JUOZAS PALIŪNAS-RYTAS.
□Juozas Paliūnas-Rytas
JO VEIKLA,SEKIMAS IR ŽŪTIS
Apie Juozą Paliūną ir jo veiklą reikėtų rašyti labai daug, kad pilnai suprastume ir įvertintume jo kovą ir darbus, kuriuos nuveikė per savo neilgą gyvenimą.
Savo gyvenimo atkarpą nuo 1941 m. iki 1950 m. Juozas Paliūnas aprašo prisiminimų knygelėje “Partizano keliu”, rašytoje pogrindžio sąlygomis. Įžangoje jis sako: “... tai gali pareikalauti ir mano gyvybės. Tas dėl Tėvynės laisvės nebaisu, tik paskutinę gyvybės atidavimo minutę noriu būti su ginklu rankoje ir kautynių padėty.
Tam pasirengdamas, surašau savo pergyventus atsiminimus 1941 06 10-1949 12 30 pavergtoje Tėvynėje. Stengiuos rašyti tyra dvasia, be menkiausių nukrypimų. Todėl šį mano asmenišką dokumentą, jei Tėvynės laisvės kovos pareikalautų mano gyvybės, prašau perduoti mano artimiesiems”.
Atsiminimuose J. Paliūnas beveik nieko nerašo apie savo šeimą, tėvus, brolius, žmoną, vaikus ir draugus. Nes bijojo, kad jo užrašai gali kiekvieną akimirką pakliūti į priešų rankas. (Taip ir atsitiko, kai savo prisiminimus ir “Prisikėlimo ugnis” laikraštėlių pasiuntė gydytojui Vytautui Remeikai-“Žibutei”, kuris savo paslaugas čekistams pasiūlė pats ir buvo užverbuotas kaip agentas “Čestnyj” apie 1950 m.)
Jau šiais laikais suradau J.Paliūno-Ryto brolio Antano sūnų, profesorių Vytautą Paliūną, Kovo 11-osios akto signatarą, J.Paliūno sesers Palmyros sūnų Soterą Ragauską, J.Paliūno anūkes: Aušrinę ir Simoną Krištonaites. Gavau seną Paliūnų šeimos nuotrauką.
Juozas Paliūnas-Vairas, Saulė, Rytas augo gausioje tėvo Jurgio Paliūno ir Onos Masytės Paliūnienės šeimoje. Gyveno 8 broliai ir sesuo.
Jų šeima pradėjo retėti: jau 1935 m. mirė vyriausias brolis Antanas.
□Juozo Paliūno-Ryto šeima. Sėdi: sesuo Palmyra, brolis Petras, motina Ona Masytė, tėvas Jurgis Juozas Paliūnas, brolis Antanas. Stovi: broliai - Kazys, Mečislovas, Bolesas, Jonas, Vladas
Mečislovas ir Vladas mirė Sibiro lageriuose. Kazys iš Sibiro į Lietuvą grįžo gyvas. Jonas Paliūnas, mokytojas, žuvo vokiečių okupacijos metu. Boleslovas Paliūnas, gimęs 1905 m., ūkininkavo Ariogalos rajone, bet vengdamas trėmimo, palikęs savo ūkį persikėlė gyventi į Kauną, kur gyveno jo sesuo Palmyra Ragauskienė. Jauniausias brolis Petras po Labūnavos mūšio ir po to vykusių išdavysčių buvo suimtas.
Juozas Paliūnas buvo vedęs Viktoriją Petrėtytę iš Pyplių k., turėjo sūnų ir dukrą Aušrą. Sūnus žuvo būdamas mažas. Žmona Viktorija ir dukra Aušra mirusios.
Tuo laiku apie Juozo Paliūno visą giminę gerai žinojo MGB valdybos vyr.ltn.Skokauskas ir jo viršininkas kapitonas Dušanskis, ištardę J.Paliūno sūnėną Vytautą Paliūną.
Jau 1949 m. pabaigoje J.Paliūną bandė įvilioti į MGB pinkles. Ir tai jiems neblogai sekėsi. Jie turėjo užverbavę agentą “Sizak”, kuris buvo partizano Vytauto Baranausko-Dantės dėdė iš Leščių kaimo, gyveno Kaune. Per J.Paliūno ryšininkę Lakūnę gauta žinia, jog Kaune yra žmogus, kuris gali paaukoti partizanams rašomąją mašinėlę. Tai sudomino J.Paliūną ir prasidėjo KGB agento “Sizak”, pasivadinusio slapyvardžiu Nemunas, ir J.Paliūno-Ryto susirašinėjimas. Visi “Ryto” rašyti laiškai agento buvo perduoti į MGB ir todėl jų originalai išlikę J.Paliūno byloje, o Nemuno laiškų kopijos rastos Prisikėlimo apygardos partizanų archyve.
Todėl manau įdomu pasekti tą “žaidimą” laiškais.
Slaptai-asmeniškai
Gerb.P.Rytas!
Aš gavau Jūsų laišką ir, kaip tikras lietuvis, negaliu atsakyti nuo išpildymo Tamstos laiškelio reikalą. Su mielu noru. Bet esu žmogus nejaunas, jau vedęs ir dėl neapsižiūrėjimo nenorėčiau taip anksti pakliūti į saugumą, o iš ten išėjimo nėra.
Taigi prieš tai, prieš pradedant su Tamsta turėti reikalų, norėčiau sužinoti, ar aš esu ant tikro kelio, ar nesu apsuptas pinklių.
Konkrečiai įtarimo neturiu, bet kadangi aplink “Lakūnę” sukasi Olė, kuri anksčiau buvo areštuota ir iš saugumo kalėjimo paleista, be to, iš jos pačios žinau, kad ji buvo surišta su provokatoriumi Muraliu arba Vingiu, tai norėčiau pasitikrinti, ar negresia man iš tos pusės pavojus.
Patarkite, ką man daryti, kad aš turėčiau reikalų tik su partizanais ir kad nesusimaišyčiau su neišaiškintais ir galbūt su nepatikrintais asmenimis.
Jei Tamsta tikrai esate Laisvės Kovotojas, Jūs mane suprasite ir pataisysite.
Kai gausiu Jūsų laišką, gali būti su inicialu ar antspaudu, būsiu ramus dėl veikimo ir dėl savęs. Lieku Tamstą gerbiąs
49.XI. 17 Nemūnas
Tamstos laiškas priimtas ir apsvarstomas dėl tolimesnės raidos vystymo. Dėl RP(ryšių punkto - D.K.) kitą susitikimą bus duotas atsakymas “Lakūnei”. Dėl reikalų - mašinėlės “Lakūnė”paaiškins žodžiu.
Linkiu sėkmės
Nemūnas
Gerbiamas Rytas,
Aš sveikinu Tamstą su Kalėdų šventėmis (...)
Aš netiesiogiai girdėjau, kad iš Tamstų vieno brolio pusės pakeltas įtarimas dėl J946 m. įvykių Vilniuje. Dėl to įtarimo nutrūko ryšys ir susitrukdė reguliarus darbas.
Su tais įvykiais aš nieko bendro neturėjau ir su kovotojais niekada Vilniuje nebuvau ir per visą laiką Vilniuje negyvenau, o ypač 1946 m. per šventes buvau namuose ir per Naujuosius metus buvau pas Kilčiauskienę, ji gali paliudyti.
Su medžiaga susipažinau ir užverbavau į “S”(slapukus - D.K.) keletą žmonių, kurių pavardes galėsiu asmeniškai pristatyti Tamstų patikslinimui.
Dėl rašomosios mašinėlės yra pilnoje tvarkoje, yra mano žinioje ir galiu perduoti Tamstų nurodytam žmogui.
Dėl susitikimo vietovės - RP aš nežinojau dislokacijos gerumo, patogumo, maniau, Gudžiūnuose, bet užvis geriausiai yra RP Leščiuose.
Dėl verbavimo taktikos ir S ir P sudarymo, kadangi (...) kalbėsiu su Tamsta asmeniškai susitikus, bet ne per ryšininkę. Pinigų ir daiktų būčiau atvežęs dabar, bet važiavau su Kilčiauskiene, kuri nenurodė, kur man palikti.
Dedu per sesę E ir “Lakūnę” fotografiją sulyginti išvaizdą ir klaidą atitaisyti. Linkiu Tamstai sėkmingos kovos ir pergalės.
Prašau skubaus atsakymo Nemūnas
Daug paaiškins J.Paliūno-Ryto laiškas, rašytas aukštesnei partizanų vadovybei, kaip elgtis su rėmėju Nemunu:
Prieš porą mėnesių per Lakštutę (buvusi Lakūnė) ir jos patikėtinę gaunu žinią, kad Kaune yra žmogus, kuris turi rašomąją mašinėle, kurią nori paaukoti partizanams. Taip pat ateityje galįs paremti pinigais ir net parūpinti antrą rašomąją mašinėlę. Kadangi žinios gautos iš Lakštutės patikėtinės (minima mergaitė yra daug padėjusi partizanams), nutariau pabandyti užmegzti kontaktą.
Parašau trumpo turinio laiškutį, kartu Lakštutę įpareigoju į susitikimą atvežti minimą mergaitę, tikslu išsiaiškinti nuo kada pažįstanti daug žadantį asmenį.
Susitikime atpasakojo, kad susipažinusi prieš du metus, jo praeities gerai nežinanti, bet šiuo laiku patiki ir kartu įspėja per daug nepasitikėti. Net pati pasiūlo turėti reikalą iki išgausim rašomąją mašinėlę. Kartu gaunu nuo minimo asmens laišką (Nr.l).
Kad jam sužadinti apetitą, tiek pirmame laiške, tiek antrame nusiunčiau kai kurių pageidavimų ir pasirašiau savo tikrą rašytinį slapyvardį. Taip pat norėdamas užimti jį (kad jis matytų plačią dirvą, jei jis provokatorius) trumpai apibūdinu apie S ir nurodau, kad ateityje galės būti užverbuotu. Nusiuntus antrukart Lakštutę parvežti pažadėtą mašinėlę, pasirodo, dar jos esąs nesutvarkęs, dar prašo už poros dienų atvažiuoti ar palaukti, ir įduoda laišką (Nr.2).
Matydamas įtartinumą, nutraukiau su juo reikalus. Po mėnesio atvykęs minėtas asmuo apie Leščius, susiranda Lakštutę (nes ji ten gyvendama su minimo asmens pažįstama susitikdavo) ir jai pasiūlo rašomąją mašinėlę, kuri ją parvežė. Taip pat įduoda RP ir primena, tegul atėmimui prisiunčia ką tik nori, patys tegul neina į mano duotą RO, jei manim nepatiki, aš ten už trijų savaičių padėsiu dar vieną rašomąją mašinėlę, aukų būdu įgytus pinigus ir kitus žadėtus daiktus. O man už paliktus daiktus ir pinigus pagal mano aukotojų sąrašą tegul padeda kvitas ir visada naujos spaudos.
RO parinktas minimo asmens. Nes jo aš buvau reikalavęs duoti RP Ariogalos, Josvainių, Krakių, Gudžiūnų valse. Taip pat minėtas asmuo prisiuntė savo nuotrauką ir apsisako apie savo giminę, nurodo, kur brolis gyvena ir pan. Kartu įduoda laišką (Nr.3).
Gavęs mašinėlę ir dar pažadų, sužadino mane apetitas. Nutariau prisilaikyti visiško atsargumo, dar palaikyti kontaktą ir, kad jis nenustotų apetito ir taip pat tikėtųsi ateityje daug ko, parašiau jam laišką (Nr.4), su kai kurių žinių rinkimui nurodančiais priedėliais.
Bendrais bruožais gal orientuositės iš mano šio aprašymo. Kadangi davė nuotrauką ir duoda apie save ir net brolį tikslią gyvenamą vietą ir atvyktų į susitikimą bet kada ir bet kur, atrodo, gal ir ne provokatorius. Tik man įtartina, kad dabar labai nori palaikyti kontaktą ir daug žada paramos. Todėl ateityje Lakštutę įpareigojau kontaktą su juo nepalaikyti, o aš per jo duotą RP (kur jis randasi LAID ribose) per Arūną, kurį taip pat įpareigojau, kad siųstų į minimą RO niekur kitur nenaudotą ir nenaudojamą dėduką. Tokiu būdu mums pavojus nesimato. Tuo tarpu gavau neblogą mašinėlę. Tuo reikalu prašau patarimo.
Priedėlis: minimų laiškų keturi nuorašai - 4 lapai.
1950 01 08
Šį “žaidimą” laimėjo, tikriau sakant nepralaimėjo, Rytas. Nes Nemunas buvo iššifruotas, kad yra KGB agentas. Rytas pasiuntė žmogų už išdavystę jį nubausti, bet nuosprendis nebuvo įvykdytas. Agentas “Sizak” -Nemunas - Vyšniauskas, dar prieš porą metų gyvenęs Kaune.
MGB tą agentą iš veiklos “nuėmė”, kad panaudotų kitur. Bet vietoj jo sukūrė naują legendinę “antisovietinę” organizaciją “Išlaisvinimo frontas”, kuriai vadovavo MGB agentas “Kostas”, partizaniniu slapyvardžiu Leopardas. Jis taip pat susirašinėjo su Rytu, bet jų ryšys nutrūko. Kodėl? Dokumentų neradau. Tik žinoma, kad jis išdavė ryšininkę Eleną Triukaitę-Bitelę, kuri buvo suimta, o prieš tai buvo suimtos ryšininkės Jadvyga Šukytė-Lakūnė ir Olė Kilčiauskienė. Birutė Šašytė, kuri buvo numatyta užverbuoti, pasitraukė iš Kauno ir suėmimo išvengė. Apie tai yra agentės “Aldona”, kuri buvo “pasodinta” į vieną kamerą su suimtąja Elena Triukaile-Bitele, agentūrinis pranešimas. (A.45.B.1653. L.186-188.)
Su tos “antisovietinės” organizacijos “vadu” MGB agentu “Kostu”-Leopardu ir su Rytu ryšį palaikė Matas - MGB agentas “Gintaras”.
Archyve radau tris “Ryto” rašytus laiškus Matui.
Pirmame 1950 05 01 rašoma: “(...) Broli Matai, nuoširdžiai prašau Tamstos bent laikinai tarpininkauti ryšio darbe su broliu Leopardu (...) ’’pageidau-
□Stovi: 1. Kazys Šniukšta, Juozas Paliūnas, Juozas Dzikas. Sėdi: 3-as Vytautas Sankauskas-Salčius, Vaidotas, 4-as Šniukšta
□Vytautas Sankauskas-Vaidotas, Šalčius, būrio vadas, 3-as Konas Žemaitis-Vytautas, Juozas Paliūnas-Rytas
ju, kad nežinotų Jums žinomas Nemūnas. Kurio patikimumas neaiškus... ”
Kituose dviejuose laiškuose - 1950 05 05 ir 1950 05 20 Rytas mini kažkokį nesusipratimą ir rašo, kad “iš brolio Leopardo negavo jokios informacijos”. Tą susirašinėjimą aiškina agento “Gintaro” pranešimas, kurį priėmė Kauno KGB 2-N skyriaus viršininkas kpt.Dušanskis.
Ag. “Gintaras" Visiškai slaptai
Agentūrinis pranešimas
1950 m. gegužės 15 d. Priėmė: Dušanskij, Skakauskas
pagal bylą “Razriad”
Paskutinį “Leopardo” laišką, adresuotą “Saulei”, agentas turėjo palikti pas Kilčiauskienę, kad jį perduotų “Lakūnei”. Bet Kilčiauskienė atsisakė priimti laišką, aiškindama tuo, kad jai jau nusibodo nedėkingas darbas. Ji visą laiką dirba, o ją galų gale kaltina išdavyste. Ji dabar niekam netiki, ypač Vyšniausku, kuris viskuo domisi ir tiesiog seka jos namus. Kilčiauskienė pakartojo agentui žinomą atvejį, kai “Lakūnė” pastebėjo, kad ją seka Vyšniauskas ir kad jis iš kažkur sužinojo, kad agentas veda kažkokį susirašinėjimą su “Saulės”partizanais. Kilčiauskienė stebisi, iš kur Vyšniauskas sužinojo apie agento ryšius su “Saule" (...). Kilčiauskienė paklausė agento, ar tai tiesa ir ar agentas kalba apie savo reikalus su Vyšniausku.
Agentas paaiškino, kad jeigu Kilčiauskienė nenori daugiau su juo dirbti, tai jos reikalas. Jis su Vyšniausku apie nieką nekalba ir jokių reikalų su juo neturi. Po to agentas išvažiavo į darbą.
Š.m. gegužės 10 d. agentui paskambino į Kazlų Rūdą ir prašė jį atvažiuoti. Kai agentas nuėjo į savo darbovietę Kazlų Rūdoje, jam pranešė, kad skambino iš Kauno jo sesuo ir prašė nedelsiant atvažiuoti į miestą. Agentas suprato, kad jį kviečia “Lakūnė”, bet tą dieną dėl revizijos agentas išvažiuoti negalėjo. Tiktai gegužės 13 d. rytą agentas Marijampolės traukiniu atvyko į Kauną, kur jo laukė partizanų ryšininkė “Lakūnė”.
Agentas su savimi turėjo paskutinį laišką “Leopardui”, kurį Kilčiauskienė atsisakė paimti, tai agentas paaiškinęs tą laišką įteikė “Lakūnei". Ji taip pat davė tris laiškus. Du laiškus 50. VI adresuotus “Matui” ir “Leopardui” ir vieną 50.V5 tik “Matui”.
PAŽYMA: Pranešime minimas Kazimieras, yra mūsų agentas “Kundrotas”, kuris mums išdavė Triukaitį. Lakūnė - tai partizanė Jadvyga Sukevičiūtė suimta 1950 m. liepos mėn. Kilčiauskienė suimta 1950 m. lapkričio mėn. Birutė Šašytė sekama pagal byla “Razriad”, patvirtintas jos slaptas sulaikymas.
Višniauskas-Nemunėlis yra mūsų agentas “Sovkin ”, valstietis iš Kesčių k., partizano Baranausko slapyvrde Vėjas, dėdė. Partizanas Juozas Paliūnas vadovauja Maironio tėvūnijai, Prisikėlimo apygardoje turi ryšį su Žemaičiu - slapyvarde Vytautas. Partizanas Kvedaras asmeniškai lankėsi Žemaičio bunkeryje.(A.45. B.1653)
Tuo pačiu “Lakūnė” paaiškino agentui, kad Vyšniausko-“Nemūno” įtartinas elgesys sudaro grėsmę ir vietoj jos ryšiui su agentu paskirta kita ryšininkė “Bitė”. Ji neseniai užverbuota ir dėl to nedrausminga.
“Bitė” turėjo du pirmus laiškus 50.V.1 ir privalėjo juos įteikti agentui, bet ji jauna mergaitė užsiėmusi su kokiu tai berniuku ir laiku agentui laiškų neatidavė. Todėl “Lakūnė”, gavusi naują “Ryto” - “Saulės" laišką 50.V.5, nutarė visus tris laiškus atiduoti agentui. Ji, žinodama jo darbo vietą, paskambino į Kazlų Rūdą ir jau trečia diena, kai kasdien laukia Marijampolės traukinio, kad sutiktų agentą. “Lakūnė”pareiškė, kad Kaune reikia numatyti naują ryšių punktą. Tik ne pas Kilčiauskienę ir ne pas Šašytę. Agentas žadėjo surasti.
Pasidaliję nuomonėmis apie Vyšniauską-“Nemūną”, agentas papasakojo pokalbį su Kilčiauskiene. “Lakūnė" kalbėjo, kad “Nemūnas” labai keistas ir ant jo kyla didelis įtarimas. Bet tikrai pasakyti dar negalima. Agentas įrodė, kad jis su Vyšniausku jokių pogrindžio ryšių neturi, o jeigu jis tikrai “išdavikas”, tai jį reikia “pamokyti”.
“Lakūnė” išvažiavo atgal į būrį ir pasakė, kad atvažiuos “Bitelė” arba ji iki gegužės 20 d. Iki to laiko prašė agento paruošti “RP" (ryšių punktą).
Vakar ir šiandien agentas buvo pas Šašytę. Ji, matyt, matėsi su “Lakūne" ir informuota apie agento sąžiningumą. Ji mandagiau priėmė agentą ir išklausė jo pasakojimą, kaip Vyšniauskas su Kilčiauskiene plepėjo apie agentą. Pasiūlė nueiti pas Vyšniauską, pakviesti jį pas agentą ir išsiaiškinti. Su Šašyte agentas susitiks 50. V. 16.
“Gintaras"
PAŽYMA: Partizanų pogrindis įtaria Vyšniauską už jo apgaulę ir nenormalų gyvenimo būdą. Imamasi priemonių nuo jo atriboti agentą “Gintarą ”.
UŽDUOTIS: dalyvaujant Šašytei, išsiaiškinti su Vyšniausku, kodėl jis su Kilčiauskiene kalba apie susitikimus su “Gintaru”, jei tai netiesa.
PRIEMONES: paruošti naują veiklos planą. Parašyti paaiškinamą raštą į LTSR MGB.
Kauno YMGB 2-Nskyr.viršin.kapitonas Dušanskij
Š.: LYA. A.45.B.867. L.55, 56.
Iš 1951 m. spalio 24 d. agentūros veikimo plano, patvirtinto paties MGB ministro gen.mjr.Kapralov’o: (...) 13. Tuo pat laiku veikė dar vienas KGB 2-N skyriaus agentas "Čestnyj”. 1950 m. jis susitikinėjo su “Rytu", teikė jam medicininę pagalbą ir buvo “Ryto” užverbuotas kaip partizanų rezervistas, slapyvardžiu “Žibutė”. Kai suėmė “Ryto”ryšininkę Baranauskaitę, ryšys tarp "Ryto” ir agento "Čestnyj" nutrūko. (A.45. B.867. L.118)
(...) 48. Agentas “Čestnyj” nuo “Ryto” paskutinį laišką gavo 1950 m. liepos mėn., jame patarė agentui Č. pradėti slapstytis ir būti atsargiam. O reikalui esant, jis pakvies jį į susitikimą.
Šiuo metu ag.“Čestnyj”yra MGB I skyriaus žinioje. Susitikime jis siūlė užverbuoti merginą - ryšininkę ir pasiųsti ją nuo jo pas “Rytą ”.
Agentas "Čestnyj” turi sukurti tokią legendą: Kaune jis susitiko su pažįstamu inžinierium (mūsų agentas “Vilnius”) ir jo žmona gydytoja. Ag. "Vilnius”, supratęs, kad “Čestnyj” nusiteikęs antitarybiškai, papasakoja, kad stambesniuose Lietuvos miestuose veikia antitarybinė organizacija - “Ištremtiems lietuviams pagalbos komitetas”. Ag.“Vilnius”pasiūlys ag.“Čestnyj” padėti “komitetui” pinigais ir daiktais.
Per “Vilnių" ag. “Čestnyj” nustatė du tos organizacijos narius: vienas buvęs karininkas, dabar buhalteris, turi padirbtus dokumentus Laumenio vardu, gyvena Valakampiuose (mūsų agentas “Platon”), antras - karininko našlė, dirba vaistinių žinyboje (mūsų agentas “Ugnis”).
Agentas “Čestnyj” kreipiasi į "Rytą”, ar tikslinga su ta organizacija palaikyti ryšį, kad ji padėtų ginkluotam pogrindžiui. Per susitikimą su “Rytu" ag. "Čestnyj” sutaria su juo, jog pačiam važiuoti nepatogu, tai jis pasiųs savo pažįstamą studentę su slaptažodžiu (mūsų agentas “Audronis”) .
Jeigu “Rytas” susidomės “komitetu”, ag.“ Čestnyj" supažindins su tuo “komitetu", jo tikslais, dalyviais ir galimybe juo pasinaudoti. Jeigu “Rytas” suabejos “komitetu " ir nepritars ryšiams su juo, "Čestnyj” sutinka su jo nuomone ir palaiko ryšį tik su “Vilnium”.(L. 136,137).
Kaip veikė tas “komitetas”, susidedantis iš penkių ar daugiau agentų -dokumentų neradau, bet Rytas ant agento “Čestnyj” jauko užkibo ir atsakė į laišką.
□Juozo Paliūno-Ryto laiškas Vytautui Remeikai-Žibutei - MGB agentui "Čestnyj"
Broliui “Žibutei”
Brolio laišką iš 52.05.19. gavau.
Šiaip taip pasiekė mane žinia apie Jus. Šiuo metu laukiu išsamaus atsakymo į mano paskutinį laišką, kurį kaip rašot esat gavęs.
Pasiunčiu spaudos ir savo atsiminimus. Šiuokart asmeniškai susitikti neturiu galimybės. Tikiu susitiksim.
Tuo pačiu noriu paklausti, ar nesutiktum pereiti į prt. (partizanų) eiles.
Mano sveikata neperstipri: širdis silpna, pulsas į minutę 60-62. Nuolatinis galvos ūžimas. Jei būtų galimybė, pageidaučiau prie šprico adatų.
Aukščiausio palaimos Rytas
1951 m. spalio 24 d. Lietuvos TSR MGB ministras gen.-mjr.Kapralov’as patvirtino slaptą planą, kaip surasti Prisikėlimo apygardos vadą Rytą bei Rimantą ir jiems pavaldžius partizanų būrius.
Iš to dokumento (A.45. B.867. L. 111-137) pateiksiu ištraukas apie J.Paliūną-Rytą.
“7. (...) 1951 m. buvo užverbuota ag.“Svajonė” - Kvedaro ryšininkė, jos tėvo name (mūsų agentas “Želaitis” - mirė) Paliūnas su būrio vadais Kvedaru, Baranausku ir kt. surengė susirinkimą. Užverbuota “Svajonė" davė keletą pranešimų apie Kvedaro būrį ir jo ryšininkę Brazytę, bet vėliau vengė pranešinėti ir išvyko į Kretingą pas savo gimines (pas brolį Klemensą Valiulį - D.K.)
Išaiškėjo, kad ag. “Svajonė” perjos verbavimą ne viską mums pasakė. Nuslėpė tai, kad ji buvo partizanų ryšininkė Žibutė (...)
Manome, kad ag.“ Svajonė” gali padėti surasti Kvedarą ir Paliūnų, nes gal ir dabar ji turi su jais ryšį. Nuvykti į Kretingą “pagrobti” agentę “Svajonę” pogrindininkų vardu ir apkaltinti ją “partizanų ” išdavyste. Tokiu būdu nustatyti jos išvykimo į Kretingą priežastį ir taip, jai nežinant, panaudoti Kvedaro ir Paliūno paieškai. Arba ją perverbuoti.
Vykdo YMGB 2-N virš. pavad.majoras Serebriakov’as.
Laikas iki 1951.XI.5”.
Šiais laikais susiradau Žibutę - ag.“Svajonę”, kalbėjau su ja, bet pagal jos pasakojimą Kretingoje niekas jos “nepagrobė”. Ji gyveno pas savo brolį, kuris dirbo Kretingoje saugume. Prieš tai Klemensas Valiulis iš Šilainių kaimo, gimęs 1920 m. 1944-1945 m. buvo partizanas ltn.Pabarčiaus būryje. 1945 m. rugpjūčio mėn. legalizavosi.
Toliau tame plane rašoma:
“9.(...) Kaune surastas “Ryto” sūnėnas Vytautas Paliūnas, g.1930 m., Kauno statybos instituto studentas. Be to, į Kauną dažnai atvažiuoja “Ryto”žmona.
(...) Vyt.Paliūnui nežinant supažindinti jį su mūsų agentūra arba įtraukti jį į mūsų legendinę antisovietinę nacionalistinę organizaciją. O toliau Paliūnų, kaip “antisovietinės organizacijos” narį, panaudoti nustatant ryšį su Prisikėlimo apygardos dalyviais, tarp jų ir su “Rytu”.
Vykdo: Kauno YMGB virš pavad.pulkininkas Počinikov.
10.(...) “Prisikėlimo” apygardai priklauso partizanai Kazys Šniukšta ir Aleksas Šniukšta, kurių brolis kunigas - mūsų agentas “Juozelis”.
“Juozelis” pagal mūsų užduotį prikalbėjo savo brolius legalizuotis, bet kai juos pašaukė į tarybinę armiją, jie vėl nuėjo pas partizanus.
Manant, kad “Juozelis” turi broliams įtaką, iškviesti juos slaptam susitikimui, su tikslu užverbuoti ir panaudoti juos kaip vidaus agentus.
Vykdo: Kauno MGB virš. pavad.Počinikov ir 2-N skyr.majoras Gusev".
Ne viskas vyko "pagal planą" - Kazys ir Aleksas Šniukštos žuvo...
Toliau MGB plane duodami nurodymai:
“11. (...) “Pagal bylą-formuliarą žinoma, kad Birutė Šašytė, Adolfo, g.1924 m. Kėdainių r., gy\’ena Kaune. Iš agentūrinės ir tardymo medžiagos žinoma, kad Šašytė nuo 1946 m. palaiko ryšį su Prisikėlimo apygardos partizanais, pažįstama su “Rytu” ir kitais. Pas ją pastoviai atvažiuoja ryšininkai ir asmenys, palaikantys ryšius su partizanais.
Siekiant išaiškinti “Ryto” ir kitų partizanų ryšį, naudinga ją slapta suimti ir, atsižvelgiant į jos parodymus, užverbuoti arba suimti.
Vykdo: YMGB virš.pavad.Počinikov ir majorą 2-N skyr.virš.pavad.Gusev”.
Perskaitęs šiuos KGB dokumentus, išklausinėjau savo žmoną Birutę Šašytę-Kvedarienę ir ji papasakojo: “Su partizanais (gyvendama kaime, tėviškėj), draugavau ir šelpiau juos nuo 1945 m. Už tai buvau įskųsta ir 1946 m. suimta. Kalėjau Kauno ir Lukiškių kalėjimuose. Teisme partizanui L.Meškauskui-Sakalui atsisakius savo parodymų, o Gusčiui (legalizavęsis partizanas Fui-fui) teisme nedalyvavus, mane ir kitus bendrabylius išteisino ir 1947 m. lapkričio 27 d. paleido.
Vėliau dirbau Kaune, gyvenau pas Olę Kilčiauskienę. Ten ateidavo toks Vyšniauskas (KGB agentas “Sovkin” - D.K.), klausinėdavo apie partizanus, lyg norėdavo jiems padėti.
1951 m., einant į darbą, priėjo du vyriškiai ir nuvedė į saugumą. Daug klausinėjo, siūlė su jais dirbti. Žadėjo duoti butą, surasti darbą, kur triskart daugiau gaučiau pinigų. Liepė ateiti po 10 dienų į viešbutį. Bet aš po to susitikimo išvažiavau iš Kauno į kaimą pas seseris ir pažįstamus ir slapsčiausi 7 mėnesius.
Po to vėl grįžau į Kauną, į kitą darvovietę. Ir tik apie 1955 m. vėl ateidinėjo kažkokie tipai ir pas buto šeimininkę ieškojo manęs. Bet tuo laiku aš išvažiavau į Vorkutą, pas kalėjimo draugą Donatą, o ten manęs niekas neieškojo.”
"12. (...) Suimta “Ryto” ryšininkė Elena Triukaitė, Antano, apie “Ryto” buvimo vietą ir ryšius parodymų neduoda.
Iš agento “Sovkin" ir kameros agento “Aldona” žinoma, kad Triukaitė pastoviai gyveno su “Rytu” bunkeryje ir žino jo ryšininkus ir slaptavietes.
Pagal agento “Budrys”parodymus Triukaitė nuo 1951 m. artimai bendravo su “Ryto"apsaugos būrio vadu “Tautvydu”.
Norint nustatyti, kur slapstosi “Rytas” ir “Tautvydas", Triukaitę patvarkyti “sg” (obrabotatj) 2-N skyriui. Tam yra patvirtintas planas.
Vykdo: YMGB virš.pavad.plk.Počinikov ir2-Nskyr. majoras Gusev”.
Kaip panaudojant visą grupę agentų buvo sekami partizanų ryšininkai, liudija kalėjimo kameros agentės “Aldona” pranešimas.
Visiškai slaptai
Agentūrinis pranešimas
Agentas “Aldona” Priėmė: Nuždin
1951 VIII 22
Su informatore esanti kameroje suimta Elena Triukaitė, kuri papasakojo, kad per tardymą duoda melagingus parodymus. Per tardymą ji sako, kad būryje ji nebuvo, o iš tikrųjų su jais nuo 1950 metų. 1950 m. gale būrys, kuriame ji buvo, sunaikintas, jame žuvo 4 partizanai. Po to Triukaitė išvažiavo į Kauną ir savo pažįstamų buvo supažindinta su geležinkeliečiu, jo vardo nepasakė. Pas tą geležinkelietį ji ir gyveno.
Jis žinojo apie jos ryšį su partizanais ir, bijodamas atsakomybės, rekomendavo ją savo artimam kaimynui, pas kurį ji, Triukaitė, ir buvo suimta.
Dar Triukaitė papasakojo, kad ji pradžioje slėpėsi “Ryto" bunkeryje, vėliau bunkeryje pas “Tautvydą”. Tai žino ir buvęs partizanas “Vygaudas”, kuris praeitais metais legalizavosi. Triukaitė “Vygaudo” nebijo, nes partizanai lyg tai jį likvidavo.
Be to, Triukaitė papasakojo, kad anksčiau ji buvo partizanų ryšininkė ir dažnai važinėdavo į Kauną. Veždavo partizanų laiškus, kuriuos perduodavo Kilčiauskienei ir “Lakūnei".
Kai 1950 m. pavasarį prie Triukaitės namų susišaudė “Tautvydo" partizanai su kitu, neseniai įstojusiu į būrį partizanu, kurie buvo atėję atsiimti laiškų, gautų iš Kilčiauskienės. Po susišaudymo Triukaitė buvo suimta. Bet neprisipažino, kad buvo partizanų ryšininkė. Ją užverbavo, kad sektų partizanus.
Kai ją paleido, ji tuoj pat papasakojo partizanams, kad ją užverbavo ir pareiškė, kad su organais ji nedirbs. Po to sugalvojo tokią kombinaciją:
MGB organams apgauti su partizanais susitarė, kad ją partizanai išsives. Ką ir padarė.
Per tardymą ji pasakė, kad partizanai ją išsivedė, kad nužudytų, bet ji naktį pabėgo ir po to slapstėsi. Tikrumoje ji buvo būryje kartu su partizanais. 1950 m. pabaigoje prasidėjo persekiojimai ir ji toliau būryje negalėjo būti. Dėl to ir išvažiavo į Kauną.
Betgi nors ir ne taip dažnai, su partizanais susitikdavo per savo seserį Verutę Triukaitę, kuri dabar slapstosi. Be to, Triukaitė pas partizanus važiavo su Birute Šašyte, kuri dirba Kaune užkandinėje.
Jos susitiko su partizanais Leščių kaime, pas Zuzanos Baranauskaitės dėdę. Ten buvo partizanai: Baranauskas, “Tautvydas” - pavarde Kvedaras ir “Saulė”, jis ir “Rytas”.
Toliau Triukaitė papasakojo, kad jai gyvenant Kaune, pas ją atvažiavo ryšininkai, tarp jų ir septynmetės m-los mokytojas iš Ariogalos r., Pagynės kaimo “Kazimieras”, kuriam buvo žinomas 0,5 km nuo jo gyvenamos vietos bunkeris. Likviduojant bunkerį vienai mergaitei - partizanei pavyko pabėgti. Su “Kazimieru” taip pat susitikinėjo Birutė Šašytė. Susitikimai vykdavo pas Birutę Šašytę ir Eleną Triukaitę.
Kazimieras palaikė ryšį su partizanais: "Saule”, “Rytu”, Kvedaru-“Taut-vydu", jo broliu Satsiu Kvedaru-“ Jaunučiu”, Baranausku-“Žadeliu” ir partizanu “Likas”.
Triukaitė labai bijo, kad nedarytų kratos, kur ji prieš suėmimą anksčiau gyveno, nes ten yra Kazimiero adresas.
Jeigu MGB organai surastų Kazimiero adresą, gali ir jį suimti.
(...) Triukaitė papasakojo, kad Kaune gyvenantis Vyšniauskas, slapyvardžiu “Nemunėlis”, yra MGB agentas. Partizanai apie tai žino ir jį persekioja. Partizanai pasiuntė Triukaitę ir jai pažįstamą ryšininką su užduotimi likviduoti Vyšniauską - “Nemunėlį”, kai jis važiavo į Raseinius. Bet tam ryšininkui Vyšniauską likviduoti nepasisekė.
Partizanai Triukaitei ir Šašytei davė užduotį sekti Vyšniauską, kur jis randasi ir skubiai pranešti partizanams, kad jį likviduotų.
PAŽYMA: Pranešime minimas Kazimieras yra mūsų agentas “Kundrotas", kuris mums išdavė Triukaitę. “Lakūnė”yra partizanė Jadvyga Šukevi-čiūtė, suimta 1950 m. liepos mėn., Kilčiauskienė suimta 1950 m. lapkričio mėn., Birutė Šašytė sekama pagal agentūrinį bylą “Razriad"-patvirtintas jos slaptas suėmimas.
Vyšniauskas - “Nemunėlis"yra mūsų agentas “Sovkin”, valstietis iš Leš-čių kaimo, yra partizano Baranausko-“Vėjo” dėdė.
Partizanas “Rytas”, “Saulė” - Juozas Paliūnas yra Prisikėlimo apygardos Maironio brigados vadas, turi tiesioginį ryšį su Žemaičiu, slapyvardžiu “Vytautas”. Partizanas Kvedaras asmeniškai vaikščiojo į Žemaičio bunkerį.
PRIEMONES: tardant priversti duoti parodymus apie pranešime paminėtus asmenis.
MGB 2-N skyriaus vyr.oper. įgaliotinis vyr.leitenantas Skokauskas
Š.:A.45. B.1653. L.186-188.
Daug vilčių čekistai dėjo į Ryto vyresnįjį brolį Boleslovą Paliūną. Manė, kad per jį suras, kur slapstosi Rytas. Tam buvo paruoštas naujas planas.
1952 m. sausio 25 d. Visiškai slaptai
Planas
Kaip panaudoti vado “Ryto” brolį, Boleslovą Paliūną, Jurgio, “Ryto”paieškai.
Kaune gyvena Prisikėlimo apygardos vado “Ryto” brolis:
Boleslovas Paliūnas, Jurgio, g.1905 m. Vosiliškių k., Raseinių r., lietuvis, buožė, dirba autotransporto kontoroje šaltkalviu.
Iki 1948 m. Paliūnas gyveno Ariogalos rajone ir turėjo didelį ūkį, kurį metė ir atvyko gyventi į Kauną.
1950 m. gegužės mėn. Kauno aps. MGB suėmė tris pogrindžio dalyvius: Sankų, Palubeckienę ir Stasiūną, kurie dažnai su padirbtais dokumentais gyveno pas Paliūną Kaune. Tada Paliūnas MGB 5 skyriaus buvo užverbuotas slapyvardžiu “Vieversys”, bet jokios medžiagos nedavė.
“Ryto” žmona Viktorija Paliūnienė irgi atvažiuodavo į Kauno miestą ir aplankydavo Boleslovą Paliūną...
(...) 1951 m. lapkričio mėn. Alytaus rajono spec. grupė pagal paruoštą planą organizavo prieš Paliūną provokaciją.
Kauno transporto kontoros direktorius MGB nurodymu, pasiuntė Boleslovą Paliūną į Alytaus rajoną į talką kolūkiui remontuoti jų technikos. Ten naktį į kaimą atėjo ginkluoti “partizanai” - persirengę specgrupės čekistai.
Radę jų rajone svetimą žmogų, pradėjo jį “tardyti”. Ko atvažiavai? Aišku, esi iš Kauno atsiųstas šnipas sekti partizanų. Už tai mes, “partizanai”, tokius baudžiame. Nusivedė jį į klojimą, gerai apmušė, užnėrė ant kaklo kilpą ir ruošėsi karti. Prieš korimą dar paklausė, kuo galėtų pasiteisinti. Ką su juo darė tie “partizanai”, liudija B.Paliūno pareiškimas Kauno MGB.
Načalnikui MGB. Kaunas
Aš, Paliūnas Boleslovas, Jurgio, dirbu slapyvardžiu “Vieversys”, Kauno saugumo ministerijoje. Buvau komandiruotas į Alytaus miestelį į MTS traktorių stotį darbams, bet pasirodo darbas buvo kolektyve.
Sėdome į mašiną atvažiavome į kolūkį, apsistojome pas sekretorių. Tą naktį, kokią antrą valandą atėjo ginkluoti asmenys ir liepė pakelti rankas aukštyn. Aš miegojau, iš miego pakėliau rankas, mane nuodugniai iškratė, liepė apsirengti, nuvedė į daržinę, uždegė šviesą ir klausė ko atvažiavau. Gerokai apmušė, sakė, agituoti atvažiavai, kolūkio kurti. Vėl mušė ir dar kartą klausė ko atvažiavau. Paskui klausė, kur gyvena šeima. Pasakiau, kad broliai yra Rusijoje. Norėjo pakarti, kilpą buvo užnėrę, maniau, jau baigta. Bet pasakiau, kad brolis nušautas, žmonės miške matė kaip banditą. Tada paleido. Atvedė į kambarį ir liepė miegoti, o jie pavaikščiojo po kambarį ir prapuolė nežinia kur. Tas įvykis buvo 1951 m. lapkričio 28 d. Antras įvykis buvo toks: aš einu iš darbo Kaune ir matau, kad į duris beldžiasi nežinomas asmuo ir sako, kad yra iš Alytaus, susitikęs su Alytaus draugais. Jie atsiuntė pataisyti rašomąją mašinėlę. Aš atsisakiau. Jis prapuolė iš kiemo. Aš bijojau jį sekti, nes gal daugiau jų buvo. Tas įvykis buvo 1952 m. sausio 4 d.
Boleslovas Paliūnas (Vieversys)
(Laiškas redaguotas - D.K.)
Kitame KGB dokumente rašoma:
(...) Agentam-smogikam B.Paliūnas pasakė, kad jo brolis yra būryje. Jo žmona Viktorija pas jį dažnai lankydavosi, o dabar slapstosi Šeduvos rajone pas savo seserį Petraitytę.
Atlikus patikrinimą pagal tą adresą Petraitytė mūsų surasta, o pagal Šeduvos r. MGB žinias pas ją retkarčiais slepiasi “Ryto” žmona.
Sausio mėn. pas Paliūną buvo pasiųstas mūsų agentas “Plienas”, kaip “partizanų” ryšininkas nuo specgrupės, kuri apdorojo Paliūną.
Paliūnas priėmė ag. “Plieną ”, bet po to į Kauno MGB parašė pareiškimą, kuriame išdėstė apie susitikimą su mūsų specgrupe ir apie agento “Plieno’’ atėjimą.
(...) Išnaudojant šią padėtį reikia Paliūną, kaip pranešėją, iškviesti į MGB ir bekalbant apie tą susitikimą su “partizanais", Paliūnas turi savo ranka parašyti pranešimą, kad prijaučia tarybų valdžiai ir kad už tai jis nebuvo ištremtas iš Lietuvos. Panaudojus Paliūno pranešimą apie jo susitikimą su “partizanais", inscenizuoti - suvaidinti tų “partizanų" likvidavimą. Dėl to tuos du agentus-smogikus, kurie išprovokavo Paliūnų, nufotografuoti kaip žuvusius partizanus.
Po to parodyti Paliūnui tas “žuvusių” "partizanų” nuotraukas, už tai jam padėkoti ir apie tai paimti iš jo patvirtinantį dokumentą, parašytą jo ranka.
Atlikus tas priemones, pasiųsti Paliūną, panaudojant jo ryšius, į “Ryto" ir jo žmonos paiešką.
Tokiu atveju, jei Paliūnas nedirbs mums sąžiningai, bus galimybė sukompromituoti “Rytą” prieš partizanus. Panaudojant tam iš Paliūno gautus dokumentus.
Kauno YMGB 2-N skyriaus viršininko pavaduotojas kapitonas
Podkamisky kapitonas Zenin
Sutinku: Kauno YMGB 2-N skyriaus viršininkas papulkininkas Oleinik.
1952 m. sausio 25 d. sudarytas planas, kaip toliau provokuoti Ryto brolį B.Paliūną, buvo įvykdytas vasario 8 d. Apie tai smulkų raportą pulkininkui Oleinikui surašė vykdytojas vyr.operatyvinis įgaliotinis vyr.ltn. Steponovas. (A.45. B.867. L.209-213.)
Bet, matyt, tos priemonės jokių rezultatų nedavė. Apie tai daugiau jokių dokumentų neradau.
Tuo pat metu visai kitam krašte, Dotnuvos ir Radviliškio rajone, ieškodami Ryto, veikė dar keli agentai. Tarp jų agentas “Gaidys”, gyvenantis Naujųjų Lažų k., Dotnuvos r., kurį Rytas naudojo ryšio atnaujinimui su partizanų vadu Bite (Algiu Karbočiumi, vėliau Vyčio apygardos vadu - red.), agentas “Algis” ir jo žmona agentė “Birutė”, per kuriuos Rytas palaikė ryšį su Jono Mackevičiaus-Vygaudo būriu. Bet po Vygando suėmimo Rytas tuo ryšių punktu nesinaudojo, nes bijojo, kad Vygaudas galėjo jį išduoti. Kad neprarastų agento “Algio” ir jo naudingų pranešimų, MGB liepė jam pradėti “slapstytis”: saugumiečiai atvyko jo “ieškoti”, darė “kratą”, laikė “pasalą”. Apie tai sužinojo visi “Vienybės” kolūkio žmonės, nes agentas “Algis” ten dirbo brigadininku.
Apie tai savo 1952 m. sausio 23 d. agentūriniame pranešime, kurį priėmė Šiaulių srities MGB 2-N skyriaus viršininko pavaduotojai mjr.Serebriakovas ir Kazlauskas, pranešė agentė “Birutė” - agento “Algio” žmona. Tame pat pranešime agentė ’’Birutė” praneša: "(...) sausio 15 d. rytą pas ją atėjo gydytojas, kurio pavardės ji nežino, bet kurį 1951 m. vasarą į jos namus atvedė partizanai gydyti būrio vadą “Rimgaudą” (Rytą - D.K.)
Tada partizanė “Rimutė” sakė, kad tas gydytojas iš Kauno (...)
Gydytojas domėjosi, ar pas agentę nebuvo atėjęs partizanas “Rimgaudas", tai agentė atsakė, kad jis jau seniai čia neateina. Tada gydytojas paprašė agentės, kad jeigu jis užeitų, tegul pasako, kad jis nori su juo susitikti (...), taip pat klausė apie Petrauską iš Jakubaičių k., ar jis nesuimtas (...); po to pokalbio gydytojas išėjo.
(...) Apie Petrauską agentė dar girdėjo 1950 m., kai ryšininkė Julija klausė, ar agentė pažįsta Petrauską iš Jakubaičių k. Kai ji pasakė, kad žino, ir paklausė, dėl ko jai jo reikia, Julija atsakė, kad partizanams “Vygaudas”pasiuntė ją pas Petrauską dėl rašomosios mašinėlės. Grįždama iš Petrausko, Julija važiavo pro agentės namus ir vežime buvo kažkoks maišas, kuriame buvo suvyniota rašomoji mašinėlė.
PAŽYMA: l.Per agentę-ryšininkę “Birutę”perduoti užduotį agentui “Algiui" pagal sudarytą legendą pasistengti susitikti su partizanu “Rimgaudu”. Be to, įspėti “Algį”, kad jis blogai “slapstosi" ir gali sukelti žmonių įtarimą ir, be to, neaktyviai ieško ryšio su partizanais.
2. “Rimgaudas” - Paliūnas yra Prisikėlimo apygardos vadas.
3. Gydytojas - tai Lietuvos TSR MGB 2-N valdybos agentas.
PRIEMONĖS: sausio 30 d., kad geriau patikėtų, jog mes agento ieškome,
organizuoti jo name pasalą su iššifravimu (...)
Pranešimo originalas yra ag. "Birutės" byloje Nr.538".(A.45. B.683. L.84, 85)
Visos čekistų agentūros pastangos, nukreiptos į vieną tikslą - priartėti tas “Čestnyj” Kauno KGB Valdybos 5-am skyriui pranešė:
Visiškai slaptai
Agentūrinis pranešimas
Agentas "Čestnyj" Priėmė: Čečurov’as
1952 m. birželio 7 d.
Gegužės 26 d., kai aš buvau Pernaravoje, ryšininkas Antanas Balsys, dirbantis Pernaravos MTS sandėlininku, pranešė, kad gegužės 21-22 d. turėjo galimybę per ryšininkus “Saulei"perduoti mano laišką.
Birželio 5 d., kai aš atvykau į Pernaravą, Balsys tuoj pat su motociklu išvažiavo nežinoma kryptimi ir grįžo po 2 valandų, ir pranešė man, kad turiu vykti į pasimatymą su partizanais. Tai buvo naktį - kelias pas partizanus buvo blogai paruoštas ir įtartinas. Mes su Balsiu nuvykome į Pavinkšnių kaimą, pas Balsio seserį ir jos vyrą, kurie tais metais buvo vedę, buvo partizanų ryšininkai ir pagalbininkai (...) Greta gyvenantis Kazys Arštikis taip pat yra partizanų ryšininkas.
Netoli nuo kranto yra miškelis, kur mes ir susitikome su partizanais.
Pirmas - juodais gražiai apkirptais plaukais, apie 25-27 metų, tamsių akių, 5 metai kai būryje, uniformuotas, apsiginklavęs STV(šautuvu - D.K.)
Antras- labai šviesiais plaukais, apie 18-20 metų, būryje pirmi metai.
Su pirmu partizanu kalbėjau be liudininkų. Jis pasakė, kad “Saulė" lauks manęs pagal slaptažodį mano nurodytu laiku. (Aš susitikimą paskyriau liepos 15 d.)
“Saulė” apie mane sakė, kad anksčiau buvau geras vyras, o koks dabar-neaišku, bet mane jis nori matyti. Atsisveikindami davė literatūros, kurią įteikiu, ir pasakė, kad partizanas “Vaidila” žuvo netoli Betygalos dėl to, kad susitikimo vietą išdavė Morkus.
Toliau kalbėjo, kad dauguma partizanų nori pasitikrinti sveikatą, reikalingi vaistai (...) Išeidami pasakė, kad jų laukia trijų valandų kelias.
PAŽYMA: Agentas palaiko ryšį su MGB I skyriumi. Pas mane atvyko dėl to, kad prarado ryšį.
Š.: A.45. B.687. L.272.
Agentas “Čestnyj”, atkūręs ryšį su kitu MGB skyriumi, pradėjo teikti
Agentas “Čestnyj”, atkūręs ryšį su kitu MGB skyriumi, pradėjo teikti vienas po kito pranešimus apie savo “darbą” su J.Paliūnu-Rytu.
Lietuvos SSR MGB Visiškai slaptai
Kauno apygarda 5 skyrius
Agentūrinis pranešimas
Agentas “Čestnyj" Priėmė: Čečiurov
1952 m. liepos 1 d.
Pagal Jūsų užduotį liepos 29 d. 19 val. atvykau į Gudžiūnų geležinkelio stotį, iš ten nuėjau į Skamaičių kaimą pas partizanų ryšininką Antaną Svetiką. Buvo visai aišku, kad Gudžiūnų stotyje mane seka vidutinio amžiaus vyras ir jauna mergaitė. Po to, kai per kitas stoties duris nuėjau taku (o ne keliu) į Skamaičius, jų jau nemačiau.
Atėjęs pas Svetiką, buvau sutiktas šiltai ir mandagiai. Jis man pasakė, kad teks truputį palaukti. Po kelionės į Brestą buvau pavargęs, todėl paprašiau, kad leistų pamiegoti. Svetikas noriai ir mandagiai tai leido.
Jau pradėjo temti, kai mane pabudino Svetikas ir pasakė: “Pas Jus atėjo”.
Pas Svetiką kambaryje sutikau jo dukterėčią, pažįstamą iš pirmo susitikimo, apie 17 metų mergaitę Laimutę. (Ji turi 9 metų sesutę, tėvą ir motiną, kur įie dirba - nesužinojau, bet Laimutės motina tą dieną buvo Kaune).
Per praeitą mano susitikimą su Svetiku Laimutė dalyvavo, juokavo, pasakojo anekdotus, prašė iš manęs knygų, bet kad būtinai dovanočiau. Laimutės pavardės nei pirmą, nei antrą kartą nesužinojau, bet paaiškėjo, kad ji baigė septynias klases Kėdainiuose.
Laimutė gyvena tame pat kaime kaip ir Svetikas, už pusės kilometro nuo jo. Iš Svetiko kartu su Laimute nuėjome pas ją.
Įėjus į Laimutės namus, ten nieko nebuvo. Po kelių minučių pasigirdo, kad kažkas nulipa nuo palėpės (aukšto). Ir į kambarį įėjo “Rytas”, o su juo du partizanai. Kai vėliau išsiaiškinau, “Lapė” ir “Kariūnas”. Paeiliui jie mane apsikabino ir pasibučiavo. Matėsi, kad “Rytas” susitikimu patenkintas. “Rytas” tuoj pat paminėjo, kad mane stebėjo pro žiūronus, kai aš pasirodžiau stotyje. Ir jeigu būtų pasirodę įtartini pašaliniai, apie susitikimą nebū-
□2-as Juozas Paliunas-Rytas
□2-as Juozas Paliunas-Rytas
□1950 m. gegužės mėn. Maironio rinktinės partizanams skaitomas vadovybės įsakymas. Rinktinės vadas J.Paliūnas-Rytas (1-as iš dešinės)
tų buvę jokios kalbos. Paklausus: iš kur mane stebėjote? “Iš palėpės”, -atsakė, nes kaimas nuo stoties apie kilometrą ir matomumas geras.
Pokalbis vyko dalyvaujant dviems minėtiems partizanams. Laimutės kambaryje nebuvo. “Rytas”, pirmas pradėjęs pokalbį, pasakė, kad kai gavau iš Betygalos tavo laišką, tai pajutau - rašo senas tikras draugas. Bet tuoj pat paklausė, - o pasakyk, kaip tu išlikai, kodėl tavęs nesuėmė, nes suimtieji ryšininkai nupasakojo tavo išvaizdą, net ir apie auksinį dantį, o Daškus ir jo žmona sakė mums, kad papasakojo apie tave, kad tu gydytojas, kad apie tave ypatingai klausinėjo, kai verbavo Daškų. “Kodėl tu nesuimtas?” - vėl susirūpinęs klausė “Rytas”. Vėliau klausė, ar mane buvo iškvietę MGB organai. Lyg tai baigdamas pasakė: “Nepatikėsiu, kad KGB organai nesidomėjo tavim ir nesužinojo apie tave iš suimtųjų parodymų". Ir tuoj pat piktai priminė apie buvusią savo ryšininkę Aldoną, kurią pats pasiruošęs sušaudyti. Matėsi, kad jis abejoja mano nuoširdžiu pasakojimu, kad į MGB manęs nė karto nekvietė, nors aš ir slapsčiausi. Viskas baigėsi tuo, kad aš turėjau palikti Kauną ir išvažiuoti į provinciją. Į mano griežtą repliką, kad jeigu manim netiki, tai kam reikėjo mane kviesti į susitikimą.
Po to jis lyg pasidarė švelnesnis ir pasakė, kad tu dar nepatyręs ir nesupranti, kad MGB specialiai (tyčia) pasiuntė tave į mano veikimo rajoną - į Pernaravą, aplink tave apstatę šnipais, kad surastų ryšį su manim, o kada nieko nelaimėjo, tai tuo pat tikslu 200 rb. padidino tau algą ir pervedė į Betygalą. “Gali būti”, - į tai atsakiau “Rytui”.
Pakartotinai atkreipiau “Ryto” dėmesį, kad jeigu manim netiki, tai nepradėkim. Ir jis pasakė, kad tiki mano akimis ir turi viltį, kad mano siela gera. Ir tuoj pat pasakė: “O Daškum aš netikėjau. Jis prisipažino, kad MGB užverbuotas, o dabar vaidina tarybų valdžios priešą, slapstosi, vaidina jo paieškų komediją. Jau yra nuosprendis jį sušaudyti, kuris greit bus įvykdytas”.
“Rytas” pareikalavo iš manęs, kad pradėčiau nelegalų gyvenimą. Tu man reikalingas, kaip dešinė ranka leidžiant partizanų laikraštį, taip pat vietoje suteiksi būtiną medicininę pagalbą, o vaistų mums užteks. Labai blogi reikalai su partizaninio laikraščio leidimu, todėl kad nėra raštingų žmonių. Dabar tuo užsiima “Kariūnas” (dalyvavo pokalbyje), bet jis silpnas to reikalo organizatorius.
- Tiesa, - sakė “Rytas”, - aš tau negarantuoju, kad tu pastoviai būsi su manimi. Tokius žmones, kaip tu, pas save į darbą paims aukštesnioji mūsų valdžia.
Kada “Rytui”pasakiau, kad nenaudinga pereiti į nelegalų gyvenimą, todėl kad greitai bus karas, nukentės šeima ir, be to, ruošiuos bėgti į užsienį. Į tai jis atsakė: “Į užsienį tu nepapulsi, o į Sibirą anglių kasti gali patekti”.
Po kelių minučių aš “Rytui”pasakiau, ką gi jei jau yra toks reikalas gyventi nelegaliai, tai aš pasiruošęs. “Rytas”, išklausęs mane, lyg tarp kitko pasakė: “Tai nesutinki, tai tuoj pat vėl sutinki”.
Po to “Rytas”papasakojo, kad jie turi radijo ryšį su Krupavičiumi. Pas juos iš užsienio, vakarinės Vokietijos zonos atvyko du “patriotai”, kurie kartu su trim partizanais nusifotografavo. Sprendžiant iš išvaizdos, nuotrauka padaryta rudenį. Apart šių patriotų, pas mus atvyko per Baltijos jūrą dar du patriotai, o trečias persikeldamas žuvo”, - sakė “Rytas”.
Vienas iš partizanų, išėjęs į užsienį, iš ten grįžo prieš 5-6 mėnesius. Mes galėtume iš užsienio gauti ginklų, kiek tik mums reikia, juos numestų parašiutais, bet tai blogai paveiktų liaudį, nes tokiais atvejais paieškose dalyvauja apie du tūkstančius kareivių.
“Rytas”, gavęs mano sutikimą pereiti į nelegalų gyvenimą, numatė datą - liepos 27 d. Susitarėm padaryti taip: liepos 27 d. aš turiu nueiti už Betygalos ant Dubysos upės kranto nusirengti, ant kranto palikti viršutinius ir apatinius drabužius, dokumentus ir pinigus, t.y. suvaidinti, kad paskendau. Po to su patikimu vairuotoju mašina važiuoti pas Svetiką ir klojime ant šieno lauktų ryšininko, kuris turi pranešti man su slaptažodžiu “gražios akys” - atsakymas turi būti “dūmų nebijo”. Iš anksto pasiruošk sau lietuvišką karišką uniformą, turėk žiūronus ir pagal galimybes pistoletą.
Tuo atveju, jei būtų blogas oras ir negalima “paskęsti”, tai turi važiuoti keliu pas Svetiką ir ant kilometrinio stulpo 13-65 pakabinti kokį nors skudurą. Mes žinosime, kad tu pas Svetiką.
Beveik tokiu pat būdu pas mus į partizanus atėjo “Kariūnas”. Jis anksčiau dirbo Betygalos parduotuvės vedėju. Su savim paėmė 40000 rublių, atėjo pas mus, o buvo inscenizuota jo žmogžudystė.
“Rytas” sakė, kad jis turi pastovų ryšių punktą, tarp Gudžiūnų geležinkelio stoties ir kelių sankryžą, einančią į Betygalą, Gudžiūnus ir stotį. Jis tą namą man parodė iš toli. Namą parodyti galiu, bet ryšio punkto ir gyventojo pavardės nežinau.
Skamaičių kaime gyvena dar vienas “Ryto" ryšininkas- Gapšys. Kas jis,
- “Rytas” nieko nepasakė. Po to “Rytas” man patarė nesidomėti Betygalos kunigo “gandais” ir su juo nesitarti. “Anksčiau jis turėjo ryšį su partizanais,
- sakė “Rytas”, - o dabar nieko bendro su mumis neturi. Reikia būti atsargiam. Kada ateisi pas mus, tai mes be jokio bandomojo laiko duosim tau vyr. leitenanto laipsnį ir apginkluosim šautuvu SVT. Aš pasakiau, kad šautuvo neimsiu, o pistoletą - su malonumu.
“Rytas” patarė iki liepos 15-20 d. kiek galima paruošti vaistų, kuriuos turiu nuvežti pas ryšininką Balsį (Pernaravos MTS sandėlininką, apie jį pranešiau anksčiau), o jis žinos kur juos dėti.
“Rytas” sakė, kad Balsys man Pernaravos miške naktį suruošė susitikimą su partizanais, tarp jų su “Arūnu”, kito jauno slapyvardės nepasakė, bet jis yra “Ryto” bičiulis.
“Rytas", kalbėdamas apie atsargumą, pasakė, kad jo asmeninį bunkerį žino tik partizanas “Lapė”, o “Kariūnas” bunkerio nežino. Ar žino jo bunkerį partizanas “.Arūnas” ir ryšininkas Balsys nepasakė, o paklausti nebuvo galimybės.
Partizanas “Kariūnas” flirtuoja su Laimute. Tai žinau iš vieno ir kito žodžių. Susitikinėja pas Laimutę.
Į susitikimą “Rytas” atėjo ginkluotas 9 mm kalibro pistoletu ir su automatu, “Kariūnas” buvo ginkluotas šautuvu ir naganu, “Lapė” - tokiu pat šautuvu ir pistoletu.
“Rytas” sakė, kad jis yra Povilo Lukšio apygardos vadas. Turi naują slapyvardį “Audra”.
Bekalbant, kai partizanų ginklai gulėjo toliau, aš paėmiau “Ryto” automatą, nukreipiau į jį ir juokais sukomandavau “rankas aukštyn ” ir pasakiau: “dabar aš būsiu turtingas”. “Rytas” nusijuokė ir nieko nepasakė, užsiminęs, kad tu toks pat juokdarys, kaip ir anksčiau.
Po to “Rytas” parodė ir davė paskaityti daug antisovietiškos literatūros. Ir dar sakė, kad tarp Tarybų valdžios narių S. ir M. yra didelių nesutarimų. S. yra kapitalistinių elementų šalininkas, o M. - atvirkščiai.
Partizanams išėjus, aš pas Laimutę likau laukti traukinio. Laimutė paguldė mane miegoti. Laimutė, prieš išeidama iš namų, mane keturis kartus pabučiavo, apkabino ir verkdama pasakė: “Man gaila Jūsų. Aš žinau, kad einate pas partizanus. Žūsite ten visi, žus ir Lietuva ”.
PAŽYMA: 1.Pranešimas užrašytas iš agento žodžių.
PRIEMONĖS: 1.Laikyti tikslinga agento “Čestnyj” perėjimą į nelegalią padėtį ir jo įterpimą į vadovaujantį pogrindžio centrą, sudarant agentui sąlygas nuo pogrindžio jo išsiuntimą į užsienį.
2. Jeigu bus teigiamas sprendimas, pervesti agentą į nelegalią padėtį, ypatingu planu smulkiai aptarti su juo ryšį.
Kauno srities 5 skyriaus MGB viršininko pavaduotojas majoras
Cečurov
Š.: A.45. B.867. L.276-282.
Po šio agento pranešimo ypatingai skubiu ryšiu siunčiamas visiškai slaptas pranešimas pačiam MGB ministrui gen.mjr.Kondakov’ui. Jame trumpa minėto agentūrinio pranešimo santrauka, ypač pabrėžiant radijo ryšį su Krupavičium, kad atvyko iš užsienio keletas patriotų, kad MGB užverbuotą Dapkūną (Dapkų) partizanai ruošiasi sušaudyti, kad agentas “Čestnyj” pereina į nelegalų gyvenimą.
1952 m. liepos 9 d. agentas “Čestnyj” papildo (siunčia ar rašo neaišku) liepos 1 d. pranešimą: smulkiai aprašo, kokie pastatai pas ryšininkus Svetiką ir Laimutę, kokie nuotoliai tarp namų: kaip ėjo išsidėstę vienas paskui kitą. Visas smulkmenas. O toliau agentas pasakoja: "(...) O dar prisiminiau, kad “Rytas" pasakė, jog pas jį yra didelė suma dolerių, kad jis vadovavo operacijai plėšiant Ariogalos banką. Kad anksčiau vaistais (nuo šautinių žaizdų) padėdavo Betygalos vaistininkas Šalkauskis - atleistas iš darbo, dabar gyvena Girkalnyje. Taip pat “Rytas" sakė, kad pas juos Tauragės miškuose yra bazė (kokia bazė ir kam naudojama, nepasakė). Dar papasakoja atsitikimą, kai jo ryšininkas važiavo į Kauną dėl žiedų partizanams, kuriuos gamino leitenantas, dirbantis MGB organuose; vieną kartą tas ryšininkas jį pamatė su uniforma ir išsigando. Bet tas jam pasakė: “Nežiūrėk kas ant manęs, bet suprask kas manyje” (...) Toliau pietavom - tarp kitko “Rytas” labai mėgsta silkę (...) nerūko, visai negeria (...)
Apie 24 val, jau liepos 1 d., visi kartu ėjome Laimutės link. Kai priėjome upelį, “Rytas ir “Lapė” nuėjo pasroviui, kairiuoju Dotnuvėlės upelio krantu į Gudžiūnų pusę, o mes su “Kariūnu” atėjome pas Laimutę, su kuria jis apie kažką pakalbėjo, atsisveikino su manimi ir nuėjo.
Liepos 1 d. 6 val. ryto aš išvažiavau.
Jūsų man pateiktose nuotraukose atpažįstu tuos asmenis, kurios yra ir pas “Rytą”. Apie tuos “patriotus” iš Vakartį Vokietijos man papasakojo “Rytas”, o aš jums pranešiau.
Reikia dar pridėti, kad apie mano išėjimą pas partizanus žino ir Svetikas -jis man liepos 1-ąją pasakė: “Ar nedarai klaidą, kad eini pas partizanus. Sėdėtum sau ir viskas”.
Galvodamas, kad tai iš jo pusės gali būti provokacija, atsakiau jam: “Ne tavo reikalas”.
PAŽYMA: Agentui “Čestnyj” buvo parodytas parašiutistų nuotraukos -“Skirmantas”, “Rytas” ir “Sakalas". Jų nuotraukos yra ir pas “Rytą”.
TIKRA: Kauno srities MGB 5 skyr. virš.pavad.majoras Čečurov”
Greta keleto agento “Čestnyj” pranešimų dar yra paskutinio pranešimo ištrauka, rašyta 1952 m. rugsėjo 25 d. Dotnuvos MGB viršininko pavaduotojo kapitono Fomičiovo, kurioje praneša, kad: “(...) į bunkerį atėjome rugpjūčio 28 į 29 d. naktį”.
O Leono Juškos-Kariūno 1952 m. spalio 16 d. tardymo protokole parašyta: “(...) jie buvo susitarę susitikti rugpjūčio 29 d., bet tada jo nesulaukė. Todėl įspėjo Svetiką, kad kai ateis “Darius” (agentas “Čestnyj” - D.K.) jiems sutartu ženklu praneštų, kurį, mūsų paprašyta, tikrindavo Laimutė Amalevičiūtė, 20 metų, iš Skamaičių kaimo ir Petrauskaitė - slapyvarde “Klajūne”, iš Jakubaičių kaimo.
1952 m. rugsėjo 3 d. aš, Paliūnas ir Prūsaitis nuėjome pas Amalevičiūtę ir ji pasakė, kad yra signalas - reiškia “Darius" atėjęs ir yra pas Svetiką. Kad su savim paimtų “Darių ”, pasiuntėme pas Svetiką Laimutę, o mes laukėme prie Amalevičiūtės namų. Kai “Darius”, lydimas Amalevičiūtės, priėjo, mes šūktelėjome slaptažodį, susitikome ir išvykome į mūsų bunkerį (slėptuvę), Paliūnui paklausus, kodėl “Darius” neatėjo rugpjūčio 29 d., jis atsakė, kad sirgo. (...) Kitą dieną, kai atėjome į bunkerį, Paliūnas išleido įsakymą apie “Dariaus” priėmimą į partizanus be kandidatinio stažo ir paskyrė jį “visuomeninių reikalų viršininku”.
Toliau apklausos protokole tardytojas klausė L.Juškos-Kariūno, kuo užsiiminėjo Darius, ar neįtarinėjo jo, ar palikdavo jį vieną ir t.t.
J. Juška atsakė, kad Darius kartu su Paliūnų ruošdavo antitarybinę spaudą, kad niekas jo neįtarinėjo, kad buvo palikę Darių vieną ir jį įspėję, kad būtų atsargus. “(...) Bet kai po ryšių punktų patikrinimo grįžome ir užėjome pas Laimutę Amalevičiūtę, ten radome nuo “Dariaus” raštelį, kur parašęs, kad iš bunkerio išėjo todėl, kad sudaužė lempos stiklą ir negalėjęs būti bunkeryje ir yra pas bunkerio šeimininką. Į tai Paliūnas pasakė: “Na ir kvailas “Darius”, kaip vaikas, statydamas save į pavojų dėl nieko nuėjo dvidešimt kilometrų, paliko raštelį ir vėl grįžo”.
Bet Paliūnas, be to, pagalvojo, kad “Darius" pas Amalevičiūtę nuėjo kaip pas moterį.
Kada mes atėjome pas bunkerio šeimininką, tai “Darių” radome pas jį. Pas jį buvo ir rašomoji mašinėlė, kurią jis pasiėmė iš bunkerio. Čia jam už neapgalvotą žingsnį Paliūnas davė pastabą ir nuėjo į bunkerį. Tai įvyko 1952 m. rugsėjo viduryje (...). Grįžęs į bunkerį Paliūnas barė “Darių" už išėjimą iš bunkerio, kaltino jį, kad tuo galėjo iššaukti įtarimą, pats papulti į MGB rankas ir pakenkti mums.
Kitos dienos rytą Paliūnas parašė apie 8 klausimus ir pasiūlė “Dariui” į juos atsakyti: (...) dėl ko “Darius”pasiėmė su savim asmeninius dokumentus, ką sutiko eidamas pas Amalevičiūtę, kodėl išnešė iš bunkerio mašinėlę (kitų klausimų neatsimenu). Į tuos klausimus “Darius" atsakė, kad jis apie tai nepagalvojo, kad jis nežino partizaninių taisyklių, kad negalima imti dokumentų, o rašomą mašinėlę paėmė todėl, kad be darbo buvo nuobodu.
Po to Paliūnas “Dariui" pareiškė, kad pilnai juo pasitikėti negali. “Darius” tylėjo ir matėsi, kad jis jaučiasi kaltas (...)”
Bet aš manau, kad jų santykiai nepasikeitė. Po to įvykio aš, “Darius" ir Prūsaitis palikdavome Paliūnų bunkeryje vieną, o patys eidavome į ryšių punktus. Galvoju, kad Paliūnas ir toliau pasitikėjo “Dariumi”, nes nebūtų jo leidęs su mumis, tuo labiau į ryšių punktus...
Klausimas: Papasakokite kaip žuvo “Darius”?
Atsakymas: 1952 m. rugsėjo 27 d. aš, Prūsaitis ir “Darius” išėjome iš bunkerio į ryšių punktų patikrinimą ir gauti maisto. “Darius” su mumis nesiprašė, bet Paliūnas jam pasiūlė pasivaikščioti, kad po to geriau dirbtųsi.
Rugsėjo 29 d. mes, aplankę keletą rėmėjų, užėjome į Jakubaičių kaimą pas Mockienę, kuri mums buvo nupirkusi hematogeno ir polivitaminų. Pas ją papietavę ir priėmę hematogeno su polivitaminais nakvoti nuėjome į Rukų kaimą, į Smulskio klojimą. Apie tai žinojo Smulskio kaimynai - Čepo šeima.
1952 m. rugsėjo 30 d. rytą Čepienė į klojimą atnešė mums pusryčius ir išėjo. Pavalgęs aš priėmiau polivitaminų, o Prūsaitis išgėrė hemotogeno, kurį naktį 29 d. į 30 d. pas save laikė “Darius”.
Po kurio laiko Prūsaičiui pasidarė bloga, man taip pat. Kai Prūsaitis po hemotogeno pasijuto blogai, tai “Darius” paklausė, kas jam yra ir paėmęs butelį pridėjo prie lūpų, lyg norėdamas paragauti. Nežinau, ar išgėrė jis, ame dėl to, kad lipau nuo šieno žemyn pažiūrėti, ar aplinkui ramu. Kai aš nulipau žemyn, išgirdau kaip “Darius” suriko: “Aš nekaltas”, o po to pasigirdo du ar trys šūviai. Užlipau į viršų ir pamačiau, kad mirtinai sužeistas veidu žemyn gulėjo “Darius”, o Prūsaitis apsvaigęs lipo žemyn. Aš su juo, padėdami vienas kitam, išėjome iš klojimo. Kur mes vaikščiojome, aš neatsimenu (...)”
Toliau apklausos protokole tardytojas L.Juškai užduoda keletą klausimų: kodėl Darius rėkė “aš nekaltas”, ar kalbėjo apie jo nužudymą, kas visgi nušovė Darių, už ką Prūsaitis nušovė Darių?
L.Juška atsakė: ko rėkė “Darius” nežino, apie nužudymą jokių kalbų nebuvo, kad nušovė Prūsaitis, nes pats Darius negalėjo nusišauti;"(...) aš galvoju, kad prieš išeinant iš bunkerio Paliūnas įspėjo Prūsaitį, kaip grupės vyresnįjį, kad jis “Darių” stebėtų. Kai Prūsaitis, išgėręs hemotogeno, pasijuto blogai, turbūt pagalvojo, kad hemotogenas užnuodytas “Dariaus", ir supratęs, kad jis išdavikas - nušovė (...)"
Tardė Lietuvos TSR MGB I skyriaus 2-N Valdybos vyr.operįgaliotinis kapitonas Grišečkin 1952 m. spalio 16 d. (Prano Prūsaičio asmens byla Nr.47303. L.138-144)
Apie tą patį įvykį 1962 m. rugsėjo 26 d. per tardymą pasakoja Pranas Prūsaitis: “(...) 1952 m. rudenį Kėdainių rajone Rūkų kaime, buvusiame Čepo klojime, kuris tuo metu priklausė kolūkiui, kartu su būrio dalyviu Algirdu Juška nušovėme gydytoją, pavardės jo nežinau, kuris kartu su mumis slapstėsi. Nušovėme jį už tai, kad jis mus apnuodijo. Pirmas į tą gydytoją šovė iš automato Juška, o paskui iš pistoleto šoviau ir aš...” (P.Prūsaičio asm. byla Nr.47303. T.l. L.21.)
Galiausiai paskutinis čekistų spec. pranešimas apie tai, kaip buvo sunaikintas jų agentas “Čestnyj” ir kaip žuvo Prisikėlimo apygardos vadas Juozas Paliūnas-Rytas, Saulė.
Visiškai slaptai Serija “OK”
Šiaulių srities MGB valdybos viršininkui valstybės saugumo pulkininkui Jarockojui
Spec.pranešimas
Apie atliktą čekistinę karinę operaciją likviduojant vadinamąją “Povilo-Lukšio”partizanų rinktinę.
Pranešu, kad 1952 m. rugsėjo 30 d. 20 vai. buvęs mūsų rezidentas “Vlasov” pranešė, kad Rūkų kaime, Dotnuvos rajone pastebėtas ginkluotas žmogus, apsirengęs buv. Smetonos armijos uniforma, sėdintis krūmuose prie kelio netoli Kazio Čepo, ištremto ūkininko, sodybos. Uniforma ir nežinomojo elgesys leido teigti, kad tai vienas iš nacionalistų. Taip pat rezidentas “Vlasov” pranešė, kad nepažįstamasis ginkluotas automatu ir elgėsi nenormaliai, lyg tai girtas ar sergantis. Patikrinti ir realizuoti gauto pranešimo, į tą vietovę išsiunčiau MGB virš.pavad. valstybės saugumo kapitoną Fomičiov, 2-N skyriaus vyr. operįgaliotinį saugumo vyr.ltn. Kutuzov ir iš MGB apsaugos 30 kareivių.
Vykdami į nurodytą vietą, papildomai sužinojome, kad 1952 m. rugsėjo 30 d. kolūkio klojime, buvusioje Kazio Čepo sodyboje buvo partizanai, kurie susipyko, susišaudė ir to rezultate vienas buvo nušautas, o du išėjo nežinoma kryptimi (...).
1952 m. rugsėjo 30 d. 22 vai. 500 m nuo Kazio Čepo sodybos prie lauko keliuko - koordinatės 50-74, žemėlapis 1-50000, buvo surasti du automatai. Tai davė pagrindą aktyviau ieškoti. Tam buvo panaudoti sekimo šunys. Aktyviau ieškant buvo pastebėtas iš krūmų išeinantis žmogus, kuris pasuko į Pakarklių miško pusę.
Paklausus - “Kas eina?” nepažįstamasis pradėjo bėgti atsišaudydamas iš revolverio “Nagan ”. Tuo laiku į susišaudymą atskubėjo antra kareivių grupė, kuri atkirto kelią į mišką. Po to į pagalbą paleidome sekimo šunį ir nepažįstamasis buvo paimtas gyvas, tik sužeistas į koją. Tai buvo ginkluotas partizanas Leonas Juška, Antano, g.1928 m. Aleknaičių k., Ariogalos r. Partizanavo nuo 1950 m., slapyvardžiu “Kariūnas". Būryje buvo visuomeninio skyriaus viršininku, veikė kartu su Prūsaičiu-“Lape" ir Povilo Lukšio partizanų rinktinės vadu Paliūnu-Rytu.
Suimtas partizanas Juška buvo tardomas, kad sužinotų kitų būrio narių buvimo vietą. Jis po ilgo pasipriešinimo pasakė, kad 1952 m. rugsėjo 30 d. jie buvo kolūkio klojime, kuris anksčiau priklausė Kaziui Čepui. Jie buvo trise: jis Juška-“Kariūnas”, Prūsaitis-“Lapė” ir trečias naujas partizanas, slapyvardžiu “Kunigaikštis”. Apie 10 val. ryto Prūsaitis-“Lapė” pasijuto lyg sergantis. Partizanas “Kunigaikštis” davė jam kažkokių vaistų, nuo kurių “Lapei” pasidarė dar blogiau; jis įtarė “Kunigaikštį”, kad kažko uždavė ir ištraukęs pistoletą, “Kunigaikštį” nušovė. Po to Juška “Lapę” nuvedė į krūmus, apie 500 m nuo tos vietos, kur jie ir buvo iki saulėlydžio. O kai “Lapė” pasijuto geriau, Juška nuvedė jį į mišką. Išsiskyrę numatė susitikti 1952 m. spalio 4 d.
Apžiūrėjus buvusią Čepo sodybą, buvo surastas nužudyto partizano “Kunigaikščio” lavonas, kuris kaip paaiškėjo, buvo vidaus agentas, slapyvardžiu “Čestnyj”.
Vėliau Juška pasakė, kad Povilo Lukšio rinktinės vadas Paliūnas-“Rytas” slepiasi bunkeryje, kuris yra Petro Krutkio sodyboje, gyvenančio Padotnuvio kaime, Dotnuvos rajone.
1952 m. spalio 1 d. rytą, nurodytoje sodyboje buvo likviduotas Povilo Lukšio rinktinės vadas Juozas Paliūnas, Jurgio, g.1914 m. Tilindžių k., Ariogalos r., partizaninis slapyvardis “Rytas”, taip pat “Tylūnas”, “Štrausas” ir “Saulė". Būryje nuo 1945 m., laipsnis leitenantas.
Suimant partizaną Jušką ir likviduojant partizanų vadą Paliūną, buvo paimta: 1.Automatai - trys (3), 2.Šautuvai - vienas (1); 3.Naganai - du (2);
4.Pistoletas - vienas (1); 5.Granata - viena (1); 6.Spaustuvinės staklės su lietuvišku šriftu - vienas (1); 7.Rašomos mašinėlės - dvi (2); 8.Fotoapara-tas - vienas (1); Radioimtuvai - vienas (1); 10.Partizanų archyvas; 11. Švaraus popieriaus apie 20 kg.; 12.Įvairūs part. antspaudai; 13.Šovinių įvairių -500 vnt.
Pabėgusio partizano Prūsaičio- “Lapės "paieškai pasiųsta patikrinta agentūra, taip pat vykdom karines operacijas. Kol kas paieška teigiamų rezultatų nedavė. Jo paieškai ir likvidavimui įmamės sustiprintų priemonių (...)”
Š.: A.45. B.684. L.23-25.
Dar galima pridurti, kad pro tuos krūmus, kuriuose apsvaigę sėdėjo partizanai Lapė ir Kariūnas, pro šalį pravažiavo kolūkio darbininkės Valė
Daujotaitė, Stasė Dulkinaitė. Vėliau apie tuos partizanus sužinojo ar pamatė sąskaitininkė Ona Dovidavičiūtė, kuri pranešė kolūkio pirmininkui - Kaziui Macevičiui. Pastarasis ir buvo tas rezidentas “Vlasov”, kuris pranešė Dotnuvos čekistams.
Ona Smulskienė per tardymą papasakojo, kad ji pirma pamatė klojime nušautą partizaną ir pasakė savo vyrui Matui. Tas nuėjo pažiūrėti ir ten rado 1/4 litro talpos buteliuką su tamsiai rudu skysčiu. Pasakęs žmonai: “Matai, kokį gerą vyną partizanai geria”, iš to buteliuko išgėrė keletą gurkšnių. Po to jam pasidarė bloga ir jis išmiegojo visą parą, vėliau prabudo, bet negalėjo atsikelti. (A.45. B.685. L.2-6)
Ryto nužudymo operacijai vadovavo vyr.ltn.Bogdanov’as ir vyr.ltn.Kutuzov’as, o ją vykdė karinis dalinys Nr.3202.
Akte apie J.Paliūno bunkerio užpuolimą ir jo žuvimą rašoma: “ (...) Padotnuvio kaime, Dotnuvos r., pas pilietį Petrą Krutkį, Jono, tvarte buvo surastas gerai užmaskuotas bunkeris, kuriame slėpėsi partizanas. Į pasiūlymą pasiduoti partizanas pasipriešino ginklu, o po to pabaigė gyvenimą nusižudy-damas...” (A.45. B.867. L.303).
Pirmame akto originale (A.45. B.683. L.46) matyti, kad iš žuvusio J.Paliūno paimta: l.Žiedas geltono metalo 85 prabos su Gedimino stulpais ir nacionaliniu herbu, 2.Amerikietiškų 20 dolerių (1934 m.); 3.Auto-matas Uc-787, 4.Pistoletas Nr.8392 ir kiti spec. pranešime išvardyti daiktai. Vėlesniuose aktuose ir jų nuorašuose jau nemimimas žiedas ir doleriai. Aišku, juos pasisavino čekistai.
O kur Prisikėlimo apygardos vado J.Paliūno palaikai? Į tai bandė atsakyti J.Meškauskas (Kraupūs žodžiai, II d. psl.83-84): “(...) Senas Dotnuvos gyventojas Mykolas Burneika, nenorėdamas nusinešti į kapus ką žino, parodė, kad netoli stribų būstinės buvo žmogaus bunkeris nuo karo audrų pasislėpti. Į jį buvo įmesti keturi žuvę miškiniai. Vėliau atvežė dar vieną ir įmetė. Bunkeris sugriuvo, ir jie ten tebeguli. Kas tokie, jis nežinojo (...) 1952
m. spalio pradžioje, t.y. vėliau, kas sutampa su M. Burneikos parodymu, atvežė žuvusį J.Paliūną. Jį taip pat įmetė į tą patį bunkerį. Vėliau bunkeris užgriuvo, liko duobė.
Beveik po 40 metų 1990 m. rugpjūčio 22 d. K. Tamašausko iniciatyva atkasus užgriuvusį bunkerį, pirmiausiai ant viršaus buvo rasti palaikai su kariškių drabužių likučiais, kurie rodo, kad tai būta kariškos uniformos.
□Viduryje Juozas Paliūnas-Rytas
□Žuvęs Juozas Paliūnas-Rytas
I. Krutkienė, pas kurią žuvo ir buvo atvežtas į Dotnuvą J.Paliūnas, mena, kad jis nešiojo karišką uniformą. Iš nuotraukų taip pat matyti, kad jis nešiojo karišką uniformą.
Šios aplinkybės leistų daryti išvadą, kad tai Prisikėlimo apygardos vado palaikai. Tačiau iš saugumiečių nuotraukų matyti, kad žuvęs ne su kariška uniforma, ir tai atveda į aklavietę. Po kariškio palaikais buvo rasti kitų keturių partizanų palaikai. Vienam iš jų rankos surištos stora viela. Rasti ir moters palaikai.
J.Paliūno, paskutinio Prisikėlimo (apygardos) vado, palaikų atradimo versija tapo miglota (...)”.
Po J.Paliūno žuvimo, Prisikėlimo apygardos vado pareigas ėjo partizanų leitenantas Viktoras Šniuolis-Vitvytis.
Dabar Juozui Paliūnui-Rytui, Prisikėlimo apygardos vadui, suteiktas pulkininko laipsnis, jis apdovanotas Vyties kryžiumi (po mirties).
□Prie paminklo Juozo Paliūno-Ryto žuvimo vietoje: Donatas Kvedaras, Vytautas Smitrius, Viktoras Šniuoiis, Juozas Meškonis, paminklo autorius. 1999 m. spalio mėn.
