JT — ginklas prieš sovietinį kolonializmą
PASAULYJE
Paskutiniu laiku mūsuose yra pagyvėjęs susidomėjimas sovietiniu kolonializmu. Kad tas susidomėjimas galėtų daugiau atsiremti į tai, kas jau lig šiol sovietinio kolonializmo atžvilgiu yra pasakyta ar padaryta, manome pravers šiokia tokia ligšiolinių duomenų inventorizacija.
Kaip ir dera, pats sovietinio kolonializmo terminas išėjo iš Pavergtųjų Europos Tautų Seimo, kuris 1960 savo išleistoje brošiūroje “A Few Facts on the New Colonialism” sovietinio kolonializmo terminą bus, atrodo, pirmą sykį dokumentavęs.
Kai 1960 rudenį 26 Jungtinių Tautų nariai (Afrikos - Azijos valstybės ir Kipras) pateikė Jungtinių Tautų visumos susirinkimui projektą “Declaration on the Granting of Independence to Colonial Countries and Peoples”, kuri “solemnly proclaims the necessity of bringing to a speedy and unconditional end, colonialism in all its forms and manifestations", projektą paremdamas, Pavergtųjų Seimas savo ruožtu sovietinio kolonializmo klausimu išleido specialų atsišaukimą į žmonijos sąžinę ir savo memorandumą tuo pačiu reikalu įteikė laisvojo pasaulio visoms vyriausybėms. Dar daugiau. Pavergtų tautų seimo atstovai aplankė ne tik Jungtinių Tautų laisvųjų valstybių delegacijas, ne tik Jungtinių Valstybių vyriausybę, bet ir Argentinos, Brazilijos, Britanijos, Danijos, Graikijos, Italijos, Japonijos, Libano, Prancūzijos bei Urugvajaus vyriausybes. Be to, 1960.11.18 CBS televizijos programoje buvo plačiai referuotas Pavergtųjų Europos Tautų Seimo keliamas sovietinio kolonializmo likvidavimo klausimas, o Radio Canada laidos kartojo interview su Seimo generaliniu sekretorium ir pirmininku.
1960.12.1 Pavergtųjų Seimo generalinis sekretorius sovietinio kolonializmo klausimą nušvietė WMCA programoje.
Pačiose Jungtinėse Tautose per diskusijas dėl minėto deklaracijos projekto Britanijos atstovas Jungtinių Tautų pilnačiai priminė, kad “naujausios kolonijos yra Lietuva, Estija ir Latvija”. O deklaracijos projekto signataras, Irano atstovas pabrėžė, kad “ne senasis kolonializmas, kuris dūsta ir miršta, bet neo-kolonializmas, kuris yra jaunas ir veržlus, šiandien sudaro pavojų tautų tikrajai nepriklausomybei”. Ir Argentinos atstovas graudeno Jungtines Tautas, kad kolonializmas nebus likviduotas, kol neišnyks jo visos formos, tarp jų ir ta, kurios “priespaudoje šiandien gyvena daugelis milionų Europos ir Azijos žmogiškųjų būtybių”. O Hondūro atstovas į Chruščiovo iššūkį: “Šalin kolonializmas” tuoj pat atrėžė: “Kai Chruščiovas tai sako, mūsų mintyse iškyla Lietuvos, Čekoslovakijos, Bulgarijos Vengrijos, Ukrainos tautos ir t.t., kurios savo laisvės neteko dėl Sovietų Sąjungos komunistinio kolonializmo”. Panašias mintis Jungtinių Tautų pilnačiai kartojo Kolumbijos, Nigerio, Airijos, Malajų Federacijos, Kinijos, Filipinų, Thailando, Kongo (prancūžiškojo), Italijos, JAV atstovai. Pirmą kartą taip plačiai ir išsamiai pasauliniame forume sovietinis kolonializmas buvo demaskuotas.
ACEN News 1961 kovo numery (72) paskelbė labai instruktyvų straipsnį apie kolonializmo sampratą apskritai ir apie sovietinį kolonializmą.
1961.9.21 Pavergtųjų Seimas sovietinio kolonializmo klausimu priėmė specialų dokumentuotą nutarimą ir jį įteikė visoms laisvųjų valstybių delegacijoms Jungtinėse Tautose.
1961.11.16 JT pilnaties diskusijose Britanijos ir Kinijos atstovai vėl įsakmiai minėjo sovietinį kolonializmą, o 11.22 Kanados premjeras John Diefenbackeris Toronte plačiai nušvietė sovietinio kolonializmo raidą bei apimtį ir pažadėjo busimoj JT sesijoj įnešti dienotvarkėn.
1961.11.25 JAV atstovas prie JT Adlai E. Stevensonas parašė JT susirinkimo pirmininkui laišką, kuriame taikliai ir išsamiai nušviestas sovietinis kolonializmas ir Kremliaus taktika kolonializmo klausimu apskritai. JAV ambasadorius įspėja Jungtines Tautas, kad didžiausia kolonialistinė imperija, kokią kada istorija žinojo, yra sovietinė, kad sovietinė imperija tuo tarpu nerodo likvidavimosi ženklų, o energingai bando į visus šonus plėstis, kad sovietinio kolonializmo sistema yra labiausiai iš visų žiauri ir priespaudinga ir kad sovietinio kolonializmo imperija yra vienintelė, kuri pavergtom tautom nesuteikia jokios progos pasirinkti savo ateitį ir savo likimą.
Sutvirtindamas savo ambasadoriaus pareiškimus, prezidentas Kennedy JT susirinkimui dar kartą priminė, kad "tautų apsisprendimo banga komunistinės imperijos dar nepasiekė”, ir reikalavo svarstyt kolonializmą visumoje ir laisvo pasirinkimo principą taikyti “kiekviename žemės kamuolio kampe”.
1961.12.11 grupė įžymių Britanijos visuomenininkų, politikų ir diplomatų paskelbė spaudoje savo deklaraciją dėl Centro ir Rytų Europos tautų padėties. Joje priminė Kremliui kolonializmą ir reikalavo laisvo apsisprendimo kaip pagrindo taikai.
1962 rudenį Strasbourge susirinkęs Europos Tarybos Patariamas Seimas savo darbotvarkėn įrašė “Sovietinio kolonializmo metodai Centro ir Rytų Europoje” klausimą ir, išklausęs tuo reikalu dokumentuotą savo nario Camile Linden pranešimą, rugsėjo 20 vienbalsiai priėmė rezoliuciją, reikalaujančią Jungtines Tautas į savo pastangas likviduoti kolonializmą įtraukti ir sovietinio kolonializmo likvidavimą.
Savo ruožtu Laisvųjų Profesinių Sąjungų Tarptautinė Federacija 1962.9.24 įteikė memorandumą Jungtinėms Tautoms dėl “Sovietų Sąjungos totalistinio kolonializmo”, reikalaujantį, kad JT baigtų "dvigubą mastą kolonializmo atžvilgiu”.
1962.12.10 Pavergtųjų Seimas, minėdamas Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos metines, vėl kreipėsi į Jungtines Tautas, kad imtųsi priemonių “Sovietų kolonialinės imperijos anachronizmui” likviduoti. O Jungtinių Tautų forume sovietinį kolonializmą “karšė” Australijos, Britanijos, JAV, Kanados, Kinijos, Kolumbijos, Madagaskaro, N. Zelandijos atstovai.
1962.2.27 pradėjus darbą Jungtinių Tautų Komitetui kolonializmui likviduoti, Tarptautinė Žmogaus Teisių Lyga 1962.6.21 jam įteikė “ieškinio prašymą” dėl sovietinio kolonializmo likvidavimo Baltijos valstybėse.
Sovietinis kolonializmas, tiek Pavergtųjų Seimo pastangomis, tiek atskirų JT narių iniciatyva buvo gyvas Jungtinėse Tautose ir 1963, ir 1964.
Šie faktai liudija, kad Jungtinių Tautų ligšiolinis vengimas angažuotis sovietinio kolonializmo atžvilgiu tik jau negali remtis stoka atitinkamų informacijų, ar “Rusijos imperialistinio veido nepažinimu”, arba tuo, kad Jungtinėse Tautose tariamai “mūsų laisvės pastangos iki šiol buvo labai apleistos”. Ne čia “šuo pakastas”. “Šuo pakastas” pačiuos JT pagrinduos, kurie sumūryti ne iš teisės ir teisingumo, ne iš žmoniškumo ir tautų apsisprendimo plytų, bet iš plytų, anot Stevensono, “typical of the semantic perversion”. Antra vertus, JT, nepaisant savo ydų, yra reikšmingas tarptautinės opinijos ginklas. Todėl verta ir teisinga yra tas ginklas kreipti ir prieš sovietinį kolonializmą, ir už sovietų pavergtų tautų laisvę, kur ir kiek tik yra įmanoma.
K. Astikas
