KGB AGENTAI, INFORMATORIAI, SKUNDIKAI
OKUPACINIO REŽIMO IR JO NUSIKALTIMŲ DOSJĖ
Buvusių agentų, informatorių pranešimai, kurių labai daug yra KGB agentūrinėse ir kitose bylose, vaizdžiai parodo, kokį niekšišką darbą jie dirbo. Dėl jų išdavysčių Lietuvoje buvo sunaikinta tūkstančiai partizanų, ištremta, suimta tūkstančiai partizanų ryšininkų, rėmėjų. Ne visi jie mirė ir žuvo Sibiro ar Šiaurės platybėse. Dar gyvi liudininkai, prisimenantys tuos niekšus.
Ką galėjo žinoti sovietų kareiviai arba iš Sovietų Sąjungos atvykę čekistai apie partizanų slaptavietes, bunkerius, stovyklas? Tai sužinodavo vietinių gyventojų, čekistų užverbuotų agentais ir informatoriais.
Juos galima netgi suskirstyti į grupes. Pirmiausia, agentai savanoriai, pasiūlę čekistams savo paslaugą dėl karjeros, geresnio darbo, pinigų. Tokių buvo nedaug.
Informatoriais būdavo verbuojami užsiregistravę partizanai, gyventojai, suimti už ryšius su partizanais arba už paramą jiems. Silpnesnius, baimės palaužtus, užverbuodavo. Vieni jų tarnaudavo sąžiningai ir už ypatingai sėkmingas išdavystes gaudavo užmokestį.
Trečioji grupė - suimti už ryšius su partizanais arba pasidavusieji partizanai, kuriuos užverbuodavo ir siųsdavo atgal į būrį arba į “nelegalų” gyvenimą: jie, pasiekę partizanus, pasipasakodavo apie užverbavimą ir pasilikdavo būryje. Jie ir žūdavo kartu su visais.
Dalis užverbuotųjų teikdavo nereikšmingą arba pavėluotą informaciją arba dezinformaciją. Dažnai kitų agentų dėka būdavo KGB iššifruojami, suimami ir nuteisiami.
Žinoma, kas įvyko, to jau nebeištaisysi. Buvusiems agentams ir informatoriams reikėtų atgailauti, atsiprašyti dėl jų išdavysčių žuvusių artimųjų. Kai kurie jų ir dabar dar vaizduoja kovotojus-patriotus. Agentų pavardės ir jų nešvarūs darbai, kaip yla iš maišo išlenda jei nevienoje, tai kitoje byloje.
Čia panaudoju tik mažą dalį dokumentų iš Lietuvos Ypatingojo archy-
vo apie vakarinėje Kėdainių rajono dalyje Josvainių, Krakių, Pernaravos, Gudžiūnų, Grinkiškio valsčiuose veikusių agentų ir informatorių veiklą.
Dalį agentų ir informatorių išaiškindavo patys partizanai. Ištardę ir surinkę įkalčius, apklausdavo liudininkus ir partizanų Karo Lauko Teismas (KLT) teisdavo. Už nesunkius nusikaltimus įspėdavo, paskirdavo piniginę baudą arba “duodavo į kailį”. Už išdavystes, kainavusias partizanams gyvybės, ryšininkų suėmimą, tremtį - išdavikus bausdavo mirtimi pakariant arba sušaudant.
Apie tai liudija dokumentai, rasti Prisikėlimo apygardos partizanų ir Lietuvos ypatingame archyve.
Agentų slapyvardžiai į lietuvių kalbą neverčiami, nes tai gali sudaryti painiavą. Pvz., agento “Nieman” asmens bylos Nr.597, o agento “Nemunas” asmens byla Nr.4894. Tai - skirtingi asmenys. Dar buvo agentas “Sovkin”, prisidengęs slapyvardžiu “Nemunas” arba “Nemunėlis”.
APIE AGENTŲ-INFORMATORIŲ VERBAVIMĄ
1946 m. sausio mėn. ataskaitoje Lietuvos MGB komisarui gen.mjr.Jefimovui rašoma, kad “Kėdainių rajone šiuo metu yra 505 agentai-informatoriai. Iš jų: a) agentų - 40, b) rezidentų - 8, c) informatorių - 457. Mieste dirba 49 žmonės, kaime - 383, su inteligentais -18, su jaunimu - 50, prie bažnyčios - 5. Tik per sausio mėn. užverbuoti 3 agentai, 2 rezidentai ir 95 informatoriai. ”
Išvardijami būdingesni užverbavimai.” (...) 1. Agentas "Žukas” - buvęs partizanas. Agentas “Liepa”pranešė, kad legalizavęsis jis ir toliau palaiko ryšį su partizanais Dalboku ir Kiele. Sausio 14 d. jis (“Žukas” - D.K.) buvo slapta suimtas ir nuodugniai ištardytas. Viską prisipažinęs, jis išvardijo keletą partizanų pagalbininkų, tarp jų Koryzną, Blėdį ir kt., kurie buvo suimti. Be to, per tardymą pasakė apie vieną partizanų ryšininkę Zosę Ur-žienę-“Ramunėlę”. Rajono NKVD ją užverbavo. Po to ji pasislėpė ir gyvena nelegaliai.
Užverbavus agentą “Žukas", jam duota užduotis susisiekti su Vanagų štabo nariais- Dalboku, Gudaičiu, Jasinevičiumi ir ryšininke “Ramunėle”.
2. Norint surasti LLA štabo ir Vanagų ryšininkus, slapyvarde “Paulaus-
kaitė” buvo užverbuota***1... Natalija, Pauliaus d., g.1927 m. Vosiliškio k., Grinkiškio vls., valstietė-vidutiniokė, lietuvė, mokėsi Kaune 8-oje gimnazijos klasėje ir iki sulaikymo gyveno nelegaliai. *** naktį buvo slapta iškviesta į Baisogalos NKVD per jos motiną, kuri anksčiau suimta kaip partizanų ryšininkė ir išleista su užduotimi. Sausio mėn. pradžioje *** pagal iškvietimą atėjo į valsčiaus NKVD ir buvo suimta. Tardymo pradžioje neigė priklausiusi kokiai nors organizacijai, bet parodžius iš Skaburskytės, kuri buvo suimta anksčiau, paimtą laišką, buvo priversta duoti parodymus.
*** prisipažino, kad ją užverbavo 1944 m. rugsėjo mėn. vadas Vladas Kuročka (suimtas ir nuteistas sušaudyti), (...) papasakojo, jog turėjo palaikyti ryšį, kam perduoti nelegalią literatūrą. Buvo paminėtas Algirdas Čepas, Aleksas Marcinkus iš Krakių gimnazijos, Vytautas Skaburskas, Leonas Tvaronas(dabar gyvena Jonavoje - D.K.) ir Kauno aukštosios technikos mokyklos studentas Kostas Margevičius (“mūsų agentas”), kuris irgi turėjo pristatyti nelegalią literatūrą į paskirtą vietą.
(...) Įrodyta, kad nelegalią literatūrą spausdino Tvarūnas, bet kur spaustuvė - neaišku. Iš Tvarūno kalbos galima spręsti, kad tame reikale jam padėjo Kauno universiteto elektrotechnikos fakulteto studentas Mindaugas (Mindaugas Bloznelis gyvena Kaune - D.K.) (pavardės nežino, bet žino, kad 22-23 metų, šatenas, vidutinio ūgio).
*** išpasakojo apie savo antitarybinę veiklą, be to, būdama suimta, panaudota kalėjimo kameroje ir buvo patikrinta darbe su mumis, dėl ko nusprendėme ją užverbuoti. Sausio 23 d. jai buvo duota raštiška legenda ir inscenizuotas pabėgimas. (***) Iš kameros buvo iškviesta tardymui vakare. Pasinaudojusi tuo, kad sargybinis kurstė krosnį, pabėgo per duris. Operatyviniam darbuotojui pareikalavus (...) tardymui, jos nebuvo. Dėl to kilo triukšmas. Buvo tardoma kameros draugė Medeškaitė, o vėliau uždaryta į tą pačią kamerą, kur sėdėjo (***). Sargybiniai ir kaliniai tuojau sužinojo apie pabėgimą.
Kitą dieną, atėjus (***) motinai ir seseriai su siuntiniu, buvo pasakyta, kad (***) pabėgo ir už tai atsakys motina, kuri buvo anksčiau paleista. (***) Sesuo, grįžusi namo į Vosyliškį, papasakojo jai apie pokalbį su * NKVD ir apie pabėgimą. Tą pačią dieną motina (***) dingo iš namų. Dar po dienos jos namuose buvo padaryta krata ir apklausta tame name gyvenusi (...) Skaburskienė(partizanų Skaburskių motina - D.K.). kas jai žinoma ar (***) nebuvo namuose.
------------------
*Čia ir toliau žvaigždutėmis žymima, kad pavardė ar tekstas byloje iškirptas, išpjautas. - Red.
Tuojau pat po (***) verbavimo, buvo pasiųsta į Kauną su užduotimi surasti Marcinkų, o per jį susisiekti su Vanagų štabu, (***) ryšininke bus užverbuota jos motina 2.
3. Jonas, Jono, g. 1904 m., iš Plugičių k., Klemenčių vls., Švenčionių r., nepartinis, lietuvis, išsilavinimas 4 klasės, buvo užverbuotas kaip agentas-maršrutininkas. Dirba MTS buhalteriu-revizoriumi. Buvo gauta žinių, kad vokiečių okupacijos metais oficialiai dirbo gestape, asmeniškai dalyvavo šaudant politinius kalinius.
Apie darbą gestape buvo gerai ištardytas ir, jam prisipažinus, užverbuotas. Agentas “Oriol” buvo pasiųstas išaiškinti priešų agentūros. Netrukus, po agento “Oriol” verbavimo pranešė apie vieną “saugumo" darbuotoją, dabar gyvenantį Kaune, ir žandarmerijos vertėją.
4. Šį mėnesį darbui su informatoriais buvo užverbuotas rezidentas, slapyvardžiu “Banys”. Kazys, Juozo, g.1923 m. Porupės (?) k., Vandžiogalos vls., Kauno aps. Kandidatas į VKP(b), lietuvis, išsilavinimas 4 klasės. Vokiečių okupacijos metais buvo partizanų būryje, dabar dirba pavaduotoju (...) Kėdainių r.
Rezidentas “Banys” davė keletą operatyvinės reikšmės pranešimų.
Š.: LYA. A.3. B.1792. L.3-11.
1949 01 27 MGB majoro J.Ragožino verbavimo laiškas Bitelei per užsiregistravusių Jūratę. Dokumentas iš partizanų archyvo
Jane!
Naudodamas progą nutariau per Jūsų draugę Ireną kreiptis ir perduoti Jums šitą laišką. *
--------------
*Aleksą Marcinkų, Krakių gimnazijos mokinį surado: čekistai jį suėmė Kaune, bet jis iš sunkvežimio iššoko, bėgo ir buvo nušautas. - D.K.
Turinys, kuriuo išsireiškiu sekančiai: Jūs tikriausiai žinote, be to, ir turite žinoti, jeigu užsiiminėjate pogrindžio darbais, kad Jus mūsų žvalgyba žino ir Jūsų ieško. Apie Jūsų darbą ir ryšį su “partizanais” mums yra gerai žinoma. Jūsų dabar ieško Kaunas ir Raseiniai, ir Jūs galite pakliūti į mūsų rankas, kaip kad pakliuvo Jūsų pažįstami “Voldemaras”-“Suomis”, Budzinauskas, Žikas ir kiti, arba Jūsų laukia toks likimas, kaip Tiškaus “Tigro”, “Gintaro” ir kitų. Supraskite, kad taip ilgai tęstis negali, galas virvės ateis ir Jūs atsidursite tokioj padėty, kaip kad ir draugai. Kentėsite ne tiktai Jūs, bet kentės ir Jūsų giminės - motina, broliai ir seserys. Supraskite tai, kad jei tęsite toliau savo darbą, Jūsų laukia blogumas. Pražus Jūsų gyvenimas, jaunystė, visa Jūsų šeima.
Mes suprantame, kad Jūs nusikaltote ne dėl to, kad esate žiauri Tarybų valdžios priešė ir užsigrūdinusi nacionaliste, o padarėte tai neapgalvotai. Jus apgavo, įtraukė į tą darbą ir dabar bijote mūsų organų, kad gali Jus areštuoti. Viskas ne taip. Kokį Jūs nusikaltimą padarytumėte ir nežiūrint tai, kiek jis būtų sunkus, bet jei Jūs gerai apgalvotumėte ir padarytute išvadas, kaip Jūsų draugė Irena, ir geruoju atvyksite pas mus - mes viską Jums dovanosime. Aš Jums duodu garantiją ir gali garantuoti Jūsų draugė, jei Jūs ja tik tikite.
Atsisakykite nuo viso to, atvykite su Irena - viskas bus gerai. Greit bus geras gyvenimas ir Jūsų šeimai. Jei nepaklausysite - tai žūsite. Tikėkite, mes apie Jus žinome ne iš Irenos. Apie Jus yra žinoma iš anksčiau areštuotų “Suomio ”, Budzinausko ir kitų, parodymų. Irena Jus rekomendavo kaip gerą draugę ir apie Jus pasakojo, kad taip pat turite norą atvykti pas mus, bet bijote. Nebijokite to, paklausykite savo draugės Irenos ir atvykite. Gerai būtų, kad Jūs bent pasakytumėte, kad išvažiuojate kur nors pas gimines, o pati tuo laiku atvyktumėte pas mus. Mes Jums duodame visus dokumentus ir ramiai gyvensite, niekas Jūsų nejudins. Ramiai gyvens ir Jūsų šeima.
Smulkmenas Jums papasakos Irena. Prašau šį laišką laikyti slaptai nuo “partizanų ”, kad jie nežinotų apie mūsų užmanymus ir apie šį laišką. Perskaitę laišką sudeginkite.
Ir taip su linkėjimu. Tikiuosi kuo greičiausiu laiku mes su Jumis susitiksime.
Kėdainių aps. Saugumo skyriaus viršininko pavaduotojas majoras
J.Ragožinas
1948 m. lapkričio 19 d.
Agento "Kibirkštis" agentūrinis pranešimas
Visiškai slaptai
1945 m. rugsėjo 3 d.
Agentas, kalbėdamas su partizanu Bronium Baniu, sužinojo, kad rugpjūčio 13-14 d. “Negusas” išėjo į Žaliųjų būrį” su:
1. Antanu Kiele-“Paukščiu”, 2. “Medžiotojas”broliai iš Girkalnio ?, 3. “Kukutis” iš Raseinių r. 4.Palinauskas-“Panisko” iš Anginų k. Kalinauskas???.
Apie Kuročką Dalbokas pasakė, kad “Dūdelė” jo neišduos ir galų gale pats pabėgs.
Banys dar pasakė agentui, kad suimtas apylinkės vadas “Margis” ir jie nežino, dėl ko jį suėmė: ar kaip apylinkės vadą, ar kaip buvusį Plechavičiaus kariuomenės karininką.
PRIEMONES: Dirbant su Kuročka, numatyti jo verbavimą ir po to suruošti jo tariamą pabėgimą ir tokiu būdu įterpti jį į pogrindį.
2. Surasti patį Muralį ir užverbuoti jo šeimos narius arba artimuosius.
Tai jiems pavyko - Muralį užverbavo 1946 m. kovo mėn.
Visiškai slaptai
Agento "Kibirkštis" pranešimas
Priėmė Rugienis 1945 m. lapkričio 13 d.
Agentas, vykdydamas mūsų užduotį, nuėjo pas Dalboko ryšininkę Krakių gimnazijos 8 klasės mokinę Ireną Digrytę.
Agentas papasakojo, kad po įvykių Ruseinių k. jam tenka slapstytis ir rūpinosi dėl savo žmonos, kur ji prisiglaus.
Digrytė apgailestavo, kad tai įvyko, ir pasiūlė jo šeimai prieglobstį pas savo tėvus. Ji pasiūlė agentui kreiptis į Gudžiūnų progimnazijos direktorių-mokytoją Valenčių, kuris labai užjaučia partizanus. Žadama atvežti sužeistą partizaną Palinauską-Panisko. Dar dvi mokytojos, kurios yra mūsų žmonės, gyvena mokykloje, kur įrengė labai gerą slėptuvę rūsyje, iš kurio yra geras išėjimas.
Progimnazijos direktorius Valenčius Krakių gimnazijos mokiniui Aleksui Marcinkui išdavė charakteristiką ir gimnazijos baigimo pažymėjimą. Marcinkus šiuo metu gyvena Kaune.
UŽDUOTIS: Kito susitikimo metu paprašyti Digrytės, kad ji agentą rekomenduotų Gudžiūnų progimnazijos direktoriui Valenčiui, esant reikalui pas jį pasislėpti.
Sužinoti, kur yra slėptuvė ir mokytojų, prijaučiančių partizanams, pavardes. Patikrinti, ar ten yra sužeistas partizanas Palinauskas-“Panisko”.
PRIEMONĖS: Išaiškinti galimybę užverbuoti Gudžiūnų progimnazijos direktorių Valenčių.
Kėdainių r. MGB virš. kpt.Rugienis
Š.: LYA. A.3. B.1207. L.138.
1945 m. rugsėjo mėn. buvo suimtas Kėdainių gyventojas, tuo laiku studentas Lionginas Batūra, g.1921 m. Jis buvo kaltinamas, kad 1941 m. buvo “baltaraištis”, talkininkavo suimant aktyvius komunistus ir komjaunuolius, tarp kurių daugiausiai buvo žydai. Taip pat vieno liudininko - žydo parodymu buvo apkaltintas, kad dalyvavo šaudant žydus.
Jo byla buvo beveik baigta, kai jis su mokslo draugu, sėdėjusiu toje pačioje kameroje, Jonu Jasinevičium-Margiu iš Kėdainių KPZ 1945 m. lapkričio mėn. pabėgo. Slapstėsi ir gyveno pas žmoną Kaune. Ten jį čekistai susekė ir 1946 m. vasario mėn. suėmė.
Kauno kalėjime L.Batūrai pasiūlė dirbti NKGB agentu, kad jis įstotų į jaunystės draugo J.Jasinevičiaus-Margio vadovaujamą partizanų būrį. Ten būdamas turėjo palaikyti ryšį su Kėdainių NKGB operatyviniu darbuotoju
j.ltn.Strankausku.
1946 m. kovo 8 d. saugumiečiai suvaidino L.Batūros - jau NKGB agento “Juozo” “pabėgimą” iš Kauno kalėjimo. Po keletos dienų L.Batūra su-
sirado Margio būrį, buvo priimtas ir apie savo užverbavimą papasakojo J.Jasinevičiui-Margiui.
Margis nutarė į "susitikimą su agentu Juozu” laišku iškviesti oper. darbuotoją Strankauską ir jį paimti gyvą. Dėl to į prie Deveikiškių kaimo nuvyko grupė partizanų, vadovaujami Margio.
1946 m. kovo 20 d. į susitikimo vietą atėjo NKGB oper.darbuotojas Strankauskas. Jį sutiko vienas partizanas (Batūra ar Kielė-Paukštis iš tardymo protokolų neaišku) ir įsakė pakelti rankas aukštyn, bet operdarbuo-
tojas griebėsi pistoleto ir pradėjo atsišaudyti, sužeidė partizaną Kielę. Tada kiti pasaloje buvę partizanai j.ltn.Strankauską nušovė.(A.3. B.1792. L. 199) Po to L.Batūra liko Margio būryje, bet balandžio 1 d. Rugėnų miške vėl buvo suimtas. Kartu suėmė ir partizanus Juozą Preikšą-Dolitlį ir Elytę. Po suėmimo L.Batūra tardomas kankinant (aktyvnyj dopros).
1946 m. spalio 18 d. Lietuvos NKVD Karo tribunolas uždaram posėdyje Lionginą Batūrą nuteisė mirties bausme.
APIE AGENTĄ "PETRAUSKĄ" IR KĖDAINIŲ "AMATOKUS"
MGB agentas “Petrauskas”-Alfonsas Vezdėnas, Antano, g.1905 m. Biržų r. Dirbo Kėdainių r. Valstybinėje draudimo inspekcijoje vyr.inspektoriumi. 1946 m. vasario mėn. už išeikvojimus buvo suimtas, o birželio mėn. Kėdainių r. teismas jį nuteisė 4 metams.
Kėdainių MGB viršininkas plkJužakov, netekęs veiklaus agento, rašo graudų raštą Lietuvos MGB II skyriaus viršininkui plk.Počkaj ir prašo jo bylą persiųsti Kėdainių r. prokurorui “pertardymui”, “o mes čia vietoje bylą nutrauksime ir agentas “Petrauskas” vėl bus panaudotas kovai su antisovietiniu pogrindžiu”.
Po to seka Počkaj rezoliucija: “Drg.Zubovalenko. Pareikalauti tą bylą atsiųsti mums". Zubovalenko rašo kitą rezoliuciją: “Semionovui. Prašau pasitarti. 1946. VII.l”.
1946 m. liepos mėn., nelaukdami bylos nutraukimo, agentą “Petrauską” panaudojo Kauno kalėjime, patalpindami jį į kamerą su Zigmu Tatariūnu, kuris buvo kaltinamas priklausęs pogrindžio organizacijai “Kovotojas”, veikusiai Kėdainių mieste, o jai priklausė Kėdainių gimnazijos ir Amatų mokyklos moksleiviai.
Tatariūnas per pirmą apklausą neprisipažino veikęs organizacijoje ir jokių parodymų nedavė, bet, būdamas vienoje kameroje su agentu “Petrausku”, papasakojo savo bėdas. Agentas “Petrauskas” pagal paruoštą legendą pasisakė, kad suimtas kaip pogrindžio organizacijos narys, o apie jo veiklą tardytojai gerai žino, todėl tolimesnis tylėjimas betikslis. Jis tardytojui papasakojęs visą tiesą ir dabar jam suteiktos geresnės sąlygos.
Tatariūnas iš pradžių apie save nieko nepasakojo. Vėliau prisipažino,
kad pasielgtų taip pat, bet nenori išduoti savo draugų, kad jis yra antisovietinės organizacijos narys, slapyvardžiu Žalgiris, bet apie tai jis irgi nieko nepasakysiąs.
Pagal tardytojų paruoštą planą agentas “Petrauskas” pasiūlė Tatariūnui, kad jei nenori išduoti draugų - parašyk jiems laišką, kad organizacija susekta. 1946 m. liepos 26 d. laišką galįs perduoti savo žmonai, su kuria turės pasimatymą.
Prieš tai agentui buvo duotas pieštukas ir mažas lapelis popieriaus, kuriuos, dar būdamas laisvėje, įsiuvo į kelnes.
Tatariūnas sutiko, ir Alekso Lechavičiaus, gyvenančio Kėdainiuose, Gedimino 29 adresu parašė, kad Baranauskas ir Bronius Dukaitis įspėtų kitus organizacijos dalyvius pereiti į nelegalią padėtį. Agentas paėmė laiškelį ir pažadėjo pasimatymo metu perduoti žmonai.
Liepos 26 d. agentui buvo leista pasimatyti su žmona ir tai sužinojęs Tatariūnas, “įsitikino”, jog jo draugai išsislapstė. Tada papasakojo agentui, kad jų organizacijoje “Kovotojas” yra daugiau kaip 15 žmonių: Jonas Baranauskas, Folgentas Rauba, Aleksandras Lechavičius, Zigmas Tatariūnas, Feliksas Tiškevičius (organizacijos vadovas), Jonas Olbergas - ginklų tiekimo viršininkas. Agentas neprisiminė mergaičių, kurios mokėsi Kėdainių gimnazijos 7-8 klasėse pavardžių, tik Sebeckaitės ir Kambaraitės. Tatairūno parašytas laiškelis buvo pagrindinis įrodymas ir jis buvo priverstas duoti parodymus apie save ir savo mokslo draugus. Visi jie buvo nuteisti įvairiomis bausmėmis. (LYA. A.3. B.1793. L.7-13)
Kameros agentas “Petrauskas” jau 1946 m. liepos 14 d. savo pranešime sakė: “1946.VII.3 būdamas Kauno kalėjimo Nr. 3 8-oje kameroje susidraugavau su kaliniu Linkevičiumi, buvusiu Žemės ūkio mokyklos direktoriumi, kuris papasakojo, kad jį suėmė Kaune kaip baltaraištį ir LLA dalyvį ir išvardijo kitų LLA dalyvių pavardes:
1. Ladygaitė; 2. Mokyt.Balčiūnas su žmona; 3. Kun. Beinoris iš Krakių; 4. Kun.Balčiūnas iš Panevėžio; 5. Juristas Balčiūnas iš Biržų; 6. Kun.Markevičius iš Linkuvos;7. Agron. Šukys iš Kretingos; 8. Gyd. Trakimas; 9. Inž. Čerka; 10. Vet.gyd.Pavinkšnis; 11. Prof.Kemėšis iš Dotnuvos; 12. Prof.Jakubėnas iš Biržų; 13. Stud. Liudas Dambrauskas iš Ukmergės; 14. Jurist. Juozas Bilevičius iš Kauno; 15. Inž.Feliksas Sakalauskas iš Kauno; 16. Kun.Kripaitis iš Kretingos." (LYA. A.3. B.1798.)
1951 m. vasario 2 d., kai žuvo būrio vadas “Sniegutis” ir sužeisti pasitraukė Urbonas, Dzikas ir Baranauskas, jų ieškoti pasiųsti 7 agentai: “Juozas”, “Veronika”, “Jakor”, “Petrauskas”, “Povilaitis”, o agentas “Badas” pranešė, kad Baranauskas slėpėsi pas Jasukaitį Grinių k. MGB patikrinus, jo nerado. Agentas “Juozas” pranešė, kad sužeistieji slepiasi Vainikų
k. pas Grigaliūną, bet patikrinus buvo sužinota, kad jie jau pervežti į kitą vietą. Agentai “Jakor” ir “Povilaitis” sužinojo, kad Alfonsas Urbonas išvežtas į Kauną, kur jį gydo Ruseinių k. gyventojas gydytojas Grigaliūnas. “Povilaitis”, kuris buvo gerai pažįstamas su gydytoju Grigaliūnu, buvo pasiųstas į Kauną, bet Urbono ten jau nebuvo.
1951 m. buvo suimtas ir tardomas Tautvydo tėvas Antanas Kvedaras, gyvenęs pusiau legaliai. Jo klausinėjo, kur ir kada susitikinėjo su sūnumi Tautvydu ir jo būrio vyrais, bet jis tai neigė. Tada į KPZ kamerą, kurioje kalėjo A.Kvedaras, patalpino agentą “Petrauską”, kuriam Tautvydo tėvas išsipasakojo, kad paskutinį kartą matėsi su sūnumi pas Joną Kvedarą Blandžių k. ir pas Čepą Preikapių k. Bet A.Kvedaras nepatvirtino agento pasakojimų, ir buvo paleistas tik po to, kai pasirašė, jog gyvens pastoviai vienoje vietoje. (LYA.A.3. B.1808. L.351.)
“Pradėta byla kunigui Alfonsui Keturakiai g. 1904 m. Kaune, lietuviui, baigusiam Kunigų seminariją, dirbančiam kunigu. Byla pradėta remiantis informatorių “Bajec", “Otličnik”, “Jankauskas” ir “Balandis”pranešimais.
Iš pranešimų aišku, kad Keturakis tarp savo parapijos gyventojų skleidžia antitarybines nuotaikas, diskredituoja tarybų valdžią, agituoja žmones, kad jie kovotų prieš esamą politinę santvarką tarybų Lietuvoje, be to, įtariamas kaip palaikantis ryšį su veikiančiais ginkluotais LLA partizanais.
1946 m. rugsėjo 15 d. informatorius "Bajec”pranešė, kad būnant pas kalvį Praną Mikolaitį ir dalyvaujant Andriui Mikolaičiui ir Stasiui Šilkaičiui, ten esantis Keturakis kalbėjo: “Man žinoma, kad 6 milijonai vokiečių karių ir vokiečių laivyno admirolas yra Amerikoje. Ten taip pat yra 20 000 Lietuvos karių ir karininkų. Amerikiečių ir anglų armijos puls Tarybų Sąjungą ir galutinai ją sumuš. Nauja Lietuvos vyriausybė, kuri valdys Lietuvą, Amerikoje jau yra. Rusai kaip kirminai užpuolė Lietuvos liaudį. Tikri katalikai turi melstis, kad sunaikintų rusus. Jei bus paskelbta mobilizacija, nereikia eiti į Raudonąją armiją, o su ginklu rankose stoti prieš rusus. Karas tęsis tik kelias dienas".
Andrius Mikolaitis, dalyvavęs tame pokalbyje, pritarė kunigo žodžiams.
Tas pats informatorius kovo 17 d. pranešė, kad 1947 m. kovo 16 d. kelyje susitiko Keturakį, kuris važiavo į Girvainių kaimą pas savo šeimininkės tėvą ir pasiūlė sėsti į roges. Važiuojant paklausė, kaip gyvena informatorius, kuris atsakęs, kad nelabai gerai. Tada Keturakis pareiškė: “Ko jūs, jaunuoliai, miegate?! Reikia eiti į partizanų būrius ir laukti pavasario. Karui prasidėjus, rusai bėgs iš Lietuvos ir plėš Lietuvos žmones, o jūs tada turėtumėt pasipriešinti ir neleisti jiems plėšikauti. Tos grupės (partizanų) gali slėptis mano bažnyčioje.” (LYA. A. 3. B. 1798. L. 212)
Pradėjus bylą, nors ir smarkiai spaudžiant čekistams, kun.R.Keturakis dar ilgokai nebuvo įtrauktas į MGB tinklą. Iki 1949 m. agento “Nieman” pranešimų KGB archyve nerasta. Bet nuo 1950 m., galbūt šantažuojamas, bauginamas suėmimu ar kompromituojamas, galbūt išsigando, palūžo ir pradėjo čekistams duoti pranešimus, gaudavo jų užduotis, kurias vėliau paklusniai vykdydavo.
Agento "Nieman" pranešimai
1951. VII. 25 agentui kalbantis su Juozu Rybeliu iš Šmotiškių k., jis pasakė, kad 1951.1V.15 pas jį buvo partizanai:
Vytautas Baranauskas, Stasys Kvedaras-Jaunutis, Urbonas-Linelis.
3 km nuo Rybelio Černovkos k. gyvena Juozas Kvedaras, pas kurį 1951 m. balandžio pradžioje buvo atėję tie patys trys partizanai ir maudėsi jo pirtyje. Jadzė Dirdaitė iš Šmotiškių k. žino, kad partizanų tėvas Antanas Kvedaras gyvena pas gimines prie Pernaravos ar Ariogalos.
Kun.Kazys Brazaitis iš Juodaičių, susitikęs su agentu, papasakojo, kad paštu gavo laišką, kuriame juokiamasi iš Kauno vyskupo Stankevičiaus. Laiško originalą Brazaitis davė agentui, iš kurio tą laišką paėmė vyskupo Stankevičiaus sekretorius Liudas Matenavičius (laiško turinį agentas nukopijavo ir perdavė mums).
Per susitikimą su kunigu Imbrasu iš Vosyliškio, Goliu iš Grinkiškio, kun.
Brazaitis sako, kad įtaria to laiško autoriumi esantį Krakių dekaną Vladą Semašką. Jo ir Stankevičiaus santykiai blogi. Asmeniškai kunigui Semaškai jokių priekabių ir įtarimų neturi.
Užduotis: 1. Sužinoti partizanų buvimo vietą ir juos sunaikinti. 2. Pasistengti sužinoti laiško autorių.
Dotnuvos MGB virš.ltn.Sagaidak
Š.: LYAA.45. B.1164. L.21.
Visiškai slaptai
Agento "Nieman" agentūrinis pranešimas
1951 m. liepos 27 d.
1951 m. liepos 24 d. agentas užėjo pas pilietį Valį (vardo nežino) iš Galulaukės kaimo. Valys ag. pavaišino degtine.
Begeriant apie 13 val. pas Valį užėjo basas pilietis, apsirengęs baltais marškiniais, pilkomis kelnėmis. Valys ir jo šeima nepažįstamąjį pakvietė prie stalo ir agentui pasakė, kad tai partizanas Vytautas Baranauskas-Dantė, kuris dažnai užeina. Baranauskas prie išgėrimo papasakojo, kad dabar labai sunku gyventi dėl to, kad visur yra daug šnipų, kurie viską praneša MGB organams, o jie žudo mūsų brolius-partizanus.
Štai neseniai prie Rugėnų k. žuvo mūsų partizanas Stasys Kvedaras iš Šmotiškių k. ir kitas naujai atėjęs partizanas iš Ariogalos rajono.
Baranauskas pasakė agentui, kad Birutė Štuikytė slapstosi Pajieslio apylinkėse. Baranauskas agentui pasakė, kad partizanai iš Vakarų Vokietijos gauna literatūros, kurią padauginę platina tarp gyventojų.
Pažyma agento pranešimą priėmusio, kad originalas yra agento “Nemunas” byloje Nr.597.
Dotnuvos r. MGB viršininkas leitenantas Sagaidak
Š.: LYA. A.45. B.1664. B.176.
Visai slaptas agento "Nieman" 1952 m. gegužės 23 d. pranešimas
Š.m. gegužės 14 d. 12-13.00 val. agentas vedė į ganyklą karvę prie Šušvės netoli Antano Kundroto sodybos Užvarčių k.
Grįždamas namo, agentas užėjo pas Kundrotą neva vandens atsigerti. Įėjęs į Kundroto namą, pasisveikino, paprašė vandens, kurio padavė Zosė Kundrotaitė. Agentui atsigėrus, Zosė paprašė svečią užeiti į kitą kambarį, ir, paėmusi jį už rankos, atidarė kambario duris, kuriame buvo partizanai. Agentas pasimetė, bet partizanams to neparodė. Zosė jį pristatė partizanams kaip kaimyną. Partizanas Antanas Kvedaras atsakė, kad jiedu pažįstami ir pradėjo klausinėti, ar nėra kaime stribų ar MGB kareivių. Agentas atsakė, kad šiandien nėra, bet ten, kur jis gyvena, būna dažnai. Kvedaras agentui papasakojo, kad MGB organai dabar planuoja mus rasti dideliuose miškuose, bet neras, nes dabar slepiamės krūmuose, pas ūkininkus ir tokiose vietose, kur MGB neįtaria. Ypatingai mėgstama slėptis stačiuose, medžiais apaugusiuose Šušvės krantuose (...).
Kvedaras paklausė agento, kiek liaudies gynėjų saugo “Naujos žemės ” kolūkio pirmininką Kožukauską. Jis atsakė, ką žinojo. Išsiskiriant Kvedaras agentą griežtai įspėjo, kad nepasakotų apie susitikimą su partizanais.
Agentas tarp partizanų pažino: Antaną Kvedarą iš Smotiškių, Baranauską-Dantę, Ulicką, Dziką, ginkluotą kulkosvaidžiu, Urboną, kuris tuo laiku miegojo. Visi partizanai buvo apsirengę kariškais rūbais. Agentas su partizanais atsisveikino ir nuėjo namo. Partizanai pasiliko Kundroto sodyboje.
Iš Kundroto šeimos dalyvavo: Zosė Kundrotaitė, jos sesuo Ona, motina Kundrotienė ir tėvas Kundrotas. 1947 m. vienas Kundroto sūnus dirbo liaudies gynėju, bet vėliau buvo atleistas.
PAŽYMA. Agentas “Audra”nustatė, kad ag.“Nieman” turi ryšį su “Tautvydo” būriu ir tai slepia nuo mūsų. 1952 05 23 per susitikimą su agentu “Nieman” faktais buvo įrodyta jo nusikalstama veikla: jis prisipažino, kad tikrai buvo susitikęs su partizanais. Kundrotas sekamas kaip partizanų pagalbininkas. Jo dukros - Zosė ir Ona - partizanų ryšininkės (...).
PRIEMONES. Ryšį su agentu palaikyti. Sustiprinti kolūkio pirmininko apsaugą. Už 2 km nuo agento gyvenamosios vietos apgyvendinti operatyvinį darbuotoją.
Šio pranešimo originalas agento byloje Nr.597.
TVIRTINU: Dotnuvos MGB virš.ltn.Sagaidak
Š.: LYA. A.45. B.1664. L.108,109.
Agentas “Nieman” (kunigas) pasiųstas išryškinti pažįstamus kunigus, kurie juo pasitiki.
1953 m. gruodžio 17 d. susitikus su “Nieman", ag. apibūdino Dotnuvos, Ariogalos rajono kunigus, sužinojo apie juos kompromituojančius ryšius, elgesį, politines pažiūras ir kt. Agentai “Nieman” ir “Žaibas” yra apsišvietę, išprusę ir gali toliau dirbti su katalikų šventikais.
Tiesioginį ryšį su kunigais turi 3 agentai: “Nieman”, “Žaibas” ir “Petrelis”.
Per praėjusį mėnesį gauta medžiagos apie šiuos Dotnuvos rajono kunigus: 1. 1954 m. vasario 16 d. agentas “Yla”pranešė apie Vosiliškio kunigą Imbrasą, jog, Vosiliškio kolūkio kontoroje, už kurios sienos yra kunigo butas, išgirdo “Amerikos balso” radijo laidą ir nurodė, kas dar tuo metu buvo kolūkio kontoroje. Iš agento Yla” gauta žinia buvo užrašyta su trijų liudininkų tokiais pat parodymais.
Šiuo metu pasiųsta agentūra įsitikinti, ar kunigas Imbrasas radijo laidos turinį iš užsienio neskleidžia per pamokslą arba per išpažintį.
2. Š.m. vasario 26 d. iš ag. “Petrelis" gauta žinia, kad Pajieslio bažnyčios klebonas kunigas Keturakis (jis - mūsų agentas “Nieman”), kalbėdamas su agentu apie užsienio ministrų susitikimą Berlyne, pareiškė, kad tas susitikimas ne mūsų naudai. Agentui atsakius: “Na ir ačiū Dievui!”, Keturakis tuojau pareiškė, kad greitai tos valdžios nebus ir vėl ateis laisvė.
Agentas “Nieman”, dirbdamas su mumis, nėra sąžiningas - ne viską papasakoja apie mus dominančius žmones. Ypač nenoriai pasakoja apie savo pažįstamus kunigus. Mes pravedėme jam aiškinamąjį darbą dalyvaujant įgaliotiniui iš Lietuvos SSR MVD drg.Korčma. Poslinkiai jį palenkti mums sąžiningai dirbti, yra.
3. Š.m. vasario 12 d. susitikime agentas “Nieman”aplankė mūsų nurodymu Krakių kleboną Sakalauską, kuris pokalbyje su agentu skundėsi dėl blogo kunigų gyvenimo, kad mažai žmonių eina į bažnyčią ir kunigams greitai reikės eiti į kolūkį kiaulių ganyti.
Š.: LYA. A.3. B.1745. L.158.
(...) 1953 m. rugpjūčio 23 d. ag. “Nieman” buvo iškviestas į Kėdainius ir ten savo ranka parašė pranešimą. Panaudojus kai kurias priemones, “Nieman” pradėjo aktyviau dirbti. Tai matyti iš šių faktų.
1953 m. rugpjūčio 12 d. “Nieman”pranešė, kad Ruseinių k. gyventojas Antanas Juška, kalbėdamas apie partizanus, papasakojo, kad pas jį 1953 m. rugpjūčio 2 d. atėjo keturi partizanai. Du iš jų - Urboną ir Ulicką - pažino. Juška partizanams davė 100 rublių. Tie patys partizanai buvo užėję pas Ruseinių gyventojus Jeronimą Bačaitį ir Antaną Kardašį (...).
(...) Agento užtvirtinimui buvo numatyta gauti jo pranešimą, rašytą savo ranka, ir parašą, kad gavo piniginį atlyginimą.
1953 m. rugpjūčio 24 d. jis buvo priimtas konspiraciniame bute Kėdainių m., kur jam buvo išaiškintas darbas ir aptartos aktyvaus dalyvavimo galimybės suartėjant su Urbono būrio partizanais ir jų ryšininkais. “Nieman ” po šio pokalbio savo ranka parašė pranešimą apie aktyvų partizanų pagalbininką Antaną Mažeiką, kuris, kalbėdamas su agentu, papasakojo, kad š.m. rugpjūčio 16 ar 17 pas jį buvo atėję būrio vadas Urbonas, o su juo Ulickas ir Dzikas, ginkluotas rankiniu kulkosvaidžiu, Ulickas -AVTšautuvu, o Urbonas - automatu. Mažeika tuo metu pastebėjo, kad prie namo artėja 8 kareiviai ir leitenantas Jankauskas. Partizanai išėjo per kitas duris į sodą ir griovyje pasiruošė kautis, nes vietovė buvo atvira ir pasitraukti nepastebėtiems nebuvo galimybės. Du kareiviai užėjo į namą, kiti stovėjo lauke. Kareiviai, neužėję į sodą, nuėjo į kitą pusę. Partizanai į juos nešaudė ir tyliai pasitraukė į Šušvės krantus, kur jų laukė kiti Urbono draugai...
Agentui “Nieman” tuojau pat, kaip atlyginimas, buvo išduoti pinigai, paimtas jo parašas ir įdėta į jo bylą.
Š.: LYA. B. 1745. A.3. L.46-48.
Pajieslio kunigas Keturakis yra mūsų agentas, bet apie savo ryšį su partizanais, taip pat apie savo šeimininkę-sugyventinę Unikauskienę mums nepasakoja. Agentas “Petrelis”pasiųstas tai išsiaiškinti. Jis neva nuėjo pasitikrinti sveikatos ir 1954 m. sausio 22 d. apsilankė pas gydytoją Pajieslyje, kuris priiminėja ligonius tame name, kuriame gyvena kunigas Keturakis. Agentas, po apsilankymo pas gydytoją susitiko ir kalbėjosi su kunigu Keturakiu. Jis pasakė agentui, kad Ambraziūnų kaime pas Jasaitienę 1953 m. vasarą buvo partizanai, o tuo laiku atvažiavo kolūkio pirmininkas, kuris norėjo apžiūrėti šieną, bet ji paprašė, kad pirmininkas į klojimą neitų.
Agentas “Petrelis" pasakė, kad pas kunigą Keturakį nuo 1945 m. dirba šeimininkė Jane Dirdaitė-Unikauskienė, jo sugyventinė. Anksčiau ji gyveno su girininku Antanu Venslausku, kurio name buvo partizanai imamą sudegino. Po to Venslauskas buvo suimtas, o dabar gyvena Tytuvėnų rajone ir dirba girininku.
“Petreliui” duota užduotis: su minėtais asmenimis susipažinti arčiau ir sužinoti apie jų ryšius su partizanais.
Š.: LYA. B. 1745. L.192-193.
Byloje Nr. 1729 yra dar vienas trumpas dokumentas L.146, apie ag.“Nie-man”. “(...) agentas “Kazlauskas”pranešė, kad vasario 14 d. Ariogalos mokyklos mokytojas Freimontas papasakojo, kad Pajieslio kunigas Keturakis “geras" žmogus. Renka iš tikinčiųjų pinigus ir dalį pinigų atiduoda “partizanams". (...) ne, tai ne gandai. Mano klasės draugas Aleksas Kulikauskas anksčiau gavo pinigų pas kunigą ir juos perdavė partizanams. 1954 m. vasario 2 d. ”
