LIETUVOS LAISVES ARMIJOS DOKUMENTŲ RINKINYS
Šiame LKA numeryje skaitytojui pateikiame 14 Lietuvos Laisvės Armijos dokumentų (kitame numeryje jų bus kita tiek). Dokumentai iki šiol niekur nebuvo publikuoti Jie įvairūs. Didžiausia dalis - įsakymai kuriuose reglamentuojama karinė ir politinė veikla. Svarbesni būtų trys dokumentai (Nr.8, 9, 10), kuriuose atsispindi LLA dalinių veikla žemesnėse organizacinėse struktūrose (apygardose). Paskutiniame, Nr.14 dokumente išdėstytas originalus LLA vado K.Veverskio požiūris į asmeninių ir visuomeninių interesų derinimą, politinės ir karinės programos būtinumą.
Dokumentai yra sunumeruoti, su pavadinimais. Dokumento pabaigoje — legenda, kurioje nurodytas archyvo pavadinimas, fondo, bylos ir lapo numeris, Lp. dokumento techniniai duomenys. Dalis dokumentų - Nr.2,4,6,7, 8, 9,11,14 — buvusiame VSK archyve buvo rasti išversti į rusų kalbą, todėl teko vėl versti į lietuvių kalbą. Žinant saugumiečių vertėjų užduotį versti pažodžiui stengėmės maksimaliai išlaikyti prasmę ir norminės kalbos reikalavimus (kad dokumentas verstas iš rusų kalbos, rašoma legendoje).
Dokumentų ar atskirų straipsnių teiginių paaiškinimai pateikiami išnašose, pažymint žvaigždute. Dažnai pasitaikantys sutrumpinimai pvz. LLA, šifruojami tik pirmą kartą. Kitų sutrumpinimų reikšmės rašomos skliaustuose. Neįskaitomos vietos ar nesvarbios teksto dalies kupiūra žymima tritaškiu laužtiniuose skliaustuose.
Dalia Kuodytė
1. LIETUVOS LAISVĖS ARMIJOS PROGRAMA
Nepaprastai sunkiame lietuvių tautai momente, skaudžiu svetimųjų priespaudos ir nevilties metu, laisvės kovotojų pavyzdžio patraukta, tėvynės meilės ir gilaus tikėjimo būsimąja laimingesne Nepriklausoma Lietuva skatinama, Lietuvos Laisvės Armija, pradėjusi besąlyginį, žūtbūtinį žygį, savo kovas ir siekimus pagrindžia tokia programa:
I.
1. LLA yra lietuvių tautinė, karinė ir politinė organizacija.
2. j LLA narius yra priimami patikimi, drąsūs ir veiklūs lietuviai, nenusikaltę savo tautai ligi šiol pataikomis arba išdavikiškais darbais, nepaisant profesijos, religijos ir priklausomybės laisvės laikais buvusioms organizacijoms, išskyrus komunistus ir aiškius vokiečių, bei lenkų simpatikus.
3. Pagrindiniais savo tikslais LLA laiko:
a) Lietuvos laisvės iškovojimą,
b) naujos vieningesnės ir galingesnės tautinės Lietuvos valstybės atstatymą su Vilniumi sostine ir Klaipėdos kraštu,
c) politinės bei kultūrinės Lietuvos egzistencijos užtikrinimą kuo ilgesniems laikams, ir
d) moralinių lietuvių tautos vertybių saugojimą, palankių tautinei kultūrai tarpti sąlygų sudarymą ir greitesnės pažangos išvystymą lietuvių tautos ir žmonijos labui.
4. LLA yra slapta organizacija ir iki paskutinės nepriklausomybės kovos veikia karo būvyje.
5. Karo būvyje LLA vadovaujasi savitarpiniu pasitikėjimu ir griežčiausiais karinės drausmės principais, o taikos metu ji savo veikimą grindžia lietuviškumu, krikščioniškos dorovės ir socialinio teisingumo dėsniais.
6. LLA geriausią tautos gyvenimą, pažangą ir klestėjimą mato tik nepriklausomoje Lietuvos valstybėje, tautos laisvę bei nepriklausomybę laiko brangiausiu turtu, vertu didžiausių aukų ir pastangų.
7. Patikimiausia priemonė nepriklausomybei atgauti ir jai išlaikyti LLA laiko ginkluotąją karinę pajėgą.
8. LLA neturi nei mažiausio pasitikėjimo kuria nors kaimynine valstybe, Lietuvos likimą sieja ne su kitų didžiųjų valstybių likimu, bet su didžiausiomis savo ir kitų lietuvių pastangomis, kurios laikui atėjus turi gaivališkai pasireikšti ginklų veiksmais.
9. Nepriklausomybės kovų metu ir spręsdama savo teritorinius klausimus LLA nemano klausyti užsienio intervencijų, kurios Lietuvai būtų nepalankios ir pažeistų jos gyvybinius interesus.
10. LLA būsimųjų laisvės kovų įkarštyje ir tolimesnio karinio tautos parengimo įtakoje ryžtasi atnaujinti senovės lietuvių ginklo garbę ir padėti stiprius moralinius pagrindus ateities nepriklausomos valstybės kariuomenei.
II.
11. Valstybiniame gyvenime LLA siekia kiek galima tobulesnio valstybinės drausmės suderinimo su didžiausia piliečių laisve ir gerove, todėl
a) pripažįsta asmens įsitikinimų, sąžinės ir kūrybos laisvę, kuri neprieštarauja tautos bei valstybės gerovei,
b) neneigia privatinės iniciatyvos, kuri sutaria su bendrąja tautos bei valstybės gyvenimo linkme, ir
c) nedraudžia profesinių, bei kultūrinių organizacijų, kurios neturi piktų tendencijų tautos bei valstybės atžvilgiu ir dirba bendrajai gerovei.
12. LLA visose valstybės srityse visų pirma lietuviams pripažįsta iniciatyvą ir vyraujančią reikšmę.
13. Buvusias grupines, partines ir kitokias nesantaikas LLA pasmerkia ir susiskaldymui partijomis nepritaria.
14. LLA atstatytos nepriklausomosios valstybės aparatan stengiasi įstatyti tvirtos valios, energingus, tautai nepaprastai atsidavusius jaunosios kartos vyrus, manydama tuo būdu tautą ir valstybę apsaugoti nuo visokių eksploatatorių, karjeristų, kurie savo teises naudotų asmeniniams ar siauriems partiniams ir svetimųjų interesams.
Intelekto, praktikos ir senesnio amžiaus autoritetų neneigia, bet jei politiniame gyvenime bei savo darbuose nebus parodę aktyvaus atsidavimo Lietuvai arba svetimųjų priespaudos metu bus pasirodę lengvabūdžiai svetimųjų garbintojai, tai LLA jų niekuomet nenorės matyti pirmosiose valstybinėse vietose.
III.
15. LLA pripažįsta ir laiko geriausiu tautos ūkio pagrindu privatinę nuosavybę.
16. LLA didžiausia ekonominę pajėgą mato žemės ūkyje, todėl ypač kreipia dėmesį į ūkininko gyvenimo bei ūkinių sąlygų pagerinimą ir žemės ūkio pramonės išplėtimą.
17. LLA numato, kad valstybėje žemės įsigyti gali būti leidžiama tik lietuviams, mokantiems ją dirbti.
18. Atskirų ūkinių vienetų nenormalybes valstybė turi pastebėti ir pagal reikalą arba savo medžiagine parama, arba bausme pašalinti.
19. LLA laiko reikalinga radikaliomis reformomis sustiprinti Lietuvos miestuose lietuviškumą.
IV.
20. LLA pripažįsta, kad visų ūkio gėrybių šaltinis yra žmogaus darbas, kuris yra kiekvieno tautos nario pareiga. Valstybė turi rūpintis darbo jėgos ruošimu, jos tikslingu panaudojimu, darbo sąlygų racionalizavimu ir teisingu už darbą atlyginimu.
21. LLA laiko reikalinga, kad būtų įkurta abiejų lyčių jaunuomenės darbo tarnyba.
22. Socialinei tautos apsaugai turi būti įvestas privalomas draudimas, senatvės, ligos ir invalidumo atvejais.
23. LLA nuomone, įmonių darbininkams ir tarnautojams turi būti užtikrinta teisė dalyvauti įmonių pelne.
24. LLA laiko reikalinga, kad valstybė užtikrintų palankias sąlygas lietuvių šeimai klestėti, griežtai kovotų už priaugančių kartų sveikumą, laimingos motinystės apsaugą bei globą ir taip pat rūpintis tinkamu medžiaginiu šeimų aprūpinimu.
V.
25. LLA pripažįsta, kad tautinės kultūros kūrimas yra ne tik atskirų asmenų, bet visos tautinės bendruomenės uždavinys.
26. LLA pripažįsta, kad tautinė kultūra gali reikštis įvairiomis kryptimis, tačiau tautos dvasia, jos istorija, jos papročiai ir jos gyvybiniai interesai turi būti nuolatinis idėjinis šaltinis ir vertybių kriterijus. Todėl LLA visada kovos su lietuviškumą neigiančiomis arba jo nepaisančiomis kultūros srovėmis ir idėjomis.
27. Tautos dvasiniam atsparumui ugdyti, tautos dvasiniam grynumui išlaikyti, tautinės kultūros politikai vykdyti, tautai informuoti ir telkti didžiausiai veiklai steigiamos visuose viešojo gyvenimo srityse specialios valstybinės institucijos.
28. Jaunimo auklėjimo tikslu LLA laiko išugdyti fiziškai ir dvasiškai stiprias asmenybes, kurios mokėtų tarp savęs sugyventi ir kurti taip, kaip reikalauja tautos aukščiausieji interesai, krikščioniškosios dorovės principai ir socialinis teisingumas.
29. Vidurinėse, specialinėse ir aukštosiose mokyklose turi būti stropi gabiųjų atranka, ir gabūs, bet neturtingi jaunuoliai turi būti mokomi valstybės lėšomis.
30. Fizinis lavinimas sudaro būtiną tautos ugdymo dalį ir išplečiamas visuose tautos sluoksniuose.
LIETUVOS LAISVĖS ARMIJOS nariai, įsipareigodami siekti šių idėjų ir tikslų, duoda priesaiką už kurios sulaužymą baudžiami mirtimi.
LIETUVOS LAISVĖS ARMIJOS ŠTABAS
/Buv. LTSR VSKA. F.3. B.47/10. T.2. L.121-122. (originalas-mašinraštis)/
2. Lietuvos Laisvės Armijos Vado įsakymas Nr.21,1944m.
liepos 20d., visiems organizacijos nariams
Lietuvos Laisvės Armija
Perskaityti visiems
LLA nariams iki eilinio
LLA štabas
LLA vadas
Įsakymas Nr.21
1944m. liepos 20d.
Įsakau:
1. LLA- Lietuvos Laisvės Armijos organizacija skirstoma į 2 sektorius: veikiantį sektorių VS ir organizacinį sektorių OS.
2. OS (organizaciniame sektoriuje) lieka organizaciniam darbui LLA vyrai, kurie netinka rikiuotei ar yra nepakeičiami savo vietose.
3. OS nariai turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir organizuoja LLA ūkinę veiklą, t.p. atlieka žvalgybos ir vietinės savisaugos funkcijas.
4. LLA VS (veikiantis sektorius) formuojamas iš partizanų ir kitų, paimtų į LLA savanorių, tinkamų rikiuotei. Nesuformavus numatyto kontingento iš savanorių, mobilizuojami kiti LLA nariai pagal įsakymą, kurio nevykdymas laikomas pažeidimu.
5. Prasidėjus partizanų mobilizacijai į LLA, atostogos šeimyniniais reikalais neleistinos, todėl per savaitę, gavus įsakymą, visi LLA nariai turi galutinai sutvarkyti savo šeimyninius ir asmeninius reikalus.
6. VS vadinamas "vanagais." Jie nešioja ant rankovių specialius ženklus, kurie artimiausiu metu bus parengti ir per apylinkių vadus išplatinti.
7. VS LLA organizacijoje laikomi svarbiausiuoju sektoriumi. Dabar visi LLA karių šeimų nariai turi teikti organizacijai pagalbą, o atkovojus nepriklausomybę, pasistengsime visiems partizanams atsilyginti.
Todėl jau dabar yra rengiami partizanų įstatai.
8. LLA Vanagai iki specialaus nurodymo organizuojasi ir veikia savo apylinkėse ir yra pavaldūs apskričių ir apylinkių vadams.
Priesaika lieka ta pati.
LLA vadas
LLA Organizacinio
skyriaus vadas
/Buv. LTSR VSKA. F.8. B.10/27. L.386-387. (originalas- mašinraštis, rusų k.)/
3. LLA Vado įsakymas Nr.22, 1944m. rugpjūčio 15d.,
visiems organizacijos nariams apie kovos taktiką
Lietuvos Laisvės Armijai
Perskaityti visiems
LLA nariams.
Pašaliniams nerodyti ir neduoti.
LLA Štabas
LLA Vado
Įsakymas Nr.22
įsakau:
1944m. rugpjūčio 15d.
1. Nuo 1944m. liepos mėn. 3d. be LLA Vadovybės leidimo išvykusius į užsienį LLA narius laikau nusikaltusiais LLA organizacijos drausmei ir iš LLA organizacijos izoliuoju. Štabams ir dalinių vadams suteikti žinias LLA apygardoms, kurios į užsienį išvykusiųjų LLA narių sąrašus per mėnesį laiko nuo šio įsakymo išleidimo dienos turi pristatyti LLA Štabui.
2. Visus LLA dalinių vadus iki būrio vado imtinai ir visus LLA štabų pareigūnus iki apylinkės štabo imtinai, be LLA Vadovybės leidimo nuo 1944m. liepos mėn. 3d. iš organizacinių pareigų pasitraukusius ir ligi 1944m. rugpjūčio mėn. 15d. dienos atitinkamų LLA dalinių vadams ar štabams neprisistačiusius, iš LLA organizacijos izoliuoju su teise dviejų savaičių bėgyje nuo šio įsakymo išleidimo dienos pasiaiškinti. Esant rimtoms pateisinamoms priežastims, LLA apygardų vadų nuožiūra izoliacija gali būti nuimta. LLA apygardų štabuose turėti izoliuotųjų sąrašus.
3. LLA štabų pareigūnus iki apylinkės štabo imtinai ir dalinių vadus iki būrio vado imtinai, nuo 1944m. liepos mėn. 3d. pasitraukusius be LLA Vadovybės leidimo iš savo organizacinių pareigų ir tiesioginiams viršininkams įsakius grįžti, nepaklausiusius, įsakau atiduoti atitinkamiems LLA Karo Lauko teismams.
4. Visus LLA narius be LLA Vadovybės leidimo įstojusius į kokias nors kitas karines formacijas perspėti, o perspėtiems iš ten neišstojus, iš LLA organizacijos izoliuoti ir atiduoti atitinkamiems LLA Karo Lauko Teismams. Narių sąrašus turėti apygardų Štabuose.
5. Prie LLA Vyriausiojo Štabo įsteigiu LLA Karo Lauko Teismą, kurio kadencija prasideda nuo 1944m. rugpjūčio mėn. 20d. LLA Karo Lauko Teismui gali būti atiduodami LLA apygardų Štabų ir Vyriausiojo Štabo pareigūnai LLA Vadui sutikus. Karo Lauko Teismo sprendimus tvirtina LLA Vadas.
6. Ligi atskiro parėdymo LLA eilinius narius, dalinių vadus ir štabų pareigūnus ligi rinktinės ar apylinkės štabo imtinai teisia prie LLA apygardų štabų
sudaryti LLA Vanagų Karo Lauko Teismai ir Vanagų Rinktinių Brolių teismai, numatyti Vanagų Drausmės Nuostatuose.
/pas./ LLA Vadas
/pas./ LLA Org. Skyriaus
Viršininkas
/Buv.LTSR VSKA. F.3. B.47/10. T.3. L.163 (originalas- mašinraštis)/
4. Vyriausiojo LLA Vanagų Vado operatyvinis įsakymas Nr.4
organizacijos narių žiniai
Vyriausiasis Vanagų štabas
LLA
Lietuvos Laisvės Armija
Štabo būstinė, slaptas-operatyvinis
1944.XII.10.
Įsakymas Nr.4
1. Padėtis
a) Bolševikams užpuolus Lietuvos teritoriją, frontas sustojo ties Klaipėdos - Telšių - Stalupėnų - Augustavo linija ir tapo poziciniu karu. Bolševikinė NKVD ir NKGB, vietinės milicijos ir įvairių šnipų padedami, pradėjo terorizuoti Lietuvos gyventojus;
b) Lietuvos partizanai- LLA Vanagai, vadovaudamiesi įsakymu Nr.2, pradėjo organizuotą kovą prieš priešo teroristines grupuotes ir atskirus skundikus;
c) Vanagams padeda kovoti patikimi vietiniai gyventojai ir patriotų suorganizuotos vietinės pasipriešinimo grupės, dar nespėjusios įsilieti į Vanagų eiles. Mūsų kovoje kokios nors didesnės pagalbos iš Vakarų kol kas netenka laukti, (išretinta mano - D.K.)
I. Išvados apie priešą
Prasidėjo vyresnio amžiaus vyrų mobilizacija, todėl reikia laukti aštresnio teroro ir netgi masinių gyventojų vežimo.
II. Užduotis
Visoje šalyje vienyti aktyviai veikiančias ginkluotąsias pajėgas ir vieningai tęsti slaptą, aktyvią, organizuotą ginkluotą kovą prieš bolševikų terorą. Sužlugus raudonajai armijai ir okupaciniam režimui, pereiti į atvirą kovą, mobilizuojant visą tautą.
III. Skirstymas į apygardas ir uždaviniai
1. Skirstymas
a) Visa Lietuvos teritorija suskirstoma į 4 apygardas:
Vilniaus (Vilniaus, Trakų, Utenos, Ukmergės, Zarasų, Švenčionių, Eišiškių, Ašmenos valsčiai);
Kauno (Kėdainių, Kauno, Raseinių, Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės, Alytaus, Lazdijų valsčiai);
Šiaulių (Šiaulių, Telšių, Mažeikių, Kretingos, Tauragės valsčiai).*
b) Apygardų vadai suskirsto savo apygardas į būrius ir nustato sutartinius pavadinimus panaudojant:
būriams - žvėrių vardus, kuopoms - paukščių vardus, rinktinėms - medžių pavadinimus.
Įvairaus rango vadai slapyvardžius renkasi patys, pasirinkdami tautinius vyriškus vardus.
c) Įsakymus raštu leidžia apygardos, būriai ir atskiros kuopos. Kuopos, įeinančios į kitus junginius, įsakymus perduoda žodžiu.
* Ketvirtoji apygarda- Panevėžio- rusiškame variante, kurio vertimas čia pateikiamas, matyt, dėl neapsižiūrėjimo, praleista.
2. Užduotys
a) Sutvarkyti dezorganizuotus Vanagų būrius (valsčiaus teritorija atitinka būrio teritoriją) ir sudaryti naujus junginius ten, kur jų nėra. Vietinius atskirus partizanų būrius, neturinčius ryšių su vyriausia vadovybe, priimti į Vanagų eiles, jiems duodant bendrą LLA priesaiką;
b) organizuoti slaptą aktyvią kovą prieš NKVD ir keliančius pavojų vietinės administracijos darbuotojus ir šnipus;
c) raudonosios armijos padalinių, jei jie neturi užduoties kovoti prieš lietuvių partizanus arba vykdyti terorą vietinių gyventojų atžvilgiu, be Vyriausiojo Vanagų štabo žinios neliesti;
d) be Vyriausiojo Vanagų štabo įsakymo nerodyti jokių ryšių linijų ir kovinių įrenginių, jei to nereikia užtikrinant Vanagų saugumą ar siekiant sutrukdyti masinį tautos išvežimą;
e) prasidėjus raudonosios armijos ir bolševikų valdžios Lietuvoje žlugimui, pereiti į atvirą kovą, paskelbti mobilizaciją, užimant gyvenvietes, ryšių mazgus ir karinius objektus;
f) išstumiant raudonąją armiją, į Lietuvos teritoriją įeinančiai svetimai kariuomenei padėti, bet jokiu būdu neduoti vadų, eilinių sąrašų ir ginklų. Klausyti tik Vanagų Vyriausiojo štabo įsakymų ir kiekvienu svarbesniu bendradarbiavimo su svetima armija klausimu kreiptis į Vyriausiąjį Vanagų štabą.
IV. Aktyvi kova
1. Kovos tikslas
a) Vietinę administraciją, miliciją ir atskirus šnipus reikia pagąsdinti ir laikyti tam tikroje įtampoje, kad bijodami mirti, jie ne taip nuoširdžiai eitų savo pareigas. Todėl visai nebūtina likviduoti visus pareigūnus, o tik pačius pavojingiausius, kitus tik gerai pagąsdinti;
b) kovos prieš NKVD ir NKGB tikslas yra apginti savo tautos gyvybę ir turtą, todėl kovoti be jokių nuolaidų ir skrupulų.
2. Pasirengimas
Siekiant sėkmingiau kovoti prieš NKVD, vietinę administraciją ir šnipus, reikia tinkamai pasirengti:
a) sudaryti pavojingų vietinės administracijos darbuotojų, milicininkų ir šnipų sąrašus, tiksliai nustatyti jų gyvenamąją vietą ir priėjimo galimybes;
b) surinkti tikslias žinias apie NKVD pajėgų dydį, ginkluotę, sargybos postus, budrumą ir t.t.
c) sudaryti veiksmų planą, atitinkantį padėtį (remiantis gudrumu, išradingumu, o ne jėga) ir įtvirtinti įstatymu;
d) operaciją vykdyti naktį ir imti tik būtinai reikalingą žmonių skaičių;
e) vengti įtraukti į likvidacijos sąrašus asmenis, kurie pateko į administraciją nesąmoningai ir nedaro žalos.
3. Vykdymas
a) Prieš operacijos pradžią izoliuoti numatytą teritoriją, nutraukti telefono-telegrafo linijas ir pastatyti sargybas svarbesnėse vietose;
b) operaciją vykdyti drąsiai ir sumaniai, stengiantis nekelti didelio triukšmo. Tam tikslui geriausiai vaizduoti iš kitos vietovės atvykusius miliciją ar NKVD. Pagal galimybes persirengti rusiškomis uniformomis ir kalbėti rusiškai;
c) iš likviduotųjų paimti dokumentus, ginklus ir uniformas, visą kitą turtą plėšti draudžiama;
d) savo sužeistuosius ir žuvusius būtinai pasiimti su savimi;
e) kad neatpažintų vietiniai gyventojai, naudotis kaukėmis, grimu ir nesi-vadinti tikraisiais vardais;
f) atskirus NKVDistus ir nedideles grupes, išvykusias į medžioklę, likviduoti taip, kad neliktų jokių pėdsakų ir susidarytų vaizdas, kad jie "dingo be žinios."
4. Atsitraukimas
a) Dar prieš operaciją būtina numatyti atsitraukimo kryptį ir slėptuves persekiojimo atveju;
b) norint išsisaugoti nuo seklių iki operacijos vykdymo, patepti batų padus terpentinu ar žibalu. Padus tepti kas 2-3 kilometrai;
c) nepalikti pėdsakų ant sniego bei purvo;
d) operacijos vietoje po jos įvykdymo palikti plakatus su paaiškinimais, už ką kaltieji nubausti, ir su perspėjimais kitiems dėl panašių nusikaltimų;
e) tarp vietinių gyventojų paleisti gandus, kad šią operaciją įvykdė desantininkai su uniformomis, kurie nuėjo N kryptimi- nurodyti neteisingą kryptį, padidinti dalyvių skaičių.
5. Kaip elgtis toliau
a) Perspėti visus operacijos dalyvius ir žinančius apie ją saugoti paslaptį;
b) kalbantis su vietiniais gyventojais, vaizduoti nieko nežinančius ir nustebusius dėl tokio nusikaltimo;
c) patekus į NKVD, jokiu būdu neprisipažinti;
d) jei dalyvavimas būtų įrodytas, teisintis, kad naktį atėjo nepažįstami ginkluoti žmonės ir, grasindami ginklu, išsivedė;
e) apie operaciją ir jos rezultatus skubiai pranešti vadui.
6. Pasirengimas kovai prieš masinį vežimą
a) Kovojant prieš masinius vežimus, juos numatyti ir duoti atitinkamus nurodymus padaliniams;
b) ieškoti kuo artimesnių ryšių su geležinkelininkais ir gauti iš jų žinių;
c) parengti įrankius geležinkeliams ardyti. Judantį ešeloną stabdyti raudona šviesa prie sugadintos vietos. Sustabdžius traukinį, skubiai išardyti bėgius už jo. Po to išlaisvinti visus vežamuosius. Jei bus vežama sunkvežimiais, rengti keliuose ir vieškeliuose pasalas, iš anksto tam pasiruošus.
V. Saugumas ir slaptumas
1. Ne tik vadams ir štabų darbuotojams, bet ir eiliniams Vanagams įsakyta rengti slėptuves, kuriose galėtų pasislėpti patys, slėpti ginklus ir kitus karinius reikmenis.
2. Skatinti patikimus asmenis patikimose vietose rengti slėptuves ir duoti atitinkamus nurodymus.
3. Slėptuvių aprašymas- priede 4/b.
4. Visais būdais stengtis patekti į tarnybines įmones ir organizacijas:
a) įterpiant savo žmones (tik sutikus kuopos vadui),
b) verbuojant tinkamus bendradarbius,
c) naudojant patikimesnius, nors ir netinkamus verbavimui darbuotojus.
Tikslas: laiku surinkti būtinus duomenis, panaudoti legalizavusiuosius asmenis ryšiams palaikyti ir gauti įvairių dokumentų, blankų ir antspaudų.
5. Kiek ir kokių dokumentų gauta, tučtuojau pranešti vadovybei.
VI. Santykiai su vokiečių parašiutininkais
1. Su vokiečių parašiutininkais, jei jų yra, stengtis bendrauti, bet vengti galimų provokacijų.
2. Jei parašiutininkai- LLA nariai, tai turi skubiai pareikšti paklusnumą būrio vadui ir vykdyti jo įsakymus.
3. Parašiutininkus, ne LLA narius, jei jie patikimi lietuviai, verbuoti ir priimti savo tarpan.
4. Jei parašiutininkai pasirodys nelietuviai arba lietuviai, kurių nepavyks užverbuoti, palaikyti su jais ryšį, pasistengti gauti iš jų ginklų, šaudmenų, radijo aparatų, rusiškų pinigų. Jų įsakymų ir direktyvų, neatitinkančių LLA Vanagų vado įsakymų, nevykdyti.
VII. Tiekimas
1. Vanagų kuopos, skyriai, būriai savo nuolatinio veikimo erdvėje iš patikimų vietinių gyventojų sudaro Vanagų rėmimo komitetus (VRK).
2. Būrių VRK turi atitikti valsčiaus ūkinius ir administracinius organus, kuopos VRK- apskrities /.../ Kai Vanagai pereis į atvirą kovą, visų lygių VRK ima vykdyti atitinkamas ūkines ir administracines funkcijas. Tam jie turi rengtis iš anksto.
VRK aprūpina Vanagų junginius produktais, drabužiais ir pinigais, kuriuos gauna per rinkliavas, įvairias kombinacijas.
3. Aprūpinant Vanagus produktais ir pinigais, pirmo būtinumo daiktais, leidžiama gudrumu, apgaule ir net jėga (kur tai būtina) panaudoti pieninių, valstybinių ūkių ir kitų valdiškų įmonių ir įstaigų turtą. Tokiu būdu gauti būtinų daiktų galima tik vadovaujant kuopos vadui. įgytas turtas laikomas bendru kuopos turtu ir dalijamas pagal poreikius. Vanagų savivalė griežtai draudžiama.
4. Ginklais ir šaudmenimis apsirūpinti perkant už "naminę" iš raudonarmiečių, užmezgant ryšį su vokiečių parašiutininkais, geruoju ar net jėga paimant iš vietinių gyventojų, kuriems tie ginklai nereikalingi.
VIII. Evakuacija
1. Kautynėse žuvusius Vanagus laikyti paslaptyje, sudaryti jų sąrašus, nurodant vardą, pavardę, žuvimo aplinkybes ir palaidojimo vietą.
2. Sužeistuosius gydyti, slapstant pas patikimus vietinius gyventojus. Tam organizuoti sanitarijos skyrius.
Vyriausiasis Vanagų Vadas
/Buv.LTSR VSKA. F.3. B.19/106. L.32-37. (originalas-mašinraštis, rusų k.)/
5. LLA vadovybės praktiniai nurodymai įrengiant įvairaus tipo
slėptuves
PARTIZANŲ IR AGENTŪRINIŲ ŽVALGŲ RADISTŲ
SLĖPTUVĖS
/Vietos parinkimas, įrengimas ir naudojimas/
I. Partizanų ir agentūrinių žvalgų, veikiančių priešo fronto ar armijos užnugaryje, darbą pradžioje reikia pradėti nuo pasirinkimo sau slėptuvių, t.y. tinkamų vietų gyvenimui, ginklų, radijo aparatų, maisto atsargų, radijo atsarginių dalių, įvairių dokumentų, šaudmenų ir t.t. paslėpimui.
Gyvenimo praktika įrodė, kad pačioje veikimo pradžioje teks gyventi ne namuose mieste, miestelyje ar kaime, bet beveik išimtinai slėptuvėse, padarytose pačių partizanų ar žvalgų radistų nuošaliausiose vietose ir užmaskuotose vietovės fone.
Išvada: kiekvienas partizanas, agentūrinis žvalgas ir radistas TURI MOKĖTI pasirinkti tokias vietas ir įrengti slėptuves.
Tuo tikslu šiame komplekte duodama keliolika variantų (galimų) įrengimo slėptuvių (bazių, partizanų, žvalgų, radistų atramos punktų), nurodant sąlygas, kuriose reikia panaudoti vieną ar kitą slėptuvės tipą, darbo laiko apskaičiavimą, maskavimo būdus ir nepavojingo naudojimosi organizaciją.
II. Kiekvieno tipo slėptuvei nurodoma trumpos aplinkybės, kuriose jas galima naudotis.
Visoms žemiau nurodytoms SLĖPTUVĖMS BENDROS TAISYKLĖS yra:
A/Vieta rinkti:
1. Ne slėniuose, toliau nuo likusių (nesudegusių) gyvenviečių ir nuo kelių su dideliu judėjimu (tas dar nereiškia, kad jas galima įrengti kaimo nuošaly, priemiesčiuose ir vienkiemiuose).
2. Su geromis ir paslėptomis prieigomis prie slėptuvės.
3. Kur yra galimybė ir medžiagos, slėptuves maskuoti vietinės spalvos fonu.
4. Kur prie parinktos slėptuvei vietos yra gerų sekimui vietų, iš kurių sekama slėptuvės apylinkė (part. būrelio sargybinis, radisto padėjėjas perduodant radiogramą).
5. Kur galima patogiai susirišti slėptuvei su apylinkės sekėju (sutartiniai ženklai garsu ir ženklu).
6. Kur galima aplink slėptuvę sudaryti automatišką signalizacijos tinklą, įspėjantį slėptuvėje besirandantį žv. radistą apie besiartinantį prie slėptuvės
pašalinį asmenį (padėjėjo nėra).
7. Kur greit galima pasislėpti nuo netikėtai sutikto asmens renkant slėptuvei vietą.
B/Darbus vykdant:
1. Žiūrėti, ar bus galimybė dirbti dieną ar naktį, ar vienam ar dviem žvalgams partizanams (jei slėptuvėje randasi vienas partizanas ar joje dirba vienas žvalgas-radistas, jis laikas nuo laiko turi nutraukti darbą, apsižvalgyti, ar "neseka kas nors jo darbo." Esant 2 žm.- vienas ilsisi ar dirba, kitas seka).
2. Slėptuvėje esant griežtai prižiūrėti, kad ji visuomet būtų natūraliai maskuota, nemėtyti žemės, neminti žolės, nekirsti ir nelaužyti šakų slėptuvės apylinkėje. Neišmindžioti į slėptuvę takų, bet kiekvieną kartą prie slėptuvės prieiti iš kitos pusės ir pasirūpinti užmaskuoti-panaikinti pėdsakus.
Užbaigta slėptuvė neprivalo kuomi nors skirtis nuo artimiausios aplinkos fono.
ARTINANTIS Į SLĖPTUVĖS RAJONĄ PATARIAMA ANT BATŲ UŽDĖTI VYŽOS AR SENI KALIOŠAI TIKSLU PASLĖPTI SAVO TIKRUS PĖDSAKUS.
3. Dirbti be triukšmo, tyliai, ypatingai atsargiai būti kertant krūmus ir medžius.
4. Slėptuvę įrengiant be ypatingo reikalo neišeiti į atvirą vietą.
5. Nekurti laužo, nežiebti degtukus (ypatingai dirbant nakties metu). Rūkyti slaptai.
6. Darbą baigus stropiai apžiūrėti darbo apylinkę aplink slėptuvę ir vietas, iš kurių buvo imama medžiaga slėpt. įrengimui. Patikrinti, ar kur nors neliko šviežiai nukirstų šakelių, baslių, raštelių, skiedrų, šviežių žemių, ar neužmirštas kur nors kastuvėlis, nenumestas popiergalis ir t.t. Tas turi būti atlikta su ypatingu stropumu.
/.../
2. Sekti ženklus- "ar nebuvo svetimas prie slėptuvės". Ženklus ir primityvią signalizaciją nustatyti slėptuvę įrengiant.
3. Nelįsti iš karto į slėptuvę, bet apsižiūrėti ir įsitikinti, ar nėra arti ko nors pašalinio. Tam tikslui iš anksto pasirinkti tam patogią vietą.
VISKĄ MATYTI PAČIAM IR NEBŪTI MATOMAM.
4. Kiekvieną kartą iš slėptuvės išeinant (nors ir trumpiausiam laikui) nepalikti jos ATDAROS ir neužmaskuotos.
5. Natūralių reikalų neatlikinėti slėptuvės rajone. Tam reikalui naudotis kastuvėliu, nepaliekant pėdsakų.
6. Būnant slėptuvėje nekosėti, garsiai nekalbėti. Ginklus visuomet pilnoje parengtyje laikyti prie savęs VEIKIMUI (ypač perduodant ar priimant radiogramą).
7. Visuomet turėti paruoštą priežastį- paaiškinimą kodėl randuosi šiame rajone atsitikimui, jei susitiksiu su nepageidaujamu asmeniu.
III. Slėptuve naudotis darbui su radiju (antenos, radijo perdavimai) kiekvieną kartą duodamos SPECIALIOS INSTRUKCIJOS.
Tačiau žvalgas- radistas turi turėti galvoje, kad po PENKIŲ- ŠEŠIŲ radijo perdavimų, jis turi pereiti į kitą IŠ ANKSTO parengtą slėptuvę, kuri turi būti nearčiau 8-10 km atstu nuo pirmosios.
Vidutiniai viena slėptuve radijo darbui naudojamasi apie MÈNESĮ laiko.
IV. SIŪLOMOS SLĖPTUVIŲ RŪŠYS NĖRA STANDARTINĖS. PARTIZANAS AR ŽVALGAS GALI (IR PRIVALO), ATSIŽVELGIANT Į VIETOVĖS APLINKYBES IR BENDRĄ PADĖTĮ JAS TOBULINTI, GERINTI IR "PRIMITYVINTI", RASTI KITUS ĮRENGIMO BŪDUS, TOBULINTI MASKIRUOTĘ, PLAČIAI VARTOJANT INICIATYVĄ IR KARO GUDRYBĘ.
Sėptuvė Nr.1. "RŪSYS PO MALKŲ KRŪVA."
1. Slėptuvė galima pritaikyti miškuose, kur vykdomas miško kirtimas ir guli malkų štabeliai. Pritaikoma ir darbui su radijo aparatu.
2. Vienam žmogui tokiai slėptuvei įrengti reikia atsargumo priemonių maždaug 6 val. laikui.
3. Reikia išimti apie 2 kub.m. žemės.
4. Maskavimas- tų pačių malkų dangtis.
5. Išmieros-giluma- 1,80 m įėjimas- 90 x 90 cm dugnas- 80 x 80 cm
6. Įrankiai: 3-jų šonų aštrus kastuvėlis, kartu parodytas, kirvis, peilis ir palapinė žemėms išnešti.
Slėptuvė Nr.2. "RŪSYS."
1. Slėptuvė įrengiama miško pakraščiuose, apaugusiuose smulkiais krūmais ir atskirais medžiais. Tinka sekimui ir darbui su radijo aparatu.
2. Dirbant vienam su visomis atsargumo priemonėmis slėptuvei įrengti reikia 5 val. laiko NAKTIES meto.
3. Reikia išimti 2 kub.m. žemės.
4. Maskavimas- velėna su mažu krūmu (?). Ypatingo dėmesio kreipti, kad pintas dangtis slėptuvės nieku būdu nesiskirtų nuo apylinkės žemės paviršiaus. Dangtį daryti 10-15 cm platesnį už angą.
5. Išmieros: gylis 1,80 m, įėjimas ir išėjimas 90x90 ir 80x80 cm.
6. Įrankiai: kaip Nr.1.
Slėptuvė Nr.3. "RŪSYS PO TVORA."
1. Tokio tipo slėptuvė įrengiama, kuomet nuolat reikia dirbti nenutolstant nuo gyvenvietės ir nesant galimybės pastatyti radiją trobesyje ir esant būtinam reikalui paslėpti (dirbant) anteną. Įrengiama gyvenvietės pakraštyje, ganykloje, kur yra tvoros. Naudojama tik radijo darbui.
2. Darbo laikas: vienam- iki 7 vai, dviem- 3-4 val.
3. Reikia išimti iki 2,5 kub.m. žemės.
4. Maskavimas- normaliai velėna su žole. Gerai uždengti (po velėna) angos dangtį ir plyšius tarp velėnos ir pinto dangčio.
5. Išmieros- kaip braižinyje.
6. Įrankiai: kastuvėlis, peilis, palapinė.
/.../
Slėptuvė Nr.4. "FIKTYVUS KAPAS."
1.Slėptuvė- fiktyvus kapas, įrengiama užleistose kapinėse. Tinka ir darbui radistams.
2. Vienam žmogui dirbant reikia 8 darbo valandų (maskavimas imtinai).
3. Reikia išimti iki 2 kub.m. žemės.
4. Maskuojama kaip kapas su įėjimu iš šono.
5. Išmieros: gylis- iki 2m, platuma- kiek norima, priklauso nuo grunto.
6. įrankiai: kastuvas, peilis, palapinė.
Slėptuvė Nr.5. "RŪSYS PO ŠIENO KŪGIU."
1. Įrengiama pievose ar prie gyvenviečių (kūgiai šieno, šiaudų, žagarų ir pan.). Tinka pasislėpti ir radijo darbui.
2. Vienam žmogui nakties metu įrengimui reikia 6 val. laiko įskaitant ir atsargumo priemonių pavartojimą.
3. Reikia išimti iki 2 kub.m. žemės.
4. Maskavimas- pats kūgis.
5. Išmieros: anga- 90x90cm, gylis- 1,80m, dugnas- 80x80cm.
6. Įrankiai- kastuvėlis, peilis, palapinė.
7. Sutartiniai ženklai: 60-70m plonos vielos ar tvirtų siūlų.
Slėptuvė Nr.6. "POŽEMINIS APKASAS."
1. Tinka slėptis keliems partizanams ir radijo grandžiai, sandėliui. Naudojama kuomet tenka gyventi ilgesnį laiką miške. Reikia rūpestingai parinkti vietą miško masyve (sausą).
2. Du žmonės, dirbdami tik nakties metu, padarys per savaitę ir 4 dienas, dirbant visą parą su reikiamu poilsiu.
3. Reikia išimti iki 12-15 kub.m. žemės.
4. Maskavimas: kaip apylinkės fonas (atskiri nedideli medeliai, krūmai, kupstai, velėna- žolė, smėlis ir t.t.).
5. Išmieros: kaip plane ar kaip norima, tik ne per didelės.
6. Įrankiai- kastuvėliai, peiliai ir palapinės.
Slėptuvė Nr.7. "RŪSYS PO DARŽINE."
1. įrengiama prie atskiros daržinės, jei svetimam krašte, tai ten, kur nėra ūkininko. Tinka radijo stoties darbui, sandėliui.
2. Vienam žmogui reikia 5 vai. darbo nakties metu.
3. Maskavimas- kaip daržinės apylinkėje. Ant angos dangčio padėti krūvą žabų, karčių (senų) arba malkų.
4. Reikia išimti iki 2,5 kub.m žemės.
5. Išmieros: anga 80x80 cm, gylis 1,80 m, dugnas 60x60 cm.
6. įrankiai- kastuvėlis, peilis, palapinė.
7. Sutartiniai ženklai: įspėjamajai signalizacijai 60-70 m kaimiškų siūlų.
Slėptuvė Nr.8. "MIESTO GRIUVĖSIUOSE."
1. įrengiama pačiam nuošaliausiam subombarduoto miesto, miestelio užkampyje. Parenkamas daugiausiai nukentėjęs kvartalas, namo rūsys ar buv. slėptuvė.
2. Vienam žmogui reikia apie 4 val. nakties laiko.
3. Maskavimas- griuvėsių fonas ir čia pat esančios medžiagos, bet ne per daug imti mažų balkių, atskirų akmenų, plytų.
4. Išmieros: gylis- 1,80 m, plotis- pagal aplinkybes.
5. įrengiant iš naujo išimti apie 2-3 kub.m žemės.
6. įrankiai: kastuvėlis, peilis, palapinė.
7. Signalizacijai- išmėtyti gelžgalius ar stogų skardą vietose, kuriomis galima lengviausiai prieiti prie slėptuvės.
Slėptuvė Nr.9. "KAIMO GRIUVĖSIUOSE."
1. Įrengiama po sudegintu ar bombomis sugriautu namu, gyvenamam ar mažai apgyvendintam kaime.
2. Surandamas buv. namas, kuriame yra rūsys, išvalomas ir įrengiamas.
3. Išmieros pagal aplinkybes.
4. Maskavimas kaip apylinkės griuvėsiai. Nepalikti rūsio tvarkymo pėdsakų. Angos dangtį užversti įvairiu šlamštu ir nuodėguliais.
5. Įrankiai- kastuv., peilis, palapinė.
6. Signalizacija- iš plytų, apdegusių balkių ir kitos medžiagos, suverstos taip, kad palietus sukeltų triukšmą.
7. Dirbti nakties metu.
Slėptuvė Nr.10. "ŠULINYS."
1. Įrengiama neveikiančiame ar net veikiančiame šulinyje. Tinka kaip sandėlys ir radijo aparatų saugojimui (rentinys medinis).
2. Išimta žemė sumetama šulinio dugnan.
3. Maskavimas-įėjimo anga sudaroma iš skydo, padaryto iš išpjautų šulinio rentinio lentų.
4. įrankiai- kaip visuomet.
5. Išmieros- kaip braižinyje.
Slėptuvė Nr. 11.
1. įrengiama žvalgui, turinčiam uždavinį stropiai sekti geležinkelio darbą, toli nuo sargų būdelių ir postų, nuošaly nuo gyvenviečių.
2. Vienam žmogui 5 val. darbo.
3. Reikia išimti iki 2 kub.m. žemės.
4. Maskavimas- kaip griovys.
5. Išmieros- ilgis- 1,80, aukštis- 60 cm.
6. įrankiai- kaip visuomet.
Slėptuvė Nr.12. "LAUKO KELIO TILTAS."
1. įrengiama greitam pasislėpimui žvalgant kariuomenės dalių judėjimą. Tinka radijo darbui.
2. Vienam žmogui- 4,5-5 valandos nakties darbo.
3. Reikia išimti iki 2 kub.m. žemės.
4. Išmieros: ilgis- 1,80 m, aukštis, plotis- 60x60 cm.
5. Maskavimas- kaip griovio arba upelio krantas (krūmai, žolė, smėlis).
6. įrankiai- kaip visuomet.
Slėptuvė Nr.13. "DAIKTINIŲ ĮRODYMŲ SLĖPTUVĖ."
Šis pavyzdys duodamas tam atsitikimui, kuomet reikia tuč tuojau paslėpti prie savęs daiktus, kurių jau nėra laiko nunešti į ATRAMOS PUNKTĄ.
Tokiam atsitikimui partizanas ar ag. žvalgas parenka nuošaliausią gyvenvietės vietą, turimomis po ranka priemonėmis iškasa duobę, užkasa daiktus, įsidėmi vietą ir maskuoja prie vietos fono.
Daiktai turi būti tinkamai supakuoti, kad nepagestų nuo žemės drėgmės.
Išmieros pagal slepiamo daikto gabaritą.
Slėptuvė Nr.14. SENI NEVARTOJAMI BUNKERIAI, KULKOSVAIDŽIŲ LIZDAI, APKASAI, PAMUŠTI IR DAR LAUŽUI NENUGABENTI TANKAI, SUNKVEŽIMIAI, CISTERNOS ir t.t.
Vietose, pro kurias neseniai perėjo frontas ir kautynės, visuomet ir visur lieka laukuose visa eilė aukščiau minėtų pastatų ir daiktų. Tuo laiku į juos niekas nekreipia dėmesio (ypač į buv. įtvirtinimus), todėl jie lengvai gali būti išnaudoti kaip laikinos slėptuvės ar laikinieji sandėliai. Tinka trumpam laikui dirbti ir radijo stočiai, parinkus tam nuošalesnę vietą.
Tas tuo labiau patogu, kad prie parinktos slėptuvės galima lengvai rasti patogias prieigas, lengvai paaiškinti buvimo priežastį tokią slėptuvę įrengiant.
Slėptuvė Nr.15. DUOBĖS IR BLINDAŽAI, KURIUOSE SLEPIASI CIVILIAI GYVENTOJAI IR KURIE PALIKTI FRONTUI NUSLINKUS TOLIAU. Tokiose vietose, kaip ir buvusiuose įtvirtinimuose, agentūrinis ŽVALGAS, RADISTAS IR PARTIZANAS NUOŠALIOJE VIETOJE visuomet ras patogią vietą slėptuvei įrengti, laikyti savo turtą ir net dirbti radijo stočiai.
Slėptuvė Nr.16. "GELEŽINKELIO KATASTROFOS VIETOJE."
Šį variantą partizanas ar žvalgas radistas gali išnaudoti tik ypatingai svarbiam būtinumui esant kaip laikiną slėptuvę ir daiktų sandėlį.
Į katastrofos vietas, nuvalius bėgius, beveik niekas nekreipia dėmesio, todėl jos tinka kaip sekimo punktas.
Įeiti ir išeiti tik nakties metu. Dieną iš ten tik sekama.
Slėptuvė Nr. 17. "NEVEIKIANTIS VĖJINIS MALŪNAS."
1. Rūsys /.../Tinka kaip slėptuvė, sekimo punktas ir sandėlis.
2. Reikia išimti iki 2 kub.m. žemės.
3. Išmieros- pagal reikalą.
4. Maskavimas- tik įėjimo angą kaip malūno grindis. Iš viršaus užpilti šiukšlėmis, nepalikti pėdsakų ant grindų.
5. įrankiai- kaip visuomet.
Slėptuvė Nr.18. UPIŲ ŠLAITUOSE- nuošalioje vietoje.
1. Slėptuvė įrengiama nuošalioje vietoje, stačiuose upės krantuose, šlaituose, tinka slėptis ir sandėliui.
2. įrengimui reikia 5 darbo valandų vienam žmogui.
3. Reikia išimti iki 2 kub.m. žemės.
4. Maskavimas- velėna su mažais krūmais.
5. Išmieros: anga- 60x60 cm, gylis- 1,80 m.
6. įrankiai- kaip visuomet.
Slėptuvė Nr.19. "LIZDAS MEDYJE."
Tankiame miške, kur yra tankių lapuotų medžių, labai patogu laikyti atsarginį turtą, paslėpus jį medžio viršūnėje, gerai jį užmaskuojant ir sutankinant šakas.
Šis būdas patogus tuomi, kad jis daugiau, negu kuris kitas, užtikrina saugą. Žiūrėti, kad ryšulys nebūtų matomas iš šono. Kad jį būtų galima surasti, reikia padaryti ženklus, nesuprantamus pašaliniams asmenims.
Slėptuvė Nr.20. "SNIEGO PALAPINĖ."
Sniego palapine naudojamasi laikinam pasislėpimui arba žvalgymui nusileidus priešo užnugaryje, ar perėjus frontą.
Tam tikslui reikia padaryti iš šaknų ar vytelių palapinės stovą, apdengti
palapinę ir užmaskuoti sniegu. Palapinei sniegą reikia iškasti iki žemės. Duobę iškloti šiaudais ar žabais. Darbo laikas- 4val. vienam žmogui.
/Buv.LTSR VSKA. F.3. B.47/10. T.3. L.172-174,(originalas-mašinraštis)/
6. LLA Vanagų Vyriausiojo Vado operatyvinis įsakymas Nr.5
(1945 04 05) apygardoms dėl aktyvių kovos veiksmų
Tvirtinu
LLA Vadas
Vyriausiasis Vanagų Štabas
(Versta iš lietuvių k.)
Štabas, 1945.IV.5
Operatyvinis įsakymas Nr.5
Apygardų užduotys ir veiksmai lemiamu laikotarpiu
I. Padėtis
Vokietijos sutriuškinimas baigiasi. Taikos konferencija San- Franciske rengiama aštrėjant sąjungininkų pasaulėžiūrų ir interesų skirtumams.
Turimais duomenimis, Komunistų partija neis į kompromosus ir yra linkusi pradėti naują karą. Pasiruošimas naujam karui jau vyksta: pradedama nauja mobilizacija, statomi įtvirtinimai ir t.t.
Išvados apie priešą:
a) karo su anglo-saksais ir Vakarų Europos valstybėmis atveju sovietai jau po pirmųjų smūgių bus priversti pasitraukti iš okupuotų šalių,
b) lietuvių tauta tuo momentu turės stoti į lemiamą mūšį su bolševizmu.
II. LLA uždaviniai
1. Sunaikinti Lietuvoje esančius ir nuo fronto atsiliekančius raudonosios armijos, NKVD, NKGB ir milicijos dalinius, neleisti jiems žudyti ir išvežti gyventojų ir naikinti turto.
2. Saugoti prekybos, pramonės ir žemės ūkio įmones ir jose esančias atsargas.
3. Organizuoti šalyje administracinę valdžią, kol bus įkurta vyriausybė.
III. Uždaviniai apygardoms
1. Pirmu smūgiu užimti apygardos centrą. Tam panaudoti būtiną Vanagų, esančių rajono centre, skaičių.
2. Sunaikinti apygardos rajone esančius ar besitraukiančius su frontu per teritoriją raudonosios armijos, NKVD, NKGB ar milicijos dalinius.
3. Kad rusai besitraukdami neevakuotų vietinių gyventojų ir turto, apygardos rajone susprogdinti geležinkelius. Miestų gatvėse ir ant kelių statyti gynybines užtvaras. Be ypatingo reikalo vengti sprogdinti ir gadinti stambesnius objektus: tiltus, tunelius ir kt.
4. Užimti ir saugoti nuo sunaikinimo ir plėšimo pramonės, prekybos ir žemės ūkio įmones ir juose esančius išteklius.
5. Užimtuose rajonuose sudaryti administracinį aparatą ir vykdyti valdžios funkcijas, kol bus sudaryta vyriausybė.
IV. Užduočių vykdymas
1. Veiksmai pradedami gavus vyriausiojo Vanagų vado įsakymą raštu. Jei nėra ryšio su vadovybe, apygardos vadas savarankiškai duoda nurodymą veikti besitraukiant raudonajai armijai.
Apie operacijos pradžią apygardos vadai turi pranešti vyriausiajam Vanagų vadui ir kaimyninėms apygardoms ir būriams.
2. Prasidėjus veiksmams, visi LLA kariai ir prie jų prisidėję žmonės, ant kairės rankos užsiriša baltą, 10 cm pločio raištį su juodomis, 6 cm aukščio raidėmis "LLA."
3. Apygardos vadas, žinodamas savo ir priešo jėgas savo rajone, veikia visoje teritorijoje arba iš anksto sutelktomis pajėgomis suduoda smūgį viename apygardos rajone, palaipsniui plėsdamas veiksmus visoje apygardoje. Rekomenduojamas pirmasis variantas, šiuo atveju priešo pajėgos išsklaidomos ir tampa nekontroliuojamos.
4. Operacijos pradžioje visur reikia išplatinti iš anksto apygardos štabe parengtus atsišaukimus, antrašte "Tautiečiai", kurių turinys turi atitikti LGK (,Lietuvos Gynimo Komitetas - D.K.) nurodymus.
5. Užimtuose rajonuose skubiai kurti civilinę administraciją pagal apygardų organizacinių sektorių nurodymus.
6. Kariniai Vanagų būriai pavaldūs tik Vyriausiajai Vanagų vadovybei, o civilinė administracija- vyriausybei, sudarytai LGK, t.p. palaiko ryšį su Vanagais ir visokeriopai juos remia.
7. Raudonąją armiją stumiančiai naujai okupacinei armijai, iki atskiro nurodymo, visokeriopai padėti, vengti konfliktų.
8. Susitikus su naująja okupacine armija, Vanagų būrio vadas privalo pareikšti, kad jis yra karinio LLA būrio vadas, paskirti vedlius, suteikti žinias apie priešą ir teikti kitokią būtiną pagalbą.
9. Turint galvoje įvairių komplikacijų galimybę, ginklų, paimtų iš priešo, likučius slėpti specialiuose sandėliuose.
10. Vanagų ir LLA narių sąrašų su pavardėmis ir slapyvardžiais be Vyriausios vadovybės nurodymo niekam neduoti.
V. Ryšiai
1. Operacijos pradžioje Vyriausias Vanagų štabas bus dislokuotas _(bus pranešta vėliau).
2. Pagrindinių ir rezervinių apygardos vadovybės punktų dislokacijos vietas nurodys apygardos vadas.
3. Skubius pranešimus Vyriausiajam Vanagų Vadui siųsti kiekvieno mėnesio 10, 20 ir 30 dieną, be to:
a) prasidėjus operacijai,
b) užėmus apygardos centrą,
c) sunaikinus priešą visoje apygardos teritorijoje ar jos dalyje,
d) po pirmojo susitikimo su naujos okupacinės kariuomenės dalimis, smulkiai išdėstant susitikimo aplinkybes ir rezultatus.
VI. Papildomi nurodymai
1. Apygardų vadai visiškai atsako už tikslų įsakymų vykdymą apygardos teritorijoje.
2. Neįvykdę įsakymo ar prasidėjus operacijai pasislėpę vadai bus laikomi lietuvių tautos ir LLA išdavikais ir atiduoti teismui.
3. Iki 1945m. balandžio 15d. sudaryti:
a) apygardų centrų užėmimo planą,
b) ryšio tarp būrių planą,
c) duoti įsakymą būrių vadams sudaryti operacijos planą.
4. Iki 1945m. balandžio 25d.:
a) apygardose sudaryti operacijos planą,
b) pranešti apygardos ir būrių pagrindines ir rezervines vadaviečių vietas ir būrių slaptažodžius operacijos metu.
5. Vyriausioji vadovybė planus patikrins apygardų štabuose.
Vyriausias Vanagų Vadas
Atspausdinti 8 egzemplioriai Išsiųsta: LGK žiniai-1 egz.
Vykdymui-
Vilniaus apygardai- Nr.2 egz.
Kauno -'- - Nr.3 egz.
Šiaulių -"- - Nr.4 egz.
Panevėžio -"- - Nr.5 egz.
Telšių -"- - Nr.6 egz.
Marijampolės -"- - Nr. 7 egz.
Lieka Vyriausiame štabe - Nr.8 egz.
/Buv. LTSR VSKA. F.3. B.47/10. T.1. L.112-115. (originalas-mašinraštis, rusų k.)/
7. LLA Vado įsakymas Nr.5 (1945 10 05) apygardų, apylinkių,
dalinių ir rajonų vadams dėl struktūros pasikeitimų
LLA Vado įsakymas
Nr.5
Lietuva, 1945 10 05
Apygardų, apylinkių, dalinių ir rajonų vadams
Daliai partizanų perėjus į legalią padėtį ir siekiant pagerinti ryšį su centriniu štabu, įsakau:
§1
Nuo 1945m. lapkričio 1d. Lietuvos teritorija suskirstoma į kelias apygardas, kurios artimiausiu laiku bus nurodytos atskiroje instrukcijoje.
§2
Nuo 1945m. lapkričio 1d. ankstesnis Lietuvos teritorijos skirstymas į apygardas ir apylinkes naikinamas. Žodis "apylinkė" daugiau nevartojamas, o kiekvieno valsčiaus teritorija sudaro rinktinę.
§3
Partizanų grupuotės ir toliau skirstomos į būrius, kuopas, batalionus ir t.t. Jie palaiko ryšį su atitinkamais apygardų rinktinių ir rajonų štabais, o operatyviniai veiksmai ir toliau lieka padalinių vadų prerogatyva vadovaujantis ankstesniais įsakymais.
§4
Iki ypatingo pranešimo mano ir kitų man pavaldžių vadų ankstesni įsakymai, instrukcijos ir nurodymai lieka galioti.
§5
Šį įsakymą skaito vadai ir štabų darbuotojai. Kitiems partizanams ir nariams paaiškinti žodžiu.
LLA Vadas
Orgskyriaus viršininkas
/Buv. LTSR VSKA F.3. B. 10/27. L.120. (originalas - rusų k., mašinraštis)/
8. LLA 5-ojo rajono vado Serbento*
įsakymas Didžiosios Kovos rinktinei (1945m. vasario 15d.)
dėl pertvarkymo**
*V. Svilas
** Kalbama apie Didžiosios Kovos rinktinės pertvarkymą) 5-ąjį LLA rajoną, sutinkamai su naujausiu Vyriausiojo LLA vado įsakymu)
Įsakymas Nr.1
LLA 5-ojo rajono
1945 metų sausio 15d.
§1
Broliai ir sesės LLA nariai!
L[Lietuvos] L[Laisvės] A[Armijos] D[Didžiosios] K[Kovos] R[Rinktinės] pergrupavimas į LLA.
Arai, man džiugu matyti, kad LLA nariai atkakliai kovoja su klastingu priešu, kuris užėmė mūsų teritoriją, kuris mums pavojingas, kaip raudonasis rytų teroras. Prisiminkite tą laiką, kai bolševikai okupavo Lietuvos teritoriją, ėmė persekioti geriausius mūsų sūnus ir dukras, kišti į kalėjimus ir varyti į tolimąjį Sibirą. Atskirti nuo savo mylimos tėvynės, jie turi mirti iš bado, o kiti kalėjimuose nukankinti. LLA nariai ir visa mūsų tauta niekada neužmirš 1940m. raudonojo teroro.
Šiuo metu LLA nariai yra pirmieji savo Tėvynės pionieriai ir, nepaisant raudonojo teroro, visi nariai ginsime Lietuvos kelius, saugosime taikius gyventojus, kuriuos persekioja NKVD ir jų pakalikai. Aš gerai žinau, kad Jūsų nepalaužiama valia sugriaus visas priešo užmačias ir nebeliks kliūčių mūsų žygiuose už tėvynės laisvę.
§2
1945m. sausio 16d. LLA DKR P-bat. 4, 5, 6 ir š-bat. 8 ir 9 priėmė ir nurodytus batalionams prijungė prie LLA 5-ojo rajono (skaičiais žymimi batalionuose esantys smulkesni vienetai).
§3
LLA Vanagų Vilniaus rajono Nr. 1 "AB" įsakymu 1944m. gruodžio 7d., 5 -DKR performuotai LLA "AB” Vanagus. DKR ženklus galima nešioti tuos pačius, tik raides "DKR" pakeisti į "LLA Vanagai".
§4
Į 5-ojo LLA Vanagų rajono štabą nuo 1945m. sausio 15d. skiriu šiuos asmenis:
1. Būrio vadu ir operatyvinio skyriaus viršininku - Žaliąjį Velnią.
2. Štabo viršininku ir org. skyriaus viršininku - Senį.
3. Ginkluotės viršininku - Svajūną.
4. Žvalgybos skyriaus viršininku - Klouną.
5. Ūkio skyriaus viršininku - Jazminą.
Serbentas 5-ojo LLA rajono vadas
/Buv. LTSR VSKA. F.3. B.47/10. T.1. L. 110. (originalas - rusų k., mašinraštis)/
9. Raseinių apygardos LLA Vado įsakymas Nr.2
(1944m. liepos 24d.) kuopų ir būrių vadams dėl
pasipriešinimo organizavimo
LLA kuopų ir būrių vadams
Skaityti tik LLA nariams
iki skyriaus vado,
civiliams pranešti žodžiu,
nenariams nerodyti.
LLA Raseinių apygardos viršininko įsakymas Nr.2,
1944m. liepos 24d.; artėjant bolševikų armijai ir galimai okupacijai, įsakau;
§1
LLA nariams pasitraukti iš Lietuvos teritorijos, nutraukiant ryšius su savo daliniais, kategoriškai draudžiama. Pasitraukimas be ryšių laikoma dezertyravimu ir priesaikos sulaužymu.
§2
Nekreipti dėmesio į atskirų asmenų kalbas ar kitų organizacijų nurodymus, vadovautis tik LLA įsakymais ir instrukcijomis.
§3
Skubiai organizuoti kuo daugiau LLA Vanagų būrių, kurie veiktų numatytuose rajonuose ir palaikytų ryšį su apygardos štabu.
§4
LLA Vanagų aprūpinimu rūpinasi kuopų vadai, sudarydami maisto ir šaudmenų atsargas. Nurodymo vykdymui panaudoti visas galimybes ir visas priemones.
§5
Savo žinion paimti visus ginklus ir karinį turtą, esantį veiklos rajone.
§6
Sukurti žvalgybos tinklą, kuris padėtų išaiškinti banditų ir vietinių komunistų veiklą, pagal galimybes likviduojant pastaruosius.
§7
Užmegzti ryšį su šalia veikiančiais LLA Vanagų daliniais.
§8
Nuolat palaikyti ryšį su apygardos štabu, susisiekiant ne rečiau kaip kas tris dienas.
§9
Iškilus kliūtims ryšiuose ar jiems visai nutrūkus, kuopų vadai veikia savo iniciatyva, palaikydami ryšį su kaimyninėmis kuopomis ir visomis galimomis priemonėmis bandydami atstatyti ryšį su apygardos štabu.
/pas./ LLA Raseinių apygardos Vadas
/pas./ LLA Raseinių apygardos
organizacinio skyriaus viršininkas.
/Buv. LTSR VSKA. F.3. B.47/10. T.1. (originalas - mašinraštis, rusų k.)/
10. LLA Alytaus apylinkės Vado Instrukcija Nr.4,
1945m. balandžio 18d., visiems rajonų ir dalinių vadams apie
kovos taktiką
OK vietovė, 1945. IV. 18
LLA Alytaus Apylinkės Vado
Instrukcija Nr.4
Visiems Rajonų ir Dalinių Vadams.
Pagal aukštesnės vadovybės nurodymus ir bendro veikimo įgyvendinimui įpareigoju vadovautis ir griežtai laikytis instrukcijos:
1. Kiek leidžia sąlygos, stengtis nesueiti į kautynes su bolševikinės kariuomenės grupėmis, kurios šiuo metu turi specialius uždavinius išnaikinti ginkluotus Lietuvos partizanus. Turi būti daroma taip, kad, bolševikų akimis žiūrint, būtų manoma, jog mūsų veikimas visai nuslopintas, todėl šios paslapties periodui išlaikyti būtinai reikalinga:
a/ permesti dalinius į didesnius miškus arba gerai užsimaskuoti žinomų apylinkių miškeliuose bei tinkamose vietovėse. Maistą gauti tik iš patikimų lietuvių ir, jei yra galimybės, sudaryti nedideles atsargas,
b/ kiek galima geriau apsiginkluoti ir skubiai ruošti dalinius vieningam ginkluotam pasipriešinimui taip, kad, gavus įsakymą, ne ilgiau kaip per vieną valandą būtų pradėti ginklo veiksmai,
c/ jei dalinyje pasirodo abejojančių partizanų, tai tokius, prieš išeinant į užsimaskavimą, pašalinti arba gerai sudrausminti. Kiek galima, duoti LLA priesaiką, tik, žinoma, tikriems lietuviams, kurie išdavikiškais ar kitokiais savo darbais nėra suteršę lietuvio garbės ir pilietiniame gyvenime buvo rimti ir visuomenės gerbiami. Jei dalinys veikia LLA Vanagų vadovybėje, bet iš principo laikosi kitokios organizacijos vardo, tai tokiame dalinyje duodama priesaika tokia, kokia yra nustatyta tos organizacijos vadovybės,
d/ nežudyti dabartinių pareigūnų bei jų šeimų, ypatingai neginkluotų ir gyvenančių kaimuose. Išimtys numatytos Apylinkės vado įsakyme Nr.? Taip pat netrukdyti apdirbti žemės, nežiūrint kam ji anksčiau priklausė, bet reikia atsižvelgti kas šiuo metu gali laisvai apdirbti ir apsėti. Tai visų padorių lietuvių pareiga. Prisiminkite, kad ne visuomet tas pjauna, kas sėja.
2. Dabartiniu metu aktyviai atsidavusius ir dirbančius bolševikų dvasioje, vertus neišvengiamos bausmės, nežiūrint jų tautybės, jei galima, suregistruoti pažymint pavardę, vardą, tėvo vardą, gimimo metus, tautybę, gyv. vietą ir pastabose pažymėti, už ką turi būti nubaustas. Tokias žinias turėti dalinių štabuose, o nuorašus pristatyti Apylinkės štabui.
3. Perėjus į tokį veikimą, turi būti įgyvendinta rimta ir griežta karinė drausmė. Prasižengusius bausti visu griežtumu, gali būti atvejų - mirties bausme.
4. Ruošiamas dalinis gyventojų išvežimas, todėl pasiruošti šį planą trukdyti ir, jei bus reikalinga, tai be atskiro įsakymo stengtis vežamus išlaisvinti.
5. Instrukciją skaito vadai ir štabo pareigūnai. Kitiems, kas liečia, paaiškinti žodžiu.
Apylinkės Vadas
Organ. Skyr. Viršininkas
/LPKTS archyvas. Originalas - mašinraštis./
11. Vyriausiojo Ginkluotųjų pajėgų Vado įsakymas Nr.3
(1946m.) apie ginkluotųjų pajėgų struktūrą
Visiškai slaptai
Vyriausiojo Ginkluotųjų Pajėgų Vado
Įsakymas Nr.3
Lietuva, 1946 metai.
Nustatau tokią L [Lietuvos] G[Ginkluotųjų] P[Pajėgų] organizacijos
schemą:
1. Visos LGP, atsižvelgiant į numatytas užduotis ir dislokaciją, skirstomos į 4 karines apygardas (KA): Vilniaus karinė apygarda, Kauno karinė apygarda, Šiaulių karinė apygarda ir Panevėžio karinė apygarda.
2. Vilniaus karinė apygarda apima Vilniaus, Ukmergės, Trakų, Švenčionių, Utenos, Zarasų, Ašmenos, Eišiškių valsčius.
3. Kauno karinė apygarda - Kauno, Kėdainių, Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės, Lazdijų ir Alytaus valsčius.
4. Panevėžio karinė apygarda - Panevėžio, Biržų, Rokiškio valsčius.
5. Šiaulių karinė apygarda - Šiaulių, Joniškio, Mažeikių, Telšių, Kretingos, Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Raseinių valsčius.
6. Karinei apygardai vadovauja apygardos vadas (AV). Sukilimui prasidėjus, apygardos vadas tampa ir civilinės valdžios viršininku savo apygardoje. Apygardos vadas tiesiogiai pavaldus man.
7. Karinė apygarda skirstoma į karinius rajonus (KR), 1-3 valsčių apimtyje. Kariniam rajonui vadovauja rajono vadas. Jis pavaldus apygardos vadui.
8. Rajono vadui pavaldūs kariniai daliniai ir komendanto tarnyba.
9. Karinių rajonų komendantų tarnyba skirstoma į valsčių komendantūras ir rajonuose, į kuriuos įeina miestai, miestų komendantūras. Apskričių komendantūrai vadovauja rajonų vadai, susitarę su apygardos vadu, skiriamas apskrities komendantas (AK), miesto - miesto komendantas. Prie AK ir MK sudaromos komendantūros kuopos.
10. Apskrities komendantūra skirstoma į valsčių komendantūras. Valsčių komendantūroms vadovauja AK, susitarę su RV. Skiriamas apskrities komendantas. Prie valsčiaus komendantūrų sudaromi būriai.
11. Komendantūrų ir komendanto tarnybos uždaviniai: 1. gyventojų apsauga komendantūros erdvėje; 2.komendantūros kadrų rengimas; 3.pasiruošimas mobilizacijos pradžiai. Prasidėjus sukilimui, komendantūra perima vietinės civilinės valdžios policijos pareigas ir atsako už tvarką komendantūros plotmėje. Svarbiausias uždavinys - AV ir RV mobilizacinių reikalavimų vykdymas. Apskrities ir valsčiaus komendantūros susijusios komendantiniu rajonu.
12. Rajono kariniai daliniai priklauso RV. Jų užduotis:1 .kova su pagrindinėmis priešo pajėgomis; 2.karinių kadrų rengimas; 3.esant reikalui, paremti komendantinę tarnybą. Sukilimo metu apskričių komendantūros vykdo operatyvinius uždavinius, kariniai daliniai skirstomi į rinktines, rinktinės į batalionus, kuopas ir t.t. (Lietuvos kariuomenės pavyzdžiu). Rajono karinės pajėgos sudaro rajono rinktinę (RR). Mobilizacijos atveju RR formuojama į divizijas, batalionus, pulkus. RR tiesiogiai vadovauja RRV, AV pavaduotojo teisėmis.
13. Apskričių vadai organizuoja štabus. Juose sudaromi skyriai: 1.rikiuotės (kadrų parengimas ir jų apmokymas, 2.informacijos, propagandos (žvalgyba, informacija, propaganda, spauda, bolševikų teroro registracija), 3.operaty-vinis (operatyvinių ir mobilizacinių planų parengimas), 4.ūkinis (tiekimas, ginkluotė), 5.organizacinis (AKR, A ir VLK organizacija, ryšiai), 6.administracinis (komendantūrų reikalai, šalies administravimo parengimas).
14. Organizuoti KR štabus, analogiškus KA.
15. Vykdant organizacinius pertvarkymus, ypač stengtis išlaikyti slaptumą.
Generolas Vėtra
/Buv. LTSR VSKA. F.8. B.10/28. L.378-379. (originalas -mašinraštis, rusų k.)/
12. LLA štabo Instrukcija Nr.7 LLA apylinkių vadams,
reglamentuojanti organizacijos veiklą
LLA Apylinkių Vadams
Šią instrukciją gali turėti vadovaują organizacijos nariai iki būrio vado imtinai. Instrukcijos turinys, neminint organ. vardo ir instrukcijos numerio, gali būti multiplikuojamas ir duodamas skyrininkams ir jų darbuotojams. Visiems kitiems nariams į rankas neduoti, nenariams visai nerodyti. Kas nurodyta, praktiškai reikalauti vykdyti ir už prasilenkimus bausti.
Instrukcija Nr.7
Koks LLA narys turi būti, ką turi žinoti ir veikti?
Bendroji sritis
Visada išnaudoti savos organizacijos palankias progas.
Nepainioti organizacinių reikalų su asmeniniais.
Savoj organizacijoj pastebėjus ką bloga, stengtis pataisyti ir nedelsiant pranešti savo viršininkui.
Iš karto nepavykus duotą uždavinį atlikti, niekada nenuleisti rankų, bet iš naujo dėti dar daugiau pastangų.
Duoto uždavinio rytojaus dienai neatidėlioti, bet tuojau vykdyti. Duotą darbą pakankamai išsiaiškinti ir susidaryti tokį vykdymo planą, kad per trumpiausią laiką darbas geriausiai būtų atliktas.
Žinoti darbo ir buvimo vietą tų narių, su kuriais turite tarnybinių ryšių.
Su savo valdiniais turėti nuolatinį ir, kiek įmanoma, dažnesnį ryšį.
Keičiant gyvenamą vietą ar laikinai išvykstant, pranešti tiesioginiam savo viršininkui ir palikti su juo kontakte savo pavaduotoją.
Visada žinoti savo tiesioginio viršininko darbo ir buvimo vietą.
Visada kontroliuoti, ar tinkamai ir laiku yra atliekamas darbas, kurį esi pavedęs savo valdiniams.
Vengti išsišokimų, galinčių pakenkti organizacijos paslaptims arba geram vardui.
II.
Verbavimo sritis
Mokėti priesaiką.
Žinoti pagrindinius organizacijos programos bruožus.
Žinoti, kad į organizaciją nariais trauktini lietuviai: a/ gerai pažįstami,
b/ tautiniu ir kriminaliniu atžvilgiu nesusitepę, c/ drąsūs, energingi ir veiklūs, d/ išlaiką paslaptį ir
e/ perdaug nereiškią senoms partijoms simpatijų.
Verbuojant narį, laikytis šių taisyklių:
a/ Surinkti žinias ir nustatyti, ar verbuojamasis atitinka nustatytus reikalavimus ir ar jis nepriklauso kitai karinei organizacijai. Jeigu pasirodytų kitai priklausąs, bet nedavęs priesaikos ir su šia organizacija jam pakeliui, galima tokį verbuoti. Kitais atvejais nekliudyti.
b/ Verbuojant neperduoti savos organizacijos narių pavardėmis, reikia mokėti be jų išsiversti.
c/ Neoperuoti organizacijos pajėgomis, nurodant žinomus skaičius ir vietoves.
d/ Nedera šmeižti kitos organizacijos.
e/ Nenaudinga iki priesaikos davimo pasakyti organizacijos vardą ir rodyti dokumentus.
f/ Būtinai daryti priesaiką, nuo kurios šioj organizacijoj nei vienas negali būti atleistas ir kuri daroma taip, kaip pats iš kito esi priėmęs. Priesaikos tekstas nurašomas su sąlyga, kad prisiekęs greit ją išmoks ir lapuką sunaikins. Negalima duoti sąlyginės priesaikos, nuo kurios dėl šiokių ar tokių aplinkybių narys galėtų atsimesti. Norintieji vietoj priesaikos gali duoti iškilmingą pasižadėjimą "Akivaizdoj Dievo" ir "tegul Dievas man padeda”. Išmesti ir vietoj "Prisiekiu" - "Iškilmingai pasižadu”.
g/ Po priesaikos tuoj pagal šią instrukciją apmokyti, išklausinėti, ką įvairiose srityse naujas organizacijos narys gali organizacijai padaryti ir pagal savo tiesioginio viršininko nurodymus greičiau jį su kitais suvesti ir įpareigoti.
5. Nepavykus žmogaus užverbuoti, paimti iš jo garbės žodį ar pasižadėjimą, kad niekam, ką sužinojo nepasakos, ir apie tai pranešti savo tiesioginiam viršininkui.
6. Užverbavus narį, kuris gyvena ar vyksta gyventi į kitą valsčių ar apskritį, susitarti su juo slaptažodį ir jo pavardę, tikslų adresą bei susitartą slaptažodį komandos keliu pranešti Apygardos Vadovybei /jei tik į kitą valsčių, užtenka apylinkės vadui/.
7. Uoliai verbuoti naujus narius.
III.
Paslapties išlaikymo sritis
1. Kiekvieno organizacijos nario pareiga - visose aplinkybėse mokėti ir galėti išlaikyti organizacijos paslaptis.
2. Šioje organizacijoje laikyti paslaptį reiškia:
a/ pačiam jokiems pašaliniams asmenims neišduoti, kad esi šios organizacijos narys /pašaliniai asmenys yra visi asmenys, čia nepadarę priesaikos, nesvarbu, ar jie yra draugai, ar giminės, ar geri pažįstami/;
b/ neprisipažinti, kad esi šios organizacijos narys kitiems nariams, kurių ar visai nepažįsti, ar tikrai nežinai, kad jie šioje organizacijoje dalyvauja;
c/ saugoti nuo pašalinių asmenų organiz. vardą /nesvarbu, kad jis žinomas, svarbu, kad iš tavęs nieks jo negirdėtų/;
d/ saugoti organizacijos dokumentus nuo pašalinių asmenų ir narių, kuriems dokumentai neskirti žinoti;
e/ saugoti nuo pašalinių asmenų žinias apie organizacijos ginklų sandėlius;
f/ saugoti kitus organizacijos narius nuo pašalinių asmenų žinojimo;
g/ neduoti žinoti organizacijos vadovaujančių asmenų pašaliniams ir pačios organizacijos nariams, kuriems nėra būtino reikalo vadovaujančius asmenis žinoti.
3. Dėl paslapties išlaikymo patartina laikytis šių nurodymų:
a/ su kitais nariais organizacijos reikalais nekalbėti viešose vietose, kur gali kas nors išgirsti ar įtarti,
b/ nepatartina organizaciniais reikalis kalbėti telefonu net susitartomis sąvokomis,
c/ su nariais, su kuriais pirmiau neturėta natūralių draugysčių ar pažinčių, viešai pažinties nedemonstruoti,
d/ be reikalo niekada prie savęs nesinešioti nei bute paslėpus nelaikyti
organizacijos dokumentų ar kitos nelegalios medžiagos,
e/ visada būti budriam ir kreipti dėmesį į tai, kad gali tave sekti ar provokuoti,
f/ suimtam jokiu būdu neišduoti kitų,
g/ su nariais, kuriuos tarnyboje dažnai tenka susitikti, nusistatykite, kaip įkliuvę sakytumėte, ar pažįstamas ar nepažįstamas, ką kalbėjot. Todėl iš anksto patartina viską susitarti.
4. Paslapties išlaikymo srityje sunku yra rasti žmogų , kuris praktiškame gyvenime mokėtų tinkamai elgtis. Kiekvieno nario pareiga visose aplinkybėse ne tik pačiam saugotis nuo paslapties išdavimo, bet ir kitiems nariams visomis galimomis priemonėmis paslaptį išlaikyti padėti.
IV.
Drausmės sritis
1. Klausyti, greitai tiksliai ir sąžiningai vykdyti savo viršininko tiesioginius ar tarpinius įsakymus.
2. Iš savo pavaldinių reikalauti stropaus bei tikslaus pareigų ir įsakymo vykdymo.
3. Apie nepataisomai nepaklusnius ir apsileidusius valdinius pranešti aukščiau - savo tiesioginiam viršininkui.
4. Organizacinėje srityje visada klausyti savo viršininkų įsakymų, nepasitikėti ir neklausyti pašalinių ar kitų organizacijų narių įsakymų.
5. Nedaryti svarbesnių žygių neatsiklausus savo viršininkų ir negavus jų sutikimo.
6. Įsakymus pakartoti ir įvykdžius ar neįvykdžius tiesioginiam savo viršininkui nedelsiant pranešti.
7. Ką nors žalingo organizacijai padarius, tuojau pranešti savo tiesioginiam viršininkui.
V.
Karinė sritis
1. Rūpintis kuo daugiau įsigyti ginklų ir juos tinkamai užlaikyti, saugojant nuo sugedimo.
2. Išmokti ginklus vartoti.
3. Pakartoti turimas ir įgyti naujas karines žinias.
VI.
Kontržvalgybos sritis
1. Domėtis ir ką sužinojus apie Lietuvos Nepriklausomybės priešo darbus, planus, paslaptis, organizacijas, tuojau pranešti savo viršininkams.
2. Sužinojus tuojau pranešti savo viršininkams apie patekusius į organizaciją priešo ar iš kitų organizacijų žinių rinkimo tikslais atsiųstus agentus.
3. Domėtis, iš kur išeina šiai organizacijai nepalankios kalbos, ir sužinojus tuojau pranešti savo viršininkui.
4. Sužinojus pranešti visus šios organizacijos atžvilgiu žalingus ketinimus ir žygius.
5. Pastebėjus kitą savos organizacijos narį organiz. atžvilgiu nekorektiškai elgiantis, kaip išplepant organiz. paslaptis ar sąmoningai peržengiant jos nuostatus, tuojau pranešti tiesioginiam savo viršininkui.
6. Domėtis ir sužinojus pranešti apie kitas organizacijas, jų nuotaikas, stiprumą žmonėmis ir ginklais, nuomonę apie šią organizaciją.
7. Stengtis sužinoti ir tuojau pranešti savo tiesioginiam viršininkui ginklų, lėšų ir kitų organizacijai reikalingų priemonių šaltinius /multiplikavimo priemonės, rašomoji medžiaga, susisiekimo priemonės, degalai, tepalai, ryšių priemonės, radijo siųstuvai bei jų dalys, imtuvai, lauko telefonai, kabeliai ir t.t./.
LLA Štabas
/Buv. LTSR VSKA. F.3. B.47/10. T.3. L.185-186. (originalas -mašinraštis)/
13. Vyriausiojo Vanagų Vado 1944.VI.19 patvirtinti Vanagų
drausmės nuostatai
Tvirtinu
Vyr. LLA Vanagų Vadas
1944.VI.19
Vanagų drausmės nuostatai
I.
Įvadas
1. Drausmė ir jos reikalingumas
a/ Pagrindas kiekvienos karinės organizacijos yra aukšta ir sąmoninga drausmė, kurios ugdymas ir stiprinimas yra pareiga visų laipsnių karių.
b/ Karinius uždavinius vykdant į pagalbą ateina drausmė, kuri yra laimėjimo bei pasisekimo laidas.
2. Vanagų drausmė
a/ Vanagų drausmė remiasi tėvynės meilės, savanoriško jos gynimo, visiško pasitikėjimo vadais ir tarpusavio broliško sugyvenimo pagrindu.
b/ Vanagų tarpusavio sugyvenimas ir bendras susiklausymas laikomas vienu iš svarbiausių Vanagų drausmės principų. Todėl tarpusavy vadinasi B r o l i a i s.
II.
Baudų rūšys
1. Vadų baudos:
a/ pastebėjimas, b/ papeikimas,
c/ skyrimas be eilės į darbus ir tarnybą, d/ neleidimas atostogų ir e/ pažeminimas pareigose.
2. Rinktinės brolių teismas
Prie kiekvienos rinktinės steigiamas brolių teismas, a/ SUDĖTIS:
1. vyresnysis vadas,
2. jaunesnysis vadas,
3. vanagas, b/ BAUSMĖS:
1. viešas papeikimas,
2. pašalinimas iš vanagų tarpo ir atidavimas Karo Lauko Teismui. Pastaba: Rinktinių brolių teismo sprendimus tvirtina rinktinės vadas.
3. Karo Lauko Teismas.
Prie LLA apygardos steigiamas Karo Lauko Teismas. Atskiru atveju Apg. Vado įsakymu Karo Lauko Teismas vienam kartui sudaromas prie rinktinės, a/ SUDĖTIS:
1. Pirmininkas Apg. V. pavaduotojas,
2. du vyr. vadai,
3. vienas jaun. vadas,
4. vanagas.
b/ SPRENDIMAI:
1. išteisinimas,
2. mirties bausmė.
III.
Vadų teisės bausti
1. Jaunesnieji vadai
a/ SKYRININKAS:
1. pastebėjimas,
2. papeikimas ir
3. vieną kartą be eilės, b/ BŪRININKAS:
1. pastebėjimas,
2. papeikimas ir
3. iki dviejų kartų be eilės, c/ KUOPININKAS:
1. pastebėjimas,
2. papeikimas ir
3. iki trijų kartų be eilės.
2. Vyresni vadai
a/BŪRIO VADAS:
1. pastebėjimas,
2. papeikimas ir
3. iki keturių kartų be eilės, b/ KUOPOS VADAS:
1. pastebėjimas,
2. papeikimas,
3. iki penkių kartų be eilės,
4. sulaikymas atostogų ir
5. jaun. vadų pažeminimas pareigose, c/ RINKTINĖS VADAS KP. V. TEISĖMIS:
1. visos baudos kaip Kp. V.,
2. atidavimas brolių teismui ir
3. atidavimas Karo Lauko Teismui.
e/ RINKTINĖS VADAS BR. V. TEISĖMIS:
1. pastebėjimas,
2. papeikimas,
3. iki septynių kartų be eilės,
4. neleidimas atostogų,
5. pažeminimas pareigose iki Br. V. imamai,
6. atidavimas brolių teismui ir
7. atidavimas Karo Lauko Teismui.
IV.
Nusižengimai
1. Nusižengimai baudžiami vadų galia:
aibendras apsileidimas, b/ nerangus ir netikslus įsakymų vykdymas, c/ neprižiūrėjimas ginklų ir patikėto turto, d/ murmėjimas.
2. Nusižengimai baudžiami brolių teismo:
a/ girtuokliavimas,
b/ nesugyvenimas ir nedraugiškumas kitų brolių atžvilgiu c/ bailumas priešo akivaizdoje.
3. Nusižengimai baudžiami Karo Lauko Teismo:
a/ priešui paslapties išdavimas,
b/ įsakymų nevykdymas,
c/ užmigimas sargyboje bei tarnyboje,
d/ posto bei tarnybos vietos savavališkas palikimas,
e/ savavališkas iš dalinio pasišalinimas,
f/ neblaivumas einant tarnybos pareigas,
g/ plėšikavimas ir smurto veiksmai prieš moteris,
h/ viršininkų bei vadų įžeidimas žodžiu ir veiksmu, grasinimas ginklu,
i/ ginklo pražudymas,
k/ pasidavimas nelaisvėn,
l/ sąmoningas drumstimas dalinio nuotaikos ir kurstymas Vanagų pakenkti dalinio moralei.
V.
Lygtinis baudimas
Sąmoningesnės drausmės išugdymui ir aukštos moralės auklėjimui draudžiamas lygtinis baudimas.
Lygtinai gali būti baudžiama: a/ už mažesnius nusikaltimus,
b/ už didesnius nusikaltimus, kai neįžiūrima blogos valios.
Pastaba: Pasikartojus panašiam nusikaltimui, nusikaltėlis baudžiamas nelygtinai visu griežtumu, priskaitant ir buvusią lygtinę bausmę.
/Buv. LTSR VSKA. F.3. B.47/10. T.3. L. 162-163. (originalas -mašinraštis)/
14. K.Veverskio straipsnis "Organizacijos interesai ir jų reprezentacija"*
Organizacijos interesai ir jų reprezentacija
K.Veverskis
* autorystė patvirtinta Prano Veverskio
Jei vadas laikinai ir sugebės palaikyti viltį, kad ateitis priklauso mums, tai vieną gražią gražią dieną jis ir nepastebės, kaip patys ištikimiausi jo darbuotojai pereis į kitą organizaciją, kur tų vilčių bus daugiau. Jiems, žinoma, neužteks drąsos prisipažinti, ko jie siekia, tačiau jie ras kaip pasiteisinti. Nori nenori negalima nepaisyti įgimtų grupės savybių. Nesuteikiant vilties ir neduodant politinės programos, pati tobuliausia karinė organizacija veiks ta kryptimi, kurią jai pasiūlys valdžia. Anksčiau ar vėliau ji turi tapti politinės partijos įrankiu, nes buvusios politinės partijos niekada negailėdavo pažadų. Vadinasi, beprasmiška reikalauti, kad grupė atsisakytų egoizmo, to nebus. Reikia ieškoti kitų būdų, kaip egoizmą priversti tarnauti idealizmui. Nevaržomas grupės egoizmas, visiškai nepaisant visuomenės interesų, yra netinkamas, ir jo jokiu būdu negalima toleruoti. Tauta ir Valstybė taip pat turi savo siekį. Kai šie siekiai susikerta su siaurais grupės interesais, turi įvykti reakcija, ir grupė sunaikinama. Socialinės grupės tikslai turi sutapti arba bent jau atitikti visuomenės siekius. Kuo daugiau naudos duoda kokios nors organizacijos kova, tuo organizacija laikoma garbingesne. Bendras darbas turi duoti naudos ne tik grupei, siekiančiai valdžios, bet turi būti naudingas visai tautai ir valstybei. Tik tokia organizacija gali gauti tam tikrų teisių. Egoistiniai grupės tikslai ir tautos ar valstybės interesai turi būti suderinti. Negalima reikalauti, kad grupė visiškai atsisakytų bet kokios naudos ir visas savo jėgas aukotų kitų labui, kad sunkiai dirbę nieko negautų, o tinginiai "kombinatoriai" skintų jų darbo vaisius. Taip pat neleistina, kad kokia nors grupė naudotųsi ne jos vienos, o visos tautos darbo vaisiais. Visuotinės santarvės labui, siekiant pažaboti egoizmą ir priversti jį tarnauti kilniems tikslams, reikia idėjų, kurių rinkinys ir vadinasi ideologija. Nors visi žino, kad kiekviena organizacija turi egoistinių tikslų, bet paprastai stodami į organizaciją teiraujasi, kokie jos oficialūs tikslai, kokie įsitikinimai, kokia ideologija ir kaip ji mano tarnauti visos tautos interesams. Pavyzdžiui, LLA organizacija yra karinė jėga. Kokiam tikslui ji panaudoja tą jėgą? Gal atskirų asmenybių gerovei ar kokios nors senos partijos interesams, ar net priešo interesams? Ko siekia LLA savo karine jėga? Sakykim, nepriklausomybės. To negana. Gal ji suvokia nepriklausomybę kaip Paleckis, Paukštys ar koks nors lenkofilas. Reikia aiškiai ir plačiai apie tai kalbėti ir tik tada bus galima nuspręsti, ar organizacijos siekiai atitinka visuomenės siekius. Ideologinė programa kaip tik visa tai paaiškina ir bent formaliai garantuoja stojantiems [/organizaciją - D.K.], kad visas jų darbas, kančios, aukos ir kraujas bus skirtas visos tautos gerovei. "Mes kovojame ir esame pasirengę pralieti kraują ne dėl siauros abstrakčios laisvės, bet dėl tų siekių realizavimo, kurie aiškiai išdėstyti mūsų programoje ir kurių įvykdymui mes prisiekėme. Mūsų kova turi būti verta nepriklausomo gyvenimo, o nepriklausomas gyvenimas turi būti vertas tos kovos" (LLA vado žodžiai).
Iš tikrųjų būtų neteisinga, jei asmenys, kurie sunkiu tėvynei metu nebijojo rizikuoti gyvybe ir kurie galbūt be jokio atlygio atiduos savo sunkų darbą ir kruviną auką, negautų balso teisės, o jų darbo vaisiais naudotųsi dabartiniai spekuliantai, bailiai, padlaižiai ir net išdavikai. Tautos ateitis negali būti palikta tų rankose, kurie turi daugiau įžūlumo. Bent dalis jos turi būti atiduota tiems, kurie už ją šiandien brangiai moka. Jei mes šiandien pasiryžome tapti nežinomais kariais, tai, žinoma, turime teisę kai ko norėti. Juk tas, kuris nieko nenori, negali dirbti ir tautos labui.
Remdamiesi tuo, kas pasakyta dėl LLA programos būtinumo, nusprendėme:
1. Ideologinė LLA programa padėjo suvienyti LLA organizaciją ir ją išplėsti.
2. LLA ideologinė programa buvo ir yra tam tikra garantija, kad organizacija nepateks kokios nors politinės partijos įtakon, ji padeda organizacijai išlaikyti savo liniją, karinę paskirtį.
3. Ideologinė LLA programa apsaugo organizaciją, kaip svarbią socialinę grupuotę, nuo egoistinių tikslų ir nukreipia jos pastangas vienam garbingam tikslui.
4. Ideologinė LLA programa visiems parodo, dėl kokios Lietuvos organizacija kovoja ir kokius rezultatus turi duoti dabar liejamas kraujas.
(Rankraščio originalas buvo paimtas iš žuvusio Kazio Veverskio. K.Veverskio autorystę patvirtino jo brolis Pranas Veverskis.)
/Buv. LTSR VSKA. F.8. B. 10/28. L.35-37. (originalas -mašinraštis, rusų k.)/
B.d.
