ALFONSAS SAUGŪNAS-ŽAIBAS
Kazys Strazdas,
Linas Šmigelskas
□ Alfonsas Saugūnas Lietuvos kariuomenėje apie 1937 m.
Alfonsas Saugūnas gimė 1915 m. vasario 13 d. Ukmergės aps., Balninkų vls., Paberžės k. Antano Saugūno ir iš Garšvėnų k. kilusios Apalonijos Vainalavičiūtės-Saugūnienės šeimoje. Krikštytas 1915 m. vasario 15 d. Balninkų bažnyčioje1. Paberžės kaimas yra apie 7 km nuo Balninkų, 1 km nuo Makių ežero.
Šeimoje augo 4 vaikai: Vincas, Alfonsas, Antanina ir Stasė. Vyriausia duktė Antanina, g. 1908 m., paskui eina Vincas, Stasė ir Alfonsas. Paaugę vaikai lankė Geliogalių pradinę mokyklą. Dar prieš sovietų okupaciją mirė Alfonso tėvas ir motina. Likę keturi vaikai vertėsi savarankiškai. Saugūnų šeima buvo didelė, o žemės turėjo vos per 10 ha, todėl Vincui jaunystėje teko bernauti, o Alfonsas buvo labiau linkęs mokslui.
Alfonsas, tarnaudamas Lietuvos armijoje, dirbo Radviliškyje vairuotojų instruktoriumi. Apie 1937-1938 m. baigus karinę tarnybą jam buvo suteiktas puskarininkio karinis laipsnis2. Baigęs karinę tarnybą Alfonsas dirbo savo ūkyje, buvo aktyvus Ukmergės šaulių rinktinės Balninkų Šaulių kuopos narys. Užaugusi Antanina ištekėjo už Karolio Pragaravičiaus, o likę ūkyje trys vaikai pasidalino lygiomis vidutiniškai po 3,5 ha tėvo paliktą beveik 11 ha žemę. Statėsi savo sodybas ir kūrė šeimas. Ligota sesuo Stasė liko gyventi su Alfonsu, todėl jam teko vienkinkiu arkliuku apdirbti apie 7 ha žemės ūkį. Alfonso sodyba buvo graži, o jo gyvenamasis namas, kaip gero pasiturinčio ūkininko: dviejų galų gryčia su priemene, kamara, svetaine bei aštuoniais baltai dažytais varstomais langais. 1940-41 m. sovietų ir 1941 m. vokiečių okupaciją Alfonsas sutiko nepalankiai. Jo požiūrį į okupacijas atspindi tuo metu sukurta Saugūno mėgstama daina:
Dvi švilpynės- vienas tonas:
Čia Berlynas, ten Maskva-
Kas negroja kaip jo ponas,
Tam nusirita galva.
Koks čia draugas, toks ten ponas-
Toks ir būdas kaip spalva-
Viens raudonas kaip šėtonas,
Kitas rudas kaip šuva.
Nuo šunies tai buvo lazdos-
Nuo šėtono nėr rodos.
Taip ir naikina mūs kraštą-
Žudo brolius Lietuvos.
1944 m. vasario 12 d. Balninkų kunigas J.Kuzmickas Alfonsą Saugūną sutuokė su Uršule Statauskaite, Stasio, gimusia 1922 m. Geliogalių k.3. Jos brolis Kazys StatauSkas vėliau buvo A.Saugūno-Žaibo vadovaujamo Vėtros būrio partizanas. Geliogalių kaimas yra 5,5 km nuo Balninkų, Gelio ežero pietrytiniame krante.
1944 m. liepos mėn., antrą kartą sovietams okupavus Balninkus, A.Saugūnas buvo pirmose apylinkės partizanų gretose, netrukus sudarė savo būrį ir jam vadovavo. A. Saugūno-Žaibo būrio partizano Kazio Rimo-Dragūno, Igno, g.1923 m., dabar gyvenančio savo gimtajame Karališkių k. Kurklių seniūnijoje Anykščių rajone, teigimu, 1944 m. pabaigoje Ažumakio miško kautynėse Žaibas dalyvavo su savo vadovaujamu būriu, o jo būrys buvo sudarytas pradėjus imti vyrus į frontą.
1944 m. rudenį (rugsėjo-spalio mėnesiais) sujungus Ukmergės aps. antrojo (Balninkų, Kavarsko, Kurklių vls.) ir trečiojo, Pabaisko, Šešuolių, Želvos ir Žemaitkiemio vls.) rajonų partizaninį judėjimą buvo sudaryta J.Šibailos-Dieduko vadovaujama balnin-kiečių rinktinė4, kuriai priklausė ir psk.Alfonsas Saugūnas-Žaibas. 1944 m. rugsėjo 4 ir 9 d. Žaibas kartu su Balninkiečių rinktinės
N.Liškausko-Beržo bei Rugio būriais puolė Balninkų karinę įgulą, kalėjimą bei Vykdomąjį komitetą. Užėmė Balninkus (išskyrus karinės įgulos mūrinį pastatą) ir norėjo išlaisvinti suimtą studentą Bronių Rimą, iš Karališkių k., bet jo išlaisvinti nepavyko, nes iš antro aukšto išmesta priešo granata užmušė kalėjimo grotas laužiantį Petrą Pilecką, Karolio, g.1921 m. Kibildžių k. 1945 m. balandžio mėn. naktį Balninkiečių rinktinė, kurioje dalyvavo ir Saugūno-Žaibo būrys, vėl užėmė Balninkus, rekvizavo parduotuvės prekes ir puolimo metu nušovė stribą Karablikovą.
1945 m. A.Saugūno-Žaibo partizanai sudarė Balninkiečių rinktinės Vėtros dalinį, kuriame 1945 m. pradžioje buvo iki 120 vyrų5.
1945 m. sausio 1 d. Alfonsas Saugūnas-Zaibas su Uršule Sau-gūniene susilaukė vienintelio sūnaus Algirdo, kurį Alfonsas prieš žūtį dar spėjo pamatyti.
Alfonsas Saugūnas veikė greta Ažumakio bei Adomavos miškų esančiuose kaimuose: Ukmergės r. Želvos apyl. Daubariškių, Juodakelių, Žvynėnų k.; Molėtų r. Videniškių apyl. Pikčiūnų, Petrauskų k.; Utenos r., Užpalių apyl. Kuršiškių; Anykščių r. Šeimyniškių apyl. Dabužių k. ir kitose vietovėse6.
A. Saugūno-Žaibo būryje, kaip ir kituose būriuose, partizanai susirinkę iš įvairių vietovių, bet pagrindą sudarė jo žmonos gimtojo Geliogalių kaimo vyrai. Iš Geliogalių k. A.Saugūno-Žaibo vadovaujamame Vėtros būryje buvo net 14 partizanų:
1. Alkūnas Bronius-Dobilas. Žuvo 1949 02 16.
2. Alkūnas Jonas. Dingo be žinios.
3. Ašaka Pranas. Suimtas 1945 m. rugsėjo mėn.
4. Čereška Feliksas. Suimtas.
5. Čereška Jonas.Vališkės k. nušautas S.Miškinio.
6. Miškinis Stasys. Legalizavosi ir tapo išdaviku.
7. Petniūnas Kazys. Susirgo ir mirė partizanaudamas.
8. Petniūnas Rapolas, g.1926 m. Legalizavosi 1945 m.
9. Stalnionis Bronius. Legalizavosi.
10. Stalnionis Feliksas-Kalnavertis. Žuvo 1945 04 22.
11. Stalnionis Pranas. Žuvo 1945 04 22.
12. Stalnionis Stasys-Ugnis. Legalizavosi.
13. Statauskas Kazys-Uosis. Legalizavosi. Mirė 1977 m.
14. Statauskas Stasys. Legalizavosi.
□ Alfonso Sauguno žmona Uršulė Saugūnienė ir sūnus Algirdas
□ Alfonso Saugūno gyvenamasis namas Paberžės k.
Iš Paberžės k. Žaibo būryje buvo šeši partizanai:
1. Kiaušinis Albinas-Pabaisa. Legalizavosi.
2. Kiaušinis Bronius-Driežas. Legalizavosi.
3. Kiaušinis Juozas. Suimtas.
4. Saugūnas Alfonsas-Žaibas. Žuvo 1945 04 22.
5. Šmigelskas Juozas-Smidras (Lazukas). Žuvo 1949 02 16.
6. Šmigelskas Kazys-Diemedis (Lazukas). Žuvo 1944 12 29 Dvi-riniškių k.
Be minėtų Geliogalių ir Paberžės k. partizanų, Žaibo būriui priklausė:
L Liškauskas Alfonsas-Rugys iš Šmotiškių k.
2. Liškauskas Stasys-Darius iš Šmotiškių k. (Alfonso brolis).
3. “Lazdynas”. Legalizavosi.
4. Barčys iš Alantos vls. Pavirinčių ar Šilinkos k. Kulkosvaidininkas.
5. Bimbiris Kazys iš Molėtų vls. Bimbirių k. Legalizavosi.
6. Šerys. Žuvo 1945 04 22.
7. Rimas Kazys-Dragūnas, Igno, g.1923 m. Karališkių k. Balninkų vls. ir kt.
Šis Žaibo būrio partizanų sąrašas yra sudarytas remiantis Jono Šmigelsko, Kazio Štalnionio, A.Liškausko-Rugio, A.Čereškos-Ąžuolaičio ir J.Grigo-Ungurio pasakojimais.
Be to, 1945 09 21 Dapkūniškių k. Balninkų vls. žuvusiems partizanams žuvimo vietoje pastatytame paminkle rašoma, kad Augusto Tamulio ir Alfonso Gylio sodybose žuvo Žaibo būrio partizanai:
1. Antanas Stimburys.
2. Adomas Navikas, g.1920 m. Luciūnų k. Kurklių vis.
3. Alfonsas Tamulis, g.1923 m. Dapkūniškių k. Balninkų vis.
4. Alfonsas Tamulis, g.1920 m. Dapkūniškių k. Balninkų vis.
5. Jonas Karalius, g.1905 m. Pabaldonio k. Balninkų vis.
6. Alfonsas Gylys, g.1919 m. Dapkūniškių k. Balninkų vis.
Jie sudegino nedidelę Dapkūniškių pieninę ir rekvizavo pieno gaminius, vežamus per Lobelių mišką. Tačiau už šią akciją partizanai sumokėjo gyvybe.
1945 m. kovo mėnesį į Žemaitkiemio vls. Berzgainių k. atvyko A.Saugūno-Žaibo ir J.Zurzos-Karpio vadovaujami partizanų būriai, kuriuose buvo 50 vyrų. Prie jų prisijungė Marijonas Bučianskas-Šernas, g. 1924 m. Berzgainių k., bei psk.Vytas Steponavičius-Žaltys ir abu davė vadams priesaiką. Partizanai apsistodavo kaimuose arti miškų. Atėjusius svetimus žmones iš sodybos, kurioje būdavo apsistoję partizanai, neišleisdavo ir išlaikydavo iki vakaro. Vakare atsiprašydavo ir paleisdavo namo. Po paros partizanai persikeldavo į kitą stovyklavietę, net už 10 km. Iki šiol dar nerasti A.Saugūno-Žaibo žuvimo dokumentai, todėl pateikiami trijų partizanų prisiminimai apie jo žūtį.
M.Bučianskas-Šernas pasakoja, kad pirmosios jo kautynės įvyko 1945 m. balandžio mėnesio pabaigoje Molėtų apylinkėje Vilijočių k. Anksti rytą į Vilijočius atvažiavo rusų karių pastotė, kurios nepastebėjo net partizanų žvalgyba. Įvykus kautynėms, kovos lauke žuvo partizanas Zavadskas iš Pavirinčių k. (taip rašo A.Šiukščius knygoje “Už mylimą tėvynę”), nukauti trys rusų kareiviai ir arklys, o likę gyvi rusai, kadangi jų buvo nedaug, pabėgo į Molėtus. Žaibo ir Karpio būriai pasiėmė nukautųjų ginklus ir, pasiekę į Vilijočių mišką, nutarė pailsėti. Tuo metu Molėtuose stovėjęs didelis NKVD dalinys skubiai atvyko į Vilijočius. Nežinia, ar šnipų padedami, ar partizanų paliktais šviežiais pėdsakais atsekė iki stovyklavietės. Netrukus partizanų žvalgai pranešė, kad rusai jau slankioja pamiškėje, ir tą pačią dieną įvyko antros kautynės. Jose žuvo dalinio ir būrio vadas psk.A.Saugūnas-Žaibas, iš Garšvėnų k. kilęs Kazys Rakauskas-Drugelis ir dar keli partizanai. Žuvus Žaibui, savo ir Žaibo būrio partizanus iš kautynių lauko per Ažumakio mišką išvedė būrio vadas J.Zurza-Karpis. Partizanai apsistojo Žemaitkiemio vls. Juodžiūnų ir Skačiūnų kaimuose7. Apie kitus buvusius Vilijočių k. partizanų būrius M.Bučianskas-Šernas nemini. Pasakotojo, dalyvavusio abiejose kautynėse, žinios yra vertinga medžiaga, nes pirmųjų kautynių įvykiai ilgiau atsimenami.
Buvęs partizanas Kazys Stalnionis, g.1927 m. Geliogalių k.,dabar gyvenantis Balninkuose, kurio du broliai kartu su Žaibu dalyvavo abiejose kautynėse, apie Vilijočių k. stovyklavusių partizanų būrių kiekį ir abejas kautynes pasakojo taip. 1945 m. balandžio 22 d. J.Šibaila-Diedukas, A.Saugūnas-Žaibas, J.Zurza-Karpis, S.Grigas-Švyturys ir J.Jūras-Žilvinys su savo būriais buvo apsistoję Molėtų apyl. Vilijočių k. Netikėtai pasirodžius rusų kareiviams įvyko kautynės. Kovos lauke žuvo S.Liškauskas-Darius, o A.Liškauską-Rugį sužeidė. Sužeistą A.Liškauską išvežė Vilijočių k. gyvenusi Marytė vežimu į Molėtų vls. esantį Ulžių mišką gydytis. Po Vilijočių kautynių J.Šibailos rinktinės dalis išsiskirstė atskirais būriais. A.Saugūno-
Žaibo būrys pasitraukė į netoli esantį Molėtų vls. Žardinės mišką. Čia partizanai apsistojo, išstatė sargybą ir sumigo. Partizanams miegant, Molėtų ir Alantos karinių įgulų bei stribų jungtinės pajėgos prislinko visai arti prie miegančių Žaibo partizanų ir atidengė ugnį. Keli partizanai žuvo iš karto arba buvo sužeisti, kiti negalėjo pasiimti sustatytų ginklų. Kovai užsiliepsnojus, Žaibas, davęs įsakymą kovoti, pakilo ir tuoj pat buvo nušautas. Stovėjęs sargyboje S.Miškinis (su Žaibo duotu laikrodžiu) bėgdamas bandė pasiimti žuvusio Žaibo ginklą, bet buvo sužeistas į koją. Išbėgęs į pamiškę, pasiėmė ūkininko arklį ir raitas pabėgo. Kiti likę partizanai atsišaudydami pasitraukė. Tos pačios dienos antrajame mūšyje žuvo 7 partizanai: iš Paberžės k. būrio vadas A.Saugūnas-Žaibas, iš Geliogalių k. Feliksas Stalnionis-Kalnavertis, Pranas Stalnionis, o jų kūnai buvo išniekinti Molėtuose. Žuvus Žaibui, vieni jo partizanai slapstėsi pavieniui, kiti prisijungė prie kitų būrių, o dalis legalizavosi. 1945 m. rudenį S.Miškinis grąžino U.Saugūnienei Žaibo duotą sargybai laikrodį.
1945 m. birželio 18 d. tardomas suimtas nuo fronto likęs S.Griniaus-Vanago būrio partizanas vokietis Hansas Germanas paklaustas, ką žino apie Žaibo būrį, pasakojo, kad 1945 m. kovo mėn. Žaibas Sauginių k. kovėsi su rusų armija. Būrys buvo sutriuškintas. Žuvo vadas Žaibas ir jo pavaduotojas8.
Literatūroje aptinkamos kelios A.Saugūno-Žaibo žuvimo datos: 1945 m. kovo mėnesį, 1945 04 22 ir 1946 m. pavasarį. 1998 06 26 Algirdui Saugūnui užklausus LYA apie tėvo žūties aplinkybes, archyvas 1978 08 07 raštu Nr.l803-S atsakė, kad saugomuose dokumentuose duomenų apie tėvo žūties aplinkybes 1945 m. nerasta. Molėtų r. apylinkės teismas, dviejų liudininkų Albino Petniūno ir Šmigelsko parodymu, 1992 06 03 teismo sprendimu (LR civ. bylos. Nr.21-365/ 1992 pripažino, kad Ukmergės aps., Balninkų vls., Paberžės k. gyvenęs Alfonsas Saugūnas, Antano, g.1915 m., žuvo kovos lauke 1945 04 22 Ulžių miške. Po mirties A.Saugūnui suteiktas kario savanorio statusas.
Žuvus A.Saugūnui-Žaibui, jo žmona dar ilgai buvo persekioja
ma. Balninkų VK nacionalizuoja jų sodybą, o stribai ir enkavedistai persekioja Uršulę. Ji su mažu vaiku ant rankų slapstosi pas gimines, pažįstamus, retkarčiais sugrįžta namo, suimama, tardoma, paleidžiama ir 1945 m. įtraukiama į išvežamųjų sąrašą9. Gerų žmonių perspėta, kada namie nenakvoti, ji su sūnumi lieka neištremta. Po 1956 m. Stalino kulto "pasmerkimo" U.Saugūnienei grąžinta sodyba, kur ji ir gyvena. Žaibo sūnus Algirdas Saugūnas baigė Balninkų pagrindinę mokyklą, gyvena ir dirba Molėtuose.
1 Lietuvos valstybės istorijos archyvas. F.660. A.19. B.187. L.52/20.
2 Laisvės kovų archyvas. T.27. K. 2000. P.221.
3 Išrašas iš 1944 m. Balninkų parapijos jungtuvių metrikų knygos
Nr.4.Balninkai. 1992 02 07.
4 Kasparas.K. Lietuvos karas. K. 1999. P.203.
5 LYA. F.K-1. A.18. B.99. L.31.
6 Ten pat. A.15. B.3220. L.100.
7 Aukštaitijos partizanų prisiminimai. D.3. V. 2001. P.919-922.
8 LYA. F.K-1. A.18. B.99. L.105.
9Vidaus reikalų ministerijos 1991 1111 Nr.6/6 S-3900 archyvinė pažyma.
