėdų gyvenamos vietos penkiems asmenims. Amerikeičiams tai padarytų slegiantį įspūdį).

Keliant Lietuvos klausimą svarbu neprarasti “objektyvumo aureolės, nes asmens, kuris, kaip kad amerikiečiai sakytų, turi “an ax to grind”, niekas nenori klausyti, ar jo teigimus labai nuvertina. Taigi, neverta pulti komunizmo bendruose rėmuose, o geriau yra iškelti specifines jo neigiamybes. Neverta pulti komunizmo tiesioginiai ir vieną, o geriau sugretinant su kitomis šių dienų neigiamybėmis ir pasisakant prieš jas. Neverta menkinti Sovietų Sąjungos ekonominių laimėjimų, o geriau iškelti jų nežmoniškumą praktikoj. Verta iškelti ir akcentuoti skirtumą tarp Sovietų Sąjungos konstitucijos paragrafų ir kasdieninės jų praktikos: — pvz., asmens paniekinimą bei priespaudą ir tautų genocidą. Reiktų reikalauti sovietinės konstitucijos vykdymo!

Bendrai, reiktų Lietuvos klausimą kuo dažniau kelti kategorijų rėmuose. Ryškinant vieną ar kitą sovietų padarytą Lietuvai skriaudą nesudaryti vaizdo, kad šis kraštas yra tik vienas izoliuotas atvejis. Savo tikslą pilniau atsieksime parodydami, kad sovietų imperialistiniame kolonializme be lietuvių kenčia ir kitos tautos ir jas išvardinkime: latviai, estai, baltgudžiai, ukrainiečiai, armėnai, Volgos vokiečiai, Kaukazo ir Uralo tautelės ir dešimtys kitų grupių. Šis priėjimo būdas praplatins Lietuvos klausimo perspektyvą ir, reikia manyti, suras naujų draugų viso šio klausimo kėlimui ir gynimui.

Sovietų padarytų Lietuvai skriaudų kėlimui ir gynimui galime panaudoti eilę būdų bei priemonių. Paminėsiu tik keletą:

1.    Keldami kolonializmo klausimą Afrikoje (apie ką dabar yra labai populiaru kalbėti!), galime paminėti apie Lietuvos okupaciją ir ten esantį sovietų kolonializmą.

2.    Kalbant apie kinų - sovietų sienų klausimus, yra puiki proga iškelti sovietų sienų klausimą vakaruose ir pietuose (paminint Lietuvos ir kitų kraštų okupaciją).

3.    Kai kalba nukrypsta į autonomijos ir nutautinimo klausimus, yra gera proga užsiminti apie sovietų vykdomą priverstinį tautinių grupių maišymą ir net tautinių komunistų partijų infiltraciją rusais.

4.    Diskutuojant apie koncentracijos stovyklas ir genocidą, sovietus galima prilyginti naciams (kurie lietuviams yra, taip pat, padarę baisių skriaudų, sunaikindami daug intelektualų ir net vieną ištisą tautinę mažumą — Lietuvos žydus).

5.    Smerkiant cenzūrą ir ginant spaudos laisvę, yra gera proga iškelti sovietų spaudos priespaudą pavergtoje Lietuvoje, naudojant Solženycino ir lietuvių pavyzdžius.

6.    Gvildenant politinės laisvės ir opozicijos galimybių klausimus, verta paminėti sovietinius pavyzdžius — opozicionierių ir kitaminčių gniuždymą beprotnamiuose; priėmimą į aukštąsias mokslo institucijas, remiantis ištikimybe partijai.

7.    Liečiant susirinkimų ir išsireiškimo laisvės klausimą, paminėtinos Kauno demonstracijos ir jų pasekmės.

8.    Sprendžiant ir svarstant tikėjimo ir įsitikinimų laisvės klausimus, yra puiki proga iškelti skirtingą įsitikinimų (ateizmo ir religijos) traktavimą Sovietų Sąjungoje. Čia pavyzdžių iš pavergtos Lietuvos tikrai nestinga!

9.    Pilnai pritarkime žydų reikalavimui laisvės — išvykimui iš Sovietų Sąjungos (į Izraelį ar kitur), bet kiekvienu atveju pri-minkim ir savųjų žmonių panašius norus.

10.    Kelkim valstybės ir šeimos santykių klausimus, primindami ta proga sovietų praktiką, verčiant mažamečius vaikus šnipinėti ir įskundinėti tėvus.

11.    Diskutuojant darbininkų ir darbdavių santykių klausimus, yra puiki proga iškelti darbininkų vergišką padėtį Sovietų Sąjungoje, kur jie, būdami visi valstybės tarnautojai, turi paklusti valstybės — komunistų partijos valiai ir neturi teisės streikuoti.

Čia išvardintos galimybės nepretenduoja į išsamų sąrašą. Tebūnie tai tik kuklus paskatinimas surasti kiek galima daugiau galimybių ir progų Lietuvos bylai kelti ir ginti.