SAVISAUGOS BATALIONŲ KARIŲ LAIŠKAI
LITERATŪRINIS PUSLAPIS
//Tęsinys. Pradžia Nr. 14./
Parengė Rimantas Zyzas
Savisaugos bataliono kario Juozo laiškas namiškiams
Rytai, 1943m. lapkričio 22d.
Mylimas, broliuk Kaziuk, ir visi brangūs namiškiai!
Nuoširdžiai dėkoju už laišką ir naujienas ir sveikinu. Labai malonu, kad parašai daug naujienų. Tai esu išsiilgęs aš Jūsų visų, kad nežinau, kaip pasakyti. Aš esu sveikas ir linksmas, gyvenu gerai. Tik labai daug darbo. Ir didelės kautynės. Dabar esu paskirtas prieštankinėje baterijoje, tai dar daugiau darbo, o gyvybei tai dar didesnis pavojus. Su Jonu labai retai susirašinėjam, per 2 mėnesius tik vieną laišką iš jo gavau, o tai kelis parašiau. Rašo, kad daug turi darbo ir truputį sirgo. Dabar yra sveikas, tai daug naujienų neturiu ką rašyti.
Taip gyvenu gerai. Dabar esam priskirti prie vermachto, jau nebe policijai priklausom. Labai gražioj vietoj gyvenu mieste, tik orai tai labai blogi, šąla, atleidžia ir sniego buvo prisnigę, dabar vėl nuleido. Tai naktį pasninga truputį, dieną vėl nuleidžia, tai purvo iki kelių. Tai taip leidžiam diena po dienos. Dabar turim apsupę vieną armiją rusų, jau baigiam sunaikinti. Tai daug mūsų naudai bus, labai smarkiai vokiečiai puola rusus. Didelių nuostolių rusai turi. Atostogų tai nežinau kada parvyksiu. Gal jūs sukombinuosit kaip nors, prisiųskit telegramą, kad tėvelis ar mamytė silpna, tai gal greičiau gausiu. Jeigu siųsit, tai siųskit tokiu antrašu: Feldpostnumer 12951 "A", "Vadui",-tai toks antrašas telegramos. Tai daugiau nieko neturiu ką rašyti, nes labai vėlus vakaras, noriu miego, jau 12 valanda. Tai siunčiu visiems girsudiečiams /?/, draugams ir panoms daug labų dienų ir Mockūnui. O Jums visiems, brangūs namiškiai, ir Tu, mylimas broliuk Kaziuk, likit sveiki manęs aplankyti, ir aš lieku sveikas, laukdamas greito pasimatymo ar atsakymo iš Jūsų.
Tavo mylimas brolis Juozas
LVOA. F. 1771. Ap.1. B.128. L.164.
P.Pucevičiaus laiškas
Silgionių km., Raižių paštas, Alytaus apskr., 1943m. lapkričio 30d.
Brangus Lietuvos kary!
Sveikinu Tave, brangus kary, ir paduodamas savo ranką, linkiu laimės ir geriausio pasisekimo kovoje prieš bolševizmą. Jūs, brangūs kariai, dar toli Rytuose stovite Tėvynės sargyboj ir saugojate mus nuo bolševizmo, kurio tikslas sunaikinti mūsų kraštą, o mus, tautiečius, išžudyti arba išsklaidyti Sibiro taigose. Jūs, kariai, jau virš dvejų metų kaip naikinat komunizmą, kirsdami stipriausius smūgius, atkeršydami už išvežtus ir nužudytus Lietuvos sūnus.
Bet bolševizmas vis dar nenori atsisakyti nuo mūsų krašto sunaikinimo, nes jiems patinka nekaltų žmonių rauda ir aukos, bet mes, lietuviai, to neprisileisim, ir mums, lietuviams, yra tik vienas kelias - stoti į vieningą kovą prieš bolševizmą ir ginti savo tėvų žemę.
Pas mus šiaip nieko naujo, tik jau kartais krinta baltosios snaigės, kurios lyg pasako, kad jau ateina šaltoji žiema ir didžioji šventė - Kalėdos. Bet šios šventės nebus tokios linksmos, kokios buvo prieš keletą metų, kuomet kiekviena lietuviška šeima sėsdavo prie Kūčių stalo su linksma šypsena veiduose, džiaugdamiesi sulaukę linksmos šventės. O per šiuos kelerius metus daug kas pasikeitė lietuvių gyvenime, daug yra šeimų, iš kurių tarpo daug yra atsiskyrusių, daugelis tėvų netekę savo sūnų ir daugelis yra našlaičių, kurie netekę savo mylimų tėvelių. Ir tos šeimos sės prie Kūčių stalo su liūdnomis šypsenomis veiduose, ir ne vienai motinėlei byrės graudžios ašaros iš akių. Jai gaila mylimo sūnelio, kurio neteko prieš dvejus metus, jai gaila už tai, kad jis, jaunas būdamas, niekuo nekaltas sūnelis buvo čekistų žiauriai mušamas ir išvežtas iš namų, jai gaila už tai, kad ji negalėjo su juo atsisveikinti, negalėjo apkabinti jo paskutinį kartą, kad jo jau daugiau nebematys.
Daug yra ir tokių motinėlių, kurios, atsisėdę prie Kūčių stalo, laužydamos Dievo pyragėlį, laimins savo sūnelį, kuris kovoja toli Rytuose su bolševikais. Ji laimins ir linkės jam laimės kovoje ir gyvenime ir lauks jo sugrįžtant, ir tuomet bus ji laiminga, linksma, kada jos sūnus sugrįš, nugalėjęs komunizmą, kaip pergalėtojas. Ji nori sulaukti savo sūnelio sugrįžtant, ji nori apkabinti savo rankomis savo sūnelį ir tarti: "Tu, mano sūneli, esi kaip ąžuolas plačiašakis išsilaikęs ir dar kitus užstojęs audros metu".
Bet mes, tautiečiai, kurie dar gyvename tėvynėje vis tik galėsim linksmiau pasidžiaugti, o Jūs, kariai, gal tuomet sėdėdami apšarmojusiame bunkeryje ar brisdami sniegu, naikinsit bolševikus, atremdami jų puolimus, bet Jūsų kova yra teisinga, tepalaimina Aukščiausiasis Dievas Jūsų žygius.
Šįkart baigsiu, jau gavau antrą Jūsų laišką ir už tai Tau, Jurgut, dėkui.
Lauksiu dabar iš Jūsų laiško ir prašau parašyti ką iš karių gyvenimo. Lik sveikas, brangus Jurgi.
P.Pucevičius
LVOA. F.1. Ap.1. B.113. L.46-47.
S.Ragausko laiškas broliui R.Ragauskui
Raginavos vnk., Imbrado paštas, Zarasų aps. 1943m. lapkričio 29d.
Labai dėkoju Tau, Romuk, už laišką. Ir Tave atsiprašau, dovanok man, kad aš nepasiskubinau Tau atrašyti laišką. Iš Aleksandro laiškų negaunam. Pas mus nieko tokio naujo, tankiai matom liepsnas, banditų gūžtas. Pas mus banditų buvo atsiradę iš savų maskoliukų. Pažįsti Karalkovą Joną, jis buvo savanoriu išvykęs į vlasovcus, gavęs ginklą, pabėgo ir pasiėmė savo jaunesnįjį brolį ir susidėjo su kitais banditais ir pradėjo plėšikauti, galų gale juos surado vienoj vietoj, jie pabėgo. Paskui rado likusius ten juos ir padėjo /?/. Šiaip būna tankiai komisija, paima jaunus ir pagyvenusius vyrus, katruos veža į Vokietiją, o jaunus į batalioną. Povilas Petkevičius išvažiavo į Vokietiją, nes jam davė pasirinkti, kur nori. O šiaip visi beveik stojo į policiją. Iš mūsų darbininkų irgi kai kuriuos paėmė, o manęs dar nekliudė, tai sėdžiu namuose, ausis suglaudęs. Ale, ką gi darysi, jeigu reikalaus, tai jau reiks stoti gal į policiją, o kur, Romuk, geriau, kaip Tu žinai, kaip senas karys. Vokietijon nesinorėtų važiuoti, toli į svetimą kraštą. O į policiją reikia pirma prašymą paduoti policijos vadui, kol dar į komisiją nestojus, o komisijoj, kur paskiria. Tai ir nežinau, ką daryti, o gal dar namuose.
Tai, Romuk, aš šiuo kartu ir baigiu, nes neturiu ką Tau naujo rašyti. Siunčiu Tau nuo visų širdingiausius linkėjimus, kartu įdedu ir mamytės laišką.
Laukiu iš Tavęs atsakymo.
S.Ragauskas
LVOA. F.1. Ap.1. B.128. L.103.
Iš G.Plytnikaitės laiško I.Krasnodamskiui
Aukštadvaris. 1943m. gruodžio 8d.
Brangus Lietuvos kary!
Širdingai dėkoju Jums už laišką, kurį nuo Jūsų gavau, kur netingėjot parašyt nepažįstamai lietuvaitei. Labai dėkoju už tuos kelis žodelius, kuriuos nuo Jūsų
išgirdau...
Kalėdos artėja, artėja, bet tokios nelinksmos, tokios negarbingos. Dar nėra laisva Lietuva, ir pasakykit, kada sulauksim tą linksmą naujieną, kad būtų laisva, ramu ir jauku. Tada tai švęstume linksmai Kalėdas ir kitas šventes. Nors toli toli tolimieji rytai, bet kartais mintimis apibėgu, nors giminių nėra, bet draugai artimi.
...Laikyk, brolau lietuvi, tą sunkią naštą, kuri slegia Jūsų pečius, nenusimink, broleli, gal neilgai kęsi vargelį, gal greit sugrįši į mūsų šalelę, tada gyvensi ramiai ir gerai. Joks liūtas nebestaugs ant mūsų.
Sudie, laukiu atsakymo kuo greičiausiai.
G.Plytnikaitė
LVOA. F.1. Ap.1. B.113. L.22.
Alekso (pavardė neįskaitoma) laiškas Povilui Gedminui
Vaiguva, 1943m. gruodžio 9d.
Brangus Tėvynės Gynėjau!
Ak, kaip jaučiuos laimingas, gavęs nuo Tavęs laišką. Nes žinau, kad esi gyvas. Jaučiu, kad gyveni kaipo karys fronto sąlygomis, bet vis dėlto radai minutę laiko suteikti žinių apie save, kurių taip laukiau.
Mes gyvenam labai gerai, žinoma, čia tenka garbė Tau ir Tavo ginklo draugams, nes Jūs mus saugojat nuo baisaus raudonojo teroro.
Mielas drauge Povilai, Tu už mus aukoji savo sveikatą, jaunystę, net brangiausią savo turtą gyvybę, dėl to, kad mes gyventume laisvi. Mes Jums už tą neapsakomą vargą, už tą didvyrišką pasiaukojimą niekuomet neatsilyginsime, dėl to, kad čia yra skaičiuojama ne milijonai valiutos, bet brangios jaunuolių gyvybės.
Mums belieka Jūsų didvyriškais darbais didžiuotis, pasisekimais džiaugtis, Jūsų nelaimėmis liūdėti. Mano vienintelis troškimas Tau, Povilai, palinkėti, kad Tu, atstovaudamas mūsų didvyriškiems lietuvių kariams, nugalėtum tą amžiną mūsų tautos priešą ir sveikas grįžtum į savo mylimos tėvynės žemę, į tą žemę, už kurią tu prakaitu ir krauju kovoji.
Daug džiaugsmo ir laimės per Kalėdų ir Naujųjų metų šventes. Iki malonaus pasimatymo!
Aleksas
P.S. Povilai, Tau viena mergaitė įdėjo rūtų, nors gal tu jos ir nepažįsti, bet ji, kaipo savo tėvynės gynėjui siunčia prisiminimui tautišką gėlę ir linki, kad būtum ištvermingas ir, nugalėjus piktą priešą, grįžtum į savo tėvynę. Onytė.
Aleksas Sakai/.../(pavardė nejskaitoma)
LVOA. F.1. Ap.1. B.107. L.39.
Iš Joanos Zabukaitės laiško Nepažįstamam kariui
Vaitkūnų k. (Utenos apskr.), 1943m. gruodžio 9d.
...Kuklus kary, tautos sūnau, Tu išgirdai šaukiančios tėvynės balsą ir viską palikai. Palikai savo brangią tėvynę ir tėviškę, palikai nebaigtą varyti vagą, išėjai nugalėt ar mirt, kad tavo tėvynė daugiau nematytų vargo ir kad svetimųjų koja nemindžiotų žaliųjų rūtų šalies, kad Gedimino kalne plevėsuotų trispalvė. Visa Tau, kary, yra brangu, ir už tą visa Tu kenti Rusijoje, kenti kovodamas su raudonuoju priešu.
Sveikinu Tave, nepažįstamas kary, ir linkiu Tau laimės ir ištvermės kovose, linkiu greičiau nugalėti priešą ir greit grįžt į tėvynę.
LVVOA. F.1. Ap.1.'B.111. L.14.
I.Valaitytės laiškas Nepažįstamam kariui
Vilkaviškis, 1943m. gruodžio 10d.
Sveikinu Tave ir linkiu linksmai ir laimingai praleisti Šv. Kalėdas, kurios neužilgo atlankys mus. Mums Kalėdos suteikia daug džiaugsmo, gal ir Jums suteiks jo taip pat.
Mes esame laimingi, nes galime linksmai ir laimingai švęsti Šv. Kalėdas, nes Jūs, negailėdami savo gyvybės, ėjote ginti Lietuvą nuo bolševizmo. Po kiek laiko Jūs gal grįšite laimingai į Tėvynę, parnešę laimės vainiką, o kiti gal gulės šaltoje žemėje ir ilsėsis.
Aš linkiu Jums kuo daugiausia laimės praleisti Šv. Kalėdas.
Sudiev, mylimas Kary! Aš lauksiu laiško.
Vilkaviškio gimnazija, III a klasė.
LVOA. F.1. Ap.1. B.106. L.13.
A.Vilkelytės laiškas Nepažįstamam kariui
Alytus, 1943m. gruodžio 10d.
Tėvynės meilė nemari! Tai vienintelė amžinai gyva idėja, gimusi kartu su pasauliu ir išnyksianti kartu su juo.
Nepažįstamas Kary!
Jau žiema atėjo ir jos pilkos dienos. Visur liūdna ir nuobodu. Šaltis sukaustė žemę ir apdengė sniegu, o mums, lietuvaitėms, pasidarė graudu, kad mūsų broliai lietuviai vargsta tolimuose Rytuose. Bet gal dievas duos, Jūsų vargas pasibaigs laimėjimu.
Nežinau, kam teks šitas menkos vertės popierėlis, todėl nežinau, ar pataikysiu į temą. Mes, lietuviai, gyvenam dar kol kas labai gerai, tik, žinoma, palyginus pagal karo laiką. O ypač gerai gyvena mūsų moksleivija. Mokyklose darbas eina taip, kaip normaliais laikais. Tik, žinoma, mūsų brangių karių dėka. Jei ne Jūs, brangūs kariai, tai ir mes sėdėtume kur nors.
Kadangi artinasi Kalėdų šventės, tai aš linkėčiau laimingai Jums jų sulaukti. Po švenčių parašysiu daugiau ir gal įdomiau, nes dabar rašau, nežinodama Jūsų asmens charakterio. Tai nenoriu iš pirmo karto daug plepėti. Galbūt Jums moterų kalbos visai nepatinka. Jeigu turėsite noro su manim susirašinėti, tai parašykit savo asmens charakterį ir bruožus. Kas Jums patinka ir kas nepatinka.
Galėčiau dabar apie save parašyti, bet spėsiu kitą kartą. Pirma noriu sužinoti, koks buvo atgarsis į mano žodžius. Turiu prisipažinti, kad esu mokinė. Mokaus Alytaus gimnazijoje, kurioj klasėj, man atrodo, nesvarbu. Bet jei bus įdomu, vėliau parašysiu.
Dabar aš Jūsų prašau parašykit, kaip verda gyvenimas fronte.
Iki laimingo pasveikinimo laišku.
Mokinė Albina
LVOA. F.1. Ap.1. B.106. L.15.
Kaunietės Jonės Šembergaitės laiškas Stasiui Jurgučiui
1943m. gruodžio 10d.
Gerbiamas Stasy,
Malonu gauti iš mus saugojančio ir sunkiai vargstančio kario laiškutį, kuris visada žiūri mirčiai į akis.
Jūs rašote, kad daug kovos draugų guli šaltoje Rusijos žemėje. Aš noriu
paklausti, ar tas jų pralietas kraujas atneš Lietuvai laimę, ar galės ji vėl būti laisva?
Jūs, Stasy, nemanykite, kad mums, likusiems namie, jau gera. Tai brangi mums Lietuvos žemė, brangus kiekvienas jos kampelis. Mes džiaugiamės tik Lietuvos pavasariu ir vasara, bet pasakykite, ar galėsime ilgai ja džiaugtis. Ar neužgniauš mūsų džiaugsmo stipresnis už mus...
Sakykite, kodėl nieko nepasipasakojate apie save? Dovanokite už tokį klausimą, bet aš esu žingeidi ir noriu žinoti truputį daugiau apie Jus. Parašykite iš kur Jūs, ar seniai fronte?
Kaune dabar nieko nėra įdomaus, nes dienos yra bjaurios ir reikia daugiau kambary sėdėti.
Linkiu Jums sulaukti Kalėdų švenčių ir N. Metų. Linkėjimai Jūsų ginklo draugams.
Nepažįstamoji Jonė
LVOA. F.1. Ap.1. B.126. L.11.
Vilkaviškio gimnazijos II a klasės mokinės S.Janavičiūtės laiškas Nepažįstamam kariui
Vilkaviškis, 1943m. gruodžio 11d.
Lietuvos broli,
Su artėjančiomis ir linksmomis šventėmis sveikinu Tave, mielas Lietuvos kary. Nors ir rašau gana anksti, bet laišką turbūt gausit pavėluotai. Jūs galvojat, kad Lietuvos sesės užmiršo Jus, bet vis dėlto jos stengiasi Jus pralinksminti su savo laiškeliais bei siuntinėliais. Aišku ir gimnazija neatsilieka, kiekvienoje klasėje, vos tik mokytojams pranešus, ėmė nešti knygų, popieriaus ir kt.
Pas mus dabar viešpatauja šaltas žiemos laikas. Medžiai apsivilko baltais rūbais - šerkšnu. Darželiuose, kur seniau žydėjo gėlės, dabar stūkso tik raželiai. Aš po pamokų einu čiuožti bei pas drauges rašyti laiškus į frontą. Aš žinau, Jums yra skaudu, kad negalėsite būti šitose Kalėdose pas savo namiškius,-brolius, seseris, tėvus. Bet Jūs grįšit, nenusiminkit, tik nugalėsite mums didžiausius priešininkus - bolševikus.
Žinoma, aš prašyčiau parašyti man, kaip Jūs gyvenate? Kokia pas Jus gamta? O jeigu tai galėtumėte, tai man būtų didžiausias malonumas. Na, bet ilgai nevarginsiu Jus, nes paskui nespėsite nei perskaityti.
Su pagarba. Lauksiu atsakymo.
Silvija Janavičiūtė
LVOA. F.1. Ap.1. B.128. L.160.
Savisaugos bataliono kario Vytauto Simaškos laiškas draugui Antanui Navikoniui
Mackonių k. (Ukmergės apskr.), 1943m. gruodžio 11d.
Širdingai sveikinu Tave ir linkiu kuo geresnio pasisekimo savo gyvenime, galbūt diena po dienos ir aš atvyksiu, bet prašau pasveikinti nuo manęs draugus ir visus pažįstamus. Mane iš sveikstančiųjų kp /kuopos/ vėl siunčia į dalį, bet aš kaip trečios Kalėdos namie nebuvęs, norėčiau nors jas praleisti namuose. Kaip pavyks, nežinau. Daug ko nekombinuosiu, esu sveikas, pabėgti negalvoju. Tuojau atvyksiu į Rytus. Gal Jūs apie mane visai ką kita pagalvojot, ką nors, kad ne taip yra, kaip buvo kalbėta, bet dabartinėse aplinkybėse kitaip ir būti negali. Jeigu aš Jums nei vienam nepadariau blogai, niekur neužkirtau kelio, prašau man visa tai atleisti. Sugrįžus, esu ne tam žmogus, bus viskas sutvarkyta ir padoriai atlyginta. Tau rašau dabar antrą laišką, bet iš Tavęs gavau labai trumpą/atsakymą/, matyt, tu būsi negavęs manojo pirmo laiško.
Aš gyvenu gerai, esu sveikas ir linksmas, bet labai ilgu man be Jūsų, Jūsų pasiilgau visų, o labiausiai Tavęs. Pas mus dabar yra adventas, smagumų dabar jokių nėra, bet gyventi galima. Tad linkiu Tau, kiek Jūsų sąlygos leis, linksmai praleisti šventes, Kūčias, kurias pernai kartu valgėme, šiemet gal neteks valgyti kartu, bet valgant mintimis, aš manau, teks prisiminti ir mūsų draugystę, ir bendrai išgyventas laikas mus suartins nors mintimis, tad ir sudie, sudie.
Tavo draugas Vytautas Simaška
LVOA. F.1. Ap.1. B.116. L.7.
Panevėžio žandarmerijos kuopos puskarininkio J.Petrausko laiškas J.Riaubai
Rokiškis, 1943m. gruodžio 12d.
Sveikas Juliau!
Juliau, rašau Tau šį trumpą laiškutį iš pasiilgimo savo kuopos draugų. Gaila, kad aš negaliu būti Jūsų tarpe. Kaip būtų malonu kartu gyventi ir kartu išgerti, kaip kad išgerdavome bunkeryje.
Tu man sakei, kad aš gailėsiuos, kai važiavau į kursus. Dabar tas viskas išsipildė. Nors kursus baigiau labai gerai, bet kas iš to, ir kas iš tų laipsnių, kad negaliu būti su savo senais ginklo draugais. Nors mes ir išvažiavome iš mūsų kuopos dviese, dabar likau vienas, nes savo draugą reikėjo paguldyti į juodą žemę. Jis buvo sužeistas Biržų apskrities miškuose, ir, pagulėjęs porą savaičių ligoninėje, mirė. Todėl aš ir noriu grįžti į savo batalioną, nes kol buvome Rytuose, tai neteko tiek daug įvairių medžioklių kaip Lietuvoje. Ir Lietuvoje šernai visai kitokie, visai kitoki kaip Rusijoje. Jie visai nesiskaito su gyvybe, eina iki vieno, bet gyvas nepasiduos. Daugiausia tenka rasti desantininkų, kurie atvežti iš Rusijos arba šiaip kokie komunistai. Ir jie visi ginkluoti automatiniais pistoletais ir lengvais rusiškais kulkosvaidžiais, visi ginklai 1943 metų laidos. Ne tik vyrai būva, bet ir moterų yra. Prieš porą dienų pavyko vieną gaują likviduoti, vieną nušovėme prie bunkerio, keturi buvo sunkiai sužeisti, 3 mergos, 2 vyrai pasidavė gyvi, ir visi buvo atvežti iš Rusijos.
Dabar, Juliau, parašyk man, kas dedas pas Tave, kaip gyveni ir kaip gyvena Jonas K. ir visi kiti antro būrio kariai. Juliau, perduok linkėjimus Jonui, Petrui ir visiems antro būrio ginklo draugams.
Tavęs pasiilgęs Jonas
LVOA. F.1. Ap.1. B. 128. L.107.
R.Neimanto laiškas J.Girdžiūnui
Skuodo valsč., 1943m. gruodžio 12 d.
Sveikas gyvas, mielas drauguži!
Sveikinu Tamstą per šį margą laiškelį, linkėdamas daug daug laimės Jūsų gyvenime. Linkiu aš Tamstai laimingai praleisti šventes. Mes esame labai Jūsų išsiilgę, dėkoju už Jūsų laiškelį, kurį gavau š.m. Xll.8. Mes gi, drauguži, gyvenam neblogai, kol kas linksmai, samagono netrūksta, į karą dar nereikia eiti, toliau nežinom, rusų pas mus yra daug: prie Arlaukio yra 2, prie Baužio - 4, prie Narmonto - 2, prie Girdžiūnų - 3, kožname kaime yra... Pas mus nieko naujo nėra. Kada, drauguži, parvažiuosi, mes labai Jūsų įąukiam. Gal kada prisieis ir mums atvažiuoti pas tamstą, drauguži, tų bolševikų pamušti, taip neišeis juokais mums, jūs vieni nesumušite tuos bolševikus. Kaip, mielas drauguži, būtų mums linksma, kad mes visi praleistumėm Šv. Kalėdas prie vieno stalo. Mes sugyvenam neblogai ir su tamstos broliais, bet, drauguži, mudu sugyvenom dar geriau, gal ateis tie laikai, kad ir vėl gyvensim visi. Aš norėčiau paklausti Jūsų, ar toli gyvenat Rusijoje? Daugiau nieko nežinau, linkim mes Jums geriausio pasisekimo sumušti tuos bolševikus ir laimingai parvažiuoti namo. Parašyk dar kokį laiškelį man, kaip būsit jūs praleidę šventes. Sakysiu sudiev, sudiev, pasilik linksmas ir sveikas mano aplankytas.
LVOA. F.1. Ap.1. B.128. L.24.
O.Puodžiunaitės laiškas Nepažįstamam kariui
Biržai, 1943m. gruodžio 12d.
Nepažįstamas kary!
Galbūt ir nustebsi, brangus kary, jei mano laiškas aplankys Tave. Bet gyvenimas kartais mėgsta įvairiausias išdaigas ir kartais apdovanoja netikėtumais...
Mūsų Tėvynė graži po baltučiu snaigių nuometu, sesių dainoj ir pavasario žieduos. Kas jos nemyli? Kas neaukoja jai savo ugningos jaunystės jėgų? Mielas kary, juk ir Tu tos meilės ugnies vedamas atsidūrei Rytuose, Rusijos sniegynų plotuose. Žinau, kad ten toli, Rusijoj vargsta ne vienas ir ne du, bet daug brolių lietuvių. Ne vienas jau iš savo stingstančių rankų paleido ištikimą draugą šautuvą. Ne vieno krūtinę gal jau užbėrė svetima žemė.
Bet juk išgirs Aukščiausiasis Jam siunčiamas maldas, išklausys skundus, nušluostys motinų ašaras.
Broliai lietuviai, grįžkit su pergale veiduose, su laime lūpose. Jūsų laukia Tėvynė. O jaunosios sesės sutiks Jus su šilo gėlėm ir džiaugsmu širdy.
O dabar tik...nuoširdžiausi sveikinimai Tau, mielas kary, iš mūsų mažutės Tėvynės Kalėdų švenčių proga. Tegu varpų garsai suteikia jėgų baigti pradėtą kovą, o užgimęs kūdikėlis tepadeda Tau laimingai grįžti į Tėvynę.
Nepažįstama Onutė Puodžiūnaitė
LVOA. F.1. Ap.1. B.118. L.44.
B.Raškauskaitės laiškas J.PIeškai
Kaunas, 1943m. gruodžio 12d.
Mielas Juozai!
Jau artėja Kalėdų šventės, bet Tu jų negalėsi švęsti čia, Tėvynėje, nors kaip labai trūksta to, Tavo jauna širdis, bet deja... To žiaurus likimas nenori. Tu su daugeliu ginklo brolių jas švęsi niūriame bunkeryje arba net kur kausies rusiškose pelkėse su banditais. Nebus Tavęs namiškių tarpe prie baltai apdengto Kūčių stalo. Tavo, Juozai, kėdė bus tuščia... Neprišauks - neatkvies Tavęs iš tolimų Rytų motutės maldos ar skruostais riedančios graudžios ašaros... Jie be Tavęs laužys baltą plotkelę ir ją dalins tarp savęs. O tu Juozai... Ach, žiaurus likime!
Tylią Kūčių naktį, kada didelės baltos snaigės kris ir palengva dengs kraujo klanus... Kada bažnyčių varpai gausdami šauks visus į piemenėlių mišias.
Negirdėsi, mielas Juozai, jų gaudimo, nors aidas ir toli tą žinią skelbs...
Tą tylią naktį daug brolių gyvybių užges su paskutiniu žvakių spindėjimu... Nematys jie daugiau Tėvynės, tos bočių šalies, kur motulė sengalvėlė su baltu nuometu ant galvos mokė skaityti lietuvišką knygą.
O Tu su daugeliu kitų pasiliksi kovoti dėl Tėvynės laisvės. Juk jos niekas mums kaip išmaldos neduos, bet tai su kova, su savo pergale/?/.
Juozai, užslopink savo širdyje tą neapykantą ir liūdesį, tą gilų, gilų ilgesį... Tegu Tau Tėvynės prisiminimas palieka gražias žydinčias, niekuomet nevystančias gėles. Ir tegul Tavo širdis užmiršta šių dienų vargus ir nors Kalėdų šventėse džiaugiasi tyruoju džiaugsmu.
O mano mintys visuomet bus su Tavim, jos saugos Tave Kūčių naktį... Kuri gali būti kaip ir visos kitos klastinga...
Juozai, jau atskuba Naujieji Metai. Ką jie gero pažadės brangiai Tėvynei? Tegu su senais metais baigiasi visi vargai. O Tėvynei, tai Didvyrių žemei, pateka laisvė, brolių krauju iškovota.
Geriausių linkėjimų švenčių proga Tau ir Tavo draugams iš Tėvynės.
Tavo sesė Birutė
P.S. Dovanok, kad vadinu vardu, bet juk esam tautiečiai, tad venkim "Jūs", "Tamsta" ar panašiai. Viens kitą vadinkim vardu, gerai?
Birutė
LVOA. F.1. Ap.1. B.118. L.34.
J.V. laiškas Stasiui Jurgučiui
Klepočiai, 1943m. gruodžio 12d.
Brangus švogerėli!
Sveikiname Jumis mano visa šeimyna su Šventomis Kalėdomis ir linkime nuo Dievo geros laimės, sveikatos ir ištvermės kovoje prieš komunizmą ir laimingai sugrįžti į savo tėvynę. Dabar parašysiu apie savo krašto naujienas. Jūsų tėvelis šiandien išvyko į Kauną ligoninėn,- ta pati liga, daug kartų buvo, bet jau dabar geriau nesijaučia. Veronika irgi buvo labai susirgusi, bet jau dabar truputėlį geriau, taisosi, pradėjo vaikščioti. Dabar gi pradėjo banditai ir mūsų kraštą lankyti, pirmiausia atėjo Turčionyse pas Prėskienį, Žebrį Julių, pagalbinis policininkas buvo, atėmė ginklus, sumušė ir išėjo. Vėliau atėjo Jočiūnuose /?/ pas poną, irgi paėmė drabužius ir mėsą, vėliau atėjo Vertelkoj pas Kudarauską, du kartus buvo paėmę drabužius ir mėsą. Man gi parašė anonimą grasinimo laišką su išpaišytais grabais, bet kol kas dar neatsilankė.
Laukiu, nežinau ką daryti, ar grįžti į policiją, ar į savisaugą, ar laukti namuose svečių. Žodžiu sakant, pavojus visur. Žinoma, kad aš turėčiau savo apylinkėj tokių žmonių kaip aš, tai būtų gerai, manau, kad apsidirbtume, bet kadangi gyvenu tarp tokių mulkių, gali man greit prisieit žūti. Banditai randasi iš vietinių, komunistų vadovai ir gerai ginkluoti automatais. Taigi prašau švogerio patarimo, ką daryti? Dabar prašau švogerio prisiųsti markes /ženkliukus/, tai prisiusime lašinių. Jeigu aš ir nesulaukčiau Jūsų laiško gyvas, prisiųstų mano šeimyna, gal visų neiššaudytų? Tuo ir baigsiu, lauksiu skubaus atsakymo.
Jūsų švogeris J.Valan... (kitos parašo raidės neįskaitomos).
LVOA. F.1. Ap.1. B.128. L.52.
Povilo Juodikio laiškas broliui Feliksui Juodikiui
Paįstrio paštas, Joniškėlio valsč., 1943m. gruodžio 12d.
Brolau!
Rašau, rašydamas laukiu Tavęs parvažiuojant į namus. O labiausiai ant Kalėdų, bus alaus ir šiaip visko. Rašau, rašydamas galvoju, kaip Tu toli atsiskyręs nuo savo namų gyveni. Motutytė Tavęs neužmiršta nė vienos dienos. Taigi motutytė padavė už Tave ant mišių per kunigo kalėdojimą už Tavo sveikatą, kad Tau Dievas padėtų laimingai kovoti ir sugrįžti į namus. Nedėlios dieną buvo už Tave mišios, gruodžio mėnesį 12 dieną. Visi ėjom iš namų į bažnyčią už Tavo sveikatą pasimelsti. Taigi rašau, rašydamas atsiprašau už fotografiją. Tos, kur su kepure, nenusiunčiau Tau, ją aš dėlto pasilikau, bet ne vienas /?/. Pasilikau, taigi motutytė sako nebeturėsiu savo sūnaus pasižiūrėti. Taigi taip ir turime. Jeigu labai reikalinga, tai galiu siųsti. Dar pora žodžių. Rekviziciją atidavėm. Feliksai, Tavo dokumentas mums labai padeda. Mums didelis šiemet buvo palengvinimas. Galioja tas dokumentas iki Naujųjų Metų. Mes norime, kad atsiųstum kitą kitiems metams.
Baigiu rašyti, Brolau. Lauksim ant Kalėdų, spaudžiu dešinę, linkiu laimingiausio.
P.Juodeikis
(Laiškas išsiųstas iš Paįstrio pašto, Joniškėlio valsč.)
LVOA. F.1. Ap.1. B.126. L.2.
Vlado Bridikio (Skaudvilės valsč.) laiškas Juozui Gricevičiui
Skaudvilės valsč., Marginės km., 1943m. gruodžio 12d.
Brangus Juozai!
Šiame mėnesyje prasideda tretieji metai, kai Tu, palikęs seną ašarojančią močiutę ir kitus namiškius, išėjai kovon dėl laisvės, dėl jų ir visų tautiečių geresnės ateities.
Tavo kova, Tavo milžiniškas vargas, kurį retas žmogus tegali įsisąmoninti čia, tėvynėje, leidžia mums laisviems, niekieno nekliudomiems dirbti ir kurti geresnę ateitį. Labai džiugu, brangus Juozai, kad, pradedant trečiuosius kovos metus, galime laiškų ranka gyvą, sveiką ir laimingai nugalintį kautynių sunkumus pasveikinti su Kalėdų šventėmis.
Tad ši proga tai yra Kalėdų švenčių ir dviejų metų sukaktuvių nuo to laiko, kada pradėjai karinę tarnybą. Mano tėveliai, sesutės, jų tarpe ir aš ta proga sveikiname Tave, brangus Juozai, ir linkime daug laimės, daug pasisekimų. Visi kaip vienas trokštame laimingai praleisti šiuos trečiuosius metus ir kad jau trečiųjų metų Kalėdos būtų švenčiamos čia, tėvynėje.
Šiam kartui tiek.
Tavo draugas Vladas ir kiti šeimos nariai
LVOA. F.1.Ap.1.B. 107.L.13.
J.Laleikio laiškas sūnui B.Laleikiui
Utena, 1943m. gruodžio 12d.
1943 metais gruodžio 12d. Jūsų tėtė, mylimas sūnau, rašau Jums laiškelį ir daug linkiu laimės ir sveikatos, sveikam praleisti karą. Ačiū Dievui, kad rašai, kad sveikas esi, tai mes prašome Dievą, kad ir toliau būtum sveikas, mes ir visi sveiki esam, bet toliau nežinom kaip bus, labai pas mum siaučia Audra ir žmones nuneša... (du žodžiai neįskaitomi-R.Z).
Labai, sūnau brangus, dėkoju, užu siuntinį, kuriuo mane apdovanojai rūkalais puikiais visokių rūšių. Tiktai, sūnau brangus, save nusiskriausi, kai man atsiunti, nors Jūs rašėt, kad pametėt rūkyt, bet labai Jums bus liūdna, (nes) o visą laiką rūkėt. Dėl Tavęs norėjom pasiųst siuntinį ant Kalėdų, bet neleido siųst, nepriėmė. Aš pakol dirbu... (neįskaitomas žodis- R.Z.). Ačiū tau, sūnau, užu liudijimus, kuriuos pernai atsiuntei dėl gydymo, betgi man vakar atnešė į namus policininkas naują leidimą dėl gydymo visai šeimai, išduotą Kauno komendanto, ir prašau, Baliuk, atsiųsk mums fotografiją savo, kurią pasidarė
Panevėžy. Navynų nežinau, pakolkas nešalta pas mus. Sudiev, sūnau, laukiam atvažiuojant tavęs visi namai.
J.Laleikis
LVOA. F.1. Ap.1. B.114. L.6-7.
Iš Alytaus gimnazijos Vd klasės mokinės G.Jocinaitės laiško Antanui Brazauskui
1943m. gruodžio 13d.
...Myliu lietuvių tautą ir jos vaikams, savo broliams, vien gero telinkiu. Todėl Jums, Kareivėli, su mielu noru rašau iš eilės jau antrą laišką. Nežinau, kaip Jums atrodo šitie laiškai, kaip į juos reaguojat? Bet aš rašau vien dėl to, kad Tamstą lietuviški laiškai pradžiugina, nes kiek girdėjau iš karių, jie sakė, kad įdomu gauti gromatėlę.
Linkiu laimingai ir garbingai praleisti Šv. Kalėdas, kaip pridera kariui katalikui. Kaip mes čia Lietuvoje linksmai šventėme, tai, žinoma, buvo kas kita, bet vis tiek nenusiminkite. Nes gal ir mums užtekės skaisti pavasario saulutė, ir jos spinduliai bučiuos, glostys kiekvieną praeivį... O tie visi bus mūsų mylimi broliukai lietuviai! Daug laimės švenčių proga linkiu Jums.
Sudiev!
Genė Jocinaitė
LVOA. F.1. Ap.1. B.105. L.38.
A.Trumpos laiškas J.Gauliai
Kaunas, 1943m. gruodžio 13d.
Garbė Jėzui ir Marijai!
Brangusis Jonai,
Besiartinančiom šv. Kalėdų šventėms siunčiu Jums širdingiausius sveikinimus ir linkėjimus, taip pat linkiu ir geriausių ir laimingiausių Naujųjų metų. Viešpats tesuteikia mums, kad šie paskutinieji metai būtų paskutiniai, kuriuos karo stovyje praleidome, kad ateinantieji būtų taikos ir ramybės. Šia intencija mes kiekvieną dieną meldžiamės, meldžiamės ir už Tamstas, brangieji mūsų kariai, kad Jus Dievas ir šv. Angelas sargas sergėtų kiekvienoje valandoje, ypatingai nuo staigios ir netikėtos mirties.
Dėkoju Jums, brangusis, už laiškelį, kurį gavau š.m. gruodžio 10d., do-
vanokite, kad taip mažai Jums teparašau, buvau bemanąs Jums šiokį tokį siuntinėlį pasiųsti, bet, jau turėjau daug vargo siųsdamas ne per seniai į frontą vienam kariškiui, nes pašte nepriėmė, kol tas kariškis atsiuntė "Zulassungskarte''.
Jūsų minėtąjį siuntinėlį ir foto kol kas nesu gavęs.
Dar sykį linkiu Jums ir Jūsų bendrai kovojantiems viso geriausio iš Viešpaties.
Br. A.Trumpa
LVOA. F.1. Ap.1. B. 107. L.27. Mašinraštis.
A.Zajančkauskaitės laiškas VI.Kavaliauskui
Kaunas, 1943m. gruodžio 13d.
Brangus broli!
Atėjusi iš tarnybos į savo kambarį ant stalo randu laišką. Begalinis smalsumas apima mane... Perskaičiau... Nuoširdžiai dėkoju Jums, Vladai, už šį mielą laišką.
Brangus broli, aš labai gerai suprantu ir atjaučiu Jūsų norą grįžti tėvynėn. Koks būsit laimingas ir smagus, prisimindamas kiekvieną menkniekį, praleistą laiką ir t.t.
Aš žinau, kad Jūs esate išsiilgęs savo tėvynės, gimtinės ir bendrai visų savo artimų. Tad galiu atjausti ir laukti tos valandos, kuomet galėtumėt grįžti ir pasidžiaugti nors trumpam laikui, o tas viskas, manau, Jums, sudarytų daug, daug džiaugsmo.
Bet nereikia nusiminti, reikia užmiršti viską ir tikėtis, jog ateis geresnis rytojus, kada vėl galėsit savo tėvynėj tarp savų artimų praleisti jaunystės dienas.
Kodėl Jūs taip mažai parašėt apie save? Aš manau, galėtumėte foto atsiųsti. Kadangi daugelis draugių turi fotografijas iš Rytų. O aš tokios laimės iki šiol neturėjau, todėl labai būtų malonu, kad tą vietą galėtų užimti "nepažįstamasis". Ką Jūs į tai? Tikiu, kad sutiksite ir sekančiame laiške atsiusite, aš irgi pasistengsiu tuo pat atsilyginti (jeigu tik pageidausit). Tad laukiu greito laiško ir foto, už ką iš anksto dėkoju.
Tuo ir baigiu rašyti, linkiu laimės ir pasisekimo Jūsų gyvenime. Linkėjimų siunčiu visiems kariams, kurie yra fronte.
LVOA. F.1. Ap.1. B.113. L.56.
P.Malašauskienės laiškas Nepažįstamam kariui
Vilkaviškis, 1943m. gruodžio 13d.
Mielas Kary!
Sveikinu Tave, Mielas Kary, su Šv. Kalėdom, linkėdama Tau laimės ir pasisekimo Tavo sunkiam gyvenime, linkiu kuo greičiausiai, kad baigtųsi karas, kad grįžtumei į Tėvynę, į savo mylimus namus. Mielas Kary, nesistebėk, kad aš ištekėjusi drįstu rašyti Tau šį laišką, nes mano vyras taip pat vargsta šalčiuose ir drėgnuose bunkeriuose, laukia gal iš Lietuvos nors trumpo laiškučio iš pažįstamų. Mielas Kary, Tau kas dieną žiūri mirtis į akis, bet nesistebėk dėl to. Kruvina bolševiko ranka laukia Tavo ir visų Jūsų gyvybių, Mielas Kary. Bet būk kantrus ir ištvermingas, tikėk, kad Viešpats neapleis ir saugos kiekvieną Tavo žingsnį. Jis Tave saugos laiminančia ranka visuose žygiuose ir sunkiame kario gyvenime, o ypatingai tada, kada kruvinos azijato akys trokšta Tavo gyvybės. Mielas Kary, tariu Tau sudiev. Dovanok, kad išdrįsau parašyti Tau šį trumpą laiškutį. Taigi jeigu, Mielas Kary, /jis/ padarys nors kokį malonų įspūdį, tada prašau parašyti man atsakymą, Mielas Kary.
LVOA. F.1. Ap.1. B.115. L.4.
P.Banevičiaus laiškas Nepažįstamam kariui
Kelmė, 1943m. gruodžio 14d.
Pas mus gimnazijoj vis sako: rašykit laiškus lietuvių kariams, esantiems Rytuose. Aš dar kol kas nebuvau prisirengęs, bet dabar noriu parašyti Jums laišką. Rašau ir nežinau, kas iš Jūsų gaus mano laišką, bet vis nenusimenu, nes gausite mano laišką.
Kary, nors dar nežinau nei vardo, nei pavardės, bet linkiu gerų Šv. Kalėdų ir taip pat gero pasisekimo kovose. Stovėkite prieš priešą tvirtai ir nesvyruokite, kaip vėjui papūtus, kad medis svyruoja. Aš maloniai norėčiau su Jumis stoti į eiles, bet negaliu, esu dar jaunas ir negaliu su Jumis susilyginti.
Kai grįžta atostogų iš Rytų, tai papasakoja apie kovas, tai man labai patinka ir mielai klausau. Tai gal ir Jūs papasakotumėt iš kovų ką nors. Žinoma, Jums gal trūksta laiškams popieriaus, tai galėsiu atsiųsti, kiek galėdamas stengsiuos Jums padėti. Dabar nieko nesiunčiu, nes nežinau, ko Jums trūksta.
Dabar parašysiu apie save truputį. Einu aš į gimnaziją. Mokausi 3-oje klasėje, labiausiai patinka mums, kai per pamokas papasakoja apie kovas. Yra pas mus vienas mokytojas, buvęs Reicho darbo tarnyboje Vokietijoje, jis
papasakoja mums iš Vokietijos, bet vis ne taip malonu klausytis, kaip iš fronto.
Tai tiek, šiam sykiui užteks. Parašyk, kaip sekasi kovoti.
Linkiu gerų švenčių, nes jau artinas, ir mus paleis atostogų, gal ir Jūs gausite atostogų Kalėdom. Parvažiuosit namo, susitiksit su tėveliais, artimais ir pažįstamais. O aš gyvenu mieste ir kiekvieną dieną matausi su tėveliais, tai man ne taip malonu, bet Jums matytis su artimaisiais tai tikrai yra malonu.
Sudie.
Povilas Banevičius
LVOA. F.1. Ap.1. B.105. L.4.
F.Niedvaraitės laiškas A.Polekauskui
Kaunas, 1943m. gruodžio 14d.,
Antanai,
Nežinau, ar Tau nenusibosta skaityti mano laiškai. Juk aš Tau rašau ir rašau. Na, bet dabartinės sąlygos leidžia Tau daryti nuolaidas. Žinai, būk geras, ir mano to gerumo nekelk į padanges, nes aš tikrai nesu verta. Antra vertus, negalvok, kad aš, nesulaukus nuo Tavęs laiško, tuojau pykstu. O ne! Aš ant Tavęs dar niekad nepykau, toliau nežinau, kaip bus. Kol kas aš vis randu Tave teisinančių aplinkybių. Tu nesijuok iš manęs už mano galvojimą. Tiesa, aš Tavęs prašiau, kad Tu man parašytum, kokių dalykų Tu esi labiau reikalingas. Nes aš, ruošdama Tau siuntinėlį, bijau įdėti tai, kas sukeltų Tau juoko. Juk Tu turi suprasti, kas tokiose sąlygose geriau būtų. Gali drąsiai man rašyti, o jeigu ko mano išgalės neleistų, nesirūpink, aš išdrįsiu prisipažinti. Kai nenorėsi miego ir netingėsi, rašyk man. Tad baigiu, labanakt.
Felicija
Atleisk, bet negaliu Tau nepapasakoti. Šiandien būnant tarnyboj, gatve pražygiavo mūsų kareiviukai, bet kaip jie gražiai dainavo! Ar Jūs ten būdami svetimoje žemėje irgi taip gražiai dainuojat? Tad būtų baugu, nes rusės Jus mylėtų ir mus imtų pavydas, bet jos gi nesupranta mūsų dainų, nes joms tas sielai svetima. Nes niekas svetimas negali suprasti savųjų...
F.Niedvaraitė
LVOA. F.1. Ap.1. B.118. L.40.
J.Dragūnaičio laiškas broliui L.Dragūnaičiui
Vilkaviškis, 1943m. gruodžio 14d.,
Aš norėčiau prikelti bent vieną senelį
Iš kapų milžinų
Ir išgirsti bent vieną žodelį
Iš senovės laikų.
Maironis
Brangus brolau!
Aš, turėdamas laiko, rašau Tau vėl laišką. Dabar jau pas mus (a) irgi Žiema, visur matosi sniegas ir po truputį šąla, o dienos tokios apsiniaukę, paniurusios, lyg ko gedi ar liūdną ateitį pranašauja. Aš nežinau, kaip Tu jautiesi ir Tavo širdies gelmėse nežinau kas tūno. Aš tikiu, kad dabar Tau nesmagu galvojant apie tėvynę - Lietuvą. Kaip dar neseniai buvo linksma ir kinas taip viliojo, o dabar reikia pamiršti viską, bet ką padarysi, reikia kęsti vargus, nes Lietuva yra pripratusi kęsti, nors ir sunkios būtų dienos tik galvojant apie bolševikus.
Štai šiandien aš vienas sėdžiu namie ir galvoju apie Tave ten, Rytuose, esantį ir niekad negaliu užmiršti, kaip netikėtai Tu dingai man iš padangės, kad nesusivokiau taip greitai, nes nespėjau. Žinai, kai Tu važiavai, tai man graudu pasidarė, ko neverkiau, tai negalėjau Tavęs nė išleisti, nes bijojau pasirodyti toks silpnas. Tai dovanok man už tai. Aš, žinai, gaudau "Kary" kiekvieną žinutę, ar kas nors nebus rašyta apie Jūsų batalioną_
(Taip tekste - R.Z.).
Kad ateitų tas laimingas laikas, kad galėtai grįžti visai, ir jau Rytai nerūpėtų, tai būtų džiaugsmo diena, daug linksmesnė, negu bet kuri /kita/ šventė. Būtų kaip senovės riterių laimėjimo diena. Bet dabar lieka dar svajonė.
Tuo baigiu rašyti, laukiu laukiu Tavo laiško. Tariu sudiev, laukiu Tavo laiško.
Tavo brolis Jeronimas
LVOA. F.1. Ap.1. B.108.
G.Janukevičiūtės laiškas Nepažįstamam kariui
Kaunas, 1943m. gruodžio 15d.
Lietuvi kary!
Laimingų Kalėdų švenčių linki Jums lietuvaitė iš Tėviškės pastogės.
Broli lietuvi, negalėdama Jums kaip nors kitaip padėti, siunčiu nors tai, ką galiu, manau, suprasit mano gerą valią ir neatmesit nors šios mažos dovanėlės.
Štai Kūčių stalo plotkelė. Imkime, laužkime ir kilkime dvasia aukščiau prie To, Kurs teikia mums vilties, valios, pasiryžimo. Tikėkimės, permaldausim Jį savo maldomis ir kilniais darbais. Ir ateis laikas, kada Jūs, Broliai, vėl pajusite po savo kojomis laisvą Lietuvos žemelę, kuomet laisviau atsikvėpsit gimtuose laukuose.
O dabar laužiu aš pirmoji, prašau Jus, Broliai, Lietuviai, užbaigti. Ir nors taip prisiminsit Jūs savo brangiąją šalį, o aš brolius tolimam krašte.
"Sodžiaus Dukra" G.Janukevičiūtė
LVOA. F.1. Ap.1. B.127. L.13.
Laiškas Antanui Griciui
Kaunas, 1943m. gruodžio 15d.
Mielas Antanai, gavau Jūsų trumpą laiškutį. Mano geriausi ir gražiausi linkėjimai N. Metams, nugalėjus priešą grįžti laisvon tėvynėn.
Kodėl neparašot, ar gavot foto, mažą siuntinėlį ir pakelį knygų. Pas mus Lietuvoje sniego nedaug, o šalčių dar nebuvo. Tik drėgnas oras. Šiandien 8 vai. einu Kalėdų išpažinties. Po Naujųjų Metų išsiųsiu knygų ir žurnalą "Savaitė". Tai Kalėdų Senelis, turbūt, jau Jus aplankė. Dažnai prisimenu Jus kalbėdama apie Rytus. Ten vienoje knygoje bus trispalvė -kaspinėlis.
Tai greit vėl parašysiu.
Stasė
LVOA. F.1. Ap.1. B.107. L.29.
Kaunietės A.Vilkaitės laiškas Napaliui Aukštakojui
1943m. gruodžio 19d.*
Mielas Napaliuk!
Sveikinu Tave su šaltoku rudens oru ir linkiu Jums geriausios sėkmės Jūsų kariškoj tarnyboj. Jau artinasi didžios Kalėdų šventės, kurių visi taip labai laukia. Ir vėl Kūčių dieną, kaip ir kiekvienais metais, sėsime aplinkui stalą, tik šiemet, deja, ne visos vietos bus užimtos prie stalo, daug jų bus ir laisvų, tai garbingų Lietuvos sūnų čia nebus, kurie turės budėti savo Tėvynės sargyboje. Ne vienai motinai tą dieną rausvus jos skruostus sudrėkins gailios ašaros, kuri ilgėsis savo sūnaus. Bet nenusiminkim, gal kiti metai atneš laimingesnį rytojų.
Sveikinu Jus, Napaliuk, su Šv. Kalėdomis, o taip pat ir su Naujais metais ir linkiu jas švęsti savo brangiausioj tėvynėj, o jei nebus lemta Aukščiausiojo parvykti į savo Tėvynę, tai linkiu, kad per tas šventes ir Jums, brangūs Lietuvos kariai, būtų ramybės valandėlė ir savo bunkeriuose galėtumėt jas ramiai praleisti. Tad budėk, Lietuvos kary, o gal kiti metai atneš pasauliui taiką ir ramybę.
Aldona
*Data pašto žymeklyje
LVOA. F.1. Ap.1. B.104. L.27.
S.Pocienės laiškas S.Untuliui
Kaunas, 1943m., gruodis*
Stepai, Tu šiandien stovi garbingose Tėvynės gynėjų eilėse ir budriai sergsti jos laisvę. Tu kovoji su priešu kovos lauke, ir aš linkiu Tau laimės ir laimingai grįžti į Tėvynę.
Stasė
*Datuojama pagal kitus laiškus
LVOA. F.1. Ap.1. B.122. L.7.
