BIRUTĖS BŪRIO VADAS ANTANAS KVEDARAS-TAUTVYDAS IR JO PARTIZANAI
BIOGRAFIJOS
1948 m. gegužės 22 d. ištrėmė Oną Žukaitę-Kvedarienę (g.1900 m.) su jos sūnumi 4 metų Romualdu (g.1943 m.). Antanas Kvedaras (g.1928 m.) su tėvu Antanu (g.1891 m.) slapstėsi, o kitas sūnus Stasys (g.1933 m.) mokėsi Krakių gimnazijoje. Kai trėmimo vykdytojai atėjo Stasio suimti, jis draugų padedamas suspėjo pabėgti. Vėliau slapstėsi ir gyveno netoli Čekiškės, o 1950 m. išėjo pas partizanus.
Antanas Kvedaras 1948 m. gegužės 23 d. išėjo pas savo krašto partizanus, su kuriais ir anksčiau palaikė ryšius.
Apie jų partizaninę veiklą gyvų liudininkų ir jų kovos draugų neradau -visi žuvę. Buvusios ryšininkės: Birutė Štuikytė-Urbonienė - Alytuje, Elytė Triukaitė-Bitelė - Jurbarke, Aldona Brazytė-Ragaliauskienė - Jonavoje, Ona Mackevičiūtė-Biliūnienė - Jonavoje, Regina Mackevičiūtė-Urbonienė - Garliavoje, Genė Budaitė-Sarapinienė - prie Pernaravos, Birutė Šašytė-Kvedarienė - Kaune, Liucija Valiulytė-Adomaitienė - Šilainių k., Krakių sen., praėjus 50 metų, to meto įvykius prisimena miglotai, kartais netiksliai. Todėl apie partizano A.Kvedaro-Vytenio, Tautvydo ir S.Kvedaro-Jaunučio veiklą ir žūtį liudija tik partizanų ir KGB archyvuose likusiais dokumentai.
Pirmos sunkios kautynės, kuriose dalyvavo ir partizanas A.Kvedaras-Vytenis, įvyko 1949 m. sausio 23 d.
Apie Ruseinių miške 14-ame kvartale 1949 m. sausio 23 d. vykusias kautynes ir tos partizanų stovyklos išdavikus
Kautynių bei susidūrimų aprašymas Nr.2 1949 III 12
1. Ruseinių miške 14 kv., Josvainių vls.
2.1949 m. sausio mirt. 23 d. 8 val. Kautynės tęsėsi 4 valandas ir priešas be kautynių persekiojo 4 val.
□Antanas Kvedaras-Tautvydas
□Stasys Kvedaras-Jaunutis. Fotografuota prieš trėmimą - 1947 m.
□Antanas Kvedaras-Tautvydas ir ryšininkė Jadvyga Šukytė-Lakūnė
3. Išduota šnipo; MAS NK “Varnėno-Budrio" Jono, g.Deveikiškėlių k., Krakių vls. Tuoj po kautynių išsikėlė į Kėdainių m.
4. -
5. MASD partizanai: Karosas, Atamanas, Ruduo, Arvydas, Vytenis, Neprietelius, Kovas, Kaimynas ir Monteris.
Ginkluoti: 1 kulkosvaidis, 2 pusiau automatiniai šautuvai, 2 šautuvai vokiečių sistemos, 3 pusautomatiniai pistoletai, 2 šautuvai ir 5 kišeniniai pistoletai bei granatos.
6. MASV Karosas.
7. MVD ir MGB bei vietos stribai iš 160 asmenų. Apginkluoti kulkosvaidžiais, automatiniais pistoletais pusautomatiniais šautuvais bei granatomis.
8. Sargyboje stovėjo Vytenis ir Kovas. Sargybiniams pastebėjus priešą, Vytenis lieka stebėti vietoje, o Kovas nubėga į stovyklą pranešti. DV įsako visiems skubiai pasiruošti kautynėms. Tik pasiruošus, atbėga Vytenis pranešdamas, kad priešas praėjo pro šalį. D V įsako nuvykti ištirti, kiek yra priešų. Grįžę P praneša: iš pėdų sniege - praėjo apie 20 rusų. DV įsako kautynių padėtyje mestis į kitą kvartalą. Artėjant prie kvartalinės, pastebėta, kad priešas supa žiedu. DV įsako: “Į priešą - ugnis! Atsišaudant trauktis!” Atamanas ir Vytenis paliekami užpakalinėje apsaugoje trukdyti priešo puolimą, o likusieji, išsidėstę vilnimi, traukėsi. Priartėjus prie kvartalinės, DV pasiuntė žvalgą išžvalgyti kvartalinę. Žvalgas praneša, kad priešas atbėga skubėdamas užbėgti iš priekio. Tuo momentu užpakalinė apsauga praneša ir susišaudo iš užpakalio su puolančiu priešu, o DV įsako su perbėgimais perbėgti kvartalinę liniją. Visam D perbėgus, priešas atidengė iš šono ir užpakalio stiprią ugnį. Šoniniam priešui ypatingai spaudžiant, užpakalinė apsauga (Atamanas ir Vytenis) nustumiami į šoną, atitrūksta nuo D.D. ir atsišaudydami pasitraukia iš ugnies lauko. DV, peržiūrėjęs D, pastebi, kad nėra Kaimyno ir Monterio. Arvydas praneša, kad Kaimynas ir Monteris perbėgo liniją. DV palaiko Monterį ir Kaimyną žuvusiais ir, su tikrinęs likusius P, įsako išsidėstyti vora ir trauktis toliau, nes priešas pėdomis visą laikų atsiveja taip pat ir Atamanų su Vyteniu. DV su D skuba į išsiblaškymo atveju paskirtą susitikimo vietą. Kadangi Atamanas ir Vytenis anksčiau nuskubėjo į numatytą susitikimo vietą, D susitinka su juos persekiojusiu priešu. Priešas atidengė stiprią ugnį iš šono. Tuo pačiu momentu iš užpakalio pasiveja priešas ir atidengia ugnį. DV įsako “atsišaudant trauktis". Priešui iš šono stipriai spaudžiant, DV Karosas ir Kovas
buvo atskirti nuo D. Po šio susišaudymo P buvo persekiojami pėdomis, bet susišaudymo daugiau nebuvo.
9. Priešui pateko: žuvęs Kaimynas ir gyvas pasidavė Monteris.
10. Savi materialiniai nuostoliai:7 palapinės, 1 arklys pakinkytas ir 2 šautuvai rusų sistemos.
11. Nušautas 1 rusas.
12. Nėra.
13. Pažymėtina, kad kautynės vyko naujai pasnigus ir sniego danga apie 15-20 cm. Monteris iki šiol išdavysčių nedaro.
14. Iš MASV Karoso.
Pastaba: už gerą orientaciją ir tikslų - laiku priešo apšaudymo esant užpakalinėje apsaugoje PP Atamaną ir Vytenį siūlau apdovanoti Padėka.
DAV
MARD partizanų stovyklos išdavimo aprašymas
1949 01 23
1948 m. kovo mėn. MARDV užsiverbavo ryšio darbams Joną Budrį, gyv. Deveikiškėlių k., Krakių vls., Kėdainių aps., kuris mielai sutiko dirbti LLKS. Pavestas pareigas atlikdavo gerai.
1948 m. gegužės mėn. pradžioje Krakių milicija areštavo Joną Budrį, kaltindama jį tuo, kad jis vokiečių okupacijos metu tarnavo policijoje. Porą dienų patardę, Budrį paleido į namus kaip išsiteisinusį. Už poros savaičių Krakių milicija Budrį vėl areštavo, bet po trumpo tardymo paleido į namus. Budrys, grįžęs į namus, MARDV pasiaiškino, kad jis milicijoje ir pas NKVD išsiteisinęs ir, kaip niekuo nekaltas, paleistas į laisvę. DV patikėjo Budrio žodžiams ir toliau jį paliko ryšio darbe. Jis žinojo partizanų stovyklą ir ją lankydavo.
Š.m. sausio mėn. pradžioje MARD ribose prasidėjo areštai. Areštuota MARD rš. Mirtelė, NR Dobilas ir apylinkės gyventojų areštavimai ir tardymai. MARDV Langė įtarė, kad rš. Varnėnas yra užverbuotas ir išdavinėja, todėl 1949 m. sausio mėn. 20 d. DV Langė nuvyko pas įtariamąjį Budrį ir, jį areštavę, atsivedė į partizanų stovyklą tardymui. Budrys-Varnėnas prisipažino, kad jis yra užverbuotas Krakių NKVD nuo 1946 m. ir kad jam duotas uždavinys sekti partizanus ir partizano Vilučio seserį. Tardymo metu Budrys-
□II-oje eilėje stovi 3-as Juozas Paliūnas-Rytas, 4-as Antanas Kvedaras-Tautvydas
□I-oje eileje 2-as Antanas Kvedaras-Tautvydas, II-oje eilėje 3-ias Aleksandras Docka-Ragutis, Vanagėlis
Varnėnas neigė, kad jis nieko neišdavęs, nors jis plačiai žinojęs apie partizanus ir prašėsi, kad priimtų į partizanų eiles. Kadangi Budrys-Varnėnas buvo geras ryšininkas, todėl DV Langė suabejojo dėl jo likimo ir pasiuntė laišką TvV atsiklausti dėl jo priėmimo į partizanų eiles.
Už poros dienų rš. Šermukšnis, neatsiklausęs PDV, atvedė į partizanų stovyklą įtariamojo Varnėno brolį Romualdą Budrį, gyv.Deveikiškėlių k., Krakių vls. Tuo laiku slaptai įtariamasis Varnėnas paprašė savo brolio Romualdo, kad jis jį išgelbėtų iš partizanų - praneštų Krakių milicijai. Tos pačios dienos vakare įtariamojo brolis Romualdas Budrys iš stovyklos išvyko į namus. Parvykęs į namus ir bijodamas pats pranešti dėl įtarimo, nuvyko pas savo gimines Juozą ir Antaną Dirdas. Abu gyveno Deveikiškių k., Krakių vls. ir jų paprašė, kad praneštų milicijai apie brolio areštavimą. Juozas Dirda tuojau pranešė milicijai apie partizanus ir Budrį.
Tą patį vakarą apie 23 val. į Deveikiškių k. atvyko Krakių, Kėdainių įgulos su stribais ir Josvainių stribai. Juozas Dirda pagal Romualdo Budrio nurodymą burliokus ir stribus nuvedė prie 14 kvartalo, kur buvo partizanų stovykla.
Stovykloje partizanai kūreno ugnį, virė pusryčius, o du partizanai - Šapelis ir Kovas - buvo sargyboje. Sargybiniai pastebėjo iš rytų pusės praeinančius burliokus apie 20 asmenų, apie ką pranešė dalinio vadui. Dalinio vadas įsakė skubiai pasiruošti kautynėms. Tuojau buvo pastebėta, kad priešas supa stovyklą. Dalinio vadas Langė davė komandą vilnyje veržtis į šiaurę. Partizanams pavyko laimingai prasiveržti pro priešo supamo žiedo vartus. Įvyko kautynės. P Atamanas ir P Šapelis stipria ugnimi pridengė dalinį, atsitraukiantį nuo priešo. Priešas į partizanus atidengė stiprią ugnį, bet tuo laiku partizanai nušovė vieną burlioką, todėl priešas truputį liovėsi ir atsiliko. Kautynių metu žuvo P Kaimynas, o P Monteris pateko priešui į nelaisvę. Kautynės tęsėsi nuo 8 val. 35 min. iki 16 val.. Kautynių metu įtariamasis Budrys-Varnėnas pabėgo išsinešdamas su savimi P Vilučio pistoletą “FN”, kurį buvo davęs Budriui kaip patikėtiniui.
Po kautynių burliokai areštavo keletą vietos gyventojų, kuriems Kėdainiuose darydavo akistatų su Budriu-Varnėnu. Darant akistatą su areštuotu rš. Šermukšniu ir kitais areštuotais, Budrys tvirtino, kad jie yra ryšininkai ir nueina į partizanų stovyklą ir t.t.
Darant akistatą su buvusiu partizanu Monteriu, šis neigė ir sakė, kad jie nėra ryšininkai, nėra buvę stovykloje ir kad jis jų nepažįstąs. Tuo pačiu buv. partizanas Monteris tvirtino, kad Jonas Budrys-Varnėnas buvo ryšininkas ir dažnai lankydavo stovyklą ir tiekė partizanams žinias. Nelaisvėje būdamas buv.partizanas Monteris palengvino areštuotiems asmenims, dėl to keletas areštuotų paleista į namus, o šnipui Jonui Budriui-Varnėnui padėjo sudaryti baudžiamąją bylą, dėl ko Budrys tapo nubaustas 25 metams. (Buvęs partizanas Monteris nubaustas 15 m.)
Paaiškėjo, kad Jonas ir Romualdas Budriai buvo šnipai ir teikė priešui žinias, todėl š.m. balandžio mėn. 3 d. MARDV areštavo išdaviką Romualdą Budrį, kuris tardymo metu prisipažino, kad jo brolis Jonas pranešė milicijai pagal jo nurodymus Juozas ir Antanas Dirdos. Išdavikas Romualdas Budrys pagal Karo Lauko Teismo sprendimą likviduotas š.m. balandžio 4 d.
Š.m. balandžio mėn. 4 d. MARDV areštavo Juozą ir Antaną Dirdas. Abu gyv.Deveikiškėlių k., Krakių vls., kurie tardymo metu pareiškė, “kad žinom, kas išdavė partizanų stovyklų, bet nesakysim, žinau, už ką žūstame”. Juozas ir Antanas Dirdos tą pačią dieną pagal KLT sprendimą likviduoti.
PUV PUŠI NSkV
Turbūt apie tas pačias kautynes rašoma ir KGB byloje (LYA. A.3. B.1804. L.12) kad ...per operaciją 1949 m. sausio 25 d. Ruseinių miške buvo užmušti du ir gyvi paimti du partizanai. Ten žuvo kapitonas Korotkov'as.
Pagal kitas KGB bylose rastas pažymas, matosi, kad per 1949 m. sausio 23 d., liepos 23 d. ir 1950 m. sausio 21 d. mūšius žuvo beveik visi Paukštelio būrio partizanai. Vienus išdavė KGB agentas “Klevas” , kitus agentas “Kurok” - tai partizano Viktoro Jurevičiaus-Kovo ir jo brolio kaimynas-medžiotojas.
"1949 m. liepos 23 d. Ruseinių miške 12 kvartale žuvo:
1. Vladas Čelkis-Paukštelis, Kraujelis, g.1913 m. Rokiškio aps.
2. Alfonsas Lisys-Aušra, g.1923 m. Šmotiškių k.
3. Alfonsas Kavaliauskas-Uraganas, g.1921 m., iš Vozbučių k.
4. Alfonsas Ūsas-Žaibas, g.1916 m., iš Šlapaberžės k.
5. Eduardas Čižas-Algis, g.1923 m., iš Ukmergės r.
Prieš tai, 1949 m. sausio mėn. žuvo Vladas Kavaliauskas-Vanagas ir ryšininkas Antanaitis, o 1949 m. vasario mėn. Rugėnų miške žuvo Bolesas Bartkus-Albinas.(Juos visus išdavė agentas “Klevas”. A.3. B.1804. L.257)
Po tokių smūgių būtyje liko tik trys partizanai:
1. Viktoras Jurevičius-Kovas,
2. Aleksas-Adomaitis-Pavasaris,
3. Antanas Kavaliauskas-Dobilas.
Po “Paukštelio” žuvimo būriui vadovavo “Pavasaris”, o po to buvo atsiųstas naujas būrio vadas “Rolandas"-“Austas”. “Gražvydas”, 32 m., buvęs lakūnas, pabėgęs iš Raudonosios armijos.
1949 m. sausio mėn. į būrį atėjo Pranas Ulinskas, g.1925 m., iš Ruseinėlių k. - “Žiedas”, “Ruduo”.
1949-1950 m. žiemą būryje buvo7partizanai:
1. Būrio vadas “Rolandas”, jis “Faustas”, jis “Gražvydas”, 32 m.
2. Adomaitis-Aleksas-“Pavasaris, jis “Našlaitis”.
3. Viktoras Jurevičius-“Žiedas”, jis “Leopardas”.
4. Antanas Kvedaras-“Viesulas", jis “Tautvydas”, “Vytenis”.
5. Antanas Kavaliauskas-“Dobilas", jis “Šapelis”.
6. Pranas Ulinskas-“Žiedas”, jis “Ruduo”.
7. “Šaulys”, jis “Mindaugas”.
1950 m. sausio 21 d. visi, apart “Tautvydo", žuvo. Sunaikinus “Paukštelio" būrį, buvo prarasta 2 kulkosvaidžiai, 11 automatų, 9 šautuvai, 7 pistoletai, 1866 šoviniai.(A.3. B.1806. L.6)
MGB pranešimas apie 1950 m. sausio 21 d. 25-ame kvartale
užpultus partizanus
(...) Agentas “Kurok” buvo užverbuotas Josvainių MGB 1950 m. sausio mėn. pradžioje, kad sektų partizano Jurevičiaus-Kovo brolį. Vykdydamas mūsų užduotį, sausio 19 d. pastebėjo, kad rytą Jurevičius pasiėmė pjūklą ir nuėjo į Ruseinių miško 25-ą kvartalą. Jurevičius greitai grįžo be pjūklo ir užvažiavo į Kėdainius. Gerai žinodamas, kad 25-ame kvartale niekas miško nekerta, suprato, kad pjūklą nunešė pašaliniams asmenims.
Agentas pasiėmė šautuvą ir lyg tai išėjo medžioti į 25-ą kvartalą, kur pamatė naujas rogių vėžes, o praėjęs dar apie 300 metrų, laužo dūmus, išgirdo pjūklo garsus ir, bijodamas, kad jo nepastebėtų, grįžo į namus.
Sausio 20 d. agentas atėjo į susitikimą su operatyviniu darbuotoju, pranešė apie savo pastebėjimus ir įtarimus, kad 25-ame kvartale yra partizanų būrys.
(...) kad dar kartą įsitikintų, ar tikrai ten yra partizanų būrys, kiek jų ir kur gyvena - bunkeryje ar palapinėse- vykdydamas užduotį agentas “Kurok” vakare lyg tai medžiodamas nuėjo į 25-ą kvartalą, nepastebėtas priėjo arčiau tos vietos, kur matė laužą ir pamatė sėdint keletą ginkluotų žmonių.
Agentas, galutinai įsitikinęs, kad miške yra partizanai, grįžo namo, nubraižė apytikrę tos vietos schemą ir tą patį vakarą apie tai pranešė ir perdavė schemą.
25-as kvartalas sausio 21-osios naktį pagal agento duotas žinias, buvo apsuptas iš trijų pusių ir atlikta operacija.(LYA. A.3. B.1805. L.4.)
1951 m. sausio 30 d. A.Kvedaras-Tautvydas paskiriamas Birutės būrio, kuris vykdė visos Lietuvos partizanų vado J.Žemaičio-Vytauto apsaugą, vadu. (A.45. B.1664. L.3-5.)
Kai Tautvydo būrys (A.Kvedaras, S.Kvedaras-Jaunutis ir V.Baranauskas-Dantė) 1951 m. kovo 3 d. atlydėjo LLKS Tarybos prezidiumo pirmininką J.Žemaitį į Pilsupių kaimą pas Antaną Dovidą, buvo netikėtai čekistų užpulti. Apie tai yra keletas MGB agentų pranešimų.
Agentūrinis pranešimas
Informatorius “Nikolaj” Priėmė: Frenkel
1951 06 4
1951 m. birželio 3 d. informatorius susitiko su Stasiu Šilkaičiu - Antano Vaiciekos name Diksių k. Silkaitis išgertuvių metu pasakė, kad dabar partizanams atėjo sunkus metas, dėl to kad Krakių miestelyje yra kariuomenė ir kareiviai dažnai pasirodo mūsų krašte ir todėl jis su partizanais seniai nesusitinka.
Silkaitis papasakojo, kad Ariogalos įgulos kareiviams Antano Dovido namuose susikovus su partizanais, trimis kulkomis sunkiai sužeidė partizaną Antaną Kvedarą. Į kairiojo peties raumenis, į koją, o viena kulka lietė galvą. Kvedarui pasisekė atsitraukti, bet susišaudymo vietoje paliko kepurę ir kailinukus. Dabartiniu laiku Kvedaras išsigydė ir vėl yra būryje, bet jo ranka parišta, nes dar jos nevaldo.
Be to, Šilkaitis papasakojo, kad arklį, su kuriuo važinėjo partizanai, jis asmeniškai davė iš kolūkio arklidės. Buvo taip: vakare pas Šilkaitį atėjo 4 partizanai - du broliai Kvedarai, Baranauskas ir dar vienas partizanas, kurio jis nepažinojo. Kvedarai ir Baranauskas paprašė atvesti gerą arklį su rogėmis, ką Šilkaitis ir padarė. Prieš išvažiuodami partizanai, įspėjo Šilkaitį, kad jeigu jie per parą arklio negrąžins, tegul jis praneša į MGB, kad partizanai užpuolė ir arklį paėmė. Kadangi arklio, praėjus parai negrąžino, Šilkaitis pranešė MGB organams, kad nepažįstami partizanai iš jo atėmė arklį. Po to Šilkaitis Josvainių MGB buvo sulaikytas, bet per tardymą nieko neprisipažino, tik sakė, kad įį užpuolė nepažįstami partizanai ir atėmė arklį su rogėmis. Toliau Šilkaitis pareiškė: “Nesvarbu, kad pas mus dažnai būna kareiviai, jie vis vien partizanų nesugaus".
Tuo laiku pas juos užėjo pašaliniai asmenys ir Šilkaitis apie partizanus nustojo kalbėti.
“Nikolaj”
Kopija tikra: leitenantas Frenkel
Originalas yra byloje Nr.596 Dotnuvos RO MGB
vyr.ltn.Sagaidak
Š.: LYA. A.45. B.1664. L.160, 161.
Agento "Nikolaj" pranešimas
Priėmė: Frenkel, 1951 m. balandžio 3 d.
Š.m. gegužės viduryje kartu su užsiregistravusiu 28 metų Pilsupių k. gyventoju, du metus tarnavusiu Tarybinėje armijoje, Antanu Sirvydu, Tado, gėrėme pas žinių teikėją. Jis papasakojo, kad prieš MGB kareivių susišaudymą su partizanais Dovydo name, jam tą dieną partizanai buvo paskyrę pasimatymą pas Juzę Šilkaitytę, Vacio22 m. Iš Šmotiškių kaimo. Sirvydui pas ją atėjus, prasidėjo šaudymas. Jis, išbėgęs iš Šilkaitytės namo, pamatė bėgančius jo link du partizanus, kurie liepė sulaikyti besivejančius kareivius. Sirvydas, vykdydamas šią užduotį, išbėgo į kelią ir sutiko dar du, vienas kitą vedančius partizanus. Visi nubėgo į Diksių kaimo pusę.
Sirvydas, pamatęs sužeistus partizanus, dar greičiau nubėgo sutikti kareivių, kurie jį sulaikė. Vykdydamas partizanų užduotį, Sirvydas parodė priešingą partizanų pasitraukimo kryptį. Kareiviai ta kryptimi ir nubėgo. Be to, Sirvydas gyrėsi žinių teikėjui, kad jis su seserimi Mile Sirvydaite, Tado, yra partizanų ryšininkai...
...Žinių teikėjui taip pat žinoma, kad 20-21 metų Sirvydo sesuo Genė Sirvydaitė, Tado, šiuo metu slapstosi.
Pasirašo: “Nikolaj”
Ag.pranešimo originalas yra agento “Nikolaj” byloje Nr.596. Dotnuvos r.MGB
Pasirašo: kpt.Demešev
1953.VI. 12.
Visiškai slaptai
Agentas “Laikraštis" ag.b.Nr.1935
Priėmė Novoženin 1951 m. kovo 8 d.
Agentūrinis pranešimas
Agentas praneša, kad 1951 m. kovo7 d. pas jį atėjo giminaitė Ivanauskienė iš Pilsupių k., kurios vyrą suėmė už tai, kad prieš Naujus metus pas juos buvo partizanė iš Pernaravos vls. Jos nesuėmė, bet buvo suimtas jos vyras Antanas Ivanauskas už tai, jog kareiviams nepasakė, kad pas jį buvo partizanai.
Vakare, kai Ivanauskienė važiavo namo į Pilsupių kaimą, agentas ją palydėjo. Grįždami namo tarp 24 ir 25 kvartalo sutiko du partizanus. Vienas jų agentui nepažįstamas, o kitas - Stasys Kvedaras, kuris agentui papasakojo, kad 1951 m. kovo 3 d. keturi partizanai buvo pas Pilsupių k. gyventoją Dovydaitį, kur juos užklupo karieviai. Partizanams pavyko pabėgti. Vienas jų nuėjo pas Underį, kur prabuvo iki kovo 5 d., o rytą paprašė pakinkyti arklį. Nesulaukęs pakinkant, kažkur išėjo ir negrįžo.
Stasys Kvedaras pasakojo, kad Antanas Kvedaras sužeistas į koją dviem šūviais - vienas į blauzdą, kitas - žemiau, o dar viena kulka pataikė į ausį. Jį sužeidė pas Dubinską iš Budų kaimo. Jis, Antanas Kvedaras, norėjęs nusi-
šauti, bet pasidarius geriau, tos minties atsisakė. Stasys Kvedaras sakė, kad jie su broliu Antanu visą laiką slapstosi kartu.
Antanas Sibitis taip pat sakė agentui, kad Kvedaro sveikata geresnė, nes jį matė. Nuvažiuodamas Stasys Kvedaras agentui sakė, kad jie važiuosią į Pilsupių k., bet ne į tą sodybą, kur juos apšaudė. Kiti bus Pilsupiuose, Rugėnuose arba Anginuose. Jis dar pastebėjo, jog į bunkerius negali lįsti dėl to, kad “Vygaudas” MGB organų rankose ir žino, kur bunkeriai. Gali juos išduoti... (LYA. A.45. B.1664. L.143.)
Tuo laiku buvo suimtas partizanų ryšininkas Mykolas Povilaitis, Vlado, g.1933 m., iš Rugėnų k. 1951 m. gegužės 30 d. Ariogaloje tardomas ltn.Sorokino išpasakojo apie pažįstamus partizanus: kur jie slapstosi, pas ką užeina ir t.t. (LYA. A.45. B.867. L.69.)
1951 m. birželio 25 d. KGB agentas “Budrys” praneša, kad M.Povilaitis išėjo pas partizanus. Leitenantas Sorokinas pažymi, kad M.Povilaitis perėjo į nelegalų gyvenimą. (LYA. A45. B.1653. L.150.) Galima galvoti, jog Povilaitis iš suėmimo vietos buvo paleistas, o gal užverbuotas.
Byloje Nr.1664. L.162. yra aktas apie 1951 m. liepos 12 dieną - tiksliau naktį - pas Juozą Rybelį Šmotiškėlių kaime užpultus 5 partizanus. Juos puolė 22 kareiviai, du karininkai ir keletas stribų. Partizanai gynėsi: V.Baranauskas-Dantė nušovė du čekistus - leitenantus Borisovą ir Frenkelį. Pats Baranauskas buvo sužeistas ir nubėgo pas Antanaitienę į Ruseinių kaimą, kuri perrišo jam ranką. Vienas naujokas partizanas žuvo.
1984 m. Kėdainių r. laikraštyje “Tarybinis kelias” buvo išspausdintas straipsnis, kuriame buvęs stribas Vladas Židelis gyrėsi dalyvavęs tame užpuolime: “... kai pro mane bėgo žmogysta - patraukiau iš automato. Ryte atpažinome, jog tai Stasys Kvedaras”.
Vėliau, kai gyvenau Kaune, perskaitęs tą laikraštį, susiradau buvusį stribą Židelį Kėdainiuose ir paklausiau: “Kur užkasėt mano brolį?” Jis paaiškino, kad tuo metu lydėjo sužeistą leitenantą Frenkelį į Kėdainius, o kur padėjo mano brolio kūną - nežino.
Rinkdamas žinias apie žuvusį brolį Stasį Kvedarą-Jaunutį ir kalbėdamasis su žmonėmis sužinojau, jog S.Kvedaras-Jaunutis žuvo berods apie Pernaravą.
Dabar iš surastų dokumentų aišku, kad Stasys Kvedaras-Jaunutis žuvo
1951 m. liepos 18 d. kartu su Kaziu Karašausku-Gražvydu, Rugėnų miško 8-ajame kvartale. Juos sekė ir išdavė artimas K.Karašausko giminatis MGB agentas “Budrys”. Jo motina yra artima Alekso Biniaus iš Rugėnų kaimo giminė, o jo pusbrolis Jeronimas Butkus gyveno Medininkų kaime. (LYA. A.3. B.1808,1653. L.33.)
Pilsupių k. čekistams pateko daug partizanų dokumentų, iš kurių jie suprato, kad buvo užpultas pats LLKS prezidiumo pirmininkas, partizanų generolas Jonas Žemaitis-Vytautas.
Ypač suaktyvėjo Dotnuvos, Ariogalos, Šiaulių r. operatyviniai KGB darbuotojai ir jų agentūrinis tinklas. Iš pateiktų dokumentų galima spręsti, kad beveik kiekviename kaime buvo MGB užverbuotų agentų, kurie dėjosi padedą partizanams, o jiems išėjus bėgdavo pranešti čekistams.
Birželio 5 d. agento “Nieman” pranešime apie pokalbį su Zose Kondrotaite pasakojama, kad Tautvydas labai liūdnai įsivaizdavo savo ateitį, kad "... gal teks paleisti sau kulką į kaktą ir baigti tokį gyvenimą...” Lygiai po mėnesio - 1952 m. liepos 4 d. per kautynes Pilsupių kaime žuvo Vytautas Baranauskas-Dantė, Vytautas Ulickas ir Alfonsas Urbonas atsišaudydami laimingai pasitraukė, o sužeistas Antanas Kvedaras-Tautvydas traukėsi į Šmotiškių-Pajieslio pusę. Atsiplėšęs nuo persekiotojų ir nubėgęs apie 2 kilometrus, matyt, išsekus jėgoms, suklupo netoli tėviškės laukų, Pašušvio-Pajieslio kaimo ribose... Liudininkų pasakojimu, lyg kažką šaukė runkelių lauke dirbusioms moterims, degino dokumentus. Niekas nedrįso jam suteikti pagalbos, nes netoliese girdėjosi šaudymas. (Vijosi Ulicką ir Urboną.) Babičaitės pasakojimu po kurio laiko pasigirdo šūvis ar keli šūviai ir Antanas Kvedaras-Tautvydas, Birutės tėvūnijos būrio vadas, nutilo amžiams...
Tautvydo būrį išdavė artimas A.Kvedaro giminė - dėdė, pas kurį tą dieną, kaip sakė ag.”Aldona”, atėjo į svečius.
Tautvydo kūną čekistai surado tik kitą dieną. Šalia jo atitempė žuvusį Vytautą Baranauską. Ant žuvusių partizanų kūnų padėjo jų ginklus ir nufotografavo.
Ši išdavystė ir partizanų užpuolimas aprašomas MGB dokumentuose.
□Sėdi 3-as Juozas PaIiūnas-Rytas, Aleksas Docka-Vanagėlis. Stovi 3-as Antanas Kvedaras-Tautvydas
□1-as Antanas Kvedaras-Tautvydas, 3-as Juozas Paliūnas-Rytas, 5-as Aleksas Docka-Vanagėlis
Dotnuvos RO MGB leitenantas (Sagaidak) 1951 m. gruodžio 2 d.
Visiškai slaptai "Tvirtinu”
Planas
Agentūrinės-operatyvinės priemonės "Tautvydo” būrio vado paieškai ir likvidavimui, sudaromos pagal agentūrinę bylą “Otriepje”.
Pietinėje Dotnuvos rajono dalyje ir Ariogalos-Kėdainių rajonų teritorijoje veikia ir slapstosi vadeivos “Tautvydo” 4-5 partizanų būrys, kuris įeina į “Maironio” rinktinės “Prisikėlimo” apygardos sudėtį.
Savo veikimo teritorijoje Dotnuvos rajone būrys turi pagalbinę bazę ir ryšininkus, iš kurių gauna maisto produktų ir būtinus žvalgybinius duomenis. Būrio vadas “Tautvydas” turi tiesioginį asmeninį ryšį su “Prisikėlimo” apygardos vadu “Rytu” ir vyriausia partizanų vadovybe. Vykdo vadų apsaugos ir palydos funkcijas.
Siekiant nustatyti “Tautvydo ” būrio slapstymosi vietas ir jį likviduoti, būtina numatyti šias agentūrines-operatyvines priemones:
1. Pagal informatoriaus “Nevėžis" duomenis žinoma, kad Čemovkos kaimo gyventojas Apolinaras Stanaitis, 35 metų, yra aktyvus “Tautvydo" būrio ryšininkas. Šių metų rugpjūtyje Stanaitis informatoriui papasakojo apie Deveikiškių kaimo gyventojo Kazio Budrio ryšius su partizanais ir pasakė jo slapyvardę “Laukinis”, kurią davė partizanai. Apie tai jau žinoma iš pačių partizanų. Stanaitis žino partizanų slaptavietes ir jų ryšininkus. Su informatoriumi apie partizanus kalba atvirai. Pasinaudojant Stanaičio pasitikėjimu informatoriumi, duoti jam užduotį - aplankyti Stanaičio sodybą, neva asmeniniais reikalais. Kalbant prašnekti “partizanų" gyvenimą, norint sužinoti, kada jis susitinka su partizanais ir kur jie galėtų būti dabar. Taipogi išaiškinti sodybas, kurias lanko partizanai, ryšininkus ir pagalbininkus. Tuo pačiu pasidomėti, kur ir iš kokių lėšų gyvena partizano Kvedaro tėvas. Pareikšti apgailestavimą ir pasiūlyti užeiti pas agentą į sodybą ir sudaryti jam sąlygas pasislėpti. Teigiamu atveju, partizanų vado "Tautvydo” tėvą, jam pačiam nežinant, panaudoti nustatant partizanų slapstymosi vietas.
Vykdo: Paškov ir Sagaidak. Terminas - 51 12 12.
2. Pilsupių ir Šmotiškių kaimuose gyvena aktyvūs “Tautvydo” būrio pa-
Visiškai slaptai L “A”
Valdyba 2 N
1952 m. sausio 19 d. Nr.311-104 Vilnius
Lietuvos TR Šiaulių apyg. Dotnuvos RO MGB viršininkui,
leitenantui dr.Sagaidak, Dotnuva
Užvarčių kaime, Dotnuvos rajone, gyvena Aldona Brazytė, Jono, kuri yra asmeninė būrio vado Tautvydo ryšininkė.
Prašau pranešti naujai gautus davinius apie nacionalistinę Brazytės veiklą ir tolimesnius jūsų veiksmus per ją sulaikant Tautvydą. O panaudojus jį, apie galimybę taip vad. LLKS prezidiumo pirmininko Žemaičio-Vytauto, paiešką, suėmimą arba likvidavimą.
LTSR 2 N Valdybos I skyriaus viršininkas papulkininkas (Zeniakin)
galbininkai Mileris(iai), kuriuos su mūsų agentu “Nemunu” sieja tarpusavio pasitikėjimo ryšiai. Panaudojant tas aplinkybes, informatorių “Nemuną ” pasiųsti pas partizanų pagalbininką Milerį, per kurį užmegzti asmeninį kontaktą su partizanais.
Elgesio taktiką agentui paruošti atskirai.
Vykdo Borodin. Vykdymo laikas 51 12 15.
3.Informatorius “Aldona”per savo giminaitę, būrio ryšininkę Mortą Kišonienę nustatė ryšį su būrio vadu “Tautvydu ”, kuris su savo būriu lankosi “Aldonos” sodyboje. “Aldonai” duoti užduotį paruošti partizanams produktų ir degtinės. Apie tai pasakyti Kišonienei, drauge išreiškiant norą pavaišinti partizanus. Partizanams apsilankius “Aldonos” sodyboje, juos pavaišinti ir pakviesti kitam kartui, pažadėjus paruošti jiems samagono ir produktų.
Pakartotinai apsilankius partizanams “Aldonos” sodyboje, panaudoti specpriemones.
Planą paruošti atskirai.
Vykdo Borodin. Vykdymo laikas 1951 m. gruodžio 10 d.
4.Informatorius “Audra” yra aktyvi “Tautvydo” būrio ryšininkė, slepia partizanus savo sodyboje, žino jų slėpimosi vietas, palaiko intymius ryšius su partizanu “Lineliu” ir nuo mūsų slepia.
Per kitą susitikimą “Audrą ” gerai ištardyti, pateikus jai mūsų turimus faktus apie jos ryšius su partizanais. Pagal “Audros” laikyseną spręsti klausimą dėl tolimesnio jos operatyvinio panaudojimo arba suimti.
Vykdo Sagaidak. Laikas - 1951 m. gruodžio 9 d.
5. Pagal agento “Kalvio” duomenis aktyvus “Tautvydo” būrio ryšininkas yra Stasys Silkaitis, kuris. š.m. lapkričio 18 d. kartu su būriu dvi paras girtuokliavo pas Ambraziukų kaimo gyventoją Stepą Jasaitį. Pažįsta būrio ryšininkus ir žino jų slapstymosi vietas. Silkaitis yra kolūkio “Aukštoji” narys, anksčiau dirbo brigadininku.
Per rezidentą “Sergej” organizuoti Šilkaičio iškvietimą į rajono vykdomąjį komitetą, neva siunčiant į sąskaitininkų kursus. Kelyje slaptai suimti ir pristatyti į MGB RS. Atlikti nuodugnią kvotą apie ryšius su partizanais, ir, išgavus prisipažinimą, užverbuoti ir panaudoti būrio išdavimui.
Vykdo Paškov ir Borodin. Laikas - 1951 m. gruodžio7 d.
6. Agento “Nevėžis” duomenimis Alfonsas Šmigelskis yra aktyvus ryšininkas, turintis partizanišką slapyvardę “Bijūnas”. Vykdo partizanų užduotis renkant žvalgybines žinias, žino partizanų slaptymosi vietas. Šmigelskis turi būti šaukiamas į tarybinę armiją. Per karinį komisariatą Šmigelskiui įteikti šaukimą - kelyje suimti ir pristatyti į MGB rajoninį skyrių, ten ištardyti apie ryšius su partizanais, po to spręsti jo verbavimo klausimą.
Vykdo Paškov. Data - 1951 m. gruodžio 10 d.
Planą paruošė majoras Paškov ir leitenantas Borodin.
Šiaulių sritis Liet.SSR Visiškai slaptai
MGB valdyba. Viršininkopav. “Tvirtinu”
pulkininkas Pachomyčov 1952 metų gegužės mėn.
Planas
Agentūrinės-operatyvinės ir karinės priemonės būrio vado Kvedaro, slapyvardžiu “Tautvydas”, suradimui ir sunaikinimui
Dotnuvos ir Kėdainių bei Ariogalos rajonų sandūroje tęsia veiklą nacionalistinis ginkluotas 4-ių partizanų būrys, kuriam vadovauja partizanas Kvedaras, slapyvardžiu “Tautvydas”. Minėtas būrys įvardinamas “Birutės” tėvūnija, “Maironio”partizanų rinktinės “Prisikėlimo” apygardos sudėtį.
Iki 1951 m. vasario Kvedaro-“Tautvydo” būrys vykdė “Vyriausios partizanų vadovybės" vado Jono Žemaičio, slapyvardžiu “Vytautas", apsaugos funkcijas. Šiuo metu būryje periodiškai veikia “Prisikėlimo”partizanų apygardos vadas Juozas Paliūnas-“Rytas”.
Savo veikimo rajone būrys turi platų ryšininkų ir pagalbininkų tinklą. Jos slapstymosi vietos yra: Paliepių ir Šmotiškių miškų masyvai, Šušvės upės krūmai, o taip pat partizanų ryšininkų ir pagalbininkų sodybos.
Siekiant sėkmingai surasti Kvedaro būrį ir jį likviduoti, taip pat nutraukti aktyvių ryšininkų ir pagalbininkų priešišką veiklą, numatoma atlikti šias agentūrines-operatyvines ir karines priemones:
1.Patikrintas agentas “Nieman” (pagal jo duomenis 1949 m. buvo likviduota partizanų grupė) turi draugiškus ryšius su “Tautvydo" būrio dalyviais, su kuriais anksčiau susitikinėjo jų slapstymosi vietose. Šis agentas paskutinį kartą 1951 m. vasarą susitiko su partizanu “Dante”. Be to, jis turi plačius giminystės ryšius tarp pagalbininkų, kurie turi galimybę užmegzti dalykinius ryšius su partizanais.
Šių metų gegužės 11 d. agento “Audra ” duomenimis, šiuo metu agentas “Nieman ”palaiko ryšį su “Tautvydo” būriu, aprūpina partizanus maisto produktais, tačiau nuo mūsų tai slepia, pateikdamas tik mažareikšmius pranešimus apie atskirus partizanų pagalbininkus.
Turint galvoje realią galimybę agento pagalba likviduoti “Tautvydo” būrį, kito susitikimo su agentu melu, būtina atskleisti jo nesąžiningą veiklą mūsų atžvilgiu, nurodant jo dabartinius ryšius su partizanais ir priversti sąžiningai bendrabarbiauti.
Gavus iš agento “Nieman ” prisipažinimą apie ryšius su būrio dalyviais, siekiant sučiupti partizanus, rūpestingai sutarus su agentu ryšį, įteikti jam priemones (opertechnikas).
Agento atliekamų literinių priemonių planą sudaryti atskirai.
Vykdo: Pachomyčiov, Sagaidak, Volkov.
2. Agentas “Nemunas” yra gimęs ir gyvenęs tame pačiame kaime kaip ir partizanų būrio vadas Kvedaras. Prieš išeinant į būrį, su juo palaikė draugiškus santykius ir mokėsi vienoje mokykloje.
Per 1951 ir iki 1952 m. birželio mėn. agento tėvus pastoviai lankė “Tautvydo” būrio dalyviai, o Kvedaro tėvas iki šio laiko pastoviai pas juos užeina. Būrio dalyviai, apsilankydami pas agento tėvus 1951 m. gruodyje, prašė pasakyti “Nemunui”, kad nori su juo susitikti, tikėdamiesi nustatyti pastovų ryšį ir gauti iš jo materialinę pagalbą.
Naudojantis šia aplinkybe, atostogų dingtimi pasiųsti agentą “Nemuną” pas savo tėvus su užduotimi per juos ir partizano Kvedaro tėvą su būriu nustatyti dalykinius kontaktus.
Jeigu agentui iš karto nepasisektų susisiekti su partizanais, jis privalo parašyti laišką būrio vadui “Tautvydui”, kuriame išsakytų norą padėti partizanams ir pasiūlytų su juo susitikti. Laišką “Tautvydui” agentas paliks jo tėvui.
(Kaip agentui elgtis, nustatyta anksčiau).
Vykdo: Sagaidak ir Korsakov.
3. Agentas “Audra” yra “Tautvydo” būrio pagalbininkas. Jo namuose pastoviai lankosi partizanai, kur gauna maisto produktų ir slepiasi nuo tarybų valdžios organų. Partizanai paskutinį kartą pas agentą buvo 1952 m. vasaryje ir paliko jam paskaityti antisovietinio laikraščio Prisikėlimo ugnis numerį, pažadėję, atėjus šiltesniems orams, aplankyti kaip praėjusių metų vasarą.
Š.: B.2906. T.l. L.78-80.
Agentas: “Nieman” Visiškai slaptai
1952 m. birželio 5 d.
Agentūrinis pranešimas
Agentas, vykdydamas mūsų užduotį, gegužės 27 d. aplankė Zosę Kundrotaitę iš Paskardžių k., kuri pokalbyje papasakojo, kad partizanai paskutinį kartą pas ją buvo gegužės 17 d. Išėję iš Kundroto ilgai meldėsi už savo žuvusius brolius partizanus, taip pat meldėsi už savo laimę, kad juos Dievas apsaugotų, kol taps laisva ir nepriklausoma Lietuva.
Po maldų Zosė Kundrotaitė paklausė savo pažįstamo partizano Kvedaro: “Kodėl jie taip myli Dievą ir karštai meldžiasi". Į tą klausimą Kvedaras atsakė, kad melstis reikia už tai, kad mums labai sunku gyventi ir toks gyvenimas labai nusibodo, kad jau net gyventi nesinori. Jeigu taip teks ir toliau gyventi, kitais metais reikės paleisti sau kulką į kaktą ir baigti tokį betikslį gyvenimą.
Kvedaras, tęsdamas pokalbį su Kundrotaite, pasakė, kad šiuo laiku žmonės mažai padeda su maistu ir rūbais. Štai, žiūrėk, mūsų batai ir rūbai suplyšę, o kareiviai visur eina mūsų pėdsakais. Bet visgi aš turiu laimės. Jau keletą kartų buvau ant mirties slenksčio, bet vis pasisekdavo pabėgti. Buvau keletą kartų sužeistas. Ir štai paskutinį kartą, per 1952 metų Velykas, tik susiruošėme švęsti, atbėgo mūsų žmogus ir pranešė, kad kaime kareiviai. Mes greitai krūmais ir pakrantėm traukėmės į mišką. Kareiviai mūsų nepastebėjo ir mes laimingai pasitraukėme.
Diena ėjo į pabaigą, artėjo tamsi naktis ir partizanai pradėjo ruoštis į kelionę; atsisveikino su Kundrotų šeima ir išėjo į Paliepių miško pusę.
Užduotis: Pasinaudojus gerais santykiais, agentui duota užduotis paprašyti "K”, kad ji suorganizuotų su partizanais susitikimą. Per susitikimą agentas partizanui Kvedarui pareikštų, kad jis yra lietuvis patriotas ir nekenčia tarybų valdžios. Ir dėl to nori padėti partizanams kovoti už nepriklausomą Lietuvą.
O toliau paminėti, kad pas jį dažnai pavalgyti ir išgerti iš rajono atvažiuoja įvairūs viršininkai. O pasigėrę išplepa įvairias žinias, dominančias partizanus. Ir dar pareikšti, kad pas jo brolį yra duktė, kuri dirba ryšininke ir kurios šiuo metu MGB organai intensyviai ieško. Ji gimusi Panemunės rajone ir nori pabūti pas mane, bet aš bijau jų priimti ir kreipiuosi į Jus, gal yra toks žmogus, kur ji galėtų gyventi. Už tai aš ir mano brolis tam žmogui padėtume, taip pat ir Jums.
Kad perduočiau svarbias žinias, išgirstas iš girtų rajono viršininkų, turiu žinoti, kam jas perduoti, kad Jūs laiku jas gautumėte.
Pažyma: “K" aktyviai sekama kaip Kvedaro būrio ryšininkė.
Priemonės: Agentui “Nieman” paruošti planą, kaip aktyviau panaudoti jį per susitikimą su Kvedaro būriu.
Agentūrinio pranešimo originalas yra agento darbo byloje Nr.597
Dotnuvos MGB viršininkas leitenantas (Sagaidak)
Š.: LYA. A.45, B.1664. L.244, 245.
Agentūrinis pranešimas
Agentas “Aldona" Priėmė: Borodin
1952 m. liepos 5 d.
Liepos 4 d. apie 5 val. agentas kartu su savo kaimynu Aleksu Kulikausku grįžo namo iš Pajieslio malūno. Pirma užvažiavo pas Kulikauską, o agentas pasiėmė maišą su miltais, kurių buvo nedaug, ir nešėsi namo. Neužėjęs į namą, užėjo į tvartą, kad išvestų į ganyklą karvę, bet kieme susitiko keturis partizanus: Antaną Kvedarą, Baranauską (vardo nežinau), Urboną (vardo nežinau) ir Vytautą Ulicką. Du partizanai - Kvedaras ir Baranauskas - nemiegojo, o du miegojo.
Susitikę pradėjome kalbėti. Iš pradžių Baranauskas pasakė agentui, kad atėjo pas jį į svečius, o po to paklausė agento, kur buvo šią naktį. Agentas atsakė, kad malūne. Vėliau, pririšęs karvę, nuėjo į namą, pabudino žmoną ir liepė paruošti partizanams pusryčius.
Agentas paruoštus pusryčius nunešė partizanams. Rytą pas agentą atėjo 6 brigados brigadininkas Juozas Rybelis ir paprašė, kad padėtų pastatyti naujų namą. Agentas be kolūkio pirmininko sutikimo negalėjo, bet pažadėjo atsakyti, kai pakalbės su pirmininku.
Be Rybelio pas agentą dar buvo Digrienė ir Kulikausko kaimynai. Agentas, norėdamas pranešti Jums (t.y. MGB), užėjo pas partizanus ir atpasakojo pokalbį su Rybeliu, sakė, jog jam būtina nueiti pas kolūkio pirmininką.
Galvodamas, kad Jūs (ltn.Borodinas) arba kolūkio pirmininkas yra kolūkio centre, ten ir nuėjau. Iš Jūsų nieko neradęs, nuėjau pas liaudies gynėjus ir pamačiau Juozą Kizerskį.
Agentas, nenorėdamas tiksliai visko pasakyti apie partizanus, Kizerskiui pasakė, kad buvo su jais susitikęs, kad jie slepiasi netoli. Pasiūlė Kizerskiui atsiųsti daugiau kareivių ir juos išdėstyti nuo Pilsupių malūno palei Šušvės krantus. Kad partizanai yra pas jį - nepasakė. Pasiųsti kitą kareivių grupę ieškoti partizanų. Partizanai, pamatę kareivius, būtinai bėgs prie upės, o ten bus galima juos likviduoti. Agentas manė, kad mažiau jį įtars negu apsupus sodybą. Agentas po pokalbio su Kizerskiu, o tai jau buvo apie 12 val. dienos, nuėjo namo. Kizerskis atėjo vėliau, neva pasiimti grūdų. Agentas tada jam pasakė, kad keturi partizanai yra jo klojime. Viską pasakęs Kizerskiui, jis išėjo, o greitai ir aš (agentas) išėjau iš namų pas kalvį. Nespėjus grįžti namo, prasidėjo susišaudymas.
Pavakaryje partizanai ruošėsi eiti nusimaudyti, bet pamatę kitoje Šušvės pusėje kareivius, nenuėjo. Daugiau agentui su partizanais kalbėtis neteko, todėl apie ką jie kalbėjo, nežino.
Jau liepos 5 d. agentui parodė dviejų partizanų lavonus, iš kurių atpažino Antanų Kvedarą, agento giminaitį, ir Baranauską. Baranauską atpažino tik pagal sužeistą ranką, nes jis buvo labai panašus į Urbonų.
PAŽYMA: 1.Kizerskis - Krakių liaudies gynėjų būrio politrukas, tuo laiku buvo apsaugos grupės, kuri saugojo ‘‘Naujo gyvenimo" kolūkio pirmininką VKP(b) narį Kožukauską, vyresniuoju.
2. Dviem partizanam Urbonui ir Ulickui pasisekė pabėgti.
Dotnuvos vyr.operįgaliotinis leitenantas Borodkinas
3. Agentūrinio pranešimo originalas yra agento “Aldona ” byloje Nr. 7588 Dotnuvos RO MGB.
Š.: A.45. B.1664. L.119.
Tardymo protokolas
1952 m. liepos 5 d., Šmotiškių k.
Aš, Dotnuvos RO MGB vyr.operatyvinis kapitonas Tereščenko, apklausiau kaip liudininką pilietį Boleslovą Kišoną, Martyno, g.1900 m. Šmotiškių k., Dotnuvos r., Šiaulių apyg., valstietis vidutiniokas, nepartinis, lietuvis, išsilavinimas žemas, vedęs. SSRS pilietis. Kolūkio “Naujas gyvenimas" narys.
(...)
Klausimas: Kada ir kokie partizanai atėjo į jūsų sodybą?
Atsakymas: 1952 m. liepos 4 d. apie 5 val. ryto grįžau namo iš malūno. Kai atėjau į savo kiemą, iškinkiau arklį ir neužėjęs į namą, nuėjau į klojimą išvesti karvę į ganyklą ir, pamačiau 4 ginkluotus partizanus. Iš kurių du ilsėjosi ant šieno, o du stovėjo klojime. Tuo laiku visa mano šeima miegojo. Su minimais partizanais aš pasisveikinau, o jie man pasakė, kad pas mane atėjo į svečius. Aš jiems atsakiau, kad gerai. Po to išvedžiau karvę iš klojimo, pririšau ir nuėjau į namą. Visi keturi partizanai pasiliko klojime. Visus partizanus aš pažinau ir žinojau jų pavardes, tai: Antanas Kvedaras, Antano, 25 metų, buvęs Šmotiškių kaimo gyventojas, jis būrio vadas; Baranauskas - vardo nežinau, buvęs Juodžių kaimo gyventojas; Vytautas Ulickas, Broniaus, buvęs Deveikiškių ar Pališkių kaimo gyventojas; Urbonas - vardo nežinau, buvęs Rušeinių kaimo gyventojas...(toliau beveik pažodžiui pakartoja agento “Aldona” agentūrinį pranešimą.- D.K.)
Šiaulių srities MGB valdybos viršininkui Visiškai slaptai
pulkininkui drg.Jarckojui
Spec.pranešimas
Apie dalinį "Tautvydo" būrio likvidavimą
Šiaulių srities Dotnuvos rajono, Kauno srities Kėdainių ir Ariogalos rajonų sandūroje veikė nacionalistinis Antano Kvedaro, slapyvardžiu “Tautvydas", būrys, kurio sudėtyje buvo 4 dalyviai.
Dotnuvos rajono MGB skyriuje “Tautvydo" būrio likvidavimas buvo atliekamas pagal agentūrinę bylą Nr.72 “Otriepje”, kurios darbe ir paieškose
dalyvavo agentai: “Audra”, “Neman", "Nemunas”, “Kirvis", “Nikołaj"ir “Aldona
Siekiant tikslingai atlikti šią užduotį ir surasti “Tautvydo” būrį, buvo sudarytas konkrečių agentūrinių-operatyvinių priemonių planas. Pagrindinį dėmesį nukreipiant į tam būriui sekti sudarytos agentūros panaudojimą, tai yra kiekvienam agentui tiksliai nurodant elgsenos taktiką, konkrečias užduotis ir ryšio būdus.
Tuo tikslu 1951 m. lapkričio 5 d., buvo užverbuotas tėvūnijos vado Kvedaro giminaitis - agentas “Aldona”. Agentas “Aldona", anksčiau legalizavęsis partizanas, 1947 m. kartu su savo sūnumi MGB organams atidavė savo ginklus.
Dirbdamas “Raudonkalnio” kolūkio sandėlininku, “Aldona” užmezgė ryšį su savo giminaičiu partizanu Kvedaru. Įvertinus jo verbavimo realias galimybes, “Aldona” mūsų buvo slaptai apklaustas ir po jo prisipažinimo užverbuotas. Palaikė asmeninį ryšį su vyr.operįgaliotiniu MGB RS leitenantu drg.Borodinu.
Jau būdamas agentu, “Aldona” du karius pranešė MGB organams, kad pas jį buvo “Tautvydo” būrys.
Pagal kitos agentūros duomenis, “Aldona” su organais nebuvo atviras, kariais slėpė savo ryšius su “Tautvydo” būrio dalyviais.
Vykdant to būrio paiešką, atskirai buvo numatyta ir slapta “Aldonos” kvota, jo demaskavimas, kad jis nesąžiningai dirba organams, ir jo tolimesnis panaudojimas ieškant “Tautvydo" būrio bei ryšių su juo aptarimas.
Be to, darbo su organais laikotarpyje “Aldona” kiekvieno skirto pasimatymo metu auklėjamas, kad dirbtų sąžiningai.
Su juo buvo nustatytas ryšys, kad pastebėjęs būrį, jis turi susisiekti su liaudies gynėjų grupėje esančiu drg.Borodinu, kurie saugo “Naujas gyvenimas” kolūkio pirmininką ir kur jis pastoviai būna.
1952 m. liepos 4-ą į “Aldonos”sodybą atėjo “Tautvydo" būrys (4 partizanai) ir dienai apsistojo klojime.
“Aldona ” atėjo į Šmotiškių k. sodybą, kurioje buvo grupė gynėjų, kad susitiktų su drg.Borodinu ir praneštų apie būrio buvimo vietą. Liepos 4-osios rytą drg.Borodin išvyko į MGB RS ataskaitinį-rinkiminį susirinkimą, “Aldona” susisiekė su Krakių būrio politruku Kizerskiu ir jam pranešė, kad jis, “Aldona ”, buvo susitikęs su partizanais, o susitinkant antrą kartą, pasakė,
kad "Tautvydo” būrys, susidedantis iš 4 dalyvių, yra jo sodybos klojime.
Politrukas Kizerskis, gavęs tuos duomenis, kadangi nebuvo Borodino, susisiekė su įgulos karininkais. Jie nutarė apsupti “Aldonos” sodybą ir likviduoti “Tautvydo ” būrį.
Grupės vadas leitenantas Vainer, pavaduojantis vadą, nepranešė apie gautą žinią diviziono vadui majorui Pridorožnui, vadovavusiam jų komandai ir pravedančiam užsiėmimus su puskarininkiais, surinko 26 kareivių būrį.
Leitenantas Vainer kitam grupės vadui leitenantui Oškurkovui davė užduotį - prisidengiant upės krūmais, esančiais priešais "Aldonos” sodybą -išsidėstyti nuo Šušvės upės, o paties leitenanto Vainerio grupė, laukdama signalo iš leitenanto Oškurkovo, turėjo susitelkti krūmuose apie 500 metrų nuo sodybos, kurioje buvo būrys. Leitenantas Vainer, nesulaukęs ženklo, kad kita sodybos pusė nuo upės apsupta, pažeisdamas savo paties nurodymus, pradėjo supti sodybą.
Partizanai, pamalę, kad sodyba apsupta, pirmiausiai bandė prasiveržti prie upės, bet buvo atkirsti ugnimi ir veržėsi į priešingą pusę. To pasėkoje trys partizanai pabėgo, o vienas, bandęs prasiveržti, nukautas.
Grupė, vadovaujama leitenanto Oškurkovo, nepasiekusi savo pozicijos, išgirdusi šaudymą ir trijų partizanų bėgimą, pradėjo juos persekioti. To pasėkoje tris karius susikovė su partizanais, kurie, pakelyje pasinaudoję dviem arkliais, pasislėpė.
Kitą dieną galimose partizanų pasitraukimo vietose buvo organizuota ginklų paieška ir už dviejų kilometrų nuo mūšio lauko buvo rastas nuo sužeidimo į galvą miręs partizanas, planšetė su dokumentais, šaudmenys ir žiūronai.
Per susišaudymą sunkiai sužeistas grupės vadas leitenantas Vaineris, vadovavęs operacijai, nuo gautų žaizdų Kėdainių ligoninėje mirė.
Atvykę atstovai iš MGB valdybos ir kariuomenės po tyrimų nustatė, kad leitenantas Vaineris buvo sužeistas savų.
Nukauti partizanai atpažinti: 1.Antanas Kvedaras, Antano, g.1929 m., slapyvardžiu “Tautvydas”, būryje nuo 1948 m., “Prisikėlimo"apygardos “Maironio” rinktinės “Birutės” rajono vadas.
2.Vytautas Baranauskas, Juozo, g.1929 m., slapyvardžiu “Dantė”, būryje nuo 1948 m., užėmė skyriaus vado pareigas.
Tokiu būdu dviem partizanams Urbonui ir Ulickui pavyko pabėgti.
□1952 m. liepos 4 d. žuvę Vytautas Baranauskas-Dantė ir Antanas Kvedaras-Vytenis, Tautvydas
Iš nužudytų partizanų paimta:
1.Automatai-1
2. Pistoletai - 2
3. Žiūronai- 1 ir daug įvairių svarbių dokumentų.
Dotnuvos RO MGB viršininkas leitenantas Sagaidak
Visiškai slaptai
Aktas
Apie Kvedaro-Tautvydo, Vytenio būrio likvidavimą
1952 m. liepos 4 d., Dotnuva
Mes, žemiau pasirašę: Vidaus Apsaugos kariuomenės MGB Diviziono vadas majoras Pridorožnyj, Dotnuvos MGB viršininko pavaduotojas leite-
nantas Oršvilla, Dotnuvos RO MGB vyr.operįgaliotinis leitenantas Boro-din, vidaus apsaugos MGB kariuomenės karinio dalinio 5360-N būrio vadas leitenantas Oškurkov, jaunesnysis seržantas Barišnikov ir Krakių liaudies gynėjų politrukas Kizerskis, surašėme šį aktą:
1952 m. liepos 4 d., įgyvendinant Dotnuvos rajono MGB nurodymus, Dotnuvos r. Pilsupių k. buvo atlikta čekistų karinė operacija. Blokuojant Dotnuvos r Pilsupių k. gyventojo Boleslovo Kišono, Martyno (ag. "Aldona ”) sodybą, klojime buvo aptikti keturi ginkluoti partizanai, kurie į karinį dalinį atidengė stiprią šautuvų-kulkosvaidžių ugnį.
Mūšio tarp mūsų dalinio ir partizanų pasėkoje buvo likviduoti du ginkluoti nacionalistinio būrio dalyviai:
1. “Birutės” rajono vadas Antanas Kvedaras, Antano, slapyvardžiu “Tautvydas”, “Vytenis”, g.1929 m. ir gyvenęs Šiaulių sr., Dotnuvos r., Šmotiškių k.
2.Skyriaus vadas Vytautas Baranauskas, Juozo, g.1929 m., gyvenęs Kauno srities, Ariogalos r., Juodžių k.
Nužudyti partizanai buvo apsirengę buvusios buržuazinės Lietuvos kariuomenės uniforma. Likviduojant partizanus paimta:
1. Automatas PPŠ 1945 m. laidos. Nr.A3616 - 1 vnt.
2. Pistoletas TT1934 m. laidos. Nr.9157- 1 vnt.
3. Pistoletas užsienietiškos markės “Sauer” Nr.68189 -1 vnt.
4. Automato diskas - 1 vnt.
5. Rankinės granatos PG - 2 vnt.
6. Automato šovinių - 4 vnt.
7. Šautuvų šovinių - 51 vnt.
Be to, iš partizanų buvo paimta dvi planšetės su įvairiais partizanų dokumentais ir užrašais.
Paimti ginklai, šaudmenys ir partizanų dokumentai yra Dotnuvos MGB RS. Dėl to ir surašytas šis aktas.
VO MGB kariuomenės vadas majoras Pridorožnyj
Dotnuvos MGB RS viršininko pav. leitenantas Oršvilla
Dotnuvos MGB RS vyr.operįgaliotinis Borodin
K/D 5860 6 MGB komandos skyriaus vadas leitenantas Oškurkov
K/D 5860 6 MGB komandos jaun. seržantas Barišnikov
Krakių l.g. būrio politrukas Kizerskis
Š.: LYA B.2906. T.l. L.102-104.
□Antanas Kvedaras-Tautvydas, 3-as Pranas Prūsaitis-Lapė, Vytautas Meškuotis
□Paminklas žuvusiems partizanams Kėdainiuose. Manoma, kad kažkur greta yra užkasti A.Kvedaro ir V.Baranausko kūnai
□Vytautas Baranauskas
□Edvardas Baranauskas
KAIP MUS NAIKINO
Juozo Baranausko, g.1889 m., ir Emilijos Ulickaitės šeimoje Juodžių k., Pernaravos vis., gimė šeši vaikai: Edvardas, Vytautas, Janina, Zuzana, Aleksandras ir Juozas. Tėvas buvo didelis Lietuvos patriotas, mokėjo keletą užsienio kalbų.
Edvardas, g.1923 m., pabėgo iš sovietų armijos ir ginkluotas su keliais draugais išėjo į mišką. 1945 m. vasario 15 d. Lenčių miške per susirėmimą su enkavedistais žuvo 22 partizanai, tarp jų brolis Edvardas ir jų vadas Vladas Pabarčius.
Jų kūnai buvo niekinami ant gatvių Krakėse, Ariogaloje, Josvainiuose - čia ir užkasti po beržais trijose duobėse. Šiuo metu ant jų kaulų stovi vaikų darželis.
1948 m. gegužės 22 d. ištrėmė į Sibirą tėvus, abu brolius ir seserį. Vytautas, vežant šeimą į Sibirą, išlaužė vagono grindis ir su draugu pabėgo į mišką. Partizanavo daugiau kaip 4 metus. Tris kartus buvo sužeistas.
Žuvo 1952 m. liepos 4 d. Pilsupių k. kartu su Antanu Kvedaru.
Aš, Zuzana, g.1932 m., išgirdusi baisią žinią apie šeimos ištrėmimą, pabėgau. Slapsčiausi pas gimines, pažįstamus žmones, palaikiau ryšį su
□Grįžus iš tremties prie tėvo Juozo Baranausko karsto: žmona Emilija, dukros Janina ir Zuzana, sūnūs Aleksandras ir Juozas
partizanais. 1950 m. Kauno autobusų stotyje mane, vežant partizanams vaistus ir tvarsliavą, suėmė. Kalėjau Mordovijos lageriuose. 1954 m. grįžau į Lietuvą. Gimtinė buvo sunaikinta, neturėjau kur gyventi, negalėjau gauti darbo. Nuvykau į Žemaitiją pas pusseserę Janiną Urbonaitę-Riaukienę. Sukūriau šeimą. Vėliau Mažeikiuose pasistatėme namą. Baisu pagalvoti, kiek skausmo ir kančių teko patirti mūsų darniai šeimai.
Zuzana Baranauskaitė-Zubavičienė
□Paminklas žuvusiems partizanams Josvainiuose
