ŽUDYNĖS RUSEINIŲ KAIME
Apie Ruseinių kaimo žudynes buvo rašyta laikraščiuose, I.Meškausko knygoje “Kraupūs žodžiai”. Tai daugiausia liudininkų pasakojimai. Yra netikslumų. Pvz., tai įvyko ne 1946 m., o 1945 m. lapkričio 4 d., sekmadienį.
Išlikęs to įvykio aprašymas: šių žudynių organizatorių Kėdainių NKGB opergrupės viršininko majoro Todeso ir Kėdainių NKGB viršininko Rugienio raportas, rašytas generolui-majorui Efimovui. Tai keturių lapų dokumentas rusų kalba. Jo trumpas turinys toks.
1945 m. rugsėjo mėn. pradžioje Kėdainių NKGB užverbavo agentą “Kibirkštį” - buvusį Kuročkos būrio partizaną. “Kibirkštis” padėjo surasti ir suimti LLA vadą “Margį”.
Patikrinus agentą praktiniam darbe, jis buvo pasiųstas surasti Kielės-Paukščio būrį. Jam pasisekė susitikti su Kiele, parašiutininku Dalboku-Imperatoriumi ir įgauti jų pasitikėjimą.
Spalio 7 d. “Kibirkštis” per Dalboko ryšininkę Mariją Kantautaitę gavo kvietimą ateiti į susitikimą. Per susitikimą iš Dalboko gavo atsišaukimų, kad juos išplatintų, bet agentas atsišaukimus perdavė NKGB. Pastarojo nurodymu jis atsišaukimus įdavė Krakių gimnazijos mokiniams. Su suimtuoju gimnazistu Žideliu suvaidino atsišaukimų platinimą, dėl ko buvo suimta 10 mokinių. Agentas “Kibirštis” nebuvo įtartas.
Spalio mėn. pabaigoje “Kibirkštis” per būrio ryšininkes Kantautaitę, Stasę Kielytę ir Mažeikaitę buvo pakviestas į vakaronę, kurioje turėjo dalyvauti Kielė-Paukštis, Dalbokas ir Gudaitis.
Vakaronė turėjo įvykti lapkričio 4 d., sekmadienį, Mato Mažeikos (slapyvardžiu “Partizanų tėvas”) sodyboje, Ruseinių kaime viduryje miško.
“Buvo paruoštas toks operacijos planas:
1. Kibirkštis” nueina pas Mažeiką sekmadienį apie 12-13 val.
2. Karinis dalinys, ginkluotas automatiniais ginklais, iš anksto apsupa Mažeikos sodybą.
3. “Kibirkštis” sutartu ženklu (daina) praneša, kad atvyko vadai- Gudaitis ir Dalbokas. Vienąją išvilios į pamiškę, kur kareiviai paims gyvą. Po to, kad neturėtume aukų, į namą atidengiame uraganinę ugnį.
4. “Kibirkštis”, neturėdamas galimybės išeiti iš namo, suradęs saugią vietą meta granatą. Tai irgi būtų signalas atidengti ugnį.
Mes panaudojome šias priemones:
1945 m. lapkričio 2 d., penktadienį, operatyvinis darbuotojas Itn.Samson kartu su “Kibirkštimi" Raseinių miške pėsti ir raiti išžvalgė priėjimus prie Mažeikos sobybos. Ltn.Samson buvo be dokumentų. Susitikus su partizanais, agentas “Kibirkštis” jį turėjo pristatyti kaip pažįstamą partizaną iš Panevėžio.
Kariuomenė atvyko šeštadienį rytą valstiečių vežimais, užsimaskavę maišais su šienu. Vežėjai buvo apsirengę civiliais drabužiais.
Partizanai galėjo ateiti pas Mažeiką į pirtį, todėl kareivius atvežti buvo nutarta šeštadienį.
Ltn.Samson išdėstė kareivius apie 0,75 km nuo Mažeikos sodybos, o pats su grupės Itn.Babiliov'u ir 3 kareiviais nustatinėjo ugnies taškus.
Nežiūrint visų atsargumo priemonių, Itn.Samson ir Itn.Babiliov buvo susitikę du ginkluotus vyrus, bet jie pasitraukė neapšaudę. Be to, pamiške prabėgo vaikas su šunimi, kurio kad nekiltų įtarimas, paklausė kelio į Barsukyv nę. Vaikas rodė kelią apie kilometrą. Nuo sodybos nutolome, o po to vėl grįžome atgal be vaiko.
Ltn.Samson visą šeštadienį stebėjo Mažeikos sodybą, bet partizanai nepasirodė. Sekmadienį po susitikimo su agentu "Kibirkštimi” sodybos sekimą tęsė. Kareiviai į pavakarę priartėjo arčiau namų. Tai padaryti buvo labai sunku, nes šalo ir ledas traškėjo po kojomis. Be to, kieme buvo du šunys.
Ltn.Samson nuo namo buvo netoli ir girdėjo išgėrusių partizanų dainavimą. Iki 23 val. “Kibirkštis” nepasirodė. Jis, kaip vėliau paaiškėjo, du kartus buvo išėjęs iš namo su Dalboku, bet Samson negalėjo prieiti dėl šunų. Toliau Dalboko nuvesti negalėjo, apsvaiginti bijojo, kad pats nepapultų į kareivių ugnį.
“Kibirkštis” apie 23 val., vaizduodamas girtą, garsiai dainuodamas išėjo iš namo ir nuėjo į mišką, o Itn.Samson žvalgė sodybą. Ltn.Samson, išgirdęs “Kibirkštį” dainuojant ir pamatęs kieme partizanų sargybinį, iššovė, duodamas ženklą, ir pats atsigulė, nes buvo apšaudomame rajone.
Trys kidkosvaidžiai ir grupė kareivių su automatiniais šautuvais, apsupę namą 3/4 apskritimu, atidengė tiesioginę ugnį. Buvo sunaudota daugiau kaip 1100 šovinių, 20 raketų, 15 granatų. Sodyba buvo suvarpyta kulkų.
Po šaudymo sodyboje rasta 17 lavonų, tarp jų:
1. “Medžiotojas” - kadrinis partizanas iš Pabarčiaus ir Kuročkos būrio.
2. Matas Mažeika, valstietis, namo savininkas, sl. “Partizanų tėvas”.
□LYA. A.3. B.1207. L.127
3. “Labutis” - Juozas Stokis iš Krakių m. - legalizavęsis partizanas.
4. “Lapiukas” iš Ruseinių k.- legalizavęsis partizanas.
5. Ferdinandas (vardas) iš Grašvos k.- legalizavęsis partizanas.
6. Genė Mažeikaitė iš Paliepių k., ryšininkė, gyveno nelegaliai (slapstėsi).
7. Genė Kielytė, partizano Kielės sesuo, slapstėsi; ir kiti.
Ant dokumento prie žuvusiųjų sąrašo ranka užrašyta: “Kas likusieji 10?” O likusieji - tai vaikai ir nekaltos to ir kito kaimo merginos, atėję pas Mažeiką vakaroti.
Apie šį mūšį yra ir partizanų dokumentas. Jame šis žuvusiųjų sąrašas atrodo taip:
1. Partizanas “Medžiotojas” - 23 m.
2. Mažeikienė - 48 m., gyv.Ruseinių k.
3. Genė Mažeikaitė -18 m., “
4. Bronė Mažeikaitė - 16 m., “
5. Vytautas Mažeika -14 m. “
6. Albinas Mažeika - 12 m. “
7. Izidorius Mažeika -10 m. “
8. Veronika Mažeikaitė- 25 m.
9. Kerza, gyv.Ruseinių k.
10. Juozas Stokis, gyv.Krakių miestelyje.
11. Stokienė - 30 m., “
12.Stokių sūnus - 2 m., “
13. Jurgis Jankauskas, gyv.Barsukynės k.
14. Kazys Šaras -37 m., “
15. Genė Jasaitytė - 19 m.,
Dviejų asmenų pavardės nenustatytos ir gyvenamosios vietos nežinomos. Toliau partizanų dokumente rašoma: “Pavyko pabėgti trims, iš kurių vienas sunkiai sužeistas. Burliokai sudegino Mažeikos visus trobesius: gyvenamą namą, tvartą, klojimą ir pirtį. Trobesius padegė iš keršto, išskyrus gyvenamą namą. ’’
Išdavikas Krutkis dar ir šiandieną tebėra gyvas ir padeda okupantui tremti į Sibiro taigą brolius ir seseris lietuvius. ”
Tokia partizanų dokumento, rašyto 1949 m. vasario mėn., pabaiga, o pradžioje rašoma:
“Bolševikų žiaurumų aprašymas.
1944 m., kada į Lietuvą įsiveržė antrą kartą raudonosios gaujos ir pradėjo mūsų jaunimo gaudymą, visi mūsų jauni vyrai ėmėsi ginklų ir išėjo į mišką -į partizanų eiles atlikti garbingą pareigą Tėvynei. Su jais kartu išėjo ir Teodoras Krutkis, gyv. Vainutiškių k., Dotnuvos vls., ir buvo priimtas į Paukščio dalinį partizanu. Išbuvo iki 1945 m. liepos mėn.
Kada bolševikai paskelbė legalizaciją ir pradėjo partizanus vilioti pas save, Krutkis pamiršo Tėvynės meilę, partizano pareigą, sulaužė priesaiką ir 1945 m. vasarą stojo - legalizavosi. Po legalizacijos Krutkis buvo paimtas į Kėdainių NKVD raštinę tarnautoju.
Po legalizacijos Krutkis atvyko į buvusį savo dalinį pas partizanus, pasipasakojo apie save ir savo tarnybą. Gražiais žodžiais įtikino partizanus, kad įis NKVD raštinėje dirba iš reikalo ir prižadėjo partizanams teikti jiems naudingų žinių, parūpinti kišeninių ginklų ir šovinių.
Krutkis bolševikų užverbuotas ir ruošia partizanų sunaikinimą, bet partizanai to nežino ir juo pasitiki.
Po kiek laiko Krutkis per tarpininkus susiriša su partizanų dalimi. Atvykęs į dalinį padovanoja nuosavą pistoletą dalinio vadui Paukščiui...
... Už pusantro mėnesio Krutkis vėl atvyksta į buvusį savo dalinį, atveža naują pistoletą “FN”, kurį sakosi pavogęs iš NKVD pareigūno, ir padovanoįa savo buvusio dalinio vadui. Taip pat padovanoja kulkosvaidžiui diską, kurį taip pat sakosi pavogęs iš NKVD.
... Išdavikas Krutkis parvykęs į Kėdainius ir pranešęs apie partizanus burliokams; su burliokais sutaria partizanus sunaikinti.
1945 m. spalio 23 d. išdavikas Krutkis su 70 burliokų ir stribų atvyko į Ruseinių k., Josvainių vls. ir apsistojo miške netoli Mato Mažeikos sodybos.
Išdavikas Krutkis gavo uždavinį išsikviesti susitikimui partizanų dalinį pas Matą Mažeiką ir sutartu laiku, kai išdavikas iššaus keturis šūvius, burliokai pradės pulti sodybą.
... Bet tuo laiku dalinio vadas su dalimi partizanų atsitiktinai buvo išvykęs, todėl į skirtą susitikimą neatvyko.
Tuo laiku atsitiktinai pro Mažeikos sodybą ėjo partizanų dalinio keturi partizanai: Medžiotojas, Jokeris, Balandis ir Lokys-Paulius. Visi užėjo į Mažeikų gyvenamą namą, kur rado išdaviką Krutkį ir prisirinkusių svečių. Viso civilių žmonių, svečių ir savininkų kambaryje buvo dvidešimt (neskaitant partizanų ir išdaviko). Krutkis pasisveikino, pabučiavo partizanus, maloniai kal-
□Prisikėlimo apygardos partizanų archyvo dokumento fragmentas
bino juos, teiravosi, kodėl daugiau neatvyko, sakėsi atvežęs svarbių žinių ir pistoletą perduoti dalinio vadui ir t.t.
Jiems bekalbant, apie 22 val. kieme pradėjo loti šuo. Krutkis bailiai ėmė dairytis pro langus. Tuo laiku vienas iš ten buvusių svečių Stokis (buvęs partizanas, bet legalizavęsis) išėjo laukan pasidairyti, o paskui jį išėjo ir išdavikas. Kieme išdavikas keturiais šūviais nušovė Stokį, tuo duodamas ženklą pradėti puolimą. Po pasigirdusių kieme keturių šūvių burliokai iš kulkosvaidžių ir automatų atidengė stiprią ugnį į gyvenamą namą. Prasidėjo tikras pragaras, kulkos zvimbė, sienas raižė, žmonės griuvo žemėn, sužeisti dejavo, vaikai klykė, lavonai plūdo kraujuose, namo stogas skendo liepsnoje. Partizanas Medžiotojas buvo nukautas vietoje, o kiti trys partizanai su ginklais iššliaužė laukan ir laimingai pavyko atsipalaiduoti nuo priešo. Burliokai raketomis apšvietė kiemą ir išbėgančius iš kambario, be pasigailėjimo šaudė civilius asmenis, vaikus ir moteris, o kurie buvo gyvi, atskirais šūviais pribaiginėjo. Po kautynių rusai-burliokai surinko moterų ir vaikų lavonus ir sumetė į degančio namo ugnį, o vyrų lavonus nuvežė į Kėdainių miestą ir pametė ant gatvės. Pabėgusią Genę Jasaitytę, gyv.Paliepių k., Ariogalos vls., sugavo ir trumpai patardę gyvą įmetė į ugnį ir sudegino. ”
Jau kitą dieną - lapkričio 5 d. - agentas “Kibirkštis”-Teodoras Krutkis raportavo savo darbdaviams - Todesui ir Rugieniui Kėdainiuose apie tai, ką jis padarė (LYA. B.1207, L.131, 132, sutrumpintas vertimas iš rusų k.): “1945 m. lapkričio 5 d., vykdydamas man duotą užduotį likviduoti būrį, išėjau į Ruseinių kaimą. Pakeliui užėjau į Medininkus pas Kunišauską, paklausiau, ar nėra arti rusų, taip pat pasakiau, kad jau trys dienos kaip slapstausi. Kunišauskas pasakė, kad aplinkui ramu, pavaišino pusryčiais ir aš išėjau toliau.
Miške numatytoje vietoje susitikau operdarbuotoją Samson. Jis parodė mane savo kareiviams. Kad praeičiau, pasakė slaptažodį: “Ja meč” (aš kalavijas).
Iš ten nuėjau pas Mažeiką, kur radau keletą merginų. (...) Jis mane pakvietė nusirengti ir pradėjo vaišinti alumi ir “samagonu”. Vėliau atėjo Štokas, Dzikas, Saras ir kiti. (...) Kalbėdamas Mažeika pasakė, kad vakar jo sūnus miške sutiko 5 vyrus, kurie buvo su rusiškomis vatinukėmis, o vienas civiliais rūbais. Vyrai paklausė kelio į Barsukynę. Genė Mažeikaitė, jų duktė, nuėjo ten ir neva sužinojo, kad iš Baltarusijos atėjo daug partizanų.
Mažeika šeštadienį kūreno pirtį, bet po tų gandų partizanai neatėjo. Tuo laiku atėjo keturi partizanai: “Medžiotojas”, Aleksas Meškauskas-“Lokys” ir “Balandis”. Vienas iš jų lyg Mikolaitis iš Kalnaberžės.
Vėliau atėjo dar 11 partizanų, tai:
1. Antanas Kielė-“Paukštis”.
2. Aloyzas Dalbokas-“Negusas” arba “Imperatorius”.
3. “Aras” iš Pajeslio.
4. Antanas Rybelis-“Alytė”, buvęs policininkas.
5. Jonas Mažeika-“Sūrimas ”.
6. Pranas Kunevičius-“Junutis" - aukštas, su barzda ir ūsais.
7. Partizanas iš Seredžiaus.
8. Partizanas aukšto ūgio su moteriškais plaukais.
9. "Kukutis” - “Medžiotojo” brolis.
10. Partizanas - neaukštas, storas, su vokiška uniforma.
11. Dirda (slapyvardės neturi) - nešioja seną lietuvišką uniformą.
Visi elgėsi labai atsargiai, tai man apsunkino vykdyti užduotį. Jie sėdėjo už stalo nenusirengę ir su ginklais. Manęs iš namo vieno neišleido. Radęs gerą momentą, apsimečiau girtu ir perėjau į savų pusę.
Po to atidengė labai stiprių ugnį, kuri turėjo pasiekti tikslą, bet dėl blogos vietovės, pastatų ir krūmų, daugeliui partizanų pavyko pabėgti. Galbūt pamatę, kad išėjau, jie taip pat išėjo.
Po operacijos tarp žuvusių aš atpažinau šiuos asmenis (...)”Savo ataskaitą baigdamas agentas Krutkis išvardija visus septyniolika žmonių. Tarp jų Mažeiką - sodybos šeimininką, kuris liko gyvas, pabėgo į Latviją ten ir mirė, ir Ferdinandą (Dziką), kuris ir dabar gyvena Vilkaviškio rajone. Pusė ataskaitos atitinka tikrovę, nes ir kiti dokumentai tai patvirtina, o kita pusė - melas - įsiteikimas savo darbdaviams. 11 partizanų, kuriuos išvardijo išdavikas Krutkis, net arti nebuvo.
Po žudynių agento “Kibirkšties” veikla nesibaigė. Lapkričio 11 d. jis savo agentūriniame pranešime (B.1207. L.137) kpt.Rugieniui pranešė, kad pas jį į namus buvo atėję Dalboko ryšininkės Vaitkaitytė ir Digrytė, bet, neradę jo namuose, paprašė žmonos perduoti, kad Krutkio lauks Vinco Vaitkaičio namuose. Susitikęs su ryšininkėmis sužinojo, kad jo neįtaria dalyvavus tose žudynėse Ruseinių miške.
Kėdainių apskrities NKVD-NKGB vadai Todesas ir Rugienis, gavę tokią žinią, siunčia spec. pranešimą saugumo viršininkui generolui-majorui Efimov (LYA. A.3. B.1207. L.135): (...) Agentą’Kibirkštis”, norint įgyvendinti numatytą planą ir nenaudoti jo “Kielės" būrio išaiškinimui, buvo pervestas į “nelegalią” padėtį ir paliktas gyventi savo, Dotnuvos, rajone.
(...) Lapkričio 11 d. agento bute buvo padaryta “krata”. Liudininkais buvo pakviesti žmonės, žinomi kaip partizanų pagalbininkai, paimtos agento fotografijos, jo žmona ir kviestiniai buvo klausinėjami, ką jis veikė ir kur buvo lapkričio 4 d.
Lapkričio 12 d. agentas aplankė Digrytę jos bute Krakėse ir pasakė, kad Raseinių kaimo įvykiai verčia jį pereiti į nelegalų gyvenimą ir nori surasti prieglobstį savo žmonai.
Digrytė pasiūlė agentui žmoną apgyvendinti pas savo tėvus, o jam- ieškoti pagalbos pas Gudžiūnų progimnazijos direktorių Valenčių, kuris, kaip ir kitos dvi progimnazijos mokytojos, prijaučia partizanams. Ten yra slėptuvė su atsarginiu išėjimu, kur partizanai ruošiasi paslėpti sužeistą partizaną Palinauską-“Panisko ”.
(...) Mūsų nurodymu agentas “Kibirkštis” aplankė sužeistą partizaną Joną Štarą-“Bebrą” ir sužinojo, kad Štaro patėvis Budrys yra dezertyras ir gyvena su suklastotais dokumentais.
Tuo pat metu “Kibirkštis” patikslino duomenis apie kitas partizanų bazes ir išaiškino anksčiau mums nežinomus partizanų pagalbininkus. Mus sudomino Kauno universiteto studentė Vaitkaitytė ir dar neišaiškinta Krakių vienuolyno vienuolė kotrynietė, partizanų med.seselė.
MŪSŲ PRIEMONĖS:
1. Agentui “Kibirkštis” duota užduotis susisiekti su Valenčiumi, prieš tai gaunant rekomendacinį Digrytės laišką.
2. ... "... jis buvo baudėjas... ir turėjo ryšį su būri *.
------------------
*Dokumente iškirpta keturių eilučių skylė, likę tik paskutinės eilutės žodžiai -D.K.
3. Tiksliname ir svarstome partizanų kandidatūras užverbavimui. ”
Pabaigai ištrauka iš I.Meškausko “Kraupūs žodžiai” 9 psl.: “Esant tokiai medžiagai, Kėdainių prokuratūros tardytojai nerado pagrindo kelti baudžiamąją bylą. Rajono prokuroras Jonas Pivoras, tvirtindamas tardytojo nutarimą, motyvuoja, jog: “Įvykis Ruseinių kaime tuo laiku buvo kla-šių kovos išdava ir NKVD kareivių sprendimas buvo teisingas. Kaip matyti iš Krutkio ir Dziko pareiškimų, kurie geriausiai žino apie tai, pokario metais pas Ruseiniuose gyvenusį M.Mažeiką buvo padarytas nacionalinis pogrindžio lizdas. Be to, tyrimo metu nepavyko nustatyti to NKVD dalinio... Tokiu būdu tardytojo nutarimas atsisakyti kelti baudžiamąją bylą yra teisingas ir pagrįstas.”
Byloje pridėtas Kėdainių saugumo pranešimas, kad sunaikinta septyniolikos banditų grupė.
1992 m. lapkričio 3 d. po pučo Kremliuje, LR generalinė prokuratūra tardytojo nutarimą panaikino ir iškėlė baudžiamąją bylą. Tačiau T.Krutkis, pagrindinis tragedijos kaltininkas ir organizatorius, jau buvo pakviestas į "Dievo teismą.”
Aš, eilinis pilietis, prie viso to tardytojams ir prokurorams galiu pridėti (žinoma, jau pavėluotai), kad karinis dalinys, užpuolęs Mažeikos sodybą, nužudė penkis vaikus, septynias mergaites ir moteris, keturis vyrus ir tik vieną partizaną, - tai “kulkosvaidininkų kuopa 2/298, jos vadas vyr.ltn.Babyliovas. (LYA. A.3. B. 1207. L. 130)".
... Po teisės pamatais piktų puvėsių grybas kilo
Ir ėdė kūną einančios gyvent tautos...(B.Brazdžionis)
