PARTIZANŲ STATUTAI (2)
DOKUMENTAI, FAKTAI, KOMENTARAI
PIETŲ LIETUVA
LIETUVOS LAISVĖS KOVOTOJŲ TAURO APYGARDOS VEIKIMO STATUTAS
Tauro apygardos veikimo statute numatyti apygardos tikslai, uždaviniai, pateiktas kovotojų paskirstymas pagal veiklos pobūdį, numatytos pareigos, pradedant apygardos vadu, baigiant eiliniu kovotoju.
Statuto nuorašas nėra datuotas. Jis rastas rinkinyje, kurį sudaro Tauro apygardos Vidaus tarnybos statutas, veikimo statutas ir Drausmės nuostatai. Greičiausiai Veikimo statutas parengtas tarp 1946 m. ir 1948 m., nes Drausmės nuostatuose, datuotuose 1946 m., dar neužsimenama apie Veikimo statutą, o Vidaus tarnybos statute, parengtame 1948 m., jis jau minimas, vadinasi, šis statutas parengtas vėliau negu Veikimo statutas. Taigi Veikimo statutas gali būti parengtas tarp 1946-ų ir 1948-ų metų.
Visi rinkinį sudarantys statutai, sprendžiant iš sąrašo pirmajame lape, turėjo įsigalioti nuo 1950 m. Galbūt jų pagrindu norėta pertvarkyti Tauro apygardą, o gal norėta parengti organizacinius modelius, kurių pagrindu turėjo būti atstatytos sunaikintos grandys. Vienareikšmiai teigti sunku, nes 1948 m. didelė dalis Tauro apygardos vadų rengusių šiuos dokumentus žuvo1.1949 m. buvo įkurtas visos Lietuvos partizanų jėgas vienijantis Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdis, kuriam buvo parengti nauji statutai.
Tauro apygardos veikimo statutas leidžia pajusti ginkluoto pogrindžio, karinės minties lygį. Kuriant šį statutą buvo apibendrinta iki tol sukaupta patirtis. Sudarant štabus, su kai kuriais pakeitimais pritaikyta reguliariose kariuomenėse naudota prancūziška sistema2.
Kovotojų skirstymas į aktyvius ir rėmėjus buvo anksčiau naudotas Lietuvos Laisvės Armijoje. Sudėtinga vadų ir pavaldinių sistema galėjo būti sukurta tarpukario Lietuvos kariuomenės pavyzdžiu. Pritaikius įvairių organizacijų žinias buvo sukurta nauja veikimo sistema.
Keičiantis kovos sąlygoms, turėjo keistis ir kovos taktika - kai kurios ankstesnės organizacinės formos tam tiko, o kai kurios - ne. Reikėjo daryti atranką, keisti, tobulinti nuostatus. Kad būtų išvengta netvarkos, visus pakeitimus teko tarpusavyje derinti, reglamentuoti, nes karinėje organizacijoje būtinas tikslumas. Tas ir buvo padaryta Veikimo statute.
Parengė Mindaugas Luobikis
1 Ulevičius B. Tauro apygardos istorijos apžvalga//Laisvės kovų archyvas. K.1992.Nr.3-4. P. 14-50.
2 Gen. št. Pulk Štabų ir tarnybų veikimai karo lauke. I dalis. Bendrieji pagrindai.PLP Karo Mokyklos leidinys. K. 1933. P. 11-13.
LLK Tauro apygardos Veikimo statutas
A. Tikslas ir uždaviniai
§ 1. Tauro apygardos Laisvės Kovotojų tikslas - atkovoti pilną Lietuvos nepriklausomybę.
§ 2. Kovoti su komunistine-bolševikine ir kita žalinga lietuvių tautai dvasia ir veikla.
§ 3. Ugdyti lietuvių tautai savigarbos jausmą ir susipratimą, valstingumą*, didinti karinį lietuvių tautos pajėgumą ir troškimą savo tėvynės Lietuvos Nepriklausomybės.
§ 4. Spauda ir gyvu žodžiu informuoti lietuvių visuomenę apie esamą vidaus ir užsienio padėtį, stiprinti lietuvių dvasinį atsparumą prieš tautos prispaudėją rusišką komunizmą-bolševizmą ir kitus lietuvių tautos priešus [ugdyti] kuo didžiausią atsparumą.
§ 5. Demaskuoti išdavikų darbus ir griežtomis priemonėmis jų veiklai užkirsti kelią. Visus tautos išdavikų darbus pagrįst dokumentais, kad ateityje už pragaištingus tautai veiksmus neišvengtų atitinkamos bausmės.
§ 6. Šiuos savo uždavinius vykdo per ginkluotą jėgą - Laisvės Kovotojus.
-----------
* Turėtų būti: valstybingumą. - Red.pastaba.
B. Organizacija
§ 7. Tauro Apygardos Laisvės Kovotojams vadovauja Apygardos Vadas per Apygardos Štabą.
§ 8. Tauro Apygardos Štabą sudaro karinis štabas. Kariniam štabui vadovauja Apygardos Štabo Viršininkas, kurį skiria Apygardos Vadas.
§ 9. Karinį Apygardos Štabą sudaro šie skyriai: a) Rikiuotės, b) Mobilizacijos, c) Žvalgybos ir d) Ūkio. Skyriams vadovauja Skyrių Viršininkai, kuriuos skiria Apygardos Vadas, e) Spaudos-informacijos Skyrius. Be to, prie Štabo Apygardos Vadas skiria: Apygardos Adjutantą, Apygardos Kapelioną ir Apygardos Gydytoją.
§ 10. Rikiuotės Skyrius apima: visų Laisvės Kovotojų veikimą ir organizavimą, karišką parengimą, įsakymų bei instrukcijų leidimą.
§ 11. Mobilizacijos skyrius apima: paruošimą mobilizacijos plano.
§ 12. Žvalgybos skyrius apima: sekimą [ir] demaskavimą priešo.
§ 13. Ūkio skyrius apima: a) Sanitarijos poskyrį, b) Nukentėjusių kovotojų šeimų, kalinių, tremtinių globos poskyrį, c) Kovotojų aprūpinimo, apmundiravimo*bei maitinimo poskyrį, d) susisiekimo ir apginklavimo poskyrį ir e) iždo poskyrį.
------------
* Aprūpinimo apranga ir uniformomis. - Red.pastaba.
§ 14. Spaudos informacijos skyrius apima: politinę informaciją ir propagandą.
§ 15. Tauro Apygarda padalinama į 4 rinktinių veikimo plotus, kuriems vadovauja Rinktinių Vadai, skiriami Apygardos Vado.
§ 16. Rinktinei vadovauja Rinktinės Vadas su Rinktinės Štabu. Rinktinės Štabo sudėtis: a) Rinktinės Štabo Viršininkas, kuris yra Rinktinės Vado pavaduotojas, b) Rinktinės Adjutantas, c) Rikiuotės Skyriaus Viršininkas, d) Žvalgybos Skyriaus Viršininkas, e) Ūkio Skyriaus Viršininkas su poskyrių Viršininkais, f) Spaudos-informacijos skyrius. Prie kiekvienos Rinktinės bendradarbiauja Rinktinės Gydytojas ir Rinktinės Kapelionas, kuriuos kviečia Rinktinės Vadas.
§ 17. Rinktinės padalinamos į Kuopų veikimo plotus, kurioms vadovauja Kuopų Vadai, Kuopos - į būrių veikimo plotus, kuriems vadovauja Būrių Vadai, Būriai - į Skyrius, kuriems vadovauja skyrių vadai.
Skyrių sudaro 8-10 kovotojų, 2-3 skyriai sudaro būrį, 4-5 būriai sudaro kuopą. Kuopų skaičius Rinktinėje neribotas.
C.Nariai - Laisvės Kovotojai
§ 18. Laisvės Kovotojai gali būti lietuviai vyrai ir moterys be amžiaus skirtumo, aukštos moralės, drąsūs, ryžtingi, niekuomet nesusiteršę praeityje prieš lietuvių Tautą ir visiškai atsidavę kovai už Lietuvos išlaisvinimą.
§ 19. Asmuo, įstodamas į Laisvės Kovotojus, priima priesaiką ir nuo to momento skaitomas Laisvės Kovotojų organizacijos narys ir jam pildymas šio Statuto privalomas.
§ 20. Tauro Apygardos Laisvės Kovotojai skiriami į narius aktyvius ir pasyvius ir į rėmėjus.
§ 21. Aktyvūs Laisvės Kovotojai yra tie, kurie iki šiol ir dabar vykdė ir vykdo partizano veiksmus, visuomet nešioja ginklą ir veiksmu [siekia] padaryti nekenksmingu priešą, nepasiduoti gyvam priešui į rankas. Kovotojai dirba[ntys] Apygardos ir Rinktinių Štabuose, yra aktyvūs nariai.
§ 22. Pasyvūs Laisvės Kovotojai yra tie, kurie gali vartoti ginklą, bet šiuo momentu aktyviai su ginklu kovos veiksmuose nedalyvauja, tačiau yra pasiruošę atėjus momentui stoti į kovą.
§ 23. Laisvės Kovotojai-Rėmėjai yra tie, kurie su ginklu ranka rankoje negali dalyvauti, bet teikia visokeriopą pagalbą Laisvės Kovotojams.
§ 24. Aktyviųjų Laisvės Kovotojų Būriams ir Skyriams vadovauti turi būti skiriami viršininkais (skyrininkais ir būrių vadais) tik aktyvūs L[aisvės] K[ovotojai].
§ 25. Visų laipsnių vadai ir eiliniai Laisvės Kovotojai niekad neturi patekti į desperatišką ir pesimistišką stovį. Visose apystovose moralė privalo būti kuo aukščiausia. Skyrininkas, kaipo betarpiškas Laisvės Kovotojų skyriaus vadas, visada prisirišęs prie Kovotojų, rodo kuo daugiausia sumanumo, ryžtingumo, atsidavimo ir iniciatyvos ir turi būti pavyzdys savo valdiniams visuose įsakymų išpildymuose, niekad nenustoja ūpo pats ir visuomet kelia [ūpą] pas Kovotojus. Asmeniškai jis turi pažinti kiekvieno Kovotojo savumus.
D. Pareigos
§ 26. Apygardos Vadas vadovauja Apygardos Štabui ir visam partizaniniam judėjimui Apygardoje ir atsakingas už Laisvės Kovotojų suorganizavimą Apygardoje ir tinkamą jų paruošimą veikti atėjus lemiamam momentui, atsižvelgiant į aplinkybes.
§ 27. Apygardos Štabo Viršininkas vykdo technišką darbą Apygardos organizavime, veikime ir paruošime ateities veiksmams per Štabo Skyrių Viršininkus. Jis atsakingas už savo darbą prieš Apygardos Vadą.
§ 28. Rinktinės Skyriaus Viršininkas vykdo pagal duotas Štabo Viršininko [direktyvas Laisvės Kovotojų verbavimą ir organizavimą, karišką parengimą įsakymų bei instrukcijų leidimą.
§ 29. Mobilizacijos Skyriaus Viršininkas pagal duotus nurodymus paruošia Apygardos ribose smulkų mobilizacijos planą, pagal kurį, atėjus reikalui, būtų galima pašaukti karo tarnybai visą tauriausią lietuvių dalį.
§ 30. Žvalgybos Skyriaus Viršininkas pagal duotus nurodymus vykdo žvalgybą ir kontražvalgybą lietuviškai-rusiškų ir NKVD su visais poskyriais bei kitų mūsų priešų daromą žalą lietuvių Tautai.
§31. Ūkio skyriaus Viršininkas pagal duotus nurodymus rūpinasi medikamentais, mundiravimu, ginklavimu, maisto atsargomis ir nukentėjusių Kovotojų šeimų, kalinių, tremtinių globa. Be to, jis parengia mobilizacinį planą dėl aprūpinimo mobilizacijos atveju.
§ 32. Visi skyrių Viršininkai atsakingi prieš Apygardos Štabo Viršininką.
§ 33. Apygardos Gydytojas pagal duotus nurodymus parengia planą Rinktinių aprūpinimui medicinos pagalbos personalu ir medikamentais. Taip pat numato planą, ištikus reikalui, sužeistųjų patalpinimą ir gydymą.
§ 34. Apygardos Kapelionas organizuoja ir tvarko tikybos bei kulto reikalus partizanų tarpe ir atlieka kitas tikybos apeigas. Be to, Apygardos Kapelionas rūpinasi nukentėjusių Kovotojų šeimų, kalinių, tremtinių globa ir turi sprendžiamąjį balsą to klausimo svarstyme.
§ 35. Apygardos Adjutantas veda Apygardos Štabo kanceliarinį darbą, per jo rankas eina įsakymų, instrukcijų ir visų rūšių raštų spausdinimas, išsiuntimas bei priėmimas, jų saugojimas ir bylų tvarkymas. Ryšio sutvarkymas su Rinktinėmis ir politine dalimi.
§ 36. Spaudos-informacijos skyriaus Viršininkas rūpinasi propaganda ir informacija, redaguoja periodinį organą. Stiprina dvasinį tautos atsparumą ir skiepija tautai visiškos Lietuvos Nepriklausomybės troškimą. Informuoja visuomenę žiniomis iš užsienio ir apie užmaskuotas bolševikų užmačias Lietuvos atžvilgiu (ekonominėje, kultūrinėje ir kitose srityse), taip pat veda skaldymo propagandą ir bolševikinės-okupacinės kariuomenės tarpe.
§ 37. Rinktinės Vadas pagal duotus nurodymus suorganizuoja jam pavestose ribose Rinktinę, atsižvelgiant į specifines rajono savybes. Visu griežtumu ir tikslumu vykdo gautus iš Apygardos įsakymus, instrukcijas, paliepimus, programas ir kitus nurodymus, leisdamas tuo reikalu savo Rinktinei įsakymus ir parėdymus, nepamirštamas griežtai kontroliuoti jų vykdymą. Rinktinės įsakymų ir parėdymų po vieną egz. pristato į Apygardos Štabą. Rinktinės Vadas asmeniškai atsakingas už tinkamą Rinktinės suorganizavimą, jos paruošimą veikti, už tinkamą kuopų ir būrių parinkimą prieš Apygardos Vadą.
§ 38. Kuopos ir būrio vadas griežtai ir tiksliai vykdo aukštesnių viršininkų įsakymus, kelia žemesnių vadų ir Kovotojų moralę visokiose apystovose bei aplinkybėse, nepaleidžia iš rankų vadovavimų vykdant įsakytus uždavinius. Būrio Vadas niekad nepalieka vieno būrio ir tik išimtinais atvejais išvykdamas palieka pavaduotoją savo vietoje. Už pavestų pareigų tinkamą atlikimą jie atsakingi prieš Rinktinės Vadą asmeniškai.
§ 39. Asmuo, įstojęs į Laisvės Kovotojus ir priėmęs priesaiką, yra visuomet ir visokiose aplinkybėse pasiryžęs su ginklu rankoje ir kitomis priemonėmis kovoti su rusišku bolševizmu ir kitokiais lietuvių Tautos priešais. Ką nors pastebėjęs kenksmingo ar pavojingo, tuojau praneša savo vadovybei.
§ 40. Laisvės Kovotojas visuomet turi būti akylus, drausmingas, drąsus, ryžtingas, blaivus, dorovingas, griežtai užlaikąs patikėtas paslaptis, pildyti be prieštaravimų vadovybės įsakymus, nors tai sudarytų savo gyvybei pavojų, nepasiduoti gyvam su ginklu į priešo rankas, o prireikus atiduoti savo gyvybę - atiduoti ją už kuo didžiausią kainą priešui.
§ 41. Laisvės Kovotojas veikdamas visuomet vadovaujasi tik Lietuvos
gerove, nežiūrėdamas iš to sau asmeniškos naudos ar pasipelnijimo.
§ 42. Laisvės Kovotojas veikia tik vadovybės įsakomas, bet dėl susidėjusių aplinkybių atsiskyręs nuo savo vadovybės ar skyriaus - veikia pagal apystovas pilnai pareikšdamas savo iniciatyvą ir stengdamasis kuo greičiau sudaryti ryšį su vadovybe.
§ 43. Kiekvienas Laisvės Kovotojas, nežiūrint užimamos vietos ir pareigų, [privalo] rinkti ginklus ir karo medžiagą, kurią turi pristatyti savo tiesioginiams viršininkams.
§ 44. Kiekvienas Laisvės Kovotojas turi veikdamas stengtis, kad nenukentėtų pašaliniai asmenys.
§ 45. Palaikymas ryšių su kitais būriais, kuopomis ar Rinktinėmis priklauso vadovybei. Pavieniai Kovotojai, neįsakyti, jokių su kitais daliniais ar pavieniais asmenimis nelaiko. Kreipiantis nežinomam asmeniui į kurį nors Kovotoją, neva ieškant ryšių Kovotojų tarpe, nesileisti į jokias kalbas, neduodant suprasti, kad pats esi kovotojas.
§ 46. Asmuo, įstojęs į Laisvės Kovotojus, iš jų išstoti negali iki nebus iškovota Lietuvai Nepriklausomybė. Išstoti negali net ir atgavus Nepriklausomybę iki nebus vadovybės leista.
§ 47. Laisvės Kovotojas pastebėtas išdavime, paslapties ar diversinėje veikloje, taip pat nepildąs gautų įsakymų ar netinkamai einąs pavestas pareigas, kas sudarytų pavojų visai organizacijai, yra atiduodamas Karo Lauko Teismui.
§ 48. Asmuo savo ir kitų priklausymą Laisvės Kovotojų organizacijai laiko griežtoje paslaptyje, ne tik prieš pašalinius asmenis, bet ir prieš savo šeimos narius. Ir nekeliama viešumon net ir atgavus Nepriklausomybę iki vadovybės nebus leista.
§ 49. Kiekvienas Laisvės Kovotojas, eidamas pareigas, vadinasi slapyvardžiu.
§ 50. Aktyvūs Laisvės Kovotojai duoda priesaiką iškilmingą savo dalinio sąstate, kur leidžia aplinkybės, priesaiką atlikti su Bažnytinėmis apeigomis, nesant tokios galimybės, priesaiką priima: Apygardos Vadas, paskirtas pareigūnas iš Apygardos Štabo pareigūnų ir Rinktinės Vadų; Rinktinių Vadai iš kuopų ir būrių vadų; Skyrių vadus ir eilinius kovotojus - būrių vadai. Vadai pasyvių narių ir rėmėjų prisiekia tokia pat tvarka kaip ir vadai aktyvieji, tačiau eiliniai Kovotojai, kurių verbavimas priklauso tik
skyrininkams, užverbavus prisaikdinami atskirai. Kiekvienas, pradedant kuopos vadų, apart priesaikos, duoda dar raštišką pasižadėjimą (pasirašo po priesaikos tekstu).
§ 51. Šis statutas viešai neplatinamas, kiekvienas kovotojas su šiuo Statutu supažindinamas įstojant į Laisvės Kovotojus per artimiausią Viršininką.
§ 52. Šį Statutą gali turėti pradedant Laisvės Kovotojų kuopos Vadu.
§ 53. Šio Statuto pakeitimą ar papildymą turi teisę vykdyti tik Apygardos Štabas.
§ 54. Šis Statutas veikia nuo išleidimo dienos ir galioja iki vadovybės nebus atšauktas arba pakeistas.
§ 55. Laisvės Kovotojų organizacijos narių tarpe drausmės palaikymui veikia Drausmės Nuostatai.
Tauro Apygardos Vadovybė
TAURO APYGARDOS DRAUSMĖS NUOSTATAI
Tauro apygardoje parengtuose Drausmės Nuostatuose buvo numatytos bausmės, viršininkų draudimo galia, Brolių teismas ir Karo lauko teismas, nuostatai, nusižengimų rūšys, galimos bausmės už juos ir skundų pateikimo tvarka.
Kas ir kada parengė šiuos nuostatus, tiksliai nėra žinoma. Nuorašas datuojamas 1946 m. rugpjūčio 15 d. Galima manyti, kad dokumentas parengtas A.Baltūsio-Žvejo vadovavimo apygardai laikotarpiu, nes 1946 m. liepos 4 d. išrinktas Tauro apygardos vadu A. Baltūsis-Žvejys liepos 6 d. įsakymu Nr.24 paskelbė karinės drausmės įvedimą laisvės kovotojų organizacijoje1. Ko gero, šiuo tikslu ir buvo sudaryti Drausmės Nuostatai.
Šie nuostatai parengti remiantis Lietuvos Kariuomenės Drausmės statutu, iš dalies Karininkų garbės teismo nuostatais, Karo lauko teismo ir kitų karinių teismų nuostatais.
Lietuvos Respublikoje kareiviai ir karininkai, padarę nusižengimus, už kuriuos nenumatyta teisinė atsakomybė, buvo baudžiami savo viršininkų. Jiems buvo taikomos bausmės, numatytos Kariuomenės Drausmės statute2. Padarę nusižengimus, už kuriuos numatyta teisinė atsakomybė, kariai ir karininkai buvo baudžiami Karo teismų 1919 m. patvirtintuose Lietuvos Karo teismų nuostatuose numatytos bausmės, atitinkančios 1903 m. rusišką baudžiamąjį kodeksą4.
Tauro apygardos Drausmės Nuostatuose persipina abiejų teisinių aktų nuostatos. Tarp bausmių, kuriomis gali būti baudžiami laisvės kovotojai, yra būdingų tiek Drausmės statutui, tiek Karo teismui.
Skyriaus, kuriame numatyta viršininkų drausmės galia, nuostatos artimos Kariuomenės Drausmės statuto analogiško skyriaus nuostatoms.
Brolių teismo nuostatai, kuriuose aptariami garbės ir orumo įžeidimo klausimai, atitinka garbės teismo sąvoką5. Brolių teismo nuostatai galėjo būti sudaryti tęsiant kariuomenės, kurioje buvo Karininkų garbės teismas, tradicijas6.
Drausmės Nuostatuose pateikti Karo lauko nuostatai turi nedaug atitikmenų, lyginant su 1919 m. Karo lauko, Pulko ir Kariuomenės teismų nuostatais. Tačiau nors dauguma laisvės kovotojų Karo lauko nuostatų yra sukurtos naujai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, principiniuose klausimuose - požiūriu į išdavystę, savarankišką gyventojų žudymą, įsakymų nevykdymą, bendradarbiavimą su priešu - jos išlieka panašios7.
Taigi Drausmės Nuostatuose buvo pateikti normos, kuriomis remiantis turėjo būti palaikoma kovotojų drausmė, veikti Brolių ir Karo lauko teismai. Tokiu būdu buvo sukurta veiksminga priemonė, leidžianti užkirsti kelią organizacijos pakrikimui, didinanti jos integralumą, veiksmingumą.
Šiandien šie nuostatai - tai ne tik svarbus istorijos šaltinis, bet ir savitos teisinės kūrybinės minties raidos paminklas.
Parengė Mindaugas Luobikis
1Ulevičius B. Tauro apygardos istorija. Apžvalgal/Laisvės kovų archyvas. Nr.3-4. K. 1992. P.29.
2 Kariuomenės drausmės statutas. Drausmės pabaudų rūšys. K.,1937. P.7-10.
3 Byla. Lietuvos teismų sutvarkymas, pamatiniai dėsniail/Mūsų žinynas. K. 1922. P. 214.
4 Papečkys. Karo Lauko Teismo įstatai//Karo Baudžiamasis statutas. K.1922. P.117.
5 Garbės Teismas//Lietuvių enciklopedija. T.6. Bostonas 1955. P.532.
6 Karininkų Garbės Teismas. K.1928.
7 Papečkys. Karo Lauko Teismo įstatai//Karo Baudžiamasis statutas. K.1922. P. 117-118.
Tauro apygardos drausmės nuostatai
Šie Drausmės nuostatai taikomi "Tauro" Apygardos Laisvės Kovotojams ir Vadams, atsižvelgiant į ypatingas gyvenimo sąlygas.
I. Skyrius
Pereinamieji nuostatai
§ 1. Šiuos Drausmės Nuostatus paskelbus, veikią iki šiol Drausmės Nuostatai nustoja galios.
II. Skyrius
Drausmių rūšys
§ 2. Už padarytus Laisvės Kovotojų bei Vadų nusižengimus ir nusikaltimus, numatytus šiuose Drausmės Nuostatuose, nustatomos šios bausmės:
a) įspėjimas,
b) viešas ir neviešas papeikimas,
c) aktyviems kovotojams neišleidimas iš dalinio,
d) skyrimas be eilės į darbus bei tarnybai,
e) pažeminimas pareigose,
f) perkėlimas į kitą dalinį,
g) atėmimas teisės nešioti kautynių ginklo iki 5 parų],
h) išmetimas iš organizacijos atimant partizano vardą ir
i) mirties bausmė.
III. Skyrius Baudimo galia
§ 3. Bausti gali:
str.l. Skyrininkas baudžia - a) įspėjimu, b) neviešu papeikimu, c) neišleidimu iš dalinio iki 2 parų, d) skyrimu be eilės į darbus arba tarnybą vieną (1) kartą.
str.2. Būrio Vado Pavaduotojas (būrininkas) baudžia - a) įspėjimu, b) viešu ir neviešu papeikimu, c) neišleidimu iš dalinio iki 3 parų, d) skyrimu be eilės į darbus arba tarnybą iki 2 kart[ų],
str.3. Būrio Vadas baudžia - a) įspėjimu, b) viešu ir neviešu papeikimu,
e) neišleidimu iš dalinio iki 7 parų, d) skyrimu be eilės į darbus arba tarnybą iki 3 kartų, e) pažeminimu pareigose skyrininko ir būrio vado pavaduotojo.
str.4. Kuopos vadas baudžia - a) įspėjimu, b) viešu ir neviešu papeikimu, c) neišleidimu iš dalinio iki 10 parų, d) skyrimu be eilės į darbus arba tarnybą iki 5 kartų, e) perkėlimu kovotojų iš dalinio į dalinį kuopos ribose,
f) pažeminimu pareigose žemesnius Vadus iki Būrio Vado imtinai, g) tarpininkauja Rinktinės Vadui atiduodant kovotojus ir žemesniuosius vadus iki būrio vado imtinai Brolių Teismui ir Karo Lauko Teismui.
str.5. Rinktinės Adjutantas, Poskyrių Viršininkai ir visi Rinktinės Štabo Pareigūnai baudžia: Kuopos Vado teisėmis.
str.6. Rinktinės Vado Pavaduotojas (Štabo Viršininkas) baudžia Kuopos Vado teisėmis. Be to, jis gali tarpininkauti Rinktinės Vadui atiduoti Brolių Teismui ir Karo Lauko Teismui žemesniuosius vadus iki kuopos vado imtinai.
str.7. Rinktinės Vadas baudžia Rinktinės Vado Pavaduotojo teisėmis. Be to, jis gali perkelti kovotoją iš dalinio į dalinį Rinktinės ribose, pažeminti pareigose visus žemesniuosius vadus ir atiduoti juos Brolių Teismui ir Karo Lauko Teismui.
str.8. Apygardos Adjutantas ir Apygardos Štabo Poskyrių Viršininkai
baudžia Rinktinės Vado Pavaduotojo teisėmis.
str.9. Apygardos štabo Pareigūnai baudžia Rinktinės vado teisėmis. str.10. Apygardos Štabo Viršininkas ir Politinės Dalies Viršininkas baudžia Rinktinės Vado teisėmis. Be to, turi teisę atiduoti visus Brolių Teismui ir Karo Lauko Teismui, išskyrus Rinktinės Vadą.
str.ll. Apygardos Vadas baudžia visus savo Apygardos Laisvės Kovotojus bei Vadus ir pagal reikalą atiduoda juos teisti Brolių Teismui arba Karo Lauko Teismui.
IV. Skyrius Teismai
§ 4. Laisvės Kovotojams bei jų Vadams teisti sudaromi šie Teismai: A.”Brolių Teismai”. B.’’Karo Lauko Teismas”.
A. Brolių Teismas
§ 5. Brolių Teismas, Rinktinės Vado įsakymu, sudaromas iš vieno vyresniojo (nežemesnis kaip Kuopos Vadas), vieno jaunesnio Vado ir vieno eilinio kovotojo.
§ 6. Brolių Teisme kaltina Būrio Vadas arba Kuopos Vadas.
§ 7. Brolių Teismas sprendžia nusikaltimus tų Kovotojų, kurie savo netinkamu elgesiu žemina Laisvės Kovotojų ir visos Tautos garbę ir kurie dėl savo nusikaltimo sudėties neatiduodami teisti Karo Lauko Teismui.
§ 8. Sprendimai: Brolių Teismas baudžia - a) viešu papeikimu, b) atėmimu iš kovotojo teisę nešioti kautynių ginklą iki penkių parų, c) perkėlimu į kitą dalinį (tos pačios Rinktinės ribose).
§ 9. Jei iš bylos aplinkybių paaiškėja sunkesnis kaltinamojo nusikaltimas, tai byla Brolių Teismo nutraukiama ir perduodama per Rinktinės Vadą spręsti Karo Lauko Teismui.
§ 10. Brolių Teismo nuosprendį tvirtina Rinktinės Vadas, kurio nuosprendį vykdyti perduoda Kuopos Vadui.
B. Karo Lauko Teismas
§ 11. Kvota: a) sužinojęs apie Laisvės Kovotojo padarytąjį nusikaltimą, Kuopos Vadas arba jo paskirtas asmuo praveda kvotą. Atsiradus pakankamai duomenų iškelti bylą Karo Lauko Teisme, kvotos išvadas kartu su daiktiniais ir raštiškais nusikaltimo įrodymais Kuopos Vadas siunčia Rinktinės Vadui, kuris savo ruožtu iškelia bylą Karo Lauko Teisme. B) Byla siunčiama Karo Lauko Teismo Prokurorui, kuris, surašęs kaltinamąjį aktą, perduoda su visa byla Karo Lauko Teismo Pirmininkui.
§ 12. Karo Lauko Teismas sudaromas vienas visoje Apygardoje.
§ 13. Karo Lauko Pirmininką, keturis (4) Teisėjus ir Prokurorą skiria Apygardos Vadas įsakymu.
§ 14. Karo Lauko Teismo Pirmininkas skiriamas iš Apygardos štabo Pareigūnų. Karo teismo Lauko Teisėjais skiriami: du (2) Vadai, nežemesni kaip Kuopos Vadas, 1 ne aukštesnis kaip Būrio Vadas ir 1 eilinis kovotojas. Pastaba: Karo L[auko] T[eismo] nariais pagal galimumą skiriami karininkai ir teisininkai.
§ 15. Karo Lauko teismas sprendžia bylas kilnojamose sesijose.
§ 16. Karo Lauko Teismo nariai, turį artimų ryšių su kaltinamuoju (giminystė, gentystė, bendri asmeniški reikalai) gali būti nušalinami. Tuo pat pagrindu nušalinami ar liudytojai.
§ 17. Karo Lauko Teismo posėdis vyksta dalyvaujant Prokurorui ir kaltinamajam, kuriam suteikiama teisė atsikirsti į užmetamus kaltinimus.
§ 18. Kaltinamajam pasislėpus ar negalint atvykti į Teismo posėdį, Karo Lauko Teismas sprendžia bylą už akių.
§ 19. Karo Lauko Teismo posėdžių metu rašomas protokolas.
§ 20. Teismo tardymui pasibaigus, Karo Lauko Teismas daro nuosprendį. Teismo pasitarimo metu Prokuroras ir kaltinamasis nedalyvauja.
§ 21. Visų teisėjų pasirašytas teismo nuosprendis perskaitomas kaltinamajam, kuris per 14 dienų gali prašyti tiesiog Apygardos vadą bausmę sušvelninti arba jo pasigailėti.
§ 22. Neradęs pagrindo nuteistajam pasigailėti, Apygardos Vadas įsako įvykdyti sprendimą Rinktinės Vadui.
§ 23. Nusikaltimų rūšys:
Karo Lauko Teismui perduodama spręsti bylos dėl šių nusikaltimų:
a) palaidas girtuokliavimas, sunkiai pažeidžiąs organizacijos drausmę,
b) nepamatuotų gandų skleidimas, kurie neigiamai veikia dalinio moralę ir drausmę,
c) sunki vagystė,
d) viršininkų įsakymų nevykdymas, dėl kurio gali sunkiai nukentėti organizacijos drausmė arba pastatytas pavojun dalinio kovingumas,
e) užmigimas sargyboje arba tarnyboje, dėl kurio dalinys galėjo turėti sunkių padarinių,
f) išprievartavimas (išžaginimas) moterų,
g) sauvališkas gyventojų žudymas ir jų turto grobimas,
h) organizacijos paslapčių išdavimas priešui,
i) įžeidimas viršininko veiksmu,
j) šnipinėjimas priešo naudai,
k) bendradarbiavimas su priešu ne pagal organizacijos tiesioginių viršininkų duodamus įsakymus arba nurodymus.
§ 24. Sprendimai. Laisvės kovotojas, padaręs vieną iš šių nusikaltimų,yra baudžiamas:
a) perkėlimu kovotojo iš dalinio į dalinį visoje Apygardoje,
b) išmetimu iš organizacijos atimant partizano vardą,
c) mirties bausmė.
§ 25. Esant lengvinančių aplinkybių, kaltinamasis gali būti baudžiamas lygtinai. Bandomas laikas nustatomas iki vienerių metų.
V.Skyrius
Skundų tvarka
§ 26. Kovotojas, nežiūrint nei laipsnio, nei užimamos vietos, gali skųstis aukštesniam viršininkui:
a) kai jis tapo nuskriaustas viršininkų,
b) kai jis nuskriaustas ne viršininkų ir ne iš kovotojų pusės,
c) kai kovotojui neduodama Dr[ausmės] Nuost[atų] ir Ap[ygardos] Part[izanų] Veik[imo] Sta[tute] numatytų teisių.
§ 27. Skųstis gali raštu komandos tvarka arba žodžiu per inspekcinę apžiūrą.
§ 28. Nepriėmusiųjų priesaikos skundai nesvarstomi.
’’Tauro” Apygardos vadovybė
1946.VIII.15.
Nuorašų nuorašai tikri: Dūmas*
Žalgirio Rinktinės Adjutantas
----------
* Pranas Bastys (1923-Ž.1951 02 02 Slavikų vls. Endrikių k.) - Red. pastaba.
