KĘSTUČIO APYGARDOS BUTAGEIDŽIO RINKTINĖS ŠALNOS TĖVŪNIJOS JŪROS (ŽALGIRIO) BŪRIO PARTIZANŲ LIKIMAI
STRAIPSNIAI
Irena Montvydaitė-Giedraitienė
TRYS PAMINKLINIAI KRYŽIAI
Tauragės rajone, Žygaičių seniūnijos apylinkėje, 7-8 km spinduliu išsidėstę maždaug 8 metrų aukščio trys paminkliniai kryžiai. Lyg iš padebesių Nukryžiuotojo atvaizdas žvelgia į šias apylinkes ir kiekvie nam iš mūsų primena tuos laikus, kada raudonieji okupantai trypė mūsų kraštą, o jaunieji sūnūs ir dukros stojo į nelygią kovą. Kulkos varpė jų kūnus, krauju mirko žemė...
Atkūrus Nepriklausomybę, pradėta įamžinti tas vietoves, kuriose vyko laisvės kovos. Lietuva - krikščionių kraštas, tad ir žūties bei kančios vietos dažniausiai pažymimos kryžiais.
Jonas Ozgirdas - Tauragės gyventojas, Laisvės kovų dalyvis, savanoriškosios KASP narys, gimtosiose Žygaičių seniūnijos apylinkėse savo lėšomis ir rankomis pastatė 3 metalinius kryžius. Prie kiekvieno kryžiaus pritvirtino lenteles su kovotojų pavardėmis, gimimo bei žūties datomis. Žuvusieji - tai buvę J.Ozgirdo bendraamžiai, draugai, šio krašto jaunuoliai. Jie tikėjo, kad kova verta aukos, ir už idealus aukojo jaunystę.
Jonas Ozgirdas augo gausioje šeimoje ir nuo mažens mėgo metalo darbus. Žvelgdamas į pusšimčio metų senumo nuotraukas, prisimena ne tik savo apylinkių jaunuolius, bet ir jų kepurėse įsegtus savo pagamintus Vyties ženklus. Turėjo fotoaparatą ir nuotraukų negatyvus išlaikė iki šių dienų. Jo tėviškė prigludusi prie miško, todėl buvo patogu bendrauti su partizanais. Kieme esančioje kalvėje buvo daromi Vyčio kryžiaus ženklai, o gyvenamojo namo palėpėje - nuotraukos.
Kai J.Ozgirdas buvo areštuotas ir pateko į Klaipėdos saugumo rankas, pamena, kaip tardytojų kabinetuose ant spintų buvo sudė-
□ Jonas Ozgirdas prie savo gimtųjų namų 1951 m. Mažajame pastate-kalvėje buvo liejami Vyčio ženklai, o gyvenamojo namo pastogėje daromos nuotraukos, kurios išliko iki šių dienų
□ Paminklinis kryžius žuvusiems partizanams Būdviečių k., Žygaičių šen., Tauragės r., prie plento Tauragė-Žygaičiai. Autorius ir statytojas Jonas Ozgirdas. 1994 m.
tos Lietuvos kariuomenės uniforminės kepurės su blizgančiais Vyčio kryžiaus ženklais. Laukė papildomų tardytojų smūgių. Laimei, nebuvo įskųstas, o enkavedistai neįtarė, kad paprastas kaimo bernelis gali taip profesionaliai pagaminti.
KRYŽIUS ŽUVUSIEMS PARTIZANAMS BŪDVIEČIŲ KAIME Žygaičių šen., Tauragės r., prie kelio Tauragė-Žygaičiai, 12 km nuo Tauragės
Kryžius pastatytas Alfonso Sačausko-Sakalo, g.1925 m. Palolyčio k., Žygaičių vls., ūkininko šeimoje, žuvimo vietoje. 1950 m. įstojo į Jūros būrio partizanų gretas. Neišbuvęs nė metų partizanuose, žuvo 1951 02 18. Balsavimo metu buvo sustiprinta apsauga, siautė kareivių pulkai. Du partizanai važiavo į roges kinkytu arkliu. Buvo daug sniego, šviesi mėnesiena. Kareivių mašina, pastebėjusi važnyčiotojus, pradėjo vytis. Gindamiesi abu partizanai žuvo.
19510218 kartu su Alfonsu Sačausku-Sakalu žuvo Antanas Bartušis-Vytenis, g.1930 m. Dirvėnų k., Žygaičių vls., ūkininkų šeimoje. Į Jūros būrio partizanų gretas dvidešimtmetis jaunuolis įstojo 1950 m.
Be šių partizanų, kryžiuje įrašyta dar 20 pavardžių.
Vincas Eičas-Laimutis, g.1920 m. Būdviečių k. Į partizanus įstojo 1948 m. Buvo skyriaus vadas. Žuvo išduotas 195011 28 Ceikiškėje, Tauragės r. Nuėjo pas batsiuvį atsiimti sutaisytų batų. Pasaloje prie sodybos nukautas. Beveik parą buvo saugomas kareivių su šunimis. Kai atsiuntė mašiną išvežti palaikams, buvo neįmanoma atpažinti: šunys nugriaužė veido odą, pirštus. Mat enkavedistų šunys buvo pripratinti prie žmogienos. Daugelis prisimena, kaip Tauragės Šubertinėje šunys buvo šeriami sukapotais kovotojų kūnais.
Izidorius Šlimas-Kęstutis, g.1927 m. Būdviečių k., ūkininkų šeimoje. Partizanauti pradėjęs 1947 m. Žuvo 1949 m. apsupties metu Vainuto apylinkėse Tauragės vis.
Juozas Savickas-Jurginas, g.1925 m. Pabudviečių k., Žygaičių vls. Partizanauti pradėjęs 1947 m. Žuvo 1949 m. Žemaičių Naumiesčio apylinkėse.
Penki Jūros būrio partizanai, žuvo buvusio vado, bendražygio Fridriko Gaubsčio-Vytauto, tapusio agentu-smogiku, surengtoje pasaloje Vaitkiškės kaime.
Zenonas Noreika, dirbęs Tauragės mėsos kombinato realizacijos skyriaus viršininku, patekęs į saugumo rankas, tapo MGB agentu Šimkumi, Granitu. Ir toliau dirbdamas tose pareigose, palaikydamas ryšius su Kęstučio apygardos kovotojais, išdavė daug vadų, partizanų, ryšininkų. Po kai kurių vadų žūties Z.Noreika būdavo įtariamas, tačiau tik dabar jo išdavystes paliudija NKVD archyvinės pažymos.
1950 m. balandžio 9 d. agento Šimkaus pastangomis F.Gaubstys-Vytautas, P.Trijonis-Jaunutis ir Z.Paulikas, apnuodijami ir užmigdomi pas Tauragės gyventoją L.Jokubauskaitę. Atsibudo Pagėgių čekistų rankose. Prasidėjus tardymams, F.Gaubstys iš karto palūžo. Pats buvęs partizaninio Karo lauko teismo pirmininkas, dalyvavęs vykdant teismo mirties nuosprendžius, norėdamas likti gyvas, sutiko “išpirkti” savo “kaltę” bendražygių krauju.
Apie Šalnos tėvūnijos vadų suėmimą nebuvo žinoma nei partizanams, nei ryšininkams. Tad F.Gaubstys pradėjo darbuotis iš peties. Praėjus keletui dienų po suėmimo, jau balandžio 13 dieną, F.Gaubstys į susitikimą Obelyno miške pakviečia tris Aušrelės būrio partizanus: P.Pipirą-Dumčių, Matutį-Lakūną ir Z.Čepą-Klevą. Pasalos metu P.Pipiras-Dumčius žuvo, o kiti du partizanai suimti gyvi. Po dviejų dienų, t.y. balandžio 15 d., Gaubstys jau su smogikais suorganizuoja susitikimą su Kęstučio apygardos štabo viršininku Pranu Briedžiu-Jūra. Briedis atvyko su partizanais Vladu Mišeikiu-Tarzanu ir S.Žickumi-Vasariu. Iš F.Gaubsčio suruoštos išdavystės pasiseka išsigelbėti tik V.Mišeikiui-Tarzanui.
Nors F.Gaubsčio išdavystės išaiškėjo ir jam partizanai paskelbė mirties nuosprendį, tačiau ir toliau jam sekėsi tęsti išdavikiškus darbus. Balandžio 25 d. išduoda Aušrelės būrio skyriaus vadą V.Vitkų-Žvirblį. Gegužės pradžioje F.Gaubstys atėjo pas ryšininką Kazimierą Gužauską-Slapuką, gyvenusį Vaitkiškės k., Žygaičių vls., ir pasakė, kad nori susitikti su Jūros būrio partizanais.
Vykdydamas vado nurodymus, ryšininkas suorganizavo susitikimą gegužės 7 d. Vaitkiškės k., prie senųjų Stirbaičių kapinaičių. Nieko neįtardami partizanai susiruošė į susitikimą. Tik jauniausias Jūros būrio partizanas Danielius Lukočius suabejojo, ar nepavojinga visam
□ Pusbroliai Danielius ir Vladas Lukočiai
□ Jonas Ozgirdas.1950 m.
□ Danielius Lukočius-Maironis ir Antanas Sudeikis-Darius
□ Vladas Lukočius-Mėnulis, Zigmas Šatkus-Šaltis, Šiaurys
□ Danielius Lukočius-Maironis, Vladas Lukočius-Putinas, Alfonsas Šatkus-Dobilas,Vincas Eičas-Laimutis
□ Sėdi: Alfonsas Šatkus-Dobilas, Jonas Altaravičius-Nykštukas, Juozas Bučinskas-Jurginas, stovi: Vladas Lukočius-Putinas, Mėnulis, Zigmas Šatkus-Šaltis, Šiaurys
□ 1 eilėje: Danielius Lukočius-Maironis, Vincas Eičas-Laimutis, II eilėje: Alfonsas Šatkus-Dobilas ir Vladas Lukočius-Putinas, Mėnulis
□ Zigmas Šatkus-Šiaurys (skyrininkas), Alfonsas Šatkus-Dobilas, Juozas Bučinskas-Jurginas, Vladas Lukočius-Putinas, Jonas Altaravičius-Nykštukas
būriui eiti kartu. Tačiau vyresnieji partizanai Danielių, neturintį nei septyniolikos metų, pavadino nieko neišmanančiu piemeniu. Apie 24 val. įvyko susišaudymas. Iš pasalos gyviems pasisekė pasitraukti: Danieliui Lukočiui, Vincui Eičiui-Laimučiui ir Onai Lešinskaitei-Akacijai. Žuvo:
ryšininkas Gužauskas-Slapukas, g.1929 m. Vaitkiškės k., Žygaičių vls. gyventojas;
Zigmas Šatkus-Šiaurys, Šaltis, g.1926 m.,partizanauti pradėjo 1947 m.;
Alfonsas Šatkus-Dobilas, g.1929 m., partizanauti pradėjo kartu su, trejais metais vyresniu broliu Zigmu;
Vladas Lukočius-Mėnulis, Putinas, g.1923 m. Pryšmantų k., Žygaičių vls., į partizanų būrį įstojęs 1948 m. pavasarį;
Juozas Bučinskas-Jurginas, g.1929 m. Kęsčių k., Tauragės vls.
Išdavikas F.Gaubstys išliko gyvas. Pasikeitęs pavardę gyveno Jonavoje, vėliau - Kaliningrado srityje.
Tarp žuvusių Jūros būrio partizanų jrašyta ir Alekso Miliulio-Algimanto, Neptūno pavardė. Tai buvęs Žygaičių vls., Būdviečių mokyklos mokytojas. Vienas pirmųjų partizaninių organizacijų steigėjas Žygaičių vls. Partizanų vadovybės štabo narys - būrio, kuopos vadas. Leido pogrindinį laikraštį “Laisvės varpas”.
1945 m. Aukštupių k., Žygaičių vls., ūkininko Silvestro Bučinsko sodyboje, tvarte po avių gardais buvo įrengtas bunkeris. Įėjimas išmalkinės pusės, pamato apačioje.
Įėjimo anga slepiama užkraunant malkas. Nors slėptuvėje gyvenimo sąlygos nepavydėtinos, tačiau spaustuvė slėptuvėje veikė iki 1947 m. rudens. Spausdinamo laikraštėlio “Laisvės varpas” apipavidalinimas - paveikslai ir pavadinimas - taškučiais. “Spauda, kurią skaitydavome beveik kiekvienas, buvo platinama ir tarp vietinių gyventojų”, - prisimena Jonas Ozgirdas.
1947 m. rudenį partizanai buvo išduoti, tačiau spėjo pasitraukti
← Kęstučio apygardos Butageidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos (buv. 2-os kuopos) Jūros (Žalgirio) būrio partizanai. Į visus automatus J.Ozgirdo įdėtos buožės, kepurėse jo nulieti Vyčio kryžiaus ženklai. Nuotraukas darė J.Ozgirdas 1949 m. rudenį Tyrelių miške. Atspausta iš išsaugotų negatyvų
□ Kęstučio apygardos štabas su 3-os kuopos partizanais. III eilėje, 3-as iš kairės apygardos vadas Aleksas Miliulis-Neptūnas. II eilėje, 1 -as iš kairės Robertas Gedvilas-Remigijus
ir išsinešti spausdinimo įrangą. Tuo metu tose apylinkėse suėmė daug gyventojų. Iš Bučinskų šeimos suėmė penkis: tėvą, tris sūnus ir dukrą. Svarbiausia tai, kad Bučinskų sūnūs Alfonsas ir Bronius buvo istribiteliai. Didžiausias smūgis atiteko jiems, kai enkavedistai sužinojo, jog tarp jų yra “banditų”. Net ir vėliau sovietai neleido Broniui grįžti į Lietuvą. Mirė Komijos respublikoje.
Julija Bučinskaitė, gyvenanti Tauragėje, dar ir dabar atsimena vardus ir slapyvardžius partizanų, kurie gyveno jų bunkeryje. Daugelis jų ateidavo trumpam, pabūdavo ir vėl išeidavo. Daugiausia lankydavosi Simas Gavienia-Drąsutis, būrio vadas, kilęs iš Šakalinės k., Tauragės vls., Aleksas Miliulis-Neptūnas, kilęs iš Batakių k., Tauragės vls., Ona Miliulienė, Simas Masaitis-Sakalas ir Timinskas-Balandis, kuris vėliau išvažiavo gydytis, legalizavosi ir tapo išdaviku.
1948 m. liepos mėn. A.Miliulis jau vadovavo Aukuro rinktinei. Būdamas rinktinės vadu, jis įsteigė Tauragėje pogrindžio organizaciją “Raketa”, į kurios sudėtį įėjo keli rusai bei dirbantieji represinėse struktūrose. Šiai pogrindžio organizacijai priklausė virš 23 narių. Iš jų partizanai gaudavo žinias apie sovietų saugumo planuojamus veiksmus.
Tauragės mėsos kombinato realizacijos skyriaus viršininkas Zenonas Noreika - MGB agentas Šimkus - turėjo ryšius su Kęstučio apygardos Aukuro-Butageidžio rinktinės štabais. Šimkui pasisekė į Kęstučio apygardos štabą įterpti MGB agentą Plutoną, atsiųstą iš Vilniaus. Abu agentai apytikriai sužinojo Kęstučio apygardos vadavietę, esančią Tauragės r., Kaziškės kaimo miške. 1949 m. birželio 7 d. pavakarėje vadavietė buvo apsupta tankiausia grandine. Per "šukavimą" į apsupimą pakliuvo A.Miliulis, R.Gedvilas, S.Venskaitis ir A.Norkus. Kelis kartus bandė prasiveržti pro apsuptį, tačiau vis nepavykdavo. Kitos dienos vakarą žuvo A.Miliulis, S.Venskaitis, o gegužės 9-osios rytą ir partizanas A.Norkus. Robertas Gedvilas-Remigijus sužeistas pateko į nelaisvę. Iš pradžių laikėsi, paskui palūžo. Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį tapo agentu Aleksandru, o jau gruodžio mėnesį išdavė A.Miliulio iniciatyva įkurtą Tauragės pogrindžio organizaciją “Raketa”.
Kęstučio apygardos vado A.Miliulio palaikai gulėjo išniekinti Tauragės Šubertinės kieme. Manoma, kad ten jie ir buvo užkasti.
1948 m. birželio 14 d. į Lauksargiuose buvusią MGB kariuomenės kuopą (Tauragės) atvyko kolūkio pirmininkas Jonas Naujokas ir pranešė, kad Kęsčių k. yra apie dešimt partizanų. Jie ūkininko Emilio Kviauko sodyboje buvo pasilikę dienoti. Net neįtarė, kad okupantų tarnas trokšta jų kraujo. Į nurodytą kaimą buvo išsiųsta 40-50 smogikų. Įvyko kautynės, kuriose žuvo 9 partizanai. Trims iš jų, tarp jų ir Jūros būrio vadui Stasiui Sadauskui-Bijūnui, pavyko pasitraukti.
Netrukus kolūkio pirmininkas J.Naujokas už išdavystę buvo nuteistas mirties nuosprendžiu.
Kęsčių kaime žuvo partizanai:
1. Fabijonas Abromas-Pušelė, g.1920 m. Pryšmantų k., Žygaičių vls. Į partizanų sąjūdį įstojęs 1948 metais.
2. Jonas Jančas-Lakūnas, g.1923 m. Aukštupių k., Žygaičių vls. Veržėsi iš apsupties, buvo sužeistas į galvą. Padedant draugams, nubėgo į Būdviečių mokyklos rūsį. Prisiartinus kareiviams nusišovė, kad nepatektų priešui į rankas.
3. Pranas Kakta-Šturmas, Šarūnas, g.1925 m. Ringinių k.,Žygaičių vls. Pradėjęs partizanauti 1947 m., buvo būrio štabe. 1950 m. lapkričio 3 d. prie jo sodybos išmestas Juozo Lukšos-Skirmanto desantas. 1949 m. pavasarį Kaktų šeima buvo ištremta į Sibirą. Sodyboje gyveno kiti gyventojai.
4. Antanas Toleikis-Uranas, g.1925 m. Visbutuose, Tauragės vls., ūkininko šeimoje. Partizanauti pradėjęs 1947 metais.
5. Pranas Ozbergis-Drugelis, g.1924 m. Ringinių k., Žygaičių vls., ūkininko šeimoje. Partizanauti pradėjęs 1948 metais.
6. Augustinas Galinaitis-Nevėžis, g.1924 m. Suvalkijos ūkininko šeimoje. Į partizanų gretas įstojęs 1947 metais.
Jurgis Ėrkis (buvo vadinamas Jurgaičiu) - vokiečių tautybės Klaipėdos krašto gyventojas. Nepanorėjęs palikti savo gimtojo krašto ir evakuotis, įstojo į Lietuvos partizanų gretas, kad bendromis jėgomis galėtų kovoti su raudonuoju okupantu. Žuvo 1948 m. vasarą nuo Žygaičių stribo Juozo Jako kulkos. Palaikai užkasti Žygaičių žvyrduobėje. Statant namus, žvyrduobė užpilta žemėmis. Jis liko amžiams giliai gulėti po žeme.
Leonas Pocius-Šilas, kilęs iš Raseinių. Atrodo, buvo milicininku Lauksargiuose, Tauragės r. Perėjo į Jūros būrį partizanauti. Žuvo Kasbarynų miške, Skaudvilės vis.
Aleksas Vaičiulis-Kęstutis, g.1928 m. Žvingių k., Šilalės vls. Siuvėjas. Vengdamas tarnauti sovietų armijoje, 1950 m. įstojo į Vaičiuliu sukurtą partizanų skyrių. Vėliau kovojo Jūros būryje. 1953 m. rugpjūčio 29 d. žuvo išduotas Petro Lukočiaus sodyboje Rūkų k., Pagėgių r.
Petras Rokaitis-Mindaugas, g.1925 m. Reksčių k.,Tauragės vls. Žuvo 1953 m. kovo 28 d. Gaudaičių k., Žygaičių vls., J.Jonelienės sodyboje. Buvo sužeistas, sudaužė automatą ir nusišovė, kad nepatektų gyvas priešui į rankas.
Antanas Petrikas-Ryklys, g.1925 m.Trakimiškės k., Tauragės vls. Jūros būrio štabo narys. 1949 m. liepos 7 d. Reksčių k. apsupties metu, kad nepatektų gyvas priešui, bandė nusišauti. Šovėsi į smilkinį ir pataikė į abi akis. Be sąmonės pateko į nelaisvę. Kalėjo Sibiro lageriuose. Grįžusiam Lietuvoje neleido gyventi. Apsigyveno Tilžėje (Sovietske). Tik po Nepriklausomybės atkūrimo persikėlė į Panevėžį pas seserį. Mirė 1990 metais. Apdovanotas Vyčio kryžiumi.
Tų pačių kautynių metu žuvo būrio vadas Stasys Sadauskas-Bijūnas, Svajūnas, g.1919 m. Rekstukų k., Tauragės vls.
KRYŽIUS ŽUVUSIEMS LIETUVOS PARTIZANAMS TYRELIŲ MIŠKE (PRIE DAUBRUPINIŲ KELIO)
Šis kryžius pastatytas Danieliaus Lukočiaus žuvimo vietoje. Nors amžiumi buvo jauniausias Žygaičių seniūnijos partizanas, tačiau stambiausias ir aukščiausias. Kautynėse pasižymėjo nepaprasta drąsa. Būrio vado Vinco Stonio-Žalgirio asmeninis sargybinis. Tą lemtingą 1950 m. rugpjūčio 8 d. apie 5 val. ryto, eidami vingiuojančiu keliuku per Tyrelių mišką, keturi partizanai pateko į pasalą. Danielius atidengė ugnį į priešus ir sudarė galimybes pasitraukti bendražygiams. Pasibaigus drąsiojo kovotojo šoviniams, priartėjus NKVD kariaunai, paskutinį šūvį paleido tiesiai sau į širdį. Šiam jaunuoliui prieš mėnesį buvo suėję vos septyniolika metų. Palaikai per dieną pragulėjo žuvimo vietoje, saugomi 4 sargybinių. Sutemus nuvežti į Tauragės Šubertinės kiemą ir numesti, šalia padėti du kulkosvaidžiai, kepurė, pilna tuščių šovinių tūtelių, o ant jos padėtas “Parabelum” šautuvas. Kur palaikai užkasti, iki šiol nežinoma.
Česlovas Dikavičius, g.1926 m. - Žygaičių seniūnijos Būdviečių mokyklos mokytojas. Kartu vienoje mokykloje dirbo su busimuoju Kęstučio apygardos vadu Aleksu Miliuliu-Neptūnu. Vieną 1948 m. liepos mėn. rytą Tyrelių miško pakraštyje įvyko mūšis su okupantais. Č.Dikavičiui buvo pašautos kojos. Kurį laiką kovos draugai nešė, tačiau priartėjus prie kanalo, paprašė, kad paliktų. Liko ištikimas Lietuvos partizanų priesaikai - kad nepatektų gyvas priešams - nusišovė.
Tą ankstyvą rytą Jono Ozgirdo tėvai ruošėsi į turgų vežti parduoti braškes. Enkavedistai, pamatę pakinkytą arklį, įsakė Jono tėvui važiuoti. Nesulaukęs grįžtančio tėvo, Jonas dviračiu važiavo pažiūrėti ir papuolė į kareivių apsuptį. Buvo tardomas, mušamas, kodėl taip anksti važiavo. Kaimo jaunuolis, nesuprasdamas okupantų kalbos, negalėjo pasiaiškinti. Tik surastas tėvas, šiek tiek mokėjęs rusų kalbą, paaiškino ir Joną paleido. Į tėvo vežimą įmestus Česlovo Dikavičiaus palaikus nuvežė į Tauragės Šubertinės kiemą. Tikriausiai ten ir užkasė.
Antanas Lukočius-Rūtelė, g.1890 m. Batakių k., Tauragės vls. Lietuvos nepriklausomybės metais buvęs Tauragės miesto policininkas. Tai vyriausias Jūros būrio partizanas. Nuo jaunystės dienų buvęs artimas Jono Ozgirdo tėvo pažįstamas. Mėgdavo juokingus anekdotus, visada linksmas. Nešiodavosi trumpą vokišką “Parabelum”. Gal dėl solidaus amžiaus, kad būtų lengviau?.. Kai buvo išduoti, partizanų stovykla buvo vakariniame Tyrelių miško pakraš-tyje^Visbarų kaimo pusėje. Kautynės tęsėsi nuo ryto iki vėlaus vakaro. Šūvių garsai girdėjosi ir Ozgirdų sodyboje. Kitos dienos rytą Jonas su broliu, eidami į Žygaičių bažnyčią, matė valsčiaus kieme numestus A.Lukočiaus palaikus. Batai numauti, rūbai išdraskyti, peršautos kojos. Manoma, kad pats persišovė galvą, nenorėdamas gyvas patekti į budelių rankas. Palaikai užkasti Žygaičių žvyrduobėje. Partizanai slapta iškasė ir palaidojo kapinėse. Atgavus Nepriklausomybę, pastatytas paminklas.
Jonas Marozas, g.1925 m. Ringių k., daugiavaikėje eigulio šeimoje. Žuvo 1949 m. išduotas Vaidelių k., Makarų sodyboje.
Alfonsas Kučinskas-Briedis, g.1923 m. Pabudviečių k. Vokiečių okupacijos metais mokėsi Vilniaus amatų mokykloje. Po karo pašauktas į sovietų armiją. Atsisakęs tarnauti okupantams, pasirinko partizano kelią. Organizavo į partizanus Žygaičių valsčiaus jaunuolius. 1948 m. žuvo nelaimingo atsitikimo metu: krisdamas iššovė automatas ir pataikė tiesiai į širdį. Palaidotas netoli ūkininko sodybos. Prasidėjus atgimimui perlaidotas Žygaičių kapinėse į šeimos kapą.
Partizanavo ir jo sesuo Elena Kučinskaitė-Voveraitė, kurią suėmė 1946 m. Grįžusi iš lagerių apsigyveno Pryšmantų k., Žygaičių vls. Mirė 1997 m.
Jonas Altaravičius-Nykštukas, g.1909 m. Alijošiškėse, Šilalės vls. Ūkininkas. Turėjo 40 ha žemės. Nuo 1946 m. Jūros būrio partizanas. Visada vaikščiodavo civiliai apsirengęs. Partizanų žvalgas. Nors amžium vyresnis už bendražygius, tačiau vikrus ir greitas. 1951 m. vasario 18 d. Kaupiu k., Tauragės vls. ūkininko sodyboje apsuptas kareivių Altaravičius pasislėpė bulvių rūsyje. Atradę pradėjo šaukti: “Bandit, zdavaisia!” (Bandite, pasiduok!). Partizanas atsakė automato šūviais. Kareiviai į rūsį įmetė granatą. Partizanas žuvo...
□ Žygaičių seniūnija. Kryžius Tyrelių miške žuvusiems partizanams atminti. Kryžiaus autorius Jonas Ozgirdas
□ Antanas Sudeikis-Girėnas, Alfonsas Puidokas-Dobilas, Stasys Sakalauskas-Labutis (tapo agentu-smogiku), Zigmas Sudeikis-Darius.
ATMINIMO KRYŽIUS PUTOKŠLIŲ K. (PRIE KELIO Į DEGUČIUS)
Šis kryžius pastatytas būrio vado Vinco Stonio-Žalgirio ir jo žmonos Onos Jogminaitės-Stonienės žuvimo vietoje. Čia jie žengė paskutiniuosius savo gyvenimo žingsnius. Ankstesnėse kautynėse Vincas Stonys buvo sužeistas, slapčia gydėsi ūkininko Genio sodyboje. Tauragės MGB per agentus sužinojo partizanų slapstymosi vietą. Buvo surinktas būrys smogikų, vedliu paimtas gerai žinantis Putokšlių kaimo apylinkes Pagėgių milicininkas Chormauskas. Pastebėjo einančius partizanus. Kautynių metu V.Stoniui užsikirto ginklas. Tuo pasinaudojęs Chormauskas automato serija nukovė būrio vadą. Atsišaudant Stonienė buvo sužeista. Kad nepaimtų gyvos, šoviniams pasibaigus ir priartėjus enkavedistams susisprogdino granata. Palaikai pradžioje buvo niekinami Pagėgių saugumo kieme, paskui atvežti į Tauragės Šubertinės kiemą ir užkasti nežinia kur.
Vincui Stoniui-Žalgiriui žuvus, jo slapyvardžiu buvo pavadintas būrys, o vadu paskirtas Antanas Sudeikis-Girėnas, 1948 m. įstojęs į partizanų gretas. Žuvo 1952 m. gegužės 21 d. Tyrelių miške Žygaičių seniūnijoje, eidamas būrio vado pareigas. Kartu žuvo ir metais jaunesnis jo brolis Zigmas Sudeikis-Darius. Išdavystė buvo dviguba. Agentui Tyreliui pasisekė įkalbinti ryšininką, kuris padėjo susitikti su partizanais. Pabendravęs juos palydėjo iki Tyrelių miško 96 kvartalo ir... nuskubėjo į Tauragės MGB. Apytikrę Jūros būrio partizanų buvimo vietą pranešė ir kitas agentas, slapyvardžiu Jūra. (Jono Ozgirdo prisiminimai papildomai pagal “Šilalės kraštas-3” surinktą archyvinę medžiagą, psl.352.)
1952 m. gegužės 21 d. apsupama Tyrelių miško vakarinė dalis, Visbarų kaimo pusėje. Iš visos Žemaitijos buvo sutraukta apie tūkstantis smogikų. Miško dalis apsupta keliais žiedais kas du metrai: stribai, milicininkai, kareiviai. Partizanai, mėgindami ištrūkti iš apsupties, susišaudydavo su užkarda, tačiau vėl tekdavo pasitraukti į apsuptą teritoriją. Atrodė, kad per tokią apsuptį nei pele pasivertęs nepralįstum. Tačiau kai kurie partizanai perėjo keliais, alkūnėmis šliuoždami į Aukštupių kaimo pagirį. Apie 19 val. persekiotojai užklupo ties paskutine apsupties grandine. Įvyko susišaudymas. Nelygioje kovoje ties Ambrazaitienės sodyba žuvo broliai Antanas ir Zigmas Sudeikiai. Į nelaisvę pateko Julija Stirbienė, išbuvusi būryje vos du mėnesius (jos vyras jau kalėjo lageriuose). Sulaukus nak-
□ Kryžius partizanų būrio vado Vinco Stonio-Žalgirio ir jo žmonos žuvimo vietoje. Paminklo pašventinimo iškilmės 1996 11 03
□ Irtmonas-Žiogas (buvo du broliai), neatpažintas, Aleksas Vaičiuiis-Kęstutis, Antanas Šimašius-Radvilas, 5-6-as neatpažinti, Antanas Armonas-Tigras, 8-as neatpažintas. J.Ozgirdo nuotrauka 1950 m.
ties, šešiems partizanams pavyko prasiveržti iš apsupties. Padrikai šaudydami baudėjai patys nušovė Pagėgių MGB jaunesnįjį leitenantą Medelį.
1950 m. sausio 12 d. buvo žuvęs ir vyriausias Antano ir Zigmo brolis Albinas Sudeikis-Algirdas, g.1923 m. Jų tėvai - pasiturintys ūkininkai, turėjo 40 ha žemės. Tėvai ir trys seserys buvo ištremti į Sibirą. Trys sūnūs pasirinko partizanų kelią. Sudeikių šeima artimai bendravo su Ozgirdų šeima. Įamžindamas kovotojų atminimą, šalia kitų pavardžių J.Ozgirdas įrašė ir trijų žuvusių brolių Sudeikių pavardes. Jis atsimena, kaip 1950 m. sausio 12 d. Balčių k. Ramanauskų sodybą apsupus NKVD kariaunai, Albinas šoko per langą. Stribas Karnukovas paleido iš automato seriją į kojas. Albinas bandė pistoletu atsišaudyti, tada rusų kareivis šovė tiesiai į veidą iš automato. Vėliau, pamatęs, kad Albino pistolete nebebuvo nė vieno šovinio, papylė laviną rusiškų keiksmažodžių, apgailestavo šovęs, nes būtų galėję paimti gyvą. Nors paniekinimo, patyčių užteko ir žuvusiam.
Kitos dienos rytą broliai Ozgirdai, eidami į Žygaičių bažnyčią, matė, kaip stribai kieme prie valsčiaus statė sušalusį lavoną ant galvos, ant kojų... Rūbai išdraskyti, batai nuauti, veide šautinės žaizdos...
Būrio vadui A.Sudeikiui-Girėnui žuvus, Jūros būrio vadu paskiriamas Antanas Šaltis-Šalčiūnas. Tų pačių 1952 m. rugsėjo 5 d. Jūros būrio partizanai nukovė 3 stribus, kurie saugojo Stokaičių kaimo kolūkio būstinę, ketvirtą sužeidė.
1953 m. vasario 1 d. NKVD kariaunai darant kratas Jokūbaičiuose, Stanislovo Dambrausko sodyboje, svirne po grindimis rastas bunkeris, kuriame buvo būrio vadas Antanas Saltis-Šalčiūnas ir Antanas Armonas-Tigras. Čekistai į bunkerį pasiuntė šeimininkų dukrą Onutę Dambrauskaitę, kad perduotų partizanams siūlymą pasiduoti. Partizanai su Dambrauskaite susisprogdino.
Po Šalčio-Šalčiūno žūties būrio vadu paskiriamas Petras Rokaitis-Mindaugas, g.1925 m. Rekščjų k., ūkininko šeimoje. Deja, tą patį mėnesį ir jis žuvo išduotas: Žygaičių vls. gyventoja P.Juckienė pranešė Tauragės MGB, kad įtarianti to paties kaimo gyventojos Jonelienės šeimą. Jos dukra Žygaičių parduotuvėje pirkusi cigaretes, tačiau rūkančių šeimoje nėra. Vaikai stebi ateinančius kaimynus. 1953 m. vasario 28 d. gerai pasirengusi MGB kariauna apsupo J.Jonelienės sodybą. Trauktis buvo vėlu. Nors slėptuvė gerai užmaskuota, anga palaistyta žibalu, kad neužuostų šunys, kareiviai, atkakliai ieškodami, bunkerį rado. Įvyko mūšis. Slėptuvėje buvo P.Rokaitis-Mindaugas ir A.Juraška-Galiūnas. Kareiviai pasiuntė pas partizanus Jonelienės dukrą Eleną, kad įtikintų pasiduoti. Ji pamatė negyvą Mindaugą ir sužeistą Galiūną, kuris paaiškino, jog Mindaugas sudaužė automatą ir nusišovė. A.Juraška-Galiūnas pateko į nelaisvę. Iškentėjęs tardymų ir lagerių kančias (teistas 25 m.), grįžo į Lietuvą ir gyvena Šilutėje.
Po Petro Rokaičio-Mindaugo žūties Jūros būrio vado pareigos patikėtos Stasiui Butrimui-Gediminui. Tų pačių 1953 m. spalio 12 d. per įvairias MVD kombinacijas ir išdavystes, Vainuto vls. Gorainių k. ūkininko daržinėje žuvo S.Butrimas-Gediminas.
Jūros būryje partizanavo du broliai Stoniai iš Butkų k., Žygaičių vls., ūkininkų šeimos. Jonas Stonys, g.1929 m., partizanauti pradėjęs 1950 m., žuvo 1951 m. sausio 7 d., išduotas Lapkasių k., Žygaičių vls. , Šimašių sodyboje. Antanas Stonys-Deltinas, g.1928 m., į partizanų gretas įstojęs 1950 m., žuvo 1952 m. balandžio 4 d. Graužų k., Šilalės vls.
Alfonsas Abromas, g.1929 m. Žuvo 1951 m. Lapkasių k., Žygaičių vls., Bartkų sodyboje.
Į partizanų gretas buvo įstoję ir trys Mockų šeimos nariai. Žuvo 1947 metais. Petras Mockus, g.1920 m., Stanislava Mockutė, g.1925 m., ir Elena Mockutė, g.1925 m. Du broliai ir tėvai mirė tremtyje.
Nors partizaninės kovos silpo, blėso viltis, tačiau 1953 metais Jūros būrio gretas papildė keturi jaunuoliai: Česlovas Milajus-Viktoras, Valteris Pupkulis-Laimutis, Alfonsas Gečas-Jogaila ir Bronius Vaitkus. Tačiau ir jiems buvo lemta kovoti vos metus.
Paskutinius Jūros būrio partizanus išdavė saugumo patikėtinis, kurio pavardė nežinoma. 1954 m. kovo 29 d. jis pranešė, jog Žygaičių vls., Putokšlių k. Onos Marozovienės sodyboje slepiasi “banditai”. Vakare, apie 21 val. apsupama sodyba. Marozovienės šeimos nariams leido iš namų išeiti. Pastiprinimui iškviestas pulkas čekistų. Kitos dienos rytą, apie 10 val., prasidėjo pragariška ugnis: griuvo namo sienos, prakirto gegnes, įgriuvo stogas. Žuvo Vincas Bučinskas, Stasys Jakštas-Karžygis ir paskutinis Kęstučio apygardos Butageidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos būrio vadas Antanas Šimašius-Radvila.
