Partizanai: istorija ir dabartis

LABŪNAVOS KAUTYNĖS IR PO TO SEKĘ IŠDAVYSTĖS

Tai - pats skaudžiausias smūgis partizaniniam sąjūdžiui Kėdainių rajone. Apie šias kautynes, įvykusias 1946 m. gruodžio 25 d., per Kalėdas, buvo rašyta I.Meškausko knygoje “Kraupūs žodžiai” (II d. Kėdainiai, 1996. P. 118-123) ir A.Bružo knygoje “1946 metų Kalėdos Labūnavos dvaro bokšte”. (LKA. T.24. P.190).

Atsiminimuose “Partizano keliu” Juozas Paliūnas-Rytas rašo: "... Už savaitės grįžta iš Kauno Rasas, kuris pareiškė, kad partizano Vingio prašomas, nurodęs mūsų gyvenamą vietą ir pakvietęs Kūčių valgyti. Aš ir Paukštis Rasui pareiškėme nepasitenkinimą. Kažkokio instinkto vedamas, siūlau apleisti esamą vietą. Rasas ir Paukštis pasiūlo šventes praleisti...

Gruodžio mėn. 25 d. į svečius atvažiuoja prt.Margis ir Teodoras. Teodoras pratęsia mūsų dokumentų galiojimo laiką (jie visi juda laisvai, viešai, aš sėdžiu ištisai kambaryje, niekam nesirodau). Išleidžiame vieną numerį “Katiušos”, sudarome žuvusių prt. sąrašus, padarome nutarimą, kad kiekvieną mėnesį, ne mažiau vieną kartą važiuoti į savo judėjimo rajoną, tikslu padaryti operacijų ir kt.

Gruodžio mėn. 27 d. rytą Rasas išeina į darbovietę. Kambaryje liekame aš, Paukštis, Margis, Teodoras ir šeimininkė. Per retą lango užuolaidą matome ateina du aukšto ūgio civiliai apsirengę vyrai. Juos atveda direktoriaus (mano brolio) tarnaitė. Kadangi dieną ir naktį durys prancūzišku raktu užrakintos buvo, Paukštis pašoka kalbėdamas: “Turbūt mane kviesti į darbą ateina”, ir išeina jų pasitikti. Lauke prieš duris Paukštį sutinka nepažįstamieji. Abu laiko kišenėse rankas. Pasisveikindami nusilenkia. Prašo Paukščio, kad jis nuvestų juos pas direktorių. Paukštis, prie jo greta nepažįstamas, iš paskui eina antras nepažįstamasis ir tarnaitė. Tai viską matome. Margis, nežinodamas aplinkos, juokiasi. Aš įtariu ir skubiai pasiunčiu šeimininkę pažiūrėti prie kontoros, nes per pušyną nesimato. Nubėgusi kiek šeimininkė atbėga atgal ir praneša, kad vėl tie patys 2 ateina. Įsakau pasirengti. Mano kailinius Paukštis išsinešė, todėl neapsirengęs griebiu už pistoleto ir atsarginių šaudmenų, atidarau iš antros namo pusės langą. Pats pirmas, iš antros pusės Margis ir Teodoras išbėgame į pušyną. “Kas čia darosi?” - klausia Margis. Atsakau, kad išdavystė. Dar įsitikinimui sugalvojau užeiti pas vieną lenkaitę, kuriai tik atvažiavęs buvau pasirodęs, ir jos paprašyti nors kailinius, nes aš tik su švarku, basomis kojomis įsistojęs į šliures ir be kepurės. Be to, jos prašysim, kad išžvalgytų... Mūsų nusiųstas žvalgas į nurodytą vietą nesugrįžta - reiškia sulaikyta. Pavojus rimtas, skubiai traukiamės. Traukiantis pastebim ginkluotus rusus, kurie supa mūsų gyventas vietas...

Atitolus Margis siūlo eiti į Vilnių, nes matosi, kad [mus] išdavė ar įtarė. Kviečia eiti pas juos pabūti porą dienų, žada parūpinti aprangą. Kadangi šaltis labai didelis - apie 18 C laipsnių - kilo rūpestis dėl aprangos. Taip pat kyla rūpestis apie į Kauną išvykusią mūsų ryšininkę, kuri už poros dienų turi sugrįžti. Be to, mano, Raso, Paukščio, Smilgos ir kitų ginklai sudėti apie Gudžiūnus. Juos Paukštis ar Rasas gali būti priversti išduoti. Tai viską peržvelgęs atsisakau nuo jų ir skiriamės. Prieš išsiskiriant perduodu savo 7,65 mm pistoletą (nes jis neturėjo), sau palikdamas 9 mm AF. Atsisveiki-nus paprašiau jų pastovėti sargyboje, kol aš iš priekyje esančio ūkininko gausiu kepurę. Pasiverčiu visai girtu, įeinu į kambarį ir prašau kepurės. Duoda man su kiauru pakaušiu ir sako: “Girtuokliui bus gera, nes vėl pamesi”. Pagalvojau, kad tikrai bus gera, nes kuzirkas matysis, vis vien mažesnis įtarimas. Išėjus pamoju Margiui ir Teodorui ranka ir kiekvienas žygiuojame savo keliu.

Temsta. Pasiekus geležinkelio stotį ir neilgai laukus ateina traukinys. Eidamas galvoju, kad į stotį neisiu, nes kaip artimiausioje stotyje gali manęs laukti. Priėjus stotį, kur taip pat pušynas, už pušų užsimaskavęs, laukiu traukinio. Kojoms ir rankoms šalta, bet dar pakenčiama. Ateina traukinys. Pamačiau, kad istribiteliai tikrina visų įlipančių dokumentus. Aš pabėgu važiuojama kryptimi prie bėgių ir laukiu. Važiuojančiam traukiniui pagaunu už vagono rankenos ir užšoku ant laiptelių. Galvoju, kad privažiavus Lentvario stotį, turėsiu laukti, nes šis traukinys yra tik tarpmiestinis ir toliau neina. Man reikiamas traukinys ateis tik už dviejų valandų. Važiuodamas galvoju taip pat neiti į stotį. Lentvaryje taip pat labai didelė stotis. Joje randu labai daug žmonių. Įsimaišau į žmonių minią, įeinu į stotį, kuri labai apšviesta elektros. Maskuoju savo kojas, o kepurė, nors ir kiaura, bet nieko: dar ir daugiau tokių yra. Nusiperku bilietą iki Gudžiūnų. Sulaukęs traukinio, bandau įsibrauti į vagoną. Palydovė neįleidžia, motyvuodama vietų nebuvimu. Užšokęs ant kito vagono laiptelių, laikydamasis į rankeną, važiuoju. Važiuojant vėjas velniškai didelis, kartu ir šaltis. Numatau, kad neišsilaikysiu. Stotyje perbėgu prie kitų vagonų - visur tas pats. Kelionę tęsiu ant laiptelių. Traukiniui einant, randu išmuštą vagono langą ir, jausdamas, kad nepernešiu šalčio, per jį įlendu. Randu tuščią koridorių. Įsimaišau tarp žmonių ir važiuoju. Pravažiavęs Dotnuvos geležinkelio stotį, aš vėl išeinu ant laiptelių, nes traukinys Montviliškyje nesustoja. Nedavažiavęs Gudžiūnų apie pusę kilometro, kai traukinys susilpnino greitį, šoku nuo laiptelių ir keletą kartų apsiverčiu. Žvyras apraižė rankas, bet kitom kūno dalim nepakenkė. Stotyje matau elektros lemputėmis švaistantis. Įtariu, kad tai tikrinami išlipusių keleivių dokumentai.

Pamatęs šį vaizdą, susilaikau nuo numatyto plano - neinu prie ginklų. Pirmiausia žygiuoju išsiaiškinti, kas per padėtis.

Sužinau, kad Muralis-Vingis ir Imperatorius-Dalbokas 1946 12 25 Labūnavoje pasidavė priešui gyvi ir išdavinėja. Paaiškėjo, kad mus sublizgino

□Ištrauka iš J.Paliūno-Ryto knygos "Partizanų keliu"

Raso patikėtinis Muralis. Kartu sužinau, kad tą sodybą, kurioje sudėti mūsų ginklai, apgulę priešai nuo 1946 12 24. Reiškia, jei nebūčiau pastebėjęs stotyje tikrinant dokumentus, einant ginklus paimti būčiau žuvęs. Skubiai siunčiu žmogų įspėti mūsų ryšininkę ir Vilniuje esančius partizanus.

Deja, gaunu žinių, kad Margis, Teodoras ir ten buvęs Smilga, jų bute tuo pačiu metu buvo laukti ir nuo mūsų išsiskyrimo tiesiog pateko į priešų rankas. Man paaiškėjo, kad Muralio prašymas Raso Kūčias valgyti kartu buvo judiškas prašymas, iš anksto sufabrikuota išdavystė. Reiškia, aš išsisukau iš 4 paruoštų ir apstatytų pinklių. Bet, deja, netekau artimiausių draugų: Raso, Margio, Smilgos, Teodoro, savo brolio ir dar 3 inžinierių. Tai skaudžiausias mano išgyvenimas...”

Be 11-os žmonių, žuvusių Labūnavos kautynėse, dėl A.Muralio-Vingio ir A.Dalboko-Neguso, Imperatoriaus, Šarūno išdavysčių per keletą dienų buvo suimti 28 žmonės. Tarp jų ypač veiklūs partizanai: Jonas Jasinevičius-Margis, Vaclovas Gudaitis-Rasas, Arūnas, Jurgis Burnys-Smilga, Antanas Kielė-Paukštis, Antanas Končius, Aleksandras Sirusas-Karpis, kurie ypatingojo teismo-“troikos” nuteisti 25-eriems metams lagerio.

10-iai metų buvo nuteista 16 žmonių - partizanų ryšininkų ir pagalbininkų: T.Juozaitis, J.Kanapinskaitė, P.Paliūnas, B.Sakalauskas, J.Petrauskas, I.Sakalauskaitė, G.Dockaitė, V.Urba, L.Kunevičiūtė, M.Jasinevičiūtė, A.Morkūnas, A.Stoliaris, M.Kontautaitė, I.Rechimbakienė, S.Stankevičius. 7-eriems metams lagerio nuteisti: P.Daukša, A.Stoliarienė, G.Ribelytė,

S.Kuprevičius, O.Kontautaitė ir I.Rauchienė.

Kūčių ir Kalėdų šventimą Labūnavos dvaro bokšte, kuriame gyveno dvi šeimos, organizavo Muralis-Vingis. Tai patvirtina ir pažyma-apžvalga prie arch.bylos Nr.22401, versta iš rusų kalbos ir liudijanti, kad Muralis-Vingis jau 1946 m. kovo mėn. MGB buvo užverbuotas, (žr. kopiją)

Iš archyvinės bylos Nr.22401 matyti, kad Muralis nuo 1945 m. pradžios buvo partizanų ryšininkas ir palaikė ryšį tarp partizaninių dalinių vadų.

1946 m. gruodžio 25 d. MGB dalinio buvo sulaikytas kartu su kitais partizanų būrio nariais. Kovo mėn. MGB 2 N valdybos panaudotas slaptam bendradarbiavimui. Įvykdė keletą operatyvinių užduočių ieškant ir suimant “nacionalistinių būrių dalyvius, atlikdamas ir kitas jam pavestas užduotis. 1948 m. vasario mėn., vykdydamas operatyvinę užduotį, Muralis buvo partizanų suimtas ir nužudytas.”

□Pažyma-apžvalga (prie arch.bylos Nr.22401) apie Antaną Muralį (Moralį), Antano, g.1930 m. Klaipėdoje

Pažyma-apžvalga surašyta ir pridėta prie kaltinamųjų Jasinevičiaus ir kitų tardymo bylos Nr.3910/3. Pažymą-apžvalgą paruošė tardytojas kapitonas Nuždin 1957 m. gruodžio mėn. Vilniuje.

Po tų kautynių ir išdavysčių išėjo Povilo Lukšio rinktinės vado leitenanto Antano Ragausko-Ragelio 1947 m. sausio 31 d. įsakymas Nr.5, kuriame rašoma:

Rikiuotės sritis

§1. Pagal įsak Nr.3 §2, §3 ir įsak Nr.4 §1 paskirtą OL rinktinės vadovybę atšaukiu. Virš minėtuose įsakymuose išvardinti pareigūnai nustoja galios ir išbraukiami iš rinktinės sudėties.

1.    vng. Šarūnas nuo 1946 m. gruodžio 23 d.

2.    “ j.ltn.Margis nuo 1946 m. gruodžio 27d.

3.    “ j.pusk.Arūnas nuo 1946 m. gruodžio 27 d.

4.    partiz.Smilga nuo 1946 m. gruodžio 27 d.

Dalinių vadams įsakau: dėl išdavimų nustatyti naujus ryšius, imtis iniciatyvos išblaškytus pavieniui kovotojus susijungti į dalinius ir jiems vadovauti. Prašau duoti pasiūlymų ir pageidavimų naujos vadovybės sudaryme.

Nors labai skaudus smūgis, nors labai sunkus mėginimas tenka rinktinei pergyventi - būkime tvirti ir nepajudinami. Tėvynės meilė ir Tėvynės likimas turi mums už viską aukščiau stovėti. Kovoje už Tėvynę Aukščiausias padės.

§2. Vng.Šarūnui (tikr.pavardė Dalbokas) ir vng.ryšininkui Vingiui (tikr.pavardė Muralis) sudaroma byla. Turinčius kaltinamos ar pateisinamos išdavimu medžiagos, prašau perduoti man.

Rinktinės vadas ltn. Ragelis

Vėliau partizanų Karo Lauko teismas (KLT) nuteisė A.Muralį ir A.Dalboką. Yra žinoma, kad Dalbokui įvykdyti mirties nuosprendžio į Vilnių nuvyko pats Povilo Lukšio rinktinės vadas A.Ragauskas-Ragelis. (LKA. T.22. P.211-213).

Apie nuosprendžio įvykdymą A.Muraliui 1949 02 18 laiške Nemunui (kuris pasirodė esąs KGB agentas “Sovkin”-Vyšniauskas) J.Paliūnas-Rytas rašo: "... prieš metus Muralis su dviem jo bendradarbiais provokatoriais-išdavikais buvo LLKS kovotojų sugauti ir KLT sprendimu sunaikinti. (Buvo atvykę su Sokolovo gauja, vadovaujant pačiam Sokolovui, į Žemaitiją.)

□Povilo Lukšio rinktinės vado Ragausko-Ragelio 1947 01 21 įsakymas A.Dalboko ir Muralio išdavystės

Sokolovas su apsauga tykojo nuošalėje. Muralio(neįskaitoma - D.K.) draugas išdavikas Dalbokas dar gyvas, gyvena Vilniuje-Kaune..." (LYA. A.45. B.867. L.134-137).

Dalbokas gyveno Vilniuje ir dirbo MGB mjr.Sokolovo smogikų dalinyje, išdavystėmis įgijo čekistų pasitikėjimą ir vykdė jų užduotis. Štai 1947 m. balandžio mėn. dokumentas-užduotis agentui-smogikui A.Dalbokui:

Tvirtinu: Liet.SSR valst.saugumo ministras

generolas-majoras (Efimov)    1947 m. balandžio mėn.

Serija “OK"

UŽDUOTIS agentui smogikui “Šarūnui”, keliaujant su SG Panevėžio apskr. teritorijoje

Turint tikslą įvykdyti rimtą operatyvinę užduotį, jūsų pavaldumui skiriama7 žmonių smogikų grupė, su kuria Jūs veikiate kaip naujai organizuotos LLA Kauno apygardos “Romuva ” atstovas ir su “Romuvos” užduotimi vykstate į Panevėžio apskritį, kur veikia LPS Vyčio (Vaitelio) apygardos štabas, siekiant su juo užmegzti ryšį. Atvykęs į Panevėžio apskr., kaip “Romuvos” atstovas jūs užmezgate ryšį su efektyviausiais ryšininkais Kisieliumi, gyv. Vadoklių valsčiuje, Garšvėnų kaime, su Povilaičiu, gyv. Naujamiesčio vls., Mazgolavos kaime, ir su Stasiūnu, gyvenančiu Kupstų kaime, esančiame ant Pušaloto ir Panevėžio vlsč. ribos.

Norint užšifruoti Jūsų grupės pasirodymą minėtuose rajonuose, naktį dengta mašina ji nuvežama į mišką, esantį netoli Garšvų kaimo, iš kur ir vyksite pas ryšininką Kisielių.

Susitikę su ryšininkais, Jūs jiems turite papasakoti, kad 1945 m. enkavedistai sutriuškino Lietuvos išlaisvinimo sąjungos Kauno apygardos štabą. Vadai suimti, dalis užmušta, o kai kuriems pavyko pasislėpti. Apygardos iki šiol faktiškai nebuvo ir štai tik dabar, 1947 metais, atėjus pavasariui ir esant patogiai politinei padėčiai, pavedus Lietuvos išlaisvinimo komitetui, iš naujo organizuotas LLA Kauno apygardos “Romuvos" štabas, kuriam vadovauja autoritetingi asmenys:

1.    Apygardos vadas pulkininkas Vėtra;

2.    Jo pavaduotojas (jis ir štabo viršininkas kapitonas Auksys);

3.    Organizacinio ir ūkio skyriaus viršininkas leitenentas Klevas;

4.    Žvalgybos viršininkas kapitonas Genys;

5.    Agitacijos ir propagandos viršininkas vyr.leit. Jaunis.

Štabas jau dirba ir Kauno apygardos teritorijoje jau organizavo tris rinktines:

1)    “Tautos”,

2)    “Karalgirio”,

3)    Prano Eimučio.

Pagal štabo užduotis Jūs, kaip jo atstovas, komandiruotas į Panevėžio ir kt. apskritis užmegzti ir atkurti ryšius su buvusiais parašiutininkų ryšininkais, veikiančiais parašiutininkais, su kaimynų apygardų štabais, kad būtų galima nustatyti Kauno Romuvos rinktinės veikimo ribas su kitomis apygardomis bendram darbui kovojant su tarybų valdžia.

Šio pasakojimo patvirtinimui Jūs supažindinate ryšininkus su “pulkininko Vėtros įsakymu” ir “įsakymu”, kuriuo Jūs siunčiamas į žygį (šiuos dokumentus Jums įteiks majoras drg.Sokolovas).

Kalbėdamiesi su ryšininkais, Jūs turite išsiaiškinti, kur šiuo metu yra Jums žinomi parašiutininkai ir kas iš gyventojų palaiko ryšį su Vyčio apygardos štabu. Įgyję ryšininkų pasitikėjimą, pas juos organizuokite Romuvos ir Vyčio apygardos štabų ryšio punktus, palikite Jūsų pažįstamiems parašiutininkams laiškus, kuriuose išreikšite norų susitikti.

Ryšio punktuose Jūs paliekate Vyties štabui pulkininko Vėtros įsakymą, jo kreipimąsi į LLA karininkus ir partizanus (šie dokumentai Jums bus įteikti į rankas).

Savo viršininkams Jūs perduodate šiuos dokumentus per jiems žinomus “partizanus” arba tiesiogiai pristatyti į Vyčio štabą, perspėdamas, kad atsakymo į ryšio punktus po kelių dienų atsiusite savo ryšininkus, kurie prisistatys, pasaldami jūsų slaptažodžius. Tikslaus laiko, kada jūsų ryšininkai atvyks į ryšių punktus, nenurodykite.

Paskutiniame Jūsų organizuotame punkte Jūs turite informuoti ryšininką, kad vykstate toliau į Žaliosios miško masyvą. Tačiau iš tikrųjų naktį su grupe atvyksite į mjr.Sokolovo nurodytą vietą, iš kur vyksite į bazę.

Tuo atveju, jei jums žinomų ryšininkų, nurodytų šioje užduotyje, nerasite, tada organizuokite punktus pas žmones, jūsų išaiškintus reido metu, kaip turinčius su nac. pogrindžiu ir gaujomis.

Reido metu Jūsų ir jums pavaldžių smogikų grupės elgesys su vietiniais žmonėmis turi būti išskirtinai korektiškas ir jokiu būdu neturi būti vagiama ir grobiama.

Maisto produktais apsirūpinti tik iš buožių ir banditų pagalbininkų. Iš gyventojų paėmę maisto produktus, drabužius, apavą paliekate jiems specialius pakvitavimus, kuriuos jiems įteiks operdarbuotojas. (Šis skyrelis išbrauktas - red.)

Jums kategoriškai draudžiama vykdyti kokius nors karinius veiksmus, užpulti karinį partinį aktyvą, liaudies gynėjus ir t.t., turint galvoje, kad jūs einate turėdami “štabo užduotis užmegzti ryšius”.

Jūsų veiksmai, netikėtai susitikus su gaujomis

Reido metu Jums gali tekti susitikti su judančia Jums nežinoma banditų grupe. Tokiu atveju Jūs papasakojate jiems panašią legendą, kaip ir ryšininkams, stengdamiesi susitarti apie susitikimus su gauja per ryšininkus, kuriuos jie Jums nurodys. Jei susitiksite su pavieniais banditais arba nedidelėmis band. grupėmis, Jūs juos sunaikinate, lavonus užkasate ir tuoj pat apie tai pranešate mjr.drg.Sokolovui.

Jeigu Jus banditai apšaudys, pradėkite mūšį, stengdamiesi juos likviduoti. Žmonėms ir ryšininkams, su kuriais turėsite ryšį po mūšio, paaiškinkite, kad šaudėtės su “savais”, kuriuos palaikėte liaudies gynėjais.

Jūsų elgesys sutikus kariuomenę arba liaudies gynėjus

Atsitiktinai sutikę kariuomenę arba liaudies gynėjų grupę, jokiu būdu į mūšį nestoti ir stengtis nepastebėtiems atsitraukti į mišką.

Jūsų ryšys su mumis

Jums ir jūsų grupės smogikams nereikia užmiršti, kad priedangos grupė, kurioje bus majoras drg.Sokolovas, visą jūsų grupės veikimo laiką bus netoli jūsų, prie plento, kur eina ryšių linija, apsimesdami, kad remontuoja šią liniją. Esant skubiam reikalui užmegzti ryšį su priedangos grupe, pasiunčiate savo ryšininką į nurodytą plentą ir jis, eidamas Jūsų grupės maršruto kryptimi, susitiks su operdarbuotoju.

Tokio ryšio, siekiant išvengti rekonspiracijos, reikia griebtis tik išskirtinais atvejais.

Be šio ryšio, nuolatiniai ryšio punktai su jumis bus: miškas šalia Preočkos kaimo (7816), į kurį Jus naktį atsiųsite savo ryšininką arba atvyksite pats po to, kai organizuosite pirmą ryšio punktą. Kitas punktas bus miškas salia Glazaniškio kaimo (9034), į kurį jūs taip pat atsiusite ryšininką arba naktį atvyksite pats, kai baigsite jums pavestą darbą.

Per savo ryšininkus Jūs informuojate drg.Sokolov’ą pranešimais, rašytais tik lietuviškai Kauno LLA štabo vardu, pasirašydamas Liepsna.

Jei Jums bus reikalinga ginkluota pagalba, jūs iškviečiate ją tokiais signalais: serija raudoną raketų į viršų. Priartėjus pagalbai, jums bus atsakyta serija mėlynų raketų, po kurių jūs signalu - serija žalių raketų nurodote priešininko kryptį (pakankamas kiekis raketų ir raketinė jūsų grupei bus išduota). Šiuos nurodymus vykdyti nenukrypstamai, laikytis griežtos konspiracijos.

Liet. SSR MGB “N” Valdybos 1 skyriaus viršininkas pplk.Vasiljevas

2 “N” Valdybos viršininko pavad.    pplk.Pockaj

Užduotį supratau:    Šarūnas

Š.: LYA. F.3. A.31. B.6. L.79-83. (Versta iš rusų k.)

Pažyma apie smogikų apginklavimą ir aprangą

SG apginkluojama: RK - vienas, desantinis kulkosvaidis - vienas; vokiški automatai - du; PPS - vienas; SV šautuvas- vienas; vokiškas šautuvas -vienas; be to, visi smogikai turės pistoletus ir revolverius, po dvi granatas, vieną raketinę.

Apranga. Maskuotės tikslais smogikai aprengiami banditų apranga, o Romuvos štabo atstovas ir Karalgirio rinktinės kuopos vadas aprengiamas smetoninės kariuomenės karininkų uniforma su kryžiais ir medaliais. Kariams išduodami antrankoviniai ir kiti ženklai. SG priedangos smogikai aprengiami tarybinės armijos kareivių uniforma su ryšininkų ženklais. Su savimi turi lipimo įtaisus, telefono ragelį, telefono laidus. Apsiginklavę: RK - vienas; SV - dvi; PPS automatas- vienas; pistoletai ir granatos.

Liet. SSR MGB 2 “N" Valdybos I skyr. 3 poskyrio viršininkas vyr.

Itn.Sokolov’as

Š.: LYA. F.3. A.31. B.3. L.84. (Versta iš rusų k.)

Spec, grupės asmeninės sudėties sąrašas

Apie smogiko A.Dalboko-“Šarūno” ir jo grupės užduoties įvykdymą, ataskaitos ar kilų dokumentų neteko rasti, bet apie kito “Šarūno” draugo smogiko A.Muralio-“Aido” įvykdytą užduotį yra įdomus dokumentas - jo

pranešimas spec.grupės viršininkui Sokolovui, kuris vaizdžiai parodo, kaip smogikai ruošė ir įvykdė Antano Ragausko-Ragelio, Povilo Lukšio rinktinės vado, suėmimą.

LTSR spec.grupės viršininkui mjr.Sokolovui

Pranešimas

nuo “Aido”

Vykdydami jūsų užduotį, mes, spec.grupės smogikai, padarėme taip: todėl, kad buvo gautos tikslios žinios, jog Povilo Lukšio partizanų rinktinės vadas Ragelis (pavardė Ragauskas) rugsėjo 16 d. iš Kėdainių r. išvažiavo į Vilnių, kaip manoma, turėdamas užduotį nužudyti spec.grupės karius smogikus “Šarūną ” arba “Aidą ”, kaip buvusius jam pavaldžius žmones, kurie pradėjo kovoti prieš partizanus, taip pat ir prieš Ragelį. Tai galima buvo suprasti iš to, kad, gavęs žinią dėl važiavimo į Vilnių, užėjo į vieną vietą, persirengė, perskaitęs kažkokį“raštelį”, pasakė, kad “aš su jais atsiskaitysiu” ir išvažiavo.

(...) Žinią apie jo atvažiavimą spec.grupė gavo rugsėjo 18. Rageliui pažįstamų spec.grupėje buvo trys: “Aidas”, “Šarūnas” ir “Aras”. “Šarūnas” jam pasirodyti negalėjo, todėl jį sekti išėjo “Aidas” ir “Aras”. “Aidas” išėjo dar su dviem smogikais “Tauru” ir “Kirviu", o “Aras” pasikvietė “Verpetą” ir “Šalną”. Visi buvo ginkluoti pistoletais. “Aidas”prieš išeinant papasakojo, kaip atrodo “Ragelis”, ir įspėjo, jog jis visada po švarku už diržo turi pistoletą. Paskutiniu laiku jis turėjo vokišką P-38. Grupės pasiskirstė rajonus.

“Aido” grupė - Antakalnio, Olandų, Vartų, Filaretų, mažąjį turgų prie Užupio g. ir Užupio gatvę; mieste apėmė Tiesos, Pilies, Gedimino gatves, visą rajoną iki Kalvarijų turgaus ir patį turgų. Ypatingai sekti buvo nutarta Filaretų gatvę, kur gyveno spec.grupės virš.mjr.Sokolovas, dažnai būdavo smogikai. “Šarūnas” rašė tuo adresu laiškus, o Ragelis galėjo kokiu nors būdu jį sužinoti.

“Aro”grupė- Kosciuškos, Vrublevskio, Pylimo, Trakų, Valančiaus gatves iki universalinės parduotuvės, Katedros ir Muziejaus aikštes, Aušros vartus, didįjį turgų, geležinkelio stotį, kurią ypatingai stebėjome.

Abi grupės susitarė susitikti 18.30 val. Katedros aikštėje, aptarti, kokie gauti rezultatai ir kaip tęsti sekimą nakčia. Ragelį buvo nutarta imti taip: “Aidas” arba “Aras” savo vyrams parodo kuris, o patys stengiasi nepasirodyti, nes Ragelis juos gerai pažįsta. Jam pasirodžius, prieis pirma arba antra smogikų grupė, paims už rankų, pasakys, kad tu vagis, nes pavogei daug pinigų ir nusives su savimi, kad žmonės gatvėje nesuprastų, kas įvyko. Jeigu netoli būtų milicininkai ar kariškiai - pasišaukti juos į pagalbą ir tempti Ragelį į artimiausią miliciją, iš ten paskambinti į MGB valdybą, kad atsiųstų mašiną. Jeigu “Ragelis” juos atsitiktinai pamatytų anksčiau ir mėgintų pabėgti - šaudyti ir nukauti vietoje.

Su tokiu planu abi grupės išėjo Ragelio gaudyti. “Aido” grupė praėjo visą savo rajoną, beveik priėjo prie MGB valdybos. Staiga “Aidas” pastebėjo ateinantį įtartiną žmogų, kuriam priėjus arčiau iš karto pažino Ragelį, parodė jį savo smogikams, o pats liko užpakalyje, kad “Ragelis” jo nepamatytų.

Ragelis ėjo su kitu jaunu žmogumi, kuris vilkėjo juodu švarku, avėjo batus, mūvėjo žaliomis kelnėmis, buvo tamsiaplaukis ir aukštesnis už bendrakeleivį, apsirengusį juodu kostiumu ir bateliais. Ragelio išvaizda labai pasikeitusi: jis niekada nevilkėjo kostiumo, visada avėjo batus, buvo su ūsais ir barzda, o dabar po nosimi buvo vadinamoji “španka”, be barzdos, bet ilgais mergaitiškais plaukais. Žodžiu - iš fotografijos pažinti neįmanoma. Jį galėjo pažinti tik tas, kas gerai pažinojo iš veido.

Ragelis ėjo nuo Valdybos(KGB rūmų - D.K.), o smogikai su “Aidu” kitoje gatvės pusėje. “Aidui” atpažinus Ragelį, smogikai jį praleido, o patys užėjo iš užpakalio ir pasivijo prie gatvės, kertančios Gedimino g., kampo.

Tada “Tauras” ir “Kirvis” pasivijo Ragelį, sugriebė už ranku ir pasakė, jog jis pavogęs 500 rublių. Ragelis paklausė: “Ko jūs norite?”, bet pamatęs, kad nepaleis, pradėjo muštis. Vyrai rankų nepaleido, jėga pagulė ant žemės, ištraukė pistoletą ir surišo rankas. Rageliui jau gulint, į pagalbą atbėgo netoli buvę milicininkai. “Aidas” iš pradžių nesirodė, laukė, kol jį pargriaus ant žemės. Prisirinko daug žmonių ir “Aidas” negalėjo praeiti.

Ragelio bendrakeleivis, išsitraukęs pistoletą, dingo už kitos gatvės kampo. Milicininkai, stovėję gatvėje, nesuprato, kas čia vyksta. Ragelį surišo. Privažiavo mašina, į kurią norėjo jį paguldyti, bet surištajam pavyko nuplėšti diržą ir išlaisvinti rankas. Iš pradžių Ragelis nenorėjo lipti į mašiną, tai į kėbulą įlipo “Tauras”, o paskui įšoko pats Ragelis ir norėjo per kitą bortų ant galvos kristi į gatvę ir užsimušti, bet “Tauras” jį sugriebė už kaklo ir paguldė kėbule. Mašina su Rageliu ir smogikais įvažiavo į Valdybos kiemą, kur suimtasis vėl pradėjo muštis, bet “Kirvis”jam smogė ir, uždėję antrankius, nuvedė į kabinetą.

1947.IX. 19    Aidas

Š.: Agento “Aklo” pranešimo originalas yra jo darbo byloje Nr.1669: LYA. A.3. B.266. L.184.

Antanas Ragauskas-Ragelis, g.1916 m. Krakių vls., Ažytėnų k. Baigė Karo mokyklą. 1938-1941 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1942-1944 m. - lietuvių Savisaugos batalionuose. Nuo 1947 m. sausio iki 1947 m. rugsėjo 18 d. Povilo Lukšio rinktinės vadas.

A.G.Bružas rašo, jog A.Ragauskas 1948 m. kovo mėn. Ypatingo pasitarimo buvo nuteistas 25 metams lagerio, tardymo metu žiauriai kankintas. (LKA. T.22. L.195-214). Mirė 1952 m. gegužės 12 d. sunkiai sužeistas Vorkutos 8-oje šachtoje.

Agentai smogikai: “Šarūnas” - Aloyzas Dalbokas, buvęs partizanas “Imperatorius”, “Aidas” - Antanas Muralis, buvęs partizanų ryšininkas “Vingis”, “Aras” - Bolesas Butkus, “Tauras” - Mykolas Novikas, “Kirvis” - Rudolfas Ottingis, vokietis, buvęs partizanas.

Agentai smogikai “Aidas” ir “Tauras” partizanų buvo sugauti ir KLT nuteisti. Apie tai rašė N.Gaškaitė-Žemaitienė (“Žuvusiųjų Prezidentas”, psl.148,149): su MGB sulaikyta ir verbuojama ryšininke G.Stulgaityte į Kęstučio apygardos rajoną buvo pasiųsti smogikai “Aidas” ir “Šernas”. Ryšininkė turėjo juos nuvesti pas Viduklės vls., Malovėnų k. gyventojus Bronę Veliūnienę arba Juozą Kiulkį, kurie palaikė ryšį su Knygnešio rinktinės vadu E.Kurtinaičiu.

Ryšininkei G.Stulgaitytei, matyt, pavyko įspėti partizanus, kad atvedė provokatorius ir partizanai smogikus suėmė. Po to 1948 m. vasario 11d. partizanų KLT smogikus Mykolą Noviką-“Taurą”, Juozą Stonį-“Verpetą” ir Antaną Muralį-“Aidą” nuteisė mirties bausme (LYA. A.45. B.1793. L.211).

• Ankstesnis
• Sekantis