ZANAVYKUOS NARSUOLIAI
Kęstutis Balčiūnas
Partizaninis judėjimas vyko ir šiaurės vakarų Zanavykijoje. Štai keleto partizanų iš Kidulių valsčiaus likimai.
Tauro apygardos Žalgirio rinktinėje nuo 1945 m. partizanų gretose kovojo mano bendramokslis Šiaudinės mokykloje Vytautas Čelkys iš Kidulių vls. Sutkų k. Tai buvo bebaimis, Lietuvą mylintis partizanas, dažnai savo sumanumu ir drąsa rodė pavyzdį kitiems ir sėkmingai pasprukdavo nuo persekiojančių čekistų. Jis tapo pasalos auka: Kidulių vls. Žilių k. netoli Pipiro sodybos, einant lieptu per Jotijos upę, partizaną pakirto čekistų kulkos.
Urbonas Dailidė gimė 1921 m. Kidulių vls. Pervazninkų k., mokėsi ir dirbo Jurbarko gimnazijoje. Partizanauti pradėjo 1946 m. lapkričio 9 d. Žalgirio rinktinėje. Buvo VGPŠ žvalgybos organizatoriumi, poskyrio viršininku. Už žygį į Žemaitiją 1948 m. gruodžio 19 -1949 m. kovo 15 d. apdovanotas II laipsnio Laisvės kovos kryžiumi. 1950 m. sausio 30 d. jam suteikiamas viršilos laipsnis, o 1951 m. vasario 16 d. - jaunesniojo leitenanto (po mirties). Jis su bendražygiais lydėjo Juozą Lukšą-Daumantą iki sienos, šiam einant į Vakarus. U.Dailidė žuvo 1951 m. vasario 15 d. (Anelės Butkevičiūtės-Narvičienės duomenimis, vasario 16 d.) Jaunionių k. Alytaus aps. išduotas šeimininko, pas kurį buvo bunkeris, dukters. Tai buvo narsus, sumanus, Tėvynę mylintis partizanas.
Pasak Antaninos Balčiūnienės, labai narsus buvęs partizanas Jakas, gyvenęs Šakių aps. Kidulių vls. Karališkių k. Apsirengęs rusiška uniforma, laukdavo krūmuose rusų kareivių. Šiems pasirodžius, išlįsdavo iš slėptuvės, išeidavo į kelią ir stabdydavo kareivių mašiną. Šiai sumažinus greitį, Jakas mesdavo į jos kėbulą granatą, o pats pasitraukdavo. Jis žuvo 1947 m. Paskutinį kartą aplankius šeimą - žmoną Oną Kriščiūnaitę-Jakienę ir du sūnus, kurių vyresniajam tebuvo penkeri metai - tarsi nujausdamas žūtį, pasakė: "Onele, gal daugiau nepasimatysim". Pabučiavo vaikus ir išnyko naktyje. Apie tai pasakojo jo sūnus Benediktas Jakas, dabar gyvenąs Šakiuose. Partizano šeima buvo ištremta į Krasnojarsko kr. Mansko r. Bolšoj Ungut kaimą.
Antanas Jasaitis, Lietuvos savanorio, Nepriklausomybės kovų dalyvio, Vyčio kryžiaus kavalieriaus Vinco Jasaičio sūnus, gimė 1928 m. Gelgaudiškio vls. Papiškių k. (dabar Kidulių apylinkė). Mokėsi Šiaudinės pradžios mokykloje, Jurbarko gimnazijoje. Dirbo Lekėčių urėdijoje, Griškabūdžio įstaigose. Nusprendęs, kad "kito kelio nėra, kaip ginti Tėvynę", išėjo į mišką. 1947 m. liepos 2 d. jis pradėjo partizano kelią. Neilgai teko jam valgyti partizano duoną. 1947 m. prie Slavikų pas ūkininką nakvojo rusai, kurie užėjus partizanams, atsišaudydami per langą nukovė Antaną Jasaitį, o kitą partizaną sužeidė. Buvo pamestas Šiaudinėje prie stribyno, o vėliau užkastas Šiaudinės evangelikų kapinėse.
Antanas Kaunas gimė 1919 m. Kidulių vls. Bunikių k. Baigė Šakių gimnaziją. Mokėsi Kauno veterinarijos akademijoje. 1941 m., prasidėjus karui, dalyvavo sukilime prieš bolševikus Kaune. Po karo partizanavo Kidulių apylinkėse ir Žemaitijoje. Žuvimo vieta ir data nežinoma.
Jonas Kasparaitis gimė 1926 m. Šakių vls. Endrikių k. ūkininkų Jono ir Kunigundos Kasparaičių šeimoje. Augo du sūnūs. Jonas buvo vyresnis. Baigė Šunkarių mokykloje šešis skyrius. Vokiečių buvo išvarytas apkasų kasti. Po karo Jonas Kasparaitis grįžo namo. Tėvų ūkį norėjo užvaldyti kaimynė ir įskundė jį Šakių saugumui. MGB išsišaukė jį, sudaužė ir manydami, kad negyvas, išmetė į Šakių daboklės kiemą. Paryčiais, apipiltas šaltu vandeniu, jis atsigavo ir pabėgo, nusprendęs gyvas nepasiduoti okupantams. Pradėjo sunkų ir pavojingą partizano Viesulo kelią. Ryšininko išduotas, 1949 m. gruodžio mėn. su draugu žuvo Pašešupio miške Rytprūsiuose.
Juozas Klimaitis gimė 1927 m. Lukšių vls. Kumpupių k. 1947 m. vežant šeimą į Sibirą, jis pabėgo ir įstojo į partizanų eiles. Apie jo žūtį 1949 m. Kidulių apylinkėse giminėms pranešė viena moteris, o tikslesnių žinių apie žuvimo vietą ir aplinkybes nėra.
Edvardas Kubilius gimė 1907 m. Žuvo bunkeryje 1949 m. Rytprūsiuose. Gyvas čekistams nepasidavė. Buvo pamestas prie Šiaudinės MGB būstinės. Spėjama, kad užkastas netoli stribų būstinės Šiaudinėje.
Jonas Liukaitis, g.1915 ra., gyveno Kidulių vls. Šilininkų k. Bolševikų karo metu buvo suimtas. Pasibaigus karui, grįžo suvargęs, išbadėjęs iš Komijos lagerių! Kartu su juo grįžo Naikus, Stankus iš Kriaušaičių k. bei Bronius Navickas iš Gelgaudiškio. Jonas Liukaitis mokėsi Šilininkų pradžios mokykloje. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje Seredžiuje. Tėvai turėjo 7 ha žemės. Buvo didelis Lietuvos patriotas. Turėjo dvi seseris ir brolį. Jis žuvo Aukštosios Plynios miške 1948 m., ilgai priešinęsis apsupusiems čekistams ir nepasiduodamas gyvas. Stribas Pauliukaitis narsų partizaną pakasė Šiaudinės evangelikų kapinėse.
Feliksas Mačiulaitis, g.1924 m., gyveno Šakių aps. Griškabūdžio vls. Smilgių k. Mokėsi Griškabūdžio mokykloje. Jo tėvai buvo ūkininkai. 1940 m. rusai pradėjo niokoti Lietuvą, tremti į Sibirą kaimynus, gimines, pažįstamus. Feliksas suprato, kad be kovos laisvės nesugrąžinsime. Antrą kartą rusams užėmus Lietuvą, jis prievarta buvo paimtas į kariuomenę, bet netrukus pabėgo ir su bendraminčiais patraukė į partizanų gretas. Buvo pastebėtas MGB agentų ir jo slėptuvė apsupta. Šios kovos metu buvo sužeistas. Mirė 1946 m. rudenį. Po jo žūties, į partizanų gretas įsijungė jo sesuo ir brolis.
Vytautas Mickaitis, g.1925 m., gyveno Jurbarke. Mokėsi Jurbarko gimnazijos 8 klasėje. 1945 m., nešant pogrindinį laikraštį "Laisvės varpas", netoli Kidulių Švarcgirio miške jį sustabdė enkavedistai ir vedė į Kidulius. Parke jam pavyko pabėgti. Kareiviai į jį šaudė, bet nepataikė, tačiau plaukiant per Kidulių ežerėlį, nušovė pro šalį ėjęs stribas Mykolas Benesevičius. Kur pakastas, neaišku.
Stasys Milius gimė 1909 m Kidulių vls. Judrių k. Šeimoje augo 4 berniukai ir 4 mergaitės. Stasys buvo siuvėjas, baigęs Kauno amatų mokyklą. Šiaudinės miestelyje jis išmokė daug gerų siuvėjų. Kidulių vls. buvo jaunalietuvių vadas. Labai mylėjo Lietuvą ir jai aukojo visas jėgas ir gyvenimą. 1941 m. dalyvavo sukilime, išvejant bolševikus iš Lietuvos. Partizanauti pradėjo 1945 m., pasižymėdamas savo drąsa ir ištvermingumu. Žuvo 1947 m. Aukštosios Plynios miške prie bunkerio. Mūšyje partizanai ilgai gynėsi, nepasiduodami čekistams. Matydami, kad pro apsuptį neprasiverš ir trūksta šovinių, S.Milius su kitais vyrais susisprogdino. Apie savaitę išniekinti kūnai gulėjo pamesti prie Šiaudinės stribyno. Užkasti Šiaudinėje liuteronų-evangelikų kapinėse. Dabar toje vietoje Romo Endriu-
□ Juozas Klimaitis (1927-1948)
□ Antanas Jasaitis (1928-1947)
□ Vytautas Mickaitis (1925-1945)
□ Stasys Milius (1909-1947)
□ Pranas Miliūnas (1915-1948)
□ Jurgis Miliūnas (1921-1946)
□ Viktoras Ulinskas (1923-1945)
□ Urbonas Dailidė (1921-1951)
kaičio rūpesčiu pastatytas paminklas Kidulių vls. partizanams.
Jurgis Miliūnas gimė 1921 m. Šakių aps. Kidulių vls. Sutkų k. Baigė Jurbarko gimnazijos tris klases. Dirbo tėvų ūkyje. 1944 m. vasarą kartu su broliais Jonu, Juozu ir Pranu, artėjant rusams, pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje juos rusai sugavo ir uždarė į filtravimo lagerį. Jurgis su Pranu pabėgo ir slapstydamiesi grįžo į Lietuvą. Čia įstojo į partizanų gretas ir kovojo Kidulių apylinkėse bei Žemaitijoje. 1946 m. Jurgis Rotulių k. netoli Jurbarko, persikėlus per Nemuną, lipdamas iš valties, užkliudė šautuvą. Kulka nusinešė Jurgio gyvybę. Prano paprašyti Rotulių kaimo gyventojai slapta padarė karstą ir naktį palaidojo arimų pakraštyje. Laidoję žmonės parodė vietą, kur užkastas Jurgis Miliūnas jo giminėms ir, prasidėjus atgimimui, jis buvo perlaidotas Kiduliuose, greta bendražygių.
Pranas Miliūnas-Putinas, Jurgio brolis, gimė 1915 m. Kidulių vls. Sutkų k. Baigė žemės ūkio mokyklą. Vokiečių okupacijos metais gyveno Kaune, kur baigė gimnaziją ir įstojo į Žemės ūkio akademiją. Nuo artėjančių bolševikų 1944 m. vasarą su broliu pasitraukė į Vokietiją, pateko į rusų lagerį. Iš jo pabėgus, pradėjo partizano kelią. Kovojo šiaurinėje Šakių aps. dalyje, Žemaitijoje. Žuvo 1948 m. Balkojų miške mūšyje su čekistais. Lavoną atvežė į Šiaudinę ir ilgai laikė pamestą prie žydų sinagogos. Užkastas senųjų kaimelio kapų pakraštyje. 1990 m. rugsėjo 15 d. Prano Miliūno-Putino palaikai buvo perlaidoti greta kovos draugų.
Antanas Nevirauskas gimęs 1922 m. Gelgaudiškio vls. Jotyškių k. Per mūšį su čekistais Aukštosios Plynios miške buvo sunkiai sužeistas. Draugai gyvi nepasidavė - susisprogdino, o Antanas Nevirauskas sužeistas bėgo, bet jį pavijo čekistų kulkos. Palaidojimo vieta nežinoma.
Jonas Nevirauskas gimė 1920 m. Gelgaudiškio vls. Jotyškių k. 1947 m. per mūšį Aukštosios Plynios miške, gyvi nepasiduodami, žuvo kartu su broliu.
Viktoras Ulinskas gimė 1923 m Kidulių vls. Pervazninkų kaime. Mokėsi Pervazninkų mokykloje. Partizanauti pradėjo nuo 1945 m. Per Gelgaudiškio miestelio puolimą sužeistas. Draugai nuvežė jį su bendražygiu prie Plokščių gydytis. Čekistai sustabdė grįžtantį vežėją, kuris smarkiai kankintas nurodė partizanų buvimo vietą. Enkavedistai suradę sužeistus partizanus nušovė, kartu nušaudami ir vežiką.
Net trejus metus U.Dailidės tėvų ūkyje slapstydamasis nuo nacių, o vėliau nuo bolševikų gyveno vienas Kęstučio jungtinės apygardos kūrėjų, propagandos skyriaus viršininkas, buvęs Jurbarko gimnazijos mokytojas, Petras Paulaitis-Aidas. Čia jis spausdino atsišaukimus, laikraštėlius, kurie iš Kidulių vls. Pervazninkų kaimo sklido ne tik Zanavykijoje, bet ir Žemaitijoje. Prasidėjus įtarimui spaustuvė buvo išgabenta kitur. P.Paulaitis įkūręs pirmą Jurbarko apylinkėje partizanų būrį, nuolat palaikydavo ryšį su Kidulių apylinkės partizanais.
Aktyvus partizanų globėjas Vladas Žvirblis, Legynės miško girininkas, daug padėjęs partizanams, buvo čekistų suimtas ir nuteistas. Partizanai dažnai lankydavosi pas Kidulių vls. Liaušių k. gyventoją Stulgaitį. Pas Karališkių vls. Vietininkų k. gyventoją Mykolą Jaką dažnai dienodavo po 15 partizanų būrys. Tai tik keletas partizanų rėmėjų. O jų Kidulių valsčiuje buvo daug. Jei ne rusų kareivių kuopa, apgyvendinta buvusiame valsčiaus valdybos name, komunistinė valdžia nebūtų išsilaikiusi nė poros dienų. Lietuviai nuo senovės buvo laisvi ir priešinosi visiems, kas kėsinosi į jų laisvę, dažniau pasirinkdavę mirtį, nei vergovę svetimiems.
Lietuvių tauta įrodė, kad galima kovoti su daug galingesniu priešu. Svilo padai okupantams Lietuvoje. Dauguma Lietuvos kaimo žmonių palaikė, rėmė partizanus, padėjo jiems. Ir niekas nenugalės tautos, kuri savo krauju vieningai gina laisvę. Tai įrodė ir mūsų partizanų didvyriškumas. Partizanų žygdarbiai bus lietuvių tautos minimi šimtmečius.
Pagal Romo Endriukaičio, Klemenso Dailidės ir kitų surinktą medžiagą, taip pat savo bei Jono Gardausko prisiminimus.
