ŽEMAITKIEMIO APYLINKĖS VALŲ KAIMO PARTIZANAI
Elena Bisturytė-Budrienė
Kas besuskaičiuos, kiek aukų sudėta ant Tėvynės laisvės aukuro, kiek išlieta kraujo, motinų ir seserų ašarų, praleista nemigos naktų. Kiek motinoms prireikė stiprybės, valios išleisti savo brangiausius sūnus pražūčiai, mirčiai nelygioje kovoje su galingu priešu.
Ant Tėvynės aukuro sudėtos aukos ir iš Ukmergės aps. Žemaitkiemio, Lyduokių apylinkių.
Didžiosios Kovos apygardai, kuriai vadovavo Alfonsas Morkūnas-Plienas iš Juodžiūnų k., Žemaitkiemio vls., priklausė Plieno, Daktaro, Bebro, Titnago ir kiti partizanų būriai. Šie būriai veikė Žemaitkiemio, Šešuolių, Lyduokių, Pabaisko, Želvos ir kitose apylinkėse. Juose kovojo partizanai iš Žemaitkiemio, Želvos, Lyduokių apylinkių. Tarp jų geriausi padalinių vadai iš Valų k., Žemaitkiemio apylinkės: Jonas Meilus-Daktaras, Viktoras Meilus-Šturmas, Valentinas Gleiznys-Šarūnas, Stasys Morkūnas-Vanagas, Karolis Šerelis-Aviatorius.
Ypač pasižymėjo Simono Meilaus iš Valų kaimo šeima. Keturi sūnūs buvo aktyvūs kovotojai, dukra Apolonija - ryšininkė. Šeimą 1948 m. ištrėmė į Igarką, Krasnojarsko sritį.
Ignas Meilus, g.1911 m., į Plieno būrio partizanų gretas įstojo 1948 m. Jo slapyvardis Daktaras. Nuo 1948 m. gruodžio mėn. jis paskirtas Vyčio apygardos III tėvūnijos vadu, jam buvo suteiktas partizanų jaunesniojo puskarininkio laipsnis. Ignas Meilus vadovavo Daktaro partizanų būriui. 1951 m. spalio 29 d. buvo suimtas Valų miške. Okupantų Pabaltijo karinės apygardos karo Tribunolo nuteistas ir sušaudytas 1952 m. rugpjūčio 13 d. Maskvos Butyrkų kalėjime.
Viktoras Meilus, g.1915 m., nenorėdamas tarnauti okupantų kariuomenėje, 1944 m. įstojo į Plieno būrį. Jo slapyvardis Šturmas. Kartu su būrio vadu Alfonsu Morkūnu-Plienu subūrė karinę savigyną iš buvusių šaulių, plechavičiukų, juos apginklavo. Vadovavo pirmajai kuopai. Žuvo 1948 m. Berzgainių k., Žemaitkiemio apyl., kovodamas su baudėjų daliniais.
Vincas Meilus, g.1926 m., į Plieno būrio partizanų gretas įstojo 1944 m. Jo slapyvardis Myna. 1947 m. suimtas, kalėjo Irkutsko lageryje.
Jonas Meilus, g.1919 m., Sakalo būrio ryšininkas. Už paramą partizanams 1947 m. buvo suimtas. Iki 1958 m. kalėjo Norilsko, Taišeto lageriuose. Mirė 1977 m.
Apolonija Meilųtė-Bagdonienė, g.1922 m., Plieno būrio ryšininkė, aktyvi partizanų padėjėja, rėmėja. 1948 m. suimta, iki 1956 m. kalėjo Mordovijos lageriuose. Iki 1964 m. išbuvo tremtyje Krasnojarsko mieste.
Viena pirmųjų Valų kaime į partizaninę veiklą įsijungė Jono Gleiznio šeima. Jonas Gleiznys, g.1897 m., buvo aktyvus partizanų rėmėjas, kovotojas. 1949 m. kartu su kitais partizanais buvo suimtas Valų miške. Kalėjo iki 1955 m. Intos lageryje, Komijoje.
Sūnus Valentinas Gleiznys, g.1925 m., vengdamas tarnauti okupantų kariuomenėje, pasitraukė į pogrindį. Iš pradžių slapstėsi savo namuose, paskui, Valų kaimo apylinkėse susibūrus partizanų būriui, įstojo į Plieno būrio partizanų gretas. Slapyvardis Šarūnas. Aktyviai dalyvavo pasipriešinimo kovoje, buvo būrio vado pavaduotojas, padalinio vadas. Žuvo mūšyje 1948 m. Nuotekų k., Lyduokių apyl.
Dukros Elena ir Alfonsa Gleiznytės, g.1932 m., buvo Plieno būrio partizanų ryšininkės.
Šerelių šeima iš Valų k. taip pat aktyviai dalyvavo rezistencinėje kovoje. Karolis Šerelis, g.1910 m., buvęs Nepriklausomos Lietuvos jaunesnysis karininkas, 1944 m. įstojo į Bebro partizanų būrį, slapyvardžiu Aviatorius. Paskui kovojo Daktaro būryje, buvo Didžiosios Kovos apygardos I bataliono pirmos kuopos būrio vadas. Žuvo Žemaitkiemio miestelio bunkeryje 1950 m. kovo 17 d.
Marytė Šerelienė-Garnienė-Šermukšnėlė, g.1916 m., Plieno būrio partizanė. Į būrį įstojo 1947 m. 1949 m. per apsupimą Valų miške, kuriame slapstėsi partizanai, buvo paimta į nelaisvę. Iki 1955 m. kalėjo Vorkutos lageryje. Mirė 1997 m.
Sėjūnų šeima iš Valų kaimo pradėjo dalyvauti rezistencinėje veikloje nuo 1947 m. Iki 1948 m. slėpė savo namų bunkeryje Plieno būrio partiza-nus, buvo aktyvūs rėmėjai. Du sūnūs - Jonas ir Bronius - kovojo partizanų gretose. 1948 m. šeima buvo ištremta į Sibirą.
Bronius Sėjūnas, g.1928 m., nuo 1947 m. bendradarbiavo su Plieno būrio partizanais. 1948 m. įstojo į Plieno būrį, slapyvardis Pavasaris. 1949 m. gegužės 11d. žuvo mūšyje Valų miške.
Jonas Sėjūnas, g.1929 m., kartu su broliu Broniumi nuo 1947 m. pradėjo bendradarbiauti su Plieno būrio partizanais. Slėpė juos savo namuose įrengtame bunkeryje, palaikė ryšį su kitais partizanais. 1949 m. įstojo į Daktaro būrio partizanų gretas, slapyvardis Kerštas. 1950 m. žuvo - nušautas Rudžių kaime.
Alfonso Bisturio šeima iš Valų kaimo nuo 1947 m. įsitraukė į rezistencinę veiklą. Slėpė savo namuose saugumo persekiojamą giminaitį Albertą Šerelį iš Juknonių k. Lyduokių apyl. (vėliau jis įstojo į Plieno būrį), taip pat ilgą laiką slėpė aktyvaus kovotojo Jono Gleiznio šeimą, pabėgusią iš savo namų nuo represijų. 1948 m. netoli namų įrengtame bunkeryje slėpė Plieno būrio partizanus. Apsėmus bunkerį ir partizanams persikrausčius į netoliese Valų miške įrengtą bunkerį, Bisturio šeima juos rėmė, aprūpindavo maistu. Dukros Janina, Stefanija ir Elena siuvo partizanams drabužius, skalbė maskuojamuosius apsiaustus, padėjo palaikyti ryšius su kitais partizanais. Už aktyvią antitarybinę veiklą šeima 1951 m. buvo ištremta į Tomsko sritį, Tugano r., Kanino k.
Sūnus Bronius Bisturys, g.1929 m., nuo 1947 m. aktyviai dalyvavo partizaninėje veikloje. Iš pradžių kaip ryšininkas palaikė ryšius su Plieno būrio partizanais, padėjo jiems, o 1949 m. įstojo į Daktaro būrį. Slapyvardis Girėnas. 1950 m. kovo 17 d. žuvo: buvo nušautas kartu su Karoliu Šereliu bunkeryje Žemaitkiemyje.
Morkūnų šeima iš Valų k. irgi dalyvavo rezistencinėje kovoje.
Vaclovas Morkūnas, g.1922 m., nuo 1947 m. Plieno būrio partizanas, slapyvardžiu Žentas. 1948 m. žuvo.
Stasys Morkūnas, g.1925 m., kartu su broliu Vaclovu 1947 m. įstojo į Plieno būrį. Slapyvardis Vanagas. Buvo padalinio vadas. 1949 m. gegužės 11d. žuvo mūšyje Valų miške.
Felikso ir Emilijos Laskų šeima nuo 1946-1951 m. pastoviai rėmė ir globojo partizanus. Savo sodyboje leido įrengti slėptuvę-bunkerį. Iš pradžių slėptuvė buvo tvarte, po mėšlu, vėliau partizanai įsirengė slėptuvę po gyvenamuoju namu, čia gyveno Plieno būrio partizanai, čia vykdavo ir susirinkimai. Balninkų mokytojas Juozas Šibaila-Diedukas turėjo rašomąją mašinėlę, kuria spausdino atsišaukimus, leido pogrindinį laikraštėlį.
1950 m. sausį suimtas partizanas Buričinskas iš Berzgainių k. kankinamas pasakė, kad slėpėsi Laskų klojime, bet apie bunkerį neprasitarė ir draugų neišdavė. 1950 m. sausio 26 d. Feliksą Laską suėmė, nuteisė 10-iai metų. Kalėjo Mordovijos lageriuose.
1951 m. spalio 23 d. tremiant Laskų šeimą sūnus Feliksas, g.1930 m., iššoko iš sunkvežimio ir pabėgo pas partizanus. Kovojo Daktaro būryje, žuvo 1952 m. Valų kaime. 1952 m. pavasarį žuvo Emilija Laskienė ir dukrą Albiną Laskaitę ištrėmė į Kanino k., Tugano r., Tomsko sr.
Tuščiuose Laskų namuose buvo nutarta atidaryti kaimo klubą-skaityklą. Vykdant remonto darbus, aptikta slėptuvė-bunkeris. Tuomet darbai buvo nutraukti ir namas paliktas ramybėje.
Petro Ališausko šeima iš Valų kaimo rėmė ir padėjo partizanams. Pas juos namuose buvo įrengtas bunkeris, kuriame slėpėsi Plieno būrio partizanai. Pas juos dažnai slapstėsi ir būrio vadas Plienas.
1951 m. Ališausko šeima buvo ištremta į Tomsko sr., Tugano r. Pats Petras Ališauskas buvo suimtas, nuteistas, kalėjo įvairiuose Sibiro lageriuose.
Sūnus Petras Ališauskas, g.1929 m., nuo 1948 m. pradėjo aktyviai veikti kaip partizanų ryšininkas, daug prisidėjo aprūpinant partizanus maistu, ginklais ir drabužiais. Už antitarybinę veiklą 1949 m. suimtas, iki 1955 m. kalėjo Steplago kalėjime, Kazachijoje. Mirė 1991 m.
Duktė Elena Ališauskaitė-Ruskonienė, g.1924 m., aktyvi ryšininkė, Plieno būrio pagalbininkė, rėmėja. 1949 m. suimta. Kalėjo Mordovijos lageriuose.
Vincas Ruskonis, g.1926 m., iš Valų kaimo nuo 1945 m. Plieno būrio partizanas. Slapyvardis Tankas. 1947 m. suimtas, kalėjo įvairiuose Sibiro lageriuose. Mirė 1999 m.
Petras Sinevičius, g.1929 m., iš Valų kaimo. Nuo 1948 m. pradėjo dalyvauti Plieno būrio partizanų veikloje. Kaip ryšininkas padėjėjas 1949 m. buvo suimtas ir nuteistas. Kalėjo Sibiro lageriuose.
Adomo Morkūno šeima iš Birželių k., Žemaitkiemio apyl. aktyviai dalyvavo kovoje su okupantais. Visi keturi sūnūs - Kazys, Juozas, Bronius irAlfonsas - kovojo partizanų gretose. Dukra Vanda, g.1920 m., buvo Plieno būrio partizanų ryšininkė. Už antitarybinę veiklą suimta, kalėjo. Pats Adomas Morkūnas 1945 m. okupantų buvo žiauriai nužudytas savo namuose.
Juozas Morkūnas, g.1918 m., nuo 1945 m. kovojo Plieno būryje. Slapyvardis Klajūnas, buvo Plieno adjutantas. 1951 m. Valų miške suimtas, kalėjo MGB vidaus kalėjime. 1952 m. rugpjūčio 13 d. sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime kartu su Ignu Meilu iš Valų kaimo.
Kazys Morkūnas, g.1923 m., nuo 1945 m. kovojo Plieno būryje. Slapyvardis Gluosnis. Žuvo 1950 m. Berzgainių k.
Bronius Morkūnas, g.1925 m., nuo 1945 m. kovojo Plieno būryje. Slapyvardis Kirka. Žuvo 1947 m.
Alfonsas Morkūnas, g.1930 m., kovojo Plieno būryje. Slapyvardis Diemedis. Nužudytas 1949 m.
Pranė Svenciskaitė, g.1927 m., iš Birželių k. Nuo 1948 m. pradėjo dalyvauti partizaninėje kovoje Plieno būryje. Slapyvardis Dilgėlė. 1949 m. gegužės 11d. kartu su kitais partizanais žuvo Valų miške. Paskutinį šūvį paskyrė sau. Jos šeima 1948 m. buvo ištremta į Sibirą.
Kartu su kitais partizanais iš Žemaitkiemio apylinkių kovojo Albertas Serelis, g.1929 m. Juknonių k., Lyduokių apyl. Rezistencinę veiklą pradėjo 1947 m. Plieno būryje. Slapyvardis Žygūnas. 1949 m. gegužės 11 d. per kautynes Valų miške buvo suimtas, kalėjo įvairiuose Sibiro lageriuose. Miręs. Šeima 1951 m. ištremta į Tomsko sr., Tugano r.
Žinios surinktos iš LYA bylųNr.6/6-1816, Nr.6/6-32127 ir asmeninių prisiminimų.
