DU LAIŠKAI
Su Svajūnu-Gelažiumi* mane supažindino Petras Andrikis** (kiek Svajūno-Gelažiaus (?) asmenybė, manau, dar nustatytina.
-----------------
*Svajūno-Gelažiaus (?) asmenybė, manau, dar nustatytina.
**Petras Andrikis, g. 1917 m. Misiūnų k., žuvęs 1949 m.
pamenu slapyvarde Bijūnas). Jis nuo pirmųjų antrosios rusų okupacijos dienų vadovavo partizanų būriui. Prie Juodaičių, Zapjuvkos dvaro laukuose, buvo pašautas ir pats nusižudė. Aš palaikiau ryšį tarp Vaidoto rinktinės vyrų ir Vilkijos gimnazijos pogrindininkų Šermukšnio organizacijos. Organizacijai tuo metu vadovavo karinę tarnybą baigęs rusų kariuomenėje Alfonsas Marma-Jaunius, vėliau mokytojas Juodelė-Žiogas. Antras ryšio kanalas su Vilkija ėjo per Čekiškę. Per Vilkiją buvo palaikomi ryšiai su Kaunu ir keliais besislapstančiais partizanais prie Vilkijos, kuriems vadovavo, kiek pamenu, partizanas Liukminas. Šių ryšių palaikymu ypač rūpinosi Svajūnas.
Tai buvo labai energingas, nežinantis baimės, mirties akivaizdoje nepasimetantis partizanas. Zenono Jokimo teigimu*, jis, sudeginęs dalį slėptuvėje buvusių dokumentų, granata išsprogdino bunkerį, po sprogimo buvo labiausiai sumaitotas. Kur palaidotas, nežinau. Čeponį pažinojau mažai. Mačiau tik gal porą kartų.
------------
*Pranas Sabonaitis su Zenonu Jokimu važiavo viename vagone ešelonu į Kazachstaną. Z.Jokimas mirė vagone, kūnas iškeldintas Akmolinsko stotyje.
Tik dėka šių pasišventėlių partizanų buvo išklijuota šimtai atsišaukimų, išspausdinti didžiuliai kiekiai "Laisvės Varpo" ir kitokių leidinių. Jų mirtis primins ateinančioms kartoms, kaip reikia mylėti Dievą, Tėvynę, kad gėris ir laisvė gimsta per kančias, dvasinį mūsų sūnų ir dukrų atsparumą.
199612 19
Pranas Sabonaitis
***
Aš, Angelė Laurinavičiūtė, iš Girkalnio vls. Mikaičių k., buvau ryšininkė, sl. Rūta, tarp Juozo Čeponio ir jo būrio. 1946 m. buvau areštuota. 1947 m. vasario 20 d. paleista iš Raseinių kalėjimo, kovo 5 d. pabėgau į Kauną ir apie melus slapsčiausi pas Juliją Maceinienę.
Juozas Čeponis buvo mano vyro Vinco Dabašinsko giminaitis (Vinco brolis Jonas buvo vedęs Čeponio seserį Jadzę Ščepavičiūtę).
Aš turėjau parvežti iš Kauno Bronės Dirmauskaitės popierius į štabą netoli Juodaičių, miške pas labai neturtingus žmones ir turėdavau perduoti Onai Korsakaitei ir jos vyrui miškininkui Juozui Kairaičiui, ir Broniui Laurinavičiui prie Girkalnio, ir Juozui Dabašinskui Graužų, vėliau Ražaitėlių k.
□ Angelė Laurinavičiūtė-Dabašinskienė. 1959 m.
Prieš jų štabo žuvimą J.Čeponis buvo pas mus ir susitiko su kapitonu Žemaičiu. Susitikimas Mikaičiuose įvyko 1947 m., mėnesio tiksliai nebeprisimenu, - buvo žiema*. Jie buvo labai nusiminę ir kalbėjo, esą beviltiškoje padėtyje. Su Čeponiu buvo apie 10vyrų (pavardžių neprisimenu) ir su Žemaičiu buvo keletas vyrų. Prabuvo pas mus naktį ir išsiskyrė: vieni žygiavo link Juodaičių, kiti link Raseinių. Po to aš važiavau į Kauną pas Bronelę, bet jos neradau**.
--------------
*J.Čeponis ir J.Žemaitis Mikaičių kaime susitiko 1947-1948 m. žiemą, apie 1947 m. gruodį.
**Po susitikimo nuvykusi į Kauną Bronelės nerado: Dinnauskaitę suėmė 1947 m. rudenį; grįžusi sužinojo apie J.Čeponio žuvimą (1948 01 16).
Grįžusi sužinojau apie Čeponio būrio netektį. Už poros savaičių stribai išvežė mane į Girkalnio areštinę, o kitą dieną buvau nuvežta į Raseinius, į Dikinio namą tardymui. Ten mane išlaikė dvi paras. Po to paleido, o kovo 4 d. gavau šaukimą atvykti tardymui, tad kovo 5 d. pasitraukiau iš namų į Kauną. Gegužės mėnesį išvykau į kaimą prie Skirsnemunės ir buvau iki rudens, ir vėl į Kauną pas Maceinienę. Kaune slapsčiausi daugiau kaip dvejus metus.
Angelė Dabašinskienė
1995 01 14 Kaunas
