AGENTAS KIRVIS-BALANDIS
Juozas Starkauskas
Tai, ką atskleidė viena KGB pirmojo (žvalgybos) skyriaus keturių tomų byla Nr.281, su užrašu Balandis, galėtų būti puiki medžiaga filmui. Šio filmo pagrindinis veikėjas - Rudolfas Ottingas, Lietuvoje žinomas kaip Rudolfas Ostinas "iš Klaipėdos krašto", vienas įžymesnių čekistų parankinių, sėjęs išdavystes ir mirtį.
Vokiečių puskarininkis R.Otting, Antrojo pasaulinio karo metais likęs Lietuvoje, tapo partizanu. Patekęs į čekistų nelaisvę, išdavė partizanus ir nuėjo tarnauti čekistams, tapdamas SG nariu, o vėliau ir antros grupės vadu. SG — tai specialios KGB organizuotos grupės, veikusios tarsi partizanų būrys. Šių grupių tikslas buvo sunaikinti partizaninį pasipriešinimą, išžudant ar gyvus paimant partizanus bei juos remiančius žmones. Kartais, nenorėdami palikti liudytojų, jie žudydavo civilius gyventojus, kaltę primesdami partizanams. Pasibaigus partizanų ginkluotam pasipriešinimui, R.Ottingas buvo rengiamas permesti į užsienį, iš MVD 4-os valdybos perduotas 1-ajam skyriui ir 1956 metais išsiųstas į Vakarų Vokietiją. Po kiek laiko ten prisipažįsta esąs KGB agentu. Rusai, per, matyt, puikiai dirbusią Rytų Vokietijos žvalgybą apie tai sužinoję, R.Ottingui nežinant, panaudoja jį įžymaus Lietuvos veikėjo Vaclovo Sidzikausko kompromitacijai. Ryšiui atkurti pas R.Ottingą į Vakarų Vokietiją siunčiamas vienas žinomiausių KGB agentų — Bagdonas-A.Zaskevičius.
Iš kai kurių dokumentų apie V.Sidzikausko kompromitaciją, iš agentūrinių-opertyvinių veiksmų plano ir kt. daug ką sužinome. Todėl juos arba didesnes jų ištraukas pateiksiu ištisai.
Kas buvo R.Ottingas-Kirvis
R.Ottingas, būdamas spec. grupės agentu smogiku, turėjo savo darbo ir asmens bylas. Jų neliko, jos sunaikintos ar išvežtos, o ši opertyvinio tyrimo byla, iš kurios imu duomenis, sudaryta jau I (žvalgybos) skyriaus čekistų. Kadangi išsamių duomenų apie Kirvio darbą SG nėra, o kai kurie net prieštaringi, todėl ypač sunku įvertinti, kokie Kirvio "nuopelnai" žudant partizanus. Tačiau vaizdą susidaryti galima. Daugiausia duomenų apie R.Ottingą teikia gausios pažymos ir atestacijos, kurias kagėbistai jam rašė, bei "kovos draugų" - spec. grupės agentų smogikų agentūriniai pranešimai.
Iš pažymų1 atsiskleidžia tokia R.Ottingo-Kirvio gyvenimo istorija. Jis gimė 1923m. (kitur nurodoma kiti metai) Saaro srityje, Saar-Dauteri miestelyje, kuriame gyveno su tėvais ir trimis seserimis bei dviem broliais iki 1941 metų. Tais metais baigė gimnaziją ir buvo paimtas į kariuomenę. Karo metais tarnavo pagalbinių dalinių puskarininkiu vokiečių armijoje. Frontui slenkant per Lietuvą, susirgo ir liko gydytis pas lietuvį valstietį Suvalkijoje. Pagijęs dirbo kaime, o 1946 liepos mėn. įstojo į Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės, veikusios Marijampolės apskrityje, Sakalo kuopą. 1947 balandžio mėn. per karinę-čekistinę operaciją pateko į nelaisvę. Suimamas nesipriešino ir tuoj pat išdavė jam žinomus bunkerius, kuriuos šturmuojant, žuvo 4 partizanai, o vienas buvo paimtas gyvas. Išdavė 6 ryšininkus. Prie savęs "pririšę" ("zakreplenie" dažniausiai vykdavo gyvybės kaina - priverčiant ką nors prie liudytojų nužudyti), tų pat metų gegužės mėn. jį užverbuoja spec. grupių ideologas ir juodžiausių darbų sumanytojas MGB 2-N valdybos 2 skyr. 5 poskyrio viršin. pavaduotojas mjr. Sokolovas. Taip R.Ottingas tampa spec. grupės agentu smogiku, pasirinkęs slapyvardį Kirvis.
1948 metais jis tampa pirmos, o vėliau antros spec. grupės vadu ir būna juo iki pabaigos. Ši grupė, jam vadovaujant, nužudė per 150 partizanų. Jis pats nužudė per 20 (kitose pažymose apie 50 ir net 67) partizanų. Iš žymesnių jo "darbų" minimi tokie: 1951 sausio mėn. dalyvavo sunaikinant du Maironio rinktinės būrius Ariogalos rajone. Tų pat metų sausio-kovo mėnesiais dalyvavo sudėtingoje kombinacijoje, per ryšininkus išaiškinant Vytauto apygardos štabo bunkerį. Šiame bunkeryje aptikus štabo dokumentus, buvo nužudyti 25 partizanai. Kovo mėn. dalyvavo paimant gyvą partizaną Povą, kuris išdavė daug partizanų ir bunkerių. Tą patį mėnesį dalyvavo nužudant iš užsienio atvykusį Trumpį ir suimant Gardenį. Vėliau dalyvavo nužudant J.Lukšą-Skirmantą-Daumantą. Liepos-rugpjūčio mėn. Skaudvilės-Tauragės rajonuose išžudė Žalgirio grupės partizanus. Kaip Kirvio išradingumo ir drąsos pavyzdys pateikiamas 1951 metais didelėmis MGB pastangomis įvykęs "legendinis" (t.y. fiktyvus, sušauktas MGB organizuoto štabo) Dainavos apygardos partizanų vadų pasitarimas. Tokių ir panašių Kirvio darbų išvardijama daug.
Rašydami apie žmogiškas Kirvio savybes, čekistai naudoja sovietinėje rašliavoje įsigalėjusius štampus — "drąsus, ryžtingas, išradingas, teisingai orientuojasi tarptautinėje padėtyje" ir t.t. Yra ir kitokių. Viename 1947 05 16 dienos raporte mjr. Sokolovas rašo, kad R.Ottingas tinka dirbti pavieniu teroristu. Tai jau iš tikro aukštas įvertinimas, nes kagėbistai nepasitikėjo net savaisiais kruvinais agentais smogikais - miške jie nuolat turėdavo būti drauge. Beje, čekistai iš agentų pranešimų galėjo susidaryti ir kitokį "teigiamą" Kirvio charakterio bei veiklos vaizdą. Vienas agentų-Šalna 1950 kovo mėn. rašytame agentūriniame pranešime2 teigia, kad prieš Kirvį buvęs SG vadeiva Barzda buvęs kur kas geresnis, o Kirvio niekas iš smogikų neklauso ir negerbia.
Rašoma, kad moka jis vokiškai, lietuviškai, rusiškai ir truputį prancūziškai (mat kilęs iš Saaro srities). Matyt, lietuviškai kalbėjo be akcento, nes kitaip jam būtų buvę sunku vaizduoti Lietuvos partizaną. Nežinia, kaip rašė, nes yra tik rusiškai ir vokiškai jo ranka rašyti raštai. Rusiškai rašydavo su klaidomis.
1954 01 05 dienos raporte Kirvis aprašo savo nuopelnus, suimant iš užsienio grįžtančius Lietuvos partizanus arba užsienio šalių desantininkus3. Atrodo, kad jis dalyvavo visose garsiose čekistų operacijose. 1950 balandžio mėn., apsimetę Lietuvos partizanais, prie Palangos sutiko ir ištardė latvį desantininką, kuris pasakė, kad jo draugas esąs MGB agentas. Inscenizavus susišaudymą, latvis paimamas, žiauriai tardomas ir perduodamas enkavedistams.
Už tokius "darbus" Kirvis 1947-1950 metais yra gavęs 87 piniginius apdovanojimus ir paskatinimus, iš viso per 50 tūkst. rublių4. Beje, šį galvažudį 1950m. J.Paleckio Aukščiausiosios tarybos prezidiumas apdovanojo garbės raštu5. Nežinia, kokį nuolatinį atlyginimą gaudavo. Pagal 1950 06 01 dienos pažymą6 agentas smogikas Kirvis gaudavo 2 tūkst. mėnesinį atlyginimą. Gyveno kurį laiką smogikų bendrabutyje N.Vilnioje, vėliau, vedęs, 1953 metais - Žuvėdrų 12-4, o 1955 metais - Nemenčinės plente 26b-2. Ilgą laiką turėjo ryšių valdybos techniko pažymėjimą, vėliau, 1955 metais, neva dirbęs portretistu Lietuvos teatro draugijoje. Agentų pateikiamais jo žmonos liudijimais7, pinigų visuomet turėjęs daug, bet buvęs labai šykštus, skaičiuodavęs kiekvieną kapeiką. Rengdavosi ištaigingai, bet žmonos drabužiams gailėjęs, nors dovanų iš "žygių" parveždavo dažnai. Aišku, ne viskuo, ką antroji žmona sakė, galima tikėti. (Pirmoji žmona buvo vokietė iš jo gimtojo miestelio, vedęs karo metais, turėjo sūnų.) Alina Klimovič pagimdė jam dvi dukras, bet buvo laisvoko elgesio, netvarkinga moteris. Apie 1954 metus su savo vyru ji gyveno kaip katė su šunimi, kol pagaliau iš jo būsto Nemenčinės plente išsikraustė, ir jie išsiskyrė. Jos plepumas, ypač nuo 1953 metų, pradėjus Kirvį rengti šnipinėjimui Vakaruose, čekistams labai trukdė.
Iš R.Ottingo nuotraukos žvelgia europietiškos išvaizdos žmogus. Tokios išvaizdos žmonių Lietuvoje, nors ir negausiai, bet pasitaiko. Mėgo žaisti šachmatais ir, matyt, neblogai. Kodėl čekistai R.Ottingą, nelietuvį, abejotinos reputacijos tarp savo "kovos draugų", kurių dauguma buvo lietuviai, ilgai laikė vienos iš dviejų SG grupuočių vadu? Gal tai suprasti padės keli dokumentai, kurių antrąjį - agento Gegutės pranešimą - pateiksiu ištisai.
Kai R.Ottingas jau buvo baigiamas rengti šnipu į Vakarų Vokietiją, KGB, nesitenkindama agentų pranešimais apie R.Ottingo elgesį ir nuotaikas, įtraukė į šį darbą ir 7-ąjį KGB skyrių. Tai žvalgų skyrius, veikęs iki pat KGB Lietuvoje žlugimo. Dažniausiai jis gaudavo užsakymus surinkti duomenis apie konkrečius asmenis, nenurodant, kam tie duomenys reikalingi. Šio skyriaus 1955 07 17 dienos rašte8, kurį pasirašė 7 skyr. viršininkas plk. Gorbunovas ir 2 posk. viršininko pavaduotojas vyr. leitenantas Igorkinas, aprašomas pokalbis su R.Ottingo žmona A.Klimovič. Pateikimi tokie jos žodžiai: "Aš jokiu būdu ten negyvensiu, aš bijau jo, t.y., Ostino, jis mane pasmaugs, jis toks žmogus, kad jam ranka nesudrebės."
Dar geriau R.Ottingo žiaurumas nusakomas 1950 rugpjūčio mėn. rašytame agento smogiko Gegutės agentūriniame pranešime9.
Lietuvos TSR MGB
2-N valdyba
.......skyrius
Visiškai slaptai
Agentūrinis pranešimas
1950 rugpjūčio
Pranešėjas ("istočnik") Gegutė
Priėmė Medvedovskij
Pranešėjas praneša, kad gegužės mėn., naktį iš 24 į 25-ąją, grupė smogikų, perrengtų banditų apranga, nuėjo pas ryšininką Praną. Neradusi jo namuose, grupė smogikų, tarp kurių buvo ir pranešėjas, paprašė jo tėvą, kad jis atsiųstų Praną 9 val.ryto į susitikimą su Jūra į sutartą vietą vienkiemyje, miško pakraštyje, kur gyveno dvi merginos. Gegužės 25d. rytą pranešėjas prašė Kirvį 9 val. nueiti į sutartą vietą susitikti su Pranu. Kirvis į sutartą vietą nueiti nebuvo nusiteikęs ir pranešėjui pasakė, kad šis nesikištų į šį reikalą ir šiuo ryšininku tegul nesidomi. Šį pokalbį girdėjo smogikai Beržas, Tigras ir kt.
Į susitikimą išėjo ne 9.00, kaip buvo numatyta, o tik 11.30. Pažeidžiant kapitono Sokolovo nurodymą eiti visiems kartu, Kirvis sustabdė smogikus, einančius į susitikimą su Pranu už 100 m nuo vienkiemio, kuriame gyveno tos merginos, banditų ryšininkės. Pats Kirvis su Jūra ir pranešėjas nuėjo pakviesti tų merginų. Viena išėjo ir pasakė, kad Pranas buvo ir vaikščiojo čia daugiau kaip valandą. Jūrai paprašius gerti, mergina atnešė pieno. Pirmas gėrė Jūra, po to Kirvis, o paskutinis - pranešėjas.
Kai pranešėjas baigė gerti ir padavė puodelį ryšininkei, Jūra pasisėmė iš kišenės smėlio, žėrė į veidą pranešėjui ir užteršė jam kairę akį. Šalia Jūros stovėjęs Kirvis, užuot griebęs už rankos, atšoko nuo jo per du metrus į šoną. Tuo pasinaudojęs Jūra pradėjo bėgti. Pranešėjas, pastebėjęs, kad Jūra bėga į mišką, suriko "stok!" Kadangi Jūra nesustojo ir buvo pasiryžęs dingti, pranešėjas automato serija sužeidė Jūrą į šoną. Šis, būdamas sužeistas, atsiklaupė ir pakėlė rankas į viršų. Tuo momentu atbėgo Kirvis ir automato serija į viršutinę kūno dalį ir galvą Jūrą mirtinai sužeidė. Po kelių minučių atbėgo smogikai Beržas ir Tigras, kurie sulaikė ryšininkę. Ši paklausė, kodėl užmušėm Jūrą. Norėdamas "sumėtyti pėdas", pranešėjas pasakė, kad Jūra užverbuotas NKVD kaip provokatorius, todėl jis buvo sulaikytas, kad būtų perduotas į apygardą, bet Jūra, nenorėdamas patekti apygardos viršininkams, nutarė bėgti, todėl ir nušovėme.
Norėdami toliau užšifruoti grupės darbą, inscenizavome, kad mus užpuolė kariuomenė, kuri ir pagrobė ryšininkę.
Grįžę prie palapinės, Kirvis su Matrosu pradėjo reikalauti grįžti į Vilnių poilsiui. Ten buvęs kpt. Sokolovas leido pailsėti vieną dieną ten pat miške.
Nepaisant Sokolovo nurodymų, Kirvis ir Matrosas primygtinai reikalavo grįžti į Vilnių, sakydami, kad "poilsis turi būti lovoje, o ne miške".
Informacija: pranešėjas Gegutė dirba pranešdamas apie smogikų nuotaikas. Užduotis: Gegutei - besikalbant su Kirviu ir Matrosu, sužinoti jų nuotaikas. Norint turėti geresnę informaciją, Kirvio ir Matroso gyvenamose vietose užverbuoti informatorių iš kaimynų.
Tikra: 2-N Valdybos 2 skyriaus 3 poskyrio opertyvininkas mjr. Medvedovski.
2 egz. Nr.1 - į Kirvio bylą, Nr.2 - į Matroso bylą.
Beje, su Kirviu, be minėtų dviejų Sokolovų ir Medvedovskio, dirbo dar šie čekistai: Butovas, Čurakovas, Rimkievičius, Nikonovas, Jermolajevas ir vienas lietuvis — Staškevičius.
Nesugebėjome išsiaiškinti, kas buvo tas Jūra. Iš jo veiksmų neatrodo, kad jis būtų turėję didelę patirtį, nors, kita vertus, ypatingose aplinkybėse suklumpa dauguma. KGB archyvų dokumentuose minimas vienas Jūra — agentas smogikas, g. 1930m. Tauragės ra j. Lomių km., nuo 1948m. buvęs Tauragėje stribu, nuo 1950m. - SG, bet vargu, ar tai tas pats, kurį nužudė Kirvis.
Agentūrinio pranešimo autorius Gegutė — Petras Jankutis, g. 1925m. Panevėžyje, turėjęs fiktyvią Žemaičio pavardę, SG buvęs nuo 1948 metų.
Matrosas — Jonas Janušaitis, g. 1921m. Šakių apskr. Butiškių km., turėjęs fiktyvias Minkevičiaus, Lozoraičio pavardes, buvęs Tauro apyg. Žalgirio rinktinės Vyčių kuopos partizanas, slapyvardžiu Rimantas, SG nuo 1948 metų, 1952-1954m. buvo vienos iš SG grupių vadu.
Tigrai ir Beržai buvo keli. Kurie iš jų minimi pranešime — neaišku.
Vokiškai mjr. Jermolajevui rašytame pranešime10 Kirvis rašo apie kitą sėkmingai pabėgusį agentą smogiką Margį. Bet pats pranešimas skirtas agentui smogikui Obelinskiui, kuris, pasak Kirvio, savo antitarybinėmis ir tvirkinančiomis kalbomis Margį ir pastūmėjo tokiam žingsniui.
Taigi net tarp tų, atrodo, beviltiškai smukusių žmonių - agentų smogikų atsirasdavo tokių, kurie dar bandydavo išsitiesti, kaip kad agentūriniame pranešime aprašytasis Jūra. Matyt, susitikus su dorai kovojančiais Lietuvos žmonėmis, prabildavo jų sąžinė. Susidarius tokiai situacijai, ją sukontroliuoti turėdavo beatodairiško žiaurumo žmonės, tokie kaip R.Ottingas, kuris, be kita ko, visiškai neturėjo patriotinių jausmų, nes buvo nelietuvis. Beje, tarp agentų smogikų būta dar vieno vokiečio, slapyvardžiu Liūtas. Apie jį - vėliau.
Kaip Kirvis tampa Balandžiu
Ginkluotam pasipriešinimui einant į pabaigą, apie 1953 metų vidurį, čekistai pradeda rengti R.Ottingą permesti į Vakarų Vokietiją kaip teroristą prieš Sovietų priešus.
Pirmą kartą buvo pasiūlyta Maskvai panaudoti R.Ottingą terorui Vakarų Vokietijoje 1953 kovo mėn.11. Tada buvo sudarytas ir veiksmų planas, kuris toliau pateikiamas 12. Planas pavadintas taip: "Aktyvių agentūrinių-operatyvinių priemonių, kurias numato Lietuvos TSR MGB įsigyjant vertingą agentūrą tarp Vokietijos lietuviškų nacionalistų ir likviduojant nacionalistus, kurie dirba užsienio žvalgyboms, planas." Šį planą 1953 kovo mėn. turėjo patvirtinti marionetinės Lietuvos saugumo ministras P.Kondakovas, bet, matyt, Stalino mirtis, o po to Berijos saugumo imperijos apgriovimas pakoregavo šio šiurpaus plano vykdymą. Juo labiau kad ir R.Ottingas numatytu laiku į Vakarų Vokietiją nebuvo išsiųstas. Pats planas, kurį sudarė, matyt, MGB GRU (karinės žvalgybos I valdybos saugumo vyr. leitenantas Kirjakovas (vienintelis po šiuo planu pasirašęs), buvo ypač čekistinis, sunkte persunktas jų dvasios. Kai ką perpasakodamas, kai ką cituodamas, supažindinsiu su šiuo planu.
Plano esmė yra tokia. Išvykęs į Rytų Vokietiją R.Ottingas, plane dar turintis Kirvio slapyvardį, vėliau Balandis, kartkartėmis vyksta į Vakarų Berlyną bei Vakarų Vokietiją ir ten bando verbuoti kai kuriuos lietuvių veikėjus, o šiems nesutikus - juos likviduoja, t.y. nužudo. Toks likimas buvo numatytas Jonui Kupstui, Vazeliui ir tėvui Kippui. Visi jie įtariami bendradarbiaują su užsienio šalių žvalgybomis. Jėzuitas tėvas Kippas laikomas Vatikano agentu. Kaip įrodymas pateikiamas toks faktas: per MGB agentą 1947 metais jis vyskupui Gruodžiui perdavęs popiežiaus bulę.
Atskirai kalbama apie VLIKo ir LCK (Centrinis Lietuvos Komitetas) veikėjus kun. Krupavičių, Prapuolenį, gen. Raštikį ir Zundę. Apie juos sakoma: "Krupavičius, Prapuolenis, Raštikis, Zunde (žr.pažymą) yra įsitikinę sovietų valdžios priešai, vadovauja nacionalistinei lietuvių emigrantų veiklai, inspiruoja įvairias provokacijas prieš Sovietų Sąjungą ir jos atstovus užsienyje, siunčia į SSRS teritoriją savo emisarus su teroristinėmis užduotimis.
Turint galvoje tai, kas išdėstyta, norint laiku demaskuoti amerkiečių ir anglų agentus, kuriuos numatoma nusiųsti į SSRS, ir norint nutraukti lietuviškų nacionalistų antisovietinę veiklą užsienyje, manome esant būtina pradėti aktyvias priemones įsigyjant vertingą agentūrą ir likviduojant įsitikinusius nacionalistus, kurie vadovauja ardomajai veiklai prieš SSRS."
Kad tai pavyktų, be Kirvio, prie šio darbo turi prisidėti dar du agentai-Sedmoj ir Bagdonas. Jie trise pirmiausia turėtų nužudyti Kupstą (tuo metu gyvenusį Karklinio pavarde). Visi trys - Kupstas, Važelis ir tėvas Kippas turėjo būti nužudyti greitai vienas po kito, kad nespėtų kilti panika tarp emigrantų. Sedmoj tuo metu gyveno Rytų Vokietijoje, Bagdonas turėjo atvykti iš Lietuvos.
Toliau rašoma: "Kad mūsų vykdomas aktyvias priemones vakarų valstybėms nebūtų leista panaudoti antisovietinei propagandai, o atvirkščiai, siekiant pakreipti tai prieš amerikiečių ir anglų vykdomą politiką Vokietijos klausimu, manome esant tikslinga po galimo likvidavimo 3-jų anksčiau minėtų amerikiečių agentų-lietuviškų nacionalistų įvykdyti tokius veiksmus:
a) kadangi agentas Sedmoj turi vokiečių pilietybę ir gyvena VDR kaip vokietis Noiman, jis su mūsų užduotimi ir paruoštu planu ateis prisipažinti kaltės į VDR policiją ir papasakos apie tai, kad jį verbavo amerkiečių žvalgybininkai Cholbom, Karklinis ir Vazelis, kuriems jį, kaip tikintį kataliką, rekomendavo kunigas Kippas. Nurodyti žvalgybininkai jam skiepijo neapykantą demokratinei VDR santvarkai, propagavo karo neišvengiamumą ir reikalavo iš jo šnipinėjimo duomenų. Sedmoj, matydamas naujo demokratinio Vokietijos vystymosi kelio pranašumą, atsisakydavo vykdyti nurodymus, kadangi jie kirtosi su jo įsitikinimais ir vokiečių tautos interesais. Todėl amerikiečių žvalgybininkai grasino atiduoti jį VDR organams. Apgalvojęs savo padėtį, Sedmoj nutarė pats atvykti pas VDR valdžios organus ir, norėdamas įrodyti nuoširdžią atgailą, pats savo iniciatyva likvidavo amerikiečių agentus, su kuriais jis buvo susijęs;
(Detalus Sedmojo pareiškimas VDR valdžiai ir jo elgesys bus pateiktas papildomai.)
b) publikuoti Sedmojo pareiškimą VDR spaudai. Esant reikalui, surengti Sedmojo interviu su VDR ir kitų šalių korespondentais."
Toliau plane numatoma, kad po šių žudynių Kirvis apsigyvens Roitin-gene (ten buvo VLIKo būstinė) ir "nustatys lietuviškų nacionalistų vadeivas Krupavičių, Prapuolenį, Raštikį ir kitus, išnagrinės galimybę juos užverbuoti arba likviduoti, turint galvoje tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju agentas gaus mūsų nurodymus. Be to, Kirviui gali būti pavesta atkurti ryšį su mūsų užkonservuota agentūra V.Vokietijoje."
Į pagalbą Kirviui gali būti pasiųstas dar vienas vokietis - Liūtas, Lietuvoje buvęs agentu smogiku, taip pat pasižymėjęs retu žiaurumu-talkininkaujant ar net jo paties nužudyta per 70 partizanų, iš jų nemaža vadų.
Taigi GRU leitenanto žudynių planas buvo grandiozinis, ačiū Dievui, kad jis sužlugo. Bet tai nereiškia, kad nieko panašaus rusai nėra darę. Prisiminkim gen. Kubiliūno, kitų lietuvių pagrobimus iš Vokietijos, įsiveržimus į VLIKo būstinę. 1955-1956 metais KGB parengtuose Balandžio planuose žudynės nedeklaruojamos, bet tai vėlgi nereiškia, kad jų visiškai nebuvo. Po Stalino mirties čekistai žudė atsargiau, dažnai tai daryti pavesdami savo satelitams, sakysim, bulgarų saugumiečiams.
Taigi, vykstant tokiems dalykams, R.Ottingas nuo 1954m. kovo 1 dienos atleidžiamas iš antros spec. grupės vado pareigų13, o nuo 1955m. gegužės 15 dienos perduodamas I (žvalgybos) skyriui14.
Galutinai sprendžiant, ar siųsti į Vakarų Vokietiją, R.Ottingą įvairiais būdais tikrina, vėliau jam kuriamos įvairios "legendos", t.y. melaginga jo biografija. Jo charakteristikose nurodomos silpnos vietos: tarp smogikų neturi autoriteto ir yra per plepus15. Bet, matyt, kitos jo savybės užgožė šias, ir jis toliau rengiamas permesti į Vakarų Vokietiją, nors dar 1953m. rugsėjo 19d. savo rašte 2-ai vyriausiai SSRS valdybai marionetinės Lietuvos vidaus reikalų ministras Vildžiūnas abejoja16, ar tikslinga siųsti Kirvį į Vakarų Vokietiją, nes jis gali išduoti dideles MVD darbo paslaptis, pavyzdžiui, jam žinoma apie gyvus paimtus amerkiečių žvalgybininkus, kurie naudojami radijo žaidimuose. (Radijo žaidimai — kai paimtas gyvas priešininko žvalgas verčiamas skaityti pranešimus kaip savo; rusai šiems radijo žaidimams naudojo nemažai iš Vakarų atvykusių žvalgybininkų arba asmenų, atvykusių užmegzti ryšių su partizanais.) Toliau Vildžiūnas rašo, kad, be to, jam, Kirviui, žinoma daug spec. agentų, kurie buvo naudojami nužudant partizanus. Galbūt tokios abejonės ir uždelsė Kirvio virtimą Balandžiu, bet visiškai jo parengimo nesutrukdė.
Kelis kartus keičiama Kirvio legenda, t.y. melaginga biografija. Marionetinės Lietuvos KGB 1 skyrius iš pradžių buvo parengęs versiją, tarsi Kirvis ilgą laiką būtų gyvenęs Rytų Vokietijoje. Maskvos GRU, o ir pačiam Kirviui kėlė nerimą tai, kad pokaryje iš Lietuvos jis buvo išsiuntęs keletą laiškų namiškiams į Saarą, o be to, abejojama, ar jis sugebės įrodyti savo ilgą buvimą Rytų Vokietijoje. PGU 1955 metais rekomendavo Kirvį išsiųsti kartu su vokiečių karo nusikaltėliais17, kurių daugumas tada jau buvo iš sovietinių lagerių paleidžiami. Tačiau su tokia karo nusikaltėlio "autobiografija" pabijojo išvykti pats Kirvis, o ir pabūgo čekistai Lietuvoje, nes ir tokią versiją būtų buvę labai lengva demaskuoti-neatsirastų nė vieno liudytojo, kuris patvirtintų sėdėjęs viename lageryje su Kirviu. Tada buvo sukurta dar viena biografijos versija, kuri tiko ir vėliau Kirviui, jau tapusiam Balandžiu, padėjo nesunkiai apgauti Vakarų Vokietijos saugumo organus ir net įsitaisyti dirbti policijoje. Buvo sugalvota taip: Kirvis po karo lieka Lietuvoje, įsitraukia į partizanų judėjimą, suimamas, teisiamas kaip partizanas lietuvis. Tik po to, kai Adenaueris atvyksta į Maskvą, jis prisipažįsta esąs vokietis ir prašosi paleidžiamas iš lagerio, o po to prašo išvažiuoti į Vakarų Vokietiją. Sukūrus tokią versiją, ieškomas lageris, kuriame nebūtų kalėję vokiečiai belaisviai. Toks randamas Gorkio srityje, ir ten nuvykęs Kirvis pusę mėnesio pagyvena, susipažindamas su lagerio tvarka, kalinių elgesiu, maitinimu, darbu ir t.t. Jam paruošiama 10 psl. brošiūrėlė, pavadinta "Pažyma apie kalinių režimą ir laikymo sąlygas Liet. TSR MVD kalėjime Nr.l ir jų pervežimas kalinių vagone (1947 metai)". Įdomu, kad aprašomi idealūs čekistų elgesio ir kalinio laikymo variantai. Tik vienoje vietoje nurodoma, kad, nors tardomosios kameros skirtos keturiems, neretai jose būna laikomi 5-6 žmonės. Balandis lanko ir Lukiškių kalėjimą, Stolypino vagoną, kuriuo būdavo vežami kaliniai į lagerius, susipažįsta su kita kalinių aplinka.
1955m. vasario mėn. Kirvis sudarinėja savo "kovos draugų" sąrašus18. Pirmame jis išvardija tuos - lygiai 20, kurie ir tada dar buvo SG, ir 16 tų, su kuriais jis yra "dirbęs" anksčiau. Teigia, kad jie visi žinoję, jog jis yra vokietis iš Vokietijos, bet nė vienas nežino jo tikros pavardės.
Antras Balandžio parengimo plano punktas buvo apie ryšius. Štai kas apie tai rašoma19: "Sudarant ir tikslinant visą legendą ir jos detales, kartu su agentu buvo tikrinami agento ryšiai su centru, šiam išvykus į Vokietiją."
Tai darydami, tiek operatyviniai darbuotojai, tiek agentas turėjo galvoje, kad iš pradžių VFR trumpiau ar ilgiau agentą tyrinės ir tikrins kontržvalgyba. Kadangi agentas neturi giminių VDR ir nėra reikalo ten vykti, pagrindinis ryšio būdas šiuo laikotarpiu turi būti susirašinėjimas slaptaraščiu fiktyviais adresais. Numatoma, kad tik kraštutiniu atveju VFR jį aplankys ryšininkas ir prisistatys, pateikęs slaptažodį. Tuo tikslu agentas buvo išmokytas rašyti slaptaraščiu ir jį išaiškinti.
Fiktyvūs adresatai Lietuvoje buvo parinkti du - abu Vilniaus raj., vienas Zveriliškių, kitas Viršuliškių kaimuose, abu KGB agentai.
Kad ryšys nesutriktų, parengiamos kelios ryšio instrukcijos20, kurias išmokęs, Balandis pasirašo. Be susirašinėjimo laiškais ir kraštutiniu atveju be susitikimo su ryšininku, yra numatomas ir ryšys per slaptavietes. Kad jas tinkamai pasirinktų, Balandis Vilniuje yra treniruojamas, nurodomos jo klaidos, parenkant vieną ar kitą vietą. Kaip patogus ir sunkiai pastebimas, nurodomas toks būdas — žalios spalvos plastilinu aplipdytas pranešimas prispaudžiamas prie žalio suoliuko iš apačios, o juodu plastilinu-prilipdomas prie kelmo. Per tokias slaptavietes Balandis turėjo perdavinėti informaciją ir dokumentus, o jam turėjo būti palikti pinigai ir nurodymai.
Trečias Balandžio parengimo punktas vadinosi "Supažindinimas su buržuazinių valstybių policininkų ir kontržvalgybos organų darbo metodais". Balandis buvo mokomas pats rinkti žvalgybos duomenis per žmones, dirbančius rusų žvalgybai svarbiuose objetuose, šiems nežinant, kad jie šį bei tą išduoda (čekistų terminu - "dirbti tamsoje"). Balandžiui buvo nurodoma, kad norint surinkti žvalgybinius duomenis, patogiausia tai daryti pačiam įsikuriant žvalgybai svarbioje įstaigoje ar organizacijoje. Norint įgyti pasitikėjimą, patariama įstoti į bet kokią buržuazinę partiją.
Visą Balandžio apmokymą vainikavo susitikimas su marionetinės Lietuvos KGB pirmininko pavad. plk. Sinycinu, kuris palaimino sėkmingam darbui. Deja, Maskva Vilniaus čekistų darbą įvertino prastai. Ir anksčiau, 1955 metų rudenį, Maskva yra pareiškusi savo nepasitenkinimą per lėtu ir neryžtingu Vilniaus čekistų darbu rengiant Balandį darbui užsienyje21. Kadangi tas dokumentas įdomus, pateiksiu jį ištisai22.
I Vyriausioji Valdyba Valstybės saugumo komiteto prie
1956m. vasario 21d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos
Nr. 1C/12/271 pirmininkui generolui majorui
Maskva drg. K.F.Liaudžiui
Vilnius
Į 55.XII.12 dienos Nr.1-1505
Agentas Balandis š.m. sausio 12d. su grupe amnestuotų vokiečių karo belaisvių buvo išsiųstas į Vokietiją.
Dirbant su Balandžiu Maskvoje, išaiškėjo, kad jis Lietuvos KGB I skyriaus darbuotojų buvo parengtas blogai. Jis yra visiškai neapmokytas, kaip atsikratyti sekimo ir net paprasčiausių būdų, kaip save apsaugoti. Apie slaptą ryšį, apie slaptaviečių parinkimą ir naudojimąsi jomis, apie paprasčiausius konteinerius agentas turi gana menką supratimą, kurį jis įgijo ne rengiamas pirmo skyriaus darbuotojų, bet iš ankstesnio savo darbo, kovodamas su nacionalistinėmis gaujomis.
Pirmas skyrius agento legendą ne iki galo parengė, ir joje yra nemažai vietų, apie kurias užsienyje kalbant, agentas galėtų save pastatyti į keblią padėtį.
Ryšio būdus su Balandžiu pirmas skyrius taip pat parengė prastai. Ypatingai nevykusiai buvo parinkta slaptaraščio priemonių maskuotė - knyga vokiečių kalba, išleista VDR 1955m. Tokią knygą turėti žmogui, grįžtančiam iš pataisos darbų lagerio, yra nenormalu ir gali atkreipti nereikalingą policijos dėmesį. Be to, pervažiuojant demarkacinę liniją, šią knygą paprasčiausiai gali atimti pasieniečiai.
Ekipiruodamas Balandį, pirmas skyrius padarė klaidą, aprengdamas jį visiškai naujais drabužiais. Agento išpuoselėtos rankos taip pat niekaip netiko prie jam parengtos legendos.
Mes turėjome iš pagrindų pakeisti legendą ir ryšio sąlygas su Balandžiu ir iš naujo jį supažindinti su pagrindinėms asmeninio saugumo taisyklėmis, tačiau dėl laiko stokos visų spragų, kurias padarė agentą rengdami Lietuvos KGB prie MT pirmas skyrius, užpildyti negalėjome. Todėl agentui buvo duotos ribotos užduotys įsikurti šalyje, susipažinti su aplinka ir sukurti galimybes žvalgybiniam darbui. Konkrečios užduotys bus duotos, jam prisistačius į VDR.
Kadangi slaptaraščio receptas, pagal kurį pirmas skyrius rengėsi Balandžiui siųsti savo nurodymus, visiškai netiko, mes išmokysime agentą surasti ir skaityti mikrofotogramas.
Išvykdamas iš Maskvos, Balandis staiga pasakė, kad jis jaučiasi įžeistas Lietuvos KGB pirmo skyriaus vadovaujančių darbuotojų, kurie žadėjo jam sovietinę pilietybę ir dargi žadėjo priimti į partiją, bet savo pažadų neįvykdė. Be to, Balandis pareiškė, kad jam, išvykstant iš Vilniaus į Maskvą, buvo pasakyta, jog sovietinę pilietybę įformins opertyvinis darbuotojas Maskvoje, išsiunčiant į užsienį.
Siųsdami sutartą su Balandžiu naują legendą, užduotį ir ryšio sąlygas, prašome atkreipti vadovybės ir atitinkamų pirmo skyriaus darbuotojų dėmesį į jų lengvabūdiškumą Balandį auklėjant ir parengiant.
Priedai: 17 lapų ir 3 vokai
Valstybės saugumo komiteto prie SSRS MT
I Vyriausios Valdybos viršininko pavaduotojas
generolas-leitenantas (parašas)
(A.Sacharnovsi)
Šiuo raštu, atrodo, Maskva nori apsidrausti nesėkmės atveju. Kita vertus, akivaizdus Vilniaus čekistų brokas, kurį galima pateisinti tik jų manymu, kad toks galvažudys, kaip Kirvis, mokės ir apsisaugoti, ir reikiamai dirbti.
Taigi, nors ir su kliuviniais, Kirvis tampa Balandžiu ir 1956m. sausio mėn. išvyksta vykdyti naujos čekistinės užduoties. Tuo tarpu 1958m. rugsėjo 22d. Vilniaus III notarinėje kontoroje buvusios žmonos prašymu pil. Rudolfas Ostinas pripažįstamas nežinia kur esančiu23. Visus dokumentus su taupomąja knygele, kurioje didelė pinigų suma, Balandis paliko čekistams (kaip užstatą?), ir dabar jie yra jo byloje.
Provokacijos prieš V.Sidzikauską. Dviejų galvažudžių keliai
Matyt, patekęs į savo buvusią šeimą, labai iškilmingai sutiktas savo miestelio gyventojų (grįžo iš SSRS vienas iš paskutiniųjų), gerai įsitaisęs, pradėjęs dirbti policininku, R.Ottingas nutarė neberizikuoti. Būdamas smogiku Lietuvoje, jis rašė graudulingus raštus, prašydamas KGB suteikti jam SSRS pilietybę, o vėliau - ir priimti į partiją. Nei viena, nei kita jis negavo. Tiesa, jam buvo išrašytas pasas Rudolfo Ostino, gimusio 1924 metais Klaipėdos raj. Rudaičių kaime, vardu, išduotas Kauno 4 milicijos skyriaus 1930 11 1 dieną24. | partiją priimti jo taip pat nesiryžo - net čekistų akimis žiūrint, Kirvis, matyt, buvo per daug odiozinė asmenybė. Taigi tokio sukirpimo žmogus, suvokiantis, kurioje pusėje yra jėga ir tą jėgą garbinantis, dar kartą, gal jau ketvirtą, persiverčia per galvą - Vokietijoje vėl grįžta prie "savų", prisipažinęs esąs KGB agentu, tampa garbingu biurgeriu. (Pirmą kartą ištikimai kariavęs už fiurerį, po to įstojęs į Lietuvos partizanų gretas, paskui partizanus išdavęs ir tapęs šlykščiausiu čekistų įrankiu - agentu smogiku.) Norėdami jį "pažadinti", o gal ir priversti vykdyti įsipareigojimus, KGB į Vakarų Vokietiją siunčia patyrusį I skyriaus agentą Bagdoną, kuris kelis kartus aplanko R.Ottingą.
Įvykiai klostėsi taip. Kad sovietų agentas, dirbantis policininku Saaro Saaro žemėje, prisipažino vokiečių saugumo tarnyboms esąs KGB agentu, PGG sužinojo 1960 10 1925 (GPG - pervoje glavnoje upravlenije - pirma vyriausioji valdyba - KGB žvalgybos padalinys, turėjęs didelę autonomiją KGB sistemoje; jo filialas Lietuvoje - 1 skyrius, kuriame 1989 metais dirbo apie 40 čekistų ir kuris susidėjo iš keturių poskyrių: du iš jų moksliniam-techniniam šnipinėjimui, kiti du - politiniam šnipinėjimui ir lietuvių emigrantų verbavimui). Kad Balandis nenori dirbti čekistams, šie jautė iš pat pradžių. Vokietijos žvalgybininkams jis, matyt, prisipažino ne iš karto, nes šie, reikia manyti, būtų pasidomėję agentu Bagdonu, kuris Balandį aplankė du kartus ir laimingai grįžo į Lietuvą. Antrą kartą 1959 07 13, atvežęs R.Ottingui padirbtą pasą Kellner pavarde, su kuriuo jis galėtų keliauti į pasimatymus su KGB rezidentais26, Bagdonas primygtinai prašė Balandžio atvykti į Berlyną, tačiau šis neatvyko. 1960 gegužės mėn. į Rytų Vokietiją vykti atsisakė kategoriškai, o 1960 09 28, kai jam buvo pasiųstas prašymas atvykti į Vieną - ir vėl neatvyko, motyvuodamas, kad nėra gavęs atostogų. Tada, 1960 metais, R.Ottingas jau buvo prisistatęs vokiečių žvalgybininkams ir šie, galima spėti, dėl ne itin aukšto Balandžio intelekto nutarė į sudėtingus žaidimus su rusų žvalgyba nesivelti. Tiesiog patarė jam nutraukti ryšius su KGB. Bet ir anksčiau, kaip minėta, R.Ottingas dirbo vangiai ir nenoromis. Per antrą susitikimą su Bagdonu jis pateikia šiokių tokių žinių apie Vokietijos policijos struktūrą, neva sutinka pereiti dirbti pas amerkiečius, kurių karinės bazės buvo greta, bet po to vengia bet kokių susitikimų27. Rusai apie R.Ottingo perbėgimą sužino greitai ir, atvirkščiai negu vokiečių žvalgyba, nutaria jį išnaudoti iki galo. Jie apsimeta, tarsi tiki R.Ottingu ir per jį skleidžia melagingas žinias, kurios, pasiekusios Vakarus, galėjo sukompromituoti ne vieną emigracijos veikėją. Kaip tai buvo daroma, neblogai atskleidžia toliau pateikiamas dokumentas28.
1961 m. gruodžio 25d. Visiškai slaptai
Egz. Nr.2
KGB prie SSRS MT I Vyriausios Valdybos
9 skyriaus viršininkui pulkininkui
drg. G.A..lščenkai
Maskva
į 1961 rugsėjo 5 dienos Nr 1/881
Sutinkamai su Jums žinomo agento Balandžio darbo planu, mes vykdome priemones, kaip sukompromituoti vieną iš JAV reakcinės lietuvių emigracijos lyderių Vaclovą Sidzikauską.
Šiuo tikslu buvo panaudota Sidzikausko 1961 m. rugsėjo kelionė į "Europos pavergtų tautų asamblėjos", kurios pirmininku yra Sidzikauskas, sesiją, ir jo apsilankymas Bonoje.
Norėdami pasiekti savo tikslus, Balandžiui nusiuntėme nurodymą, iš kurio matyti, kad Sidzikauskas yra mūsų agentas, pavedėme, būnant Bonoje, su juo užmegzti ryšį ir perduoti mūsų nurodymą nevykti į Berlyną dėl sudėtingos situacijos.
Balandis patvirtino gavęs šią užduotį, tačiau, kai buvo gauti papildomi duomenys apie tai, kad Sidzikauskas vyksta į Boną per Berlyną, Balandis buvo informuotas, kad jam susitikti su Sidzikausku nereikia.
Iš "Eltos" biuletenių (1961 10 14, Nr.14 ir 1961 10 21, Nr.42), kuri spausdino pranešimus iš "Pavergtų Europos tautų asamblėjos" sesijos, žinoma, kad Sidzikauskas nebuvo išrinktas šios asamblėjos pirmininku.
Toliau su Sidzikausku dirbti reikia, mūsų nuomone, atsižvelgiant į šias aplinkybes. Be jo kompromitavimo, imtasi priemonių jį paveikti per čia esantį brolį.
Pagal turimus duomenis, pastaruoju metu Sidzikauskas, susirašinėdamas su broliu, nerodo ankstesnio antisovietinės veiklos aktyvumo, kai kur svyruoja, įvertindamas sovietinę tikrovę.
Reikia manyti, kad mūsų užduotys Balandžiui dėl Sidzikausko tapo žinomos VFR saugumui, o per juos ir amerikiečiams.
Todėl, norėdami sukurti regimybę, kad mes Balandį pradėjome naudoti siekdami atkurti prarastus ryšius su mūsų agentūra, būtina vykdyti plane numatytą priemonę per Balandį nustatyti ryšį su mus išdavusiu agentu Volfu.
Volfas yra vokietis, nusiųstas į VFR 1955 metais kaip repatrijantas.
Iš agentūrinių šaltinių mums tapo žinoma, kad Volfas iš karto, atvykęs į Vokietiją, nuėjo atgailauti į VFR saugumą ir papasakojo apie ryšius su mumis.
Kadangi kontržvalgyba propagandos tikslams Volfo nenaudojo ir oficialiai apie jo atgailą niekur neskelbta, tai ir Volfas, ir saugumas mano, kad apie jo išdavystę mes nežinome.
Turint galvoje tai, kad išvykęs į Vakarų Vokietiją Volfas su mumis ryšio nepalaikė, reikia nurodyti Balandžiui jį surasti ir mūsų vardu užmegzti ryšį, naudojant mūsų jam duotas ryšio sąlygas.
Kadangi VFR organai žino, kad Volfas mūsų agentas, mūsų pastangos užmegzti ryšį su juo įtikins juos, kad mes per Balandį iš tikro palaikome ryšį su mūsų užsienio agentūra. Tai privers VFR kontržvalgybą norima mums kryptimi žiūrėti ir į mūsų užduotį Balandžiui dėl Sidzikausko.
Visa tai, turint galvoje ir Sidzikausko politinio aktyvumo sumažėjimą, gali sukelti vokiečių ir amerikiečių saugumo organų abejonę jo santykių su jais nuoširdumu ir įtarti turint ryšius su mumis.
Prašom toliau leisti dirbti su Balandžiu nurodyta kryptimi.
Valstybės saugumo komiteto prie Lietuvos TSR
Ministrų Tarybos pirmininkas pulkininkas
(A.Randakevičius)
Tikra: KGB I skyriaus vyr. operatyvininkas
mjr.(parašas neįskaitomas) 61 .XII.25.
R.Ottingo-Kirvio-Balandžio istoriją galima būtų ir baigti. Jeigu jis dar yra gyvas (dabar jam būtų apie 70 metų), nemažai galėtų papasakoti tardytojams apie čekistų veiklą. Nors, tiesą sakant, tokių Kirvių Lietuvoje vaikščioja dar dešimtys.
Taigi su R.Ottingu išsiskiriame, peržvelgę jo šiurpų gyvenimą ir truputėlį kilstelėję KGB veiklos skraistę. Čekistams, išleidusiems Balandį į užsienį, tik iš dalies nepavyko, - agento praradimą jie kompensavo dezinformacijos skleidimu. Bet ne visi šnipai elgėsi taip, kaip R.Ottingas. Rusai turėjo nemažai tokių, kurie dėl įvairių priežasčių dirbo jiems ištikimai visą laiką. Toks buvo jau ne kartą minėtas Bagdonas, kuris, nors ir ne Markulio svarbos provokatorius, šnipas, bet ir ne Kirvis, tebuvęs budelis vykdytojas. Bagdonas "dirbo" agentu verbuotoju, taigi buvo žmogus, turintis įtaigos galią. Bet tegul kalba dokumentas - pažyma29, iš kurios matyti, kad Bagdono veikla verta dėmesio.
Visiškai slaptai
Egz. Nr. 1
Pažyma
apie Valstybės saugumo komiteto prie Lietuvos TSR Ministrų
Tarybos I skyriaus agentą Bagdoną
Zaskevičius Algimantas, Stasio, gimęs
1917m. Selicėje, Ašmenos apskr.,
Baltarusijos TSR, lietuvis, kilęs iš caro,
vėliau Lietuvos kariuomenės kadrinio karininko šeimos,
su aukštuoju išsilavinimu, dirba Vilniaus universitete dėstytoju,
moka lietuvių, lenkų, rusų, vokiečių ir prancūzų kalbas.
Bagdonas nuo 1927 iki 1937 metų mokėsi I Kauno gimnazijoje. 1937m. pradėjo mokytis Kauno universitete slavų kalbų ir literatūros skyriuje. 1938-1939m. mokėsi Kauno karo mokykloje. Išėjo į atsargą, turėdamas jaun. leitenanto laipsnį. 1940 metų vasarą įstojo į Vilniaus universitetą, kurį baigė 1942m. Baigęs universitetą, dirbo Trakų apskr. savivaldybėje vertėju.
1943m. įstojo į LLA (Lietuvos Laisvės Armija) ir buvo Utenos apskr. pogrindžio štabo nariu.
Išlaisvinus Lietuvą iš vokiečių okupantų, nuo 1944m. rugsėjo iki gruodžio mėn. dirbo Vilniaus universitete dėstytoju. 1945 sausio mėn. perėjo į pogrindį, bijodamas arešto už savo veiklą LLA. Tų pat metų balandžio mėn. įstojo į gaują, kurioje buvo iki savo arešto 1947 kovo mėn.
Tardomas Bagdonas iš karto viską prisipažino, ir jo dėka buvo likviduotas Kęstučio apygardos štabas, paimta spaustuvė, kuri spausdino antisovietinius laikraščius, areštuota per 300 ginkluotų nacionalistų ir jų ryšininkų.
1948m. Bagdonas buvo užverbuotas MGB agentu ir panaudotas apdorojant Žemaitijos banditų apygardą. Agento dėka buvo areštuoti 144 žmonės ir likviduota (sušaudyta) per 30 banditų, jų ryšininkų ir šios apygardos rėmėjų.
1948 rugsėjo mėn. Bagdonas buvo įterptas į Didžiosios kovos apygardos gaują, kuri, Bagdono vadovaujamai agentų smogikų grupei padedant, buvo visiškai likviduota.
1948 spalio mėn. Bagdonas vadovauja sunaikinant antrą 9 žmonių gaują-Didžiosios kovos apygardos 6-ąjį batalioną.
1949 vasario mėn. Bagdonas dalyvauja kombinacijoje atskleidžiant ir suimant anglų agentą Bardauską.
1949 gegužės mėnesį Bagdonas su savo spec. grupe gaudė grupę amerikiečių ir švedų agentų, išsikėlusių Baltijos pajūryje. Šioje operacijoje paimti 4 šnipai su desanto vadu Deksniu.
1949 liepos mėn., dalyvaujant Bagdonui, likviduotas Dainavos apyg. Vytauto rinktinės štabas.
1950-1951 m. dalyvavo agentūrinėse kombinacijose paimant ir likviduojant įvairias banditų grupes.
Be to, 1950m. Bagdonas dalyvavo verbuojant vieną iš Anglijos žvalgybos Maskvoje oficialių bendradarbių, čia agentas buvo verbuotoju. Darbą įvykdė sėkmingai.
1956m. kovo mėn. Bagdonas išvyko į Berlyną, turėdamas KGB PGU prie SSRS MT užduotį, ir dalyvavo verbuojant amerikiečių žvalgą Kupstą, kuris agento sumanių ir ryžtingų veiksmų dėka buvo nuvežtas į KGB prie SSRS MT Vyriausio Patarėjo būstinę VDR.
Pastaruoju metu Bagdonas buvo aktyviai naudojamas operatyviniams darbams tikrinant agentūrą, padėjo išardyti lietuviškų nacionalistų antisovietines organizacijas užsienyje.
Bendradarbiaudamas su mūsų organais, Bagdonas užsirekomendavo kaip drąsus, ryžtingas ir ištikimas agentas. Vykdydamas užduotis, yra išradingas, ištvermingas, šaltakraujis, gali savarankiškai spręsti sudėtingus agentūrinio darbo klausimus, visapusiškai išsilavinęs, politiškai raštingas. 1951 m. baigė marksizmo-leninizmo universitetą.
Už aktyvų dalyvavimą kovoje su banditizmu Bagdonas ne vieną kartą buvo premijuotas vertingomis dovanomis ir pinigais. 1950m. Liet. TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo apdovanotas Garbės raštu.
Likviduojant ginkluotą nacionalistinį pogrindį 1944-1949m., Bagdonas gerai pažino agentus smogikus, tarp jų ir grupės vadą Balandį, kuris tuo metu turėjo Kirvio slapyvardį.
Savo ruožtu Balandis buvo pažįstamas su Bagdonu, kurio nurodymu agentas užmegzdavo ryšį su pogrindžiu, o vėliau kartu likviduodavo banditus.
Reikia pažymėti, kad amerikiečių žvalgyba žino Bagdoną kaip sovietinį žvalgą. Bagdonas pagal mūsų užduotį 1954m. Berlyne apdorojo Kupstą, kuris po šio darbo papasakojo apie tai amerikiečiams.
Turint tai galvoje, Bagdoną galima panaudoti su kitais dokumentais vykdant
kai kurias užduotis užsienyje.
Bagdonas sutiko vykdyti užduotį Vakarų Vokietijoje.
(Toliau giminių aprašymai. Minimas ir Bagdono tėvas Stasys Zaskevičius, Lietuvos kariuomenės generolas, atbuvęs 9-erių metų katorgą Sibire, garbingai gyvenęs, miręs Kaune).
Valstybės saugumo komiteto prie Liet. TSR
Ministrų Tarybos I skyriaus viršininkas pulkininkas
(A.Zeniakin parašas)
Šaltiniai
1. Buv. LTSR VSK archyvas. I-o sk. arch. B.280. T.l. L.89-91, 99-101, 111-114 ir kt (toliau VSKA).
2. Ten pat L54.
3. Ten pat. LI 06.
4. Ten pat. L141.
5. Ten pat. L.116.
6. Ten pat. L58.
7. Ten pat. L.231, 363.
8. Ten pat L.231-234.
9. Ten pat. L.60.
10. Ten pat. L56.
11. Ten pat. L.176.
12. Ten pat L.147-155.
13. Ten pat. L.115.
14. Ten pat. L.177.
15. Ten pat. L.116.
16. Ten pat. L.157.
17. Ten pat. L.279.
18. Ten pat L.205-207.
19. Ten pat. L.369.
20. Ten pat. L.223, 350.
21. Ten pat L.279.
22. Ten pat. L.360.
23. Ten pat. T.2. L.173.
24. Ten pat. T.l. L.231.
25. Ten pat. T.3. L59.
26. Ten pat. L58.
27. Ten pat. L.160-162
28. Ten pat. L47.
29. Ten pat. T.4. L.30-34.
