Partizanai: Istorija ir dabartis

ANTISOVIETINIO GINKLUOTO PASIPRIEŠINIMO IŠTAKOS DZŪKIJOJE /LIETUVOS LAISVĖS ARMIJA/*

DOKUMENTAI, FAKTAI, KOMENTARAI

Algis Kašėta

Gresiančio pavojaus akivaizdoje yra vienintelė teisinga išeitis: kovoti ir gintis.

"Nepriklausoma Lietuva", 1944m. pavasaris

Antisovietinis pokario partizaninis sąjūdis Lietuvoje turėjo gilias šaknis. Kova už Lietuvos laisvę, prasidėjusi 1940m, Sovietų Sąjungai okupavus kraštą, tęsėsi ir nacių okupacijos metais. Antinacinės rezistencijos bruožas - neginkluotas jos pobūdis. Vokiečiams pralaimint karą ir neišvengiamai artėjant rusų kariuomenei, buvo tausojamos jėgos kovai su priešu. Antinacinių organizacijų veikla vokietmečiu glaudžiai siejosi su 1941m. birželio sukilimu ir su 1944m. prasidėjusiu partizaniniu karu. Tuo laikotarpiu keitėsi pogrindžio organizacijų pavadinimai ir jų veikimo taktika, tačiau nesikeitė pagrindinis kovos tikslas - Lietuvos nepriklausomybės atstatymas. Naujam pasipriešinimo kovos etapui geriausiai buvo pasirengusi Lietuvos Laisvės Armija, ypač Žemaitijoje ir Aukštaitijoje. Čia LLA nariai pradėjo organizuoti partizaninį karą ir jam vadovavo. Tačiau Dzūkijoje šios organizacijos įtaka ginkluoto pogrindžio struktūroms buvo kur kas menkesnė. Apie LLA veiklos bruožus Dzūkijoje ir bus ši publikacija.

^*Iš rengiamos knygos "Partizaninio karo Dzūkijoje raida".

LLA vokiečių okupacijos metais

Dzūkijoje LLA veiklai nebuvo tokių palankių sąlygų, kaip kituose Lietuvos regionuose. Pirmiausia, čia nebuvo pakankamai kariškių inteligentijos, nes 1920-1939m. didelė Dainavos krašto dalis buvo okupuota lenkų. Tai Lietuvos pakraštys, nutolęs nuo didžiųjų miestų ir ten veikiančių pogrindžio centrų. Ryškesni LLA veiklos pėdsakai pastebimi dešniajame Merkio krante buvusiuose valsčiuose. Ypač reikėtų paminėti Alytaus apskrities Merkinės valsčių, kuriame LLA nariais buvo beveik visi valsčiaus administracijos pareigūnai: viršaitis Jonas Šukys, sekretoriai — Jonas Barysas ir Augonis, policijos viršininkas Ignotas, vachmistras Talandis, progimnazijos direktorius Kazimieras Valinskas, kelių technikas Juozas Nenartonis (visi pasitraukė į Vakarus), taip pat daugelis valsčiaus seniūnijų seniūnų^1,2. Šie asmenys ir sudarė LLA organizacijos vadovybę valsčiuje. LLA veikla čia prasidėjo 1942m. vasarą. Jau tada vietos štabas organizavo slaptą ginklų iš gyventojų supirkimą, siekiant apginkluoti visus LLA narius. Buvo tramdomi aktyvūs nacių talkininkai, kovojama su plėšikaujančiais sovietiniais partizanais. 1943m. žiemą Merkinės valsč., Pelekiškių km., jungtinis šaulių ir LLA organizacijos narių būrys apsupo sovietinių partizanų grupelę. Buvo nukauti keli raudonieji, tačiau žuvo ir būrio vadas policijos vachmistras Jakubauskas³.

Lazdijų apskrities (iki 1945m. vadinosi Seinų) valsčiuose į LLA gretas taip pat buvo įstoję nemažai vietos inteligentų. Rudaminos valsč, štabui priklausė Aštriosios Kirsnos ž.ū. mokyklos buhalteris K.Černiauskas. Su motociklu jis dažnai važiuodavo į Kauną parvežti LLA spaudos⁴. Kapčiamiesčio valsč, štabui vadovavo kpt. A.Rugys, aktyviai pogrindinėje veikloje dalyvavo Miciūnų km. mokytojas S.Skrabulis (1944m. rusų suimtas). Veisiejų valsč. LLA nariais buvo mokytojai J.Selickas-Seliūnas ir V.Ūsas (abu suimti)⁵. Lazdijuose LLA organizacijai priklausė miškų ūkio buhalteris J.Lazauskas, švietimo darbuotojas F.Stankevičius⁶. Deja, nėra žinių, kas vadovavo Lazdijų ir Alytaus apskričių-apylinkių aukštesniems LLA štabams.

LLA organizacinės struktūros Dzūkijoje pakriko 1944m. vasarą, kai staiga priartėjus frontui, su vokiečiais pasitraukė beveik visi šio krašto LLA vadai. Pavyzdžiui, iš Merkinės valsč, pasitraukė visi vietos LLA vadai (viršaitis, policijos viršininkas ir kt). Nurodymą trauktis iš jų gavo ir eiliniai LLA nariai⁷. Tačiau daugelis pastarųjų liko vietoje arba jokių įsakymų negavo iš viso.

LLA sovietinės okupacijos metais

1944m. liepos mėn. pabaigoje jau visa Dzūkija buvo užimta Raudonosios armijos dalinių. Dzūkų LLA vadai atsidūrė Rytprūsiuose ir iš ten toliau pasitraukė į Vakarus. Galima tik spėlioti, kad, priartėjus frontui, jie prarado ryšį su LLA Vyr. vadovybe ir savo iniciatyva pasitraukė, o vadovybės įsakymas trauktis į Žemaitiją ir ten rengtis kovai jų nepasiekė. Žemaitijoje liepos-rugpjūčio mėn. vykę LLA organizaciniai-kariniai pertvarkymai negalėjo pasiekti Dzūkijoje likusių LLA narių, nes fronto linija skyrė Lietuvą iki pat spalio-lapkričio mėnesio. Pairus organizacinėms struktūroms, nesant ryšių su Vyr. vadovybe, likę organizacijos nariai veikė savo iniciatyva, tačiau jau nebe LLA vardu. Daugelis perėjo į 1944m. rudenį sparčiai besikuriančius partizanų būrius, neretai sudarydami jų branduolį. Patriotiškai nusiteikusiam kaimo jaunimui, pasiryžusiam kovoti už Lietuvos nepriklausomybę, nebuvo taip jau svarbu, kaip vadinasi jo karinė organizacija. Pirmosios rusų okupacijos ir vokietmečio pogrindinio darbo patirtis, moralinis ir materialinis pasirengimas laisvės kovai daugelį paskatino stoti į partizanų gretas. Tai buvo ir antinacinio pogrindžio karinių organizacijų, tokių kaip LLA, LF "Kęstutis" ir kt. nuopelnas. 1945m. rudenį Merkinės valsčiaus Masališkių būrio partizanai kovų kronikos knygoje rašė: "Priešbolševikinės veiklos reiškiniai buvo pastebimi jau 1940m. komunistinės vergijos metu. Nepriklausomybės troškimas bujojo ir vokiečių okupacijos laikais. Šiai veiklai kovotojai buvo inspiruojami iš Merkinėje vokiečių okupacijos metais dirbusių, tėvynę mylinčių žmonių, pavyzdžiui, viršaičio (vienas iš LLA valsč, vadovų - aut. past.), mokytojo. Šioje kovoje dalyvavo apie 25 žmonės ir apėmė ruožą llgininkų km. — Nedzingė. Su ginklu rankose tie patys asmenys padėdavo policijai nešti kovą su bolševikiniais banditais, veikusiais Merkinės valsč, ribose. Žlugus okupacinei vokiečių valdžiai ir krašte užviešpatavus bolševizmui, kovotojai nepadėjo ginklų⁸". Tuo tarpu sovietinis sagumas nesnaudė. 1944m rudenį Lazdijų apskr. NKGB suėmė 47 LLA narius, 49-ių buvo ieškoma⁹. Areštų grėsmė, taip pat prievartinė mobilizacija į sovietinę kariuomenę skatino vyrus greičiau apsispręsti ir vietoje pasyvios veiklos rinktis aktyvią, ginkluotą kovą. 1945m. pradžioje kai kuriems partizanų būriams ir jų junginiams vadovavo buvę aktyvūs LLA nariai. Pavyzdžiui, Lazdijų apskr. Veisiejų valsč, partizanų būriui vadovavo pusk. Stasys Soroka-Mindaugas, Šėmas iš Paveisiejų km., buvęs LLA Veisiejų valsč, štabo narys^10,11. LLA organizacijai priklausė ir Itn. Mikas Lukošiūnas-Lukošius, vadovavęs apie 60 partizanų junginiui, veikusiam Merkinės ir Leipalingio valsčiuose¹².

1945m pavasarį Marcinkonių ir Rudnios valsč. (Alytaus apskr.) veikiančiam apie 70 partizanų junginiui vadovavo buvęs aktyvus LLA organizacijos kūrėjas Itn. Lionginas Švalka (Švalkus)-Šemas¹³.1943m. Vilniuje L.Švalka kartu su LLA vadu Kaziu Veverskiu rinko į organizaciją naujus narius¹⁴. Kad minėti partizanų vadai neturėjo jokio ryšio su Vyr. LLA vadovybe rodo tai, kad jie pradėjo veikti tiesiog kaip Lietuvos partizanai Jie ieškojo ryšio ir jungėsi prie stambesnių organizacinių vienetų. 1945m. vasarą Dzūkų rinktinės vadas kpt Dominykas Jėčys-Ąžuolis savo pranešime Kaune veikiančiam Lietuvos Partizanų Sąjungos (LPS) štabui rašė, kad jo vadovaujamoje rinktinėje veikia nemažai buvusių LLA narių¹⁵.

1944m. pabaigoje Kaune įsikūręs LLA Kauno apygardos (j kurią pagal LLA org. struktūrą įėjo ir Alytaus apskr.) štabas, vadovaujamas plk. Aleksandro Listopadskio, stengėsi atstatyti LLA struktūras Dzūkijoje ir priskirti LLA vadovybei čia veikiančius partizanų būrius. Šiuos planus turėjo įgyvendinti 1945m. pradžioje pradėjęs veikti LLA Alytaus apylinkės (apėmė visą apskritį) štabas. Ryšį su Kauno apygardos štabu palaikė vienas iš apylinkės vadų A.Jauniškis-Šilas, gyvenantis ir dirbantis Jiezne. Legaliai gyveno ir kitas štabo narys, Alytaus gimnazijos mokytojas Vladas Pielikis. 1945m. sausio 28d. apylinkės vadas (tiksliai nėra žinoma, kas šias pareigas ėjo) išleido atsišaukimą "Į Alytaus apylinkės LLA vyrus!" (žr.1 priedą), kuriame pabrėžė, kad "LLA veikia lygiai taip, kaip ir prie rudųjų okupantų", tik žymiai sunkesnėmis sąlygomis. Organizacijos nariams buvo primenama duota priesaika kovoti dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės, negailint gyvybės. Raginama nebūti pasyviais ir kuo skubiau susisiekti su artimiausia LLA partizanų grupe, rajono ar net apylinkės štabu¹⁶. 1945m. vasario 6d. pasirodė LLA Alytaus apyl. vado instrukcija Nr.1 partizanams, pradėjusiems veikti LLA gretose (žr. 2 priedą). Čia buvo nurodyta apylinkės organizacinė struktūra: apylinkės štabo veikla apėmė visą apskritį, rajonų štabai — valsčius. Grupės štabas steigiamas turint daugiau kaip būrį žmonių, būrio štabas — turint nuo 10 iki 25 kovotojų. Rajonui ir grupei turėjo vadovauti apylinkės vado paskirtas asmuo. Štabams numatomi organizaciniai, ginklavimosi, žvalgybos — ryšių ir ūkio skyriai¹⁷. Vasario 10d. apylinkės vadas išleido ir pirmąjį įsakymą, kuriame konstatuojama, kad ne visi partizanų vadai palaiko ryšį su apylinkės štabu ir kad "organizaciniam darbe nesklandumai ir netvarka". Įsakoma, kad "veikiantys LLA vardu ir rimtai palaiką ryšį su apylinkės ir rajonų štabais, privalo vadintis ir veikti LLA Vanagų vardu¹⁸". Kiek vėliau išėjo įsakymai dėl partizanų drausmės palaikymo ir dėl plėšikų bei šnipų sutramdymo (žr. 3 ir 4 priedus)¹⁹. Buvo siekiama, kad savarankiškai veikiantys partizanų būriai griežtai laikytųsi karinės drausmės. Visi šie dokumentai analogiški 1944m. vasarą ir rudenį LLA centrinio štabo parengtiems dokumentams. Be kita ko, iš jų matome LLA pastangas perimti į savo rankas vadovavimą visam partizaniniam sąjūdžiui.

Iki 1945m. pavasario LLA Alytaus štabo vadovybei priklausė Simno, Miroslavo ir (dalyje) Alytaus valsčiuose veikiantys partizanų būriai. 1945m. balandžio mėn. pradžioje čia susikūrė LLA Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio kuopa, turinti daugiau kaip šimtą kovotojų. Kuopai vadovavo pusk. Vaitulevičius-Stipinas, Kovotojas^20,21. Tačiau LLA štabui kuopos vadas pakluso tik apie vieną mėnesį. Jau gegužės mėn. pradžioje kuopa pasivadino grupe, o iš jos štabo dokumentų (įsakymų ir atsišaukimų) dingo LLA vardas. Gegužės mėn. pabaigoje Kęstučio grupės vadai dalyvavo Punios šile (Butrimonių valsč. Alytaus apskr.) įvykusiame keturių Dzūkijos partizanų vadų pasitarime, kuriame buvo nutarta susivienyti į vieną organizacinį vienetą - Dzūkų rinktinę*. Jos vadu buvo išrinktas kpt. Dominykas Jėčys-Ąžuolis²². Akivaizdu, kad partizanų grupių vadai ignoravo LLA Alytaus apylinkės štabą ir tam turėjo būti rimtų priežasčių, žinant, kad partizanai ieškojo ryšių su aukštesne vadovybe. Matyt, LLA Alytaus apylinkės štabas buvo per silpnas ir kariniu, ir intelektualiniu požiūriu. Jame nebuvo LLA idėjas propaguojančių įtakingų ir autoritetingų asmenų. Todėl jo darbas ir neturėjo didesnio atgarsio krašte. LLA Alytaus apylinkės vadas 1945m. gegužės 16d. įsakyme Nr.8 priekaištavo partizanų dalinių vadams, kad šie už jo akių veda derybas su LLA nepavaldžių junginių vadais²³. Buvo turima galvoje Kęstučio grupės pasitraukimas iš LLA priklausomybės. Apie LLA štabo pastangas paimti savo žinion partizanų būrius, rašė Pietų Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. 1945m. gegužės mėn. dviejų Alovės ir Daugų valsč, savarankiškai veikiančių partizanų junginių vadus - A.Ramanauską-Vanagą ir Vaclovą Voverį-Žaibą Varčios miške aplankė vienas iš LLA Alytaus apylinkės štabo narių V.Pielikis. Įtikinėdamas, kad LLA vadovauja beveik visiems Dzūkijos partizanams, ragino juos pereiti apylinkės vado žinion.

^*Dzūkų rinkt, apėmė Alytaus apskr. Alytaus, Butrimonių, Stakliškių, Jiezno, Simno, Miroslavo, Daugų, Marijampolės apskr. Balbieriškio ir dalį Gudelių valsčių.

Vadai pažadėjo galutinį atsakymą duoti vėliau. Vanago ir Žaibo abejonių pagrindiniai motyvai buvo šie: apie Dzūkijoje veikiančią LLA organizaciją jie nieko nežinojo, partizanams nekėlė pasitikėjimo tai, kad LLA vadovybė gyveno legaliai, o taip pat keliamas reikalavimas iš karto suteikti smulkias žinias apie savo kovotojus ir jų ginkluotę. Užkliuvo ir LLA politinė programa, kurioje jie įžvelgė užprogramuotas "politines rietenas²⁴". Dėl šių priežaščių LLA štabui kiek vėliau atsisakė paklusti ir Dzūkų rinktinės vadas kpt. D.Jėčys-Ąžuolis. Galbūt partizanų vadai nuogąstavo, kad anksčiau nepriklausę LLA organizacijai vadai bus nustumti nuo vadovavimo. Partizanų nepasitikėjimas legaliai gyvenančiais LLA vadais, norinčiais vadovauti partizanams turėjo, rimtą pagrindą. Tai parodė vėlesni įvykiai Nuo 1945m. birželio iki rugsėjo mėn. Alytuje sovietinis saugumas susekė ir suėmė 34 organizacijos narius, tarp jų penkis mokytojus²⁵. V.Pielikiui pavyko arešto metu iš Alytaus pasprukti Jis įstojo į Vanago vadovaujamą partizanų junginį ir veikė Butageidžio slapyvardžiu. Žuvo eidamas būrio vado pareigas²⁶. Tuo tarpu sovietinis saugumas, patyręs apie LLA veiklą ir jos didelę įtaką žemaičių ir aukštaičių partizanams, pradėjo aklai "lipdyti" LLA vardą beveik visiems dzūkų partizanų junginiams. Pavyzdžiui, 1945m. vasarą NKGB-NKVD dokumentuose jau minėtas kuopos vadas A.Ramanauskas-Vanagas (atsisakęs paklusti LLA) vadinamas vienu iš LLA vadų²⁷.

Turint galvoje, kad 1945m Lietuvoje veikė keli pretenduojantys į aukštesnę LLA vadovybę štabai, tikėtina, kad Dzūkijoje LLA vardu veikiantys žmonės turėjo ryšį su skirtingais štabais. Jau nuo 1944m. spalio mėn. pas Masališkių būrio partizanus (Merkinės valsč.) iš Kauno atvykdavo LLA narys dailininkas Antanas Stačiokas-Liepa, kuris vietos partizanams nubrėžė organizacines veiklos gaires, atveždavo LLA spaudos. 1945m. pavasarį jis ėmė vadovauti šiam būriui, tačiau netrukus žuvo²⁸. Taip pat nematyti pogrindinės veiklos sąsajų su LLA Alytaus apylinkės štabu ir kito — kpt. Kazio Kilnos-Smako veikloje Alytaus apskrityje. 1945m. balandžio mėn. jis atvyko iš Kauno į Merkinės valsčių ir užmezgė ryšius su Merkinės ir Seirijų valsčiuose veikiančios partizanų grupės vadu Antanu Grušausku-Siaubu. Buvo sutarta, kad K.Kilna, kaip LLA organizacijai atstovaujantis karininkas, sujungs Merkinės ir gretimuose valsčiuose veikiančius partizanų būrius ir jiems vadovaus²⁹. Tačiau 1945m. gegužės 30d. Kaune N KGB sulaikė ir 3 savaites tardė. Trūkstant įkalčių, saugumiečiai jį užverbavo ir paleido. Alytaus apskrityje K.Kilna įsidarbino žemės matininku ir vėl atnaujino ryšius su A.Grušausku-Siaubu. K.Kilna organizavo fiktyvią dokumentų gamybą pogrindžio nariams. Tam darbui iš Kauno pasikvietė Kizelaitį-Aušrą. Buvo padirbinėjami laikinieji kariniai pažymėjimai, gimimo metrikai ir kiti dokumentai³⁰. Kartu su LLA nariu Vaclovu Muiželiu — Alytaus apskrities vykdomojo komiteto fondinės žemės buvusiuose Kudrėnų, Rusingės, Neciesų ir Ceeervinės dvareliuose direktoriumi, dvarelių žemėse organizuotą tarybinį ūkį jie pavertė partizanų rėmimo baze. Buvusių dvarelių valdytojais buvo paskirti pogrindžio nariai — Vladas Ragelis, Bronius Truncė, Juozas Tučinskas ir Juozas Samonavičius. (V.Muiželį į LLA veiklą buvo įtraukęs A.Stačiokas-Liepa.) Partizanams padedant, buvo dirbamos žemės, o didžioji derliaus dalis buvo panaudojama partizanų ir jų šeimų aprūpinimui³¹.1945m. rudenį organizacija buvo išaiškinta ir visi ūkio administracijos nariai suimti Kpt Kilna-Smakas per Siaubą buvo ką tik užmezgęs ryšį su Dzūkų grupės vadu plk. Itn. Juozu Vitkumi-Kazimieraičiu. K.Kilna ruošėsi pasitraukti iš legalaus gyvenimo ir perimti iš Siaubo vadovavimą partizanų batalionui. Spalio mėn. pradžioje buvo suplanuotas jo ir Kazimieraičio susitikimas, kuriame Dzūkų gr. vadas ketino patvirtinti Smaką bataliono vadu arba priimti į grupės štabą. Likus keletui dienų iki numatomo susitikimo, K.Kilna buvo suimtas³². Dėl dažnų legaliai gyvenančių LLA vadovų ir eilinių narių areštų pablogėjo ryšiai su ginkluotu pogrindžiu, sumažėjo tarpusavio pasitikėjimas. Ir taip iki 1945m. rudens aukštesnei LLA vadovybei per savo atstovus Dzūkijoje nepasisekė "iš apačios", Ly. pavienių partizanų būrių sujungti į LLA apylinkes ir grupes. Tuo tarpu partizanų daliniai Dzūkijoje susijungė į du stambius organizacinius vienetus — Dzūkų rinktinę ir Dzūkų grupę (vėliau "A" grupė)^*. Todėl LLA vadovybė per Alytaus apylinkės vadą Šilą pradėjo vesti derybas su šių karinių vienetų vadais — Kazimieraičiu ir Ąžuoliu. Pastarasis nesileido įkalbamas. Tuo tarpu Dzūkų grupės vadas plk. Itn. J.Vitkus-Kazimieraitis pats ieškojo ryšio su LLA štabais. Dar 1944m. pavasarį, būdamas Kęstučio karinės organizacijos (Lietuvių Fronto padalinio) Vilniaus apygardos štabo viršininku, jis vedė derybas su LLA vadovybe dėl bendros organizacijų veiklos. 1945m. pavasarį Pietų Dzūkijoje pradėjęs centralizuoti čia veikiančius partizanų dalinius į vieną organizacinį vienetą, J.Vitkus Lietuvos Laisvės Armijos štabą laikė Lietuvos partizanų vyriausiuoju organu ir ieškojo ryšio su LLA Alytaus apyl. štabu bei panašia vadovybe Vilniuje, Kaune, Marijampolėje³³.1945m. liepos mėn. Kazimieraitis Alytuje susitiko su Dzūkų rinktinės partizanų štabo ryšininkais (Konstantinu Bajerčiumi-Garibaldžiu ir kt.), iš kurių patyrė, kad "LLA Alytaus apyl. štabas lyg ir neveikia, kadangi vienas iš darbuotojų, kažkoks leitenantas, suimtas, o kitas kažkur išvyko. Be to, LLA štabas kaip toks veikė labai silpnai, neturėjo gerų vadovų ir ryšių su partizanais³⁴". Ryšius su LLA vadovybe užmegzti pasisekė tik rudenį — 1945m. spalio 29d. Alytuje, Dzūkų rinktinės partizanų ryšininko Kazio Packevičiaus-Antanaičio bute įvyko Dzūkų grupės vado Kazimieraičio, Dzūkų rinkt, vado Ąžuolio įgaliotinio Garibaldžio ir Vyr. LLA štabo atstovo Šilo pasitarimas. A.Jauniškis-Šilas informavo apie Lietuvos išlaisvinimo komiteto** ir Vyr. LLA štabo keliamą uždavinį — suvienyti visus Lietuvos partizanus^35,36. Dzūkų rinktinės atstovas prieštaravo dėl LLA pretenzijų vadovauti Kazimieraitis, per pusmetį organizacinio darbo tarp Dzūkijos partizanų patyręs ribotas LLA galimybes čia veikti taip pat abejojo LLA užmojais. Vis dėlto Kazimieraitis sutiko, kad LLA Vyr. vadovybė paskirtų jį partizanų apygardos vadu. Per Šilą LLA vadovybei jis perdavė savo parengtą "Organizacinio Lietuvos išlaisvinimo plano" projektą, kuriame svarbiausias dėmesys buvo skiriamas mobilizacijai³⁷. Lapkričio 10d. Kazimieraitis vėl susitiko su Šilu, grįžusiu iš LLA štabo Kaune. Kazimieraitis galutinai patvirtino, kad paklus LLA vadovybei ir gavo Vyr. štabo įsakymą organizuoti apygardini Algirdo štabą ir jam vadovauti Apygarda turėjo apimti Alytaus, Trakų, Eišiškių ir Ašmenos apskr. (turima galvoje vokietmečiu buvęs administracinis suskirstymas). Dėl Seinų (Lazdijų) apskr. dar nebuvo apsispręsta³⁸. Grįžęs į savo vadavietę Marcinkonių valsč, (miške prie Rudnios km.), Kazimieraitis 1945m. lapkričio 30d. paskelbia pirmą "A" apygardos vado įsakymą, ketindamas prie apygardos prijungti Dzūkų rinktinę³⁹. Tačiau šie planai sužlunga gruodžio 6d., kai atvykęs į pasitarimą Dzūkų rinktinės vado įgaliotinis, Kęstučio grupės vadas Vladas Baciuška-Keleivis pareiškė, kad "jei "A" apygarda paklus LLA vadovybei, tai jie atsisako prisijungti⁴⁰". Tačiau netrukus LLA vadovavimo Dzūkijos partizanams problema išsisprendė savaime. Jiezne buvo suimtas LLA Alytaus apyl. vadas A.Jauniškis-Šilas⁴¹. Lapkričio-gruodžio mėn. Kaune buv® suimti ir vyriausieji LLA vadai Gruodžio mėn. su J.Vitkumi-Kazimieraičiu dar bandė susitikti LLA "Žemaičių legiono" vadas kpt. Jonas Semaška-Liepa Per Kazimieraičio ryšininką Vilniuje ir Lietuvos Tautinės tarybos narį Zigmą Laukaitį-Tigrą jis pranešė apie savo ketinimą atvykti ir pranešė slaptažodį⁴². Deja, dėl ryšininkų areštų, susitikimas neįvyko.

^*Dzūkų grupė apėmė Alytaus apskr. Alovės, Merkinės, Druskininkų, Seirijų, Varėnos, Rudnios valsč., Trakų apskr. Valkininkų, Onuškio ir Lazdijų apskr. Kapčiamiesčio, Veisiejų ir Leipalingio valsčius.

^**LIKą įkūrė 1945m. vasaros pabaigoje Marijampolės apskr. (Skardupių klebonijoje) Tauro apyg. partizanų vadai. LIKo pirmininkas plk. LButkevičius-Luobas. UKas tarėsi su LLA vadovybe dėl bendros partizanų vyr. vadovybės sudarymo. Saugumo buvo susektas ir sunaikintas 1945m. spalio mėn. pabaigoje.

Apžvelgus LLA veiklą Dzūkijoje, galima teigti:

1.    LLA įtaka Dzūkijoje buvo silpnesnė, nei kai kuriuose kituose Lietuvos regionuose.

2.    Pasitraukus su frontu į Vakarus daugeliui Dzūkijos LLA vadų, organizacinės štruktūros pairo. Vis dėlto daugelis likusių LLA narių aktyviai perėjo į naujai besikuriančias partizanų organizacines struktūras.

3.    Kituose regionuose veikiantys LLA aukštesnieji štabai bandė paimti Dzūkijoje veikiančius partizanų dalinius LLA žinion. Šie bandymai buvo nesėkmingi

4.    Dzūkijoje įkurtas LLA štabas veikė silpnai, neturėjo pakankamai autoritetingų asmenų. Organizaciją alino dažni areštai.

Taigi LLA, kaip organizacija, neprigijo pokario partizanų struktūrose Dzūkijoje.

Šaltiniai

1. LLA nario V.Nenartonio-Mainio atsiminimų rankraštis, saugomas straipsnio autoriaus asmeniniame archyve.

2. LLA nario J.Tamulevičiaus atsiminimų rankraštis, saugomas autoriaus asmeniniame archyve.

3. Ten pat.

4.    Buv. LTSR VSK arch. (toliau - VSKA) F3. Ap.4. B.15. L.152.

5. Ten pat L194.

6. Ten pat. Ap.41. B.143. L.121-122.

7.    V.Nenartonio-Nainio atsiminimų rankraštis, saugomas straipsnio autoriaus asmeniniame archyve.

8.    Buv. LTSR VSKA. Baudlb.f. B.44618/3. T.10. L.15L

9.    Ten pat F3. Ap.4. B.15. D.4. L.109.

10.    Ten pat Baudlb.f. B.41482/3. L6L

11.    Ten pat. 194-195.

12.    Ten pat F.3. Ap.15. L.151-152

13.    Dzūkų grupės štabo veiksmų dienoraštis// Laisvės kovų archyvas. T.9. 1993. P.10.

14.    Iš A.Kubiliaus 1945 04 22 parodymų// Hitleriniai parašiutininkai. V.1966. P.97-98.

15.    Buv. LTSR VSKA. F.8. Ap.l. B.32. L.70-71.

16.    DLK Kęstučio partizanų grupės štabo dokumentų rinkinys// Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos archyvas (LPKTSA).

17.    Ten pat.

18.    Ten pat

19.    Ten pat

20.    Ten pat.

21.    Buv. LTSR VSKA. F3. Ap.7. B.ll L271

22.    DLK Kęstučio partizanų grupės štabo dokumentų rinkinys// LPKTSA.

23.    Ten pat.

24.    A.Ramanauskas-Vanagas. Daugel krito sūnų. V.1992 P37.

25.    Buv. LTSR VSKA. F.18. Ap.l B33. L.163.

26.    A.Ramanauskas-Vanagas. Daugel krito sūnų. P38.

27.    Buv. LTSR VSKA. F.18. Ap.l. B.33. L.15.

28.    Ten pat Baudlb.f. B.44618/3. T.10. L.151-152.

29.    Ten pat. B.2867/3. T.2 L.216.

30.    Ten pat. T.l L26.

31.    Ten pat T2. L.216.

32.    Ten pat. T.l L.27.

33.    Dzūkų gr. štabo... P.U

34.    Ten pat. P20.

35.    Buv. LTSR VSKA. Baudlb.f. B.P-16330-LJ. T.2 Lili

36.    Dzūkų gr. štabo...P.33.

37.    Ten pat.

38.    Ten pat. P.35-36.

39.    Ten pat P.41.

40.    Ten pat. P.44.

41.    Ten pat. P.40.

42.    Ten pat P.50.

PRIEDAI

1. LLA Alytaus apylinkės vado 1945 01 28 atsišaukimas į Alytaus apylinkės LLA vyrus dėl įsijungimo į aktyvią kovą

Į ALYTAUS APYLINKĖS LLA VYRUS!

Mieli Alytaus Apylinkės LLA vyrai, brangūs bendro darbo ir esamų, ir būsimų kovų draugai! LLA veikia lygiai taip, kaip ir prie rudųjų okupantų. Žinoma, kad prie raudonųjų mūsų tautos ir valstybės okupantų veikimo sąlygos žymiai sunkesnės. Tačiau pasitikėjimas LLA vadovybe, visų lietuvių vieningumu, ir mūsų pačių darbo ir triūso vaisiai suduos smūgį po smūgio ir šiems okupantams. Tuomet mūsų veikimo sąlygos diena po dienos vis gerės.

Vyrai! Būkime tvirti moraliai ir atsparūs dvasiniai. Nors didžiausios vėtros kiltų, bet mes ir toliau pasilikime šimtamečiai ąžuolai, įleidę giliai šaknis į lietuvių tautos širdį. Tik tada niekas mūsų neiškreips iš pasirinkto aiškaus kelio ir kartu su visa lietuvių tauta kovosime iki Lietuvos Laisvės ir Nepriklausomybės. Todėl tegul būna tikrai šventa pareiga duotos priesaikos žodžiai, kurie visur ir visada mus stiprins.

Lietuvos Nepriklausomybės diena, valanda po valandos vis artėja. Bet prieš mus dar stovi dideli darbai ir vargas. Taip pat iš mūsų tarpo ir visos lietuvių tautos bus pareikalauta didelis skaičius aukų, į kurių skaičių įeis geriausi lietuvių tautos sūnūs. Tačiau be darbo, vargo ir aukų - laisvės nebuvo ir nebus. Mes turime būti visuomet viskam pasiruošę! Kreipiuosi į Jus, vyrai. Gerai žinau, kad daug Jūsų, galbūt, nustojote pasitikėjimo - palūžote moraliai. Dar kartą primenu, kad būkite atsparūs moraliai ir stiprūs dvasiniai, nes LLA kaip anksčiau, taip ir dabar savo darbą tęsia. Taigi švenčiausia visų Jūsų pareiga kuo skubiausiai susirišti su artimiausiu rajonu ar net apylinkės štabu, ar pagaliau su partizanų grupe, veikiančia LLA vardu. Lietuvis patriotas vokiškųjų okupantų metu aktyviai veikęs kaip LLA narys, privalo rasti galimybę susirišti ir pradėti aktyvų darbą prieš lietuvių tautos žiauriausią okupantą - bolševizmą. Mes turime kovoti tol, kol Lietuva bus laisva ir nepriklausoma. Tas nevertas LLA nario vardo, kuris šiuo sunkiu lietuvių tautai momentu sėdi nuleidęs rankas ir laukia stebuklų.

Tikiuosi, kad visi kaip vienas įsijungsime į didelį darbą, į darbą naudingą visai lietuvių tautai ir valstybei. Jūs matote visi, kad bolševikai žvėrišku įsiutimu naikina mūsų tautos geriausius sūnus, griauna ūkį ir papročius, tuo norėdami išnaikinti mus. Tačiau neturi niekas mūsų veikimo nuslopinti! Jų žiaurūs darbai dar labiau turi mus užgrūdinti naujiems laimėjimams.

Tad, vyrai, į darbą! Nei vienas nepasilikime nuošaliai sėdįs, o ateityje neįrodinėkime to, ko nebūsime padarę ir verti. Laisvės valanda artėja. Reikia vienybės ir ištvermės. O kad tas būtų, tai lai būna prisimintini šie šventi žodžiai: "...vardan tos Lietuvos vienybė težydi..."

19451.28 JK
vietovė.

LLA Alytaus Apylinkės
VADAS

2. LLA Alytaus apylinkės vado 1945 02 06 instrukcija Nr.1 apie apylinkės organizacinę struktūrą

Slapta

LLA Alytaus Apylinkės Vado
Instrukcija Nr.1

Skaito: Rajonu, Grupių ir Būriu Vadai

Pradėjus veikti LLA vardu partizanams, aiškumo dėliai vadovautis šia instrukcija.

1.    Apylinkės veikimas suskirstomas šitaip:

a/ Apylinkės štabas, kurio veikimas apskrities riba, b/ Rajonų štabai, kurių veikimas v^sčių riba, c/ Grupių štabai, turintieji daugiau kaip būrį žmonių ir d/ Būrių štabai, turintieji ne mažiau 10 ir ne daugiau 25 žmonių.

Rajonui vadovauja Apylinkės vado paskirtas asmuo, kuris sudaro štabą iš šių skyrių. Organizacinio, ginklavimosi, žvalgybos-ryšių ir ūkio. Organizacinis skyrius rūpinasi darbo organizavimu. Ginklavimosi skyrius -ginklavimu. Žvalgybos-ryšių rūpinasi sekimu apie priešą ir kitų žinių tiekimu bei ryšio palaikymu. Ūkio skyrius rūpinasi ekonominiai, kaip aukomis ir pan. Visi šie skyriai privalo palaikyti glaudų ryšį su atatinkamais skyriais Apylinkės štabe. Tokiems skyriams vadovauti skiria Rajono vadas gabesnius narius, kurie tampa skyrių vedėjais.

Grupei vadovauja - Apylinkės Vado skirtas asmuo, kuris sudaro Grupės Štabą iš būrių vadų bei skyrininkų ar net iš eilinių narių - partizanų. Grupė susideda ne mažiau 25 ir ne daugiau 60 žmonių.

Atskiram būriui t.y. nepriklausančiam Grupei, taip pat vadovauja Apylinkės Vado skirtas asmuo ir sudaro atskiro būrio štabą iš skyrininkų ar šiaip gabesnių narių -partizanų.

2.    Rajonams, Grupėms ir Atskiriems Būriams vadovaujantieji asmenys su Apylinkės Štabo žinia, yra jų vadai.

3.    Perskaičius ir kas liečia pasižymėjus, instrukciją sunaikinti arba gerai paslėpti. Už išleidimą viešumon bus taikoma griežčiausia bausmė.

1945m. vasario mėn. 6d.

JK Vietovė.    Apylinkės Vadas

3. LLA Alytaus apylinkės vado 1945 02 25 įsakymas Nr.2 dėl partizanų drausmės palaikymo

LLA Alytaus Apylinkės Vado
Į s a k y m a s  Nr.2

Rajonų, Grupių ir Atskirų Būrių Vadams
JK vietovė, 1945.11.25

Drausmei, susiklausymui ir lietuviškam-partizaniniam vardui išlaikyti įsakau:

1.    Tuojaus turi būti įgyvendinta griežta ir sąmoninga karinė drausmė ir susiklausymas.

2.    Dalinių vadai bus atsakingi prieš aukštesnę vadovybę, jei nesugebės sąmoningai įgyvendinti karinės drausmės ir susiklausymo.

3.    Eiliniai kovotojai - partizanai privalo griežtai pildyti sąmoningus tiesioginių vadų paliepimus ir nurodymus.

4.    Griežtai draudžiu vartoti svaiginamuosius gėrimus, be normos girtuokliavimas visuomenės tarpe žemina LLA partizano vardą. Be normos girtuokliaujančius bausti dalinio vadams arba pristatyti aukštesnei vadovybei.

5.    Nusižengusius karinei drausmei, neklusnius ir nepataisomus girtuoklius bausti visu griežtumu, bet bausmė turi būti sąmoninga ir pritaikyta nusikaltimui.

6.    Paaiškinti visiems nariams ir partizanams, kovojusiems už Lietuvos laisvę, kad darbas yra garbingas ir žinomas visam kultūringam pasauly. Kad visur ir visada jų pasielgimas turi būti gražus ir padorus.

7.    Visų švenčiausia pareiga būti tikraisiais Lietuvos Laisvės gynėjais taip, kad savo darbais ir pavyzdžiais įrodytum visuomenei, kad esame dori ir garbingi Tėvynės sūnūs. Kad nei vienas nežiūrėtų į mus kaip į priešus, kaip į svetimus. Kad bolševikų ir fašištinių vokiečių propaganda subyrėtų.

Šį įsakymą perskaityti visiems nariams ir partizanams, viską nuodugniai išaiškinant.

Apylinkės Vadas

4. LLA Alytaus apylinkės vado 1945 04 20 įsakymas Nr.6 dėl plėšikų ir šnipų sutramdymo

LLA Alytaus Apylinkės Vado
Į S A K Y M A S  Nr.6

Rajonų, Grupių ir Atskirų Būrių Vadams
JK vietovė, 1945.IV.20

Pastebėta, kad apylinkės ribose vaikšto po keturis ir net daugiau ginkluotų vyrų, nesudarydami jokios tvarkos ir drausmės bei priklausomybės aukštesnei vadovybei. Jie plėšikiškai iš ūkininkų reikalauja geriausio maisto, drabužių, samagono, muša tiek kaltus, tiek nekaltus gyventojus ir pan. Kadangi tokie pasielgimai žemina lietuvio, o tuo labiau partizano vardą ir teršia mūsų organizacijos garbę, todėl įsakau:

1 § Neorganizuotai ginkluotus, kurie tiesiog užsiima banditiniais veiksmais, o tautinių tikslų nesiekia ir neturi pasiryžimo siekti, tuojaus nuginkluoti, o jiems įvykdyti mirties bausmę. Tačiau prieš tai turi būti nuodugniai ištirtas faktas ir jei reikalinga įvykdyti mirties bausmė, tai sudaryti bylą. Mažiau nusižengusiems galima prileisti pasitaisymo sąlyga priimant į partizanus ir laikant po priežiūra, nustatant terminą.

2§ Atsirado ir tokių silpnavalių, kurie palūžo dvasiniai ir susmuko moraliai, pasitraukdami iš pasirinkto aiškaus partizaninio kelio arba sugauti prisipažįsta ir išdavinėja savo draugus. Tokie tampa laikinais bolševikų tarnais ir lieka amžinais lietuvių tautos išdavikais. Pabuvę pas bolševikus ir gavę tam tikrus tikslus vėl išeina į partizanus, todėl griežtai draudžiu priimti nežinomus asmenis, o priimamus turi pagarantuoti du gerai patikimi asmenys. Sučiupus tokius išdavikus nedelsiant įvykdyti mirties bausmę ir apie tai pranešti apylinkės štabui.

3§ Vadai įpareigojami nuodugniau išaiškinti tautiškumo sąmonę, kad laisvės valanda artėja, kad karas eina prie galo, kad išdavikiški darbai vėliau ar anksčiau pražudys ne tik jį patį, bet ir artimuosius. Vadų rimčiausia pareiga lavinti partizanus tautiniai ir politiniai, strateginiai, ir kultūriniai, ir doroviniai.

4§ Iš gyventojų nieko brutaliai nereikalauti. Gyventojai tiek apie vadus, tiek apie eilinius partizanus turi susidaryti gerą nuomonę, kad visur ir visada lietuvius partizanus sutiktų su džiaugsmu ir be baimės. Gyventojus reikiamo daikto prašyti, kad paaukotų, o iš priešingai nusistačiusių galima konfiskuoti. Tačiau visur ir visada turi būti elgiamasi mandagiai ir šventai.

5§ Visu griežtumu prisilaikyti ir pildyti iš 1945.IV.18d. Apylinkės Vado instrukcijos N r. 4.

6§ Nusižengę šiam įsakymui bus nubausti visu kariniu griežtumu.

7§ jsakymą perskaito iki skyrininko imamai. Kitiems viską smulkiai paaiškinti.

Apylinkės Vadas

Organizacinio skyriaus
V i r š i n i n k a s

5. LLA Alytaus apylinkės vado 1945 05 02 atsišaukimas į Alytaus apylinkės LLA partizanus dėl tolesnių veiksmų karui pasibaigus

Į Alytaus Apylinkės LLA Partizanus

Brangūs Alytaus Apylinkės LLA nariai ir mieli kovų draugai partizanai, veikiantieji LLA Vanagų vardu. Karas artėja prie galo. Tuo pačiu lėtais žingsniais artėja ir mūsų Tėvynės Lietuvos Laisvės valanda. Fašistinė Hitlerio Vokietija jau nugalėta. Reiškia, kad vienas mūsų ir viso pasaulio pavergėjas sužlugdytas. Tačiau kova dar nebaigta. Mus ir visą pasaulį pavergti kėsinasi Stalinas ir jo vadovaujama bolševikų partija. Tai baisiausias ir sužvėrėjęs mūsų tautos ir viso pasaulio priešas. Jie dar turi šūkį: "Visų šalių proletarai, vienykitės". Jie neišsižadėjo internacionalo ir raudonosios vėliavos, bet tikisi ir siekia, kad internacionalas ir raudonoji vėliava pavergs viso pasaulio tautas, kad viešpataus visam pasaulyje bolševizmas.

Mieli vyrai! Gal vienas kitas nusiminėte dėl Hitlerinės Vokietijos pralaimėjimo. Gal kai kuris išėjote į partizanų eiles ne iš idėjos, bet buvote priversti politinių pasikeitimų. Reiškia, kad tokie buvo suklydę arba suklaidinti fašistinių vokiečių. Gal tokiems šiandien atrodo, kad beviltiška mūsų kova, kad bereikalingas kraujo liejimas, kad mus ir visą pasaulį išgelbėti iš bolševikinės vergovės turėjo uždaviniu fašistinė Vokietija. Ne ! Ir dar kartą ne! Juk LLA nėjo greta su fašistine Vokietija, bet priešingai - kovojo ir prieš ją. LLA kovojo prieš fašistinę Vokietiją, kovoja prieš dabartinį pavergėją - bolševizmą ir kovos prieš visus pavergėjus iki galutinos Lietuvos Laisvės ir Nepriklausomybės. Mes žinome, kad LLA pasiryžo atnaujinti senovės lietuvio ginklo garbę, reiškia pasiryžo iškovoti Lietuvai Laisvę. Mes ir tikime, kad LLA kartu su visa Lietuvių tauta iškovos laisvę su sostine Vilniumi ir Klaipėdos kraštu.

Tad vyrai neklyskite, bet dar drąsiau ir sparčiau ženkite pirmyn, pirmyn į laisvę! Jei buvote kuris fašistinių vokiečių suklaidintas, dabar proga įeiti į tikrą kovos kelią, į kelią kovoti tik už Lietuvos interesus, už lietuvių tautos laisvę.

Dar kartą primenu, kad žlugus fašistinei Vokietijai, kova dar nebaigta. Mes turime kovoti prieš viso pasaulio priešą - bolševizmą. Gal kai kam atrodys, kad mes likome vieni, kad mes bejėgiai ir pan. Pagaliau, kad ir taip! Juk LLA pasiryžo kovoti iki tautos laisvės. Pasiryžo, kad geriau žūti, o ne vergu būti! Reiškia, kovoti iki paskutinio vyro. Tačiau taip nebuvo, taip nėra ir šiandien. Mes kovojome prieš fašizmą, dabar kovojame prieš bolševizmą, tačiau kovojome ir kovosime ne vieni, bet su viso pasaulio tautomis, mylinčiomis savo laisvę ir nepriklausomybę. Mes kovojame šalia Amerikos, Anglijos ir kitų valstybių, ir kovosime tol, kol bus sužlugdytas bolševizmas galutinai. Mes tikime, kad Ameri-

kos demokratinė politika nepavergs tautų, bet duos laisvę, laisvę pilna žodžio prasme, juk tik suteikus pasaulio tautoms laisvę, pasaulyje suviešpataus taika ir ramybė. Tai to yra siekiama ir bus atsiekta.

Vyrail Mūsų kelias - laisvės kelias! Iš šito kelio nors ir sunkiausiu momentu neprivalome iškrypti. Mes ėjome, einame ir eisime pirmyn, o teisėtas kovas ir žygius visuomet laimino, laimina ir laimins Visagalis Dievas. Ir toliau mes sakome, kad geriau žūsim - tačiau vergais nebūsim!

1945.V.2.           LLA Alytaus Apylinkės
JK vietovė          VADAS