ANTROSIOS SOVIETINĖS OKUPACIJOS PRADŽIA
Juozas Matusevičius
Visas pasaulis šį pavasarį minėjo hitlerinės Vokietijos sutriuškinimo 50-ąsias metines. Daugeliui Europos tautų tai išlaisvinimo iš vergijos ir okupacijos šventė, kuri iškilmingai paminėta Londone, Paryžiuje, Briuselyje, Amsterdame, Vienoje ir kitose sostinėse. Iškilmingai šią datą minėjo ir Maskva. Visai kitokia padėtis yra Lietuvoje, kitose Baltijos ir Vidurio Europos valstybėse. Į Raudonosios armijos ordų artėjimą šių kraštų tautos žiūrėjo su dideliu nerimu. Lietuvoje dar buvo gyvi 1940-1941 metų prisiminimai, kai bolševikų durtuvais ir raudonžvaigždžiais tankais buvo nešama "Stalino saulė", o kad ją greičiau pamatytų, dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų buvo ištremti į Komijos miškus bei Sibiro sniegynus.
Ko tikėjosi iš Raudonosios armijos ir bolševikų valdžios Lietuvos žmonės, matome iš archyvinių dokumentų. Pateiksiu keletą pačių bolševikų paliudijimų. Buvęs aktyvus nomenklatūrinis funkcionierius ir kompartijos veikėjas F.Bieliauskas 1945m. birželyje rašė apie Lietuvos ūkininkų požiūrį į sovietinę valdžią kitam partiečiui, LKP(b) CK sekretoriui K.Preikšui. F.Bieliauskas perteikia Čekiškės valsč. Kauno apskr. valstietės P.Bakanauskienės žodžius: "Visi aplink mus kalba, kad sovietų valdžia ilgai nebus". Paklausta , apie kokią valdžią žmonės galvoja, ji atsakiusi: "Apie nepriklausomą Lietuvą"'.
Kitas partijos veikėjas, E.Bilevičius-Sarinas, apsilankęs Švenčionių, Švenčionėlių ir Utenos apskrityse, apie žmonių nuotaikas rašė: "Jaučiasi nepasitikėjimas rytojum... Bijo keršto iš mūsų pusės. Ypač bijo išvežimo į Sibirą. Bijo net tie, kas noriai eitų mums į talką2."
Kaip įprasta sovietinėje propagandoje, žmonių nuotaikas partiniai veikėjai aiškino antisovietine Vakarų ir "banditų" propaganda, menku ir nekokybišku kompartijos agitaciniu-propagandiniu darbu.
Ar 1944-1945m. įvyko antroji sovietinė Lietuvos okupacija? Kas vyko 1944 metais? Autoriaus nuomone, tai buvo nauja, akiplėšiška, ciniška ir veidmainiška krašto okupacija, visiškai nepaisant tarptautinės teisės normų, visame demokratiškame pasaulyje pripažintos Žmogaus teisių deklaracijos ir kitų tarptautinių susitarimų ir, žinoma, nekreipiant jokio dėmesio į lietuvių tautos nuomonę. 1940m. Maskvos paskirta marionetinė J.Paleckio vyriausybė bei rinkimų farsas į vadinamąjį Liaudies seimą neišreiškė lietuvių tautos valios. O šios vyriausybės politika, Kremliaus nurodymų vykdymas, Raudonosios armijos ir atvykusiųjų iš Sovietų Sąjungos "patarėjų" ir "pagalbininkų" veiksmai Lietuvoje atskleidė tikruosius didžiojo kaimyno tikslus.
Maskvos vyriausybė nepasitikėjo Lietuvos komunistų partija ir net savo statytiniais. 1944m. lapkričio 11d. buvo įsteigtas VKP(b) CK Lietuvos biuras, kuriam vadovavo M.Suslovas, vėliau V.Šcerbakovas. Saugumo ir kitų represinių organų veiklą Lietuvoje kontroliuoti buvo pavesta gen. mjr. L.Tkačenkai. Oficialiai jo pareigos ir titulas vadinosi-SSRS NKVD įgaliotinis Lietuvai, valstybės saugumo trečio rango komisaras. Tai buvo tikrieji Lietuvos šeimininkai ir valdovai, kurių nurodymų turėjo klausyti tiek LKP(b) CK sekretorius A.Sniečkus, tiek Lietuvos "prezidentas" J.Paleckis ar LKT pirmininkas M.Gedvilas.
Nenuostabu, kad LKP(b) Alytaus apkomo (apskrities komunistų partijos komiteto) sekretorius V.Sakalauskas rašė: Didelė lietuvių tautos dalis Raudonosios armijos grįžimą Lietuvon laiko lygiu vokiškai okupacijai. Visai neretas atsitikimas, kad pilietis, užėjęs su reikalais į įstaigą, kreipiasi rusų kalba, iš ko galima spręsti, kad jis čia nesitikėjo rasti lietuvių3."
O kaip elgėsi sovietinė kariuomenė, antrą kartą užplūdusi Lietuvą? Okupavus Lietuvą 1944m. vasarą, buvo pradėta vyrų mobilizacija į Raudonąją armiją. Pagal tarptautinę teisę tiek mobilizacija, tiek žmonių vertimas dirbti prie karinių statybų buvo neteisėti veiksmai. Vėl kreipkimės į partinius dokumentus. LKP(b) Šakių apkomo sekretorius E.Čipkus rašė LKP(b) CK sekretoriui A.Sniečkui apie Raudonosios armijos veiksmus: "Pranešu, kad 2-ojo Pabaltijo fronto įsakymu Šakių apskr. pravedamas pagrindinis valymas visų gyventojų vyriškos lyties, nežiūrint amžiaus, t.y. ir tų, kurie neįeina į mobilizacijos sąstatą4" (tekstas netaisytas - J.M.). Kaip buvo vykdoma praktiškai? Pasieniečiai eidavo per vienkiemius, miškus ir, radę visus vyrus, suvarydavo į vadinamuosius punktus-filtrus. Ten žmonės būdavo skirstomi į įvairias kategorijas: nustačius, kad yra "liaudies priešai", izoliuojami, kiti siunčiami į karinį komisariatą, o iš ten-į kariuomenę.
Toks sekretoriaus pareiškimas visiškai atitinka Amerikos lietuvio, visuomenės veikėjo ir "Amerikos" savaitraščio redaktoriaus J.B.Laučkos nuomonę. 1944m. rudenį jis rašė: "Gauta žinių, kad sugrįžę rusai okupantai išdalijo visiems gyventojams lapelius su tokiais klausimais: 1. Kodėl nebėgai su Raudonąja armija Rusijon, kai puolė vokiečiai? 2. Kuo pagelbėja! vokiečiams? 3. Kokį sabotažo darbą dirbai prieš vokiečius? 4. Nurodyk savo sabotažo tris bendrininkus."
Kai į šiuos klausimus išreikalaujami atsakymai, tada rusai okupantai suskirsto lietuvius tokiomis grupėmis: mobilizacijai į Raudonąją armiją; darbo batalionams; ištrėmimui į Rusijos gelmes ir- sušaudymui vietoje5."
Apie tai, kad mobilizacijos į Raudonąją armiją priedangoje buvo vykdomas vyriškos lyties krašto gyventojų valymas, turime duomenų ir iš kitų šaltinių. Pokario metų LKP(b) CK Organizacinio instruktorių skyriaus vedėjas DŽupikovas (taip pat atsiųstas iš Maskvos), informuodamas apie padėtį okupuotoje Lietuvoje 1944 metais, rašė savo tiesioginiam viršininkui Maskvoje, VKP(b) CK Instruktorių skyriaus vedėjui Šambergui: "Lankydamas 3-ojo Baltarusijos ir l-ojo Pabaltijo frontų karines tarybas, aš juos informavau apie politinę padėtį Lietuvoje. Buvo iškeltas pasiūlymas išvalyti Raudonosios armijos užnugarį, mobilizuoti visų tautybių atitinkamo amžiaus žmones šioje teritorijoje (kaip tai buvo padaryta su visais kitų sovietinių respublikų piliečiais), o paskui nuspręsti, kur ką pasiųsti6." Taigi šiame ypatingai slaptame dokumente net nekalbama apie paramą frontui, o apie reikalą 'Išvalyti Raudonosios armijos užnugarį". Šio dokumento originalas saugomas Centriniame partiniame archyve Maskvoje. Abejotina, ar apie jo buvimą žinojo LKP(b) vadovai, nes jame skundžiamasi jų nepaklusnumu.
Atvykę į Lietuvą Sovietų Sąjungos pasiuntiniai Lietuvoje elgėsi kaip okupuotame krašte, o Raudonoji armija grobė ir plėšė krašto gyventojų nuosavybę kaip užkariautame krašte-visa, kas jiems patiko, ėmė kaip karinius trofėjus. Tai matė ir partijos funkcionieriai- vieni iš jų pranešdavo savo viršininkams, kiti talkininkaudavo plėšikams.
Minėtame dokumente F.Bieliauskas rašė, kad Čekiškės valsčiaus NKVD operįgaliotinis Osečkinas pasiskelbė kaip valsčiaus "gubernatorius". Už kvailo įsakymo nevykdymą dargi norėjo areštuoti valsčiaus vykdomojo komiteto (toliau- VVK) pirmininką ir partorgą. Telšių apkomo sekretorius A.Bauža rašė, kaip Šiauliuose raudonarmiečiai atiminėja iš piliečių dviračius, laikrodžius, arklius, vežimus, prievartauja moteris, plėšia fabrikus, namus, krautuves: "Jie viską laiko užkariauta, trofėjiniu, ir niekas negali pasipriešinti ir apsaugoti7." Kaip nurodo E.Bilevičius-Sarinas, NKVD ir NKGB darbuotojai apskrityje laikė save "aukštesne" valdžia ir visiškai nepaisė vietinių partinių ir sovietinių organų. Jie daugiausia užsiima plėšimu8.
Besitraukdami vokiečiai pradėjo sprogdinti ir padeginėti geresnius namus, įrengimus. Tačiau puolanti Raudonoji armija padarė žymiai daugiau nuostolių mūsų kraštui negu nacistai Sovietinė aviacija subombardavo daug Lietuvos miestų ir mietelių, nors ten nebuvo nė vieno vokiečių kareivio.
Bijodami naujos sovietinės okupacijos ir raudonojo teroro, daug lietuvių bandė pasitraukti į Vakarus. Tačiau ne visiems tai pasisekė. Kaip informavo minėtas E.Bilevičius-Sarinas, 1944m. vasarą prie pietvakarinių Lietuvos sienų susikaupė daug pabėgėlių- žmonės stengėsi pasitraukti į Vakarus automašinomis, arkliais, dviračiais, pėsčiomis ir geležinkeliais. Bajorų stotyje taip pat buvo daug pabėgėlių. Užskridusi sovietinė aviacija subombardavo keletą ešelonų. Kaip pasakojo vietiniai geležinkelininkai, nuo bombų žuvo daug lietuvių9.
Daug vargų, nelaimių, iki tol nepatirtų nusikaltimų atnešė į Lietuvą užplūdusi Raudonoji armija.
Kariškių nusikaltimai prasidėjo tuoj pat po sovietinės armijos atėjimo. Sovietiniai užkariautojai siekė prisiplėšti turto, žudė niekuo nekaltus žmones, prievartavo moteris. Kaip nurodo patys kompartijos funkcionieriai, nebuvo nė vienos apskrities, nė vieno valsčiaus, kur žmonės nesiskųstų Raudonosios armijos, sovietinių pareigūnų, milicijos ar stribų savavaliavimais. Visų kariškių nusikaltimų atvejų šiame straipsnyje suminėti neįmanoma. Pateiksiu tik keletą pavyzdžių.
1944m rugpjūčio mėn. 27d. Vilniaus priešlėktuvinės gynybos štabo viršininko pavaduotojas, inž. mjr., VKP(b) narys O.Voinik-Leičevskis girtas įsibrovė į pil. Coch butą ir šūviu iš nagano mirtinai sužeidė buto šeimininkę. Byla buvo nutraukta, o Voinikas atleistas iš NKVD tarnybos. Tokios švelnios bausmės jis susilaukė todėl, kad esą sirgęs epilepsija10.
1945m. gegužės 28-29d., kaip nurodo F.Bieliauskas, NKVD kariuomenė Čekiškės ir gretimuose valsčiuose, Kauno apskr., sušaudė 9 niekuo nekaltus žmones. Kilovos km. gyventoją Br.Cinkų, kuris sirgo, prikėlė iš lovos, nuvedė į Prienų kaimo miškelį ir sušaudė. Antanas Urbonas iš Antvejų km., lniškio valsč., dirbo žemę. Kaimynų liudijimu, žmogus sąžiningas, ramus, turėjo visus reikalingus dokumentus. Jis buvo sušaudytas tame pačiame miškelyje. Juozas Ananka dirbo valsčiaus vykdomojo komiteto buhalteriu. Beeinant iš Čekiškės į savo Aukštkaimio kaimą, jį sulaikė NKVD kariškiai J.Ananka buvo grąžintas į Čekiškę. Kiek pavedžiojus buvo nuvarytas už miestelio ir sušaudytas. Po to lavoną atvilko į Čekiškę ir numetė gatvėje - esą tai partizanas. Žmonės kalbėjo, kad J.Ananką sušaudė dėl batų, mat pastarieji buvo nuauti Panašus likimas buvo ir kitų 6 žmonių. Pats F.Bieliauskas rašo: "Matomai sušaudyti išvardinti žmonės opersuvestinėse nurodyti, kaip sušaudyti banditai". Ne veltui NKVD operatyvinis įgaliotinis Kačkinas, paskutinis "latras" ir perėjūnas, kai tik atsirado Čekiškėje, pareiškė:"... Vietiniai turi mane ne mylėti, o bijotis, tvarką aš įvesiu teroru11."
Kaunietis M.Macevičius, pasiųstas į Kretingos apskritį paruošų reikalais, pranešė LSSR Aukščiausiajai Tarybai apie šiurpius kariškių nusikaltimus pajūrio krašte. Jis rašo, kad 1945m naktį iš rugsėjo 21 į 22 dieną į Vidmantų km. gyventojo, liaudies mokytojo Ulio tėvo sodybą mašina iš Palangos atvažiavo 10 ginkluotų kariškių. Vieni apsupo namą, o kiti, įsiveržę į vidų, surišo seną šeimininką Ulį, į bumą prigrūdo skarmalų. Po to surišo dvi dukras-vienai 16, kitai 18 metų. Mergaites išžagino, sumušė mažuosius vaikus, susirinko visa, kas geresnio ir brangesnio, ir pasišalino. Panašiai kariškiai padarė su T.Beniušio šeima iš Nemirsetos. Kaip rašo M.Macevičius: 'Tokie plėšimai, žmonių gvaltavojimai, iš moterų pasityčiojimai eina dieną ir naktį." Netoli Vilmiškės tarybiniame ūkyje pas Lubienę užėjęs karininkas reikalavo moters. Užpelkių km. du kartus buvo kėsintasi apiplėšti valstiečius, bet bendromis jėgomis pavyko apsiginti Palangos mieste rusai artistai iš Natkevičiaus pagrobė lagaminus su rūbais. Jie buvo pagauti Liepojoje. Pas pil. Nemanienę rusų leitenantas išmetė pro langą žadintuvą. Iš Andreikaus kūtės išvestas arklys. Iš Palangos žvejų naktimis kariškiai vogė kiaules, vištas ir karves. Vaistininko Kudirkos papjautos karvės mėsa buvo rasta pas pasieniečius12.
Kariškių plėšikavimai ir prievartavimai tapo masišku reiškiniu, ir jie vyko visoje Lietuvoje. Visur vagiami gyvuliai, rūbai apyvokos daiktai, maisto produktai Kai kurie kariniai komendantai globojo plėšikus ir slėpė jų nusikaltimus. Pavyzdžiui, Panevėžio komendantas kpt Fridlandas pats ragino plėšikus. Jam pritariant, iš miesto ligoninės kariškiai paėmė arklį ir greitosios pagalbos mašiną. Iš gaisrininkų taip pat buvo atimta paskutinė mašina. Plėšė krautuves, iš gyventojų atiminėjo asmeninius daiktus. Pavyzdžiui Utenoje, iš kunigų buvo atimti 6 laikrodžiai. Ten buvo išprievartauta moteris. Pats E.Bilevičius-Sarinas, būdamas žydu, laiko politiškai neteisinga, kad komendantais skiriami žydų tautybės kariškiai: Panevėžyje Fridlandas, Šiauliuose Gobermanas ir pan.13.
Panevėžyje kariškiai savavališkai išvežė visų įstaigų rašomąsias mašinėles, linotipinę spausdinimo mašiną, per 200 komplektų baltinių iš ligoninės, sanitarinę mašiną ir kt.14
1945 07 18 vai. nakties, Vilniuje į Medenkienės, Dunauskaitės ir Venevičiūtės butą, Gedimino pr. 35, įsiveržė k/d Nr.8539 j. serž. I.lvanovas, jefr. G.Lozovskis ir eil. LJeremejevas. Grasindami ginklu, jie išprievartavo moteris, apiplėšė butą ir dingo. Kariškiai panašius nusikaltimus darė Kaune, o ypač Kauno, Vilniaus, Ukmergės, Marijampolės, Šiaulių ir Mažeikių apskrityse, kur per du mėnesius užregisruota 13 nužudymų ir 72 plėšimai. Marijampolės apskr. tik per 1945m. rugsėjo pirmąją pusę kariškiai nužudė 10 žmonių, apiplėšė daug ūkininkų. Negalutiniais duomenimis, vien tik Vilniuje 1945m įvykdyta: 2 plėšimai su žudymais ir prievartavimu, 22 plėšimai be žudymų, 28 paprasti apiplėšimai, 39 vagystės, 2 savavaliavimai Plėšimai labai ciniški ir žiaurūs, dažnai naudojant šaunamąjį ginklą, jie vyksta dieną ir naktį, butuose, gatvėse, pavieniui ir grupėmis15.
Štai kokį įvykį aprašo bolševikų veikėjas P.Rotomskis, apsilankęs Biržų apskrityje. 1945m. birželio 17 ar 18 dieną specialiu traukiniu į Pasvalį atvyko kariuomenės dalinys. Kariškiai apiplėšė Papuvesių km., atimdami iš gyventojų pinigus, laikrodžius, dviračius. Tas pats dalinys Pasvalyje, Joniškėlio gatvėje, stabdė praeivius ir rinko iš kiekvieno duoklę po 30 rb. Pas ką pamatė daugiau, visus atėmė. Taip iš mokytojo Navako atėmė visą tik ką gautą algą- 450 rb. Kas neturėjo 30 rb. arba atsisakė duoti, tuos surinko į būrelį, o paskui susodino į traukinį ir išsivežė Panevėžio link. Šį atsitikimą papasakojo mokytojas Nastopka, apie šį įvykį mini ir kartu su P.Rotomskiu atvykusi iš Vilniaus aktyvistė V.Narvydaitė. Kaip vėliau paaiškino Biržų saugumo viršininkas Popovas, šią "ekspediciją" surengė kažkoks transportininkų dalinys16.
Kartais savo plėšikavimus kariškiai stengdavosi pridengti, sakydami, kad jie ima produktus privalomų pristatymų sąskaitom Pavyzdžiui, Alytaus apskr., Butrimonių valsč., per seniūnus buvo pranešta valstiečiams, jog kas mėnesį kariškiams reikia duoti po 30 kg mėsos ir 60 Itr. pieno nuo karvės17. Utenos apskr., Tauragnų valsč, kariškiai surašė karves ir pagal šį sąrašą rinko pieną. Todėl ūkininkai negalėjo statyti pieno valstybei
Dar viena problema tai rusų "pabėgėliai", t.y. vokiečių atvežti ar patys atvykę iš SSRS žmonės, kurie, atėjus Raudonajai armijai, susiruošė važiuoti į gimtąsias vietas. Jie prievarta pasiimdavo karves, arklius, vežimus. Jiems padėdavo kariškiai, vietinės valdžios organai18. Negana to, kaip rašo SSRS Paruošų LK įgaliotinis K.Banys, repatriavę Rusijon žmonės, po kelis kartus spekuliacijos tikslais grįždavo į Lietuvą, atsiveždavo ir čia nebuvusių. Kaimuose supirkinėdavo karves, arklius, produktus. Valstiečių vykdomieji komitetai, nepatikrinę žinių, duodavo pažymėjimus, kad jie čia grįžta į pirmykštes vietas su savo gyvuliais ir produktais. Kai kurie net patys pasidarydavo reikalingus pažymėjimus. Jiems talkindavo, pavyzdžiui, ir Ukmergės NKVD apskrities viršininkas, kpt. Česnokovas. Jis išduodavo asmens pažymėjimus ir leidimus (E.Jakovlevai, I.Timofejevai, P.Favrentjevai ir kt), o LKP(b) antrasis apskrities sekretorius Tiunovas net pareiškė nepasitenkinimą, kad apskrities VK bandęs šią "prekybą" sustabdyti19.
Didele našta Lietuvos ūkininkams buvo žmonių ir pastočių siuntimas į karines statybas. Tai buvo daroma, remiantis LSSR LKT ir LKP(b) CK 1945 01 02 nutarimu Nr.l sl. Pavyzdžiui, Raseinių apskr. iki 1945 02 10 į karines statybas reikėjo pasiųsti 500 abiejų lyčių žmonių ir 50 pastočių: Jurbarko valsč, atitinkamai 300 ir 30, Raudonės valsč. — 100 ir 10, Šimkaičių valsč. — 100 ir 10. VK nutarime grasinama: "Atsisakančius vykti į darbą asmenis ir vengiančius duoti pastotes savininkus tuojau perduoti Prokurorui nubaudimui50." Duoti darbo jėgą ir pastotes buvo įpareigoti ir kitų apskričių gyventojai: Telšių - 300/75, Tauragės - 1900/400, Mažeikių - 1800/600, Kėdainių - 900/300, Ukmergės - 471/147, Vilkaviškio - 3400/550, Šakių — 4300/675, Mažeikių - 600/240 2I. Tokiu būdu, vien tik iš minėtų apskričių turėjo būti siunčiama į karines statybas 13 671 žmogus ir 2987 pastotės.
Tuo pačiu metu buvo vykdomi ir Lietuvos gyventojų trėmimai Todėl nenuostabu, kad žmonės bijojo sovietinės valdžios pareigūnų ir nuo jų slaps-tesi Alytaus apskr. Seirijų parapijos klebonas Juozapas Litkevičius taip apibūdino padėtį Dzūkijos kaime "Žmonės naktimis slapstosi, dieną menkai ar visai nedirba. Visa kam yra abejingai nusiteikę. Iš išvežamųjų susidaro vaizdas, kad kiekvienas žmogus nėra saugus nuo išvežimo22." O štai kaip rašė apie Biržų apskr. kaimą P.Rotomskis:"... Gyventojai tiek įbauginti, kad kai tik pamato atvažiuojant sunkvežimį kariuomenės ar milicijos, bematant visi išsislapsto, bijo išvežimo. Vieno leitenanto pasakojimu, jų dalinys pravažiavęs keletą kaimų, vaikščiojęs po trobas, bet žmonių neradę, tik kai kur aptikę po senį. Mūsų brigados dalyvis praėjusį sekmadienį ten buvo nuvykęs, bet mitingui surengti žmonių irgi nerado23."
Lietuviai buvo ne tik plėšiami, prievartaujami, žudomi, verčiami dirbti nemokamai okupacinės kariuomenės objektuose, mobilizuojami į Raudonąją armiją ir tremiami į Sibirą, tūkstančiai geriausių Lietuvos sūnų ir dukrų buvo kankinami NKGB kalėjimuose, kurie buvo perpildyti kaip niekada. Kaip pranešė A.Sniečkui Marijampolės apkomo sekretorius J.Naudžiūnas, vietinis kalėjimas buvo perpildytas penkis kartus: vietoj pagal kalėjimo talpą - 500 žmonių, jame buvo sugrūsta net 2500 24.
Tuo tarpu Lietuvos komunistų partija norėjo kaip galima geriau įrodyti savo ištikimybę VKP(b) vadovams ir pirmoje eilėje "didžiausiam bolševikui" Stalinui VKP(b) CK biuras Lietuvai ir LKP(b) CK biuras priėmė nutarimą pasiųsti Stalinui laišką, kuriame būtų išdėstyta lietuvių liaudies padėka ir ištikimybė. Tačiau, kaip rašė SSRS NKVD-NKGB įgaliotinis Lietuvai, valstybės saugumo 3 rango komisaras, gen. mjr. LTkačenko, daugelyje Lietuvos rajonų ši priemonė faktiškai sužlugo. Pavyzdžiui, Panevėžio apskr., Ramygalos valsč, iš 8000 suaugusiųjų po laišku Stalinui pasirašė 250; Švenčionių apskr., Kretuonos valsč., kur susirinkime dalyvavo 100 žmonių, laišką pasirašė tik kaimo tarybos pirmininkas, Tauragės "Maisto" fabrike iš 200 darbininkų, dalyvavusių susirinkime, pasirašė 7; Šiaulių vinių gamykloje — 4, Kauno universitetinėse klinikose iš 150 dalyvavusių laišką pasirašė tik 10; Tauragės gimnazijoje iš 200 dalyvavusių susirinkime mokinių laišką pasirašė tik 6, kiti demonstratyviai paliko susirinkimą. Utenos apskr., Vyžuonos mst., apskrities kompartijos įgaliotinis Kaminskis, rinkdamas parašus po laišku Stalinui, vykstant susirinkimui, stalą, ant kurio turėjo būti pasirašomas laiškas, pastatė prie durų. Kad išvengtų durų, susirinkusieji salę paliko per langą.
Partijos funkcionieriai aiškino, kad nenoras pasirašyti po padėkos laišku Stalinui paaiškindamas partizanų ir kitų priešiškų elementų agitacija25. Tačiau nenorėjo pasirašyti po laišku visa lietuvių tauta: inteligentija, valstiečiai, tarnautojai, moksleiviai
Visa Maskvos vyriausybės politika, Raudonosios armijos veiksmai užgrobtoje teritorijoje ir priešiškas tautos požiūris į sovietinę santvarką rodo, kad 1944 metais prasidėjo nauja ir žiauri Lietuvos okupacija.
Šaltiniai
1. LKP(b) CK sekretoriui K.Preikšui. F.Bieliausko pranešimas apie Čekiškės valsčių. 1945 06 29 vsl. // Lietuvos valstybinis visuomenės organizcijų archyvas (toliau- LVVOA). F.1771 Ap.8. B.158. L77.
2 E.Bilevičiaus spec. informacija apie padėtį Švenčionių, Švenčionėlių ir Utenos apskrityse. Vsl. // LVVOA F. 177l. Ap.7. B.196. LL
3 LKP(b) CK sekretoriui A.Sniečkui. Alytaus apkomo sekretoriaus V.Sakalausko informacija. 1944 08 02 // LVVOA. F.1771. Ap.7. B.148. L52
4 LKP(b) CK sekretoriui A.Sniečkui. Šakių apkomo sekretoriaus E.Čipkaus informacija. 1944 09 // LVVOA. F.1771. Ap.7. B.150. L151
5 Pergalė visur. 1944 09 15 // Laučka J.B. Žvilgsniai per Atlantą į Lietuvą. V.1992 P.146.
6 LKP(b) CK Organizacinio instruktorių skyriaus vedėjo D.Župikovo informacija VKP(b) CK Instruktorių skyriaus vedėjui Šambergui apie padėtį išvaduotoje Lietuvoje 1944m. 1944 07 15 // LVVOA. FJ377. Ap.58. B.854. L2
7 LKP(b) CK sekretoriui A.Sniečkui. Telšių apkomo sekretoriaus A.Baužos pranešimas apie padėtį Šiauliuose. 1944 08 06 // LVVOA. F.1771. Ap.7. B.150. L.85. llp.
8 Informacija Nr.44 apie padėtį išvaduotose apskrityse // (pagal E.Bilevičiaus-Sarino pranešimą). 1944 11. lvs.l. // LVVOA. F.1771 Ap.7. B.194. L71
9 Ten pat B.72
10 LSSR NKVD komisaro pavaduotojo, saugumo plk. A.Mickevičiaus ir NKVD Ypatingosios inspekcijos viršininko, saugumo mjr. V.Belovo raštas LKP(b) CK sekretoriui A.Sniečkui. 1944 10 17 // LVVOA. F.1771 Ap.7. B.91 L33.
11 LKP(b) CK sekretoriui K.Preikšui. LKP(b) Kauno MK sekretoriaus propagandai F.Bieliausko pranešimas apie baudžiamųjų organų neteisėtai sušaudytus piliečius Čekiškės valsč. Via slaptai // LVVOA. F.1771. Ap.8. B.177. L51-52
12 LSSR Aukščiausiajai Tarybai. M.Macevičiaus pranešimas. Slaptai // LVVOA. F.1771 Ap.8. B.158. L64.
13 E.Bilevičiaus informacija apie padėtį Šiaurės Lietuvoje. 1944 08 01 // LVVOA. F.1771 Ap.7. B.195. L38.
14 M.Taurinsko informacinnis pranešimas Nr.ll 1944 07 30. Vis. slaptai //LVVOA. F.1771 Ap.7. B.193. L34.
15 LKP(b) CK sekretoriui A.Sniečkui. NKVD komisaro J.Bartašiūno pranešimas apie kariškių įvykdytus kriminalinius nusikaltimus // LVVOA. F. 1771. Ap.8. B.193. L.l-3.
16 P.Rotomskio ataskaita apie agitacinį propagandinį darbą likviduojant "banditizmą" Biržų apskrityje. 1945 06 29 // LVVOA. F.1771. Ap.8. B.96. L98. lp.
17 CK Organizacinio instruktorių skyriaus vedėjo pavaduotojo P.OIekos pranešimas. Nr.13. 1944 07 26-30. Vis. slptai // LVVOA. F.1771 Ap.7. B.193. L44.
18 F.Bieliausko informacija Nr25. 1944 08 22 // LVVOA. F.1771. Ap.7. B.193. L106.
19 LKP(b) CK sekretoriui A.Sniečkui. LKT pirmininkui MGedvilui. SSRS Paruošų LK įgaliotinio K.Banio informacinis pranešimas. 1945 06 30 // LVVOA. F.1771 Ap.8. B.160. L118.
20 Raseinių apskrities VK nutarimas Nr.6.1945 01 12 Dėl darbo jėgos mobilizavimo karinės reikšmės darbams // LVVOA. F.1771. Ap.8. B.193. L3L
21 Žinios apie prirašytus ir patvirtintus aerodromų darbininkus ir pastotes. 1945 02 10 // LVVOA. F.1771. Ap.8. B.188. L88.
22 Lietuvos Respublikinei prokuratūrai Vilniuje. Kunigo daktaro Juozapo Liutkevičiaus, Seirijų parapijos klebono pareiškimas // LVVOA. F.1771 Ap.8. B.169. L.148.
23 P.Rotomskio ataskaita apie agitacinį propagandinį darbą likviduojant "banditizmą” Biržų apskrityje. 1945 06 29 // LVVOA. F.1771 Ap.8. B.96. L96. llp.
24 LKP(b) Ck sekretoriui ASniečkui. 1945 03 4vsl. // LVVOA. F.1771 Ap.8. B.159. L85.
25 Drg. M.Suslovui. Drg. A.Sniečkui. Asmeniškai. Vis. slaptai. 1945 06 11 Nr.1/553 // LVVOA. F.1771. Ap.8. B.179. L.110-112
