„KĘSTUČIO“ KARINĖ ORGANIZACIJA
ANTINACINĖ REZISTENCIJA
„Kęstučio“ organizacija buvo įkurta 1942 m. gegužės mėnesį Kaune. (1) Jos įkvėpėjas ir kūrėjas — teisininkas J. Vilutis (vėliau pasitraukęs į Vakarus.)
Organizacija buvo kuriama kaip LAFo karinis sektorius, t. y. aktyvioji dalis. (2) Nors ir buvo įkurtas „Kęstučio“ organizacijos politinis centras, tačiau VLIKe šią organizaciją atstovavo LAFas.
Šalia jau minėto politinio centro veikė karinis štabas, kuris sudarinėjo ir ruošė karinius būrius. Štabui buvo pavaldūs apskričių štabai, o šiems — valsčių štabai.
Vokiečių okupacijos metais į organizaciją buvo verbuojami nauji nariai, kaupiamos jėgos prieš numatomą sovietų okupaciją. Jau 1945 m. kęstutėnų būriai aktyviai įsijungė į ginkluotą rezistenciją.
1943—44 m. „Kęstučio“ organizacijos vadovai ėmėsi iniciatyvos vienyti panašias karines organizacijas — LLA, „Karo Taryba“, „Laisvės kovotojas“ ir kt. Vienas iš šio darbo iniciatorių buvo pik. J. Vitkus. (3) Būtent, jo nurodymu 1944 m. buvo vedamos derybos dėl organizacijų sujungimo tarp „Kęstučio“ organizacijos (atst. Juška) ir LLA (atst. J. Kubilius). Deja, derybos rezultatų nedavė. Galbūt tai lėmė, kad galima kalbėti ne apie organizacijų, o tik atskirų asmenų įsijungimą į aktyviąją pokario rezistenciją.
1943 m. buvo išleistas „Kęstučio“ organizacijos statutas. Jame smulkiai išdėstyta organizacijos struktūra, tikslai, veiklos strategija ir taktika. Panašius statutus turėjo ir kitos vokiečių okupacijos laikotarpiu susikūrusios karinės organizacijos.
Matyt, šiuos dokumentus reikėtų nagrinėti reguliariosios kariuomenės ir aktyviosios rezistencijos panašių dokumentų kontekste.
1. LE. //Boston, 1957. T. XI. L. 416.
2. VVOA. F. 3377. A. 55. B. 114. L. 121.
3. Ten pat. L. 122.
KĘSTUTĖNŲ BROLIJOS STATUTAS
1943
1. Bendrybės
Brolijos veikimas derinamas su kitų Lietuvos Nepriklausomybės siekiančių organizacijų veikimu.
2. Tikslas
Brolijos tikslas — kova dėl visiškos Lietuvos Nepriklausomybės. Todėl:
a. Platinama lietuviška slaptoji spauda. Ji gaunama per brolijos vadovybę ir platinama kiekvieno būrelio atskirai.
b. Įsigyjami ginklai. Jie naudojami tik prasidėjus ginkluotai kovai dėl Nepriklausomybės ar vykdant gautus uždavinius.
c. Aukos — renkamos grupių atskirai ir perduodamos per ryšininką brolijos vadovybei. Jos naudojamos ginklų įsigijimui ar slaptosios spaudos rėmimui.
3. Brolijos daliniai — vadinami grupėmis. Jai vadovauja grupės vadas. Narių skaičius grupėj neapibrėžtas.
4. Vadovybė
a. Brolijos vadovybę sudaro keli asmenys ir ryšininkas. Vyriausieji asmenys niekam nežinomi. Įsakymus grupių vadams perduoda ryšininkas.
b. Ryšininkas — palaiko nuolatinį kontaktą tarp brolijos vadovybės ir grupių vadų.
c. Grupės vadas vadovauja grupei ir yra atsakingas už jos veikimą. Jo įsakymai grupės nariams yra privalomi.
5. Nariai
Jais gali būti kiekvienas lietuvis. Narių pareiga vykdyti savo vadų įsakymus, mokėti nario mokestį. Nariai vadinami kęstutėnais.
6. Priesaika
Visi nariai privalo prisiekti. Prisiekiant grupės vadui dalyvauja: ryšininkas, liudininkas ir prisiekiantysis. Prisiekiant grupės nariui dalyvauja: ryšininkas, grupės vadas ir prisiekiantysis.
7. Iždas
Jį sudaro nario mokestis — 5 RM. mėnesiui ir aukos. Jos naudojamos brolijos vadovybės nuožiūra ginklų įsigijimui ar slaptosios spaudos rėmimui.
8. Baigiamieji nuostatai
a. Išdavimas, priesaikos laužymas ar įsakymų nevykdymas baudžiamas mirtimi.
b. Kęstutėnai turi teisę priklausyti kitoms slaptoms lietuviškoms organizacijoms.
c. Visa kęstutėnas laiko griežčiausioje paslapty.
1943 m.
POLITIŠKA1-KARINĖS ORGANIZACIJOS „KĘSTUTIS“
L A I K I N A S I S S T A T U T A S
Bendrieji nuostatai
1. „Kęstutis“ yra politiškai karinė organizacija, esanti Lietuvių Fronto integralinė dalis, turinti savo specifinį statutą ir drauge vadovaujantis bendrųjų nuostatų atžvilgiu LF statutu ir programa.
2. „Kęstučio“ tikslas:
a) atstatyti Nepriklausomą Lietuvą jos etnografinėse ribose,
b) išlaikyti Lietuvoje tvarką, ramybę ir vieningumą,
c) kovoti su komunistine ir kitų žalinga lietuvių tautai veikla,
d) didinti karinį lietuvių tautos pajėgumą, ugdyti valstybiškumą, stiprinti tautinį lietuvių susipratimą, laisvės pamėgimą, tautinės savigarbos jausmą.
SUDĖTIS
3. „Kęstučio“ organizacija tiesiogiai priklauso LF Vadui.
4. „Kęstutis“ yra organizuotas trejetukų sistema.
5. „Kęstutis“ turi Vyriausiąjį Štabą, Miestų, Apskričių, Apylinkių Štabus ir Kautynių Vienetus. Miestų Štabai yra tolygūs Apskričių Štabams. Šie visi „Kęstučio“ sudėties organai yra hierarchiškoje priklausomybėje.
6. Vyriausias Štabas turi penkis skyrius: 1) ginklavimosi, 2) kautynių vienetų organizavimo, 3) Žvalgybos, 4) Karo operacijų ir 5) drausmės Sprendimų Vykdymo. Štabui vadovauja Štabo Viršininkas, skyriams — Skyrių Viršininkai.
7. Miestų, Apskričių, Apylinkių Štabai turi keturis skyrius: 1) Ginklavimosi, 2) Kautynių Vienetų Organizavimo, 3) Žvalgybos, 4) Karo operacijų.
8. Skyriai skirstosi į poskyrius pagal savo specifinę veikimo funkciją.
9. Miestų, Apskričių, Apylinkių Štabai savo žinioje turi Kautynių Vienetus, tinkamai organizuotus ir gerai apginkluotus.
10. Kautynių Vienete žmonių skaičius nenustatomas, tai nustatyti palieka vietos Štabui. Kautynių Vienetas organizuotas kariniais pagrindais. Jam vadovauja Kautynių Vieneto Vadas, kurį skiria vietos Štabo Viršininkas.
11. Štabai rūpinasi ginklų įsigijimu, jų apsaugojimu, tinkamu apginklavimu Kautynių Vienetų, veda žvalgybą ir per Kautynių Vienetus vykdo karo operacijas.
12. Kautynių Vienetai vykdo jiems pavestas karines ir kitas, daugiausia su jėga susijusias operacijas.
13. Kautynių Vienetas, netekęs ryšio su savo Štabu, vykdo savistoviai toliau jam pavestus uždavinius statuto nuostatų ribose ir stengiasi vėl su Štabu susirišti.
14. Kautynių Vienetai gali turėti atskirus savo pavadinimus (Pav. „Žaibas“, „Perkūnas“, „Audra“ ir kt.).
NARIAI
15. „Kęstučio“ organizacijos nariais gali būti lietuviai vyrai, turį nemažiau 18 metų, be padėties, užsiėmimo, tikybos (tačiau tikį į Dievą) skirtumų, siekią Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės gerovės, einą su šūkiu už Nepriklausomą Lietuvą ir atatinką LF statuto nuostatams.
16. Negali būti „Kęstučio“ organizacijos nariais tie asmenys, kurie yra nusižengę pagal LF statutą ir buvę arba yra susidėję su Lietuvos priešais, kliudė praeityje ir dabar kliudo lietuvių tautos vienijimo darbą.
17. Nariai yra tikrieji ir kandidatai.
18. Tikrieji nariai yra prisiekę. Kandidatai dar nedavę priesaikos ir neįvesti į organizacijos veikimą.
19. Narys kandidatas yra tikrojo nario verbuotojo žinioje, jo prižiūrimas ir stebimas.
20. Gerai ištyręs kandidatą tikruoju nariu priima tikrasis narys-verbuotojas.
21. Verbuotojais įpareigojami būti visi tikrieji nariai.
22. Kandidato priėmimas tikruoju nariu atliekamas dalyvaujant verbuotojui, t. y. tam, kuris sužvejojo, ir vienam iš tikrųjų narių, perskaitant statutą ir jį prisaikdinant. Po to verbuotojas priskiria jį prie kurio kautynių ar kito vieneto ir duoda jam asmens numerį.
23. Priesaikos tekstas: „Aš........prisiekiu Visagalinčio Dievo Aki
vaizdoje uoliai dirbti Nepriklausomos Lietuvos Atstatymo darbą, nesibijodamas pralieti kraują, griežtai vykdyti „Kęstučio“ vadovybės įsakymus, didžiausioje paslaptyje laikyti veikimą. Man yra žinoma, kad už šios priesaikos sulaužymą gresia mirtis.“
24. „Kęstučio“ organizacijos nariai yra drausmingi:
a) savo vadovybės įsakymus vykdo be prieštaravimų, pilnai, greitai ir tiksliai,
b) už atsisakymą vykdyti vadovybės įsakymą, paslapčių išdavimą, susidėjimą su priešais, už piktnaudojimą savo padėties ir kitus veiksmus, kenkiančius Nepriklausomos Lietuvos Atstatymo Darbui gresia mirtis.
25. „Kęstučio“ organizacijos nariai turi asmens numerius. Kiekvienas verbuotojas, priimdamas kandidatą tikruoju nariu, duoda jam numerį, prie savojo numerio pridėdamas vienetą ir pakeldamas vienu laipsniu aukščiau, sakysim: x numeris yra 3, jis, priimdamas kandidatą tikruoju nariu, prideda prie savo pagrindo 3 vienetą ir gauna 4. Prie laipsnio 2 pridėjęs vienetą gauna 3, tad naujojo nario numeris bus 43, o sekantieji bus 44, 45 ir t. t.
26. Štabai susižymi numerius be pavardžių ir prisiunčia vyriausiajam Štabui.
27. Nariai patys išstoti iš organizacijos negali. Jie pasiliks nariais tol, kol nebus iškovota Lietuvai Nepriklausomybė.
28. Iškovojus Lietuvos Nepriklausomybę, kiekvienas narys prisistato LF vadovybei ir duoda savo nuveiktų darbų ataskaitą. Tolimesnis jo pasilikimas nariu priklauso nuo savistovaus apsisprendimo ir LF vadovybės.
MIRTIES SPRENDIMAS
29. Mirties sprendimą išneša Mirties Komisija, LF Vadui pritarus ir įvykdo atitinkamas Kautynių Vienetas. Jei LF Vadas nepritaria mirties sprendimui, tai sprendimu nusmerktam asmeniui įvykdoma mažesnė bausmė, kurią skiria Mirties Komisija.
30. Mirties Komisiją sudaro: Vyriausiojo Štabo viršininkas su Štabo skyrių viršininkais.
UŽBAIGIAMASIS NUOSTATAS
31. Šis statutas neplatinamas, laikomas didelėje paslaptyje. Jį turi tik Štabai ir Kautynių Vienetų Vadai. Nariai supažindindami su statutu kandidatus priimant tikraisiais nariais, kuriems statutas perskaitomas.
LF „Kęstučio“ vadovybė
Parengė Dalia KUODYTE
Iš J. Čepulio asmeninio archyvo. Dėkojame jam!
