LIETUVOS JAUNIMO VYČIŲ SĄJUNGA
Juozas Bagušauskas
Dėl laisvės ir nepriklausomybės sovietų okupuotoje Lietuvoje buvo kovojama ne vien ginklu. Jaunimas kūrė pogrindines organizacijas, kurios svarstė krašto ateities klausimus, skleidė laisvės idėjas. Vienos jų velkė savarankiškai, kitos- bendradarbiaudamos su partizanais ir jiems padėdamos. Pirmaisiais kovų metais nemažai jaunimo organizacijų įsteigė partizanų vadai. Tokių sambūrių nariai buvo ne tik jų pagalbininkai, bet ir laisvės kovotojų rezervas. Slopstant partizanų judėjimui, šios organizacijos tapo savarankiškesnės. jas kūrė pats jaunimas. Vadinamaisiais atlydžio metais jų veiklą ėmė skatinti buvę Nepriklausomos Lietuvos politinių organizacijų ir partijų, valstybės veikėjai.
1950m. vasarą Šakių rajone susikūrė, o vėliau savo veiklą išplėtė Kaune Lietuvos Jaunimo Vyčių Sąjunga. Steigiamasis susirinkimas, kuriame dalyvavo Algimantas Urbštas, Albinas Vaičiūnas, Vytautas Žitkauskas, Antanas Vaičiūnas, įvyko Šakių rajono Švigailių kaime. Aptarus statuto ir veiklos klausimus, buvo nutarta organizaciją pavadinti Lietuvos Jaunimo Vyčių Sąjunga1. Tardomas Antanas Vaičiūnas pasakė: 1950m. liepos mėnesį, grįždami iš bažnyčios, susibūrėme nuošalesnėje kaimo vietoje ir, sugulę ant žolės, visi kartu aptarėme būsimosios organizacijos kūrimo ir veiklos klausimus2.
Vadu buvo išrinktas Algimantas Urbštas-Šviedrys, pavaduotoju tapo Antano Vaičiūno pusbrolis Albinas. Organizacijai daugiausia priklausė Kriūkų vidurinės mokyklos vyresniųjų klasių moksleiviai. Priimant naujus narius atkreipta dėmesį į tuos, kurie buvo atsisakę stoti į komjaunimą. Stojantieji į Vyčių Sąjungą rašė pasižadėjimus, buvo supažindinami su statutu, mokėjo nario mokestį.
Daugumai narių 1950m. rudeni išvykus mokytis, organizacijos veikla persikėlė į Kauną. Tenai jaunuoliai susibūrė į Perkūno grupę. Jos vadu tapo Antanas Vaičiūnas-Vainis, pavaduotoju buvo paskirtas Albinas Vinča-Rimantas3. Perkūno grupei priklausė ir Albinas Vaičiūnas-Šarūnas. Įvyko maždaug šeši grupės susirinkimai, kurie buvo protokoluojami: nariai aptarinėjo ryšių su partizanais, nario mokesčio, laikraščio, lapelių leidimo ir platinimo klausimus.
Šakių rajone likęs Vytautas Žitkauskas-Vytenis, tęsdamas Vyčių Sąjungos veiklą, iš vietos jaunimo subūrė Sakalų grupę: jis tapo grupės vadu. Į tą grupę buvo priimti Jonas Masteika-Rupeikis, Antanas Stanis-lovaltis4. J.Masteika mokydamasis Kriūkų vidurinėje mokykloje, stebėjo komjaunuolius, platino pogrindinę spaudą.
Lietuvos Jaunimo Vyčių Sąjungos nariams A.Urbštas pagamino skiriamuosius ženklus, organizacijos antspaudą. Deja, antspaudu organizacija nepasinaudojo, nes jame buvo įvelta klaida5. Lietuvos Jaunimo Vyčių Sąjunga vadovavosi partizanų pritartu statutu. Manoma, kad jis buvo parengtas iki 1950m. rugsėjo 28d, nes buvo pažymėtas tokia data. Statutą pasirašė Vainis, Šarūnas, Giedrius, Šviedrys. Tekstas buvo parašytas pieštuku dešimtyje popieriaus lapų.
Išliko tik kelios statuto pastraipos, tačiau iš jų galime spręsti apie kai kuriuos Sąjungos veiklos momentus. Tame dokumente pažymėta kad organizacijos nariai "platina gautą spaudą, leidžia savo spaudą. Kiekvienas narys turi tvirtai laikytis savo duotojo žodžio. Turi būti punktualus, teisingas, atviras. Turi mokėti kritiškai vertinti savo ir savo draugų pažiūras. Turi auklėti savyje savigarbos, savitvardos ir pareigos jausmą. Privalo galimai daugiau šviestis, lavintis"6.
Organizacija buvo parengusi ir savo programos metmenis, kuriuose pabrėžtas ryžtas kovoti dėl Lietuvos laisvės ir valstybingumo atkūrimo. Ši kova turėjo būti dvejopa. Taikos sąlygomis numatyta propoguoti Lietuvos valstybingumo atkūrimo idėją tarp gyventojų, priminti jiems svarbiausius tautos istorijos puslapius, trukdyti komunistų partijai ir sovietinei vyriausybei sovietizavimo užmačias. Galimo karo sąlygomis ketinta su ginklu kovoti prieš režimą7. Vykdydami savo tikslus, Vyčiai susisiekė su partizanais. A. Urbštas 1950m. rudenį per Juozą Kmieliauską užmezgė ryšius su Ąžuolo vadovaujamu Tauro apygardos būriu. J.Kmieliauskas tapo nuolatiniu organizacijos vado ryšininku: perdavlnėjo Ąžuolui Vyčių Sąjungos korespondenciją, gaudavo platinimui laikraštį "Laisvės žvalgas", kartu sprendė įsijungimo į LLKS gretas klausimus. Organizacijos nariai rinko partizanams reikalingą informaciją, charakterizavo komjaunuolius, kartu su laisvės kovotojais aptarinėjo organizacijos kūrimo bei veiklos klausimus, supažindindavo su savo parengtais dokumentais (statutu ir kt)8. Kai kurie Vyčių Sąjungos bendradarbiavimo su partizanais klausimai atsispindi žemiau patelkiamuose dokumentuose.
Organizacijos nariai siekė, kad Lietuvos jaunimas suprastų laisvės kovų būtinumą ir ruoštųsi šioms kovoms. Išleistame laikraštyje Šarūno slapyvardžiu buvo paskelbtas kreipimasis į jaunimą, kurį parašė A.Vinča. Čia raginama nestoti į komjaunimą ir būti pasiruošusiam kovoti dėl Lietuvos laisvės9. Tačiau kovos tikslais kai kuriems organizacijos nariams vadas, suderinęs su partizanų vadovybe, netgi rekomendavo tapti komjaunuoliais10-taip tikėtasi gauti daugiau ir vienus, ir kitus dominančios informacijos.
Organizacijos nariai rengė ir platino lapelius. iš pradžių rašyta ranka o vėliau- partizanų duota rašomąja mašinėle. Organizacija išleido laikraščio “Laisvės keliu” numerį. Jį platino tarp jaunimo, siuntinėjo valdžios pareigūnams ir komjaunimo aktyvui. 10-12 egzempliorių tiražu mašinėle atspaustas leidinys pasirodė 1951m. vasario 16d. proga. Šio laikraščio pavadinimas ir žodžiai “LJVS organas” išspausdinti žalia spalva pačių pasigaminta kliše.
Laikraštyje atsispindėjo organizacijos tikslai ir siekiai, narių požiūris į Lietuvoje vykstančius politinius procesus. Buvo paskelbti šie straipsniai: “Vasario 16-oji”. “J.Basanavičiaus atminimui", “2000 kilometrų", “Tarybinis agitatorius", "Džiaugsminga diena”, eilėraštis “Naktis”, kreipimasis į Lietuvos jaunimą11.
Vedamąjį “Vasario 16-oji” parašė organizacijos vadas A. Urbštas. Jis reiškė nepasitenkinimą Lietuvos kaimo griovimu, kolektyvizacija. Eilėraštis “Naktis” pasirašytas Algimanto slapyvardžiu. Straipsnio “Džiaugsminga diena” autorius Albinas Vaičiūnas prisidengė Tiesos korespondento slapyvardžiu. Jis taip pat parašė straipsnį J.Basanavičiaus atminimui, siedamas šį atminimą su jaunimo kova dėl laisvės. Straipsnyje ‘Tarybinis agitatorius” pasisakyta prieš sovietinę rinkimų sistemą.
Organizacijos narys Antanas Ambrulaitis rašė partizanams dainas, kurios buvo skelbiamos jų laikraštėlyje “Laisvės žvalgas”. Per kratą pas Antaną Stanislovaitį buvo rasta programa ir sąsiuvinis su dainomis, kurios prasideda žodžiais: “Naktis netikras tėvas tavo...”, “O kai pavasaris ateis...”, “Audringą tylią gruodžio naktį...” ir kt
1951m. balandžio mėnesį MGB atskleidė Lietuvos Jaunimo Vyčių Sąjungos veiklą. Karo tribunolo 1951m. rugpjūčio 23d. ir Kauno srities teismo baudžiamųjų bylų kolegijos 1951m. lapkričio 20d. nuosprendžiais A. Urbštas, V.Žitkauskas, J.Kmieliauskas, Albinas Vaičiūnas, A.Vinča, Antanas Vaičiūnas, J.Masteika, A.Stanislovaitis, P.Kielius, A.Ambrulaitis buvo nuteisti kalėti nuo 25 iki 7 metų, kai kuriems, be to, buvo pridėta po keletą metų tremties ir konfiskuotas turtas.
Nuteistieji Lietuvos Jaunimo Vyčių Sąjungos nariai 1990m. liepos 9d. buvo reabilituoti.
Nuorodos
1. Algimanto Urbšto 1951m. balandžio 28d. tardymo protokolas //VSKA. BP-16416-U. T.1.L.25; Antano Vaičiūno 1951m. gegužės 7d. tardymo protokolas //VSKA. BP-16416-Li. T.2.L.19.
2. Antano Vaičiūno 1951m.. gegužės 7d. tardymo protokolas//VSKA. B.P-16416-Li. T.2 L.19.
3. MGB Kauno srities valdybos 1951m balandžio 27 d. nutarimas dėl Albino Vinčos suėmimo //VSKA. BP-16416-Li..Sekimo byla.L13.
4 . Vytauto Žitkausko 1951m. balandžio 29d. tardymo protokolas //VSKA. BP-I6416-LL T.1. L.90.
5. Algimanto Urbšto l951m. gegužės 9d. tardymo prntokolas//V5KA.BP-16416-Li..T.1.L39-41; Algimanto Urbšto 1951m. gegužes 17d. tardymo protokolas //Vska. B.P-I6416-Li. T.1.L..42
6. Lietuvos Jaunimo Vyčių Sąjungos dokumentų 1951m. gegužės 2d. ekspertizės aklas Nr.201 //VSKA. B.P.16416-Li.T.3.L.152; Lietuvos Jaunimo Vyčlų Sąjungos dokumentų, rastų likviduojant partizanų būrį “Ąžuolas",apžiūros 1951m. gegužės 11d.protokolas//VSKA.BP-16416-Li.T3.L.123.
7. Antano Vaičiūno 1951m. gegužės 9d. tardymo protokolas //VSKA. BP-I64I6-Li.T.2.L.25-26.
8. Lietuvos Jaunimo Vyčių Sąjungos bylos 1951m. birželio 27d. kaltinamoji išvada //VSKA. BP-I64I6-Li. Sekimo byla. L.97.
9. Albino Vinčos 1951m. gegužės 10d. tardymo protokolas //VSKA. B.P.16416-Li.T.1.L.243.
10.Antano Vaičiūno 1951m. gegužės 7d. tardymo protokolas //VSKA. BP-16416-Li.. T2.L.21
11. Lietuvos Jaunimo Vyčių Sąįungos dokumentų, rastų pas A.Urbštą, apžiūros l951m. gegužės 11d. pro-tokolas//VSKA. B.P-1641-Li. T.3.Li119.
LIETUVOS JAUNIMO VYČIŲ SĄJUNGOS DOKUMENTAI
1. Lietuvos Jaunimo Vyčių Sqjungos 1951 m. ataskaita Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungai
Vieta nenurodyta 1951m. balandžio 13d.
Lietuvos Jaunimo Vyčių Sąjungos ataskaita LLKS
1951m. balandžio mėn.
LJVS organizacija pagal statutą, yra susiskirsčiusi į grupes.
Grupėje nedaugiau 7 asmenų ir ne mažiau 3 asmenų.
Iki balandžio mėnesio LJVS buvo sekanti sudėtis:
I.grupė- “Perkūno” grupė, veikianti Kauno mieste susideda:
1. Vainis- grupės vadas
2. Rimantas- pavaduotojas
3. Algimantas
4. Šarūnas
5. Giedrius
6. Šviedrys Vienas kandidatas
II.grupė- "Sakalų” veikianti Šakių rajone, susideda:
L Vytenis- grupės vadas
2. Rupeikis
3. Skirmantas Keturi kandidatai
Balandžio menesį įvyko pasikeitimų, iš "Perkūno" grupės išvyko:
1. Vainis-į Prienų kinofikacijos skyrių dirbti.
2. Giedrius
3. Šarūnas- į Šakių rajono kinofikacijos skyrių dirbti Šarūnas priskirtas prie “Sakalų" grupės
LJVS vado pavaduotoju V.R. paskirtas Algimantas (vietoj Šarūno) Pagal gautą 1951m. IV. 7. Jūsų informaciją nuo spaudos susilaikyta.
Esame patenkinti LJVS prijungimu prie LLKS ir pasižadame, kad į mus dedamas Tėvynės viltis pateisinsime ir savo Lietuvio vardui gėdos nepadarysime.
Kas link organizacijos narių, tai yra ir senesnių amžiaus žmonių, kurie jau yra šiek tiek kovoję su okupantais vienu ar kitokiu būdu, o ir esantys jaunieji yra moraliai stiprūs.
Charakteristikas naujų narių t.y. kandidatų jums prislūsime, kad būtų galima visapusiškai juos patikrinti.
Kitų pogrindinių grupių, ar organizacijų tuo tarpu neradome. Apie mūsų organizacijos vadovaujantį sąstatą galiu pranešti:
I. “Perkūno” grupės- Vytenis- Žitkauskas Vytautas, Juozo, gim. 1930m„ mokosi Kriūkų vidurinėje mokykloje. Mano leidimu įstojo į komjaunimą, tikslu vesti sekimą komjaunimo organizacijoje. Jis prisiuntė charakteristiką komjaunuolių Eimučio Sigito, Lebežinsko Vytauto ir Blado Algimanto. Jie pagal charakteristikas yra: ty. komjaunuoliai pilna to žodžio prasme, VLKJS organizacijos ir jos vadovo VKP(b) užgaidų vykdytojai, egzistuojantys mokykloje savo nepasotinamos garbės troškimu ir mokinių bei savo motinų ašaromis. Jiems pasiųsti įspėjimai.
II. LJVS vado pavaduotojas V.R. Algimantas-Kurauskas Česlovas, s. Alfonso, gim. 1924m.
III. LJVS vadas Šviedrys-Urbštas Algimantas, s. Stasio, gim. 1931m., mokosi Kauno politechnikume IV arch. kurse.
Apie Arnoldą pažymiu tiek, kad jis nėra vadas, bet LJVS kandidatas ir jo kandidatūra baigiasi gegužės mėn. Jis yra išvykęs į Šiaulius dirbti. Su juo palaikomas ryšys. Asmeninių žinių kol kas neturime. Jo charakteristiką pasiųsime šio mėnesio gale.
LJVS vadas Šviedrys
1951.IV.13d.
IV “Perkūno” grupės vadas Vainius-Vaičiūnas Antanas, s.Jono, gim. 1931m. Apie šį asmenĮ žinote, nes turite jo autobiografiją (prierašas pieštuku-J.B.)
Buvęs LTSR VSK archyvas (toliau- VSKA). BP- 16416-Li T. 4 L. 275-276. Mašinraštis, originalas.
2. Lietuvos Jaunimo Vyčių Sqjungos vado Šviedrio laiškas LLKS vadovybei
Kaunas, 1951m sausio 27d.
LLKS vadovybei nuo LVJS
Tėvynės sūnūs, laukiame iš Jūsų atsakymo į pirmąjį mūsų laišką, laukiame grįžtant mūsų “Statuto”, laukiame žinių ir pagalbos. Tas laukimas manau yra kankinantis, nes mes negalime pradėti veikti, o turime kažko laukti. Todėl prašome, kaip galint greičiau duoti galutinį atsakymą dėl mūsų likimo. Stovėti vietoje, reiškia žengti atgal, o pirmyn mes negalime, kadangi nesame tokie pajėgūs ir neatsargūs. Reikia veikti bendrai, tik tuomet pasieksime geriausių rezultatų.
Dar kartą prašome nevaržyti mūsų jaunos energijos ir galiai greičiau leisti veikti, leisti pradėti statyti Lietuvos Laisvės pamatus, nes mes vergais būti nenorime.
Aš, kaipo vadas, norėčiau iš Jūsų pusės susitikti žmogų, su kuriuo rimtai galėčiau pasikalbėti ir kuris galėtų man duoti bendrų direktyvų ir patarimų, nes man mažai šiame darbe patyrimo, yra sunku dirbti vadovaujantis vien tik savais išprotavimais. Prašau Vadovybę mano norą išpildyti. Kad tam nesugaišti daug brangaus laiko, aš iš savo pusės galiu nurodyti susitikimo laiką ir vietą. Laikas 17d. vasario mėn„ vieta-pirmoji mūsų delegatų susitikimo vieta
Jeigu jums šis laikas negalimas ar nepatogus, o taip pat ir vieta tuomet prašau kokiu nors būdu pranešti vietą ir laiką savo nuožiūra. Tik prašau, laiko atžvilgiu, kaip galima greičiau.
Geriausios sėkmės kovoje su raudonaisiais budeliais.
LJVS vadas Šviedrys
Kaunas, 195LL27.
Rankraštis, originalas. Š:VSKA BP-16416-Li.. T3- L 160.
3. Tauro apygardos Vytauto rinktinės vado 1951 m. vasario 4d. laiškas Ąžuolo tėvūnijos vadui p.Jūreiviui
124 1951m. vasario 4d
TAp
Vytauto RnV
51.02.04. Ąžuolo TvV
Nr.62. p. Jūreiviui
Šiuo grąžinu gautus iš Jūsų statutą ir visus kitus LJVS raštus turint tikslą užmegzti ryšį su tos organizacijos atstovu, kad jiems paskiau vadovauti bendrai kovai su okupantu mūsų miestuose.
Pranešu, kad aukščiau išvardintų raštų nuorašai yra pasiųsti LLKS vadovybei dėl užtvirtinimo ir įtraukimo LJVS į LLKS eiles. Apie tai prašau atkreipti dėmesį į savo darbo slaptumą. Sekite LJVS atstovo elgesį.
RnV(neįskaitomas parašas)
5L02.05.
Mašinraštis, originalas. Š:VSKA BP-16416-Li. T3. L.148.
