MOKSLO IR KŪRYBOS SIMPOZIUMAS
1969 metų lapkričio mėn. 26-30 d. d. Chicagoje JAV Lietuvių Bendruomenes globoje vyko lietuvių mokslininkų suvažiavimas pavadintas Mokslo ir kūrybos simpoziumu. Suvažiavimas buvo sukėlęs didelį Chicagos lietuvių visuomenės susidomėjimą. Jaunimo centro ir Midway House salės posėdžių metu buvo perpildytos, o į banketą buvo sunku net įsiveržti. Kol nėra paskelbti registracijos daviniai, sunku pasakyti, kiek tikrų mokslininkų simpoziume dalyvavo. Spėliojimų skalė labai plati: nuo keliasdešimts iki kelių šimtų. Plati ir simpoziumo vertinimo skalė — nuo šalto atsargumo iki entuziastiško palaiminimo.
Į oficialią simpoziumo programą buvo įrašyti 54 mokslininkai. Buvo reikšta nepasitenkinimo, kad į mokslininkų rangą buvo pakeltų ir eilinių profesionalų. Kai kurie pareigas prisiėmę mokslininkai simpoziume nepasirodė. Netgi pasiaiškinimo nepateikė. Buvo ir fiktyvių pasiaiškinimų, palietusių rimto įvykio orumą.
Simpoziumo programa buvo labai plati. Galima sakyti, kad perplati. Pasimetimo jausta net vadovų tarpe. Bet tai suprantama. Juk tai buvo naujas ir kiek rizikingas bandymas, praėjęs lyg pirmas, chaotiškas pavasario lietus su perkūnija. Ir jis buvo reikalintas. Kiek giliai jis bus palietęs lietuviškos išeivijos sluoksnius, parodys ateitis. Kokiu poveikiu atsilieps į tolimesnį lietuvių mokslininkų organizuotą judėjimą, priklausys nuo to, kaip to judėjimo organizatoriai sugebės nepasimesti reklaminėse šviesose, įvykį šaltai išanalizuoti, suvesti pliusų ir minusų balansą ir pasidaryti praktiškas išvadas.
Simpoziumo metu organizatoriai gavo pritarimą pasiūlymui steigti lietuvių mokslo draugiją. Netgi skaidrėmis buvo iliustruotas organizacinės komisijos (dr. A. Avižienio, dr. Ad. Damušio ir dr. V. Klemo) paruoštas planas. Praktiškoje veikloje draugijai teks išspręsti visa eilė “dalikatnių” klausimų, k. t.: santykis su jau veikiančiomis mokslininkų ir kūrėjų organizacijomis (Lietuvių Profesorių Draugija, Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, Lituanistikos Institutas, Lietuvių Rašytojų Draugija) ir su įvairiomis profesionalų draugijomis. Siūlymas kai kurioms jų likviduotis nieko neišspręstų, nes joms reikėtų vėl atgimti naujosios organizacijos apimtyje. Teks apsispręsti ir dėl Lietuvių Bendruomenės organizuotų kultūros kongresų. Ar naujoji ir dar savo ištvermės neįrodžiusi banga tradicija virtusius kultūros kongresus bus nušlavusi ?
Svarstant naujos organizacijos kelią, teks išspręsti busimųjų panašių suvažiavimų pobūdį. Ar jie suks labiau grynojo mokslo, ar mokslo populiarizacijos su tam tikros propagandos tendencijomis keliu? Jau šiame suvažiavime kai kurie mokslininkai plėšėsi lyg politiniame mitinge. Taip pat teks išspręsti informacinių paskaitų bei šiaip pasikalbėjimų vietą. Tokios sesijos tik padidino suvažiavimo maišatį, ir nei mokslui, nei lietuvių kultūrai nieko nedavė.
Iš suvažiavimui pristatyto provizorinio plano matyti, kad trijų žodžių draugijos pavadinime (Lietuvių mokslo draugija) pagrindinis akcentas bus dedamas ant žodžio “lietuvių”: numatyta palaikyti ryšius lietuvių mokslininkų tarpe, ugdyti naujus lietuvius moksliininkus, reprezentuoti laisvą Lietuvą ir t. t. Numatyta atsiriboti nuo politinių ginčų ir politiškos diskriminacijos.
Neaišku, koks turinys- bus dedamas į “politikos” sąvoką. Tikėkime, kad “politikos” ir “politikos diskriminacijos” pretekstu organizuoti lietuviai mokslininkai neatsiribos ir nuo kovos dėl Lietuvos laisvės, nors tam tikrų nuogąstavimų kelia kai kurių radikaliai nusiteikusių liberalų privačiai reiškiamos nuomonės.
Tam tikro toli einančio atsiribojimo nuo Lietuvos laisvės problemų galima justi ir Chicagoje vykusiame simpoziume. Organizatoriai į simpoziumo programą neįtraukė nė vienos su laisvinimu susijusios problemos. Tuo pačiu metu VLIK-o surengtame pokalbyje laisvinimo klausimais New Yorke prof. S. Žymantas su pagrindu apgailestavo, kad “Chicagoje mokslininkų suvažiavimas laisvės kovos problemų visai nesvarstė”. Tiesa, simpoziume buvo suorganizuotos diskusijos "mokslininko padėtis savoje visuomenėje” tema, bet kalbėtojai Lietuvos laisvės problemos rūpestingai vengė ir išvengė. Jei busimoji lietuvių mokslo draugija ir toliau ta pačia kryptimi judėtų, tai be abejo privestų jąprie išsiskyrimo ir su Lietuvių Bendruomene, ir su lietuvių bendruomene, ir su didžiąja lietuvių mokslininkų dalimi.
Dr. R.
