ŠIANDIEN - ŽINYBŲ SUSIRAŠINĖJIMAS, ATEITYJE - ARCHYVINIAI DOKUMENTAI
Diana Varnaitė
Kaip paminklosaugininkė esu įsitikinusi, kad šiuo metu sudaromi dokumentai (žinybų susirašinėjimas, patikrinimų aktai, žvalgymų, tyrimų ataskaitos, protokolai ir kt.) ateityje taps istorikų, tirsiančių Lietuvos gyventojų pasipriešinimą sovietinei okupacijai, vienu iš šaltinių. Tad labai svarbu, kad jie būtų kaupiami, saugomi ir prieinami mokslininkams. Apie vienus iš jų ir ką jie atspindi - ši publikacija.
Vargu ar kas nors šiandien galėtų pasakyti, kiek nuo Atgimimo pradžios buvo įvykdyta partizanų palaikų paieškų (sėkmingų ir nesėkmingų), kiek perlaidojimų arba nustatytų palaikų užkasimo vietų įamžinimų; koks valstybės, savivaldybių institucijų vaidmuo šiame procese.
Istorikai, bandysiantys atsakyti į šiuos klausimus, turės analizuoti 1991m. gruodžio 11d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu Nr.1-2082 "Dėl rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo" ir 1992m. birželio 9d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.446 "Dėl rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo ir įamžinimo" sudarytų rajonų, miestų komisijų dėl rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo ir palaidojimo vietų įamžinimo dokumentaciją.
Vykdydamos minėtus Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ir Vyriausybės nutarimus, miestų ir rajonų valdybos sudarė komisijas, kurios turėjo spręsti rezistentų ir kitų okupacinių režimų aukų palaikų perlaidojimo ir palaidojimo vietų įamžinimo klausimus (toliau bus Komisijos). 1994m. buv. Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos (toliau - Inspekcija) duomenimis, tokios Komisijos buvo sudarytos visose valdybose, išskyrus Druskininkų ir Neringos miestų valdybas: šiuose miestuose Komisijos nebuvo sudarytos, motyvuojant tuo, jog juose nežinomi okupacinių režimų aukų kapai ir jas sudaryti netikslinga. Duomenų apie Šilutės rajono Komisiją Inspekcija negavo.
Siekdama išanalizuoti Komisijų darbą, Inspekcija 1994-1995m. paprašė rajonų ir miestų savivaldybių pateikti informaciją apie Komisijų veiklą (darbų programas, jų vykdymą). Apibendrinus gautą informaciją, išryškėjo šių Komisijų veiklos nevienodumas, nulemtas vienur formalaus požiūrio, kitur lėšų stygiaus, dar kitur atskirų narių entuziazmo ir pasišventimo. Aišku, kad ir pateiktąją medžiagą reikėtų vertinti kritiškai: panašu, kad kai kurios programos atsirado, tik Inspekcijai pasidomėjus, spėju, kad ne visur pateikta informacija yra tiksli.
Autorės išskirti dėsningumai, skirtumai, panašumai.
1. Komisijų veikloje iš dalies atsispindi skirtingas atskirų regionų partizaninio pasipriešinimo mastas. Pavyzdžiui, šiaurinėje Lietuvoje, kur partizaninė kova buvo ne tokia intensyvi, ten ir Komisijų darbų apimtys nedidelės. Pavyzdžiui Akmenės raj. Komisijai buvo žinomos tik dvi partizanų palaikų užkasimo vietos: prie Kruopių (spėjama, kad užkasta apie 100 partizanų palaikai) ir Akmenėje - toji vieta užstatyta. Deja, prie Kruopių esančios užkasimo vietos tiksliai nustatyti nepavyksta. Panašiai padėtį vertina Joniškio raj. Komisija. Pastaroji neturi duomenų apie partizanų išniekintus palaikus ir nebenumato perlaidojimų.
Pietrytinių Šalčininkų raj., Vilniaus raj. Komisijos savo darbuose laisvės kovų dalyvių kapų paieškos ar tvarkymo nevykdė.
Kita vertus, Alytaus raj., esančio pokario kovomis garsėjančioje Dzūkijoje, Komisija 1994m. iš viso neturėjo partizanų palaikų perlaidojimo ir palaidojimo vietų įamžinimo programų.
2. Kai kurių rajonų Komisijos tik laukdavo pareiškimų dėl perlaidojimų, o daugiau nieko neveikė. Pavyzdžiui Anykščių ir Biržų raj. Komisijos. Mažeikių raj. 1991-1993m. perlaidojimai nevyko, o 1994m. tokie darbai nenumatyti nes rajono valdyba nebuvo gavusi pranešimų apie numatomus perlaidojimus. Ryžtingai dirbti norėjo Pakruojo raj. Komisija. Tačiau 1992-1993m. į ją niekas nesikreipė dėl perlaidojimo, todėl Komisija ir programų nesudarė. Kaip daugelyje kitų rajonų - panaši padėtis Rokiškio raj. Nei 1993, nei 1994m. į Rokiškio raj. Komisiją nesikreipė dėl partizanų palaikų perlaidojimo, tad ir ji darbų sau nesuplanavo.
3. Sprendžiant pagal dokumentaciją, neveikli Kretingos raj. Komisija. Kupiškio raj. Komisijos darbas taip pat nefiksuotas: akivaizdu, kad iki 1994m. partizanų palaikų užkasimo vietomis bei jų atminimo įamžinimu daugiausia rūpinosi politkaliniai ir tremtiniai Radviliškio raj. Komisija taip pat iš esmės neveikė, nes negavo jokių pareiškimų dėl perlaidojimų. Partizanų kapų sutvarkymui Radviliškyje ir Šeduvoje lėšų skyrė rajono savivaldybės paminklotvarkos tarnyba.
4. Dalyje rajonų Komisijos itin aktyviai nepasireiškė, nes didžioji dalis perlaidojimų įvyko iki priimant atitinkamus reikalavimus. Pavyzdžiui, dėl šios priežasties 1993-1994m. darbų programų nebuvo sudariusi Kauno raj. Komisija. Šiame rajone informaciją apie partizanų kapus paskelbė paminklotvarkos tarnyba buklete "Iš užmaršties sugrįžę". Kelmės raj. partizanų palaikų perlaidojimai 1992-1993m nevyko. Zarasų raj. didžiausi perlaidojimų įamžinimo darbai vyko 1989-1992m 1994m. buvo perlaidoti partizano Juozo Karklo palaikai iš Salako pušynėlio į Salako kapines.
5. Daugelyje rajonų visgi daugiau ar mažiau stengtasi sistemingai dirbti buvo sudaromos partizanų palaikų užkasimo vietų paieškų, palaikų perlaidojimo, palaidojimo vietų įamžinimo darbų programos, nors Komisijos ne visada pajėgdavo jas įgyvendinti (šiame straipsnyje neanalizuojama programų kokybė). Jonavos raj. Komisija 1993m. planavo: 1) paruošti paminklo projektą partizanų palaikų laidojimo vietai Jonavos m.; 2) išaiškinti kapavietę Guldynuose; 3) išaiškinti mokytojo partizano A.Garbšio nužudymo vietą Žeimiuose; 4) išaiškinti bunkerių vietas Žeimių ir Upninkų apylinkėse; 5) išaiškinti partizanų, nužudytų Vandžiogaloje, pavardes; 6) prižiūrėti Ručiūnų kaimo gyventojų, sušaudytų 1945m., kapus Kulvos k. kapinėse; 7) prižiūrėti partizanų laidojimo vietą Jonavoje, Panerių gatvėje; 8) prižiūrėti kunigų, sušaudytų 1941m. birželio 26d, kapus ir kt. Pilnai įvykdyti pasisekė penktą poziciją, kiti darbai buvo perkelti į 1994m. Komisijos darbų programą.
Jurbarko raj. Komisija 1993m. darbų programose buvo numačiusi konkrečius darbus: 1) pakoreguoti kapinių teritoriją ir aptvėrimą Eržvilke; 2) sutvarkyti kapavietę Balandinės miške; 3) pastatyti paminklą Veliuonoje; 4) pažymėti kapavietę šalia Jurbarko žydų senųjų kapinių; 5) sutvarkyti kapavietę ir pastatyti paminklą Jurbarke, Muitinės gatvėje; 6) įrengti lentas Jurbarko senosiose kapinėse; 7) įamžinti Jarmalos atminimą Eržvilke. 6-ąją ir 7-ąją pozicijas Komisija įvykdė. Be to, papildomai pastatė atminimo kryžius Balniuose, Butkaičiuose ir Liudvinave. Kasant vandentiekio trasą Jurbarke, prie Muitinės gatvės, surasti spėjama, kad partizanų palaikai, perduoti teismo ekspertų ištyrimui. Šių palaikų palaidojimą Komisija įtraukė į 1994m darbų programas. Į jas, be to, perkėlė neužbaigtus 1993m. darbus.
Kaišiadorių raj. Komisija 1993m. numatė: 1) pastatyti kryžių Paparčių bažnyčios šventoriuje, įamžinant šios parapijos žmonių, žuvusių už Lietuvos laisvę 1940-1953m., atminimą (pastatytas, pagaminimu rūpinosi Kaišiadorių Sąjūdis, finansavo Paparčių parapija); 2) užbaigti kolpyčios statybą ant 19 partizanų kapo Kaišiadorių miesto kapinėse (koplyčia pašventinta 1993 07
06. Finansuota aukų ir rajono valdybos lėšų pagrindu); 3) rinkti medžiagą apie žuvusius "Didžiosios Kovos" apygardos partizanus, kurių atminimas bus įamžintas Kaišiadorių miesto kapinių koplyčioje (renkamos pavardės, kurios bus įamžintos 8-iose paminklinėse lentose); 4) ieškoti partizanų kapaviečių, mūšio vietų (išaiškinta "Didžiosios Kovos" apygardos įkūrimo vieta Kaugonių kaime, kitų vietų išaiškinimas buvo tęsiamas 1994m.).
Kėdainių raj. Komisija, sudaryta 1992m. pradžioje, dirbo kartu su paminklotvarkos ir paminklosaugos tarnybomis: perkėlė partizanų palaikus Gudžiūnuose nuo Dotnuvėlės upelio šlaito į kapines; Krakėse vandenvietės, įrengtos ant partizanų palaikų užkasimo vietos, teritorijoje, pastatytas paminklas; Krakių partizanų palaikų užkasimo vietoje nutiestas kelias - šalia jo pasodinta 41 berželis — tiek, kiek čia palaidota kovotojų. Kėdainių rajono Komisija 1994m. turėjo duomenų apie dvi partizanų palaikų užkasimo vietas Kėdainių mieste — šių vietų išaiškinimui tikėjosi dėmesio skirti tuomet, kai rajono valdyba turės viršplaninių lėšų.
Klaipėdos raj. Komisija 1993m. programose buvo numačiusi: 1) įamžinti Priekulės apyL Drukių k. partizanų palaikų užkasimo vietą (neįvykdyta); 2) Priekulės apylinkės savivaldybės pastato kieme nustatyti partizanų palaikų užkasimo vietas, parengti teritorijos sutvarkymo dokumentaciją, aptverti teritoriją, įrengti memorialinę lentą ir kt (darbai vykdomi, tęsiami 1994m.); 3) išaiškinti ir įamžinti partizanų palaikų užkasimo vietą Gargždų policijos komisariato teritorijoje (neįvykdyta). Dalį šių darbų Komisija perkėlė į 1994m. programas, be to, papildomai numatyta įamžinti Gargždų miesto parke esančias palaikų užkasimo vietas; sutvarkyti palaikų perlaidojimo vietą Laugalių kapinėse; ieškoti palaikų užkasimo vietų pagal gaunamą informaciją.
Lazdijų raj. Komisija turi informaciją apie 1993m. Šlavantų kaime surastus partizano A.Mockevičiaus ir Marcukoviznos kaime - nežinomo partizano palaikus. Šie palaikai perlaidoti Lazdijų kapinėse. Paminklai žuvusiųjų partizanų atminimui pastatyti Lazdijuose, Leipalingyje, Veisiejuose. Vienintelė Lazdijų rajono Komisija pabandė bent apytikriai apskaičiuoti, kiek šio dabartinio rajono ribose veikusių partizanų atminimas įamžintas, ir padarė išvadą, kad tik 10-15 proc. Artimiausiais darbais Lazdijų rajono Komisija numatė ištirti užverstus šulinius Leipalingyje ir Kapčiamiestyje. Taip pat ieškoti palaikų užkasimo vietų Seirijuose, Veisiejuose, Lazdijuose, Šventežeryje, Krosnoje, Rudaminoje.
Marijampolės miestas ir rajonas sudarė bendrą Komisiją. Ši Komisija 1993m. buvo numačiusi: 1) ieškoti Meškučių k. nukankintų žmonių palaikų užkasimo vietos prie Pabaidų plytinės; 2) ieškoti partizanų palaikų užkasimo vietos šalia Kazlų Rūdos ligoninės; 3) ieškoti partizanų palaikų Obelynės kelyje, o suradus — perlaidoti; 4) sutvarkyti partizanų Gavėno ir Jurginio kapą Rudelės kaimo kapinėse; 5) įamžinti partizano Gernatavičiaus kapą Meškučių kaime; 6) išsiaiškinti partizanų Jankausko ir Petruškevičiaus kapą; 7) partizano P.Mickevičiaus palaikus perkelti iš Plutiškių kapinių į Marijampolės Tauro apygardos partizanų kapines; 8) pastatyti paminklą ir sutvarkyti partizanų kapą Avikilių kapinėse; 9) įamžinti nužudytų partizanų atminimą Tarašiškių kaime; 10) ieškoti partizanų palaikų užkasimo vietų Marijampolės mieste prie namų Kauno g29 ir V.Kudirkos g51; 11) perkelti nenustatytų asmenų (nužudytų) palaikus iš Klaipėdos g. į Marijampolės m. Tauro apygardos partizanų kapines. 1944m. Komisija sudarė jau dvi programas — atskirai miestui ir rajonui. Marijampolės mieste į programą buvo įtraukti šie darbai: pastato Vytauto g26 istoriniai, archeologiniai tyrimai, pastato Kauno g29 istoriniai, archeologiniai tyrimai ir žuvusiųjų palaikų paieška. Palaikų paieška taip pat buvo numatyta ir pastato V.Kudirkos g51 kieme, perlaidoti anksčiau Klaipėdos g. surastus palaikus į Tauro apygardos partizanų kapines bei atlikti istorinius tyrimus, ieškoti palaikų prie kalėjimo Sporto gatvėje. Marijampolės rajone į Komisijos programą buvo įtraukti tie patys darbai, kaip ir 1993m.
Molėtų raj. 1994m. palaikų perlaidojimai nevyko. 1994m. Molėtų rajone buvo numatyta ieškoti partizanų brolių K. ir J.Mateikių ir J.Stravinsko palaikų užkasimo vietos Joniškyje bei partizano Meškuočio palaikų - Alantos apyL Svobiškėlio kaime.
Panevėžio raj. Komisija 1993m. buvo numačiusi: 1) pastatyti paminklą partizanams Smilgiuose (pastatytas, finansavimas - aukos ir Smilgių apylinkės savivaldybės lėšos); 2) sutvarkyti partizanų žuvimo vietą Vadokliuose (įvykdyta, apsodinta medeliais); 3) perkelti partizanų palaikus iš Ėriškių į Panevėžio m. Ramygalos kapines (perlaidota); 4) įamžinti partizanų atminimą Dembavoje (įvykdyta, finansavo Velžio apylinkės savivaldybė) ir kt. 1994m. Panevėžio rajono Komisija į darbų programas įtraukė partizanų palaikų užkasimo vietos Vadokliuose paiešką bei kitų palaikų užkasimo vietų paiešką pagal gautus pareiškimus.
Pasvalio raj. Komisija informavo, kad palaikų perlaidojimas 1992-1993m. nevyko, o 1994m. planavo tęsti partizanų palaikų paiešką Tetervinų kaime.
Prienų raj. valdyba pareiškė įsitikinimą, kad būtinai reikėjo reglamentuoti palaikų perkėlimą, tik jam prasidėjus, dėl šios priežasties (tvarkos nebuvimo iki 1992m.) šio rajono Kultūros skyrius renka medžiagą apie jau įvykusius perlaidojimus bei kitą informaciją. 1994m. šiame rajone, valdybos duomenimis, visos žinomos partizanų palaikų užkasimo vietos buvo įamžintos. Tais pačiais metais prieniškiai ketino sutvarkyti ir įamžinti vietą Prienuose, Laisvės aikštėje, kur buvo niekinami partizanų palaikai.
Skuodo raj. Komisija iki 1994m. veikė pagal bendrą paminklotvarkos darbų programą. 1994m. Skuodo rajone buvo numatyta: 1) sutvarkyti partizanų palaidojimo vietą Ylakių apyl., Gėsalų k.; 2) įrengti paminklinę lentą šalia Maro kapelių Skuode; 3) toliau tvarkyti palaidojimo vietas Lenkimų kapinėse ir 4) organizuoti partizanų palaikų užkasimo vietų paiešką netoliese Barstyčių miestelio.
Sprendžiant pagal turimus dokumentus, kryptingai dirbo Šiaulių raj. Komisija. 1992-1994m. Šiaulių rajono Komisija į darbo programas buvo įtraukusi: 1) žinių apie rajone esančias partizanų palaikų užkasimo vietas surinkimą; 2) rajoninėje spaudoje kreipimųsi dėl žinių surinkimo paskelbimą; 3) liudininkų atsiminimų surinkimą; 4) surinktos medžiagos apie partizanų kovas Šiaulių rajone skelbimą; 5) parengti kraštotyrinį darbą "Paminklai stalinizmo aukoms atminti Šiaulių rajone"; 6) nuolat rengti Komisijos posėdžius; 7) kreiptis dėl lėšų į rajono savivaldybę; 8) bendradarbiauti su "Aušros" muziejumi, politkaliniais ir tremtiniais; 9) atlikti žvalgomuosius, tiriamuosius darbus Kuršėnų mieste prie Ventos upės, Šiaulių apyl. Aleksandrijoje; Bubių apyl. Bubių miške; Meškuičių apyl. Gervėnų miške; Šakynos apyL Semeniškių k.; 10) pagal galimybes paminklinėmis lentomis, kryžiais įamžinti partizanų palaidojimo vietas;
11) nustatyti žuvimo vietas ir palaidojimo vietų teritorijas ir apsaugines zonas;
12) teikti pasiūlymus dėl minėtų vietų įtraukimo į paminklų sąrašus. Posėdžiaudama, bendradarbiaudama su politkaliniais ir tremtiniais, "Aušros" muziejaus darbuotojais, Komisija surinko nemažai medžiagos, 1992m. pradėti ir 1993m. pratęsti žvalgomieji kasinėjimai Aleksandrijoje, kur surasti 5 asmenų palaikai (perlaidoti Ginkūnų kapinėse). 1993m. Komisijos iniciatyva atlikti žvalgomieji kasinėjimai Bubių miške (kelio Šiauliai-Kelmė dešinėje pusėje), tačiau palaikų nebuvo rasta, o kasinėjimus numatyta pratęsti 1994m. Tais pačiais metais buvo numatyta Šakynos apyl. Semeniškių k. atlikti žvalgomuosius kasinėjimus, ieškant partizano palaikų pagal Klaipėdoje gyvenančios E.Erstikytės-Pričinienės pareiškimą. Daugelis atmintinų vietų Šiaulių rajone buvo įamžinta 1991-1992m.
Šilalės raj. Komisija nuo 1992m. gavo 2 pareiškimus dėl palaikų perkėlimo ir 2 pareiškimus dėl palaidojimo vietų įamžinimo. Vienas iš pareiškimų perlaidoti palaikus buvo patenkintas - 1992m perlaidoti partizano Vlado Nutauto palaikai Kitas pareiškimas dėl perlaidojimo buvo nepatenkintas, nes nebuvo nustatyta tiksli palaikų užkasimo vieta. Viena iš rimčiausių kliūčių įamžinti partizanų palaikų užkasimo vietas ir kapus Šilalės rajono valdyba suprato tipinių antkapinių paminklų projekto nebuvimą — jį turėjęs parengti tuometinis Paminklotvarkos departamentas.
Kryptingai dirbo Širvintų raj. Komisija - su jos sukaupta medžiaga, pavyzdžiui, teismo ekspertizių aktais galima susipažinti rajono valdybos Kultūros centre. 1993m. Širvinų rajono Komisija numatė nustatyti ir sutvarkyti šias partizanų palaikų užkasimo vietas bei kapus: Kiauklių miestelio kapinėse (darbai atlikti, kapai prižiūrimi), 1944m. žuvusių žmonių Alionių apyl. Tarautiškių k. kapinėse (paaiškėjo, kad giminės palaikus jau buvo perlaidojusę, o toje vietoje pastatytas kryžius), partizanų Musninkų miestelio senosiose kapinėse (nustatyta, kad vieno iš dviejų partizano palaikai giminių perlaidoti į naująsias kapines), partizanų Kantrimiškio kapinėse (darbai atlikti kapai prižiūrimi). Ir jau visai kitas užduotis Širvintų rajono Komisija buvo nustačiusi 1994m: 1) nustatyti ir paženklinti 1944m. Alionių apyl. Alio raiste buv. sodybą, kurioje buvo sunaikinti gyventojai (spėjama, kad netoliese būta partizanų slėptuvių); 2) partizanų palaikų užkasimo vietos Širvintų mieste, Atminties ir Pavasario gatvių sankryžoje paieška, o suradus - palaikų perlaidojimas; 3) partizanų kapų paieška Krapiliškių k. kapinėse; 4) partizanų kapų paieška Zubelių k. kapinėse; 5) partizanų "Didžiosios Kovos" apygardos štabo vietos Čiobiškio miestelio dvare pažymėjimas.
Švenčionių raj. Komisija 1993m. buvo numačiusi ir vykdė šiuos darbus: 1) ketino pastatyti paminklą Švenčionėliuose 1941m. sukilimo dalyviams -paminklas buvo pagamintas, bet nespėtas pastatyti; 2) numatyta patikslinti ir sutvarkyti Cirkliškio memorialo teritorija buvo patikslinta ir sutvarkyta; 3) planavo partizanų palaikų užkasimo vietų paiešką ir palaikų perkėlimą -buvo perlaidoti 1941m. sukilimo dalyvio Lietuvos kariuomenės kapitono Pilvelio palaikai 1994m. Švenčionių rajono Komisija į programą įtraukė paminklo 1941m. sukilimo dalyviams pastatymą ir atidengimą; Vytauto apygardos Tigro rinktinės partizanų žuvimo vietos įamžinimą; partizano Vilko palaikų perlaidojimą ir palaikų perlaidojimus pagal paraiškas.
Utenos raj. partizanų atminimo įamžinimas 1992m. valdybos potvarkiu buvo pavestas Statybos ir urbanistikos skyriui, Utenos miesto merijai ir Saldutiškio apylinkei Per 1992-1993m Utenos rajone buvo pažymėta ir sutvarkyta Vietinės rinktinės kareivių palaidojimo vieta, pažymėta A.Guigos kapavietė, renkama medžiaga apie partizanų palaikų užkasimo vietas. Komisijos nariai bei Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos kariai prisidėjo prie privačių asmenų organizuojamų įamžinimo darbų įgyvendinimo. 1994m. pavasarį Gtenos rajono Komisija darbų programos dar neturėjo.
Varėnos raj. 1993m. buvo pastatytas paminklas senosiose miesto kapinėse ir perlaidoti palaikai, įrengiant Nežinomo partizano kapą; pradėta statyti koplyčia Merkinėje. 1994m. buvo planuojama koplyčios statybos pabaiga bei pastatyti paminklą partizanų atminimui netoli Perlojos, prie kelio Vilnius-Gardinas.
6. Atskirai reikėtų paminėti Ignalinos raj. valdybą, kurios Komisija nuveikė išties milžinišką darbą,. Komisijos narys rajono paminklotvarkininkas K.Čeponis, 1994m. apibendrinęs Komisijos veiklą, padarė išvadas, kad visuomeninės organizacijos darbas gali būti efektyvus tik tuo atveju, kai joje dirba entuziastai; dauguma perlaidojimų įvyko iki priimant perlaidojimo tvarką; įsigaliojus tvarkai nemažai žuvusių partizanų artimųjų teikia pirmenybę perlaidojimams be valdžios atstovų; Komisijų nariams neprieinami specialūs archyvai; sudėtinga pasirengti perlaidojimo darbams, ypač surenkant būtinus specialistus.
K.Čeponio parengtoje Ignalinos rajono darbo ataskaitoje apibendrinta Komisijos kelerių metų veikla- skelbimai spaudoje (su informacija apie Komisijos darbą ir su prašymais informuoti apie skaitytojams žinomas partizanų palaikų užkasimo vietas); bandymas bendradarbiauti su kaimyninio Utenos rajono valdyba; kreipimaisi į rajono miestų merus bei apylinkių viršaičius su užklausimais; pastangos surinkti informaciją apie stribus per socialinio draudimo skyrių; skelbtos medžiagos įvairiuose leidiniuose sukaupimas; sovietinio laikotarpio žinybinės dokumentacijos peržiūra ir kt Beje, šis darbas ne visų valdžios pareigūnų buvo sutinkamas geranoriškai. Iš Dysnos apylinkės gautas atsakymas, kad ten neturima informacijos "nei apie stribus, nei apie banditus" (1992 12 01). Ignalinos rajono Komisija taip ir nesuorganizavo nei vieno perlaidojimo, nors vieną buvo numačiusi 1993m. vasarą. Užtat sukaupė neįkainojamą medžiagą, kuri saugoma paminklotvarkos tarnyboje, ja yra pasidalyta su įvairiomis valstybinėmis institucijomis.
7. Duomenimis apie kelių rajonų Komisijų veiklą dėl įvairių priežasčių nedisponuojama. Neįprasta situacija Raseinių rajj rajono valdybos pareigūnei, atsakingai už paminklotvarką Komisija atsisakiusi pateikti ataskaitas, darbo planus. Tad neaišku, ar numatomus darbus (medžiagos rinkimą apie partizanų palaikų užkasimo vietas Žaiginyje) renka ir rengiasi perlaidojimui rajono Komisija, ar paminklotvarkininkai. Sunkoka suprasti, ar buvo ir ar yra Šilutės ra j. Komisija. Rajono valdybos paminklosaugininkė N.Lauraitienė Inspekcijai pateikė lenteles, bet taip ir liko neaišku, ar tai darbų programos, ar konstatuota padėtis - rajono valdybai žinomos atmintinos partizanų vietos ar kas kita. Sprendžiant pagal šį dokumentą, Šilutės rajone nestinga partizanines kovas menančių vietų: Ciparių kaime 1953m. susisprogdino du partizanai — pastatytas kryžius giminaičių rūpesčiu; Švėkšnos apyl. Inkaklių k. (miške) yra pavieniai kapai, giminės pastatė paminkliukus; Švėkšnos miestelyje į šulinį buvo sumesti partizanų palaikai — šią vietą ir palaidotuosius Inkakliuose buvo numatyta įamžinti koplytstulpiu; Vainuto apyL Vainute už mechaninių dirbtuvių buvo sušaudyti partizanai - sušaudymo vieta paženklinta paminkliniu akmeniu, matyt, kad žinoma ir palaikų užkasimo vieta, nes lentelėje rašoma, kad buvo kalbama ir apie perlaidojimą, bet nutarta palikti esamoje vietoje, ją sutvarkant. Labai jau negeranoriškai į Inspekcijos kontrolę pasižiūrėjo Tauragės raj. valdyba. Ji pranešė, kad yra tokia Komisija, kad ji sudaro programas, atsižvelgiant į okupacinių režimų aukų giminių, bendražygių bei kitų suinteresuotų asmenų pageidavimą, esant būtinumui. O programas pateikti atsisakė, motyvuodama, kad Inspekcija reikalauti tokių dokumentų neturi teisės. Ką slepia toks atsakymas? Plungės, Šakių, Telšių, Trakų ir Ukmergės rajonų Komisijos 1994m. ir po trečiojo pakartotino kreipimosi tylėjo. Tad apie jų veiklą nieko negalima pasakyti.
