Naujų tarptautinių sambūrių (ekipų) kelias
“Nouvelles Equipes Internationales,” sutrumpintai NEI vadinamos, tikrovėje yra krikščioniškai-demokratiškų politinių partijų unija, arba internacionalas, kuris reiškiasi greta su socialistų ir liberalų internacionalais. Jei NEI vardas yra labiau prigijęs prancūziškai kalbančiuose kraštuose, tai antrasis oficialus vardas “Union der Christlichen Demokraten” yra daugiau, galima būtų pasakyti išimtinai, vartojamas vokiškai kalbančiose šalyse. Organizacija verta dėmesio, kiek ji reiškiasi naujomis idėjomis ar dinamiškais veiksmais Europos dvasinei stagnacijai sumažinti. Tuo domėdamiesi, pateikėme eilę klausimų p. Ed. Turauskui, kuris NEI atstovavo paskutinėje PJT sesijoje New Yorke. Turime malonumo pateikti jo paaiškinimus.
1. NEI įkūrimo mintis kilo paskutiniajam pasauliniam karui baigiantis lygiagrečiai šveicarų katalikų konservatorių liaudies partijos ir naujos prancūzų partijos MRP (Mouvement Républicain Populaire) arba lietuviškai : Respublikoniškas Liaudies Sąjūdis vadovybėse.
Galutinę savo organizacinę formą NEI įgijo 1947 metais.
2. Dabartiniu metu NEI yra atstovaujamos šios tautos; Austrija, Belgija, Italija, Liuxemburgas, Didž. Britanija, Olandija, Šveicarija, Prancūzija, Vak. Vokietija — viso 10, ir šios pavergtos tautos: Baskai, Bulgarai, Lietuviai, Lenkai, Rumunai, Vengrai, Jugoslavai.
3. Atstovavimas paskirų tautų NEI praktikuojamas dvejopu pagrindu: principe kiekviena tauta sudaro savo tautinę NEI ekipą. Germanų kultūros šalyse ekipą sudaro visa krikščioniškai-demokratiškus principus atstovaujanti viena partija: pvz. Vak. Vokietijoje CDU, Austrijoje — CSP ir t.t. Gi lotynų kultūros kraštuose tautinės ekipos sudaromos iš vyraujančios vienos (arba dviejų) partijų atstovų ir paskirų nepartinių asmenybių, arba iš dviejų ar trijų partijų. Taip yra Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje.
Lietuvių ekipą pradžioje buvo sudariusi viena L. Kr. Dem. Partija, bet vėliau ji buvo praplėsta į ūkin. S-gą ir Darbo Federaciją. Buvo sudaryta du liet. NEI ekipos centrai: JAV-se ir Europoje su bendra viršūne, susidedančia iš abiejų centrų atstovi;, priešakyje. Pirmame centre buvo 10 asmenų, o antrame — 11. Iš pastarųjų 2 jau yra išemigravę: kun. J. Krivickas į JAV ir kun. dr. F. Jucevičius — į Kanadą. Vadinamoje viršūnėje arba NEI lietuvių ekipos vykdomame komitete buvo šie asmenys: prof. K. Pakštas — pirmininkas, Ed. Turauskas — I vicepirmininkas, dr. S. Bačkis — II vicepirmininkas, prof. B. Vitkus — iždininkas, dr. VI. Viliamas — I sekretorius, kun. dr. F. Jucevičius — II sekretorius. Savaime suprantama, kad dėl atstumų tegalėjo susirinkti tiktai 3 Paryžiuje gyvenusieji vykd. komiteto nariai. Be to, jau daugiau kaip dveji metai liet. ekipa yra be pirmininko, nes, išsikeldamas i Vašingtoną, prof. Pakštas atsistatydino, o dabar, išemigravus kun. dr. F. Jucevičiui, vykdom, komitetas yra pasilikęs ir be II sekretoriaus.
NEI praktikoje delegacijos tėra sudaromos tiktai į metinius kongresus. Šiaip jau į tris veikiančius NEI organizmus yra pasiunčiami vadinamieji atsakingieji po 1 nuo ekipos. Vyriausiame politiniame NEI organe — Comité Directeur arba vykdom, kom-te ir kultūrinėje komisijoje tokiu atsakinguoju yra Ed. Turauskas, o ekonominėje - socialinėje komisijoje — dr. P. Karvelis.
4. Pavergtųjų tautų atstovai yra traktuojami be jokio skirtumo ir jų įtaka NEI darbe priklauso nuo jų pačių atsidėjimo ir asmeniško autoriteto. Toji įtaka dažnai yra didesnė kaip laisvų kraštų pasyvių atstovų. Teisiškai visi yra lygūs. Pvz. kultūrinės komisijos pirmininku nuo pat NEI įsisteigimo yra lenkas prof. S. Glaser.
5. Specialiai ir išimtinai Lietuvos bylai garsinti NEI gal ir nėra tinkamas forumas. Tačiau pavergtųjų tautų reikalui ginti, mano patyrimu ir įsitikinimu, vargu ar yra tolygaus svorio kita tarptautinė organizacija, kurioje būtų tiek supratimo ir atjautimo pavergtiesiems.
Būtų per ilga ištisai cituoti čia 1952 m. NEI kongreso priimtą rezoliuciją pavergtųjų tautų reikalu. Pacituosime tik vieną antrą punktą. Kongresas rekomendavo visiems laisvojo pasaulio krikščionims demokratams:1. “Niekados neišskirti iš jų vyriausiųjų susirūpinimų eilės pavergtųjų tautų likimą; 3. pasipriešinti kiekvienai pastangai pripažinti pavergtųjų kraštų dabartinę padėtį kaip galutinę, pastovią ir legalią; 7. dar sykį patvirtinti, kad Europa nesusilauks ramybės ir politinės bei ekonominės pusiausvyros tol, kol Rytų Europos tautoms nebus sugrąžinta laisvė”.
Ta pati rezoliucija žodis žodin buvo patvirtinta 1953 m. kongreso.
Š. m. liepos 2 d. vykdom. NEI komitetas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kurioje pasisakoma už “koncentracinio režimo panaikinimą, už tautinės laisvės ir nepriklausomybės atstatymą visur, kur tik jos buvo panaikintos, už laisvus rinkimus tarptautinėje priežiūroje visuose kraštuose ir teritorijose, kur tatai nebebuvo vykdoma”.
Š. m. kongresas Salzburge taip pat pasisakė, kad “tikrasis tarptautinis atoslūgis reikalauja, kad apjungtoje Europoje dalyvautų šiandien pavergtos tautos”.
6. NEI darbuose dalyvauja daugio Europos kraštų vyriausybinių partijų generaliniai sekretoriai, parlamentų nariai, buv. vyriausybių nariai, o taip pat ir aktyvūs vyriausybių žmonės — ministeriai. Tarptautinėse ar tarpvalstybinėse institucijose, kaip pvz. Europos Taryba Strasburge arba Anglies - Plieno Bendruomenės asamblėjoje veikia atskiros NEI grupės, kuriose paskirų kraštų atstovai suderina savo nusistatymus ir nusistato bendrą liniją.
7. Kad NEI yra mažiausia susigundęs koegzistencijos mitu galima spręsti iš augščiau pacituotų rezoliucijų, o taip pat ir iš fakto, kad visa Prancūzijos parlamento (abejų Rūmų) MRP frakcija atsisakė pasiųsti bent vieną savo atstovą į Parlamentarų delegaciją šį rudenį keliavusią į SSSR. Jei joje dalyvavo p. P. Schneiter, tos grupės narys, tai tiktai kaip Atstovų Rūmų pirmininkas. Ir vis dėlto frakcijoje jam buvo padaryta už tai priekaištų.
8. NEI idėjos yra kartu ir jos kolektyvinių narių idėjos. Laisvė, teisingumas, ypačiai socialinis, demokratybė, krikščionybės mokslo plėtimas ir gyvendinimas yra svarbiausieji pagrindai, kuriais NEI remia savo veiklą. Metodai ir priemonės tikslui siekti, žinoma, skiriasi pagal kraštą ir realias gyvenimo sąlygas, tačiau visą sąjūdį apjungia krikščioniškosios demokratijos idealai. Tatai ir išskiria NEI nuo kitų internacionalų. Pagrindinė pažiūra į žmogų, J jo paskirtį šiame pasaulyje skiria NEI nuo socialistų ir liberalų. Jei pvz. Prancūzijoje MRP ir PSF (Prancūzų socialistų partija) socialinėje srityje yra visiškai artimos, tai mokyklos, auklėjimo ir religijos vaidmens visuomenės gyvenime klausimu juodvi griežtai skiriasi. Panašiai yra ir kituose kraštuose.
Ed. Turauskas
