Partizanai: istorija ir dabartis

IŠ 4-OSIOS GEN. VETROVO DIVIZIJOS VEIKLOS 1950 METAIS

REPRESINĖS STRUKTŪROS

Juozas Starkauskas

Dabar daugumas istorikų sutaria, kad pokario kovos Lietuvoje buvo ginkluotas pasipriešinimas okupantams, tikras partizaninis karas. Jį rėmė tautos dauguma, todėl jis ir buvo toks galingas. Pasipriešinimo kovoje dalyvavo labai daug žmonių, vien žuvusių partizanų apie 20 tūkst., o truko tai beveik dešimt metų - nuo 1944-ųjų iki 1953m. Sovietinės istoriografijos nuostata, kad pokaryje vyko klasių kova, dabar jau galutinai atmesta. Prieš pat Atgimimą imta samprotauti, kad pokario kova - tai pilietinis karas, ir dabar tokia samprata karts nuo karto atgaivinama.

Todėl, mano manymu, ne pro šalį dar kartą pasiaiškinti, kas prieš ką kovojo ir kaip kovojo. Tai padaryti padės kelios buv. KGB archyve esančios bylos. 2-M valdybos 2 skyriaus byla vadinasi "SSRS MGB vidaus kariuomenės IV šaulių divizijos byla", pradėta 1950 08 10, baigta 1951 01 21, 400 lapų. To pat skyriaus antra byla, 103 lapų, pavadinta "Operacijų žlugimas dėl LSSR MGB kariuomenės ir operatyvininkų kaltės", pradėta 1950 01 01, baigta 1950 11 31. Bylos performuotos, todėl dokumentai jau yra perrinkti Performavus, bylų lapai neišplėšyti. Mat KGB archyvo bylų lapus plėšė arba tam tikras vietas išpjaustinėjo specialiai prieš pat Sovietų Sąjungos žlugimą sudaryta apie 30 žmonių grupė; MGB-KGB archyvo likusi tik dalis - daug sunaikinta, daug išvežta, o tai, kas palikta Lietuvoje, — tos žmonių grupės apdorota.

Šiose bylose yra įvairių dokumentų: operatyvinės suvestinės, o jų daugiausia — net 60, jos buvo siunčiamos Kapralovui kasdien; toliau — pažymos, paaiškinamieji raštai, kelių pasitarimų stenogramos, pranešimai, gausu išvadų apie nepasisekusias operacijas, yra kariuomenės dislokavimo planų; vienas kitas raštas Maskvos viršininkams ir jų atsakymai bei dar koks retesnis dokumentas.

Gaila, kad Lietuvoje liko, atrodo, tik šios dvi išsamios bylos apie tiesioginius operacijų prieš partizanus vykdytojus ir tai tik apie 4-ąją, vadinamąją Vetrovo diviziją. Tiesa, bylose yra keli dokumentai ir iš 2-osios divizijos. Tai būdinga KGB archyvui — bet kurioje byloje galime rasti ir tokių dokumentų, kurių joje neturėtų būti Kitose bylose 4ŠD daugiausia sausų operatyvinių suvestinių.

Nors bylose yra neištisų 1950 metų dokumentai, be to, bylos performuotos, tačiau ir šiais dokumentais remiantis, galima daryti kai kuriuos apibendrinimus.

Nemaža dalis dokumentų rašyta kariškių, o ne operatyvininkų, nors bylas sudarė 2-N valdyba, kuri MGB sistemoje vadovavo lietuvių ginkluoto pasipriešinimo palaužimui ir sunaikinimui.

NKVD-MGB, nuo 1954 metų — KGB struktūra, buvo sudėtinga — daug skyrių, valdybų, "Smer'šas", vėliau GRU, pasienio kariuomenė, stribai kurį laiką ir vidaus kariuomenė bei kita. Įvairiuose MGB skyriuose ir valdybose dirbę emgebistaį vadinamieji operatyvininkai per agentus ir informatorius bei kitais keliais, dažniausiai tardydami suimtuosius, surinkdavo duomenis apie partizanus, o ginklu su partizanais kovojo kitos represinės struktūros— NKVD, vėliau — MGB, kariuomenė, stribai kažkiek — pasieniečiai ir milicija, retkarčiais - raudonosios armijos dalys. Iš pradžių -1944-1946 metais prieš partizanus buvo kovojama apgraibom, siunčiant į miškus ir kaimus didelius kariuomenės būrius, vėliau, turint vis daugiau informacijos, smūgiai taikliau apskaičiuojami.

Visų prieš partizanus kovojusių ginkluotų pajėgų pagrindas buvo dvi MGB (iki 1947 metų vidaus kariuomenė priklausė NKVD, vėliau MVD) vidaus kariuomenės divizijos - antroji ir ketvirtoji vadinama generolo Vetrovo divizija. Į Lietuvą ji buvo perkelta 1944 metais, po to, kai Š.Kaukaze ir Kryme dalyvavo tremiant ištisas tautas. Darė tai labai žiauriai pavyzdžiui Čečėnijoje, negalėdami ištremti iš kalnų aūlų, nes nebuvo privažiuojamų kelių, žmones išžudydavo. Perkelta į Lietuvą 4-oji divizija taip pat žiauriai elgėsi su taikiais gyventojais. Antroji divizija buvo sukurta 1949 metų pradžioje, padalijus 4-tą diviziją į dvi dalis — 4 pulkai teko vienai 4 kiti pulkai -kitai divizijai

Antrosios divizijos štabas buvo Šiauliuose, 4-osios - Vilniuje.

Visoms NKVD divizijoms buvo būdingas ypatingas žiaurumas. Į šias divizijas kariai buvo specialiai atrenkami specialiai auklėjami. Vis dėlto ir tarp galvažudžių galima tam tikra gradacija. Iš šių dviejų divizijų 4-oji turėtų būti ypatingai minima ne vien dėl kaimų sudeginimo. Jos kariai, matyt, dėl gen. Vetrovo ypatingo stalinietiško nusiteikimo ir žiaurumo (apie tai galima spręsti iš byloje esančios jo kalbos stenogramos), veikė ypač brutaliai, nepaisydami nieko. Viename dokumente pateikiami tokie duomenys: nuo 1950m. kovo ld. iki rugpjūčio 15d. kariuomenė "paleido", ty., susitikus nenušovė 73 partizanus, iš jų 59 "paleido" 2-os SD kariai, tik 14- 4-os SD kariai

Po šio apžvalginio straipsnio pateikiu apie 30 dokumentų, kurie man atrodė vertingesni, ištisai arba ištraukas.

Vartoju šias čekistines santrumpas, be MGB:

RPG - razvedivatelno poiskovaja grupa — žvalgybinė paieškų grupė;

ČVG — čekisto voiskovaja grupa — čekistinė kariuomenės grupė;

OGV — operatyvno voiskovaja grupa - operatyvinė kariuomenės grupė;

VK - vidaus kariuomenė;

SD ir šd - šaulių divizija;

ŠP — šaulių pulkas;

ŠB - šaulių batalionas arba 1/32 ŠP- 32 šaulių pulko 1 batalionas;

ŠK — šaulių kuopa.

Skaičius prieš santrumpą rodo kariuomenės dalinio ar padalinio numerį.

/1470/ ir panašūs žymėjimai rodo vietovės koordinates žemėlapyje. Valandos žymimos: 20.00, 6.00,15.30 ir t.t.

Painiavos yra su vietovardžiais, ypač su miškų pavadinimais. Emgebistai naudojo dar caro laikų lietuviškų vietovių pavadinimus, tad kartais net ir gana žinomo miestelio pavadinimą tenka aiškintis: Godlevo- Garliava, Mereč-Merkinė, Olkeniki— Valkininkai ir t.t. Tai, kur abejojau dėl vietovardžio, skliaustuose rašiau klaustuką.

Kaip minėjau, šios dvi bylos ypatingą vertę turi dėl dviejų priežasčių. Jų dokumentais remiantis, galima dar kartą įrodyti , kas sudarė okupacinių karinių pajėgų pagrindą ir, antra, suprasti šių jėgų veikimo metodus, veikimo techniką. Gal kai ką daugiau iš šių bylų sužinosime apie partizanų kovos taktiką, kovos būdus.

KOKIOS KARINĖS OKUPANTŲ JĖGOS BUVO PAGRINDINĖS IR SU KUO JOS KOVOJO

Norėdami tai išsiaiškinti, aptarsime, remdamiesi dokumentais, kelis klausimus — kaip čekistai kariškiai žiūrėjo į lietuvių tautą, jų terminija "vietinius gyventojus", kokios kariuomenės grupuotės buvo daugiausia naudojamos kovai prieš partizanus ir kiek tarp baudėjų minima lietuvių.

Pirmiausia, skaitant pasitarimų stenogramas, į akis krinta ypatingas nepasitikėjimas "vietiniais gyventojais". Beveik visi lietuviai jiems yra priešai, nuo čekistų slapstosi, kaip ir turi būti okupuotame krašte.

Kalbėdami apie partizanų ryšininkus ir jų rėmėjus, šių daugiau ar mažiau organizuotų ir partizanams įsipareigojusių žmonių, jie neskiria nuo visos tautos. Divizijos štabo viršininkas plk. Klimovas¹ kalba apie tai, kaip reikia gudrauti išvykstant iš garnizonų, kurie yra nuolat sekami partizanų ryšininkų, skaičiuojančių atvykstančius ir išvykstančius emgebistus. Kitas čekistas giriasi pergudravęs partizanų ryšininkus, nes išvežęs kareivius iš garnizono, apklojęs lentomis², o trečias sako³, kad keliais negalima važiuoti, nes prie jų partizanai turi savo stebėtojus rėmėjus. Iš to matome buvus gerą ir profesionalią partizanų žvalgybą. Apie partizanų rėmėjus ir ryšininkus yra daug samprotauta, daug liudijimų apie jų pasiaukojamą darbą, daug pavyzdžių papasakota pačių čekistų lūpomis. Tačiau, kaip minėjau, čekistai rėmėjų ir ryšininkų neskiria nuo visos tautos. Sakoma, kad jei čekistus pastebėjo piemenys⁴, operacija sužlugs, nes bus perspėti partizanai Sakoma, kad ne tik moterys, bet ir vaikai iš paliktų konservų dėžučių ir nuorūkų nustato buvusį sekretą ar pasalą⁵. Tas pats Klimovas perspėja— jei čekistus pamatė vaikai ar piemenys — ten nėra ką veikti⁶. Namuose esančius partizanus ne tik suaugę, bet ir mergaitės saugo, stovėdamos sargyboje⁷. Jau ir kaime čekistai turi agentų ir informatorių, bet kol bus nupintas visa apimantis agentūrinis voratinklis, dar turi praeiti dveji — treji metai

Kai 6-7 dešimtmečiais buvo pradėta galvoti kaip pagrįsti klasių kovos teoriją, reikėjo surasti ir tas lietuvių tautos atplaišas, kurios kovojo prieš partizanus sovietų pusėje. Tam labai tiko vadinamieji stribai oficialiai-istrebiteliai - naikintojai nuo 1945 metų pabaigos-liaudies gynėjai Jų ir išgalvoti nereikėjo. Tai dar karo metais Sovietijoje kovai su vokiečių diversantais ir parašiutininkais sukurta sukarinta organizacija, kuri ypač "suklestėjo" pokario Lietuvoje. Tada jų Lietuvoje buvo apie 10 tūkst Nors ir gausi, bet dėl įvairių priežasčių dažniausiai ne itin kovinga, ši struktūra liko tik pagalbinė kovoje su partizanais. Į stribus ėjo moraliai smukę, tinginiaujantys ir vogti įgudę, nedrausmingi ir pan. asmenys. Partizanai sakydavo, kad jei nebūtų rusų garnizonų, jie su stribais susitvarkytų per kelias dienas. Ne visur Lietuvoje stribai buvo vienodai pairę, bet daugiausia jų kovingumas pasireikšdavo plėšiant tremiant taikius gyventojus. O kaip jų veikla atrodo 4-os divizijos bylose?

Gen. Pankino ir plk. Vaupšasovo paaiškinamajame rašte LSSR saugumo ministrui Kapralovui pateiktas toks pasiūlymas⁸: 'Turint galvoje tai, kad pastaruoju metu liaudies gynėjų būriai daugiausia naudojami kolchozų saugojimui ir sovietinio partinio aktyvo priedangai, būtina MGB rajoninių skyrių viršininkus ir padalinių vadus įgalioti suteikti praktinę pagalbą sudarant kolchozų savigynos grupes, turint tikslą išlaisvinti liaudies gynėjus ir įtraukti juos į tiesioginę kovą su banditizmu." Taigi 1950 metais stribai buvo kovos nuošalyje. Tai įvyko todėl, kad jie nepajėgė partizanams priešintis. Gal geriausiai jų vertę kovoje prieš partizanus atskleidžia Kauno sr. MGB valdybos viršininko pavad. plk. Lapino raštas 2-N valdybon, plk. Počkajui⁹. Jame nurodoma, kad srityje įkurtos 56 ČVG (apie jas- vėliau), iš kurių 42 sudarytos iš operatyvininkų ir kariuomenės, ir 14 iš operatyvininkų ir stribų. Taigi stribai Kauno sr. sudarė vos daugiau kaip 1/5 tų ypatingai specializuotų kovai su partizanais skirtų būrių dalį. Tačiau ir dėl šitokios stribų dalies šiose grupėse galima abejoti, nes iš dokumentų matyti, kad, tarkime, viena ČVG iš stribų buvo sudaryta Naujamiesčio raj.¹⁰, bet ten bebuvo likę tik du partizanai, dvi ČVG iš stribų sudaromos Prienų raj., bet tik Birštono apsaugai¹¹. Taigi, matyt dalis iš stribų sudarytų ČVG buvo nedidelės vertės.

Čekistų kariškių požiūrį į stribus parodo kai kurie jų samprotavimai apie tai, kaip slaptai turi būti organizuojamos įvairios čekistinės priemonės. Viršila Dorovcevas¹² samprotauja, kad, norint ypatingai slaptai atlikti operacijas, negalima palydovais imti stribų. Tai daug ką sako, turint galvoje, kad visoje sovietinėje kariuomenėje ne tik kareiviai, bet ir karininkai labai prastai išmanė topografiją, ne išimtis buvo ir čekistai Ne vienas čekistas pabrėžia, kad vietovės pažinimas — jų darbo silpniausia vieta¹³. Tai patvirtina ir 2-N valdybos viršininko pavad. plk. Vaupšasovas¹⁴. Matyt, dauguma girtuoklių stribų ir jų plepios žmonos nebuvo patikimi, iš jų paslaptys nesunkiai byrėdavo, pasiekdavo jos ir partizanus. Be to, iš ankstesnių laikų - 1945-1947 metų buvo žinomas ne vienas atvejis, kai stribai turėdavo ryšį su partizanais arba net pereidavo į jų pusę.

Negalima teigti, kad stribai visiškai nedalyvavo kovose su partizanais. Bylose minima, kad jie iš trijų pusių apsupę laikė mišką, bet šukavo jį MGB kariuomenė¹⁵. Prie Z.Gudelių 5 partizanų gaudynėse kartu su 63 emgebistais dalyvavo ir 11 stribų¹⁶, bet ir vėl jie išdėstomi tik apsupimo žiede. Antroje byloje stribai minimi dažniau, bet vėlgi retai pagiriamas jų kovingumas ir sugebėjimai

352-oje operatyvinėje suvestinėje pateikiamas stribų elgesio pavyzdys¹⁷, kurį galima būtų laikyti tipišku. 1950 12 17 Vilkaviškio raj. Palukiškio kaime sudega sovchozo kluonas su šienu. Ištyrus nustatyta, kad iš Vilkaviškio buvo pasiųstas stribas lydėti rinkimų urną, bet lydėdamas nusigėrė ir į apylinkę negrįžo. Jo ieškoti pasiuntė du stribus, kurių vienas nusigėręs nežinia kodėl į kluoną šovė iš raketinės.

Surinkau byloje minimas lietuviškas baudėjų pavardes. Iš daugelio šimtų bylose minimų žmonių lietuvių tėra keletas. Daug kartų dėl nevykusios operacijos minimas j.ltn. Brikis gali būti ir latvis. Be jo, minimas operatyvinis įgaliotinis Jocys, per apsirikimą pačių čekistų nušautas milicininkas Žukauskas, Troškūnų operatyvininkas Itn. Kazlauskas, Anykščių operatyvininkas Itn. Dilys. Minimas dar vienas kitas - tai ir viskas. Sprendžiant pagal pavardes, dauguma baudėjų, aišku, buvo rusai Nemažai ukrainiečių pavardžių, matyt, iš R.Ukrainos, daug azijiečių, viena kita kaukaziečių. Čekistai tokią tautų maišalynę savo junginiuose sąmoningai darydavo-prisiminkime ir lagerių sargybas - tokias lengviau valdyti. Ypač tam tiko užguiti mažaraščiai beveik rusiškai nemokėję Vid. Azijos gyventojai. Lietuviškos pavardės — tų, į kuriuos buvo šaudoma ir kurie buvo sekami.

APIE KARIUOMENĘ, JOS STRUKTŪRĄ

Abi emgebistinės divizijos turėjo visiškai tapačią struktūrą¹⁸, būdingą sovietinei kariuomenei. Diviziją sudarė 4 pulkai kiekvieną pulką 3 batalionai batalioną — 3 kuopos. Visos vieno pulko kuopos turėjo numerius nuo 1-os iki 9-os. Kuopos buvo skirstomos į būrius, būriai - į skyrius. Buvo ir menkų išimčių - 261 ŠP, dislokuotas Vilniuje, sudarytas tik iš dviejų batalionų, 32 ŠP 7 ŠK buvo dislokuota Karaliaučiuje, jos paskirtis neaiški.

Ketvirtos divizijos sąrašuose 1950 metais buvo 4,5 tūkst. karių, 2-os divizijos - 4,4 tūkst, tačiau tuo metu tarnaujančių — maždaug trečdaliu mažiau (komandiruotėse, serga, kursai, kalėjime ir t.t). Pulke buvo apie 1000 karių, batalione - 250-270, kuopoje - apie 70. Daug karių dirbo štabuose - divizijos, pulko, bataliono.

Vienas batalionas "globojo" 2-5 rajonus. Garnizonų tankis priklausė nuo partizanų skaičiaus. 1950 metais garnizonai buvo perdislokuojami iš vienų vietų, kur mažiau buvo likę partizanų, į kitas¹⁹. Mors kai kurios kuopos perdislokuojant buvo tik sukeičiamos. Tai verčia galvoti, kad buvo ir kitų perdislokavimo priežasčių. Norėdama sustiprinti kovą su partizanais, 4-os divizijos vadovybė 1950m. pabaigoje įkuria laikinus garnizonus — oje, Šešuoliuose, Jankuose ir kt.-kur išdėsto po 10-20 kareivių²⁰.

Skaitant šias dvi, o ir visas kitas čekistų bylas, pirmiausia į akis krinta raginimas stengtis daugiau žudyti, naikinti, verbuoti, organizuoti ir t.t Visose įvairių inspektorių pažymose rašoma, kad tas ir tas pulkas ar kuopa nepakankamai laiko praleido kovodami su partizanais- tik 25-50 proc. turimų galimybių, vadinamųjų žmogaus dienų. Nors čia pat išvardijama, ką kariuomenė veikė likusį laiką— ar mokėsi, ar buvo pratybose. Kai kuriose kuopose dėl perkrovimo buvo tik dvi išeiginės dienos per mėnesį (K.Rūda, Molėtai ir kt). Todėl neapsikentęs 298 ŠP 9 ŠK vadas pasitarime sako²¹, kad operatyvininkai mano, jog kareiviai yra "kaip užvedama mašina", net treniruotis jiems neleidžiama, vis gena ir gena. O operatyvininkams patogu - jie vienas kitą operacijoje pakeičia, kai kareiviai (ir karininkai) lieka tie patys. Tuo metu konfliktą tarp operatyvininkų ir kariuomenės vadų gilino tai, kad buvo laukiama inspekcinio kariuomenės patikrinimo, ir kariuomenės vadai buvo suinteresuoti ją kiek galima "išpustyti", o ne vaikyti į pasalas ir sekretus.

Taigi ir šių bylų duomenys paneigia nuomonę, kad rusai specialiai užtęsė partizaninį karą, norėdami kiek galima daugiau lietuvių išžudyti Nepaisant didžiulių pastangų, jie tiesiog nepajėgė palaužti ginkluoto pasipriešinimo.

Kariuomenė buvo vaikoma be pasigailėjimo, matyt, tam, kad kareiviai būtų žiauresni. Vyresnioji karta prisimena tuos užguitus, užvaikytus enkavedistų — emgebistų garnizonų kareivėlius mongolus, juodukus.

Beje, šie užvargėliai, atitarnavę ir paplitę po visą Sovietiją, padarė ir gerą darbą. Matyt, norėdami save iškelti apie savo tarnavimą Lietuvoje sukurdavo nebūtų dalykų. Iš jų lūpų po visą Rusiją paplito kalbos, kad Lietuvoje beveik už kiekvieno medžio stovi po "banditą", kuris tik ir laukia, kaip rusą nušauti Šie jų paskleisti gandai o ne neva Sniečkaus ir jo kompanijos pastangos kažkiek gelbėjo Lietuvą nuo kolonistų antplūdžio, kurio neišvengė estai ir latviai

Iš dokumentų apie čekistinius kareivius susidarome dvejopą vaizdą. Vienaip apibūdinami kareiviai, suvažiavę į pirmūnų, tarnybos meistrų sąskrydžius, suvažiavimus, jie tarsi supermenai, galvažudžiai kuriems didžiausias malonumas partizaną nušauti. Kitaip atrodo kareiviai operacijų aprašymuose.

Met ir treniruotų galvažudžių požiūris į partizanus labai skiriasi nuo operatyvininkų. Operatyvininkai čekistai kaip visa sovietinė propaganda, laikėsi pasipūtusio, priešininką niekinančio stiliaus. Jų raštus skaitydamas, negali suprasti kodėl tas partizaninis ginkluotas pasipriešinimas taip ilgai užtruko, nes operatyvininkams neva viskas buvo žinoma, partizanus rėmė tiktai vienetai, rusų karių moralinė persvara didžiulė ir t.t. O čekistų karių tonas dav lykiškesnis, ideologijos nedaug, ir ta daugiausia tik vadų lūpose. Į partizanus žiūrima kaip į mirtinus (gal klasinius) priešus, susitikimas su jais turi baigtis šių mirtimi, tačiau partizanai savaip ir vertinami, laikomi lygiaverčiu priešu. Kovinėms išvykoms ruošiamasi rimtai ir atsidėjus. Matyt, mūsų partizanų pasiryžimas žūti, bet nepasiduoti, veikė ir tuos nelabai raštingus profesionalius galvažudžius.

Į šiuos specialius dalinius kareivius atrinkdavo, gerai pavaikydavo, politiškai "apdorodavo." Politrukų teiginių-"jei blogai šaudai, padedi priešams, ir todėl esi prieš taiką²²", jiems tekdavo nemažai prisiklausyti Kai kuriems tie teiginiai ir įstrigdavo sąmonėje. Šiurpu skaityti šių profesionalių žudikų pranešimus. Koks nors Stepanovas kalba apie "garbę užmušti²³". Beje, užmušęs, be padėkos, gaudavo ir užmokestį - 150 rub.²⁴.

Reikia stebėtis, kad ir tarp šių žmonių atsirasdavo vienas kitas, kuris žmoniškai pasielgdavo. Net vadas! Lazdijų raj. Ginčėnų kaime 1950m. spalio 17 naktį buvo apsuptas vienas vienkiemis, kuriame per langą troboje buvo pastebėtas partizanas. Čekistų grupei vadovavę seržantas ir operatyvininkas iškvietė šeimininką ir liepė iš trobos išvesti šeimą, kad nežūtų atakuojant. Partizanas tuo pasinaudojo ir pabėgo. Tokį kelių čekistų elgesį jų viršininkai pateikia kaip nusikalstamą aplaidumą. Jų manymu, reikėjo iššaudyti kad ir visą šeimą, bet partizaną nušauti. Taip dažnai ir būdavo elgiamasi, priedo -sudeginant ūkį.

Kaip baudėjai sutrikdavo, o neretai ir bijodavo, susitikę su partizanais, bylose pateikiama dešimtys pavyzdžių. Štai keletas būdingesnių. Kai 32 ŠP 1 ŠB kariai norėjo sunaikinti Kardo rinktinės štabą, 1950m. liepos 3d. penki kareiviai su šunimi apie 6 km persekiojo du partizanus, bet vėliau, bijodami pasalos, persekiojimą nutraukė²⁵. Ta pati baimė išsakoma ir čekistų pasitarime. Aiškinama, kad jei nesimaskuosim, paliksim pėdsakus, partizanai mus suras, eidami tais pėdsakais. Pasak kalbėtojo, tuos kareivių paliktus pėdsakus neretai parodo partizanų ryšininkai ir rėmėjai²⁶.

Kareiviai, išvargę nuo alkio, šalčio, nemigę, kartais atvirai sabotuodavo vadų nurodymus. Toks sabotavimas gana plačiai aprašytas MGB Jurbarko raj. skyriaus 2-N skyriaus darbuotojo mjr. Demidenko paaiškinamajame rašte²⁷. Matyt, kartais ir kai kurie karininkai formaliai atlikdavo jiems pavestą darbą. Pasitarime vienas kareivis papasakojo — kai sekretas vietinių buvo išaiškintas, karininkas į klausimą "ko dar sėdime?" atsakęs: "Sėdėk, ne tavo reikalas²⁸".

Nors čekistai jau neblogai buvo sustygavę savo veiklą, kartais jų aplaidumas stebina. Tai, matyt, reikėtų aiškinti bendra sovietams būdinga biurokratine netvarka Pavyzdžiui, tik 1950 metais įvedami bendri visai Lietuvai baudėjų dienos ir nakties atpažinimo ženklai²⁹. Tik po to, kai iš pasalos ištrūko Tauro apygardos vadas Saidokas, kuris, nepriėjęs kelių dešimčių metrų iki savo bunkerio ir pastebėjęs, kad šis išduotas bei sugriautas, pasuko atgal ir pabėgo, buvo uždrausta ardyti bunkerius, prie kurių paliktos pasalos³⁰.

Nors ir operatyvininkai, ir vidaus kariuomenė 1950 metais priklausė tai pačiai žinybai - MGB, aiškiai jaučiamas jų priešiškumas. Tai galėjo kilti dėl įvairių priežasčių, iš kurių paprasčiausia - atskirų kariuomenės rūšių priešiškumas, labai paplitęs sovietinėje armijoje. Bet gilesnės priežastys buvo tokios: operatyvininkai versdavo kariuomenę dieną naktį, viską metus, darganoje ir karštyje vargti šunų vargą ieškant partizanų, rizikuojant gyvybe. Užsitęsus operacijai, operatyvininkai keisdavosi, o kariuomenė likdavo ta pati.

Ne viename dokumente, kuriuos valdybos viršininkas plk. Počkjus ir jo pavaduotojas siuntė į Maskvą savo viršininkams, yra skundžiama, kad kariuomenė prastai kariauja, kad operatyvininkai teikia daug duomenų, bet nevykėliai kariai nesugeba partizanų nušauti Kariuomenė operatyvininkams atsilygindavo tuo pačiu. Vyr.ltn. Klevkinas pasitarime pasakė, kad ne tik stribai bet ir operatyvininkai prasti kariai Jis teigia, kad operatyvininkai išeidami į žygį, maisto nepasiima, o valgyti užeina pas valstiečius³¹, tuo, matyt, išduodami baudėjų būrio veiklos vietą. Kitoje vietoje sakoma, kad operatyvininkai visi yra keikūnai tvirkintojai pratina kareivius užeiti į vienkiemius pavalgyti

Pasitarimų ir kituose dokumentuose nemažai kalbama apie šunis — vietinius kiemsargius ir vadinamuosius tarnybinius pėdsekius vilkšunius. Lietuvių kiemsargiai pirmieji pranešdavę apie baudėjų pasirodymą, stribų buvo gerokai apnaikinti. Pamatę ateinant žmogų, kaimo šunys cypdami slėpdavosi. Buvo kalbama, kad kai kurie šunys atskirdavo partizanus nuo čekistų. Ant partizanų nelodavo.

Čekistų pėdsekiai buvo gerai treniruojami (nors visi vedliai skundėsi kad į juos nepakankamai kreipiamas dėmesys), kai kurie iš jų sugebėdavo sekti benzinu ir žibalu pateptų batų pėdsakais. Juos apmokydavo parinkti fiziškai gerai treniruoti vyrukai Todėl pėdsekiams ir jų vedliams tekdavo pirmosios partizanų kulkos.

Beje, iš šių bylų galima tiksliai nustatyti kada baisios šlovės gen. Vetrovas išvyko iš Lietuvos (iki šiol tai nebuvo žinoma). Paskutinę operatyvinę suvestinę jis pasirašė 50 09 21, po to vado pareigas laikinai ėjo štabo viršininkas Klimovas, o 50 11 03 jas pasirašo plk. Babincevas. Kadangi naujas divizijos vadas nebuvo iš karto paskirtas, galima spėlioti kad Vetrovas buvo pašalintas po kokio nors incidento.

KOKIAIS METODAIS MGB KARIUOMENĖ KOVOJO PRIEŠ PARTIZANUS

Nors čekistų veikloje kartais ir būta aplaidumo, vis dėlto po penkerių karo su partizanais metų (net ir operatyvinėse suvestinėse rašoma "kovinė kariuomenės veikla") jų veiklos metodai tapo gana "tobuli" Okupavus Lietuvą, jie atsivežė dar ČK laikais sukauptą didelę patirtį. Metodus tobulino, o 1950 metais įvedė naujovę — čekistinę kariuomenės grupę (ČVG).

Kaip jau minėjau, MGB skyriuose dirbę operatyvininkai įvairiais būdais, dažniausiai iš agentų ir suimtųjų gaudavo žinių apie partizanus. Jei žinios būdavo skubios, tuoj apie tai pranešdavo kariuomenei, kuri per valandą -pusantros parengdavo būrį užduočiai vykdyti. Patys operatyvininkai bent po vieną taip pat dalyvaudavo visose operacijose. Buvo patruliuojama bei rengiami sekretai ir be operatyvinių duomenų.1950 metais į operacijas siųsdavo tokias grupes: RPG — razvedivateho poiskovoje — žvalgybinė paieškų ir OVG -operatyvno vaiskovaja - operatyvinė kariuomenės grupė. Tai buvo ne itin didelės apie 10-20 karių grupės (nedideles patogiau užmaskuoti). Pirmoji RPG dažniausiai patruliuodavo galimose partizanų pasirodymo vietose, nedaug teturėdama vadinamųjų "operatyvinių duomenų", t.y. daugiau žvalgydama ir įruošdama sekretus. OVG veikė turėdama daugiau operatyvinių duomenų, ty. tiksliau žinodama, kur suruošti pasalą , sekretą ar patruliuoti Iš šios grupės išaugo ČVG (apie ją vėliau). Be to, pasitelkus kariuomenę, buvo šukuojami miškai Mat miške partizanai dažniausiai sėkmingai slėpdavosi. Be to, neretai šukuodavo, kai nežinodavo tikslios partizanų buvimo vietos. Tai jau nebuvo tie 1945-1947 metų miškų ir kaimų kratymai, dalyvaujant tūkstančiams karių, bet 200-400 karių ir dabar dar atskiroms operacijoms sutraukdavo. Kai 1950m. gruodyje K.Rūdos miškuose buvo ieškoma parašiutininkų, jų ieškojo 510 kariškių, operacijai vadovavo 4 divizijos vado pavad. gen. Pankinas³². Dar ir 1950 metais kai kuriomis progomis — švęsti didžiųjų švenčių, vykdyti sudėtingas operacijas-susirinkdavo 20-30 partizanų, tačiau dažniausiai partizanai laikėsi po 2-5 (tiek tilpdavo viename bunkeryje), o prieš tokį partizanų būrelį užtekdavo mesti ir kelias dešimtis ar apie šimtą karių. Šukavimų aprašymų yra likę nemažai Tai buvo daroma šitaip: mišką ar jo dalį, kuriame įtariama esant partizanus, pirmiausia iš visų pusių apsupdavo, sudarydami užtvaras. Užtvarose kas 50-100 metrų paprastai būdavo išdėstoma po du karius, kurie galėtų matyti vietovę nuo vieno posto iki kito. Kai užtvaros būdavo laikomos naktį, postus sutankindavo (žr. operacijos prie ZGudelių aprašymą ³⁴). Apsupus mišką, jį šukuodavo paieškos grupė ar grupės. Šukuodavo vienas prie kito į vieną eilę išsidėstę kariai Kartais šukavimą kartodavo, pereidami mišką iš kitos pusės.

Nedidelės 10-20 karių grupės prieš partizanus naudojo tokius nejudrius kovos būdus: įrengdavo "sekretus", pasalas, stebėjimo punktus. Sekretai dažniausiai būdavo išstatomi partizanų judėjimo keliuose, nuo 1950 metų į jį neretai paimant ir pėdsekį šunį. Tais metais pradeda raginti ne nušauti partizanus, bet paimti gyvus. Todėl ir "sekretams" rekomenduojama nenušauti pro šalį einančio partizano, bet paleisti jį ir su šunimi sekti iki šis susitiks su kitais partizanais.

Pasala būdavo įrengiama dažniausiai prie namų ar name, iš namo šeimininko ar kito agento gavus žinią, kad tam tikru laiku ten tikrai turi ateiti partizanai Pasaloje stengdavosi paimti gyvus partizanus.

Stebėjimo punktas dažniausiai įrengiamas agento sodyboje, iš jos sekdavo kaimynus. Stebėjimo punkte būdavo nedaug karių, kokie 3-6, jie, pastebėją partizanus, apie tai per radiją pranešdavo į štabą, iš kur tuoj pat atvykdavo kariuomenė.

Be šių kovos būdų, kariuomenė dar darydavo kratas, patruliuodavo, lydėdavo suimtuosius, būdavo priedanga operatyvininkams ir sovietiniam-partiniam aktyvui (nors šį dažniausiai lydėdavo stribai). Priedanga operatyvininkams būdavo reikalinga, kai šie lankydavo savo agentus ir informatorius. Ypatingai, net labiau už savo karius čekistai saugojo savo agentus, išdavikus, nes tik juos apsaugodami galėjo tikėtis, kad ir kiti lietuviai paluš, įsitikinę sovietų valdžios visagalybe. Dėl daugelio priežasčių agentams nebuvo patogu lankytis saugumo patalpose, konspiratyvių butų, matyt, turėta dar nedaug, todėl pats operatyvininkas, tarsi ieškodamas partizanų ar darydamas kratas, aplankydavo jį, o kad jo neiššifruotų, aplankydavo ir kaimynus. Ateidavo, aišku, ne vienas, bet su kareivių būriu.

1950m. gegužės mėnesį LSSR saugumo ministras Kapralovas buvo išleidęs 63-ią direktyvą, pagal kurią pradedamos kurti ČVG-čekistinės kariuomenės grupės. Tokios grupės buvo įkurtos todėl, kad saugumas vis labiau partizanus apnarpliojo agentų tinklu. Retame dokumente berasi parašyta, kad bunkeris ar partizanai aptikti neturint operatyvinių duomenų³⁴, šiaip jau apie 80 proc. visų operacijų vykdomą turint tikslią informaciją. Be to, čekistus paskatino įkurti CVG ir kiti Lietuvoje vykę pokyčiai Mat galutinai paaiškėjo, kad greitai karo su Vakarais nebus; trėmimai mažino partizanų rėmėjų skaičių; spartinamas kolchozų kūrimas pakirto materialinę partizanų bazę; žmonės per penkerius kovos metus pavargo ir kt ČVG turėjo būti sudaroma kokiam konkrečiam partizanų būriui, kurio kiekvienas partizanas tos grupės kariams turėjo būti žinomas- ne tik pavardė, slapyvardis, bet ir amžius, išvaizda, įpročiai ir kt ČV grupei operatyvininkai nuolat turėjo pristatyti naujus duomenis apie jų "šefuojamą" partizanų būrį. Net pradėjus operaciją, operacijos planas turėjo būti koreguojamas, operatyvininkui susitikus su informatoriais ir gavus naujų žinių.

Ir vis dėlto tada buvo ne 1952-1953 metai, kai apie kiekvieną dviejų-trijų partizanų būrį knibždėdavo 30-40 agentų ir informatorių. 1950 metais čekistai dar daug ko nežinojo. Net ne visus žuvusius partizanus atpažino. Tačiau buvo ir visažinystės demonstravimo. Kaip kalbėdamas pasakė vyr. ltn. Klavki-nas³⁵, nors ir daug į įvairias operacijas vaikščiojęs, jam netekę matyti, kad kartu einantis operatyvininkas būtų susitikęs su informatoriumi, nors tai ir būdavo numatyta visuose operacijos planuose.

PARTIZANAI ČEKISTŲ KARIUOMENĖS AKIMIS

1944-1945 metais čekistai partizanus neretai vadindavo "sukilėliais", o tik vėliau "banditais." Kovojo su tais "banditais" negailestingiausią, mirtiną karą. Šiame kare, turėdami milžinišką jėgų persvarą, čekistai nesilaikė jokių taisyklių, veikė pasitelkdami azijatišką klastą. Todėl mūsų žmonėms, auklėtiems krikščioniška dvasia, tikintiems garbe ir padorumu, sunku buvo kovoti su jokių taisyklių nesilaikančiu priešu.

Ne tik čekistai, bet ir partizanai per penkerius metus daug ko išmoko. Bunkeriai, jų slėpimas pasiekia nemenko tobulumo. Kaip vaikščioti, kad neliktų pėdsakų, kaip kirsti kelius ir kt. iš partizanų mokosi čekistai Tai buvo laikai kai kovotojo partizano ir ne tik jo, bet ir kovos draugų, jų ryšininkų ir rėmėjų laisvė ir net gyvybė priklausė nuo smulkių dalykėlių - numestos nuorūkos, papiroso kvapo, ginklui valyti naudotos skiautės.. Neblogai išstudijavę čekistų veiksmus, partizanai laikosi įvairiose vietose — rajonų paribiuose ar, atvirkščiai, prie pat rajono ir valsčiaus centrų, gūdžiose giriose ar pakelės krūmuose. Daug ką apie partizanų veikimo būdus galima sužinoti skaitant pasitarimų stenogramas.

Didžiuma partizanų žuvo didvyrių mirtimi, vėl ir vėl pakartodami Pilėnų gynėjų kelią į amžiną šlovę. Daugelyje čekistų kariškių dokumentų yra sakinys: "Priešinosi ir buvo sunaikinti" (arba "užmušti"— taip pat čekistų mėgiamas žodis). Dauguma partizanų, bijodami, kad gali neišlaikyti kankinimų ir išduoti, rinkosi mirtį.

Daugelį išduotų partizanų užklupdavo bunkeriuose, kurie nebuvo pritaikyti gynybai Čekistams apsupus, retkarčiais iš jų būdavo bandoma prasiveržti, bet kadangi priešų būdavo 10-20 kartų daugiau ir jie bunkerį apsupdavo keliais žiedais, į bunkerio angas nukreipdami kulkosvaidžius, prasiveržti retai kam tepavykdavo. Bunkeriuose vyrai žūdavo čekistų užmėtyti granatomis arba patys nusišaudavo. Kitokia padėtis būdavo, kai partizanai su čekistais susitikdavo miške ar laukuose Nuo stipresnio priešo būdavo bandoma atitrūkti atsišaudant, stengiantis neleisti apsupti. Kartais pavykdavo pro apsupimą prasiveržti Taip įvyko Telšių raj. 1950 04 06 per Velykas, kai 13 vyrų būrys savo ugnimi prispaudė prie žemės čekistus ir išėjo iš apsupimo. O jei apsupdavo, partizanai įnirtingai priešindavosi, nušaudami ne vieną čekistą. Tokių kovos pavyzdžių dokumentuose yra ne vienas. 1950m. rugpjūčio 13d. Anykščių raj. Zanaviesų kaime du Žvalgo būrio partizanai nuo mūrinio namo palėpės atsišaudydami nukovė du MGB karininkus, kelis sužeidė³⁶.1950 03 03 Tauragės raj. du Butageidžio rinktinės štabo partizanai nuo aukšto atsišaudė, nukaudami 3 seržantus ir 2 kareivius³⁷. Negalėdami namo paimti, matydami, kad partizanai dar daug okupantų paklos, čekistai namą padegė, su juo sudegė ir jo gynėjai³⁸.1950m. birželio 22d. garsiojoje Z.Gudelių operacijoje, čekistų smulkiai aprašytoje³⁹, sužeistas partizanas kelis kartus nuo persekiotojų buvo atsiplėšęs, sužeisdamas po čekistą, kelis jų mirtinai Gal šis didvyris Žalgirio rinktinės ³³ kuopos vadas Tamoliūnas-Stumbras tik už savo gyvybę brangiai mokėjo, o gal, nukreipdamas ugnį į save, dengė ten pat buvusį Vytauto rinktinės vadą Matusevičių bei dar kelis kovos draugus.

Čekistai, taip pat ir Vaupšasovas, kalbėdami apie 1950 metų partizanus, juos vadina "kadriniais banditais", pabrėždami, kad šie per penkerius metus suprofesionalėjo, tapo itin gudrūs ir pavojingi. "Jie nepasiduos",- tvirtina jis ir kiti čekistai. Teigdami, kad partizanavo tik "kadriniai", jie buvo ne visiškai teisūs. Iki pat ginkluoto pasipriešinimo pabaigos į kovą įsiliedavo nauji žmonės, vedami idealizmo ar bėdos prispirti (vengdami suėmimo, trėmimo, tarnavi-mo okupacinėje armijoje ir kt.). Net 1951 metais, MGB duomenimis, partizanauti išėjo per 200 vyrų. Iš šių bylų dokumentų taip pat matyti, kad partizanavo ne tik tie, kurie į partizanų gretas seniai įstojo. Operatyvinėje suvestinėje Nr.00315 pranešama⁴⁰, kad 355 ŠP, realizuodamas Šakių MGB skyriaus duomenis, suėmė 8 partizanus-rezervistus iš Žalgirio rinktinės Vasario 16 būrio. Apie Marijampolės raj. suimtus rezervistus rašoma 1950 11 26 suvestinėje⁴¹. Taigi dar nebuvo nutrūkęs drąsių vyrų upelis į mišką, dar tūkstančiai žmonių Lietuvoje, pasak filosofo Juozo Girniaus, turėjo "herojinio ryžto."

Ne visi partizanai garbingai žuvo, arba, išlaikę kankinimus, perėjo tardymų ir lagerių pragarus. Dalis tų, kurie pateko į saugumiečių rankas, paskutinę lemiamą akimirką sudrebėjus rankai, prie smilkinio keliančiai pistoletą, arba pakliuvo sužeisti ir kontūzyti, arba vaistais ar dujom užmigdyti, neišlaikydavo kankinimų ir išduodavo. Vienas Dievas žino, ką iškentė tie palūžusieji. Kaip matyti iš čekistų pasakojimų⁴², atėjus į bunkerio vietą, palūžėliai dar bando spyriotis, atsisako parodyti. Galima tik spėlioti ką su jais darė, norėdami galutinai palaužti. Nelengvai būdavo peržengiamas paskutinis išdavystės slenkstis, po kurio žūdavo kovos draugai.

Partizanai ne vien kovojo. Susirinkdavo švęsti didžiųjų švenčių. Pavyzdžiui 1950 metų Šv.Kalėdas Akmenės raj. su partizanų būriu turėjo švęsti didelė rėmėjų ir ryšininkų grupė⁴³, tų pat metų Šv.Velykų švęsti Telšių raj. susirinko per 30 partizanų⁴⁴.

Mūsų partizanų akyse visada buvo Nepriklausomos Lietuvos vizija. Istorinės aplinkybės lėmė, kad tada neišsipildė jų siekiai Bet jie savo drąsa ir pasišventimu kitiems rodė kelią. Savo aukos kaina vedė Lietuvą į Nepriklausomybę jau iš Anapus.

APIE VIENĄ DOKUMENTĄ

Kaip žinome, visas partinis-kagebistinis-sovietinis propagandos aparatas stengėsi įtikinti kad partizanai iš tikro buvę banditai. Iš dalies jiems tai pavyko. Savo propagandoje jie ypač pabrėždavo tokius dalykus: partizanai neva buvo užsienio valstybių — iš pradžių vokiečių, vėliau anglų ir amerikiečių -agentai antra, partizanai dažniausiai buvę žydų žudynėmis susitepę žmonės - policininkai, kariškiai, baltaraščiai ir, trečia, partizanai žudę "nekaltus sovietinius žmones, daugiausia naujakurius." Šiam partizanų "terorui" aptarti tinka vienas iš byloje esančių dokumentų⁴⁵. Jame aprašoma, kaip partizanai dviem moterims įvykdė mirties nuosprendį. Iš vieno dokumento didelių apibendrinimų padaryti negalima, bet jame, mano galva, aprašytas gana tipiškas atvejis. Jį aptariant, dar keletas minčių.

Čekistai Lietuvoje nuolat didino agentų ir informatorių skaičių. Iki Stalino mirties jų jau priskaičiuojama ne viena dešimtis tūkstančių. Ką jie veikė, nesunku įsitikinti iš pateiktų dokumentų. Jie buvo mirtina grėsmė partizanams. Ne visa ta slaptų čekistų bendradarbių armija dirbo sąžiningai, kadangi daugelis jų buvo užverbuoti naudojant šantažą, grasinimus suimti ar ištremti. Pasak N.Gaškaitės, tik apie 30 proc. agentų dirbo visiškai kūną ir sielą pardavę čekistams, kiti laviravo. Šiaip ar taip, agentų buvo daug, palaipsniui jų vis daugėjo, partizanams nuo jų teko gintis. Partizanai kalėjimų neturėjo. Buvo tokios bausmės — perspėjimas, dažnai antras perspėjimas, kad liautųsi turėję reikalų su saugumu, o po to, nepaklusus — mirties bausmė. Sprendimus priimdavo partizanų karo teismas, turint kelių liudytojų parodymus. Be abejo, priimta ir neteisingų sprendimų, nes ne visus liudijimus galima buvo patikrinti, be to, veikė ir saugumiečių dezinformacija.

Be to, dalį baisių žudynių, kai būdavo išžudoma visa šeima, kurias saugumiečiai priskirdavo partizanams, įvykdė tikri banditai, arba pačių čekistų suorganizuotos specialios grupės, veikusios partizanų vardu.

Partizanai pralaimėjo, ir ant jų nešvari raudonoji sovietinė propaganda išpylė šmeižtų ir purvo lavinas. Tą purvą dabar reikia nuplauti

Taigi apie dokumentą, kuris vadinasi "Išvada apie 298 ŠP 1 ŠK sekreto, vadovaujamo būrio vado Itn. Fotino ir MGB Ukmergės raj. skyriaus operatyvininko j.ltn. Brinkio veiksmus Mišiūnų /1470/ apylinkėje, 17 km į P-V nuo Ukmergės, 50 09 29." Jo turinys toks. Į Ukmergės MGB kreipėsi agentės Kemerienė ir jos sesuo Kiauliakytė (jų šeimoje informatore buvo dar Kemerienės dukra), pranešdamos, kad pas jas turi ateiti 4 partizanai ir kad juos reikia sunaikinti Pirmą kartą "sekretas", įsikūręs gretimame tuščiame viensėdyje, partizanų nesulaukė. Po kurio laiko, Kemerienės iškviestas, jis vėl įsikuria toje pačioje sodyboje, už 300 metrų. Vieną naktį sargybinis išgirsta šūvį. Nušliaužę apsupo vienkiemį ir iki ryto į namą nėjo (bijojo!), o rytą iš likusių agentės dukters jaunesnio sūnaus sužinojo, kad buvo atėję partizanai, apklausinėjo Kemerienę ir Kiauliakytę, jas gretimame kambaryje nušovė, vaikams paaiškinę, kodėl jie taip padarė, neskubėdami išėjo. Iš tolesnio čekistų, tyrusių šį įvykį, aiškinimo matyti, kad Kemerienė jau buvo vieną kartą partizanus išdavusi, jos sodyboje jau buvo žuvęs vienas partizanas. Bet jai, matyt, prieš partizanus buvo pavykę išsimeluoti, tvirtinant, kad rusai buvo užėję atsitiktinai Matyt, gavę papildomos informacijos ar viską permąstę, partizanai nutarė, kad išduoti turėjo Kemerienė ir jos sesuo, todėl ir įvykdė mirties nuosprendį. Čekistai siuto, vos karo lauko teismui neatidavė pasalai vadovavusius karininkus. Saugojo išdavikus, nes tik jų padedami gebėjo įveikti partizanus.

Perskaitykite toliau pateikiamus saugumiečių dokumentus. Kai ką gal ir naujai suprasite.

1. SSRS MGB Vidaus kariuomenės 4-os šaulių divizijos
viršininko plk. Klimovo raštas LSSR MGB 2-os N Valdybos 
viršininkui plk. Počkajui dėl atpažinimo ženklų sistemos

SSRS MGB
Vidaus kariuomenės 
4
Šaulių divizija
Operatyvinė dalis

50m. rugsėjo 17d

Nr. 1/003121
Vilnius, 
k/d Nr,3198 
Visiškai slaptai 
Egz. Nr.1

Lietuvos TSR 2-N Valdybos
Viršininkui pulkininkui 
draugui Počkajui

-Čia-

Liet. TSR Valstybės Saugumo Ministro 50 08 04 dienos direktyva Nr. 90 siūloma įvesti kiekvienai parai signalus savųjų atapažinimui.

Pranešu, kad kariuomenės garnizonas (2 ir 4 šd) nurodytus signalus

paruošia divizijos štabai kiekvienam mėnesiui (dienos ir nakties laikui) ir išsiuntinėja dalių vadams. Signalai keičiami ne kas parą, bet dekadomis, o skaitinis leidimas keičiamas kas parą. Tokia tvarka nustatyta, norint geriau įsisavinti signalus, taip pat todėl, kad kariuomenės daliniai dažniausiai tarnauja kelias paras.

Savo ruožtu manau, kad norint išvengti susišaudymų, 2 ir 4 šd garnizonams tikslinga sudaryti vieningus atpažinimo signalus, pavedus jų sudarymą vienam iš divizijos štabų.

Jeigu rajone dislokuojami kariuomenės padaliniai, tai garnizono viršininkas atpažinimo signalus praneša MGB raj. skyriaus viršininkui, kad šis juos perduotų liaudies gynėjų būriams, šiems išvykstant į vietas.

Dėl to prašau pranešti Jūsų sprendimą apie tolesnę atpažinimo signalų įvedimo tvarką.

Divizijos štabo viršininkas
pulkininkas /pas./ Klimov

Neilgai trukus, po kelių mėnesių, tokia signalų sistema, vieninga visoms okupacinėms pajėgoms, buvo įvesta. Skaitinis leidimas buvo toks: norint būti atpažintam, reikėjo pasakyti kokį nors skaičių- nuo 3 iki 10- kuris tą dieną galiojo. Taigi 1950 11 01 dieną leidimas buvo "8." Šie skaitiniai leidimai keitėsi kasdien. Sudėtingesnė buvo atpažinimo sistema. 1950 11 01-10 dienomis ji buvo tokia. Klausimas "Kas Jūs?" buvo toks: "Šautuvas (automatas) kabo ant diržo. Dešinę ranką su kepure pakelti virš galvos, kairę atmesti į šoną." Atsakymas "Mes savi" toks: "Šautuvas (automatas) prie kojos. Kaire ranka nusiimti kepurę ir ja mojuoti prieš save." Naktį "Kas Jūs?" tomis pat dienomis buvo paklausiama paleidžiant vieną raudoną raketą. Atsakoma "Mes savi" paleidžiant dvi žalias raketas.- Vert. past.

/Buv.LTSR VSKA. F.3. B.41/92. L.2,158-159. (originalas-rusų k.)/

2. Gen. mjr. Vetrovo operatyvinis įsakymas dėl 4-os šaulių 
divizijos perdislokavimo Lietuvos teritorijoje

Serija "G"
Kovos įsakymas Nr.001 4 divizijos štabas
Vilnius, Didžioji-23, 50 08 19, 14.00 Žemėlapis-200.000-41m.

1.    įvykus naujam administraciniam Respublikos padalijimui ir sutinkamai su Liet. TSR Valstybės Saugumo Ministro patvirtinta MGB VK 2 ir ŠD dislokacija, nutariau: įvykdyti dalinį divizijos dalių perdislokavimą:

2.    34 ŠP- operatyviai aptarnauja Vilniaus sr. Eišiškių, Varėnos, Daugų ir

Druskininkų raj., Kauno sr.- Alytaus, Simno, Lazdijų, Veisiejų raj.

Padalinius dislokuoti: pulko štabas, 1 ŠB štabas, 1 ir 3 ŠK-Alytuje

2 ŠK- Simne

2    ŠP štabas ir 6 ŠK- Lazdijai, 5 ŠK- Seirijai, Valdyba ir du 4 ŠK būriai-Veisiejai, 4 ŠK būrys- Leipūnai

3    ŠB štabas, Valdyba ir du 9 ŠK būriai- Varėna, 7 ŠK-Daugai, Valdyba ir du 8 ŠK būriai- Merkinė, vienas būrys-Druskininkai, vienas 9 ŠK būrys-Marcinkonys

3.    261 ŠP- operatyviai aptarnauja Vilniaus sr. Vilniaus, Vievio, Ignalinos, Nemenčinės, N.Vilnios, Pabradės, Trakų, Širvintų, Švenčionių, Švenčionėlių ir Šalčininkų raj.

Padalinius dislokuoti:

Pulko štabą, 1 ŠB (be vieno būrio), 2 ŠB ir 3 ŠB (be 7 ŠK)-Vilniuje ir garnizonuose objektų apsaugai

3 ŠK 3 būrys- Palanga

7 ŠK- Saldutiškis

4.    298 ŠP opertyviai aptarnauja Vilniaus sr. Molėtų, Siesikų, Ukmergės raj., Kauno sr. Vilijampolės, Vilkijos, Žiežmarių, Jonavos, Panemunės, Kėdainių, Kaišiadorių raj.

Padalinius dislokuoti:

Pulko štabas ir 5 ŠK- Kaune, 1 ŠB štabas ir 2 ŠK- Ukmergė, 1 ŠK- Siesikai, 3 ŠK- Alunta (?)

2    ŠB štabas ir 6 ŠK- Kėdainiai, 4 ŠK- Vilkija

3    ŠB štabas ir 9 ŠK- Panemunė, 7 ŠK- Garliava ir 8 ŠK-Lekėčiai

5.    353 ŠP- operatyviai aptarnauja Kauno sr. Vilkaviškio, Jiezno, K.Rūdos, Kalvarijos, Kybartų, Marijampolės, Naumiesčio, Prienų, Šakių raj.

Štabus ir padalinius dislokuoti:

Pulko štabas ir 5 ŠK- Marijampolė

1    ŠB štabas ir 1 ŠK- Prienai, 2 ŠK- Jieznas, 3 ŠK-Birštonas

2    ŠB ir ŠK- Kalvarija, 6 ŠK- K.Rūda

3    ŠB ir ŠK- Šakiai, 7 ŠK- Griškabūdis, 9 ŠK- Vilkaviškis

6.    Dalių vadams kiekvienam garnizonui nustatyti, suderinus su sričių Valdybų viršininkais, operatyvinio aptarnavimo barus, nurodant konkrečias užduotis ieškant ir likviduojant banditus.

Padalinių perdislokavimą baigti iki 50 08 25., 20.00

7.    261, 298 ir 353 ŠP vadams per sričių Valdybų viršininkus ir Liet. TSR MGB raj. skyrių viršininkams imtis priemonių paskiriant naujiems garnizonams patalpas.

8.    Pranešimus atsiųsti:

-    apie perdislokavimo pradžią,

-    apie perdislokavimo pabaigą.

Kovos įsakymo kopiją pateikti divizijos štabui.

SSRS MGB VK 4 ŠD Vadas
gen. mjr. (pas.) Vetrov 
Divizijos štabo viršininkas 
pulkininkas (pas.) Klimov

/Buv.LTSR VSKA. F.3. B.41/92. L.3-4 (originalas- rusų k.)/

3. LTSR MGB 2-N Valdybos b poskyrio viršininko
pavaduotojo mjr. Vasiljevo pažyma apie operatyvinėje veikloje 
1950 birželio 8d.- rugpjūčio 23d. dalyvavusius čekistus

Pažyma

apie 1950m. nuo birželio 1 iki rugpjūčio 23 dienos operatyvinėje tarnybinėje veikloje dalyvavusių MGB VK 4 ŠD čekistinės kariuomenės grupes ir dalyvius

1950m. rugpjūčio 31d.

Liet. TSR MGB 2-N Valdybos 6 poskyrio
viršin. pavaduotojas mjr. (pas.) Vasiljev 

Nuorašas tikras: LTSR MGB 2-N Valdybos 2 skyr.

1 poskyrio virš. pav. mjr.

(pas.) Koževnikov

/Buv. LTSR VSKA. F.3. B.41/92. L.8. (originalas- rusų k.)/

4. Gen. mjr. Vetrovo raštas LTSR MGB ministrui gen. mjr. 
Kapralovui apie kovinę kariuomenės veiklą

Serija "G"
Lietuvos TSR Valstybės Saugumo Ministrui
generolui-majorui draugui Kapralovui 
SSRS MVD 4 ŠD štabo operatyvinė suvestinė 
Nr.00209, Vilnius, Didžioji 23, 50 07 28, 11 00 
Žemėlapis -200 000- 42m 
Pagal duomenis, gautus 50 07 27, iki 24 00

Kovinė kariuomenės veikla

34-as šaulių pulkas:

50 07 27d. 6 00, pagal Veisiejų MGB raj. skyriaus duomenis, pulko jėgomis-330 žmonių, vadovaujamų pulko vado pav. pplk. Kornaičenko ir Veisiejų MGB raj. skyr. viršin. mjr. Krugovcovo, Krživancės (?) miško rajone /8080/, 17 km į P-V nuo Veisiejų, įvykdyta operacija ieškant Vytenio banditų grupės- be rezultatų.

Išsiųstų kariuomenės būrių kiekis

Pastaba.Lentelėje parodyta: skaitiklyje- išsiųstų kariuomenės būrių skaičius, vardiklyje-kiek dalyvavo žmonių.

SSRS MGB VK 4 ŠD vadas
gen. mjr. (pas.) Vetrov
L.e. divizijos štabo viršininko
p. pulkininkas (pas.) Šambarov

/Buv. LTSR VSKA. F.3.B. 41/92. L.9. (opriginalas- rusų k.)/

5. Plk. Vaupšasovo raštas Vilniaus sr. MGB Valdybos
viršininkui pik. Zacharovui, Kauno sr. KGB Valdybos viršininkui 
Sinycinui apie kovos su banditizmu trūkumus

Perduota per "VČ"
Visiškai slaptai
Vilniaus srities MGB Valdybos
Viršininkui pulkininkui 
drg. Zacharovui 
Čia
Kauno srities MGB Valdybos
Viršininkui pulkininkui
drg. Sinycinui 
Kaunas

Pagal VK 4 ŠD štabo duomenis, Vilniaus, Kauno Valdybos ir rajoniniai MGB skyriai kovoje su banditizmu panaudoja nepakankamą kariuomenės kiekį: Š.m. VIII. 14- 392 žmonės, iš 34 šp-129, 261 šp- 33, 298 šp- 160, 353 šp-70 ir

š.m. VIII. 17-419 žmonės, iš 34 šp- 149, 261 šp- 36, 298 šp- 138 ir 353 šp- 96 ir

š.m. VIII. 19- 633 žmonės, iš 34 šp-249, 261 šp- 86, 298 šp- 137, 353 šp-161 ir

š.m. VIII. 20- 605 žmonės, iš 34 šp- 332, 261 šp- 102, 298 šp- 74 ir 353 šp- 97 žmonės.

Be to, beveik nedirba ČVG.

Liet. TSR Valstybės Saugumo Ministras generolas-majoras drg. Kapralovas antrą kartą prašo pranešti nepakankamo kariuomenės panaudojimo kovoje su banditizmu priežastis.

LTSR MGB Valdybos 2-N Viršininko pav.
pulkininkas (pas.) Vaupšasov

1950m. rugpjūčio 23d. N 3/2/2876

/Buv. LTSR VSKA. F.3. B.41/92. L.10. (originalas-rusų k.)/

6. Divizijos vado gen. mjr. Vetrovo ir štabo viršininko
Šambarovo raštas LTSR VS Ministrui gen. mjr. Kapralovui 
apie kovinę kariuomenės veiklą

Lietuvos TSR Saugumo Ministrui generolui- majorui draugui Kapralovui SSRS MVD 4 ŠD štabo operatyvinė suvestinė Nr. 00218, Vilnius, Didžioji 23, 50 08 05, 11 00 Žemėlapis 200 000- 42 m Pagal duomenis, gautus 50 08 05 iki 24 00

Kovinė kariuomenės veikla
34 šaulių pulkas

50 08 03 9 šk RPG- 9 žmonės, vadovaujami Itn. Nikušino, Genakeliuose (?) / 3040/- žemėlapyje nėra, 13km į Š-R nuo Daugų, vienkiemyje, sulaikytas Pavasario gaujos banditas-rezervistas Plauskas (?), jis taip pat sovietinės armijos dezertyras.

Išsiųstų kariuomenės būrių kiekis ir operatyvinės-tarnybinės veiklos rezultatai:

Pastaba.Lentelėje parodyta: skaitiklyje- išsiųstų kariuom. būrių kiekis, vardiklyje- juose dalyvavusių žmonių kiekis.

Divizijos vadas gen. mjr.
(pas.)Vetrov
Le. divizijos štabo viršininko p. 
pulkininkas (pas.) Šambarov

/Buv. LTSR VSKA. F.3.B. 41/92. L.35. (originalas- rusų k.)

7. Kauno sr. MGB Valdybos viršininko pavaduotojo
plk. Lapino raštas LTSR MGB 2-N Vaidybos viršininkui 
plk. Počkajui apie operatyvinės veiklos suaktyvinimą

Gauta per "VČ”
Visiškai slaptai
Lietuvos TSR MGB 2-N Valdybos viršininkui
Į 50.VIII.28d. Nr.3/2/2876

Vykdydami Liet. TSR Valstybės Saugumo Ministro gen.-mjr. drg. Kapralovo 50.V.6d. direktyvą Nr.63, mes patikrinome čekistinių kariuomenės grupių darbą (ČVG srities rajonuose).

Patikrinimas parodė, kad daugumoje rajonų ČVG buvo sukurtos formaliai, konkrečios gaujos nepriskirtos.

Joms vadovauti operatyvininkai buvo paskirti iš tų žmonių, kurie neturi pakankamos patirties kovoje su gaujų pogrindžiu, to pasėkmė- daugelyje rajonų operatyvininkai nedirbo ir neturėjo rezultatų.

Siekdami suaktyvinti operatyvininkų ir kariuomenės, dislokuotos srities rajonuose, kovos su banditizmu darbą ir siekiant pakelti jų atsakomybę už

gyvuojančių gaujų likvidavimą, mes padarėme šiuos darbus:

1.    Srities rajonuose priklausomai nuo gaujų buvimo sukurtos 56 ČVG, iš kurių 42 sukurtos iš operatyvininkų ir MGB VK ir 14 iš operatyvininkų ir liaudies gynėjų.

2.    Į ČVG sudėtį įjungti operatyvininkai ir kariuomenės vadai, turintys kovos su banditizmu patirtį.

3.    Kiekvienai ČVG priskirta atskira gauja ir nustatytas veikimo rajonas.

4.    Kiekvienam operatyvininkui, esančiam atsakingu už vadovavimą ČVG, pasiūlyta sudaryti agentūrinių ir kariuomenės priemonių planą, kaip paimti ir likviduoti jiems priskirtas gaujas.

5.    Nustatyta kasdieninė kiekvienos ČVG darbo kontrolė. Kiekviena ČVG, jos sudėtis, prie kokios gaujos priskirta ir jos veikimo rajonas tvirtinamas MGB Valdybos viršininko įsakymu.

Kauno srities MGB Valdybos viršininko pav.

pulkininkas (pas.) Lapin

50.IX.5d.

Nr.3/2/1947

Perdavė Truchačiovas Priėmė Aleksandrovas

/Buv. LTSR VSKA. F.3.B. 41/92. L.69. (originalas rusų k.)

8. MGB VK 4 ŠD l.e. vado pareigas gen. mjr. Pankino raštas 
LTSR VS Ministrui gen. mjr. Kapralovui apie kovinę 
kariuomenės veiklą

Serija "G"

Lietuvos TSR Valstybės Saugumo Ministrui generolui- majorui draugui Kapralovui SSRS MVD 4 ŠD štabo operatyvinė suvestinė

Nr.00255, Vilnius, Didžioji 23, 50 09 12, 11.00 Žemėlapis- 200.000- 42m.

Pagal duomenis, gautus iki 50 09 11d., 24.00

Kovinė kariuomenės veikla

34-as šaulių pulkas:

50 09 12d. nuo 6.00, pagal MGB Alytaus raj. skyriaus duomenis, jungtinis pulko 180 žmonių būrys, vadovaujamas l.e. pulko vado p. mjr. Abalino ir MGB

Alytaus raj. skyriaus viršininko pplk. Bogomolovo Punios šilo rajone /4000/, 15 km į Š. nuo Alytaus, vykdė operaciją ieškant Tauro štabo gaujos.

261-as šaulių pulkas:

Jungtinėmis 214 žmonių jėgomis vykdoma operacija, vadovaujant pulko vado pavaduotojo pplk. Džangariano Adutiškio miško rajone /2080/, 35 km į Š-R nuo Švenčionių, 50 09 11d. 22.00 pasibaigė be rezultatų. Kariai 50 09 12d. 3.00 atvyko į dislokacijos vietą Vilniuje.

298-as šaulių pulkas:

50 09 11 dieną, nuo 6.00 iki 19.00, pagal MGB Kėdainių raj. skyriaus duomenis, 4 ir 6 šk 70 žmonių, vadovaujamų 2 šb vado mjr. Derganovo, Runeikos (?) /3030/ miško rajone, 25 km į S-R nuo Kėdainių, vykdė operaciją, ieškodami Balandžio banditų grupės- be rezultatų.

353-as šaulių pulkas:

50 09 11 dieną, 11.00, pagal MGB Kėdainių raj. skyriaus duomenis, 4 šk 20 žmonių RPG, vadov. batai, vado kpt. Pridorožnojo 14 km į V nuo Kalvarijos /3030/, daržinėje aptiko bunkerį su trimis banditais. Pastarieji pasipriešinę visi nukauti.

Tarp nukautųjų atpažinti: gaujos žvalgybos viršininkas Milicinkevičius Juozas, slapyvardis Vytenis ir banditų kuopos raštvedys Šinkevičius Vitas, slapyvardis Ringaudas.

Paimta: 3 šautuvai, 2 pistoletai, 300 patronų, opertyvinę vertę turintys dokumentai.

RPG nuostolių neturėjo.

50 09 12d., nuo 12.00, pagal MGB Šakių raj. skyr. duomenis, jungtinis pulko 400 žmonių būrys, vadov. pulko vado pplk. Baranovo ir MGB Šakių raj. skyr. viršin. mjr. Zubkovo, miško rajone /9010/, 18 km į V nuo Šakių, įvykdė operaciją ieškant "37 banditų kuopa" grupės, susidedančios iš iki 8 banditų.

Pasiųstų karinių būrių kiekis ir operatyvinės- tarnybinės veiklos rezultatai

MGB VK 4 ŠD l.e. vado pareigas
gen.mjr. (pas.) Pankin 
Divizijos štabo viršininkas 
pulkininkas (pas.už) Palimov

/Buv. LTSR VSKA. F.3.B. 41/92. L.76-77. (originalas- rusų k.)/

9. Gen. mjr. Pankino ir plk. Vaupšasovo paaiškinamasis raštas 
LTSR VS Ministrui Kapralovui apie kariuomenės veiklos ir 
organizacijos patikrinimą

Visiškai slaptai

Lietuvos TSR Valstybės Saugumo Ministrui

draugui Kapralovui

Vilnius

Paaiškinamasis raštas

Remiantis Jūsų įsakymu ir žodiniais nurodymais, mes: SSRS MGB VK 4 ŠD vado pavad. gen. mjr. Pankinas, Liet. TSR MGB 2-N viršin. pavad. pik. Vaupšasovas, MGB VK 4 ŠD 1 skyr. viršininkas pplk. Feinšteinas ir 2-N valdybos vyr. operįgaliotinis kpt. Nikolajevas ir nuo Kauno sr. MGB Valdybos plk. Vichriejevas, 50.IX.02d. iki 11 dienos tikrinome kariuomenės tarnybos organizavimą ir Jūsų 1950 V 06d. direktyvos Nr.63 vykdymą šiuose rajonuose: Vilniaus sr.- Ukmergės, Smėlių (Siesikų?) Molėtų, Kauno sr.-Kėdainių, Vilkijos, Panemunės, Kalvarijos, Marijampolės, K.Rūdos, Šakių, Naumiesčio,

Vilkaviškio, Kybartų, Prienų, Jiezno.

Tikrinant nustatėme:

I. Vilniaus srityje

1.    Ukmergės raj. veikia 3 gaujos: Vigaudo gaujoje 11 dalyvių, Daktaro gaujoje- 12 ir Vytenio gaujoje 6 dalyviai.

Rajoną aptarnauja 298 ŠP 1 ŠK, kuri dislokuota Siesikuose. Kuopos vadas kpt. Monajevas. Sąrašuose yra 62 žmonės, veikiančių 40. Iš kuopos karių sukurtos 3 ČKG, bet rugpjūčio mėn. neveikė. Rugpjūčio 15-ą kariai dalyvavo čekistinėje-karinėje operacijoje, iš viso 40 žmonių, rugpjūčio 3-ią įrengė 8 žmonių sekretą. Į RPG rugpjūčio 1d. išsiuntė 21 žmogų, Vlll.2d.-11, VIII.17-10, 28 ir 29 po 10 žmonių, VIII.30 ir VIII.31- 10.

Iš karių, rugpjūčio mėn. galinčių tarnauti 840 žmonių dienas, įv. tipo būriuose tarnavo 239 žmonių dienas ir kuopos viduje tarnavo 244 žmonių dienas. Iš viso 583 žmonių dienas, kas sudaro 60 proc. kartu su kuopos viduje tarnavusiais. Mokėsi kuopa 12 dienų (10, 11, 12, 14, 16, 18, 19, 21, 22, 23, 24 ir 29(?)-ą, viena diena ūkio tvarkymo, viena diena pusiau mokomoji, trys sekmadienio dienos išeiginės- 13, 20, 27-a.

Į tokią padėtį kuopa galėjo ateiti tik nuolaidžiaujant kuopos vadui kpt. Monajevui ir nekontroliuojant MGB raj. skyriaus viršininkui pplk. Isajevui.

Iš esančių 100 liaudies gynėjų mes pasiūlėme MGB raj. skyriaus viršininkui išskirti atskirą 20 žmonių skyrių specialiai kovai su banditizmu, kuriam vadovautų štabo viršin. pavad. Afoninas ir operįgaliotinis v.ltn. Sakulinas.

2.    Smėlių (Siesikų?) raj. veikia 3 gaujos: Titnago gaujoje 9 dalyviai, Vėtros gaujoje 7 dalyviai ir Kranto gaujoje 5 dalyviai. Rajoną aptarnauja 298 ŠP 3 ŠK, kuopos vadas Itn. Bogdanovas. Kuopa dislokuota Ukmergėje. Pagal sąrašą 57, veikiančių- 41.

Sudarytos 3 ČKG rugpjūtyje veikė tik tris dienas- rugpjūčio 2, 16 ir 18 dienomis- iš viso 30 žmonių dienų. RPG siuntė 9 dienas- iš viso 30 žmonių dienų. RPG siuntė 9 dienas-rugp.2- 10 žm., rugp.13- 12 žm., rugp.16- 13 žm., rugp. 20- 15 žm., rugp.25- 8 žm. ir rugp.26- 10 žmonių.

Operaciją vykdė Vlll.9d.- 21žm., VIII.15d.- 23 ir pridengiant operatyvininkus VIII.1d. dalyvavo 8 žm.

Kuopa dirbo 16 dienų, išviso užtruko 190 darbo dienų, o pagal žmonių skaičių turėjo išdirbti 891 darbo dieną, taigi be vidaus tarnybos turėjo 23 proc. viso krūvio.

Kuopa mokėsi 8d. (dienomis: 7, 8, 22, 24, 29, 15, ir 30). Viena ūkio diena ir 4 išeiginės (dienos: 1, 6, 14, ir 28).

3.    Molėtų raj. veikia 3 banditų gaujos. Rajoną aptarnauja 298 ŠP 2 ŠK. Kuopos vadas vyr.ltn. Afanasjevas.

Kuopa 1950.VIII.25d. persidislokavo iš Ukmergės) Alantą. Iki mums atvykstant, čekistinės-karinės grupės nebuvo sukurtos.

Mums dalyvaujant, kartu su MGB raj. skyriaus viršin. vyr.ltn. Bakučiu, ČKG grupės buvo sukurtos ir įformintos.

Kuopos sąrašuose 58 žmonės, veikiančių 41, nedalyvauja: futbole- 2, prižiūri arklius- 5, bendrabučio komendantas- 1, dailidės- 2, kuopos virėjas-

1,    viršilų suvažiavime- 1, atostogose- 3, ligoninėje- 3.

Rugpjūčio 9-ą operacijoje dalyvavo 22 žmonės, VIII.13 ČVG-10 žm., VIII.8-RPG- 22 žm., Vlll.11- 10, VIII.15- 35, VIII.18- 28, VIII.24- 10, VIII.27- 16, VIII.28- 10.

Sekretai: Vlll.11- 8 žm., VIII.1- 10, VIII.18- 10 ir VIII.25- 10.

Kuopa rugpjūtyje dirbo 221 žmogaus dieną. Mokėsi 8d. paeiliui (dienos-1,

2,    3, 4, 5, 6, 7 ir 10. Pusiau mokslo 3 dienos (dienos- 12, 16, 17). Išeiginės Vlll.14.22, ūkio diena 29 ir 30 bei VIII.31 garnizono įrengimas.

Kuopa turėjo išdirbti 861 darbo dieną, ji išdirbo be vidaus tarnybos 221 darbo dieną, arba 25 proc.

II. Kauno sritis

1. Kėdainių raj. veikia trys banditų grupės. Rajoną aptarnauja 268 ŠP 6 ŠK. Kuopos vadas- vyr.ltn. Jevsejenko. Sąraše 61 žmogus, veikiančių 43.

Kuopa dislokuota Kėdainiuose. CKG organizaciškai įformintos, bet rugpjūtyje prieš priskirtas gaujas neveikė.

Vykdė 4 operacijas: rugpjūčio 9, 11, 18 ir 19 po 26 žm. ir vieną dieną 36 žm.

RPG siuntė 5 dienas: VIII.1 -18žm., VIII.4-16, VIII.15-9, VIII.20-14, VIII.22-17. Sekretas buvo išstatytas 3 dienas: VIII.1- 18 žm., VIII.4- 16, VIII.22- 17.

Kuopa dirbo 12 dienų, 262 žmonių dienas ir 171 žmonių dienas vidaus tarnyboje, iš viso 433 žmonių dienas, o turėjo dirbti 903 žmonių dienas. Kuopos krūvis 46 proc.

Mokomųjų dienų buvo 13 (dienomis- 3, 6, 7, 8, 10, 11, 14, 16, 18, 19, 28, 30 ir 31). Trys išeiginės (6, 13 ir 27).

Perdislokavimas VIII.25.

Vilkijos raj. veikia viena banditų gauja, kuriai priskirta viena čekistinė-karinė grupė iš 298 ŠP 6 ŠK.

3 Panemunės raj. veikia keturios banditų grupės.

Rajoną aptarnauja 298 ŠP 7 ir 8 ŠK.

Sudarytos čekistinės-karinės grupės rugpjūtyje neveikė, ką kažkuria dalimi galima paaiškinti tuo, kad jų priskyrimas buvo įvykdytas nekreipiant dėmesio į padalinių dislokavimą ir karių kiekį.

Dėl to vietoje kartu su MGB srities atstovu- MGB raj. skyriaus viršininko pav. ir bataliono vadu mes perskirstėme.

7 ŠK kariai, galintys tarnauti, tarnavo 70 proc., o kariai, dislokuoti Lekėčiuose, į tarnybą buvo įtraukti tik iki 40 proc.

Šio rajono čekistinius karinius renginius ir toliau ypač veiks tai, kad rajono tarybinės-partinės organizacijos yra Garliavoje, o MGB raj. skyrius ir toliau lieka Panemunėje.

4.    Vilijampolės raj. vienai veikiančiai banditų grupei įforminome čekistinę karinę grupę.

5.    Kalvarijos raj. veikia 4 banditų grupės. Rajoną aptarnauja 353 ŠP 4 ŠK. Dislokuota Kalvarijoje. ČKG buvo organizaciškai įformintos, bet vietoje pakeitėme kai kuriuos kariuomenės viršininkus.

6.    Marijampolės raj. veikia dvi banditų grupės. Rajoną aptarnauja 353 ŠP 5 ŠK. Kuopos vadas Itn. Smirnovas. Kadangi ši kuopa eina sargybą prie pulko štabo, taip pat veikia prieš priskirtas gaujas, karių krūvis rugpjūtyje siekia iki 10 val. per parą.

7.    K.Rūdos raj. veikia 6 banditų grupės. Rajoną aptarnauja 353 ŠP 6 ŠK. Kuopos vadas Itn. Smirnovas.

Kuopos sąraše 66 žmonės, tarnauja 51.

Prieš veikiančias gaujas organizaciškai įformintos 5 ČKG, tarp jų viena liaudies gynėjų.

Rugpjūtyje ČVG nedirbo. RPG buvo siunčiamos tris dienas, 85 žmogaus dienų, sekretai išstatyti 3 dienas, 67 žmogaus dienų (VIII.6- 8 žmonės, VIII.23-24, VIII.27- 35) ir 7 dienas dengė tarybinį ir partinį aktyvą.

Iš kuopos karių, rugpjūčio mėn. galinčių tarnauti 1071 žmogaus dieną, RPG, sekretuose ir dengė aktyvą 476 žmogaus dieną ir kuopos viduje tarnavo 215 žmonių dienas, iš viso 682 žmonių dienas arba 64 proc.

Kuopa turėjo 7 mokomąsias dienas (dienos-10, 15, 16, 17, 18, 19 ir 21). Dvi išeiginės- VIII.13 ir 20d.

MGB raj. skyriaus viršininkas kpt. Šlandakovas ČKG neveiklumą aiškina dideliu operatyvininkų užimtumu.

8.    Šakių raj. veikia 2 banditų grupės. Rajoną aptarnauja 353 ŠP 8 ŠK. Kuopos vadas kpt. Figentovas.

Kuopos sąraše 77 žmonės, dirba 47.

Prieš veikiančias gaujas organizaciškai įformintos 3 ČKG.

Rugpjūtyje buvo du ČKG išėjimai: VIII.8- 12 žmonių ir VIII.28- 14. RPG dirbo 5 dienas: VIII.2-5 dienomis 10 žmonių ir VIII.9- 20 žmonių. Sekretai buvo siunčiami 5 dienas: VIII.12- 6 žmonės, VIII.22- 12, VIII.23- 22, VIII.26-6, VIII.29- 38.

Iš galinčių tarnauti karių rugpjūtyje susidarė 987 žmonių dienos, tarnybiniuose būriuose ČKG, RPG ir sekretuose tarnavo 256 žmonių dienų ir kuopos viduje tarnavo 269 žmonių dienas, iš viso 525 žmonių dienas arba 53 proc. viso krūvio.

Kuopa turėjo 11 mokomųjų dienų (dienos- 7, 10, 11, 14, 15,16,17, 18, 21 ir 25). Trys išeiginės dienos (dienos- 1, 6, 20).

9.    Naumiesčio raj. teritorijoje, pagal MGB raj. skyriaus duomenis, veikia du banditai, kurių likvidavimui sudaryta ČVG iš liaudies gynėjų.

Rajone dislokuota 353 ŠP 7 ŠK, kuopos vadas Volkovas.

Kuopos sąraše 67 žmonės, dirba 40.

Dislokuojasi Griškabūdyje, realizacijai daugiausia naudoja Šakių ir K.Rūdos MGB raj. skyrių duomenis, taip pat sudaryta 1 ČKG Šturmo banditų grupei, veikiančiai K.Rūdos raj.

Kuopos ČKG rugpjūtyje išvyko 3 kartus: VIII.9- 23 žmonės, VIII.15- 15 ir VIII.29- 29. RPG veikė 5 dienas: VIII- 20 žmonių, VIII.7- 21, VIII.8- 8, VIII.9-23, VIII.17- 15 ir VIII.29 paruošė 29 žmonių sekretą.

Šakių raj. 3 dienas dirbo VIII.7- 21 žmogus, VIII.16- 15 ir VIII.29- 10.

K.Rūdos raj. veikė dvi dienas ir Naumiesčio raj. VIII.8- 8 žmonės.

Iš galinčių tarnauti karių 849 žmonių dienų rugpjūtyje tarnavo (ČKG 9 RPG 9 sekretai ir duomenų realizavimas) 273 dienas, o vidinei tarnybai-157 žmonių dienas, iš viso 430 žmonių dienos arba 51 proc. viso krūvio.

Mokomųjų dienų kuopoje buvo 10 (dienomis- 3, 4, 16, 22, 23, 24, 25, 26, 28 ir 31). Išeiginių 5 (2, 6, 15, 21 ir 27).

VIII.5- persikėlimas į naujas patalpas.

10.    Vilkaviškio raj. veikia dvi banditų grupės. Rajoną aptarnauja 353 ŠP 9 Šk. Kuopos vadas vyr. Itn. Kuvšinovas. Kuopos sąraše 71 žmogus, dirba 45.

Veikiančioms gaujoms sudarytos dvi ČVG, kurios rugpjūčio mėn. veikė 3 dienas: VIII.2- 18 žmonių, VIII.13- 23 ir VIII.27- 16. RPG siunčiamos buvo 5 dienas: VIII.5- 6 žmonės, VIII.9- 5, VIII.15- 17, VIII.22- 5 ir VIII.30- 16.

Kuopos kariai du mėnesius daugiausia buvo naudojami pulko štabo apsaugai.

Kariai rugpjūčio mėn. galintys tarnauti 945 žmonių dienas, jv. tarnybose tarnavo 280 žmonių dienas, vidaus tarnyboje-395 žmonių dienas, iš viso 675 žmonių dienas arba 60 proc. viso krūvio.

Kuopa turėjo 7 mokomąsias dienas (1, 7, 8, 24, 25, 26 ir 31), dvi išeigines: VIII.1 ir VIII.29.

Mes vietoje peržiūrėjome 253 ŠP vidaus tarnybą ir ją sumažinome, tuo pačiu 9 ŠK atleista nuo pulko štabo sargybos.

11.    Kybartų raj. veikia viena banditų grupė, kuriai priskirta viena 353 ŠP 9 ŠK ČVG.

12.    Prienų raj. teritorijoje veikia 6 banditų grupės. Rajoną aptarnauja 353 ŠP 2 ir 3 ŠK. 2 ŠK vadas vyr.ltn. Avrimenko. Dirba kuopoje 47 žmonės.

Veikiančioms gaujoms sudarytos 6 ČVG, iš jų 2 iš liaudies gynėjų, Birštono kurorto ir sanatorijų apsaugai.

Nepaisant aktyvių banditų grupių veiksmų, vadovavimas ir kontrolė operatyvinėms-karinėms priemonėms iš MGB raj. skyriaus viršininko mjr. Sviridenko ir bataliono vado mjr. Kripenko pusės aiškiai nepakankamas, to pasekmė- visų trijų dislokuotų bataliono kuopų kariai rugsėjo mėn. tarnavo nepakankamai, pvz., 2 ŠK ČVG buvo siunčiama tik tris kartus, VIII.8- 14 žmonių, VIII.24- 25, VII 1.30- 22. RPG buvo siunčiama 8 dienas- VIII.2- 15 žmonių, VIII.3- 8, VIII.4-14, VIII.22- 27, VIII.23- 36, VIII.25.- 41, VIII.27- 18 ir VIII.31- 17.

Sekretai buvo išstatyti 4 dienas: VIII.22- 27 žmonės, VIII.25- 41, VIII.29-20 ir VIII.31 - 17.

Iš kuopos karių, rugpjūčio mėn. galinčių tarnauti 987 žmonių dienas, buvo tarnybiniuose būriuose (ČVG, RPG ir sekretuose) 372 žmonių dienas ir vidaus tarnyboje 218 žmonių dienas, iš viso 590 žm. d. arba 49 proc. viso krūvio. Kuopa turėjo 12 mokomųjų dienų (dienos- 1, 5, 6, 7, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20).

13. Jiezno raj. teritorijoje veikia trys banditų grupės. Dėl 1950.X.1/7d. 353 ŠP 1 ŠK perdislokavimo iš Prienų į Butrimonis Jiezno raj. aptarnavimui mes organizaciškai įforminome 3 ČVG. Be to, mūsų nurodymu papildomai sukurta viena ČVG iš liaudies gynėjų.

4 ŠD 298 šaulių pulke:

1-ame batalione sąraše 240 žmonių. Ne dalinyje:

a)    serga- 4,

b)    atostogose- 19,

c)    areštuoti- 2,

d)    mokyklose ir stovyklose- 40,

e)    komandiruotėse- 7,

f)    sanit. dalyje- 5,

Iš viso nedalyvauja- 77.

Vidaus tarnyba- 27.

Veikiančių- 136.

298 ŠP 2 ŠB Sąraše 268, ne dalinyje:

a)    atostogose- 11,

b)    areštuoti- 5,

c)    mokyklose ir stovyklose- 23,

d)    komandiruotėse- 5,

e)    sanit. dalyje- 3,

f)    iš viso nedalyvauja- 47,

g)    vidaus tarnyba- 30.

Veikiančių- 191.

298 ŠP 3 ŠK

Sąraše 270, nedalyvauja:

a)    sergančių- 6,

b)    atostogose- 10,

c)    areštuotų- 1,

d)    mokyklose ir stovyklose- 44,

e)    komandiruotėse- 18,

f)    sanit. dalyje- 1.

Iš viso nedalyvauja- 80.

Vidaus tarnyba- 30.

Veikiančių-160.

298 ŠP

1- 136,

2-    191,

3-    160.

Iš viso 487. Be to, batalionų štabai ir užnugaris 43x3=129; 487-129=358.

353 ŠP

1-ame ŠB pagal sąrašą 269, ne dalinyje:

a)    sergančių- 11,

b)    atostogose- 14,

c)areštuotų- 5,

d)    komandiruotėse- 22,

e)    mokyklose ir stovyklose- 35.

Iš viso išvykę- 87.

Dirba 182, iš jų vidaus tarnyboje- 35

štabai ir užnugaris- 35.

Batalione lieka 102 dirbančių. Analogiška padėtis ir 253 ŠP 2-ame ir 3-iame batalionuose.

III. Tikrinant ir susipažįstant vietose, kaip vykdoma Jūsų 1950.V.6d. direktyva Nr.63, nustatyta:

1) Čekistinės-karinės grupės nors formaliai sudarytos visuose rajonų skyriuose, tačiau gilaus kasdieninio ir visapusiško operatyvinių viršininkų ir kariuomenės karininkų darbo dėl praktiškos čekistinių-karinių grupių veiklos nėra, visa tai yra todėl, kad:

a)    neturima aiškaus supratimo apie čekistinių-karinių grupių metodus ir darbo būdus, to pasekmė-jos tampa žvalgybinėmis- paieškų grupėmis, kadangi veiklos metu visiškai nepakankamai gaunami duomenys iš informatorių;

b)    labai traukia senos kovos su banditizmu formos, nes viso darbo centru nelaikoma čekistinių-karinių grupių veikla;

Dėl šios priežasties visiškai nepakankamai vykdo kontrolę vyr. operatyviniai darbuotojai, kariuomenės vadai, štabai, tikrinant čekistinių-karinių grupių veiklą.

c)    nesikeičiama duomenimis tarp MGB raj. skyrių apie banditų grupes, veikiančias prie rajonų administracinio paskirstymo ribų;

d)    nepakankamai surinkta duomenų, apibūdinančių gaują ir jos dalyvius, kad galima būtų sistemingai supažindinti ČVG karius.

Nepaisant to, kad būtina sistemingai rengti bendrus kariuomenės karininkų ir organų pasitarimus, jų MGB raj. skyrių viršininkai nerengia.

IV.    Visuose anksčiau minėtuose rajonuose buvo surengti pasitarimai su MGB raj. skyrių viršininkais ir jų pavaduotojais 2-N reikalams, kariuomenės vadais, kurių metu pateikti Jūsų reikalavimai suaktyvinti kovą su banditizmu ir duoti tokie praktiški nurodymai:

1)    Visiems čekistinių-karinių grupių kariams sistemingai pateikti naujai gautus duomenis apie gaujų charakteristiką, jų dalyvius, o taip pat rėmėjų bazę.

2)    Ugdyti karių iniciatyvą ir siekius paimti banditus gyvus.

Be to, plk. Vaupšasovas MGB raj. skyrių viršininkams ir jų pavaduotojams 2-N reikalams davė nurodymus dėl agentūrinių-operatyvinių priemonių ir dėl didesnio operatyvininkų dalyvavimo visų rūšių būriuose.

V.    Norint toliau pagerinti operatyvinę - tarnybinę veiklą kovoje su banditizmu, manome, kad reikia įvykdyti šias priemones:

1)    Sričių Valdybų viršininkų pavad. 2-N reikalams savo betarpiškon kontrolėn paimti kiekvieną ČVG.

2)    Dalių vadus įpareigoti pranešti apie ČVG veiklą ne tik į divizijos štabą, bet ir srities Valdybos viršininkui.

3)    Kiekvienai ČVG išvykai sudaryti operatyvinius ir kariuomenės planus, kuriuose turi būti suplanuota pirmų dienų veikla iki gaunant naujus duomenis.

4)    Dalių vadams pagreitinti statybos darbus ir skubiai nusiųsti statybose dirbančius kareivius į jų dalinius.

5)    Turint galvoje tai, kad pastaruoju metu liaudies gynėjų būriai daugiausia naudojami kolchozų saugojimui ir sovietinio partinio aktyvo priedangai, būtina MGB raj. skyrių viršininkus ir padalinių vadus įgalioti suteikti praktinę pagalbą sudarant kolchozų savigynos grupes, turint tikslą išlaisvinti liaudies gynėjus ir įtraukti juos į betarpišką kovą su banditizmu.

6)    Ant rajonų ribų prieš keliaujančias gaujas sustiprinti ČVG veiksmų koordinaciją, kurią turi vykdyti sričių MGB Valdybos.

7)    Dėl atskirų dalinių perdislokavimo Kauno sr. pakeisti kai kuriuos prie ČGV priskirtus karininkus.

SSRS MGB VK 4 ŠD vado pavad.

gen. mjr. (pas.) Pankin Liet. TSR MGB 2-N Valdybos viršininko pavad. plk. (pas.) Vaupšasov

/Buv.LTSR VSKA. F.3. B.41/92. L.78-88. (originalas- rusų k.)/

10. Plk. Klimovo ir pplk. Feinšteino ataskaita LTSR
VS Ministrui gen.mjr. Kapralovui apie kovinę kariuomenės 
veiklą, 1950 09 12

Lietuvos TSR Valstybės Saugumo Ministrui generolui-majorui draugui Kapralovui SSRS MGB VK 4 ŠD Štabo opertyvinė suvestinė Nr.00256,

Vilnius, Didžioji 23, 50 09 13,11.00. Žemėlapis- 200.000-42m.

Pagal duomenis, gautus 50 0912 iki 24.00

Kovinė kariuomenės veikla

34 šp:

Vykdoma operacija jungtinio 180 žmonių pulko pajėgomis, vadovaujant l.e. pulko vado pareigas mjr. Abalino ir MGB Alytaus raj. skyriaus viršininko pplk. Bogomolovo, Punios šilo /4000/ rajone, 15 km į Š nuo Alytaus, baigėsi 50 09 12d., 19.00 be rezultatų.

353 šp:

Operacijos vykdomos jungtinėmis 400 žmonių pulko pajėgomis, vadovaujant pulko vadui pplk. Baranovui ir MGB Šakių raj. skyriaus viršininkui mjr. Zubkovui, miško rajone /9010/, 16 km į V nuo Šakių, likviduota Žalgirio rinktinės banditų grupė- nukauti 5 banditai, paimtas vienas sužeistas.

Paimta: 4 automatai, 1 šautuvas, 4 pistoletai, 3 granatos, 100 šovinių ir banditų dokumentai.

Operacija baigta 50 09 12d., 18.30.

Banditų grupė turėjo užmačias užpulti Šilininkų kolchozą, kuriame užmušti kolchozo pirmininką ir nuginkluoti ginkluotą kolchozo apsaugą.

Likviduojant banditus pasižymėjo: partinio biuro sekr. Itn. Jepovas, 3 šk eiliniai: Nikulinas J.N., Buzakovas P.J., Semikovas R.G., 8 šk eilinis Krotko J.G., j.serž. Širiajevas B.N. ir ryšių kuopos serž. Jeršovas J.A.

Papildant 50 09 12d. OS NR.00255

Patikslinus nustatyta, kad 50 09 11d. 4 ŠK RPG rajone, /3030/14 km į V nuo Kalvarijos, tarp trijų nukautų banditų pažintas Tauro apyg. Vytauto rinktinės Gedimino tėvonijos vado adjutantas, slapyv. Gintautas ir banditų būrio vadas, slapyv. Vytenis.

/.../

Už MGB VK 4 ŠD vadą
pulkininkas (pas.) Klimov 
Už divizijos štabo viršininką 
Papulkininkis (pas.) Feinštein

/Buv.LTSR VSKA. F.3. B.41/92. L.89. (originalas- rusų k.)

11. Plk. Počkajaus raštas gen.mjr. Vetrovui apie
nepasisekusią karinę operaciją 1950 09 25

N r .3/2/3230
1950m. rugsėjo 25d.
Visiškai slapiai
SSRS MGB VK 4 šaulių divizijos vadui
generolui-majorui
draugui Vetrovui
Vilnius

1950m. rugpjūčio 19-ą Lazdijų raj. skyriui gavus tikslius agentūrinius duomenis, Teizeninkų miške 34 ŠP 2 ŠB 70 žmonių pajėgomis buvo vykdoma čekistinė-karinė operacija, norint likviduoti Dainavos apygardos, Šarūno rinktinės Mindaugo tėvonijos grupę banditų.

Ieškant gaujos, kariuomenės užtvara šiauriniame šio miško pakraštyje pastebėjo 6 banditus, kurie bandė prasiveržti iš miško.

Užtvaros ugnimi vienas banditas buvo sužeistas, bet kiti sugebėjo sužeistąjį paimti, ir jie dingo miško gilumoje.

Su tarnybiniu šunimi pėdsakai buvo aptikti, ir banditai vėl pavyti. Susišaudyme banditas, kuris buvo sužeistas pirmo susišaudymo metu, buvo nukautas, o kiti banditai vėl atsiplėšė ir dingo.

19 vai. į operacijos vietą atvyko papildoma 34 šp 1 šb kareivių grupė. Tokiu būdu sustiprinę užtvaras ir šukavimo grupę, mišką šukavo iš naujo. Apie 20 vai. buvo aptiktas dar vienas banditas ir nukautas.

Sutemus banditų paieškos buvo nutrauktos ir iš naujo pradėtos tik prašvitus rugpjūčio 20-ą, tačiau teigiamų rezultatų negauta. 4 banditai nenubausti dingo.

Pagal Kauno sr. MGB Valdybos viršininko pranešimą tokį 4 banditų pasitraukimą nuo 34 šp smūgio galima paaiškinti šiomis priežastimis:

1.    Gaujos likvidavimo operacija prasidėjo pavėluotai, nes į operacijos vietą laiku neatvyko kariuomenė;

2.    Užtvaros buvo išdėstytos netinkamai, todėl banditų buvo greitai išaiškintos, ir tai padėjo banditams išeiti tarp užtvarų;

3.    Susitikus su gauja, kariuomenė veikė neryžtingai, dukart banditams leido atitrūkti nuo persekiojimo.

Pranešdamas tai, prašau ištirti 4 banditų paleidimo taktą ir kaltininkus nubausti.

Lietuvos SSR MGB 2-N Valdybos Viršininkas
pulkininkas (pas.) Počkaj

/Buv.LTSR VSKA. F.3. B.41/92. L.132. (originalas- rusų k.)/

12. 353 šaulių pulko tarnybos karių sąskrydžio, įvykusio 
1950 09 07 protokolo kopija LTSR VS Ministrui 
gen.mjr. Kapralovui

SSRS MGB
4
Vidaus kariuomenės
Šaulių divizija 
opertyvinė dalis 
1950m. rugsėjo 28d.
Nr.1/00368
Vilnius k/d Nr.3198 
Visiškai slaptai 
Egz. Nr.1
Lietuvos TSR Valstybės Saugumo
Ministrui generolui-majorui 
draugui Kapralovui

-čia-

Pateikiu 353 šaulių pulko tarnybos meistrų sąskrydžio, įvykusio pulko štabe 50 09 07 dieną protokolo nuorašą.

Kartu pranešu, kad šio sąskrydžio medžiaga, taip pat divizijos meistrų pasitarimo, įvykusio 50 09 23 dieną, medžiaga bus apibendrintos ir su nurodymais nusiųstos į dalis, kad ten su ja būtų supažindinti visi kariai.

Priedas: 5 lapų tekstas

MGB VK 4 ŠP l.e. vado pareigas
pulkininkas (pas.) Klimov
L.e. divizijos štabo viršininko
pareigas pplk.(pas.) Feinštein
Nuorašas
Visiškai slaptai
Egz.Nr.

MGB VK 353 šaulių pulko tarnybų pirmūnų sąskrydžio 1950m. rugsėjo 7 dieną

Protokolas Nr.1

Tarnybos pirmūnų sąskrydžio darbo tvarka:

Pulko štabo viršininko pavad. kpt. drg. Silionovo pranešimas: "Apie priemones, kaip išvengti nenubaustų banditų pasitraukimų ir kaip sustiprinti dalies operatyvinę-kovinę veiklą".

Dalyvavo:

Iš dalies vadovybės ir štabo- pulko vadas pplk. Baranovas, pulko štabo viršinin. mjr. Buranas, štabo viršin. pavad. kpt. Silionovas, l.e. pulko štabo viršin. karinio pasiruošimo pavad. pareigas kpt. Striominas, pulko komjaunimo biuro sekretorius Itn. Kucenka ir kt.

Iš padalinių- dalyvavo 42 tarnybos meistrai.

Trumpas tarnybos meistrų kalbų turinys

4 ŠK 3 būrio eilinis Lešakovas

Mūsų veikimo bare Miškinio gauja yra didžiausia ir labiausiai teroristinė. Gauja keliaudama turi savo būdingus veiksmus, taip pat taktinius būdus savo veiksmų maskavimui.

Dieną gauja dažniausiai pralaukia smulkiuose krūmuose prie viensėdžių, naktį ateina į viensėdžius, turėdama, kaip paprastai, sargybą iš vietinių gyventojų. Dieną gaują apie kariuomenės pasirodymą perspėja paaugliai, kurie pievose šalia viensėdžių gano gyvulius. Keliauja gauja tik naktį, kelių dažniausiai nekerta. Kirsdami kelius, maskuotei naudoja lentas, kuriomis pereina kelią, po to jas nuima ir paslepia. Daugiausia mūsų būriai banditų randa bunkeriuose. Bunkeriai įrengiami gyvenamuose namuose. Norėdami, kad smeigtu nebūtų galima rasti bunkerio, kloja linus, kurie, smeigtui smingant, smarkiai spyruokliuoja, ir susidaro įspūdis, kad yra kieta žemė. Uždarius bunkerio dangtį, šeiimininkas grindis aplieja vandeniu ir pabarsto smėliu, o po to smėlį sušluoja, ir bunkerio angą sunku surasti. Į šį maskuotės būdą, ieškant bunkerių, visuomet reikia atkreipti dėmesį. Mūsų būrys, veikdamas RPG be operatyvinių duomenų rado bunkerį ir sunaikino 4 banditus vien todėl, kad kai būrys įėjo į namą, šeimininkė šlavė aslą. Žinodamas minėtą gudrybę, būrys pradėjo ieškoti bunkerio, kurį surado ir kuriame buvo sunaikinti banditai.

ČVG- tai pats geriausias būrys, bet naudos iš ČVG bus mažai, jei keliaujama bus dieną. Reikia keliauti tik naktį, dieną ilsėtis vienkiemiuose, kuriuos nurodys operatyviniai viršininkai, ilsėtis pas tokį šeimininką, kuris apie kariuomenės buvimą niekam neprasitars. Ilsėdamasi ČVG turi slaptą stebėjimo punktą, iš kurio visa, kas pastebėta, turi būti pranešta būrio vyresniajam. ČVG visada seksis, jei kariuomenė absoliučiai maskuosis, ir bus išlaikoma paslaptis.

8 ŠK tarnybinių šunų instruktorius eilinis Aržanskojus

Mūsų dalinys daugiausia veikia Agurkiškių kaimo apylinkėse, kuris yra supamas miškų. Agurkiškės yra pagrindinė banditų bazė. Minėtoje vietovėje būriai keletą kartų susidūrė su banditais, ir jie pasitraukdavo nenubausti. Banditų pasitraukimą reikia paaiškinti tuo, kad kariai nemoka operatyviniame darbe dirbti su šunimi, užmindo pėdsakus, arba, persekiojant banditus, šuns instruktoriaus niekas iš kareivių nedengia. Šuns instruktorius dažnai nerimtai dirba su šunimi. Tarnybinių šunų instruktorius Poleščiukas iš 8 ŠK, susitikęs su banditais, pasimetė, paleido pavadį, šuniui sulaikyti komandos nedavė, todėl šuo nubėgo bandito pėdsakais, miške bėgiojo 30-40 min., bet bandito nepagavo, o banditas buvo be ginklo.

Neretai banditai, norėdami išvengti persekiojimo ir sekimo pėdomis, batų padus išsitepa benzinu ar žibalu. Nuo tarnybinių šunų parengimo priklauso tarnybinių būrių sėkmė. Dalinių vadai tam neskiria dėmesio, todėl tarnybinių šunų instruktoriai tarnybinius šunis apmoko be jokios kontrolės.

Miške, kaip parodė praktika, geriausias tarnybos būdas-sekretas naktį. 6-7 žmonių su šunimi sekretus reikia įkurti banditų keliavimo vietose. Pastaruoju metu banditai keliais bijo eiti ir keliauja anksti ryte mišku, todėl reikia praktikuoti sekretus miške su tarnybiniu šunimi. Apytikriai reikia veikti taip:

Eina vienas banditas, tarnyba jį pastebėjo, nereikia šaudyti kliudant, banditą reikia praleisti, o po 2-3 min. sekti pėdomis su tarnybiniu šunimi ir taip elgiantis galima nueiti iki bunkerio ar stovyklos ir galima nukauti ne vieną, o 4-

5    banditus.

To pas mus nepraktikuoja, bijodami, kad šuo neaptiks pėdsako, ir tada bus laikoma, kad operacija sužlugo. Kad nebūtų bijoma, šunis reikia išmokyti ir tvirtai žinoti, kad sprendimas teisingas.

6    ŠK vadas Lomakinas

K.Rūdos rajone veikia 3 gaujos. Aš priskirtas ČVG grupės prie Kovo gaujos. Aš gaujos veikimo dar gerai neišstudijavau, bet nusprendžiau, kad gauja veikia labai atsargiai, jai padeda ryšininkai ir rėmėjai. Manau, kad likviduoti pavyks tada, kai mes ČVG sugebėsime savo veiksmais pergudrauti banditus.

Pirmiausia aš dabar susipažįstu su banditų rėmėjais, to pat mokau ir savo pavaldinius. Aš nuo to pradėjau todėl, kad Kovo gauja daugiausia veikia miško masyve, kuriame nedaug viensėdžių, ir todėl sužinoti apie banditų ryšius, juos išstudijuoti yra lengva. Žinodamas banditų rėmėjus, aš galiu teisingai organizuoti tarnybą, laiku aptikti banditus.

Neseniai buvau sekrete prie vienos sodybos, ir jį jau pirmą parą aptiko šeimininkas. Aš nutariau tariamai melagingai atsitraukti su dalimi sekreto karių, o dalį sekreto palikti, vadovaujant serž. Sotnikovui. Kai aš pasitraukiau iš sekreto ir po valandėlės, apėjęs mišku, atsidūriau prie sodybos iš kitos pusės, aptikau prie vienkiemio, prie kurio aš buvau sekrete, du einančius banditus. Sumaniai veikiant, banditai buvo likviduoti.

Buvo nustatyta, kad namų šeimininkas, aptikęs kariuomenę, apie tai banditams pranešė, atidarydamas daržinės duris.

Vadinasi, operatyviniame darbe reikia naudoti nešabloniškus metodus, įvairiausias karines-čekistines gudrybes.

Miškuose banditai dažnai suseka mūsų kariuomenę pagal pėdas smėlėtame kelyje. Reikia keliais nevaikščioti ir jų nepereiti. Reikia eiti pakele, kuri visada apaugusi žole.

Pereiti kelią reikia naudojant įvairius daiktus (medžius ir pan.).

5 ŠK eilinis Rasochackijus

Kad sektųsi darbe, reikia visada žinoti teigiamas ir neigiamas kareivių ir seržantų puses. Pavyzdžiui, į sekretą negalima siųsti kosinčių kareivių, o pas mus prieš siunčiant į operatyvinį darbą, kareivių dažniausiai neapklausinėja, todėl būdamas sekrete kosintis jį išduoda. Banditų padėjėjai ir banditai mūsų būrius aptinka pagal aprangą. Reikia praktikuoti, veikiant tarnybiniams būriams, jo dalyvius perrengti civiliais drabužiais arba Sovietinės armijos karių uniforma ir t.t.

Aš manau, kad dabar, vykstant 1926m. gimusių karių demobilizacijai, reikia pagreitinti patirties perdavimą jauniems kareiviams. Seniai tarnaujantys seržantai ir kareiviai, būdami operatyviniame darbe, turi kalbėti su jaunais kariais, perduoti jiems ilgametę patirtį dirbant veikiančiuose būriuose, susipažįstant su vietove, banditų pagalbininkų baze ir t.t. Aš pasižadu visą savo kovos su banditizmu patirtį perduoti jauniems kareiviams.

4 ŠK vadas Itn.Kaluginas

Mūsų dalinys aptarnauja Kalvarijos raj., jame daugiausia veikia kadriniai banditai, mūsų dar nepribaigti. Banditai su mūsų veikiančių būrių veiksmais susipažino, todėl dažnai juos atpažįsta, o mes dirbame dar senais metodais.

Pavyzdžiui: į operatyvinį darbą, į operaciją naktį važiuojama mašinomis, dargi į tokią veiklos rūšį kaip sekretas vykstama taip pat mašinomis.

Reikia praktikuoti į operatyvinį darbą keliauti pėsčiomis, ypatingai į tokias veikiančio būrio veiklos rūšis, kaip sekretas ir pasalos.

Banditai, slėpdamiesi pelkėse, statosi žemas, nedideles palapines ant polių. Jei palapinės yra netoli nuo kranto, banditai į jas nuo kranto neina, o priplaukia prie jų valtimis iš priešingos pusės. Tokią gudrybę jie naudoja todėl, kad nebūtų pėdsakų nuo kranto pusės.

Operatyvinis darbas šiuo metu didelėmis grupėmis nėra sėkmingas, atvirkščiai, jos greitai aptinkamos, o banditai pasitraukia nerasti.

Į operatyvinį darbą tikslingiausia pasiųsti 10-12 žmonių ČVG karinę grupę, o į sekretą- 6-7 žmones, būtinai su tarnybiniu šunimi.

6 ŠK tarnybinių šunų instruktorius Tichonovas

Veikiančio tarnybinio būrio sėkmė didele dalimi priklauso nuo to, kaip kariai moka bendrauti su tarnybinių šunų instruktoriumi. Kartu instruktorius turi būti pats ir jo šuo gerai pasiruošę.

Aš esu kelis sykius sulaikęs. Mano šuo visada gerai dirba. Aš reguliariai su juo dirbu ir treniruojuosi. Nepaisant to, aš savo darbu nesu visiškai patenkintas. Karininkai tarnybos metu mažai dėmesio skiria tarnybinių šunų instruktoriui, dažniausiai banditų tenka ieškoti tik tiesiogiai juos sutikus. Tarnybinių šunų nenaudoja išankstiniam užblokuotų namų apžiūrėjimui arba ieškant banditų miške, labiausiai pavojingose vietose, kur gali būti bunkeriai ar palapinės. Karininkai mano, kad tarnybinis šuo gali dirbti tada, kai pamato banditus, tuo pačiu neįvertindami tarnybinių šunų vaidmens. Su karininkais reikia vykdyti specialius užsiėmimus, norint parodyti, kaip dirbama su šunimi veikiančiame būryje.

4 ŠK viršila Dorovcevas

Pastaruoju metu banditai slepiasi vietose, kuriose tarnybiniai būriai niekada nepasirodo ir vietovės niekas neapžiūri. Tokios vietos yra smulkūs krūmai šalia didelių kelių ir geležinkelių.

Aš, būdamas veikiančiame būryje, tris kartus aptikau gulėjimo vietas- laikinas banditų stovyklas prie kelių, krūmuose. Rugpjūčio pabaigoje veikiantis būrys analogiškoje vietoje nukovė du banditus.

Tarnybiniai būriai dažniausiai keliauja gerais keliais, tai neteisinga, prie kelių banditai turi savo rėmėjų, kurie bet kurį judėjimą kontroliuoja.

Keliauti reikia ne keliais, tada tarnybiniai būriai operacijos rajone galėtų atsirasti netikėtai. Dažnai tarnybiniai būriai, norėdami atsirasti operacijos rajone, į palydovus ima liaudies gynėjus ar vietinius gyventojus. Nuo tokios praktikos reikia atsisakyti.

Kariai turi vietovę pažinti ir jokių palydovų į operatyvinį darbą neimti.

Protokolavo:    pulko ryšių kuopos vyriausias raštininkas
jaun. seržantas (pas.) Dergunov
5 ŠK raštininkas kaptenarmas 
jaun. seržantas (pas.) Suntejev

Tikra:    I skyriaus viršininkas
pplk. (pas.) Feinštein

1950m. rugsėjo 28d.

/Buv.LTSR VSKA. F.3. B.41/92. L.135-140. (originalas- rusų k.)/

13. Plk. Bobincevo ir plk. Klimovo ataskaita
gen.mjr. Kapralovui apie kariuomenės kovinę veiklą 
pagal 1950 10 24 duomenis

Lietuvos TSR Valstybės Saugumo Ministrui
generolui-majorui draugui Kapralovui
SSRS MGB VK 4 ŠD štabo operatyvinė suvestinė Nr.00303,
Vilnius, Didžioji 23, 50 10 30, 11.00, žemėlapis- 200.000-42m.
Pagal duomenis, gautus iki 50 10 24, 24.00

Kovinė kariuomenės veikla

261 šp:

50 10 28d. 7 šk RPG-25, vadovaujama būrio j.ltn. Kotovo ir operatyvinio viršininko mjr. Bogdanovo, pagal MGB Švenčionėlių raj. skyriaus operatyvinės grupės duomenis, ieškojo Skrajūno gaujos Klemeniškių miške /4030/, 22 km į Š nuo Švenčionėlių.

Pabaigus paieškas, RPG 11.30 susitelkė miško pakraštyje, ruošdamasi keliauti į dislokavimo vietą. Tuo metu RPG žmonės pastebėjo moterį, kuri išėjusi iš vienkiemio, greitai nubėgo į daržinę.

RPG vyresnysis nutarė apžiūrėti vienkiemį. Antrą kartą skyriaus vadui serž. Sokolovui ir eil. Zaicevui apžiūrint daržinę, ten buvęs banditas pastaruosius apšaudė automato ugnimi, serž. Sokolovas buvo sunkiai sužeistas į pilvą ir Švenčionėlių ligoninėje mirė. Eil. Zaicevas buvo sužeistas į kairės rankos delną.

Susišaudant su banditu, daržinė su ten esančiu banditu buvo sudeginta. Banditas buvo ginkluotas automatu ir pistoletu. Vyksta tyrimas.

/.../

SSRS MGB 4 VK ŠD vadas
pulkininkas (pas.) Babincev 
Divizijos štabo viršininkas

pulkininkas (pas.) Klimov

/Buv.LTSR VSKA. F.3. B.41/92. L.177. (originalas- rusų k.)/

B.d.

Šaltiniai

1 Buv.LTSR VSKA. F3.B.41/92 L195    

2.    Ten    pat    L189.    

3.    Ten    pat    L140.    

4.    Ten    pat    L137.   

5.    Ten    pat    L193.    

6. Ten pat L227.

7.    Ten    pat    I__216.

8.    Ten    pat    L88

 9.    Ten    pat    L69.

10.    Ten    pat    L63.

11. Ten pat L84

12. Ten pat L140.

13. Ten pat L158.

14. Ten pat 1.220.

15. Ten pat L190.

16. Ten pat L276.

17. Ten pat L379.

18. Ten pat L290-297.

19. Ten pat L286.

20. Ten pat L317.

21. Ten pat L201

22. Ten pat L218.

23. Ten pat L192

24. Ten pat L239.

25. Ten pat F3. B.41/89. Lll

26. Ten pat B.41/92 L213.

27. Ten pat B.41/89. L23-28.

28. Ten pat B.41/92 L214.

29. Ten pat L2 ir 158.

30. Ten pat L399.

31. Ten pat L201 32. Ten pat L367.

33. Ten pat L276-285.

34. Ten pat L167.

35. Ten pat L201

36. Ten pat L305.

37. Ten pat L232

38. Ten pat F3. B.40/28. T2 L23.

39. Ten pat F3. B.41/92 L276-285.

40. Ten pat L314.

41. Ten pat L324.

42. Ten pat L212

43. Ten pat B.41/89. L96.

44. Ten pat B.41/92 L232

45. Ten pat L250-258.

• Ankstesnis
• Sekantis