Partizanai: istorija ir dabartis

JAUNIMO ANTISOVIETINIS PASIPRIEŠINIMAS LIETUVOJE 1944-1960 METAIS

Juozas Bagušauskas

Nuo pat pirmųjų Lietuvos valstybingumo sunaikinimo dienų 1940m. šalyje kilo pasipriešinimas sovietiniam režimui. Diena iš dienos jis stiprėjo ir tapo galinga politine jėga, gynusia Lietuvos valstybingumą. Pasipriešinime aktyviai dalyvavo jaunimas.

Jaunimo pasipriešinimo organizacijų veiklos istorija iki šiol mažai tyrinėta. Spaudoje pasirodė keletas atsiminimų publikacijų¹, kai kurie inteligentijos, jaunimo antisovietinio pasipriešinimo organizacijų veiklos aspektai pradėti gvildenti istorijos darbuose, dokumentų rinkiniuose², publikacijose, paskelbtose "Laisvės kovų archyve", mokslo darbuose "Lituanistica", periodinėje spaudoje. Šiame straipsnyje autorius, tęsdamas pradėtus kovos dėl laisvės tyrinėjimus³, nagrinėja pogrindinių organizacijų kūrimąsi ir veiklą, KGB taikytas represines priemones pasipriešinimo judėjimo dalyviams.

Jaunimas skaudžiai išgyveno Lietuvos valstybingumo praradimą ir laisvės idėjų vedinas būrėsi į pogrindines organizacijas, kurios kovojo dėl Lietuvos valstybingumo ir nepriklausomybės. Organizacijoms buvo suteikiami Nepriklausomoje Lietuvoje veikusių jaunimo organizacijų pavadinimai, daug jų atspindėjo pagrindinius jaunimo siekius - laisvę ir nepriklausomybę. Štai organizacijos "Laisvę Lietuvai" nariai savo programoje rašė, kad organizacija sukurta tam, kad būtų pasiektas tikslas, išreikštas jos pavadinime. "Raudonieji okupantai atėmė iš mūsų nepriklausomybę, atėmė žodžio laisvę, siekia išbraukti Lietuvos vardą iš pasaulio tautų istorijos. Jeigu mes, lietuviai, nesuteiksime jėgų, nesusijungsime į geležinį kovos žiedą prieš bendrą priešą, mes išnyksime nuo žemės paviršiaus, kaip išnyko tokio pat likimo ištikti prūsai, jotvingiai"⁴. Taip mąstė ir veikė daugelis Lietuvos žmonių, jaunimo. Jaunimo organizacijos kūrėsi gimnazijose, aukštosiose mokyklose ir kitose mokymo įstaigose.

Nuo pat pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės praradimo dienų prasidėjęs pasipriešinimas truko visą sovietmetį. Kasmet Vasario 16-ąją, Vėlinių dieną ir kitomis progomis, netgi sovietinių švenčių dienomis pasklisdavo lapeliai Daug kur suplevėsuodavo lietuviškos trispalvės, buvo nudraskomos sovietinės vėliavos — Lietuvos pavergimo simboliai, platinami Nepriklausomos Lietuvos valstybiniai ir tautiniai ženklai, kitais galimais būdais priešinamasi Lietuvos valstybingumo griovimui. Tuo nuolat buvo primenama, kad sovietinė valdžia yra svetima ir tautai primesta ir kad yra žmonių, kurie pasiryžę aukotis dėl Lietuvos laisvės ir kovoti dėl jos valstybingumo atkūrimo. Vienas iš ateitininkų sąjungos atkūrimo iniciatorių M.Bloznelis, patekęs į KGB nagus, pareiškė, kad sovietinės armijos 1940m. įsiveržimą į Lietuvą jis priėmė kaip Lietuvos okupaciją, o sudarytą valdžią — kaip neteisėtai primestą⁵. Ateitininkai buvo bene vienintelė jaunimo organizacija, kuri savo veiklą bandė atkurti visoje Lietuvoje ir 1941m., ir vėlesniais, vienai okupacijai keičiant kitą. Ateitininkai vienijo įvairių socialinių grupių jaunimą.

NKGB pirmaisiais pokario metais buvo priversta pripažinti sovietinės valdžios institucijų bejėgiškumą. NKGB 1945m. informacijose iš Alytaus apskrities pabrėžiama, kad pogrindis visiškai nevertina vietinių ir tarybinių organų jėgos. Lapeliuose jie tiksliai sako, toliau nurodoma informacijoje, kad kai tik išeis NKVD kariuomenė, jie vėl taps padėties šeimininkai. Gyventojai tiki nacionalistų propaganda. Nacionalistams pavyksta plačiai panaudoti gyventojus antisovietinei veiklai ir įtraukti legalizuotus. Ten, kur nėra NKVD kariuomenės, gyventojai ir dargi agentai blogai mums padeda. Tik todėl partizanai galėjo aktyviai veikti, slėptis. Išvis nebuvo atvejo, rašė NKGB, kai apie pogrindžio rengiamus teroristinius aktus praneštų gyventojai⁶.

Lietuvos istorinės praeities slėpimas, jos falsifikavimas, siekimas ištrinti iš tautos atminties protėvių žygdarbius skatino studentus, moksleivius, jaunimą savarankiškai ieškoti atsakymo į juos dominančius Lietuvos istorijos, kovos dėl laisvės ir nepriklausomybės klausimus, stoti patiems į šios kovos gretas. Organizacijoms kurtis palankią dirvą sudarė okupacijos metais sustiprėjusi patriotizmo atmosfera, jaunimo romantizmas.

Daugelį jaunimo skatino dalyvauti pasipriešinimo judėjime istorinė bei pogrindyje platinama literatūra, išleista Nepriklausomoje Lietuvoje. Dažnai jaunimas organizacijas kūrė netgi remdamiesi sovietinėse knygose aprašytais ar kino filmuose matytais pavyzdžiais apie sovietinio jaunimo pasipriešinimą vokiečių okupacijai ir kt. Štai 1956m. Kėdainiuose jaunimą paskatino įkurti organizaciją "Keršto būrys" rusų rašytojo A.Golubevo knyga "Berniukas iš Uržumo"⁷. "Alytaus gvardijos skyrius" susikūrė ir pasirinko veiklos kryptį, pažiūrėjus kino filmą "Pirmieji džiaugsmai", kuriame pasakojama apie Rusijos revoliuciją⁸.

Jaunimui nemažą įspūdį darė užsienyje veikusios organizacijos, jų platinama literatūra apie skurdų SSSR gyvenimą, žmonių teisių suvaržymus sovietinėje santvarkoje. Pasvalyje ir Kaune veikusios organizacijos "Laisvę Lietuvai" narys A.Susnys tardomas pasakė, kad jo pažiūros susiformavo "skaitant antisovietinę literatūrą, o kai radau ir perskaičiau NTS lapelį, man kilo mintis rašyti ir platinti lapelius"⁹. Organizacijos nariams buvo žinomas ir skaitomas nelegalus rusų pogrindžio laikraštis "Posev"¹⁰. Tarp jaunimo Lietuvos valstybės atkūrimo idėjos brendo, matant politinę prievartą, valdžios nenorą ir nesugebėjimą spręsti kasdieninio gyvenimo klausimus. "Laisvę Lietuvai" organizacijos narys P.Plumpa tardomas kalbėjo, kad "kovoti prieš sovietinę valdžią ir esamą santvarką mane privertė sunkios mano gyvenimo sąlygos. Kai gyvenau pas tėvus Pasvalio rajone, Suvainiškių kolūkyje, ir ten dirbau, tai pamačiau, jog kolūkyje dirbdami žmonės labai mažai uždirba ir sunku pragyventi". Susirūpinęs dėl tėvų sunkios materialinės padėties ir norėdamas jiems padėti, P.Plumpa anksti pradėjo dirbti, bet netrukus įsitikino, kad ir mieste ne ką geresnė padėtis. Jis suprato, kad sovietinėje santvarkoje darbininko gyvenimas yra sunkus ir reikia kovoti prieš ją dėl geresnės ateities. "Antra, mane morališkai paveikė, - kalbėjo P.Plumpa, - 1957m. Vėlinių vakaras, kai Kauno kapinėse milicijos darbuotojai žiauriai elgėsi su ten buvusiais žmonėmis, neleisdami būti kapinėse"¹¹.

Jaunimas savo pokalbiuose kritiškai vertino politinio ir ekonominio gyvenimo įvykius, piktinosi sovietinio režimo politika, atsilikusia sovietine technika ir pan. Sovietinę valdžią gąsdino jaunimo kritiški pasisakymai valdžios vykdomos politikos atžvilgiu. Matė juose grėsmę režimo egzistavimui Prieš tokį jaunimą buvo imamasi represinių priemonių.

Pogrindinių organizacijų kūrimąsi skatino ne tik esama Lietuvos politinė padėtis, bet ir užsienio radijo laidos lietuvių kalba, Lietuvos istorijos literatūra, tėvų priešiškas nusiteikimas.

Jaunimą skatino vienytis ir "atšilimo" metais į Lietuvą pradėję grįžti politiniai kaliniai ir tremtiniai. Štai Kėdainių rajone veikusiai jaunimo organizacijai "Šiaurės kerštas" vadovavo Aristavo vidurinės mokyklos mokytojas, buvęs politinis kalinys Kostas Kišonas. Grįžęs iš kalėjimo, jis ėmė telkti jaunimą¹². Kaip teigiama KGB dokumentuose, 1956m. antroje pusėje ir 1957m. pradžioje suaktyvėjo kūrimasis pogrindinių organizacijų, kurių įkvėpėjais tapo iš kalėjimų grįžę inteligentai ir buvę partijų dalyviai Dar 1945m. NKGB teigė, kad kaimo inteligentai - mokytojai, agronomai vadovavo pasipriešinimo grupėms, partizanų būriams ir inspiravo aktyvią jaunimo antisovietinę veiklą¹³.

*** *** ***

Pirmaisiais pokario metais pogrindinė jaunimo veikla dažniausiai buvo susijusi su partizaniniu pogrindžiu. Jaunimo organizacijų nariai teikė paramą partizanams, buvo pasirengę bet kada prisidėti prie aktyvios kovos. Kaip prisimena Prienuose veikusios "Jaunosios Lietuvos" vadovas K.Lakickas, "organizacijos vyrai žinojo, kad, esant reikalui, turi būti pasiruošę stoti į kovą su ginklu rankose". Jaunimas, norėdamas pasirengti būsimai kovai, stodavo į sovietines karo mokyklas, lankydavo sovietinės organizacijos armijai, aviacijai ir laivynui remti (LDAALR) užsiėmimus, stengėsi išmokti vidurinėse ir aukštosiose mokyklose dėstomus karinius dalykus. Šaukiamiems į karinę tarnybą organizacijų nariams buvo pavedama armijoje tęsti veiklą, kurti pogrindines organizacijas. Iškilus grėsmei organizacijos nariams patekti į KGB nagus, partizanai buvo pasirengę juos priimti į savo gretas. Panašiai laisvės kovoms rengėsi 1953m. Kybartuose susikūrusi jaunimo organizacija "Lietuvos nepriklausomybės armija" (vadovas Albinas Kurtinaitis) ir kitos jaunimo organizacijos¹⁴.

Artėjant antrajai bolševikinei okupacijai, plito atsišaukimai, kuriuose jaunimas buvo raginamas stoti į partizanų gretas. Lietuvos partizanų sąjungos 1945m. kreipimesi sakoma, kad pagrindinis kovos tikslas - ginkluota kova dėl laisvės, dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Nurodoma, kad LPS nariais priimami visi, supratę dabartinę padėtį, pasiryžę gyventi ar mirti kovoje su Lietuvos priešu. Nariai neturi teisės išstoti iš LPS, kol nebus sutriuškinti bolševikai, o pasišalinimas iš LPS, draugų išdavimas baudžiamas mirtimi¹⁵. Šiam ir panašiems atsišaukimams Lietuvos jaunimas neliko abejingas. Daugelis pirmųjų pogrindinių organizacijų buvo partizanų rezerviniai būriai Tokios organizacijos dažniausiai kūrėsi Dzūkijoje. Jos platino lapelius, rinko žvalgybos duomenis, pinigus, maistą partizanams. Tai Dzūkijoje 1947m. veikusi jaunimo organizacija "Kovotojų už Lietuvos laisvę būrys", susijęs su Dzūkų brigados partizanais. Jos organizatoriumi ir vadovu buvo Vytautas Melenkevičius. 1949m. veikė Vytauto brigados Žilvičio būrio rezervinė 19 žmonių grupė Lazdijų apskrityje¹⁶. Kauno MGB 1949m. sausio 10-15d. atskleidė jaunimo organizaciją, LVNG sukurtą 1948m. pradžioje LLA likučių pagrindu. Ją sudarė 60 žmonių. Vadovavo štabas su skyriais: operatyviniu, propagandos, organizaciniu, veikė speciali žvalgybos grupė. Organizaciją sudarė du būriai Kaune ir 15 žmonių grupė Vilniuje. Būriai skirstėsi į penkiukes. Štabas surengė keletą pasitarimų, kuriuose nustatė organizacijos politinius tikslus, parengė įstatus. Tikslas - suvienyti partizanus LLA principu, rengtis galimam karo atvejui. LVNG plačiai veikė tarp studentijos. Turėjo ryšių ne tik su partizanais, bet ir su kitomis organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje. Aktyviausi jos nariai buvo Vytautas Kondrackas, Birutė Žalinskaitė, Antanas Jankauskas, Ignas Paikauskas, Bronius Jukna, Genė Acevičiūtė ir kiti¹⁷. LVNG susikūrė 1947m., turėjo savo padalinius Marijampolėje, Alytuje, Panevėžyje, Vilniuje¹⁸.

Žemaitijoje partizanų apygardų štabų iniciatyva buvo plačiai kuriamos LLA pavyzdžiu operatyvinio sektoriaus organizacijos, sutrumpintai vadinamos OS organizacijomis. Joms priklausė daug jaunimo, ypač gimnazijų moksleivių. Tačiau tai buvo ne tik jaunimo organizacijos. Jų veikloje dalyvavo legalizavęsi partizanai ir kiti, pasirengę, reikalui esant, stoti į kovotojų gretas. Kelmės apskrityje, Tytuvėnų vidurinėje mokykloje, veikė OS organizacija, vadovaujama Juozo Kudžmos. Jo pavaduotoju buvo Jokūbas Žukauskas¹⁹. Raseinių apskrities Raseinių valsčiaus Gintaro būrio OS organizacijai vadovavo Bronius Ragaliauskas, Šiluvos valsčiaus — Šiluvos gimnazijos mokytojas Antanas Babenskas.

Prisikėlimo apygardoje veikė ryšininkų grupė, kuri palaikė ryšius su Radviliškio, Šiaulių ir Kelmės apskričių partizanais²⁰. OS organizacijos veikė daugelyje valsčių ir apylinkių, teikė paramą partizanams, rengė jiems kovotojų pamainą. Plačia veikla pasižymėjo Panevėžyje 1944-1945m. susikūrusi Gedimino būrio organizacija. Jos vadovas Vladas Rutkauskas sakė, kad norėdami atkurti Lietuvos valstybę, nusprendė sukurti jaunimo grupę, kuri skleistų laisvės idėjas ir sutelktų lietuvių tautą aktyviai kovai prieš sovietų valdžią dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo²¹. Šiuo tikslu organizacija išleido ir išplatino apie 10 lapelių po 100 egzempliorių. V.Rutkauskas per Liną Brazdžionį 1944m. lapkričio mėn. užmezgė ryšius su Panevėžio apskrities Pumpėnų partizanais ir veikė kaip jų pagalbininkai Organizacijos branduolį sudarė štabas. Būrio vadu ir štabo viršininku buvo V.Rutkauskas, agitacijos ir propagandos skyriui vadovavo Aldona Brazdžionytė, žvalgybos ir techniniam skyriui Algimantas Skučas, kuris mirė 1945m. vasario 15d., operatyviniam skyriui - Vytas. Kiekvienas skyrius skirstėsi dar į 3 poskyrius. Šių poskyrių vadovai turėjo po 4 žmones. Naujus narius priėmė tik poskyrio vadovas. Kiekvienas naujas narys duodavo priesaiką²². Joje sakoma: "Aš, Gedimino būrio partizanas, prisiekiu prieš Dievą ir Tėvynę šventai vykdyti duotus man mano vadų įsakymus ir laikyti griežčiausioje paslaptyje patikėtus man pavedimus ir, reikalui esant, esu pasirengęs paaukoti savo gyvybę. Parašas slapyvardžiu." Vadovo V.Rutkausko įpareigojimu organizacijos nariai stodavo į komjaunimą, kad galėtų gauti daugiau informacijos apie sovietinės valdžios kėslus.

Panašių organizacijų buvo ir daugiau. Kaune 1945m. vasario mėn. susikūrė "Lietuvos laisvės kovotojų būrys", kuriam vadovavo Jonas Vaitkus, jo pavaduotoju buvo Vladas Gedvilas, sekretoriumi Jonas Varkalys. Be jų, būriui dar priklausė Algirdas Pūras, Česlovas Bielskis²³. Būrio nariai užsibrėžė tikslą įtraukti jaunimą į partizanų gretas, rinkti medžiagą apie valdžios rėmėjus ir jos politikos vykdytojus²⁴. Susiformavęs būrys turėjo pereiti į partizanų gretas. Būriui priklausė 8 žmonės²⁵. J.Varkalys, J.Vaitkus 1945m. balandžio pabaigoje Petro Paulausko pavedimu išvyko į Raseinių apskritį, Girkalnio valsčių, organizuoti partizanų būrį iš jaunimo, vengiančio karinės tarnybos sovietinėje armijoje²⁶. Jie turėjo susitikti su Girkalnio valsčiaus partizanų ryšininku Raču, perduoti jam žemėlapius, kitus dokumentus, o iš jo gauti duomenų apie stribus, partizanų sąrašus, atvežti į Kauną išspausdinimui Račo parašytus lapelius²⁷.

Į jaunimo pogrindinę organizaciją "Lietuvos jaunimo sąjunga "Jaunoji Lietuva" 1947m. susibūrė Prienų gimnazijos moksleiviai Kuriant organizaciją, buvo vadovaujamasi tuo, kad sovietinė valdžia Lietuvoje laikina ir jaunimas neturi būti nuošalyje nuo kovos dėl Lietuvos laisvės, turi teikti paramą partizanams, plėsti pasipriešinimo sovietiniam režimui judėjimą. Organizacija skelbė savo aiškų nusistatymą dėl Lietuvos kaimo griovimo. Organizacijos steigėjai aiškino, kad "Jaunoji Lietuva" turi pradėti organizuotą kovą dėl Lietuvos laisvės ir rengtis, kai reiks, stoti į aktyvią kovą prieš SSSR. Organizacija veikė drauge su Tauro apygardos, Geležinio Vilko rinktinės, Gedimino tėvūnijos Anupro partizanų būriu. Susitikimuose su partizanais organizacijos vadovai informuodavo juos apie "Jaunosios Lietuvos" veiklą, rengiamus dokumentus, gaudavo įpareigojimų²⁸. Prienai buvo ties Dainavos ir Tauro apygardų sandūra, todėl "Jaunoji Lietuva" palaikė ryšius su abiem apygardomis, nes reikėjo koordinuoti veiksmus ir vykdomas akcijas, kad nekiltų nesusipratimų tarp šių apygardų partizanų būrių²⁹. Svarbi organizacijos veiklos kryptis buvo žvalgybos duomenų partizanams rinkimas. 1950m., grįžus iš užsienio vienam iš Lietuvos partizaninio judėjimo vadovų Skirmantui, Geležinio Vilko rinktinės pavedimu "Lietuvos jaunimo Sąjunga "Jaunoji Lietuva", pagal specialią vyriausiosios partizanų vadovybės instrukciją, rinko žvalgybos duomenis apie sovietinės armijos dislokavimą, karinių krovinių pervežimą, pramonės įmones, fotografavo strateginius objektus³⁰. KGB kaltinimuose, pateiktuose V.Ardžiūnui, buvo nurodoma, kad žvalgybiniam darbui jis gavo dvi instrukcijas. Vadovaudamasis jomis, nufotografavo Prienų tiltą, turintį strateginę reikšmę, sudarė miesto planą ir perdavė partizanams. Jis taip pat gamino partizanams nuotraukas, kurios yra ir šiandien išlikusios³¹.

Panevėžio moksleiviai J.Variakojis ir P.Grybauskas 1953m. sukūrė organizaciją "Juodasis kaspinas", kuri kėlė tikslą rengtis Lietuvos išvadavimui iš bolševikų okupacijos³². Raseiniuose veikusi "Lietuvių jaunimo sąjunga" kėlė uždavinį kovoti už nepriklausomos Lietuvos atkūrimą, įvykdant perversmą ir nuverčiant sovietų valdžią. Organizacijai išsiplėtus, buvo ketinama įteikti ultimatumą sovietų vyriausybei dėl Lietuvos išėjimo iš SSSR. Sovietų vyriausybei atsisakius suteikti Lietuvai laisvę - surengti sukilimą³³.

Seinų mokytojų seminarijos mokytojai, kurių amžius buvo 23-27 metai, priklausė LLA organizacijai. Ji palaikė ryšius su Marijampolės, Vilkaviškio apskričių, Kauno pogrindinėmis mokytojų ir gimnazistų organizacijomis³⁴.

1948m. Klaipėdoje likviduota rezervinė organizacija "Kovos už Lietuvos išvadavimą sąjunga", kurią sukūrė Rambyno partizanų brigada. Jai daugiausia priklausė jau vyresnio amžiaus žmonės. Sąjungai vadovavo Juozas Vaičiulevičius, nariai buvo Vincas Vilkas, Vincas Mažeika, Marija Vaškienė. Sutriuškinus Rambyno brigadą, jie bendradarbiavo su Kęstučio apygardos štabu, kurio pavedimu rinko žvalgybos duomenis Klaipėdos uoste, platino "Laisvės varpą", rinko medikamentus ir maisto produktus partizanams³⁵.

Radviliškio apskrityje 1948m. veikė jaunimo organizacija "Jaunieji kovotojai už laisvę", kurią sudarė gimnazijos ir amatų mokyklos moksleiviai Vadovas Bronius Matas³⁶.

Partizanai siuntė jaunimą į sovietines įstaigas ir kitur, žvalgybos tikslais ėmėsi kitų gudrybių KGB apmulkinti NKGB operacijos metu 1945m. Utenos apskrityje buvo sulaikyta moteris be dokumentų, pasivadinusi Brone Musteikaite. Patikrinus išaiškėjo, kad tai persirengęs 16 metų jaunuolis. Jo tikroji pavardė Bronius Musteikis. Du jo broliai Jonas ir Bolis buvo partizanų būryje, kuriam vadovavo Medinis. Bronius Musteikis taip pat balandžio mėnesį buvo įstojęs į Medinio būrį ir buvo žvalgu ryšininku. Kad kiltų mažiau įtarimo, užsiaugino ilgus plaukus, apsirengė moteriškais drabužiais ir rinko duomenis apie karinius dalinius ir rengiamas operacijas prieš partizanus³⁷.

*** *** ***

Archyvinių dokumentų, kitų istorinių šaltinių analizė rodo, jog jaunimo organizacijos atliko reikšmingą darbą skelbdamos Lietuvos valstybingumo ir tautos laisvės idėjas. Jaunimas, sukūręs organizacijas, kėlė tikslą visais būdais skleisti laisvės idėjas, remti viską, kas lietuviška. Daugelis jaunimo organizacijų, suprasdami propagandos svarbą kovoje dėl valstybingumo atkūrimo, savo veiklos metodu pasirinko lapelių ir spaudos platinimą. Kaune 1945m. liepos 25d. buvo atskleista ir likviduota jaunimo grupė, kuriai priklausė geležinkelininkų mokyklos mokiniai ir gimnazistai. Jie platino LLA lapelius, raginančius sukilti ir atkurti Lietuvos valstybę, paleisti ištremtuosius. Suimta 12 žmonių³⁸. Kaune 1946m. liepos — rugpjūčio mėnesiais buvo surastos 3 pogrindinės spaustuvės³⁹. Suimta 10 žmonių. Buvo rasti pagaminti antspaudai ir štampai su tekstu "Lietuvos išvadavimo Kauno organizacija"⁴⁰.

Telšių apskrityje 1949m. spalio mėn. likviduota jaunimo organizacija "Jaunosios Lietuvos būrys", kuriai priklausė Telšių gimnazijos ir seminarijos moksleiviai Vasario mėn. jie išplatino apie 400 lapelių, kuriuose ragino kovoti prieš rusų okupaciją. Suimta 12 žmonių: vadovas Zenonas Jaška, jo pavaduotojas Juozas Kučinskas, Danielius Ivaškevičius ir kt.⁴¹ Organizacija 1949m. vasario mėn. nutarė išleisti lapelį lietuvių ir rusų kalbomis. Išspausdino 200 egzempliorių. Lapelius platino Z.Jaška, Martinavičius, Norkus, J.Kučinskas. Jie buvo išmėtyti mieste, sudėti į pašto dėžutes⁴².

Šilutės apskrityje 1949m. veikė jaunimo organizacija "Geležinio Vilko pulkas". Jos nariai Jonas Platokas, Antanas Laugela ir kt. platino lapelius, rinko naujus narius⁴³. Lapelius platino ir jaunimo organizacija "Kovotojų už Lietuvos laisvę būrys", susijęs su Dzūkų brigados partizanais, vadovaujamas Vytauto Melenkevičiaus. Grupė, susikūrusi 1947m., ne tik platino lapelius, bet ir rinko žvalgybos duomenis, pinigus, maistą partizanams⁴⁴.

Nuo pat susikūrimo Prienų jaunimo organizacijos "Jaunoji Lietuva" veikla buvo susijusi su partizanų pogrindinės spaudos platinimu. Platino laikraščius "Partizanas", "Laisvės žvalgas", "Laisvas žodis", pastarasis buvo leidžiamas rusų kalba ir platinamas ten, kur buvo dislokuotos sovietinės armijos dalys. Sąjungos nariai ne tik platino spaudą, bet ir patys buvo aktyvūs partizanų leidinių rengėjai rašė straipsnius, rinko medžiagą ir perduodavo partizanų laikraščių leidėjams. Daug prie partizanų spaudos leidimo prisidėjo V.Ardžiūnas, kuris rašydavo eilėraščius, rengdavo lapelius⁴⁵. K.Lakickui pasiūlius, P.Jurgaitis parašė straipsnį apie 1950m. lapkričio 2d. įvykusį susidūrimą su KGB agentais ir milicija Kauno kapinėse per Vėlines. Straipsnis buvo išspausdintas partizanų laikraštyje⁴⁶. (Šį straipsnį 1993m. Vėlinių proga perspausdino "Tremtinys" su K.Lakicko komentarais.) "Jaunoji Lietuva" rengėsi išleisti ir savo laikraštį, spausdintą spaustuviniu šriftu. Tam buvo kaupiamas spaustuvinis šriftas.

Savo laikraštėlį "Laisvės balsas" 1955-1956m. išleido Pandėlio vidurinėje mokykloje veikusi organizacija. Išėjo 6 numeriai, juos platino tarp moksleivių. "Laisvės balso" šeštajame numeryje buvo paskelbti straipsniai "Komunistinė teorija ir praktika", "XX-asis komunistų suvažiavimas", "Apie tarybinę armiją", "Lietuvos jaunimo uždaviniai", "Vorkutos kalinys" ir kt. Šios organizacijos narys Petras Plumpa, turėdamas literatūrinių gabumų, parašė straipsnį "Prie Nemuno" ir romaną "Kruvinoji pašvaistė", patriotinių eilių ir dainų⁴⁷. Po mokyklos baigimo organizacijos nariai savo veiklą tęsė Kaune. 1957m. gruodžio mėnesį foto būdu Kaune pagamino ir išplatino apie 100 egzempliorių lapelių. Tiek pat lapelių išplatino 1958m. vasario 16-osios proga⁴⁸.

1957m. N.Gaškaitė, A.Susnys, P.PIumpa ir Putrimaitė parengė lapelį, skirtą Vėlinėms, kuriame smerkė KGB ir milicijos elgesį, tą dieną vaikant žmones iš kapinių. Be teksto, lapelyje dar buvo N.Gaškaitės nupieštas vaizdelis su Nežinomo kareivio kapo atvaizdu⁴⁹. Buvo išplatinta apie 200 lapelių. Tai buvo ne vienintelis lapelis. Organizacijos nariai 1957m. gruodžio mėn. Naujųjų metų proga nutarė pasveikinti lietuvius su Naujaisiais metais ir pabrėžti, kad Lietuva dar yra pavergta ir kad ir ateinančiais metais dar reikės kovoti dėl nepriklausomybės. Lapelyje buvo apgailestaujama, kad į padangę kylančios Naujametinės raketos aštuonioliktą kartą išvysta Lietuvą pavergtą ir iškankintą. Jame raginama Naujaisiais metais sutelkti jėgas lietuviškumo palaikymui, jaunosios kartos auklėjimui, tėvynės išvadavimui⁵⁰. Laisvės idėjos buvo keliamos ir lapelyje "Broliai, lietuviai!" Jame sakoma; "Jau dešimt metų, kai įsiutusios rusų ordos įsiveržė į mūsų mylimą Tėvynę. Jų padarytų žaizdų niekas neužgydys. Lietuvi! Tu matai sušaudytus savo brolius - girdi Vorkutoj vargstančių balsus. Užžėlusius partizanų kapus kasmet pakeičia nauji, vietoj ramių pakelės sodybų žėruoja nuodėgulių krūvos. Sulyso gyvuliai, beėsdami kolchozo šieną, geriausią žemę užgožė prievarta įpiršti kukurūzai Komunistiniai išgamos trypia Lietuvą! Lietuvi! Matai viso to kaltininkus. Mokykis neapkęsti okupanto, kenk jam. Ta diena, kuomet baltasis žirgelis -Vytis galės laisvai šuoliuoti Lietuvos laukais, vis tiek ateis. Tu nepasiduok komunizmui atmink, kad lietuviai nevergaus. Prakeikimas komunistams"⁵¹. Vienas lapelis buvo skirtas Vasario 16-ajai paminėti Jame, kalbant apie Lietuvos nepriklausomybės šventę, pabrėžiama, kad Lietuva yra okupuota, ir reiškiama viltis "ateityje laisvai švęsti šią tautos šventę laisvoje Lietuvoje"⁵². Lapelių platinimo mastą iliustruoja lentelėje pateikiami duomenys.

*** *** ***

Ne tik "Laisvę Lietuvai", bet ir visos to meto jaunimo organizacijos laikė savo pareiga priminti visuomenei, tautai Vasario 16-osios šventę. Dar 1945m. daugelyje Lietuvos vietovių jaunimas paminėjo Vasario 16-ąją. Tauragėje šia proga gimnazijos direktorius Navasaitis surengė nelegalų susirinkimą, kuriame dalyvavo 150 moksleivių ir 20 dėstytojų. Navasaitis prisiminė Vasario 16-osios šventę Nepriklausomoje Lietuvoje. Už šio minėjimo surengimą jis buvo suimtas. Panevėžyje vasario 16d. rasta 18 lapelių, spausdintų stik-lografu "Vilniaus Partizano štabo" vardu ir skirtų Vasario 16-ajai (žr. 3 dokumentą). Platinant lapelius, buvo sulaikytos Panevėžio I mergaičių gimnazijos moksleivės Emilija Dralužytė, Liucija Virvišiūtė. Panevėžio I gimnazijos moksleiviai Vasario 16d. vaikščiojo su prisegtomis trispalvėmis juostelėmis. Ant gimnazijos sienų atsirado Vasario 16-ajai skirti užrašai, buvo nupieštas Lietuvos herbas. Kaune Vasario 16-ąją ant namų sienų buvo išklijuoti lapeliai, išplatintas plakatas, kuriame pavaizduotas jaunuolis su trispalve. Specialiai Vasario 16-osios progai skirtus lapelius platino "Laisvę Lietuvai" organizacijos nariai Jie piešė ir platino karikatūras, išjuokiančias sovietinę valdžią⁵³, atspindinčias Lietuvos pavergimą. Vienoje iš jų, kurią 1956m. Vasario 16-ąją rado Pandėlio rajone, Apaščios kaime, priklijuotą prie stulpo, buvo vaizduojama Lietuvos okupacija. Karikatūroje nupiešta ranka su užrašu "SSSR" laikė kumštyje virvėmis apraizgytą Lietuvos žemėlapį⁵⁴. Tais pat metais Vasario 16-osios proga ant Pandėlio taupomosios kasos namo sienos organizacijos nariai užrašė šūkį: "Tegyvuoja Vasario 16-oji"⁵⁵.

Be lapelių, jaunimo pogrindinių organizacijų nariai Vasario 16-ąją paminėdavo iškeldami Lietuvos trispalvę. Prienų "Jaunosios Lietuvos" nariai Kęstutis Lakickas, Bronius Vilkas, Vytautas Vaitkevičius, Pranas Kižys 1949m. vasario 15-16d. naktį ant Prienų alaus daryklos kamino iškėlė Lietuvos trispalvę ⁵⁶, kurią jiems pasiūti padėjo merginos. Net keletą vėliavų 1958m. iškėlė organizacijos "Laisvę Lietuvai" nariai Buvo pasiūtos trys vėliavėlės: 135x88, 140x92,140x92cm⁵⁷. Buvo numatyta vėliavas iškelti Vilniuje, Kaune ir Pandėlyje. Kaune vėliavą ant Petrašiūnų elektrinės kamino iškėlė P.Plumpa 1958m. vasario 15-16d. P.Plumpa, lydimas A.Susnio, N.Gaškaitės ir B.Putrimaitės, patraukė prie Petrašiūnų elektrinės. P.Plumpa čia dirbo ir turėjo leidimą įeiti į elektrinės teritoriją Apie 22.30 val P.Plumpa Petrašiūnų elektrinės dūmtraukio kopėčiomis įkopė į 80m. aukštį ir pritvirtino Lietuvos vėliavą⁵⁶. Kitą vėliavą šios organizacijos nariai Č.Kučinskas ir D.Bičiūnas iškėlė ant kalno Vilniuje, netoli M.Margytės gatvės. 1958m. vasario mėnesį Lietuvoje buvo iškelta 10 vėliavų (Sedos rajone 3, Daugų 2, Vilniuje 1, Ramygalos 1, Kaune 1, ant traukinio Druskininkai - Vilnius - 1 ⁵⁹. Kiti duomenys pateikti lentelėje.

Jaunimo pasipriešinimo veikla 1954-1960 metais

Savo požiūrį į Lietuvos pavergimą jaunimas išreikšdavo ir sovietinių švenčių metu. 1954m. susikūrusios aukštųjų mokyklų studentų organizacijos "Geležinis Vilkas", veikusios Kaune, nariai ne tik iškeldavo Lietuvos trispalves, bet ir naikindavo režimo simbolius. Jie 1955m. gegužės ld. išvakarėse sieros rūgštimi aplaistė 8 SSSR, 17 LSSR vėliavų, po 2 didžiulius Stalino ir Lenino portretus. Buvo numatę sutrukdyti 1955m. lapkričio 7d. demonstraciją Kaune, nukreipiant sunkvežimį į tribūną, svarstė, kaip susprogdinti Stalino ir Dzeržinskio paminklus Kaune. "Geležinio Vilko" organizacijos nariai savo veiksmais siekė parodyti, kad dar yra lietuvių, kurie pogrindyje kovoja prieš sovietinę valdžią⁶⁰. Panašių veiksmų Lietuvoje būta ir daugiau.

Jaunimas reikšdavo savo požiūrį į 1940-1941m. tautai padarytas skriaudas. Rietavo rajono Linkuvos vidurinėje mokykloje susikūrusios moksleivių organizacijos nariai buvo pasiryžę atkeršyti už Rainių miškelyje sušaudytus Lietuvos patriotus⁶¹. Jaunimas protestavo prieš sovietinės armijos susidorojimą su vengrų tautos sukilimu 1956m. spalio 31d. Vilniaus universiteto centriniuose rūmuose pasirodė užrašas 'Tegyvuoja Vengrijos revoliucija"⁶². Jurbarko rajone 1957m. veikusi "Antikomunistinė lietuvių kovotojų organizacija" -ALKO išplatino lapelį, kuriame sakoma- "Į kovą pavergta tauta! Piliečiai! Mes visi lietuviai mylime savo protėvių žemę, kurią jie apgynė, praliejo kraują. Praliedami kraują, jie iškovojo ir mūsų laimę, bet ją iš mūsų atėmė rusų komunistas, bet neilgai prisieis kentėti, pirmieji pavyzdį parodė lenkai ir vengrai Vengrai jau baigia iškovoti sau laisvę. Lietuviai vienykitės. Sukilkite į kovą prieš savo pavergėjus komunistus!! Duonos ir laisvės! Šalin komunistų pavojų. Mes eisime pirmyn.!"⁶³.

Organizacijų narių parengtuose lapeliuose, laikraštėlių straipsniuose buvo pabrėžiamas jaunimo pasiaukojimas vardan laisvos Lietuvos ateities. Organizacijos "Laisvę Lietuvai" narė N.Gaškaitė 1957m. viename savo straipsnyje rašė, kad negali gyventi nekovodama prieš sovietinę valdžią. Kitame straipsnyje "Kažkada vaikystėje" N.Gaškaitė rašė: "Jeigu tavo išvadavimui reikalinga mano gyvybė, Tėvyne, imk ją. Man negaila devyniolikos metų. Tegul plaikstosi vėliavos." Ji savo rašiniuose atspindėjo tragiškus įvykius Vengrijoje⁶⁴. Laisvės siekiai, politinės nuostatos išdėstyti jos eilėraščiuose "Raudonųjų kliedesys", "Sugrįš", "Norėjau tau padėti", "Dialogas", "Netylėsiu", "Dialogas apie kukurūzus" ir kt.⁶⁵ Kratos metu viename iš rastų sąsiuvinių buvo straipsniai, eilėraščiai, parašyti besimokant Kauno politechnikos institute. N.Gaškaitė, tęsdama savo kūrybą, 1957-1958m. parašė eilėraščių ir straipsnių: "Kai sužydės pavasaris alyvom", "Lai graikai girias argonautais", 'Tai kas, kad skambant taurėms vyno", "Svajoju apie debesis, svajoju apie dangų", "Gedimino pilis", "Vasario vėjas", "Už Tėvynę"⁶⁶. Čia rašoma apie moksleivių prievartinį vežimą darbams kolūkiuose, apie apskurusius rusų kareivius 1940m. ir kvietė lietuvius į kovą prieš sovietinį režimą⁶⁷. Aktyvia literatūrine veikla pasižymėjo P.PIumpa. Jis 1954-1956m. parašė 2 dalių romaną "Kruvina pašvaistė", kuriame aprašė lietuvių tautos gyvenimą 1944-1945m., aštriai kritikavo sovietinę tikrovę. Straipsnyje "Prie Nemuno" P.PIumpa 1955m. aprašė stribų siautėjimą Lietuvoje ir perspėjo okupantų rėmėjus apie būsimą atpildą už tautai padarytus nusikaltimus⁶⁸. P.PIumpa sukūrė nemažai eilėraščių. Tai "Vorkutos kalinys", "Lietuva gegužės rytą", 'Tik tas žmogus Tėvynę myli", "Apie dainą", "Nuskris lakštingala mieloji" ir kt "Vorkutos kalinyje" jis aprašė kalinių, kurie už pasipriešinimą režimui buvo nuteisti ir sugrūsti į lagerius, gyvenimą. Rašydamas eilėraštį "Vorkutos kalinys", rėmėsi brolio ir tėvo pasakojimais. Tėvas Vorkutos lageriuose buvo kalinamas 1945-1946m., o brolis du kartus — 1945-1950m. ir antrą kartą 1957m. vėl buvo įkalintas Mordovijos ASSR lageriuose. Į eilėraštį "Vorkutos kalinys" panašus eilėraštis "Nuskris lakštingala mieloji", parašytas apie 1951m. Eilėraštyje "Lietuva gegužės rytą" (1955na) autorius lyrinį pasakojimą apie pavasario gamtą susiejo su viltimi, kad Lietuva, rusų okupuota, ateityje bus laisva ir nepriklausoma. Eilėraštyje "Kai kuriems "patriotams" smerkiami tie lietuviai, kurie, gyvendami sovietinėje santvarkoje, nekovoja prieš ją, už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, o pasitenkina tuo kas yra. Eilėraštis "Apie dainą", parašytas apie 1955-1956m., vaizdavo Lietuvą, kenčiančią nuo rusiškųjų okupantų. Autorius išreiškė viltį, kad Lietuvos patriotai nugalės okupantus ir Lietuva taps laisva. Eilėraščiuose "Partizanui", "Pamirštam partizanui" reiškiama pagarba kovojusiems ir žuvusiems dėl Lietuvos nepriklausomybės. Apibūdindamas savo kūrybą, P.Plumpa KGB tardytojams sakė: "Parašiau visa tai taip, kaip supratau esamą padėtį sovietinėje santvarkoje, kaip aš supratau ir dabar suprantu, jog Lietuva yra rusų okupuota, jog nacionalistinės gaujos dalyviai — partizanai kovoja dėl Lietuvos nepriklausomybės ir daugumas toje kovoje žuvo. Vienu žodžiu, savo kūryba aš išreiškiau savo ir kitų vienminčių žmonių neapykantą sovietinei valdžiai"⁶⁹.

*** *** ***

Pogrindinės organizacijos tautos nelaimių priežastimi laikė komunistų partiją ir jos narius, rusų kolonistus, todėl daugelio organizacijų veikloje ryškus antikomunistinis nusiteikimas. Jos aiškino moksleiviams, kad nestotų į komjaunimą, buvo smerkiami stojantys į komunistų partiją. Štai "Slaptoji kuopa", veikusi Mažeikių vidurinėje mokykloje, išplatino lapelius, raginančius kovoti prieš rusų kolonializmą, nestoti į komunistų partiją ir komjaunimą⁷⁰. "Antikomunistinės laisvės brolijos" išplatintame lapelyje sakoma: 'Lietuviai! Netikėkite komunistų laikraščiais. Visos jų praneštos naujienos melas. Kaip galima stenkitės mažiau klausyti komunistų, jų bendrininkų įsakymų. Stenkitės būti toliau nuo komunistinių organizacijų. Visa komunistinė kukurūzinė valdžia sugrius. Tegyvuoja nepriklausoma Lietuva!"⁷¹1955m. vasario 20d. Kaune, Lenino prospekte, buvo išklijuoti kliše atspausdinti lapeliai "Komunistai, nešdinkitės lauk iš Lietuvos". Donelaičio gatvės kiemuose buvo išplatinti lapeliai: 'Broliai lietuviai! Nepasiduokite rusams! Prakeikti rusai jaučiasi kaip namuose, stengiasi rusifikuoti ir praryti lietuvių tautą. Tačiau komunistai apsirinka. Jie savo kailiu užmokės už Lietuvai padarytas skriaudas.

Tegyvuoja nepriklausoma Lietuva' Šalin bolševikų terorą! Jaunoji Lietuva"⁷².

Savo požiūrį į komunistinį režimą Lietuvoje pogrindinės organizacijos išsakydavo ir platinamais užrašais, Nepriklausomos Lietuvos simboliais. 1955-1956m. Veiverių ir kitose vidurinėse mokyklose buvo rasti užrašai "Lietuvos jaunime! Į kovą prieš bolševizmą?', "Okupantai lauk iš Lietuvos! Mirtis bolševizmui", "Komunizmui krachas", "Lietuva kyla", 'Tegyvuoja Vasario 16-oji — Lietuvos nepriklausomybės diena"⁷³.

Jaunimas protestavo ir prieš rusifikavimo politiką. Ji skatino jaunimą burtis į organizacijas. "Vasario 16-osios pogrindinės jaunimo organizacijos", veikusios Kauno 16-oje amatų mokykloje, vadovas Vitalius Gražulis tardomas pasakė: "Organizaciją sukurti paskatino tai, kad amatų mokykloje 90 proc. mokinių lietuviai, o tik 10 proc. rusai, bet visi renginiai vykdavo rusų kalba. Tai kėlė mokinių nepasitenkinimą. Mokykloje komjaunuoliai nedrausmingi, bet juos mažiau baudžia"⁷⁴.

Dalis organizacijų, veikiamos pasikeitusių istorinių aplinkybių, tikėjo, kad atkurti Lietuvos valstybingumą galima ir reformų keliu. Tai daugiausia inteligentijos vadovaujamos organizacijos. J. Antanaitis teisme, vykusiame 1945m. rugsėjo 9d. Kauno trečiajame kalėjime, pabrėžė, jog visi supranta, kad reikia kovoti už Lietuvos nepriklausomybę. Jis kalbėjo: "Aš noriu, kad Lietuva būtų demokratiška, kad galima būtų laisvai gyventi, ko aš nematau esant sovietinei valdžiai. Aš manau, kad įstatymai parašyti gerai, bet iš tikro nevykdomi ir sovietinė valdžia su pažeidimais nekovoja, nešalina jų... Manau, kad Nepriklausomą Lietuvą atkurti padės Amerika. Amerikoje vienas milijonas lietuvių, kurie palaiko ryšius su čia esančiais lietuviais. Aš manau, kad Lietuva neturi turėti jokių reikalų su sovietine valdžia, su Sovietų Sąjunga"⁷⁵. Ši idėja buvo gyva ir vėlesniais metais. P.Paulaitis, 1956m. grįžęs iš kalėjimo, užmezgė ryšius su Kauno ir Vilniaus studentais, subūrė juos į organizaciją "Lietuvos laisvės gynėjų sąjunga". Jis parengė reformuotos demokratijos programą, kuri susidėjo iš trijų dalių: kaimo reforma, ekonomikos ir socialinio gyvenimo reformos, politinio gyvenimo reformavimas. Ekonominio gyvenimo reformos esmę sudarė privati nuosavybė. Politine prasme Lietuva turėjo tapti demokratine respublika su liaudies renkama valdžia. Buvo galvojama, kad valdymo forma ir struktūra bus patikslinta atkūrus valstybingumą⁷⁶. Lietuvos ateities klausimus svarstė 1957m. Kapsuko antrojoje vidurinėje mokykloje susikūrusi S.Grigaičio vadovaujama moksleivių grupė. Jie svarstė Lietuvos išėjimo iš SSSR galimybes, ekonomikos plėtros perspektyvas. Jų manymu, atkūrus Lietuvos valstybingumą, turėjo būti paleisti kolūkiai, o žemė išdalyta valstiečiams po lygiai, vengti didelių ūkių sudarymo ir todėl neleisti žemę parduoti Žemę galėtų nupirkti tik valstybė, valstybinių ūkių sudarymui Politinę santvarką Lietuvoje įsivaizdavo panašiai, kaip tuometinėje Jugoslavijoje⁷⁷.

*** *** ***

Pasipriešinimo organizacijos savo gretose vienijo įvairių socialinių sluoksnių jaunimą. Apie tai galime spręsti iš kai kurių statistinių duomenų. KGB 1955m. ir per 1956m. kovo mėnesį Lietuvoje atskleidė 16 jaunimo organizacijų. Joms priklausė 86 žmonės. Iš jų: 31 VLKJS narys, 25 aukštųjų mokyklų ir technikumų studentai, 36 aukštesniųjų klasių moksleiviai⁷⁸. 1956-1957m. buvo atskleista ir likviduota 31 jaunimo grupė. Jose buvo 159 žmonės. Iš jų 26 buvo suimti, su 133 atlikta profilaktika. Buvo suimta 15 pavienių žmonių¹⁹. Pasipriešinimo veikloje dalyvavo 7 pionieriai, 34 VLKJS nariai, 56 moksleiviai iki 7 klasės, 61 aukštesniųjų klasių ir technikumų moksleivis, 24 studentai, 18 kolūkiečių ir darbininkų jaunimo. Tarp jų buvo 54 darbininkų vaikai, 59 kolūkiečių, 29 tarnautojų, 4 kilę iš vadinamųjų buožių. Šie duomenys rodo, kad režimo skelbiamas pasipriešinimo klasinis pobūdis neturi pagrindo, nes analogiška pasipriešinimo dalyvių socialinė sudėtis pastebima per visą pasipriešinimo istoriją⁸⁰. Šeštą dešimtmetį į jaunimo organizacijų veiklą vis daugiau įsitraukdavo darbininkų, kolūkiečių jaunimas. Tam įtakos turėjo prievartinis jaunimo, baigusio vidurines mokyklas, varymas dirbti į gamyklas ir kolūkius. Pasipriešinimo dalyvių socialinė sudėtis rodė, kad kova pirmiausia vyko prieš okupantus, o ne dėl "prarastų turtų", kaip buvo skelbiama okupantų.

*** **** ***

Nuo pat pirmųjų savo veiklos žingsnių pasipriešinimo organizacijos pajuto negailestingas sovietinio režimo represijas. NKGB ir NKVD nuolat reikalavo griežtinti represijas pasipriešinimo dalyviams. NKGB ir NKVD įgaliotinis Lietuvai generolas leitenantas Tkačenka 1945m rugsėjo 8d. direktyvoje NKVD karinių dalinių vadams, SMERŠo viršininkams, LSSR NKVD — NKGB operatyvinių sektorių viršininkams sadistiškai reikalavo imtis kuo griežčiausių veiksmų prieš pasipriešinimo dalyvius⁶¹. Kitoje direktyvoje pabrėžiama, kad "siekiant greičiau sutriuškinti buržuazinį -nacionalistinį pogrindį ir jo ginkluotas gaujas Lietuvoje, prašau jus: užsiimti ne tik atskirų asmenų išaiškinimu, turinčiu laikiną efektą darbe, bet ir pagerinti visų NKVD -NKGB struktūrų agentūrinį operatyvinį darbą. Visą veiklą nukreipti į greitesnį nacionalistinio pogrindžio išaiškinimą ir sutriuškinimą". Iš visų NKVD ir NKGB darbuotojų buvo reikalaujama "kvalifikuotai verbuoti agentūrą ir pasiųsti ją į antisovietinį pogrindį ir gaujas"⁸². Ypatingas dėmesys buvo skiriamas jaunimo persekiojimams. NKGB 1945m. sausio 25d. direktyva Nr.12 iškėlė uždavinį išsiaiškinti, "kiek buržuaziniai nacionalistai remiasi jaunimu. Vykdant jį, atlikta: l.Tiriama visa medžiaga apie jaunimą, turint tikslą išsiaiškinti, kiek buržuaziniai nacionalistai tikisi paramos iš jaunimo. 2. Jaunimo antisovietinių grupių ir organizacijų likvidavimas. Tyrimo kryptis - išsiaiškinti jaunimo ryšius su suimtais dalyviais. 3. Ruošiamasi verbuoti suimtus antisovietinių jaunimo grupių dalyvius, siekiant atskleisti antisovietines formuotes"⁸³. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisaro A.Guzevičiaus 1945m. birželio 5d. paaiškinamajame rašte SSSR NKGB pabrėžiama, kad "agentūrinio ir operatyvinio darbo aptarnaujant jaunimą sutvarkymas Lietuvos SSR sąlygomis įgyja ypatingai svarbią reikšmę, nes jaunimas ikisovietinėje Lietuvoje buvo plačiai apimtas įvairių krypčių nacionalistinių organizacijų tinklą nuo fašistinių iki vadinamųjų "kairiųjų" - socialdemokratinių ir liaudininkų" (žr. priedo 1 dokumentą). Į persekiojamųjų ratą pateko visos Lietuvos Respublikoje veikusios jaunimo organizacijos, nes, kaip nurodoma rašte, "Vokiečių okupacijos metais lietuvių nacionalistinės organizacijos sėmėsi sau kadrus iš lietuvių jaunimo. Atkūrus sovietinę valdžią, reakcinga jaunimo dalis stojo į kovą prieš sovietų valdžią ir tapo antisovietinių nacionalistinių pogrindinių organizacijų organizuojančiu branduoliu".

Kilus įtarimui apie galimą organizacijos veikimą, buvo pradedamos agentūrinės bylos ir organizuojamas jaunimo sekimas, verbuojami specialūs agentai Atskleisti organizacijų veiklai KGB verbuodavo savo agentus laisvėje ir kalėjimo kamerose. LSSR MGB 1950m. vasario mėnesį turėjo 71 kamerų agentą, iš jų 45 buvo apskrityse⁸⁴. Įgyvendinant minėtas ir kitas direktyvas dėl jaunimo persekiojimo, MKGB 1945m daugelyje apskričių pradėjo agentūrines bylas "Gimnazistai". Viena tokių bylų tiriama Raseinių apskrities N KGB, kuri buvo sudaryta Kelmės gimnazijos moksleiviams (žr. priedo 2 dokumentą).

Daugelyje agentūrinių bylų atsispindėjo studentijos pasipriešinimas sovietiniam režimui Atidžiai buvo sekamas jaunimas, besimokantis Vilniuje ir Kaune. LSSR valstybės saugumo liaudies komisaras A.Guzevičius 1945m. liepos 19d. rašte SSSR NKGB 2 valdybos viršininkui Fiodorovui "Agentūrinio ir operatyvinio darbo padėtis tarp jaunimo Vilniuje ir mūsų tolesnės priemonės" nurodė, kad "Vilniuje agentūrinio ir operatyvinio aptarnavimo objektu didžiausia jaunimo koncentracija yra Vilniaus valstybinis universitetas, dailės ir pedagoginis institutai valstybinis technikumas, gimnazijos, ekonominė ir amatų mokyklos ir kitos mokymo įstaigos, kuriose mokosi 2070 aukštesniųjų klasių moksleivių ir dirba 650 profesorių ir kitų dėstytojų. Jaunimas pagal nacionalinę sudėtį pasiskirstęs taip: lietuvių -1670, lenkų — 210, baltarusių — 50, rusų 140". Toliau dokumente nurodoma, kad "operatyvinio darbo rezultate ir tiriant medžiagą nustatyta, kad žymi dalis jaunimo, kuri gyveno okupuotoje Lietuvoje ir ypač Vilniuje, buvo panaudojama vokiečių žvalgybos kovai prieš partinį tarybinį aktyvą ir partizanų būrius"⁸⁵. Agentūrinė byla "Otbrosy" buvo sudaryta universiteto 8 žmonių grupei, kuriai vadovavo Bronius Dundulis. NKGB teigimu, ši grupė dirbo pogrindinį darbą, auklėjo studentus nacionalistine dvasia, rengė nelegalius susirinkimus, kuriuose iš antisovietinių pozicijų kritikavo partijos ir vyriausybės priemones, per patikimus asmenis rinko duomenis apie žmonių nuotaikas. Kita agentūrinė byla "Podonki" buvo sudaryta 1945m. gegužės mėnesį taip pat Vilniaus universiteto 7 studentų grupei kuriai vadovavo studentas Liudas Buika. Grupė palaikė ryšius su LLA, siekė "nacionalistinių jėgų sujungimo"⁸⁶. Agentūrinė byla "Fašistkaja mol" pradėta 1945m. kovo mėnesį grupei Vilniaus universiteto profesorių ir dėstytojų⁸⁷.

Profesoriams, dėstytojams ir studentams sekti buvo formuojama agentūra. Universitete 1945m. NKGB agentūrinį ir informavimo aparatą sudarė 26 žmonės. Iš jų: 3 agentai, 1 rezidentas, 22 informatoriai Kauno Vytauto Didžiojo universitete NKGB agentūrą sudarė 43 žmonės, iš jų: 7 agentai 36 informatoriai⁸⁸. Jų buvo ir kitose mokymo įstaigose.

NKGB Panevėžio apskrities skyrius 1944m. gruodžio mėn. gavo duomenų, kad Panevėžyje veikia jaunimo organizacija. Jos išaiškinimui 1945m. sausio mėn. skyrius pradėjo agentūrinę bylą "Pogrindininkai". Pirmiausia buvo nustatyta, kad Panevėžio gimnazijoje veikia jaunimo pogrindinė organizacija, pasivadinusi "Draugystės būrelis", kuriam priklausė Vladas Rutkauskas, Aldona Brazdžionytė, Leonas Gudgalis, Genovaitė Varnienė, Vytautas Čepurna. Vėliau organizacija pasivadino Gedimino būriu. Vasario mėnesį per agentą, sL Zavadskaja, buvo sužinota, kad organizacija aktyviai rengiasi paminėti Vasario 16-ąją, todėl vasario 15d. prasidėjo suėmimai Buvo suimti Danutė Grybaitė, Marija Janušonytė, Stasė Savickaitė, Vaidotas Antanaitis, vadovas Vladas Rutkauskas ir kt Iš viso 30 žmonių⁸⁹. Dėl konspiracinės veiklos patirties stokos KGB agentams pavykdavo iš organizacijos narių išgauti informaciją apie veiklos detales, organizacijų narius. Jaunimo pasipriešinimo organizacijų nariams, kaip ir visiems pasipriešinimo dalyviams, buvo taikomos žiaurios represinės priemonės: tardymai, kankinimai KGB rūsiuose, kalėjimai. Vartojant psichologinį spaudimą, buvo bandoma įdiegti mintis, kad jie elgėsi nusikalstamai ir versdavo atgailauti, sakyti draugus smerkiančias kalbas, duoti pasižadėjimus, kad bendradarbiaus su KGB. Tie, kurie pajėgdavo atsispirti psichologiniam spaudimui buvo teisiami uždaromi į kalėjimus, tremiami į Sibirą. Siekiant įbauginti kitus, pademonstruoti tariamą nepritarimą jaunimo pogrindinei veiklai, KGB į "profilaktinio darbo" vykdymą kartais įtraukdavo kolektyvus. Radviliškio apskrityje 1948m. atskleidus organizaciją "Jaunieji kovotojai už laisvę", KGB per partijos apskrities komitetą Radviliškio gimnazijoje surengė mokinių susirinkimą, kuriame organizacijos nariai buvo verčiami demaskuoti "banditus už prievartinį įtraukimą į organizaciją"⁹⁰. Tačiau tokie "pasmerkimai" labai dažnai turėjo priešišką poveikį. Apie jaunimo pasipriešinimą sužinodavo visuomenė. Be to, jei iš tribūnos ir buvo "pasmerkimų", tai užkulisiuose buvo reiškiamas tam tikras pritarimas "pasmerktųjų" veiklai KGB 1960m. informacijoje nurodo, kad po Kapsuko S.Grigaičio moksleivių grupės nario A.Gecevičiaus "pasmerkimo" Vilniaus valstybinėje konservatorijoje, "agentūriniais duomenimis, kai kurie studentai bando iš jo padaryti didvyrį, teikti moralinę paramą, kaip nukentėjusiam nuo sovietinės valdžios". Tai ne vienintelis atvejis. Labai dažnai iš tribūnos buvo kalama viena, o draugų būrelyje kita⁹¹. "Profilaktiniai" susirinkimai vykdavo KGB operatyvinių darbuotojų iniciatyva ir jiems vadovaujant Dažniausiai vadinamasis "profilaktinis darbas" vykdavo slapta, KGB tardytojų kabinetuose, kad nepaskatintų kitą jaunimą panašiai veiklai. Režimas siekė ne tik sunaikinti esamą ar bręstančią opoziciją, bet ir visais įmanomais būdais slėpė informaciją apie jos buvimą, pasipriešinimo faktus stengėsi pavaizduoti atsitiktiniais, interpretuoti ir paversti juos nesveikų ambicijų ir nesveiko proto recidyvais.

Dauguma pogrindinių organizacijų narių buvo teisiami, kiti šalinami iš mokyklų ar atleidžiami iš darbo. KGB 1951m. nutraukė Lietuvos jaunimo sąjungos "Jaunoji Lietuva" veiklą. Iš viso suimta 17 žmonių⁹². Tardomi daugelis Lietuvos jaunimo sąjungos "Jaunoji Lietuva" narių laikėsi tvirtai, stengėsi, kad KGB kuo mažiau sužinotų apie bendražygius. Nors daugelis narių neprisipažino kuo nors kaltais, bet vis dėlto buvo nuteisti B.Vilkas ir K.Lakickas buvo nuteisti kalėti po 15 metų, kiti po 10 metų⁹³. Grįžusieji iš lagerių iki pat Lietuvos valstybingumo atkūrimo dienų buvo persekiojami Lietuvos SSR Aukščiausiasis teismas 1958m. liepos 28-31d. išnagrinėjo organizacijos "Laisvę Lietuvai" narių bylą ir nuteisė juos įvairiam laikui kalėti A.Krasauskui buvo paskirta 10 metų, A.Susniui - 8 metai, P.Plumpai ir N.Gaškaitei — 7 metai, B.Putrimaitei — 3 metai, C.Kučinskui — 5 metai, D.Bičiūnui — 5 metai, H.Skeivalui — 2 metai laisvės atėmimo⁹⁴.

Organizacijų atskleidimą lydėdavo ne tik represijos, bet ir reikalavimai, kad partinės ir komjaunimo organizacijos "didintų politinį budrumą", "keltų augančios kartos sąmoningumo lygį ir stiprintų klasinį užsigrūdinimą". KGB 1956m. priekaištavo partiniams ir sovietiniams organams, kad šie "nekovoja su šmeižikiškų gandų, perduodamų iš užsienio, skleidimu, nedemaskuoja jų priešiškos esmės ir žalos komunistiniame gyventojų auklėjime. Dažnai į antisovietinį kelią jaunimas stoja antisovietiškai nusiteikusių mokytojų įtakoje"⁹⁵. KGB reikalavo, kad režimui priešiškai nusiteikęs jaunimas nepatektų mokytis į aukštąsias mokyklas. KGB 1956m. sausio 5d. pažymoje nurodo, kad "būna atvejų, kai į aukštąsias mokyklas priimami svetimi mums elementai, priešiškai nusiteikę sovietinei valdžiai Dažnai mokymo įstaigų vadovai vengia organų signalų ir į aukštąsias mokyklas priima antisovietiškai nusiteikusius žmones. Priimami netgi jaunimo antisovietinių organizacijų nariai"⁹⁶.

KGB rengė trumpalaikius ir perspektyvinius planus, kuriuose buvo numatomos operatyvinės ir agentūrinės priemonės pasipriešinimo organizacijų veiklai žlugdyti "Agentūriniam operatyviniam darbui sustiprinti išaiškinant antisovietinį nacionalistinį pogrindį Vilniaus ir Kauno universitetuose, mes sudarėme ir vykdome pridedamą agentūrinių ir operatyvinių priemonių planą", — rašoma Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisaro A.Guzevičiaus ir NKGB 2 skyriaus viršininko Izotovo 1945m birželio mėn. paaiškinamajame rašte "Dėl Vilniaus ir Kauno universitetų profesorių ir dėstytojų agentūrinio ir operatyvinio aptarnavimo"⁹⁷. Tai buvo daroma nuolat. 1955m. gegužės 30 dieną buvo patvirtintas KGB 4 valdybos 1 skyriaus agentūrinių priemonių planas 1955m. gegužės 15 — birželio 30d. laikotarpiui, kuriame numatomos priemonės, kaip kovoti prieš jaunimo ir inteligentijos pasipriešinimo veiklą aukštosiose mokyklose. Ypač buvo atkreiptas dėmesys į tuos rajonus, kur buvo pavykę išaiškinti jaunimo organizacijų veiklą"⁹⁸. Panašiai buvo rengiamasi ir sovietinių švenčių minėjimui Speciali KGB direktyva kovai prieš antisovietinį pasipriešinimą buvo parengta 1960m., rengiantis respublikinei Dainų šventei, skirtai LSSR 20-mečiul Joje pabrėžiama: "Ne išimtis, kad priešiški elementai bandys vykdyti antitarybinius ir kitus nepageidaujamus veiksmus. Reikia laiku atskleisti priešiškų elementų antisovietinius ketinimus, tam būtina partinių ir tarybinių organų pagalba užkertant kelią, kad į meno saviveiklos kolektyvus nepatektų nepageidaujami asmenys, o tų asmenų, kurių dalyvavimas būtinas, užtikrinti agentūrinį stebėjimą, kuris užkirstų galimybes antisovietiniams pasireiškimams. KGB reikalavo imtis priemonių, kad kolektyvuose, vykstančiuose į šventę, būtų KGB "agentūra ir patikimi asmenys", kuriuos būtina gerai instruktuoti, darbui su jais paskirti operatyvinius darbuotojus, kurie kartu su kolektyvu vyktų į Vilnių. Buvo nurodyta KGB padaliniams iki švenčių išsiaiškinti asmenis, turinčius "antisovietinių ketinimų ir nacionalistiškai nusiteikusius", gautus signalus kruopščiai patikrinti⁹⁹.

Prieš pasipriešinimo dalyvius buvo rengiamos specialios ideologinės kampanijos, stengiantis juos sukompromituoti visuomenės akyse. Ypač plačiai buvo išnaudojami politiniai ir taktiniai įvairių tautinio pasipriešinimo centrų nesutarimai. "Lietuvių ir kitų buržuazinių nacionalistų demaskavimu spaudoje ir per radiją koordinuoti", KGB rekomendavus ir jam vadovaujant, 1959m. pradžioje LKP CK nutarimu buvo sukurta speciali archyvinių dokumentų skelbimo redakcija. KGB sudarė grupę operatyvinių darbuotojų, kurie šios redakcijos darbuotojams rinko ir sistemino medžiagą, atskleidžiančią "nacionalistų veiklą"¹⁰⁰. Užsienyje ar Lietuvos pogrindyje išleisti leidiniai, atskleidžiantys sovietinės valdžios nusikaltimus, buvo vadinami "šmeižikiškais" ar "iškreipiančiais tarybinę tikrovę". Tarp tokių buvo "Lietuvių archyvas", daugelis Nepriklausomoje Lietuvoje išleistų istorinių leidinių.

Po ginkluotos rezistencijos, pasibaigusios 6-ojo dešimtmečio pradžioje, lietuvių tautoje tęsėsi dvasinis pasipriešinimas primestai svetimai ideologijai, gyvenimo būdui, jo peršamoms normoms bei vertybėms.

Pasipriešinimo organizacijų veikla tapo neatskiriama kovos prieš okupaciją ir už Lietuvos nepriklausomybę dalimi Ji paliko gilų pėdsaką tautos sąmonėje ir turėjo nemažą įtaką tautiniam identitetui išlaikyti bei Lietuvos laisvės viltims plisti ir palaikyti vėlesniais metais. Ir toliau veikė jaunimo organizacijos, kurios tęsė kovą dėl laisvės.

Priedai

1. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisaro
valstybės saugumo komisaro A.Guzevičiaus 1945m. birželio 5d.
visiškai slaptas paaiškinamasis raštas SSSR NKGB 2 
valdybos viršininkui valstybės saugumo 3 rango komisarui
Fedotovui

Visiškai slaptai

SSSR NKGB 2 valdybos viršininkui
valstybės saugumo 3 rango komisarui drg. Fedotovui

Paaiškinamasis raštas

Apie agentūrinio ir operatyvinio darbo padėtį išaiškinant antisovietinius elementus tarp jaunimo

Agentūrinio ir operatyvinio darbo aptarnaujant jaunimą sutvarkymas Lietuvos SSR sąlygomis įgyja ypatingai svarbią reikšmę, nes jaunimas ikisovietinėje Lietuvoje buvo plačiai apimtas įvairių krypčių nacionalistinių organizacijų tinklo: nuo fašistinių iki vadinamųjų "kairiųjų" - socialdemokratinių ir liaudininkų.

Jaunimas sudarė pagrindinį kontingentą sukuriant Šaulių sąjungos organizacijas, turėjusias iki 6 tūkstančių žmonių ir buvusias visų buvusių Lietuvos

buržuazinių demokratinių ir fašistinių vyriausybių atrama.

Be to, buvo grynai jaunimo organizacijų, per kurias valdančioji Lietuvos fašistinė klika stengėsi išplėsti savo įtaką ir parengti ištikimus ideologinius kadrus.

Viena iš tokių organizacijų buvo Jaunalietuvių sąjunga, kuri kartu su Jaunųjų valstiečių (Jaunųjų ūkininkų rateliai) turėjo apie 100 tūkstančių narių ir buvo iš esmės tautininkų jaunimo organizacija. Jai gimininga buvo ir Skautų sąjunga, nenusileidusi jai skaičiumi, taip pat savo įtaka jaunimui, būtent moksleiviams.

Klerikalinis katalikiškas lietuvių buržuazijos sektorius taip pat turėjo savo jaunimo organizacijas, vadovaujamas dvasininkijos, kurias pilnai panaudojo savo įtakos plėtimui Lietuvos gyventojų masėse.

Tokiomis organizacijomis buvo - Ateitininkų sąjunga, jungusi moksleivių jaunimo katalikiškąjį sektorių, ir Pavasarininkų sąjunga - plėtusi savo veiklą tarp valstiečių jaunimo. Ikimokyklinio amžiaus vaikus vienijo Angelaičių organizacija, turėjusi iki 60 tūkstančių narių.

Buvo "kairiosios" pakraipos liaudininkų jaunimo organizacija Jaunimo sąjunga ir socialdemokratų - "Žiežirba", tačiau šios organizacijos buvo negausios.

Ypač tenka paminėti studentų organizacijas, kurios vienijo per4 tūkstančius žmonių. Tokios buvo - tautininkų studentų korporacija "Neo Lithuania" ir gimininga jai moterų korporacija "Filia Lithuania". Šios dvi organizacijos buvo susijusios organizaciniu ir ideologiniu atžvilgiu su tautininkų partija ir tiekė kadrus valstybiniam aparatui.

Krikščionių demokratų partijos ir išvis klerikalų katalikų aplinkos parama naudojosi studentų antisovietinės organizacijos, Gajos korporacija ir kai kurios kitos.

Voldemarininkai universitete turėjo savo korporaciją "Lietuva", liaudininkai ir eserai - varpininkus.

Buvo nacionalinės rusų, lenkų, baltarusių ir žydų studentų organizacijos, turėjusios antisovietinį pobūdį.

Vokiečių okupacijos metais lietuvių nacionalistinės organizacijos sėmėsi sau kadrus iš lietuvių jaunimo.

Atkūrus sovietinę valdžią, reakcinga jaunimo dalis stojo į kovą prieš sovietų valdžią ir tapo antisovietinių nacionalistinių pogrindinių organizacijų organizuojančiu branduoliu.

Per laikotarpį nuo sausio iki gegužės Lietuvos SSR NKGB atskleidė ir likvidavo 7 jaunimo antisovietines organizacijas ir grupes, suimti 145 žmonės. | šį skaičių neįeina likviduota masinė organizacija ir bandformuotė Lietuvos Laisvės Armija, iš esmės sudaryta iš jaunimo.

Iš tardymo, agentūrinės medžiagos ir kratų metu rastų dokumentų matoma, kad praktinė antisovietinių nacionalistinių lietuvių jaunimo organizacijų veikla, be tiesioginės ginkluotos kovos bandgrupėse, nukreipta šia linkme:

1. Antisovietinių lapelių spausdinimas ir platinimas.

2.    Partijos ir vyriausybės priemonių žlugdymo agitacija ir žlugdymas.

3.    Naujų narių banditų formuotėms papildyti verbavimas.

4.    LLA ir kitų organizacijų ryšių ir žvalgybos funkcijų vykdymas.

Taip 1945m. sausio mėn. NKGB Panevėžio apskrities skyrius pradėjo, o vasario mėnesį operatyviai realizavo agentūrinę bylą "Pogrindininkai" grupei jaunimo, kuri platino antisovietinę literatūrą.

Byloje buvo tiriami:

1.    Rutkauskas Vladas, Antano, 1927, moksleivis;

2.    Brazdžionytė Aldona, Jono, 1927, moksleivė;

3.    Gudgalis Leonas, Augustino, 1926, moksleivis;

4.    Varnienė Genovaitė, Jono, 1927, fotografo mokinė;

5.    Čepurna Vytautas, Povilo, 1925, tarnavo savanoriu vokiečių armijoje.

Jaunimo organizacija 1945 01 išleido keletą antisovietinių lapelių, kuriuose ragino kovoti prieš VKP(b) ir sovietų valdžią, už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą._

Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisaro valstybės saugumo komisaro A.Guzevičiaus 1945m. birželio 5d. paaiškinamasis raštas // VSKA. F.10. Ap3. B.7. L236-238. Kopija, mašinraštis, originalas rusų k.

*** *** ***

2. NKVD ir NKGB Raseinių apskrities skyrių 1945m. birželio 20d. pažyma apie agentūrinę bylą "Gimnazistai"

Visiškai slaptai

Ag. bylos "Gimnazistai"

Pažyma

Agentūrinės ir tardymo medžiagos pagrindu NKGB Raseinių apskrities skyrius pradėjo agentūrinę bylą "Gimnazistai". Agentūrinės bylos pagrindą sudarė:

Lietuvos KP(b) nurodymu birželio 3-ąją partijos apskrities komitetas visuose valsčių centruose rengė masinius gyventojų mitingus išaiškinti Lietuvos vyriausybės kreipimąsi į Lietuvos liaudį dėl kovos su banditizmu ir ginkluotu nacionalistiniu pogrindžiu organizavimo. Tokį mitingą birželio 4-ą partijos apskrities komitetas surengė Kelmės gimnazijoje. Tą dieną po surengto mitingo netoli gimnazijos buvo rastas iškabintas ranka per kalkę parašytas antisovietinio turinio lapelis. Todėl NKGB apskrities skyrius užverbavo du agentus ir vieną informatorių. Pagal gautus agentūrinius duomenis nustatyta, kad tarp gimnazijos moksleivių yra aiškiai antisovietiškai nusiteikusių ir reiškiančių antisovietines nuotaikas asmenų. Taigi: tarp Kelmės gimnazijos mokinių yra nusiteikusių prieš sovietinę valdžią ir reiškiančių antisovietines nuotaikas asmenų. Pavyzdžiui:

gimnazijos 7-os klasės mokinė Regina Andriuškaitė balandžio mėnesį klasėje, dalyvaujant Danutei Urbelytei, kalbėjo:

"Sovietinė valdžia čia bus neilgai, gyvenimas tapo blogas, vokiečiai vėl greitai paims Lietuvą, jie kultūringi žmonės, o rusai "golodrancai". Dabar nereikia niekur įsirašinėti".

17 metų 7-os klasės mokinė Marytė Kasparaitė, buožės dukra, jos tėvas suimtas, labai dažnai lanko bažnyčios kapelioną Čimielių. Jos dažno lankymosi priežastis nežinoma. Pas Kasparaitę labai dažnai ateina Danutė Urbe-lytė, Birutė Separaitytė, Valė Neseckaitė /iš ag. sl. Bilbena pranešimo/.

Kelmės gimnazijos direktorius, tos pat mokyklos komsorgas ir kiti mokytojai per pamokas surengė klasių padėties ir mokinių elgesio užsiėmimuose apžiūrą. Šio patikrinimo metu po 3-os klasės moksleivio Vytauto Žukausko suolu buvo surasti penki egzemplioriai antisovietinio turinio lapelių, spausdinti rašomąja mašinėle lietuvišku šriftu. /Lapelio vertimas pridedamas./^*

*Lapelis nerastas.

Žukauskas buvo suimtas ir tardant parodė: "Rastą antisovietinio turinio lapelį aš atspausdinau savo namuose daktarui Jonui Žemaičiui priklausančia mašinėle, kuris 1944m. pabėgo su vokiečiais. Lapelį spausdinau birželio 13 vakare. Mašinėlė buvo palikta ant aukšto ir pridengta malkomis. Lapelio juodraštį, iš kurio aš spausdinau, man perdavė Kelmės gimnazijos 3-os klasės mokinys Alfonsas Šveikauskas /mašinėlė paimta/. Žukauskas buožės sūnus.

Agentūrinių ir tardymo duomenų pagrindu, be Žukausko, areštuoti:

1.    Zaleckas Algimantas, Broniaus, g.1928m., Kelmės gimnazijos 4-os klasės mokinys, tardant parodė:

"Mano antisovietinė veikla pasireiškė tuo, kad aš parašiau ir išplatinau keletą nacionalistinio pobūdžio antisovietinių lapelių prieš sovietinę valdžią". Taigi birželio 4-ą, po gimnazijoje surengto mitingo, aš parašiau lapelį tokiu pavadinimu "įsakymas Nr.1" - visiems bolševikinės vyriausybės darbuotojams" ir vieną šio lapelio egzempliorų iškabinau prie gimnazijos ir kitose vietose. Kitą lapelį, antrašte "Atsišaukimas į lietuvių tautą", taip pat aš parašiau per kalkę. Be to, antisovietinio turinio lapelius dauginimui perdaviau per 4-os klasės mokinį Tamavičių Kelmės gimnazijos 3-os klasės mokiniui Vytautui Žukauskui, kuris turėjo rašomąją mašinėlę.

2.    Tamavičius Albertas, Jokūbo, g.1928m., gimnazijos 4-os klasės mokinys, pagal socialinę kilmę buožės sūnus, suimant pas jį po pagalve buvo rastas ir paimtas vokiškas automatas, koviniai šautuvo šoviniai.

3. Černeckas Vincas, Prano, g.1927m., Kelmės gimnazijos 3-os klasės mokinys.

Priemonės:

1.    Suimtuosius, minimus agentūrinėje medžiagoje ir suimtųjų parodymuose, įtraukti į operatyvinę įskaitą ir pradėti agentūrinę bylą "Gimnazistai".^*

2.    Tardant suimtuosius, taip pat iš agentūros gauti papildomų duomenų apie gimnazijos kontrrevoliucinės nacionalistinės organizacijos dalyvius, pasiekiant Kelmės valsčiaus vadovaujantį štabą.

3.    Papildomai užverbuoti agentūrą iš moksleivių, kad agentūros būtų visose gimnazijos klasėse.

*Dokumente šis punktas išbrauktas.

Liet. SSR NKGB Raseinių AS virš.
Valstybės saugumo kapitonas
 (pas.) Gričmanov 
"Sutinku" NKVD-NKGB oper. grupės virš.
Valstybės saugumo pulkininkas (pas.) Sinicin

NKVD ir NKGB Raseinių apskrities skyrių 1945m. birželio 20d. pažyma apie agentūrinę bylą "Gimnazistai" // VSKA. F.18. Ap.47. B.2. L42-43. Originalas rusų k. Mašinraštis. Kopija.

*** *** ***

3. Panevėžyje 1945m. vasario 16-ąją išplatintas lapelis, pridėtas prie LSSR vidaus reikalų ministro J.Bartašiūno ir LSSR NKGB komisaro A.Guzevičiaus 1945m. vasario 26d. pranešimo VKP(b) CK biuro Lietuvai pirmininkui Suslovui ir LKP(b) CK sekretoriui A.Sniečkui

Štai jau 5-ą kartą Vasario 16-ąją švenčiame svetimųjų priespaudoje. Penki metai po vergijos ir ašarų priespauda. Per tą laiką Lietuvos sūnūs galėjo pakelti savo šalies gerovę. Neklystant galima pasakyti, kad nuo nepriklausomybės pradžios ir iki šiol kultūroje ir civilizacijoje Lietuva būtų pažengusi pirmyn, ko Stalino vergai negalėtų pasiekti per šimtus metų.

Vokiečiai ir bolševikai mūsų šaliai per okupacijos metus atnešė daug įvairių nuostolių, padarytos žaizdos tokios didelės ir jautrios, kad reikės daug metų dirbti jas užgydant, ko netekome.

Moralinius nuostolius pašalinsime, bet šimtus sunaikintų neprikelsime. Kyla klausimas - už ką mūsų didieji kaimynai mus taip skriaudžia?

Gal keliame jiems grėsmę?

Gal norime jų žemės?

Gal mes kėsinamės į jų laisvę?

Ne, jie mus naikina, plėšia, kankina už tai, kad mes siekiame gyventi laisvai, todėl, kad vergais nenorime būti. Iš visų okupacijos metų šie metai patys jautriausi. Kur pažvelgsi, visur tamsa, kraujo praliejimas ir baisumai.

Priešas - įniršęs bolševizmas - plėšia valstiečius, degina jų namus, žudo žmones. Kriminaliniai galvažudžiai, morališkai susikompromitavę sadistai, enkavedistai ir komunistai padėties viešpačiai mūsų šalyje. Nežmoniškomis priemonėmis jie nori palaužti gyvąsias lietuvių tautos jėgas, kad Lietuva ateityje negalėtų laisvai egzistuoti. Grasindami tarybų pergale, jie ugnimi ir kardu, trėmimu ir kalėjimais nori, kad mes negalėtume galvoti apie nepriklausomybę, bet vergiškai nulenktume galvas, vykdytume jų nutarimus. Bet šito niekada nebus. Šioje klaikumo ir kraujo atmosferoje mes dar kuriame ugnelę, kuri kas dieną didina laisvės pašvaistę, kad greitai viešpataus tiesa. Pasaulis dar ne toks kritęs kaip komunizmas.

Kultūringas pasaulis dar nesužinojo tiesos. Jį nugalės tiesa ir sugriaus vandalų sukurtą garbinimą.

Iš skerdynių griuvėsių atsikurs laisva ir nepriklausoma Lietuva.

Kremliaus atsiųstieji nepasieks savo tikslo.

Savanorių 1919m. pralietas kraujas, kraujas 1941 m. tremtinių, kraujas vokiečių okupacijos metais ir kraujas dabartinių kankinių už Lietuvos nepriklausomybę neprapuls veltui. Pasaulio istorijoje dar nebuvo atvejo, kad tokia idėja, kad mylėdami savo gimtąją žemę ir liedami už ją kraują, atvestų prie vergijos. Ir švęsdami taip brangią Vasario 16-ąją, žinome, kad ji neša neišvengiamą bolševizmo galą, o tuo ir laisvą rytojų, nors raudonieji demonai ir siautėja.

Tegul mus laiko vokiečių talkininkais, bet mes žinome, kas mes ir už ką mes kovojame! Mūsų siekiai yra šventi ir mes jų neatsisakysime.

Vasario 16-oji duoda mums jėgų ir ištvermės.

Mes laimėsime...

Partizanų štabas

Vilnius, 1945 vasario 16.

LSSR vidaus reikalų ministro J.Bartašiūno ir LSSR NKGB komisaro A.Guzevičiaus 1945m. vasario 26d. pranešimas VKP(b) CK biuro Lietuvai pirmininkui Suslovui ir LKP(b) CK sekretoriui A.Sniečkui // VSKA. F.10. Ap.3. B.8. L.76-77. Originalas rusų kalba, kopija, mašinraštis.

4. LSSR MGB Kauno skyriaus viršininko pulkininko Voroncovo 1946m. birželio 20d. visiškai slaptas pranešimas LKP(b) Kauno miesto sekretoriui J.Grigalavičiui

Visiškai slaptai

LKP(b) Kauno miesto komiteto sekretoriui drg. Grigalavičiui

Aukštojoje Panemunėje (Požėlos raj.) politiškai neaiškių asmenų iniciatyva sukurta jaunimo organizacija "Audros" pavadinimu.

Įvykusiame organizacijos susirinkime, kuriame dalyvavo 64 žmonės, buvo išrinkta valdyba iš 5 žm. su pirmininku priešakyje vadovauti tolesnei šios organizacijos veiklai.

Oficialūs "Audros" uždaviniai - rengti įvairią saviveiklą (šokius, dainas, spektaklius, sportas).

Charakteringa "Audros" ypatybė yra tai, kad tarp jos dalyvių nėra nei vieno komjaunuolio ir numatytoje programoje nėra jaunimo politinio auklėjimo klausimų.

"Audros" vadovai, norėdami gauti leidimą praktinei veiklai, kreipėsi į LLKJS Požėlos rajono komitetą su prašymu patvirtinti jų sukurtą organizaciją. LLKJS rajono komiteto sekretorė drg.Demidovienė kreipėsi patarimo šiuo klausimu į LKP(b) rajono komiteto sekretorių, kuris užrašė rezoliuciją:

"Išsiaiškinti, paimti iniciatyvą šiame reikale ir organizuoti prie A.Panemunės komjaunimo."

Atsižvelgiantį tai, kad panašių "draugijų" sukūrimas nedalyvaujant tarybų, profsąjungų ir komjaunimo organizacijoms, gali suskaldyti komjaunimą ir jaunimą, taip pat tokių organizacijų nariai tarnauja antisovietinio pogrindžio baze, prašau nurodyti partiniams ir komjaunimo organams neleisti kurti kokias nors organizacijas ir draugijas, išskyrus egzistuojančias sovietinėje sistemoje.

Be to, prašau nurodyti LKP(b) Požėlos rajono komiteto sekretoriui drg. Kardaševičiui, kad neleistini tokie patarimai komjaunimui, kaip aukščiau nurodyta rezoliucija.

LSSR MGB Kauno skyriaus viršininkas pulkininkas
(pas.) Voroncovas
Kaunas 1946m. birž. 20d. 
Rezoliucija: 1. Drg. Kardaševičiui (parašas) 
2. Išsiaiškinti organų bylą (parašas)

1946 06 21

LVOA. F3110. Ap3110-1. B.79. LL Rankraštis, originalas rusų k.

Šaltiniai ir literatūra

L Lakickas K. Kalinys Z-31L V.1994. 285p.; Kedys J.P. Terorizuojama ir naikinama Lietuva. 1938-199L Klaipėda. 1994. 475p.; Lietuvos žmonių genocidas nacių ir sovietų okupacijos. (Konferencijos medžiaga. 1993 06 12). V.-K. 1994. 112p. ir kt

2.    Nenugalėta Lietuva. Dokumentų rinkinys. T. 1, 2. V.1992-1993.

3.    Bagušauskas J. Lietuvos jaunimas laisvės kovose. V.1992. 87p.

4.    A.Krasausko ir kt. baudžiamosios bylos KGB 1958m. birželio 5d. kaitinamoji išvada // SSSR padalinio Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto archyvas (toliau -VSKA). B.44614/3. T.6. L276.

5.    M.BIoznelio 1945m. gegužės 30d. tardymo protokolas // VSKA. F.3. Ap3. B.l-IL L76.

6.    NKVD - NKGB Vilniaus operatyvinio sektoriaus viršininko 1945m. lapkričio 6d. pranešimas // VSKA. F.18. Ap.l B32. L.165-169.

7.    KGB prie LSSR Ministrų tarybos 1957m. gegužės 24d. specialus pranešimas // VSKA. F.3. Ap.68 B.50. L.158.

8.    KGB prie LSSR Ministrų tarybos 1957m. vasario mėnesio specialus pranešimas // VSKA. F3. Ap.68. B.50. L59.

9.    A.Susnio 1958m. kovo 25d. tardymo protokolas // VSKA. B.44614/3. T.L L.188.

10.    Č.Kučinsko 1958m. kovo 14d. tardymo protokolas // VSKA. B.44614/3. T3. L22.

11.    P.PIumpos 1958m. kovo 17d. tardymo protokolas // VSKA. B.44614/3. T.2 L34-35.

12.    KGB pir..informacija // VSKA. F.3. B.67/8. L.76.

13.    LSSR vidaus reikalų ministro J.Bartašiūno ir LSSR NKGB komisaro A.Guzevičiaus 1945m. vasario 26d. pranešimas VKP(b) CK biuro Lietuvai pirmininkui Suslovui ir LKP(b) CK sekretoriui A.Sniečkui // VSKA. F.10. Ap3. B.8. L7374.

14.    KGB prie LSSR Ministrų tarybos 1954m. birželio 2d. pažyma apie Lietuvos SSR 1953 1954 m. atskleistas ir profilaktuotas antitarybines ir kitas ideologiškai žalingas organizacijas ir grupes tarp jaunimo // Lietuvos visuomeninių organizacijų archyvas (toliau - LVOA). F.4421 Ap.9. B.73. L6062

15.    Lietuvos partizanų sąjungos kreipimasis į aktyvą // VSKA. F.18. Ap.4. B.3. L.130.

16.    Lietuvos SSR valstybės saugumo ministro generolo majoro Jefimovo 1949m. vasario 23d. pranešimas LKP(b) CK sekretoriui A.Sniečkui ir LSSR ministrų tarybos pirmininkui M.Gedvilui apie LSSR MGB darbą kovoje su nacionalistiniu pogrindžiu ir jo ginkluotomis gaujomis 1949m. sausio mėnesį // VSKA. F.10. Ap.5. B29. T.L L51-52

17.    Lietuvos SSR valstybės saugumo ministro pavaduotojo generolo majoro Kapralovo 1949 m. sausio 24d. specialus pranešimas LKP(b) CK sekretoriui A.Sniečkui ir LSSR ministrų tarybos pirmininkui M.Gedvilui apie nacionalistinę organizaciją "Jungtinis naujųjų lietuvių būrys" (LVNG) // VSKA. F.10. Ap.5. B29. T.L Zl 279. L2325.

18.    Lietuvos SSR valstybės saugumo ministro generolo majoro Jefimovo 1949m. vasario 23d. pranešimas LKP(b) CK sekretoriui A.Sniečkui ir LSSR ministrų tarybos pirmininkui M.Gedvilui apie LSSR MGB darbą kovoje su nacionalistiniu pogrindžiu ir jo ginkluotomis gaujomis 1949m sausio mėnesį // VSKA. F.10. Ap.5. B.29. T.L Zl 279. L.48.

19.    Lietuvos SSR valstybės saugumo ministro generolo majoro Jefimovo 1949 sausio 19d. pranešimas LKP(b) CK sekretoriui A.Sniečkui ir LSSR ministrų tarybos pirmininkui M.Gedvilui apie LSSR MGB darbą kovoje su nacionalistiniu pogrindžiu ir jo ginkluotomis gaujomis 1948m. gruodžio mėnesj // VSKA. F.10. Ap.5. B29. T.l. Zl 279. L.6-7.

20.    Lietuvos SSR valstybės saugumo ministro generolo majoro Jefimovo 1949m. vasario 23d. pranešimas LKP(b) CK sekretoriui A.Sniečkui ir LSSR ministrų tarybos pirmininkui M.Gedvilui apie LSSR MGB darbą kovoje su nacionalistiniu pogrindžiu ir jo ginkluotomis gaujomis 1949m. sausio mėnesį // VSKA. F.10. Ap.5. B.29. T.L Zl 279. L.53-54.

21.    A.Guzevičiaus 1945m. kovo 24d. pranešimas SSSR NKGB 2 valdybos viršininkui 3 rango valstybės saugumo komisarui P.V.Fedotovui apie jaunimo organizacijos atskleidimą Lietuvos SSR Panevėžyje // VSKA. F.10. Ap3. B.7. L3. L15.

22.    Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisaro A.Guzevičiaus 1945m birželio 5d. paaiškinamasis raštas // VSKA. F.10. Ap3. B.7. L238-240.

23.    J.Varkalio baudžiamoji byla // VSKA. B.44205/3. L11.

24.    A.Puro 1945m. gegužės 23d. tardymo protokolas // VSKA. B.44205/3. L2L

25.    NKGB 1945m liepos 15d. nutarimas // VSKA B.44205/3. L54.

26.    Jono Varkalio baudžiamoji byla // VSKA. B.44205/3. L2, 10.

27.    J.Vaitkaus 1945m. balandžio 30d. tardymo protokolas // VSKA. B.44205/3. L47.

28.    MGB Kauno valdybos 2 skyriaus viršininko bylos Nr.513 kaltinamoji išvada // VSKA. P-15880-Li. Sekimo byla L.172

29.    K.Lakicko atsiminimai. Užrašė J.Bagušauskas 1994m. vasario 7d.

30.    MGB Kauno srities valdybos sąrašas apie 1951m. kovo mėnesį likviduotas nacionalistines organizacijas ir banditines formuotes // VSKA F3. Ap.4. B.47. L183.

31.    Nutarimas 1951m. kovo 13d. dėl kaltinimo pateikimo V.Ardžiūnui // VSKA. B.P-15880-Li. T.L L129.

32.    Lietuvos LKJS CK 1954m. informacija VLKJS CK apie komjaunimo darbą tarp mokyklinio jaunimo // LVOA. F.442L Ap.9. B.73. L46.

33.    KGB prie LSSR Ministrų tarybos 1956m. rugsėjo 19d. informacija // VSKA. F.3. Ap.67. B.8. L.152-154.

34.    Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisaro A.Guzevičiaus 1945m. birželio 5d. paaiškinamasis raštas // VSKA. F.10. Ap.3. B.7. L.240.

35.    Lietuvos SSR valstybės saugumo ministro generolo majoro Jefimovo 1949 sausio 19d. pranešimas LKP(b) CK sekretoriui A.Sniečkui ir LSSR ministrų tarybos pirmininkui M.Gedvilui apie LSSR MGB darbą kovoje su nacionalistiniu pogrindžiu ir jo ginkluotomis gaujomis 1948m. gruodžio mėnesį // VSKA. F.10. Ap.5. B.29. T.l. Zl 279. L.5-6.

36.    Ten pat L16-17.

37.    SSSR valstybės saugumo liaudies komisaro pavaduotojo, antro rango valstybės saugumo komisaro V.Kabulovo, SSSR vidaus reikalų liaudies komisaro pavaduotojo generolo pulkininko Apolonovo, SSSR NKVD-NKGB įgaliotinio Lietuvai valstybės sau-gurno komisaro Tkačenkos 1945m. birželio 17d. paaiškinamasis raštas SSSR vidaus reikalų komisarui L.Berijai apie kovą su banditizmu ir antisovietiniu pogrindžiu Lietuvoje // VSKA. F.10. Ap.2 B29. T.l L32-33.

38.    SSSR NKVD-NKGB įgaliotinio Lietuvai Tkačenkos 1945 07 26 specialus pranešimas // VSKA. F.10. Ap.3. B.7. T.3. L.119.

39.    LSSR MVD Kauno miesto skyriaus viršininko pulkininko Serebrekovo 1946m. rugpjūčio 7d. pažyma // LVOA. F.3110. Ap3110. B.79. L3.

40.    LSSR MVD Kauno miesto skyriaus viršininko pulkininko Serebrekovo 1946m. rugpjūčio 7d. pažyma // LVOA. F.3110. Ap3110. B.79. L4.

41.    Lietuvos SSR valstybės saugumo ministro generolo majoro Kapralovo 1949m. lapkričio 25d. specialus pranešimas LKP(b) CK sekretoriui Sniečkui, sekretoriui Trofimovui apie LSSR MGB darbą kovoje su nacionalistiniu pogrindžiu ir jo ginkluotomis gaujomis // VSKA. F.10. Ap.5. B29. T3. L49.

42.    Lietuvos SSR valstybės saugumo ministro generolo majoro Kapralovo 1949 lapkričio 25d. specialus pranešimas LKP(b) CK sekretoriui Sniečkui, sekretoriui Trofimovui apie LSSR MGB darbą kovoje su nacionalistiniu pogrindžiu ir jo ginkluotomis gaujomis // VSKA. F.10. Ap.5. B29. T3. L5L

43.    Lietuvos SSR valstybės saugumo ministro generolo majoro Kapralovo 1949 lapkričio 17d. pranešimas Sniečkui, Gedvilui, Trofimovui apie LSSR MGB darbą kovoje su nacionalistiniu pogrindžiu ir jo ginkluotomis gaujomis 1949m. spalio 1 -1949 lapkričio 15d. // VSKA. F.10. Ap.5. B.29. T3. L14.

44.    Lietuvos SSR valstybės saugumo ministro generolo majoro Jefimovo 1949m. vasario 23d. pranešimas LKP(b) CK sekretoriui A.Sniečkui ir LSSR ministrų tarybos pirmininkui M.Gedvilui apie LSSR MGB darbą kovoje su nacionalistiniu pogrindžiu ir jo ginkluotomis gaujomis 1949m. sausio mėnesį // VSKA. F.10. Ap.5. B29. T.l L52

45.    V.Ardžiūno 1951m. kovo 4d. tardymo protokolas // VSKA. B.P-15880-Li. T.L L.105.; B.P-15880. Daiktiniai įrodymai. Vokas Nr.3. L3-6.

46.    KGB nutarimas 1951m. balandžio 19d. dėl kaltinimo pateikimo K.Kryževičiui // VSKA. B.P-15880-LL T.l L258.

47.    KGB prie LSSR Ministrų tarybos apžvalginė pažyma apie agentūrinę bylą "Optika" ir tardymo medžiaga // VSKA. F3. Ap.7L B.46. L86.

48.    KGB prie LSSR Ministrų tarybos 4 valdybos 2 skyriaus viršininko 1958m. balandžio 3d. pažyma // VSKA. F3. Ap.70. B.60. L26.

49.    M.Gaškaitės 1958m. kovo 25d. tardymo protokolas // VSKA. B.44614/3. T2. L188-19L; KGB apžvalginė pažyma apie agentūrinę bylą "Optika" ir tardymo medžiaga // VSKA. F.3. Ap.7L B.46. L91

50.    A.Krasausko ir kitų baudžiamoji byla // VSKA. B.44614/3. T.5. L96.

51. Rankraščio fotokopija. 26. VSKA. B.44614/3. T.5. L.96, 180.

52.    M.Gaškaitės 1958m. kovo 25d. tardymo protokolas // VSKA. B. 44614/3. T.2 L194.

53.    A.Krasausko ir kt baudžiamoji byla // VSKA. B.44614/3. T.6. L282

54.    Č.Kučinsko 1958m. balandžio 12d. tardymo protokolas // VSKA. B.44614/3. T3. L76.

55.    A.Krasausko ir kt. baudžiamoji byla // VSKA. B.44614/3. T.6. L293.

56.    MGB Kauno valdybos 2 skyriaus viršininko bylos Nr.513 kaltinamoji išvada // GPCA(?). P-15880-LL Sekimo byla L.172

57.    A.Krasausko 1958m gegužės 28d. tardymo protokolas // VSKA. B.44614/3. T.l L114.

58.    Kaltinimo pateikimas ASusniui 1958m. kovo 28d. // VSKA. B.44614/3. T.l L195.

59.    KGB prie LSSR Ministrų tarybos 1958m. kovo 2d. informacija // VSKA F.3. Ap.70. B.60. L15.

60.    KGB pirmininko prie LSSR Ministrų tarybos 1956m. vasario 23d. specialus pranešimas // VSKA. F3. B.67/8. L6-9.; ALiorento 1956m. kovo 30d. tardymo protokolas // VSKA. B39023/3. T.l L167.

61.    KGB prie LSSR Ministrų tarybos 1956m. balandžio 26d. informacija // VSKA. F.3. Ap.67. B.8. L101-103.

62.    KGB prie LSSR Ministrų tarybos 1956m. lapkričio 24d. informacija // VSKA F3. Ap.67. B.8. L176-180.

63.    KGB prie LSSR Ministrų tarybos 1957m. rugsėjo 12d. specialus pranešimas // VSKA. F.3. Ap.68. B.50. L.196.

64.    N.Gaškaitės 1958m. balandžio 9d. tardymo protokolas // VSKA B.44614/3. T.2 L217-221

65.    N.Gaškaitės 1958m. gegužės 17d. tardymo protokolas // VSKA. B.44614/3. T.2 L254.

66.    AKrasausko ir kL baudžiamoji byla // VSKA. B.44614/3. T.6. L296.

67.    N.Gaškaitės 1958m. balandžio 9d. tardymo protokolas // VSKA. B.44614/3. T.2 L216-217.

68.    KGB 1958m. kovo 28d. nutarimas pateikti kaltinimą P.Plumpai // VSKA. B.44614/3. T.2 L41.

69.    P.PIumpos 1958m. balandžio 2d. tardymo protokolas // VSKA. B.44614/3. T2. L53-55.

70.    KGB prie LSSR Ministrų tarybos 1959m. birželio 29d. informacija // VSKA F.3. Ap.7L B.46. L.44-45.

71.    KGB prie LSSR Ministrų tarybos Klaipėdos įgaliotinio 1956m. kovo 5d. informacija // VSKA. F3. Ap.67. B.8. L47.

72.    KGB prie LSSR Ministrų tarybos 1956m. kovo 9d. pažyma // VSKA. F3. Ap.67. B.8. L.66.

73.    KGB prie LSSR Ministrų tarybos 1957m. vasario 21d. specialus pranešimas // VSKA. F.3. Ap.68. B.50. L36.

74.    KGB prie LSSR Ministrų tarybos 1956m. balandžio 29d. informacija // VSKA. F.3. Ap.67. B.8. L.108-11L

75.    LSSR NKVD kariuomenės karinio tribunolo 1945m rugsėjo 9d. teismo posėdžio protokolas // VSKA. B.P.-15082-Li. L317-318.

76.    KGB prie LSSR Ministrų tarybos 1957m. lapkričio 26, 29d. informacijos // VSKA. F.3. Ap.68. B.50. L286-288, 298.

77.    KGB prie LSSR Ministrų tarybos 1960m. sausio 18d. informacija // VSKA. F.3. Ap.77. B.2 L60-68.

78.    KGB prie LSSR Ministrų tarybos 1956m. kovo 22d. informacija // VSKA. F.3. Ap.67. B.8. L74.

79.    VSKA. F3. Ap.68. B.50. I 736

80.    VSKA. F3. Ap.68. B.50. L236-237.

81.    SSSR NKGB-NKVD įgaliotinio Lietuvai generolo leitenanto Tkačenkos 1945m. rugsėjo 8d. raštas NKVD karinių dalinių vadams, SMERŠo viršininkams, LSSR NKVD-NKGB operatyvinių sektorių viršininkams // VSKA. F.18. Ap.l. B.4. L76.

82.    SSSR NKGB-NKVD įgaliotinio Lietuvai generolo leitenanto Tkačenkos 1945m rugsėjo 27d. raštas LSSR vidaus reikalų liaudies komisarui ir LSSR NKVD-NKGB operatyvinių sektorių viršininkams // VSKA. F.18. Ap.l. B.4. L73.

83.    LSSR NKGB liaudies komisaro generolo majoro Guzevičiaus 1945m liepos 19d. paaiškinamasis raštas "Agentūrinio ir operatyvinio darbo padėtis tarp jaunimo Vilniuje ir mūsų tolesnės priemonės" SSSR NKGB 2 valdybos viršininkui generolui leitenantui Fiodorovui // VSKA. F.10. Ap3. B.7. T3. L87-88.

84.    LSSR valstybės saugumo ministro pavaduotojo pulkininko Leonovo 1950m. kovo 23d. paaiškinamasis raštas SSSR MGB ypatingai svarbių bylų dalies viršininkui generolui majorui Leonovui // VSKA. F.10. Ap.5. B.49. T.4. L190.

85.    Ten pat L81

86.    Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisaro A.Guzevičiaus visiškai slaptas paaiškinamasis raštas SSSR valstybės saugumo liaudies komisaro pavaduotojui valstybės saugumo 2 rango komisarui B.Z.Kobulovui apie operatyvinę politinę padėtį Lietuvos SSR 1945m. birželio ld. // VSKA. F.10. Ap3. B.7. L221-222

87.    Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisaro A.Guzevičiaus ir Lietuvos SSR NKGB 2 skyriaus viršininko, valstybės saugumo papulkininkio Izotovo 1945m. birželio mėn. paaiškinamasis raštas "Dėl Vilniaus ir Kauno universitetų profesorių ir dėstytojų agentūrinio ir operatyvinio aptarnavimo" // VSKA. F.10. Ap.3. B.7. T.2 L254.

88.    Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisaro A.Guzevičiaus ir Lietuvos SSR NKGB 2 skyriaus viršininko, valstybės saugumo papulkininkio Izotovo 1945m. birželio mėn. paaiškinamasis raštas "Dėl Vilniaus ir Kauno universitetų profesorių ir dėstytojų agentūrinio ir operatyvinio aptarnavimo" // VSKA. F.10. Ap.3. B.7. T.2 L254-255.

89.    LSSR valstybės saugumo liaudies komisaro A.Guzevičiaus 1945m. kovo 24d. pranešimas SSSR NKGB 2 valdybos viršininkui 3 rango valstybės saugumo komisarui P.V.Fedotovui apie jaunimo organizacijos atskleidimą Lietuvos SSR Panevėžyje // VSKA. F.10. Ap3. B.7. L3, 15.

90.    Lietuvos SSR valstybės saugumo ministro generolo majoro Jefimovo 1949m. sausio 19d. pranešimas LKP(b) CK sekretoriui A.Sniečkui ir LSSR ministrų tarybos pirmininkui M.Gedvilui apie LSSR MGB darbą kovoje su nacionalistiniu pogrindžiu ir jo ginkluotomis gaujomis 1948m. gruodžio mėnesį // VSKA. F.10. Ap.5. B.29. T.L L17.

91.    KGB prie LSSR Ministrų tarybos 1960m. sausio 18d. informacija // VSKA. F.3. Ap.77. B.2 L64.

92.    VSKA. P-15880-Li. Sekimo byla. L.170.

93.    VSKA. P-15880-Li. Sekimo byla. L266-282.

94.    VSKA. B.44614/3. T.6. L439.

95.    KGB prie LSSR Ministrų tarybos 4 valdybos viršininko 1956m. sausio 4d. pažyma dėl nacionalistinių centrų įtakos atskiroms inteligentijos ir jaunimo grupėms // VSKA. F.3. Ap.67. B.4L L42

96.    KGB prie LSSR Ministrų tarybos 4 valdybos viršininko 1956m. sausio 5d. pažyma apie budrumo tarp gyventojų sumažėjimą // VSKA. F3. Ap.67. B.4L L36.

97.    Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisaro A.Guzevičiaus ir Lietuvos SSR NKGB 2 skyriaus viršininko, valstybės saugumo papulkininkio Izotovo 1945m. birželio mėn. paaiškinamasis raštas "Dėl Vilniaus ir Kauno universitetų profesorių ir dėstytojų agentūrinio ir operatyvinio aptarnavimo" // VSKA. F.10. Ap.3. B.7. T.2. L257.

98.    KGB pirmininko prie LSSR Ministrų tarybos 1955m. gegužės 30d. patvirtintas KGB 4 valdybos 1 skyriaus agentūrinių priemonių planas 1955m gegužės 15 - birželio 30d. laikotarpiui // VSKA. F3. Ap.66. B.L L77-86.

99.    KGB prie LSSR Ministrų tarybos pirmininko pavaduotojo 1960m. liepos ld. direktyva KGB įgaliotiniams rajonuose // VSKA. F.3. Ap.77. B2. L275-276.

100.    KGB prie LSSR Ministrų tarybos 4 valdybos 1960m. pažyma // VSKA. F3. Ap.77. B.2 L.165-184.

• Ankstesnis
• Sekantis