Partizanai: istorija ir dabartis

Į TĖVYNĘ IŠ DANGAUS

DOKUMENTAI, FAKTAI, KOMENTARAI

Lietuviai desantininkai 1944-1945 m.

Kęstutis Kasparas

Įvadas

1944 m. pabaigoje-1945 m. pradžioje į rusų okupuotą Lietuvą iš Vokietijos grįžo keliasdešimt lietuvių kovotojų, nusileidę parašiutais kaip desantininkai Okupacinio režimo metų leidiniuose jiems buvo skiriama ypač daug dėmesio, nors desantininkų buvo visai nedaug. Mat "Vokiečių parašiutininkai" geriausiai iliustravo komunistinės propagandos tezę apie "užsienio imperialistų inspiruotą vokiškai-lietuvišką nacionalistinį pogrindį", kompromituojančius ryšius su Vokietija.

Buvusiame KGB LSSR padalinio archyve desantininkams buvo pradėtos specialios literinės bylos - "Vokiečių žvalgybos organas Abveras" bei "Vokiškos žvalgybos ir diversinės mokyklos". Jų kol kas nepavyko rasti. Šios bylos galėjo būti tarp 1989-1990 m. išvežtos iš Lietuvos ir negrąžintos archyvinės medžiagos, saugomos Uljanovsko srities UKGB archyve arba Saratovo srities UKGB, saugančio visą medžiagą apie 1941-1945 m. nacionalines organizacijas ir karinius junginius vokiečių okupuotoje teritorijoje, Vokietijos žvalgybos bei kontržvalgybos darbuotojus ir agentus, policijos ir savisaugos dalinius bei formuotes¹.

Apie desantininkus kaupta medžiaga atsispindi kitose, dabar Lietuvos ypatingajame archyve saugomose, buvusiose KGB archyvo bylose. Daugiausia - tai pačių desantininkų baudžiamosios bylos, tardymo protokolai teminėse, literinėse ir kt. bylose bei operatyviniai pranešimai apie desantinių grupių pasirodymą, paiešką ir sunaikinimą.

Remdamasis šia medžiaga, KGB A skyrius okupacijos metais parengė nemažai propagandinės literatūros: "šaltinių" rinkinių, straipsnių, "dokumentinių apybraižų", "įspūdingais" pavadinimais - "Hitleriniai parašiutininkai", "Paskutinė radiograma", "Pasėsi vėją..." ir kt.

Dezinformuojanti medžiaga vėliau sąlygojo ir kai kuriuos netikslius objektyviosios istoriografijos teiginius. Taip K.Girnius savo veikale sugretina du nesulyginamus apimtimi dalykus - Lietuvos Laisvės Armiją ir desantininkus, nors teisingai nusako pastarųjų įtaką Pasipriešinimui². Kiti autoriai dažnai minėjo apie LLA vadovybės pasiųstus 100 ar daugiau LLA narių, nors ši organizacija desantinės politikos atžvilgiu nevaidino esminio vaidmens. A.Bubnys, žvelgdamas į desantininkų problemą kaip rezistencinę, neišvengė svarstymo - kas daugiau iš to laimėjo - lietuviai ar vokiečiai³.

Vienpusiškas įvaizdis susidarė dar ir todėl, kad stokojama pačių desantininkų prisiminimų. Pagirtinas vienintelio išdrįsusio paskelbti savo prisiminimus Kazio Žukausko ryžtas, tačiau periodikoje ("Drauge", JAV) paskelbti ir 500 egz. tiražu Punske išleisti prisiminimai⁴ dar negali užpildyti šios spragos.

Apžvalgos tikslas ir būtų iš lietuviškojo objektyvaus mokslinio taško pažvelgti į šių vyrų veiklą, turint dar ir viltį, kad išlikę gyvi liudytojai pataisys galimus netikslumus.

Vokiečių karinė žvalgyba - Abveras ir lietuviai

1941-1945 m. vokiečių-rusų kare svarbi vieta tenka vokiečių karinės žvalgybos — Abvero (Abwehr) veiklai⁵. Pagal savo tikslus jis turėjo tris struktūrinius padalinius: Abveras-1 — žvalgyba, Abveras-2 — diversinė veikla ir Abveras-3 — kontržvalgyba. Jiems priklausė atitinkamos komandos ir grupės.

Rytų fronte veikė šešios Abvero-1 komandos, kurių kiekvienoje buvo po 3-6 abvergrupes. Žvalgybinius duomenis komandos ir grupės rinko per savo agentūrą, nuleistą į rusų kariuomenės užnugarį. Dažniausiai agentai buvo verbuojami iš okupuotų sričių gyventojų. Prie komandų ir grupių veikė specialios mokyklos ir mokymo kursai. Po tam tikro apmokymo agentai lėktuvais arba pėsčiomis pasiekdavo priešo užnugarį, kur turėjo vykdyti įvairius žvalgybinius uždavinius. Agentai buvo aprengiami kariškais arba civiliais drabužiais, aprūpinami maisto produktais, ginklais ir padirbtais dokumentais. Lėktuvais parašiutininkai buvo nuleidžiami 150-200 km atstumu nuo fronto linijos. Grupę sudarydavo 2-3 žmonės, iš kurių vienas būdavo radistas. Grįžimui atgal agentai gaudavo slaptažodį - žvalgybos vieneto pavadinimą ar jo viršininko pavardę.

Abvero-2 komandos ir grupės verbavo, rengė ir siuntė agentūrą su diversinės ir propagandinės veiklos uždaviniais. Rytų fronte veikė šešios diversinės komandos, kiekvienai jų buvo pavaldžios 2-6 abvergrupės. Specialiai parengti agentai buvo ekipuojami, aprūpinami dokumentais, gaudavo uždavinį vykdyti diversijas: sprogdinti tiltus, geležinkelius, karinius ir maisto sandėlius, likviduoti priešo karininkus ir administracijos pareigūnus. Agentai buvo aprūpinami portatyviniais sprogmenimis. Diversantams buvo duodami ir žvalgybiniai uždaviniai. Grupę sudarydavo 5-8 žmonės su radistu, sugrįžimui buvo naudojami tie patys slaptažodžiai kaip ir žvalgybininkų.

1944 m. Abvero komandos ėmė rengti diversines grupes puolančios rusų kariuomenės užnugariui Šiuo tikslu iš anksto buvo sudaromos bazės ir slėptuvės su ginklais, sprogmenimis, maisto produktais ir drabužiais, kuriais turėjo naudotis partizaniniu būdu veikiantys diversantai Nors panašios grupės iš rusų bei gudų buvo parengtos jau pavasarį, lietuviai Abvero sistemoje faktiškai atsiranda tik liepos mėn., kai rusai jau buvo pradėję antrąją invaziją į Lietuvą.

Tiesa, keletas lietuvių buvo apmokyti žvalgybos mokyklose dar 1943 m. pabaigoje, bet tai buvo tik įprastinis verbavimas žadant atlyginimą, o pats parengimas vyko kartu su Abvero rusų rekrutais. Kauno abvero skyriaus (OKW Verbindungstelle Kaunas) vadovo Mongrovijaus ir specialiai agentų verbavimui atsiųsto repatrianto kpt.Viktoro Vilkutaičio (Vilkutat)-Griuno nuomone, viena svarbiausiųjų lietuvių nenoro dalyvauti Abvero veikloje priežasčių buvo vokiečių okupacinės valdžios elgesys bei represijos⁶.

Lietuvos teritorijai tapus artimuoju fronto užnugariu, pakito susidomėjimas jos gyventojais. Vokiečių karinė vadovybė, neįstengdama sustabdyti vis gilyn slenkančio fronto, buvo priversta pakeisti nuomonę lietuvių visuomenės atžvilgiu ir bandyti derėtis su ja lygiateisiais pagrindais. Kaunui buvo nurodyta, parenkant ryšininkus su jau pradėjusiais kovą lietuvių partizanais, nevengti ir priešiškai vokiečiams nusiteikusių asmenų⁷. Pažadai apie "nepriklausomybę po pergalės" ar "bendros kovos prieš bolševizmą" abstraktūs šūkiai po Vietinės rinktinės tragedijos ir Štuthofo įkaitų jau nebegalėjo patraukti ne kartą skaudžiai nuviltų lietuvių. Todėl buvo kreipiamasi į atskirus karininkus, jei tie sutiktų organizuoti nedidelius partizanų dalinius bolševikų užnugaryje, su pasiūlymais apmokyti žmones partizaninės veikimo taktikos, apginkluoti ir aprūpinti radijo siųstuvais.

Pasiūlymai atitiko pogrindžio bei ryžtingai nusiteikusio patriotinio jaunimo siekius priešintis rusų okupantams kariniu būdu, partizaniškai, o taip pat atvėrė vieną iš galimų šaltinių ginkluotės poreikiams tenkinti Pogrindinės organizacijos, su kurių nariais kontaktavo vokiečiai ar jų ryšininkai, žinodamos vokiečių klastingumą ir tokių kontaktų riziką, iš pradžių laikėsi atokiai, bet kai pavyko gauti šiek tiek ginklų, pagaliau sutiko derėtis ir leisti ten vykti patikimus savo žmones.

Lietuvių mokymą Abvero žvalgybinėse-diversinėse mokyklose ir jų apginklavimą iniciavo kptV.Vilkutaitis-Griunas, kaip žvalgybos karininkas, turėjęs didelę galią pafrontės juostoje. Jo dėka nemažai lietuvių visuomenės veikėjų gavo reikalingus leidimus pasitraukti iš Lietuvos (gen.S.Raštikis, vyskupas V.Brizgys ir kt). Artimiausiu jo pagalbininku buvo brolis Vytautas Vilkutaitis-Volfas, Savisaugos dalinių štabo viršininko adjutantas; abu broliai plačiai pažino buvusią Lietuvos karininkiją bei policininkus. Buvo susisiekta su pagrindinių pogrindžio organizacijų vadovybe ir atskirais nariais: kpt.I.Velavičiumi-Vyliumi ir ltn.J.Jurkūnu iš LNP ir LLKS, ltn.J.Barzda-Klevu iš LLA, kpt.P.Gužaičiu iš LF ir P.Paulaičiu iš LLGS.

Abvero kontaktai nebuvo tiesioginiai ryšiai su pogrindžiu, bet tik su aktyvesniais lietuvių karininkais, sakysim, mjr.J.Pyragius galėjo nurodyti aktyvesnius voldemarininkus ir LNP vadovus, kptV.Vilkutaitis-Griunas per plk.ltn.l.Kraunaitį-Mongirdą ir kpt. Praną Šopagą pasiekė Kretingos pogrindžio organizacijas; oberltn.R.Nisenas per kpt.Klemą Martinkų susisiekė su pogrindinės Šaulių sąjungos vadovu plk.Matu Naujoku, o šis su LLKS vadovais ltn.Jonu Jurkūnu bei kpt.I.Velavičiumi-Vyliumi. Pastarasis savo ruožtu pasiūlė tarpininkauti ltn.JBarzdai-Klevui iš LLA apsirūpinant ginklais ir radijo siųstuvais ir t.t.

Liepos pradžioje pirmieji su lietuviais kontaktus užmezgė Abvero-2 komandos 204 padalinys FAK-210, veikęs prie tiesiogiai Lietuvos teritoriją gynusios 3-osios Tankų armijos bei komanda 203.1944 m. rugpjūčio pradžioje lietuvius pasisiūlė apmokyti Abvero-1 komandos 102 padalinys, o mėnesio pabaigoje - Abverkomandos-204 diversinės mokyklos viršininkas ltn.Hetleris, veikęs Šiaurės armijų grupės sistemoje.

1944 m. liepos-rugpjūčio mėn. buvo sukomplektuoti minėtų abverkomandų ir abvergrupių mokyklų kadrai; lietuvių grupių instruktoriai ir pirmosios kursantų grupės. Dalis lietuvių buvo užverbuota pačių vokiečių iš nuginkluotų savisaugos bei statybos batalionų Tilžėje ir Įsrutyje; šių asmenų motyvai buvo išvengti fronto ir kaip nors sugrįžti į Lietuvą. Didžiąją dalį žmonių surinko patys lietuviai ryšio karininkai, daugiausia iš pogrindžio atrinktų ir su konkrečia užduotimi pasiųstų asmenų, tačiau absoliučiai visų, stojusių į šias mokyklas pagrindinė sąlyga — likti ir veikti Lietuvoje.

Lietuviai, nepaisant vienos kitos išimties, nebuvo kvailiai, kad imtų talkinti griūnančiai Vokietijai Abvero žvalgybos mokyklų instruktorių duomenimis, net 80% radistų iš rusų ir kitų tautų karo pabaigoje dingdavo be žinios⁸. Tad ką bekalbėti apie lietuvius savame krašte? Jų statusas tiek tuo metu, tiek istoriškai vertinant buvo ypatingas.

Abveras, kaip karinė žvalgyba, net Niurnbergo procese nebuvo pripažinta karinių nusikaltėlių organizacija (skirtingai nuo SD ir gestapo), o jo kadrai po karo sudarė Vakarų Vokietijos žvalgybos pagrindą, taip pat buvo panaudoti kitų demokratinių valstybių spectamybų veiklai prieš komunistinį bloką. Tiesa, po 1944 m. liepos mėn. atentato prieš Hitlerį visas abvero funkcijas, kartu ir desantininkų mokyklas perėmė SD, tačiau žvalgybos pobūdis ir esmė nuo to nepakito, tik atsirado dar vienas kontrolierius. Lietuvių bendradarbiavimas su Abveru vyko vien tik kariniais, o ne politiniais sumetimais. Pats istorijos vyksmas kėlė abiem pusėms panašius uždavinius, kitaip tariant, lietuvių partizaninį veikimą rusų kariuomenės užnugaryje iš anksto nulėmė užgrobėjo-aukos padėtis, ir vokiečių ketinimai kažką planuoti ir organizuoti Lietuvos teritorijoje neturėjo jokios įtakos (jei palyginsime su raudonaisiais diversantais iki smulkmenų suorganizuotais ir palaikomais iš Maskvos).

Lietuviai šiame kare nebuvo nei vienoje, nei kitoje kariaujančioje pusėje, todėl jų elgesys negalėjo būti toks kaip antivokiškos koalicijos narių. "Padėti" vokiečių žvalgybai buvo nutarta tik už konkrečią materialią paramą: už žinias apie rusų armiją ir diversinį veikimą jos užnugaryje buvo siūlomi ginklai, šaudmenys, radijo ryšio priemonės. Užgrobdama Lietuvos teritoriją, Sovietų Sąjunga tapo agresoriumi ir Pasipriešinimas buvo pasirengęs apie priešo kariuomenę teikti žinias visiems - ir anglams, ir amerikiečiams, kas tik pagelbės šioje kovoje.

Vokiečiai, žadėdami aprūpinti lietuvius kariškai, reikalavo pirma apmokyti žmones. Mokymas ir sudarė didžiausią priverstinio talkinimo riziką — vokiečiai, apginklavę lietuvius, galėjo pakeisti savo nuomonę ir jais užkišti yrančio fronto skylę. Tai buvo visiškai suprantama ir patiems stojantiesiems⁹. Bet taip pat daugeliui buvo aišku, kad "Atlanto Chartos paragrafai mūsų teritorijos nuo įsibrovėlių neapgins"¹⁰. Mąstysena, kad galima išnaudoti priešą prieš kitą nėra smerktina ir net laikoma karo strategija (anglų-amerikiečių koalicija su sovietais). Be to, lietuvių santykiuose su Abveru buvo sukurta ypatinga garantijų sistema, kuri sudarė galimybę parengti ir apmokyti savo žmones partizaninės kovos taktikos ir metodų (desantininkai buvo bene vieninteliai partizanai, apmokyti kovinės savigynos), parengti radistus, įsigyti radijo siųstuvų ir palaikyti ryšius su užsieniu bei tarpusavyje, nesijausti izoliuotiems, ty. už "geležinės uždangos", 'Vienų vieniems". Atskirais atvejais (ypač rugsėjo-spalio mėn. ir vėliau) desantas buvo vienintelė galimybė pereiti fronto liniją ir tęsti kovą priešo užimtoje Lietuvoje.

Lietuvius nuo kitų Abvero rekrutų skyrė tai, kad jie, nepaisant formalumų stojimo metu, faktiškai nebuvo Vokietijos agentais, o tik sutartiniais pagrindais žvalgybos mokyklose apmokomi radisto, šifruotojo, partizanų grupės vado, partizano-sprogdintojo specialybės. Tokiu pagrindu bei gavę garantijas, kad mokslas teužtruks kelias savaites, todėl nereikės pereiti fronto, arba bet kuriuo atveju jie bus grąžinti į Lietuvą, lietuviai sutikdavo vykti apmokymams¹¹. Prieš išvykstant Kretingos grupei, kpt.P.Šopaga suabejojo, ar vokiečiai nepanaudos lietuvių pas save, tačiau kpt.V.Vilkutaitis-Griunas garantavo neatiduosiąs jų vokiečiams ir grąžinsiąs visus į Lietuvą. Dalies diversinių grupių eiliniai jokių stojamųjų anketų nepildydavo ir buvo priimami pagal grupės karininko pateiktą sąrašą, neišardant Lietuvoje suformuoto būrio struktūros. Su Kauno grupe į FAK-203 liepos mėn. buvo pasirašyta sutartis, kad desantininkai bus parskraidinti į pageidaujamas vietoves su ginklais, amunicija ir maistu¹². Be to, į mokyklas dažniausiai vyko su padirbtais dokumentais, buvo įspėjami laikytis konspiracijos, neteikti teisingų žinių apie save ir savo praeitį, vadintis pasirinktu pseudonimu, pagal kurį buvo išduodami asmens pažymėjimai ir leidimai¹³.

Svarbiausiu garantu, kad lietuviai nebus akli vokiečių įrankiai, buvo pačio pogrindžio siekimas kontroliuoti šį procesą ir patiems nustatyti bendravimo apimtį. 1944 m liepos pradžioje Kaune įvykusiame karininkų ltn.J.Jurkūno, kpt.I.Velavičius-Vyliaus, plk.M.Naujoko, kptK.Martinkaus, Petruškevičiaus pasitarime buvo numatyta sukurti slaptą centrą, kontroliuosiantį lietuvių parengimo procesą, o Lietuvai žalingų veiksmų (sprogdinti gamyklas, tiltus) nevykdyti¹⁴. Ribotą žaidimą su Abveru sankcionavo LLA vyr.štabas: Telšių rinktinės vadams ltn.J.Barzdai-Klevui ir plk.ltn.I.Žuliui-Ruginiui buvo leista derėtis su vokiečiais laikantis trijų pagrindinių sąlygų - vokiečiai tuoj pat aprūpina būrius ginklais, pagal sąrašą išduoda dokumentus be kliūčių judėti visoje okupacinėje Lietuvos zonoje, o apmokyti asmenys nuleidžiami LLA nurodytose vietose¹⁵. Abvero galimybes panaudoti numatė LF Raseinių apskrities vadovas kpt J.Gužaitis ir LLGS vadovas P.Paulaitis, tačiau bet kuriuo atveju pogrindžiui tai buvo tik šalutinis taktinis klausimas greta pagrindinės laisvės kovos linijos.

Tiesiogiai lietuvių apsauga rūpinosi ryšio karininkai prie Abvero žvalgybos mokyklų ir pogrindinėms organizacijoms priklausantys lietuvių karininkai instruktoriai. Jie ne tik siekė apsaugoti savo žmones, kad vokiečiai jų nepanaudotų pas save, bet ir slapta nuo vokiečių instruktavo kursantus, kad tie, atsidūrę Lietuvoje, iš karto įsitrauktų į rezistencinę veiklą ir vokiečių įsakymų nevykdytų. 1944 m. gruodžio mėn. ltn.J.Jurkūnas slapta nuo vokiečių informavo Vytauto Sabaliausko ir brolių Antano ir Broniaus Liesių desantinę grupę ne tik apie ryšių su LLA ir LF organizacijomis Raseinių apskr. užmezgimą, bet ir perdavė dr.A.Vokietaičio grupės Švedijoje šifrus radijo ryšiui užmegzti¹⁶. Pogrindininkų (tiek karininkų, tiek kursantų) dauguma Abvero mokyklose liudijo, kad į šį priešo žvalgybos barą buvo pakankamai giliai infiltruota ir tikruosius desantininkų tikslus formulavo ne vokiečiai o lietuvių pogrindis.

Savo ruožtu ir stojantys į mokyklas turėjo "galvą ant pečių" - pajutus, kad viskas eina vien vokiečių naudai, buvo galima sugrįžti, o draudžiant -tiesiog pabėgti Laikantis griežto laisvanoriškumo principo, net pogrindžio organizacijų nariai galėjo savarankiškai spręsti, ar ši taktika jiems tinkama. Nepavykus pereiti fronto linijos, ltn.K.Morkaus-Lukošiaus LLA būrys sutiko užsiverbuoti į desantininkų mokyklą, tačiau, atėjus metui išvykti Vanagai atsisakė savo ketinimų, nusprendę geriau likti l-ajame lietuvių pulke, ir iš 20 žmonių į mokyklą išvyko tik pats vadas¹⁷.

Antra vertus, klaidinga būtų svarstyti, kas daugiau laimėjo iš šio "žaidimo" — vokiečiai ar lietuviai, taip pat pervertinti vokiečių paramą. Tai buvo ne 1919 m. vokiečiai, kurie, kad ir pralaimėję karą, suteikė Lietuvai 100 mln. markių paskolą ginklais ir amunicija, pripažino jos politinę nepriklausomybę ir padėjo savo kariniais daliniais gintis nuo bolševikų ir lenkų. Tai buvo 1944m vokiečiai, kurie kartojo tuščius pažadus ir teįstengė aprūpinti keliasdešimt desantininkų, nors už tai reikalavo palyginti daug. Lyginti galima tik abiejų pusių interesus bei jų raišką. Vokiečių priešinimasis tuo metu jau buvo faktiškai palaužtas, ir partizaninių ar žvalgybinių dalinių palikimas rusų kariuomenės užnugaryje buvo daugiau parodomoji pusė Berlyno vadovybei, nei tikroji veikla, nors iš paviršiaus atrodė, kad griebiamasi bet kokio šiaudo frontui sulaikyti Be to, persiorganizuoti nuo puolamosios "žaibiško karo" doktrinos prie ginamosios jau nebuvo nei laiko, nei noro, nei tai, objektyviai imant, leido nacių režimas, nepaisant "totalinio karo" paskelbimo.

Vokiečių vangumas atsiskleidė vos pradėjus organizuoti desantininkų apmokymą. Pasak J.Pyragiaus, partizaninė kova iš viso buvo svetima vokiečių būdui, nes jie iš prigimties linkę veikti pagal parengtą planą ar kieno kito įsakymą¹⁸. Atsidūrę Vokietijoje, lietuviai pamatė, kad žvalgybos mokyklos nėra parengtos jų mokymui. Vietoj įprastinio 3-4 mėn. mokymo kurso, kur paskaitos buvo derinamos su pratybomis, buvo pasiūlytas pagreitintas 3-4 savaičių (partizanams - 2 savaičių) praktinis kursas. Jį dažniausiai vykdė vokiečių puskarininkiai, tiek tematę miško, "kiek jo yra Berlyno apylinkėse su išrankiotais kankorėžiais ir žvyruotais takeliais"¹⁹, o praktinės pamokos ne visada buvo naudingos. Antai vokiečiai vieno bėgio sprogdinimui naudojo 1 kg sprogmenų, kai Lietuvos kariuomenėje užteko vienos 200 g tolo plytelės; pagal tokį mokymą kildavo didžiulių sprogmenų kiekio pristatymo problema²⁰.

Spalio mėn. rusams užėmus Žemaitiją, lietuviai tapo atkirsti nuo tėvynės ištisinės fronto linijos. Vokiečiai tikino kursantus, kad būriai su radistais ir tam tikru žvalgybiniu tinklu gaus paramą oru ginklais ir medžiaga, tačiau lietuviai karininkai, suvokdami, kad radistas (dirbant priešo pelengatoriams) partizanų būriui nėra išganymas, atvirai instruktavo, kad desantininkai šiais pažadais nesigirtų, nes vokiečiai patys nieko neturi²¹. Ilgai užtrukdavo ir pačio desanto transporto parengimas: kiekvienas asmuo, siunčiamas užfrontėn, turėjo būti ginkluotas automatu, pistoletu, šaudmenimis ir ne mažiau po dvi granatas, kad priešo užkluptas, galėtų tuoj pat gintis; aprūpintas 20 kg asmeniniu paketu iš papildomų šaudmenų, granatų, maisto, rūkalų bei pirmosios medicininės pagalbos reikmenų; pagal metų laiką turėjo būti aprengtas drabužiais ir avalyne²². Be individualaus aprūpinimo, turėjo būti parengiamas grupinis krovinys iš sutarto kiekio automatų ir kulkosvaidžių, šaudmenų, diversiniams veiksmams pakankamas kiekis sprogmenų ir jų priedų. įvairios paskirties minų bei granatų²³.

Parengtos desanto grupės su kroviniu turėjo būti nuleidžiamos grupių vadų pasirinktoje vietoje, tačiau vokiečiai taip ir nesugebėjo (be vienos kitos išimties) laiku jų persiųsti per frontą, ypač oro keliu. Trūkstant lėktuvų, Abveras buvo priverstas, pažeidžiant visus žvalgybinės konspiracijos reikalavimus, sulaipinti į vieną lėktuvą kelias parašiutininkų grupes. Todėl vėliau NKVD-NKGB, suėmus vieną grupę, galėjo lengvai aptikti kitų, tuo metu nuleistų grupių pėdsakus. Kartais vokiečiai sudarydavo mišrias tautines grupes, kurios faktiškai negalėdavo veikti ir tuoj pat nusileidus iširdavo. Mokyklos nebuvo apsaugotos ir nuo rusų žvalgybos veiklos, tad didesnėse grupėse kursantai negalėjo būti visiškai garantuoti, kad tarp jų nėra priešo agento ar išdaviko (kaip P.Kvaraciejus, J.Guliakas).

Slenkant frontui, Abvero žvalgybinės-diversinės komandos, grupės ir mokyklos ne kartą buvo perdislokuojamos iš vienos vietos į kitą, o lietuviai blaškėsi Vokietijos keliais. Siaurėjant jos teritorijai, 1945 m. pradžioje tapo aišku, kad vokiečių kariuomenė jau nepajėgi atlikti desantinių grupių siuntimo operacijų: nors ginklų ir amunicijos sandėliuose buvo perteklius, tačiau stokojo lėktuvų ir kuro²⁴.1945 m. kovo pradžioje jos Vyr.štabe (OKW) buvo nutarta Abvero parengtus desantininkus paleisti į atsargą, tačiau lietuviai nesirengė skirstytis²⁵.

Paskutinioji galimybė ir viltis patekti į Lietuvą atsirado, kai kovo 23 d visas lietuvių partizanų bei žvalgybininkų parengimo grupes perėmė "Jagdverband Baltikum" (I.Velavičiaus-Vyliaus parodymai mini "Jagdverband Ost")³⁵. Ši "Rytų medžiotojų sąjunga" turėjo vienyti, parengti ir siųsti diversines grupes į Ukrainą, Gudiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją. Lietuvių skyriaus (Jagdstaffel Litauen) viršininku buvo paskirtas senas Abvero karininkas mjr.J.Pyragius. Jo uždavinys buvo sudaryti vieną visų lietuvių parengimo ir tolesnio operacinio panaudojimo štabą, kuris turėjo likusias lietuvių grupes prie komandų 102, 203, 210 persiųsti lėktuvais į numatytus veikimo rajonus²⁷. Tačiau ši viltis taip ir liko popieriuje dėl vokiečių pakrikimo ir panikos; štabas nebuvo sukurtas²⁸. 1945 m. balandžio 11 d. buvo gautas įsakymas panaikinti lietuvių partizanų bei žvalgybos vadų grupę ir jiems pereiti į SS Vervolfą, tačiau lietuviai išsivaikščiojo Hamburgo, Brandenburgo, Drezdeno, Pasau, Rid rajone²⁹.

Tuo pat metu lietuviai aiškiai išsiskyrė savo interesų realizavimo aktyvumu. Lietuviams Tėvynės gynyba buvo egzistencinis klausimas, bet kaip neutraliai tautai ir su tam tikros vilties prošvaiste. Santykiuose su Abveru jie stengėsi perimti veiksmų iniciatyvą. Jau pačioje desantininkų atrankoje buvo labai ryškus rezistencinis principas — buvo stengiamasi, kad į mokyklas patektų patikimi, ištikimi ne vokiečiams, o Lietuvos nepriklausomybės idealams žmonės³⁰. Daugumoje mokyklų mokymo procesą perėmė į savo rankas patys lietuvių karininkai, vokiečiams paliekant tik ekipavimą bei persiuntimą per fronto liniją. Plk.ltn.Leonas Valkūnas vertė iš rusų kalbos "Sputnik partizana" ("Partizano palydovas") ir pritaikė kaip mokymo priemonę lietuviams³¹. Siunčiamų grupių paskirstymas daugeliu atvejų buvo vien lietuviškos minties rezultatas, stengiantis, kad desantinės grupės savo veikla apimtų visą Lietuvą, turėtų tarpusavio ryšius. Kpt.l.Velavičius-Vylius bei A.Valiukėnas parengė radijo ryšio kodą su užsieniu. Lietuviai kontroliavo ir gaunamą iš Lietuvos informaciją: ltn.Matas Valeika-Putinas su radiogramų iš desantinių grupių turiniu supažindindavo A.Valiukėną, savo ruožtu palaikiusį ryšius su kariaujančiu ir neutraliu demokratiniu pasauliu.

Dauguma desantininkų neieškojo galimybės pasislėpti ar išvengti kovos, o bet kokiais būdais siekė grįžti į Lietuvą ir tęsti kovą. Pagaliau netgi daugelis grupių buvo nuleista pačių lietuvių karininkų aktyvumo dėka. Apie tai liudija ltn.J.Barzdos-Klevo, atvykusio išsiaiškinti desantininkų užtrukimo priežasties, susikirtimas su 204 mokyklos viršininku ltn.Hetleriu, kpt.I.Velavičiaus-Vyliaus pastangos patekti į Lietuvą ir paskutiniosios desantininkų grupės tragiška odisėja.

Desantininkų problema liudija lietuvių rezistentų vadų siekį net sunkiausiomis sąlygomis ieškoti galimybės kovai su atslenkančiu agresoriumi Praktiškai vokiečiai būtų daugiau laimėję, palikdami ginklus bei amunicijos bazes pačioje Lietuvoje, o nesiėmę desantininkų mokymo naštos; lietuviams gi

nebuvo iš ko rinktis, o pasirinkus — Abveras buvo išnaudotas savo interesams kiek buvo įmanoma. Gvildenant lietuvių desantininkų problemą, pastebima, kad savarankiškos lietuvių rezistencijos pradas nustelbia svetimos jėgos paramą, ir liudija pragmatinės politikos prioritetus.

Šiuo atžvilgiu vertas paminėti 1944 m. gruodžio 10 d. Vyriausiojo LLA Vanagų štabo operatyvinis įsakymas Nr.4, apibrėžiantis ir santykius su desantininkais: "1. Su vokiečių parašiutininkais, jei jų yra, stengtis sueiti į sąlytį, tačiau vengti provokacijų. 2. Jei parašiutininkai būtų LLA nariai, jie tuoj besąlygiškai privalo klausyti rinktinės vado įsakymų. 3. Parašiutininkus ne LLA narius (jei jie patikimi lietuviai) verbuoti ir paimti savo valdžion. Jei parašiutininkai būtų ne lietuvių tautybės arba lietuviai, kurie nesiduotų užverbuojami, palaikyti su tokiais santykius, stengiantis iš jų išgauti ginklų, šaudmenų ir radijo aparatų, rusiškų pinigų. Jų įsakymų ir direktyvų, nesuderintų su LLA Vanagų vadovybės įsakymais, nevykdyti"³².

Lietuviai - abvero mokyklose

Lietuviai buvo apmokomi keturiose Abvero mokyklose, iš kurių viena -"Šiaurės ašigalio tarnyba" (Dienststelle Nordpol) buvo žvalgybinio profilio. Ji veikė Šiaurės armijų grupės Abvero-1 sistemoje ir buvo komandos 104 padaliny s(?), užšifruotas kaip k/d Nr5725 ³³. Mokykla bazavosi prie Noihofo (Neuhof) kaimo, į šiaurę nuo Karaliaučiaus, lauko tipo barakuose, miške. 1944 m. spalio 25 d. ji buvo evakuota į Berlyno rajoną, Hamekopf kaimą, iš ten į Bismarką, 1945 m. vasario mėn. — į Juzenbergą prie Štetino³⁴. Kursantai pagal tautybes buvo suskirstyti į stovyklas, tarp kurių bendravimas buvo griežtai draudžiamas. Mokykloje laikomasi griežtos konspiracijos, kursantai turėjo vadintis slapyvardžiais ir neteikti kitiems teisingų žinių apie save ir savo praeitį³⁵.

Stovyklos Nr.l (kurioje buvo apmokomi lietuviai, latviai ir estai) viršininku buvo vyr.ltn.Povilas Tyrulis-Kybartas, kuris dėstė karinį parengimą, partizaninę taktiką ir vertėjavo iš rusų kalbos³⁶. Ltn.Julius Šatas-Pukas mokė radiotechnikos ir slapta nuo vokiečių instruktavo apie radijo ryšį su Lietuvoje veikusiomis grupėmis; mjr.Benius Zavackis dirbo kaip šifruotės specialistas, o kartu ir anglų žvalgybai bei stengėsi šiam darbui pritraukti patikimus lietuvius. Ryšio karininkas tarp mokyklos ir lietuvių buvo kpt.V.Vilkutaitis-Griunas, kurio pareiga buvo globoti kursantus, spręsti visus jų ir mokyklos vadovybės nesutarimus; Kybartuose veikė jo brolis kpt.V.Vilkutaitis-Volfas³⁷.

Buvo numatyta, kad mokslas truks 10-12 dienų, tačiau jis užsitęsė 1,5-2 mėn. Ypač didelis dėmesys buvo skiriamas radiotechnikai ir darbui su radiosiųstuvu-imtuvu. Be radijo, buvo dėstoma rikiuotė ir karininkų pratimai vadovauti, įvairių sistemų ginklų pažinimas ir šaudymas, sportas ir džiu džitsu, rusų kariuomenės struktūra ir NKVD darbo metodai, topografija ir praktiška pažintis su žemėlapiais, kompasais, orientavimasis bet kurioje aplinkoje. Miško perspektyvoje mokoma kasti bunkerius, kautis ir manevruoti, rengti pasalas. Taip pat mokoma pasiruošti parašiutą, šokinėti nuo bokšto, dėstomi agentūrinės žvalgybos pagrindai³⁸.

Į mokyklą rinko prasilavinusius žmones. Pirmieji lietuviai atvyko rugpjūčio 9 d. Tai buvo vadinamoji Kretingos partija iš 13 žmonių, surinktų Žemaitijoje; dalis jų buvo LLA nariai³⁹. Rugpjūčio mėn. atvyko 15-17 žmonių iš Suvalkijos ir Kauno apylinkių, iš kurių buvo sudaryta 1-oji ir 2-oji grupės⁴⁰. Rugsėjo pabaigoje-lapkričio pradžioje buvo sudaryta 4-oji grupė iš 10-11 vyrų, kilusių nuo Panevėžio⁴¹. Be to, iš Kretingos medseserų kursų priedanga buvo atrinktos 4 merginos, iš kurių dvi individualiai buvo rengiamos radistėmis⁴².

Kursantai nebuvo bevaliai vokiečių pastumdėliai. Kai kurie mokiniai pajutę, kad viskas "traukiama ant vokiško kurpalio" ir kyla pavojus negrįžti į Lietuvą, per kptV.Vilkutaitį-Griuną perdavė kpt.P.Šopagai raportą, nušvies-dami esamą padėtį ir prašydami atšaukti. 1944 m. rugpjūčio 30 d. A.Stalmokas-BaItrūnas, A.Paregys-Bružas, I.Keblys-Šatraitis buvo išsiųsti atgal į Kretingą. Po šio įvykio prasidėjo grupių išsiuntimo procesas.

Rugsėjo (spalio) mėn. du broliai parašiutu buvo nuleisti į Kazlų Rūdos apylinkes, iš kur jie turėjo pasiekti savo partizanų dalinį prie Palių. Lapkričio pradžioje parašiutais buvo nuleistos trys grupės į Plungės, Vilkijos (Karalgirį) ir Kauno apylinkes.

Lapkričio viduryje į Kretingos apylinkes pėsčiomis frontą ties Klaipėda perėjo J.Žutautas-Ramūnas ir J.Gubista-Šalna, o lapkričio 17 d. į Alsėdžių valsč. Paburgės km. apylinkes buvo nuleista A.Šertvyčio ir A.Kubiliaus vadovaujama 5 žmonių grupė.

Iš viso 1944 m. rugsėjo-lapkričio mėn. iš šios mokyklos į Lietuvą pėsčiomis ar parašiutais buvo persiųstos 8 nedidelės žvalgybinės grupės iš 24

desantininkų. 1945 m. vasario mėn. 12 likusių kursantų buvo pervežti laivu į Liepoją, matyt, kad lengviau būtų pereiti frontą, tačiau dalis jų buvo nuginkluoti ir panaudoti statybos darbams⁴³. Mokykloje liko tik vienas J.Zakaras-Pajaujis, besimokęs dokumentų padirbinėjimo, ir parašiutu nuleistas į Telšių apskr. tik 1945 m. kovo 26 d. su keletu krovinio konteinerių Alsėdžių desanto grupei.

Dienststelle Nordpol mokyklos desantininkai    1 lentelė.

Pastaba. Ši ir kitos lentelės sudarytos pagal šio straipsnio priedą.

Daugiausia lietuvių buvo apmokyta Abverkomandos-203 mokykloje. Iki 1945 m. ji vadinosi Koriuk Mr203 (Komandeur des rückwärtigen Gebietes -Užnugario sričių viršininkas). 1944 m vasarą veikė gen.EJusto žinybos sistemoje, veikimo zona - Lietuva, Latvija, Estija⁴⁴. Jai priklausanti diversinė mokykla OKG FAK-203 liepos pabaigoje bazavosi Dalvice (Dallwitz — 20-30 km nuo Įsručio), rugpjūčio pradžioje buvo perkelta į buvusį Dancigo koridorių, Šliosbergo (Schlossberg) miestelį, netoli Valdeno (Waiden) geležinkelio stotelės⁴⁵. Dalis vėliau atvykusių lietuvių dėl vietos stokos buvo įkurdinti Frankenhageno (Frankehagen) dvare netoli Konico⁴⁶.

Konice (Choinicuose) veikė radistų mokykla, į kurią po karinio parengimo buvo siunčiami radistai. Spalio 1 d. (ar viduryje) ji buvo perkelta į Klen-

Gabelio dvarą, netoli Lobau prie Štargardo (40 km nuo Dancigo).

1945 m. sausio pabaigoje, artinantis frontui, FAK-203 pirmoji lietuvių mokykla iš Šliosbergo buvo evakuota į Frankenhageną, o iš ten vasario 14 d atvyko į Štratenzės (Strettensee) dvarą 10 km nuo Anklamo, Pomeranijoje⁴⁷. 1945 m. kovo 23 d. 18-os likusių lietuvių komanda per Berlyną balandžio 3 d. pasiekė Mojemą (Neuem), Sudetuose⁴⁸.

Ši mokykla sutelkė palyginti stiprius lietuvių karininkų kadrus, be to, mokyklos viršininkas korvetenkpt.Laurinatis (Laurinat) buvo lietuvių kilmės ir palankus jiems. Rusų ir vokiečių kalbas bei sprogdinimą dėstė ltn.Pranas Bakšaitis (Bakšat), buvęs mokytojas, repatriantas⁴⁹. Lietuvių ryšio karininku prie komandos buvo LLKS narys ltn.J.Jurkūnas, lietuvių grupės viršininku kpt.Stasys Kantvydas, pavaduotoju vyr.ltn.Jonas Žukas, radistų mokykloje instruktoriais ir vyresniaisiais dirbo jaun.ltn.Stasys Gudaitis (rikiuotė), slaptai nuo vokiečių instruktavęs desantininkus kaip elgtis Lietuvoje, Pranas Velavičius dėstė radijo disciplinas. Instruktoriais dirbo ir kiti lietuvių karininkai, kurie vėliau buvo siunčiami kaip grupių vadai. Taigi šiame Abvero padalinyje ne tik patys lietuviai organizavo savo žmonių apmokymą, bet čia veikė ir stipriausias infiltracinis pogrindžio branduolys.

Apie 1944 m. liepos 11-12 d. kpt.I.Velavičius-Vylius susitiko su FAK-203 atstovu zonderfiureriu Zegelke buvo sutarta pasiųsti 1-2 mėn. apmokymams diversiniam darbui 20-40 žmonių, iš jų 2-5 radistus; po to visiems grįžti į savo gyvenamąsias vietas oro keliu arba mašinomis, jei teritorija nebus užimta rusų⁵⁰. Tačiau lietuviška mokykla buvo suorganizuota tik rugpjūčio-rugsėjo mėn. pradžioje⁵¹. Partizanams mokytis buvo numatytos 4-5 savaitės, bet jie užtruko ir pusmetį⁵². Liepos pabaigoje atvykę lietuviai pirmąjį mėnesį nieko neveikė arba mokėsi tik karinio parengimo. Rugpjūčio mėn. Šliosberge sulaukė aprangos bei apginklavimo ir oficialaus apmokymo pradžios. Karinis parengimas ("partizanų taktika", "sprogmenys", "sanitarija" ir "šaudymas') susidėjo iš šaudymo, rankinių granatų pažinimo ir panaudojimo, minų padėjimo, sargybos, patrulių slapukų taktikos ir apsisaugojimo nuo jų; pagrindinis dėmesys buvo skiriamas sprogdinimui⁵³.

Spalio pradžioje nuo partizanų atskyrė radistus ir išsiuntė juos į radistų mokyklą, kur šie mokėsi iki gruodžio mėn.⁵⁴. Kadangi radistai buvo rengiami kaip grupių vyresnieji, čia, be radijo aparatūros ir šifrų, buvo dėstoma žvalgybos, agentūros parinkimo, verbavimo ir darbo su ja metodai, taktika, rusų ir vokiečių kalba, topografija.

Iš viso FAK-203 mokyklose (įskaitant radistus) galėjo būti per 100 lietuvių (desantininkų parodymuose 93). 1944 m. rugpjūčio pradžioje Zegelkė Įsrutyje iš dirbusių prie gynybos linijų statybos mobilizuotųjų, taip pat iš Žygaičiuose susitelkusių savisaugininkų bei civilių, užverbavo į radistų mokyklą 6 ir į diversinę žvalgybos mokyklą apie 40 žmonių⁵⁵. Rugpjūčio 3-4 d. į mokyklą atvyko ltn.M.Valeika-Putinas, kuris surinko (6-7 d.) 8 žmonių grupę iš Raseinių apskr. (Gužaičio grupė)⁵⁶. 13 žmonių buvo surinkta iš Kauno, kurie vadovaujami Kazio Balčiūno, atvyko liepos pabaigoje⁵⁷. Vėliau mokyklą papildė suvalkiečiai bei vyrai iš Rytų Lietuvos. Mokymosi laikotarpiu kursantai buvo suskirstyti į tris grupes: Kauno-Raseinių, Suvalkų ir Panevėžio, kurios gyveno atskirose vietovėse.

Pagrindinės desantininkų grupės buvo nuleistos 1944 m. gruodžio mėn. antroje pusėje — 1945 m. sausio mėn. Panevėžio apskr. Šeduvos, Smilgių, Subačiaus, Kupiškio valsč., Raseinių apskr. ir Kazlų Rūdos miškuose. Šių desanto grupių ypatybė buvo ta, kad jos buvo sudarytos iš to krašto žmonių ir net pagal asmeninę pažintį. Siunčiamos grupės buvo gerai apginkluotos: ltn.A.Gogelio 9 žmonių grupė turėjo 2 rankinius kulkosvaidžius, 9 vokiškus šautuvus ir 9 rusiškus PPŠ automatus, 10 pistoletų, 40 rankinių granatų, 2 minosvaidžius su 50 minų, kiekvienas turėjo daugiau kaip po 4 kg sprogmenų; V.Želnio 6 žmonių grupė turėjo 2 kulkosvaidžius, 6 vokiškus šautuvus, 6 automatus, 6 pistoletus, dėžę granatų ir 2 dėžes šovinių, po 2,5 kg sprogmenų, radiosiųstuvą, kiekvienas dar po 50 tūksL rub. ir padirbtus dokumentus⁵⁶. Desantininkai buvo aprūpinti ir rajonų topografiniais žemėlapiais, kompasais, laikrodžiais, raketinėmis.

1945 m. kovo 23 d. lietuvių likučiai iš visos Abvero sistemos buvo sutelkti į vieną lietuvių grupę 203 mokykloje. Grupei vadovavo kptS.Kantvydas ir ją sudarė 3 skyriai: 1-ajam vadovavo ltn.J.Balčiūnas (numatytas siųsti į Kauno apskr.), 2-ajam - ltn.Jonas Žukas (Panevėžio apskr.), 3-ajam - ltn.Šeputis (Suvalkija)⁵⁹.

1945 m. balandžio 18-20 d. lietuviai patys susibūrė į paskutinę 20 desantininkų grupę, kuri Vokietijos žlugimo chaose dar bandė rasti galimybę patekti į Lietuvą. Iš pradžių buvo numatoma vykti lėktuvu, vėliau kpt.I.Velavičius-

Padirbti dokumentai Pranui laukaičiui, Vytautui Jakavoniui, Pranui Jacunskui, Antanui Baubliui ir Juliui Sinkevičiui. LYA. P.18705-LL

Vylius susitarė su laivyno karinės bazės vadovybe persikelti povandeniniu laivu į Kuršą, Liepoją⁶⁰. Tačiau Svinemiundės uoste veltui praleidus 7 dienas, buvo nutarta eiti pėsčiomis ir, sulaukus, kol praeis frontas, grįžti į Lietuvą. Grupėje teliko 13 desantininkų, kurie pasiskirstė po 2-3 ir savarankiškai bandė pasiekti Tėvynę. 1945 m. gegužės 19 d. Štetino apygardos Bliumentalio km rusų kontržvalgyba sulaikė kpt.I.Velavičių-Vylių bei 2 grupės narius, vėliau -dar tris⁶¹.

FAK-203 mokyklos desantininkai

2 lentelė.

Parengti desantininkai buvo siunčiami ir per padalinį FAK-210 (Front Aufklarungs Trupp 210 - Fronto žvalgybos būrys-210), kuris veikė prie 3 Tankų armijos I-C skyriaus Siaurės armijų grupėje, pradžioje kaip komandos 204, vėliau 203 padalinys. Kodinis pavadinimas - "Grolsburg"⁶².

FAK-210 mokykla iš pradžių bazavosi Šakių apskr. Paežerėliuose, liepos 31 d. persikėlė į Kisdorfą Rytų Prūsijoje (3 km nuo Šliosbergo), apie rugpjūčio 20 d. persikėlė į Rothofą netoli Tilžės (6 km), rugsėjo pradžioje į

Padirbti kontržvalgybos SMERŠ agentų pažymėjimų blankai

Žukus Klaipėdos krašte. Spalio pradžioje, prasidėjus rusų puolimui, evakavosi į Liubinfeldą, tarp Tilžės ir Karaliaučiaus. 1945 m. sausio pradžioje perkelta į Karaliaučių, o iš ten vasario mėn. visi užsieniečiai iš FAK-210,214,218, tarp jų ir lietuviai, perkelti į Štetino apygardą, į Anklamą (Ankliam); po to kovo mėn. - į Liukenvaldą (Luckenwalde), 50 km į pietus nuo Berlyno, kur buvo užsieniečių surinkimo stovykla ir telkiami išlikę lietuviai⁶³.

1944 m. liepos pabaigoje šioje Abvero mokykloje buvo tik 4 lietuviai, rugpjūčio 6 d. atvyko 3 žmonės iš Kauno bei mėnesio pabaigoje — 5 žmonės iš Alsėdžių - LLA nariai, numatyti parengti radistais⁶⁴. Rugpjūčio pradžioje kpt.I.Velavičius-Vylius sužinojo, kad vokiečiai Tilžėje nuginkluoja savisaugos batalionus, formuoja iš jų statybos dalinius ir siunčia į Vokietiją aerodromų statyboms⁶⁵. Atvykęs į internuotųjų lagerį, jis rado daug savanorių, nenorėjusių vykti į Vokietiją, tik grįžti į Lietuvą; iš jų partizaninės veiklos apmokymui buvo atrinkta 20 žmonių (atvyko 10 d.)⁶⁶. Ir tik sukomplektavus 33 lietuvių grupę, ji buvo perkelta į Rothofą ir ten pradėtas karinis mokymas: ginklai (kulkosvaidis, šautuvas, granata), rikiuotė, orientavimasis pagal žemėlapį ir kompasą. Nuleisti buvo numatoma su automatiškai išsiskleidžiančiais parašiutais, šuolių nebuvo mokomi⁶⁷.

Perkėlus lietuvių grupę į Žukus, 13 vyrų su ginklais dingo⁶⁸. Tuomet-lietuvius skubiai išsiuntė į Klaipėdą, kur 7 km nuo miesto jie buvo mokomi tiltų sprogdinimo, minavimo, gavo vokišką aprangą⁶⁹. Skirtingai nuo kitų mokyklų, apmokymą vykdė patys vokiečiai, nebuvo lietuvių ryšių karininkų globos, prasmės mokytis, iš anksto tarpusavyje susitarusių desantininkų grupelių.

Spalio pradžioje, rusų puolimo išvakarėse, vokiečiai lietuvių kursantus nusprendė panaudoti rusų diversantų paieškoms Batakių valsč. Kazbarinų km. apylinkėse, tačiau jau kitą dieną jie pateko į traukimosi sumaištį ir tris savaites klaidžiojo, kol rado mokyklą Liubinfelde⁷⁰. Čia susirinko tik 12 senų kursantų, kitiems dingus nežinia kur. Lietuviai buvo laikomi drauge su vokiečiais, rusais ir latviais, užsiėmimai buvo labai reti, o busimieji desantininkai ėjo į laukus- rinkti daržovių⁷¹. Taip tęsėsi iki 1944 m. gruodžio 15 d, kai visus lietuvius iš visų mokyklų išsiuntė į Vormdito (Rytų Prūsija) aerodromą laukti išvykimo. Čia buvo sudaromos desanto grupės ir "Junkers" tipo lėktuvais gabenamos per fronto liniją.

Iki 1945 m. sausio pabaigos iš Vormdito į Lietuvą buvo persiųstos 6 grupės: 4,6 ir 30 žmonių; iš FAK-21016 žmonių į Ukmergės apskr. ir sausio 18 d 15 žmonių į Suvalkiją; sausio 19/20 d naktį į Kuršėnų valsč. orientuota šeštoji iš eilės Henriko Chaleckio-Tigro grupė (4 asmenys)⁷².

Ekipuotė buvo pakankamai svari: desantininkai buvo ginkluoti rusiškais ir vokiškais šautuvais, karabinais ir automatais, šaudmenimis, turėjo po 2 granatas, diversinės-partizaninės grupės aprūpintos tolu su kapsulėmis, kulkosvaidžiais; kiekvienas prie savęs turėjo pistoletą, prožektorių, peilį, 10 tūkst rusiškų rublių, planšetę su žemėlapiu ir individualų 20 kg svorio paketą, kurį sudarė sauso maisto davinys savaitei, veltiniai, antklodė, palapinė-apsiaustas, šoviniai ir medikamentai, o radistų dar ir atsarginės baterijos⁷³.

FAK-210 mokyklos desantininkai    3 lentelė.

Ketvirtoji stambi mokykla, kurioje mokėsi lietuviai, priklausė Abverko-mandai 204, nukreiptai prieš 1-ąjį Pabaltijo frontą, specialiai skirta latvių ir estų apmokymui. Ji rengė radistus (Klenuvkos km, 40 km nuo Dancigo ir 15 km nuo Štargardo) ir partizanus (Troingenhofo km. 40 km nuo Klenuvkos). Netoli radistų mokyklos veikė komandos-203 radistų mokykla. 1944 m. rugpjūčio 23 d. šio dalinio atstovas Itn.Hetleris pasiūlė ltn.J.Barzdai-Klevui apmokyti savo diversinėje mokykloje 50 lietuvių, juos apginkluoti ir vėliau jiems tiekti ginklus į rusų kariuomenės užnugarį⁷⁴. Vyriausiasis LLA štabas sankcionavo ir dalies LLA narių išvyką, daugiausia panevėžiečių, kuriems oro desantas buvo vienintelė galimybė grįžti į gimtinę, esant stabiliai fronto linijai.

Apmokymo kursas buvo numatytas 2 savaitėms, tačiau rugsėjo 18-19 d. mokykla nebuvo pasirengusi lietuvių mokymui, ir organizuotai atvykę keturi būriai - Maumedžio, Ąžuolo, Karklo ir Kadagio, dar mėnesį gyveno Konice nieko neveikdami. Spalio pradžioje išsiaiškinti užtrukimo priežasties atvyko ltn.J.Barzda-Klevas ir smarkiai susikirto dėl delsimo su ltn.Hetleriu⁷⁵. Pagaliau patys būrių vadai ėmė dėstyti karo disciplinas, supažindinti su sprogmenimis, ginklais, žvalgybinių duomenų rinkimu, ryšiais, pionierių darbais (bunkerių įrengimu ir kt.)⁷⁶. Skirtingai nuo kitų mokyklų, konspiracija tarpusavio bendravime buvo formali⁷⁷. Vokiečių vaidmuo tebuvo grupių ekipavimas ir persiuntimas per fronto liniją.

Iš viso per šią komandą buvo nuleistos 5 desantinės grupės (dvi kartu su 203) iš 53 žmonių; kiekviena partizanų grupė buvo papildyta radistu ir šifruotoju. Desantas į Žaliąją girią Panevėžio aps. buvo pats didžiausias. Desantininkai buvo ginkluoti šautuvais, rusiškais ir vokiškais automatais, granatomis, kiekviena grupė kaip krovinį paėmė apie 25-50 kg sprogmenų, sprogdinimo virvės ir detonatorių, radijo stotį, atsarginių vamzdžių kulkosvaidžiams ir karabinams, 4 tūkst vienetų šovinių, apie 75 granatas, 3-4 prožektorius, raketinę, specialaus tabako šunims-pėdsekiams klaidinti⁷⁸. Kitą krovinio dalį sudarė 3 komplektai vasaros mundiruotės, 8 poros batų ir 12 porų veltinių, medikamentai ir tvarsčiai, maisto produktai dvylikai žmonių dešimčiai dienų. Be to, kiekvienas desantininkas gavo po 4000 rublių, padirbtus NKVD darbuotojų dokumentus, žemėlapius, vadai ir radistai, rankinius laikrodžius.

204 mokyklos desantinkai    4 lentelė.

Desantininkai iš nenustatytų mokyklų

5 lentelė.

Desantininkai rezistencijoje

Desantininkų vaidmuo Pasipriešinime nustatomas iš desanto grupių likimo Lietuvoje. Pirmieji desantininkai pasirodė 1944 m. rugpjūčio mėn., o paskutiniosios grupės nuleistos - 1945 m. vasario-kovo mėn. Kovo antroje pusėje nutrūko bet kokie, netgi radijo ryšiai su Vokietija, todėl vėlesni tokių grupių paminėjimai yra susiję su NKVD-NKGB provokacine veikla. Iš 6 lentelės matyti, kad intensyviausias desantininkų siuntimas buvo 1944-1945 m. žiemą, kai Lietuvoje jau pakankamai plačiai veikė partizaninis sąjūdis, ir pora šimtų vyrų jau negalėjo daryti rimtos įtakos partizanų skaičiui ar pasipriešinimo kovos intensyvumui

Desantininkų siuntimo intensyvumas    6 lentelė.

Vokietijoje liko apie 50 desantui pasirengusių vyrų, tačiau ir nuleistieji ne visi įsiliejo į kovą. Iš 200 vyrų apie 20 žuvo ar buvo suimti pirmosiomis nusileidimo dienomis, neišsilaikę net mėnesio, apie 100 slapstėsi arba jų dalyvavimas pasipriešinimo kovoje nepaliudytas, ir tik apie 80 desantininkų partizanavo ar veikliai dirbo pogrindyje. Iš pastarųjų apie 30 partizanavo ilgiau kaip vienerius metus, o vidutinė partizanavimo trukmė desantininkų atveju sudarė 16 mėnesių.

Iki 1944 m. gruodžio mėn. desantinės grupės nebuvo didelės, jas sudarė dažniausiai žvalgybinei veiklai parengti asmenys, radistai. Šiuo atveju vokiškoji pusė pažeisdavo išankstinius susitarimus dėl partizaninių grupių apmokymo ir nuleidimo, o tokių žvalgybinių grupių nariai dažniausiai pasirinkdavo pogrindinį veikimą, legalizuojantis su padirbtais dokumentais, arba iširdavo, žvalgybai to meto sąlygomis esant beprasmei 1944-1945 m. žiemą nuleistos desantininkų grupės, pasirengusios partizaninei veiklai, atsitiktinai atvyko didžiausių NKVD kariuomenės ofenzyvų laikotarpiu, nors ir šiaip, Abvero grupių paieškai rusai skyrė didesnį dėmesį. Tai nulėmė ir dideles desantininkų aukas.

1945 m. sausio mėn. nuleista V.Steckaus vadovaujama desantininkų grupė tik per kelias dienas nuo nusileidimo patyrė tokius nuostolius: 1 nukovė NKVD kareiviai, 1 suimtas, 1 dingo be žinios, 2 nuėjo namo į Ukmergės apskr.; likę 6, tarp jų ir V.Steckus, sausio 12 d. žuvo kartu su kpt J.Krištaponio partizanais⁷⁹. Nusileidusiai ltn.A.Gogelio grupei su pastotėmis vykstant į Šimonių girią, pakeliui susišaudžius su kariuomene, desantininkai buvo priversti palikti krovinį, o į nelaisvę pateko sužeistas pats vadas.

Daug desantininkų nukentėjo per pirmuosius kelis mėnesius dažniausiai dėl išdavysčių ir konspiracijos stokos nusileidžiant. Desantininkų paieškai į jų nusileidimo vietas buvo sutraukiami, be NKVD kariuomenės, frontų, armijų, divizijų bei pulkų SMERŠų operatyvininkai, naudojami radijo pelengatoriai, gyventojų namuose rengiamos ilgalaikės pasalos. Skirtingai nuo kitų rezistentų, desantininkus dažniausiai stengdavosi paimti gyvus, dėl to žymiai rizikingesnis buvo jų rėmėjų bei ryšininkų darbas.

Su desantininkų slėpėjais buvo elgiamasi ypač žiauriai. 1945 m. kovo mėn. kareiviams suradus Žemaičių Legiono štabo, o tuo pačiu ir buvusios desantinės A.Šertvyčio-A.Kubiliaus grupės slėptuvę Alsėdžių valsč. Skirpsčių km. pas ūkininkus Pocius, pats šeimininkas buvo nukankintas tardymo metu, o Ona Pocienė nuteista kalėti. 1950 m. septyniasdešimt penkerių metų senutė buvo taip išsekinta, kad Stepnoj lagerio (Karagandos sritis, Džeskasga-nas) administracija atsisakė ją toliau kalinti, tačiau MGB SSRS 2-L 2 Vyr.valdybos Maskvoje kpt.Vladimirov nusprendė "kadangi Pocienė O.I. dėl savo praeities veiklos yra socialiai pavojinga, jos gyvenimas Lietuvos teritorijoje operatyviniais sumetimais nėra tikslingas" ir "atbuvus lageryje, nuo tremties atleisti ir uždaryti į invalidų namus MGB priežiūroje"⁸⁰.

Praktiškai kiekviena desantininkų grupė patyrė ir materialių nuostolių, dažniausiai nebuvo randami atskirai nuleisti kroviniai su ginklais bei amunicija. 1945 m. sausio 19/20 d. H.Chaleckio-Tigro desantinė grupė į Kuršėnų valsč, buvo ne tik per klaidą nuleista Tauragės rajone, bet nerado ir krovinio paketų⁸¹. Krovinio nerado ltn.S.Girdžiūno-Gegužio grupė⁸².

Nors tikrasis partizanavusių ir Pasipriešinimą organizavusių desantininkų skaičius nėra didelis, tačiau negalima nepastebėti jų, kaip asmenybių, indėlio. Okupantų dėmesys desantininkų problemos sprendimui buvo neatsitiktinis - jau vėliau Kubos pavyzdys rodo, kad net viena, gerai pasirengusi desantinė grupė, esant palankioms vidaus sąlygoms, sukelti esamo režimo žlugimą. Lietuvos atveju turime net keliolika viskam pasiryžusių, drąsių vyrų grupių ir besiplečiantį krašte partizaninį sąjūdį. Desantininkai buvo apmokyti ir parengti, kad galėtų veikti kaip jaunesnieji partizanų vadai, daugelis jų buvo su kovine patirtimi, frontininkai, pogrindžio dalyviai. Kai kuriose vietovėse jie tenkino pirminį vadovybės poreikį, kai daug partizanaujančių vyrų buvo neapmokyti ir neturėjo kovinės patirties. Tai ypač pastebima Panevėžio apskr., kur desantininkų veikla leido tuoj pat atnaujinti ne tik 3-osios Šiaurės LLA veiklą, bet ir užmegzti bei palaikyti tolimesnius (nuo Žaliosios iki Labanoro miškų) ryšius su kitais partizanų daliniais, priskirti juos aukštesnei vadovybei 1945 m. gegužės mėn. H.Chaleckis-Tigras Luokės-Kuršėnų valsč. Gintėnių miške vadovavo 15 partizanų būriui LLukoševičius-Baublys - Varnakalnio būriui Krekenavos valsč. ir t.t. Daugelis desantininkų įėjo į partizanų junginių štabus, užimdami labai aukštas vadovaujančias pareigas, pvz., 3-sios Šiaurės LLA apygardos vadai S.Girdžiūnas-Gegužis ir V.Jazokas-Petraitis, Šimonių rinktinės, o vėliau ir Algimanto apygardos vadas A.Starkus-Montė, Jūros srities štabo viršininkas V.Gužas ir šio štabo narys A.Liesis-Naktis ir t.t.

Vokiečių žadėtos paramos praktiškai nebuvo, nei desantininkai jos prašė. Pasikeitimas radiogramomis su Vokietija vyko iki 1945 m. kovo mėn., bet šis radioryšys nebuvo vienpusiškas. Iki 1945 m. sausio 25 d. visų radiogramų, gaunamų per 203 komandą, turinį perimdavo M.Valeika-Putinas, kuris perduodavo informaciją A.Valiukėnui Berlyne⁸³. Dienstelle Nordpol gaunamos radiogramos patekdavo ir į anglų žvalgybos rankas; mjr.B.Zavackas sutarė su J-Zakaru dėl ryšio palaikymo ir informacijos rinkimo anglams, tačiau pastarajam jau nepavyko užmegzti ryšio⁸⁴. Daugiausia radiogramų pasiuntė A.Šertvyčio-A.Kubiliaus grupė; per ją kovo mėn. buvo numatoma perduoti speciali radiograma, reikalaujanti tuoj pat sugrąžinti į Tėvynę visus lietuvius, jaunesniuosius partizanų vadus.

Pogrindžio iniciatyva patikimi desantininkai gaudavo duomenis radijo ryšiui su kitomis desanto grupėmis, kas žvalgybos požiūriu buvo gryna dekonspiracija, tačiau teikianti organizacinę naudą Pasipriešinimui Radioryšio reikšmė ypač svarbi veikiant pasipriešinimo ar žvalgybos centrams užsienyje, suinteresuotiems teikti materialią paramą už informaciją: šiuo atžvilgiu partizanai buvo geriau pasirengę negu antinacinis pogrindis. Vokiečių okupacijos metais pogrindis turėjo 3-4 radiosiųstuvus, iš kurių buvo panaudojamas tik vienas, o rusų okupacijos metu, 1945 m. pradžioje, vien Žemaičių Legiono štabe buvo 5 siųstuvai, neįskaitant keliolikos išbarstytų po visą Lietuvą. Šio štabo parengto visos Lietuvos radiofikacijos plano, aprūpinant radiosiųstuvu kiekvieną LLA rinktinę, realizavimas karo atveju būtų buvęs svarbus Pasipriešinimo kovos sėkmės veiksnys.

Radijo ryšio nenaudai veikė tiek vis sunkėjančios partizaninės kovos sąlygos, tiek išmanančių šį reikalą žmonių stoka. Jau 1945 m. pavasarį į priešo rankas pakliuvo nemažai radistų, perimta šifrų, kodų, radiosiųstuvų, o svarbiausia, buvo suimti A.Valiukėnas ir kpt.L.Velavičius-Vylius, ypač pastarasis, vokiečių okupacijos metais įrengęs Laisvės Kovotojų radiosiųstuvą ryšiui su Švedija ir taip išgarsinęs antinacinį pogrindį užsienyje. Radijoryšio idėjos nuosmukį liudija ir 1945 m. rudenį Tauro apygardos vadovybės svarstymai apie ryšio su užsieniu užmezgimo galimybes, panaudojant tam kurjerius ar net pagrobiant lėktuvą. Tuo tarpu buvę desantininkai neprarado vilties iki pat pabaigos — partizanas A.Žygas-Aptiekorius iki pat savo suėmimo 1953 m. pabaigoje Ramygalos raj. Papiškių km. slėpė radiosiųstuvą, dar tinkantį radiogramoms priimti-perduoti⁸⁵.

Kur kas didesnis buvo moralinis desanto poveikis - nusileidę parašiutais drąsūs vyrai magiškai veikė kaimo žmogų, to meto sąlygomis linkusį kelis kartus perdėti teikiantį jiems viltį faktą. Dauguma desantininkų buvo aukštų moralinių savybių ir didžiulio pasišventimo žmonės, pasiryžę aukotis vardan Lietuvos laisvės. Tai patvirtina ir palyginti nedidelis išdavysčių iš jų tarpo skaičius, o ir tai padarė asmenys, kurie į desantininkus pateko atsitiktinai, stengdamiesi išsaugoti gyvybę nelengvose to meto sąlygose. Pagaliau, desantininkai yra gera karinio-partizaninio pasirengimo priešui nepasiekiamose bazėse iliustracija, ir esant bent minimaliai Vakarų valstybių paramai, galbūt sovietų okupacinis režimas nebūtų buvęs toks ilgaamžis.

Priedas

Desantininkų sąrašas

Adomaitis Vytautas - sl.Žilvinas (Žilvitis?), Adomas, g.1920 m. Raseinių apskr.

Jurbarko valsč. Barkūnų km, studentas medikas, radistas, 1944 12 18 desanto į Raseinių apskr. grupės vyresnysis

Alekna Juozas    - iš Panevėžio apskr. Subačiaus valsč. Tarpeikių km, 1945 01 21 desanto į Subačiaus apyl. grupės vyresnysis.

Alekna Pranas    - sl.Meškėnas, g.apie 1914 m. Panevėžio apskr. Subačiaus valsč, tarnavo Savisaugos daliniuose, LLA narys Žemaitijoje, radistas, 19441118 desantas į Panevėžio apyl. (Karklo būrys). Suimtas prieš 1945 03 13.

Ališauskas Jonas    - g.apie 1910 m. Panevėžio apskr, rezervinė grupė.

Ališauskas Vincas - sl.Kairaitis, g.apie 1919-1920 m. Kazlų Rūdoje, radistas, 1944 10 26 desantas į Kazlų Rūdos apyl.

Alksnys Jonas    - sl.Aušra, g. apie 1902 m Panevėžio apskr. Šeduvos valsč, kalvis, 1945 01 19 desantas į Šeduvos apyl, partizanų vadas Bedugnės mšk. tarp Pušaloto ir Rozalimo.

Alksnys    - Jono brolis, g. apie 1914 m. Panevėžio apskr. Šeduvos valsč.

Asta (Astadiejus) Julius - sl.Astra, Šernas, g.1918 m. Vilkaviškyje, ltn, 1945 02 desantas į Prienšilį, Margio būrio vado pavaduotojas ir skyriaus vadas, žuvo 45 06 19 Punios km. rajone, pasaloje.

Balčiūnas Antanas - sl.Bukys, 1944 1118 desantas į Panevėžio apyl. (Karklo būrys), partizanas, būrio vadas.

Balčiūnas Antanas - sl.Rokas, iš Piniavos valsč. Velnekių km, 1944 11 18 desantas į Panevėžio apyl. (Karklo būrys), partizanas.

Balčiūnas Antanas - Kazimiero brolis, g. apie 1922 m. Kaune, siuvėjas, Kauno grupė.

Balčiūnas Jonas    - Kazimiero brolis, ltn., savisaugos bataliono Kaune kuopos vadas, atvyko iš Drezdeno policijos mokyklos 1945 02 pas brolius, parengimo grupės vadas.

Balčiūnas Kazimieras - pusk.c/viršl, g. apie 1914 m. Kaune, tarnavo Lietuvių savisaugos daliniuose, grupės vyresnysis.

Balčiūnas Mykolas/Motiejus    - Kazimiero brolis, g. apie 1925 m. Kaune, Kauno grupė.

Baltakis    - iš Šimonių, Kauno universiteto studentas, liko Vokietijoje?

Baltis Juozas    - 1944 11 18 desantas (Maumedžio būrys). /Balčius Stasys iš Panevėžio valsč. Stetiškių km.

Baltrušaitis Pranas - g.apie 1924 m, iš Kauno, užverbuotas iš statybos darbų Įsrutyje, radistas.

Banevičius Viktoras - g.apie 1914 m., iš Kauno, užverbuotas iš statybos darbų Įsrutyje, radistas.

Baniūkštis Kazys    - g.apie 1894 m., dirbo geležinkelyje Panevėžio apskr, 1945 01 21 desantas į Subačiaus apyl., partizanas, legalizavosi, partizanų sušaudytas.

Baranauskas Jonas - sl.Šakalys, g.1926 m. Švenčionių apskr. Pakališkių km.,1944    12 24 desantas į Linkmenų valsč.

Barzda Juozas    - sl.Klevas, g.1913 m. Zarasų apskr. Dusetų valsč, ltn, Lietuvių savisaugos dalinių kuopos vadas, nuo 1944 08 LLA Telšių Vanagų rinktinės vadas, 1944 12 14 desantas į Platelių apyl. (karininkų grupė). Nuskendo iššokęs su parašiutu Iešnalio ežere, Plungės valsč.

Basys Jonas    - sl.Putinas, Ponas Vilkas, pusk., 1944 12 24 desanto į Linkmenų valsč. grupės vyresnysis.

Baublys Antanas    - g.1914 m. Alytaus apskr. Merkinėje, tarnavo policijoje, 1945    0115 desantas į Seirijų valsč, suimtas 1945 02 2, NKVD KT nuteistas lageriu.

Beržinskas Edvardas - g.apie 1923 m, tarnavo Lietuvių savisaugos daliniuose, 1944 10 paimtas į desantininkus iš Tilžės.

Bešėnas Vaclovas - g.1901 m. Ukmergės valsč. Kadrėnų km, 1944 12 25 desantas į Vandžiogalos valsč, nusileisdamas susižeidė, slapstėsi Taujėnų valsč. Panoterių km, suimtas 1945

Binkis Antanas    - sl.Kavarskas, 1944 12 24 desantas į Linkmenų valsč.

Birbilas Antanas    - sl.Baltušis, g.1918 m Panevėžio apskr. Viešintų valsč. Virsnio vnk., tarnavo Lietuvių savisaugos daliniuose, jaun.pusk, LLA narys. 1944 11 18 desantas į Panevėžio apyl. (Karklo būrys), partizanas, būrio vadas, 1945 06 suimtas provokacinio smogikų dalinio.

Blažys Juozas    - sl.Gudelis, gapie 1916-1919 m, iš Kybartų, fronto neperėjo, Kurše panaudotas statybiniuose daliniuose, suimtas 1947 05.

Blieka Petras (Alfonsas?) - sl.Juozas Bagdonas, viršl., Šeduvos valsč. viršaitis? 1945 01 19 desanto į Šeduvos apyl. grupės vyresnysis, partizanas, būrio vadas.

Bozikas Juozas    - g.1919 m., Kauno grupė, 1945 09 kaip repatrijantas grįžo į Kauną suimtas 1946 01.

Bozikas Leonas    - Juozo brolis, Kauno grupė.

Brazys Antanas    - sl.Patiltis, g.apie 1920-1921 m., liko Vokietijoje, 1945 06 grįžo į Lietuvą.

Brinklys Eduardas - sl.Jonas Daugirdaitis, g.1922 m, statybos technikas, 1944 11 10 desantas į Vilkijos apyl, 1944 12 Kaune legalizavosi pagal padirbtus dokumentus, mokytojavo Dieveniškių valsč. Šadiūnų km, 1945 02 6 suimtas MKGB, nuteistas 20 metų.

Bručas Antanas    - sl.Strazdelis, Jurgio brolis, g.apie 1924 m. Panevėžio valsč. Linonių km, 1944 12 22 desantas į Miežiškių apyl. (Ąžuolo būrys), partizanas, žuvo 1946?

Bručas Jurgis    - sl.Vanagas, gapie 1921-1922 m. Panevėžio valsč. Linonių km, pusk, radistas, 194412 22 desantas į Miežiškių apyl. (Ąžuolo būrys). Žuvo 1945 01-02 kautynėse.

Bručas Kazys    - Jurgio brolis, g.apie 1920-1921 m. Panevėžio valsč. Linonių km.

Bubnys Jurgis    - g.1921 m, dirbo šaltkalviu Kauno stotyje, Kauno grupė, liko Vokietioje, 1945 05-09 grįžo į Kauną kaip repatriantas, suimtas 1946 01.

Bučinskas Petras    - sl.Žilvitis, g.Panevėžio apskr. 1944 11 18 desantas į Panevėžio apyl, atsiskyrė nuo grupės nusileidimo metu, partizanavo Raguvos valsč.

Budnikas Jeronimas - desantas prie Tauragės, partizanas AJoniko-Rolando būryje.

Budrikas Vaclovas - g.1919 m. Traku apskr. Aukštadvario valsč. Užuguostyje, tarnavo Lietuvių savisaugos daliniuose, 1944 10 paimtas į desantininkus iš Tilžės, 1945 01 18 desantas į Jiezno apyl, partizanas, 1945 07-09 būrio vado V.Voverio-Žaibo pavaduotojas, suimtas 1945 09 17.

Butauskas Vincas - g.apie 1918 m, iš Vilkaviškio apskr, užverbuotas iš statybos darbų Įsrutyje.

Butrimas Vincas    - sl.Kiškis, g.1927 m. Utenos apskr. Troškūnuose, mokytojas Švenčionių apskr. Balėnų km, 1944 1117 desantas į Panevėžio apyl. (Maumedžio būrys), partizanas, suimtas.

Chaleckis Henrikas - sl.Tigras, g.apie 1919-1920 m, LLA narys, įsakymu pasiųstas iš Alsėdžių pasirengti radistu, 1945 0119/20 desanto į Kuršėnų apyl. grupės vadas, Kuršėnų rinktinės organizatorius ir Ginteikiškių mšk. partizanų būrio vadas, laisvai kalbėjo vokiškai, rusiškai, lenkiškai.

Chaleckis Vytautas - sl.Chirurgas, Henriko brolis, g .apie 1921 m, 1945 0119/ 20 desantas į Kuršėnų apyl, partizanas.

Čaikauskas    - sl.Romelis, g.apie 1902-1909 m, muzikos mokytojas iš Ukmergės apskr. Deltuvos, radistas, 1944 12 25 desantas į Vandžiogalos valsč.

Čeponis Pranas    - sl.Leonas, g .apie 1918 m, Itn, lietuvių grupės FAK-210 viršininkas, liko Vokietijoje.

Čeponis    - sl.Miki-Mauz, g.apie 1919-1924 m, pusk, policininkas, 1944 12 24 desantas į Linkmenų valsč.

Čeriauka Jonas    - sl.Cvirka, g.1922 m, Panevėžio apskr. Subačiaus valsč.

Gelažių km, rezervinė grupė, 1945 04 grįžo į Lietuvą, 1947 m. suimtas.

Česnakavičius Jonas/Vytautas    - iš Kauno, studentas, 1945 01 19 desantas į Panevėžio apskr. Smilgių apyl. Žuvo 1945 03 1 kautynėse.

Čėsna Antanas    - g.apie 1914-1918 m, lakūnas, radistas, 1945 01 12 desantas į Jiezno apyl, žuvo.

Čižeika Jonas    - sl.Rimkus, Stepas, Margis, g.apie 1926 m. iš Kybartų, LLA narys, radistas, 1944 11/12 desantas į Kazlų Rūdos apyl.

Dalbokas Aloyzas - sl.Liepsnonis, Imperatorius, Negusas, g.apie 1922 m. iš Kėdainių apskr, radistas, 1944 11 17 desantas į Panevėžio apyl. (Maumedžio būrys), partizanas Kėdainių apskr. Krakių-Josvainių valsč., būrio vadas, išdavė partizanus (194612 Labūnavos tragedija), dirbo okupantų saugumui, gyveno Vilniuje.

Dalinda Juozas    - g. apie 1924 m. Panevėžio apskr. Šimonių valsč, studentas-medikas.

Dambrauskas    - 1944 12 25 desantas į Vandžiogalos valsč.

Dambrauskas Stasys - sl.Auras, g.1921 m. Panevėžyje, meno akademijos studentas, 1944 11 17 desantas į Panevėžio apyl. (Maumedžio būrys), suimtas, 1945 07-1946 03 kalėjo Vorkutlage neišaiškintas kaip desantininkas.

Dilkus    - iš Panevėžio.

Dirsė Stasys    - sl.Prabasčius, g.1912 m. Panevėžio apskr. Raguvos valsč. Janapolio km, 1944 12 22 desantas į Miežiškių apyl, partizanas, bataliono vadas, suimtas 1945 10 15.

Dobrovolskis Mykolas - sl.Čeponis, gapie 1906 m. Panevėžio apskr. Raguvos valsč. Taurynės km, viršl, 1941-1944 m. tarnavo Lietuvių savisaugos daliniuose, 1944 12 22 desantas į Miežiškių apyl. (Ąžuolo būrys), partizanų grupės vadas.

Drąsutis Kostas    - sl.Ūdra, g.1923 m. Kaune, tarnavo Lietuvių savisaugos daliniuose, 1944 10 paimtas į desantininkus iš Tilžės, radistas, 1945 01 12 desantas į Jiezno apyl, 1945 04 30 suimtas SMERŠo, kalintas Komijoje, Rečlage.

Drąsutis Mykolas    - g.Panevėžio valsč. Stetiškių km, 1944 08 LLA Platelių

stovykloje, 1944 12 24 desantas į Linkmenų valsč.

Dulaitis Juozas    - sl. Juozas Mažiukas, Mikolauskas, g.1922 m. Šakių apskr.

Vedegiškių km, jaun.pusk, studentas Kaune, radistas, 19441218 desantas į Raseinių apskr, partizanas, 1945.09 persikėlė į Klaipėdą pas A.Karvelį, vėliau Kaune inžinierius svetima pavarde, suimtas 1946.01.

Dūda Jonas    - sl.Štuka, Jankūnas, g.1922 m. Mažeikių apskr, Vilniaus universiteto studentas, Kretingos LLA narys, 1944 11 17 desantas į Alsėdžių apyl, 12 15 pagal įsakymą legalizavosi, dirbo Alsėdžiuose mokytoju, Žemaičių Legiono narys, nuo 1945 03 štabo organizacinio skyriaus viršininko pavaduotojas, 05 suimtas, kalintas Mordovijos lageriuose.

Frankas Vladas    - suimtas 1947 04.

Gaidelis Petras    - g.apie 1915 m., tarnavo Lietuvių savisaugos daliniuose, 1944 10 paimtas į desantininkus iš Tilžės, 1945 01 12 desantas į Jiezno apyl.

Gailiušis Anicetas - sl.Gurbelis, g.1915 m. Utenos apskr. Molėtų valsč, pusk, 194412 24 desantas į Linkmenų valsč (Kadagio būrys).

Giedrikas Bronius    - sl.Jonas Švitrigaila, iš Panevėžio apskr. Smilgių valsč, ltn. 1945 0119 desanto į Smilgių apyl. grupės vyresnysis» partizanų vadas Pušaloto apyl, žuvo 1945 03 Ažagų-Eimuliškio kautynių metu.

Girdžiūnas Stepas - sl.Gegužis, Špokas, g.1908 m. Panevėžio apskr. Šeduvos valsč. Spirakių km, ltn, LLA grupės vadas Platelių miške 1944 m. vasarą 1944 11 18 desanto į Panevėžio apskr. Žaliąją girią vadas, 3-osios Šiaurės LLA apygardos organizatorius ir pirmasis vadas. Žuvo 1945 09 6 kautynėse.

Gogelis Antanas    - sl.Jonas Lokaitis, g.1918 m. Panevėžio apskr. Šimonių valsč. Obonių km, Kauno universiteto studentas-technikas, priklausė ateitininkų korporacijai, ltn, LLA narys, Šimonių saugos vadas 1944 07,1945 01 21 desanto į Kupiškio valsč. grupės vyresnysis, po nusileidimo kitą dieną suimtas sužeistas

Grigonis Adolfas    - sl.Paberžis, g.apie 1916 m. iš Švenčionių apskr, 1944 07

Platelių LLA stovykloje, radistas, 1944 12 24 desantas į Linkmenų valsč, partizanas, nuo 1945 m. vasaros būrio vadas Švenčionių-Švenčionėlių apyl. Tigro rinktinės štabo viršininko pavaduotojas, žuvo 1951 m. žiemą.

Griškonis Kazys    - Balčiūnų svainis, Kauno grupė.

Grybas Vytautas    - sl.Neviržaitis, g.1922 m. Panevėžio valsč. Navasodų km, 1945 03 desantas į Šiaulių apskr, partizanas, suimtas 19461116.

Gubista Juozas (Jonas?) - sl.Šalna, 1944 11 į Kretingos apyl.

Gudaitis Stasys    - g.1915 m. Kaune, inžinierius-elektrotechnikas, Telšių elektrinės direktorius, ltn, radistas ir instruktorius, 1944 12 13 desantas į Plungės valsč. (karininkų grupė).

Gudas    - šifruotojas, liko Vokietijoje.

Guliakas Jonas    - sl.Stasys Maras, iš Panevėžio, tarnavo vermachte, 1945 01 21 desantas į Smilgių valsč. (Naujamiesčio grupė), suimtas (spėjama — pasidavė).

Gužas Vytautas    - desantas prie Tauragės, partizanas, nuo 1948 06 Jūros srities štabo viršininkas, žuvo 1949 06 11.

Indrišiūnas Julius - g.1924 m. Šiaulių apskr. Pašvitinio valsč., 1944 07 LLA Platelių stovykla, 1944 10 desantas.

Indriušis (Indrašius) - sl.Daktaras, gapie 1910-1911 m. iš Rokiškio, 1945 0112 desantas į Jiezno apyl., partizanas.

Jacunskas Pranas - g.1919 m. Alytaus apskr. Miroslavo valsč. Semeniškių km., tarnavo policijoje Merkinėje, 1945 01 15 desantas į Seirijų valsč., suimtas 1945 02 2, NKVD KT nuteistas lageriu.

Jakavonis Vytautas - g.1922 m. Alytaus apskr. Druskininkų valsč. Randamonių km, tarnavo pagalbinėje policijoje, 1945 01 15 desantas į Seirijų valsč, žuvo 1945 02 2 Merkinės valsč. Pieriškių km.

Janickas Bronius    - g.1921 m. Utenos apskr. Anykščių valsč. Migdoliškės km, tarnavo Lietuvių savisaugos daliniuose, 1945 04 sulaikytas rusų kaip pabėgėlis, 1947 m. suimtas kaip desantininkas.

Jankauskas    - g.apie 1920 m, tarnavo Lietuvių savisaugos daliniuose, 1944 10 paimtas į desantininkus iš Tilžės.

Janulaitis    - g.apie 1917 m, tarnavo Lietuvių savisaugos daliniuose, 1944 10 paimtas į desantininkus iš Tilžės.

Janulevičius Jonas - g.apie 1919 m Alytaus apskr. Merkinės valsč, dirbo Merkinės policijoje.

Janulevičius Kazys - Jono brolis, gapie 1925 m. Alytaus apskr. Merkinės valsč.

Januškevičius Vincas - g.apie 1917 m. Panevėžio apskr. Krekenavos valsč, tarnavo Vietinėje rinktinėje, šifruotojas, 1945 01 21 desantas į Šimonių apyl.

Jazdauskas Šarūnas - sl.Jurgutis, Stalius, Šaris, Nurmis, g.1922 m. Kaune, LLA narys, 1944 m. LLA centrinio štabo spaustuvės darbuotojas Vilniuje, 1944 11 17 desantas į Alsėdžių apyl. Žemaičių Legiono vado pavaduotojas ir OS viršininkas, 1946-1947 m. Šatrijos rinktinės vadas, 1947 11 suimtas.

Jazokas (Juozėnas, Juozokas) Vladas - sl.Petraitis, g.1920 m. Pasvalyje, Itn, 1944 12 22 desanto į Panevėžio apskr. Miežiškių apyl. grupės vadas, 3- osios Šiaurės LLA apygardos organizatorius ir štabo viršininkas, nuo 1945 09 apygardos vadas, Žaliosios rinktinės vadas. Žuvo 1946 0Z

Jetkevičius Kazys - Panevėžio apskr. Subačiaus pašto tarnautojas, radistas, 1945 01 21 desantas į Subačiaus apyl.

Jonaitis    - sl.Vėjelis, iš Šiaulių apskr, 1945 01 12 desantas į Jiezno apyl.

Jonušas-Prokurenka - g.apie 1907 m. Utenos apskr. Anykščiuose, Itn, tarnavo kriminalinėje policijoje, instruktorius.

Juknevičius Kostas - g.apie 1914 m. Telšių apskr, Kauno universiteto studentas-medikas.

Junelis Leonas    - si. Leonas, g.1925 m. Vilkaviškio apskr. Šeštokuose, tarnavo Lietuvių savisaugos daliniuose, 1944 10 paimtas į desantininkus iš Tilžės, 1945 01 12 desantas į Palias, partizanų būrio vadas Marijampolės apskr. Gudelių valsč. Balbieriškio mšk, žuvo 1945 03 7.

Jurckis Juozas    - g. apie 1906 m, Anykščių valsč, policijos viršininkas.

Jurevičius Juozas - g.apie 1925 m, tarnavo Lietuvių savisaugos daliniuose, 1944 10 paimtas į desantininkus iš Tilžės.

Jurkūnas Juozas    - Itn, LLK Sąjungos vadovybės narys, ryšio karininkas prie Abvero komandos 203, pogrindžio ryšių ir veiklos instruktorius, gyvena JAV.

Kaminskas Kazys - sl.Kaziūnė, Butkus, g.1927 m. Troškūnuose, dirbo Panevėžio geležinkelyje, 1944 11 17 desantas į Panevėžio apyl. (Maumedžio būrys).

Kanoverskis (-as) Kazys - g.1918-1944 m. Panevėžio apskr, viršl, 1941-44 m. tarnavo Lietuvių savisaugos daliniuose, 14 batalione, 1944 12 17 desantas į Panevėžio apyl. (Maumedžio būrys).

Kantvydas Stasys - kpt, FAK-203 lietuvių grupės viršininkas.

Kapturauskas Algimantas    - sl.Aras, g.1927 m. Kaune, 1945 01 19/20 desantas į Kuršėnų apyl, partizanas brolių Chaleckių būryje, 1945 11 pasidavė Kauno NKGB, 1946 03 baudžiamoji byla nutraukta.

Karvelis Antanas    — sl.Lapienis, radistas, 1945 01 12 desantas į Jiezno valsč, 02 viduryje pasiųstas legalizuotis su padirbtais dokumentais, gyveno Kaune, Jašiūnuose, Klaipėdoje, kur 10    28 suimtas, 1946 0314 nuteistas 25 metams lagerio ir 5 metams "be teisių”.

Kasmauskas Bronius - iš Panevėžio, dirbo mokesčių inspekcijoje, liko rezerve dėl ligos, pateko į nelaisvę, po filtracijos 1945 08 grįžo į Lietuvą dirbo buhalteriu Pagėgių apskr., nuo 1946 06 partizanas Kelmelio-Čerčilio būriuose, nuo 1947 02 slapstėsi Subačiaus valsč., vasarą suimtas.

Katelė    - g.apie 1908 m., kaimo seniūnas Rokiškio apskr. Skapiškio valsč.

Katkevičius Justinas - g.1921 m, dirbo konduktoriumi Kaune, Kauno grupė, 1945 05 liko Vokietijoje, 09 grįžo kaip repatriantas į Kauną suimtas 1946 01.

Kaušyla Juozas    - sl.Beržinis, gPanevėžio valsč. Stetiškių km, 1944 11 17 desantas į Panevėžio apyl, suimtas.

Keblys Ignas    - sl.Šatraitis, g.apie 1916 m. Kretingos valsč. Petrinaičių km., 1944 08 30 grįžo į Kretingą gyveno Kaune, dirbo sanitaru, 1948 08 suimtas.

Keršys Juozas    - gapie 1904 m., iš Varėnos.

Keturakis Jonas    - viršl., Kauno grupė.

Kiela Juozas    - g.apie 1904 m., iš Gelažių valsč.

Kirdulis Stasys    - sl.Juozas Marvydas, g.1917 m Panevėžio apskr. Naujamiesčio valsč. Vilkelių km, radistas, 1945 01 21 desantas į Smilgių valsč. (Naujamiesčio grupė). Suimtas, 1945 03 12 tardytas

Kliukas Vladas    - sl.Ožys, 1944 12 24 desantas į Linkmenų valsč.

Konturauskas Feliksas - gapie 1928 m, tarnavo Lietuvių savisaugos daliniuose, 1944 10 paimtas į desantininkus iš Tilžės

Kontvilas    - kpt

Kovas Vincas    - sl.Šarūnas, gapie 1918-1919 m, radistas, 1944 10 26

desantas į Kazlų Rūdos apyl, partizanas, suimtas 1945 03 20-23 Krušinskų km, NKVD KT teistas Minske, po lagerių mirė Kaune (Pijaus Krušinsko informacija).

Koženiauskas Juozas/Jonas    - sl.Briedis, g.apie 1915 m, tarnavo Lietuvių savisaugos daliniuose, į desantininkus paimtas 1944 11    iš Tilžės, 1945 0112 desantas į Jiezno apyl, grupės vyresnysis

Kraunaitis Izidorius - sl.Mongirdas, plk-ltn, buvęs LLA narys, pasitraukė į Vakarus.

Kriovė Gediminas    - sl.Didžiulis, suimtas 1945 05 19 Štetino apygardoje

Kubilius Adolfas    - sl.Jurgis Vaišvila, Albinas Sadauskas, Radvila, Adys, Šilovelnias, Balys, g.1918 m. Kretingos apskr. Kartenos valsč. Budrių vnk, nuo 1943 m. LLA narys, štabo organizacinio skyriaus ryšininkas Vilniuje, Vilniaus apygardos štabo organizacinio skyriaus viršininkas, 1944 11 17 desantas į Alsėdžių valsč, Žemaičių Legiono organizatorius ir vadas. Suimtas 1945 04 22 Alsėdžių valsč. Vilkų km. A.Sadausko pavarde, 04.28 atpažintas ir ėmė duoti parodymus kaip Kubilius. 1946 m. nuosprendis - sušaudyti. Dėl jo veiklos yra įvairių versijų.

Kulieša Pranas    - g.apie 1918 m. Panevėžio apskr. Viešintose, elektromechanikas.

Kuliavas Jonas    - 1944 12 25 desantas į Vandžiogalos valsč, radistas, Krištaponio rinktinės partizanas.

Kulvietis    - Artistas, Šaušpiliaras, gllkmergės apskr. Taujėnų valsč, radistas, 1944 12 25 desantas į Vandžiogalos valsč.

Kuprevičius Vladas - sl.Asta, iš Kėdainių, virži, tarnavo Lietuvių savisaugos fronto daliniuose, 1945 01 12 desanto į Jiezno apyl. grupės vadas, partizanų būrio vadas, žuvo 1946 m. Kvaraciejus Petras - g.Alytaus apskr. Merkinėje

Lapienis    - sl.Miškinis, 1944 12 24 desantas į Linkmenų valsč.

Laužikas Anicetas    - gapie 1918 m. iš Panevėžio apskr. Šimonių valsč, 1945 01 21 desantas į Kupiškio valsč.

Lazauskas Bronius - gapie 1914 m. Panevėžio apskr. Naujamiesčio valsč, tarnavo Lietuvių savisaugos daliniuose, 1944 10 paimtas į desantininkus iš Tilžės, šifruotojas, 1945 01 21 desantas į Smilgių valsč. (Naujamiesčio grupė), partizanas.

Lekavičius Vaclovas - gapie 1904 m, dirbo Alytaus valsč. Merkinės policijoje.

Leščius Jonas    - g.apie 1914 m. Utenos apskr. Anykščių valsč. Puntuko km.

Liesys Antanas    - sl.Valaitis, Idenas, Tvanas, Tonis, g.apie 1921 m. Panevėžio apskr. Ramygaloje, Kauno universiteto stu-dentas-žurnalistas, 194412 21 desantas į Kėdainių apskr. Gudžiūnų valsč, partizanas, nuo 1947 05 Kęstučio apygardos, nuo 1948 06 Jūros srities štabo informacijos skyriaus viršininkas, žuvo.

Liesys Bronius    - sl.Naktis, Antano brolis, g.Panevėžio apskr. Ramygaloje 1944 12 21 desantas į Kėdainių apskr. Gudžiūnų valsč., partizanas, Kęstučio apygardos štabo narys, Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas, nuo 1949 02 LLK Sąjūdžio visuomeninės dalies viršininkas.

Linkevičius    - iš Panevėžio, policininkas Vilniuje, vertėjas.

Liubickas (Lubickas?) Antanas    - iš Kauno, studentas, 1945 0119 desantas į Panevėžio

apskr. Smilgių apyL žuvo 1945 03 kautynėse.

Liukaitis Pranas    - g.1918 m. Šakių apskr. Plokščių valsč., Šakių kooperatyvo ūkvedys, mobilizuotas statybos darbams, Įsrutyje užsiverbavo į žvalgybos m-lą, 1945 01 15 desanto į Seirijų valsč, grupės vadas ir radistas, suimtas SMERŠo 1945 02 2 Merkinės valsč. Pieriškių km, nuteistas 20 metų lagerio ir 5 be teisių.

Liukpetris    - g.apie 1919-1920 m, tarnavo Lietuvių savisaugos daliniuose.

Liutkevičius Kazys - sl.Kiškis, radistas, g.1916 m. iš Vilniaus, 1944 11 17 desantas į Panevėžio apyl. (Maumedžio būrys), partizanas Karklo būryje, suimtas 1944 12 pabaigoje.

Lukoševičius Ipolitas - sl.Baublys, iš Panevėžio apskr. Krekenavos, Vilniaus technikos m-los studentas, tarnavo Lietuvių savisaugos fronto daliniuose, 1945 01 21 desantas į Kupiškio valsč, Trimito būrio (Krekenavos-Naujamiesčio valsč.) vadas, žuvo 1948 m.

Mališka Vytautas    - sl.Dobilas, gapie 1920-1922 m, iš Kybartų, dirbo Virbalio geležinkelio stotyje, 1944 10 26 desantas į Kazlų Rūdos apyl.

Mamėnas Jurgis    - gapie 1901 m. Rokiškio apskr. Kamajų valsč, vyr. vachmistras Anykščių policijoje, liko angloamerikiečių okupacinėje zonoje.

Marcinkevičius Kazys - gapie 1919 m. Panevėžio apskr. Troškūnų valsč, studentas-medikas.

Marma Vaclovas    - sl.ūrbonas, g.Kauno apskr. Vilkijos valsč. Dūdų km, 1944 1110 desantas į Vilkijos apyl.

Marma Valentinas - sl.Maras, Vaclovo brolis, g.1921 m. Kauno apskr. Vilkijos valsč. Dūdų km, 19441110 desantas į Vilkijos apyl, 1944 12 Kaune legalizavosi pagal padirbtus dokumentus, dirbo pradžios mokyklos vedėju Vilniaus apskr. Dieveniškių valsč, suimtas 1945 02 6 Vilniuje.

Merkys Vladas    - g.1911 m, 1945 0119 desantas į Panevėžio apskr. Šeduvos apyl.

Meškauskas Bronius - sl.Lapinas (Lapenas), gapie 1909 m. Panevėžio apskr.

Maujamiesčio valsč. Vadaktėlių km, 1945 01 21 desantas į Smilgių valsč. (Naujamiesčio grupė), Žaliosios rinktinės partizanas bent iki 1945 m. rudens, žuvo.

Mikaliūnas (Mikolajūnas) Jonas    - iš Panevėžio apskr. Šeduvos valsč, policininkas, 1945 01 19 desantas į Šeduvos apyl.

Mikaliūnas (Mikolajūnas) Juozas    -    g.apie 1909-1914 m. iš Panevėžio apskr. Viešintų.

Milienis Vladas    -    g.1913 m Panevėžio apskr. Pumpėnuose, liko Vokietijoje dėl ligos, suimtas 1949 m.

Minintas Vladas    - sl.Vabalas, gapie 1906 m. Kinijoje.

Misiurevičius Mykolas - Kauno grupė, 1945 05 pėsčiomis bandė grįžti į Lietuvą, po filtracijos lagerio tarnavo rusų kariuomenėje iki 1946 12, dirbo buhalteriu Klaipėdoje, nuo 1947 07 gyveno nelegaliai, dalyvavo pogrindžio veikloje, suimtas 1948 02 16 su atsišaukimais.

Misiūnas Juozas    - 1945 0119 desantas į Panevėžio apskr. Smilgių apyl.

Misiūnas Vincas    -    g.apie 1907 m, iš Panevėžio apskr. Šeduvos valsč.

Mockevičius Bronius -    g.apie 1912 m, dirbo Alytaus apskr. Varėnos policijoje.

Montvilas Stasys    - sl.Šernas, g.1925 m, iš Panevėžio, 1944 11 17 desantas į Panevėžio apyl. (Maumedžio būrys).

Morkus Kazimieras - sl.Lukošius, g.1907 m Kėdainių apskr. Pernaravos valsč. Preikapių km, ekonomistas, ltn, LLA narys ir būrio vadas, 1944 12 14 desantas į Plungės valsč. (karininkų grupė), įsidarbino Žemės ūkio banke inspektoriumi, suimtas 1949 m.

Morkūnas Leonas - g.apie 1924 m, iš Trakų apskr, užverbuotas iš statybos darbų Įsrutyje, radistas.

Murauskas Leonas - iš Kauno.

Navickas Vincas    - sl.Dobilas, iš Panevėžio apskr. Subačiaus valsč. Gakūnų km, 19441118 desantas į Panevėžio apyl. (Karklo būrys), partizanas

Noreika Juozas    - tarnavo Vilniaus apskr. policijoje, 1945 0112 desantas į Jiezno apyl.

Pačinskas Juozas    - suimtas 1945 05 5 Štetino apygardoje.

Paregys Alfonsas    - sl.Algirdas Bruža, ltn, LLA narys, 1944 08 30 grįžo į Kretingą.

Perlaičius Romualdas - sl.Šapalas, g.1925 m., iš Panevėžio, 1944 11 17 desantas į Panevėžio apyl. (Maumedžio būrys).

Petkevičius Jonas - sl.Varnas, g.1923 m. Panevėžio apskr. Naujamiesčio valsč. Nevėžininkų km., LLA narys, radistas, desantas, 1944-1953 m. partizanas

Petraška Vytautas    -    sl.Diegas, iš Kybartų,    radistas

Petrauskas Alfonsas

Petrėnas Pranas    -    g.apie 1920 m, viršl,    liko Vokietijoje.

Pyragius Jonas    -    mjr.

Plungė Justinas    - psk, eigulys Panevėžio apskr. Šeduvos valsč, 1945 01 19 desantas į Šeduvos apyl, partizanas, būrio vadas.

Potockis    -    g.apie 1916 m.

Povilaika Vytautas - sl.Galvanauskas, gapie 1918-1919 m. Vilkaviškio apskr, geležinkelininkas, 1944 10-11 desantas į Kauno apyl, grįžo namo, mobilizuotas, tarnavo iki 1946 m. pabaigos rusų kariuomenėje, suimtas 1947.10?

Pranevičius Pranas - sl.Katinas, g.Panevėžio apskr, liko Vokietijoje.

Preidys Juozas    - g.1911 m. Panevėžio apskr. Pušaloto valsč. Skaistgirių

km, dėl ligos liko Vokietijoje, suimtas 1945 11 grįžus į Lietuvą po filtracinio lagerio.

Preidys Petras    - sl.Mikštys, g.1912-13 m. Panevėžio apskr. Pušaloto valsč. Skaistgirių km, 1944 07-08 LLA būryje Žemaitijoje, 1944 1117 desantas į Panevėžio apyl. (Ąžuolo būrys).

Radžvilas Juozas    - g.1925 m. Šiaulių apskr. Pašvitinyje, 1944 07 Platelių LLA stovykla, 10 desantas.

Ramoška Albertas - sl.Viesulas, g.apie 1919 m, iš Panevėžio apskr. Smilgių, 1944 11 17 desantas į Panevėžio apyl. (Maumedžio būrys), išleistas aplankyti giminių negrįžo, 1945 m. pavasarį suimtaa

Rasinevičius

(Rusinevičius?)    - iš Kauno.

Raulinis Zigmas    - sl.Dobilas, kpt. Kovos Vienybės narys, 1944 11 desantas į Švenčionių apskr. Adutiškio apyl., partizanų organizatorius, LPS kūrėjas ir vadas.

Raulinis Vytautas    - sl.Aitvaras, Zigmo brolis, 194411 desantas į Švenčionių apskr. Adutiškio apyl, partizanas, LPS štabo narys.

Remeikis Mykolas

(Mikas)    - Panevėžio grupė.

Rombergas Zenonas - s.Zero, Vanagaitis, g.1923 m. Šiaulių apskr. Kuršėnuose, LLA narys, pasiųstas iš Alsėdžių pasirengti radistu, 1945 01 19/20 desantas į Kuršėnų apyl, 1945 05 pabaigoje užmezgė ryšius su Telšių rinktinės štabu, partizanas, būrio (Platelių mšk.) vadas.

Sabaliauskas Vytautas - g.1925 m. Raseinių apskr. Jurbarko valsč. Rotulių km, LLK Sąjungos narys, radistas, 1944 12 21 desanto į Kėdainių apskr. Gudžiūnų valsč. grupės vyresnysis, suimtas 1945.03.

Sabulis Julius    - sl.Rakštelis, g.1910 m. Švenčionių apskr, 1944 07 Platelių LLA stovykloje, radistas, 1944 12 24 desantas į Linkmenų valsč, partizanas, suimtas 1946 02 Švenčionyse.

Saltonas Leandras - sl.Meška, g.1917 m. Kretingos apskr. Lukošaičių km, LLA narys, 1944 12 14 desantas į Platelių apyl, partizanas, 1945 08 gyveno legaliai Klaipėdoje. Suimtas 1946 06 pradžioje, kalintas Sverdlovsko lageriuose, tremtyje.

Samuolis Povilas    - sl.Šimkus, Šimkūnas, Juodasis Ponas, 1944 11 18 desantas į Panevėžio apyl, partizanas, būrio vadas.

Sargautas Rafaelis - sl.Daumantas Antanas, Pakaruoklis, g.1919 m. Panevėžio apskr. Raguvos valsč. Juostininkų km, Dotnuvos žemės ūkio akademijos studentas, LLA Karklo būryje Žemaitijoje, 1944 1118 desantas į Panevėžio apyl, partizanas, dirbo apygardos štabo spaudos grupėje. 1946 09 svetima pavarde įstojo į kunigų seminariją, 11 suimtas.

Sekevičius    - sl.Laužys, g. apie 1919-1922 m Marijampolės apskr, eigulys, radistas, 1944 11 26? desantas į Suvalkiją.

Sekevičius    - sl.Tauckus, Laužio brolis, g.apie 1904-1909 m. Marijampolės apskr, ūkininkas, 19441129? desantas į Suvalkiją.

Sekevičius    - sl.Lapinskas, Laužio brolis, g.apie 1912-1914 m. Marijampolės apskr, 1944.11.29? desantas į Suvalkiją.

Semsys Sergijus    - sl..Vaza, g.1908 m Marijampolės apskr. Kalvarijos valsč. Trakiškių km, 1944 11 17 desantas į Alsėdžių apyl. partizanas, 1945 04 suimtas, nuteistas sušaudyti.

Simonaitis Vincas - g.1896 m, iš Utenos apskr, pusk.

Sinkevičius Julius - g.1919 m. Alytaus apskr. Merkinėje, tarnavo policijoje, 1944 10 paimtas į desantininkus iš Tilžės, 1945 01 15 desantas į Seirijų valsč, suimtas 1945 02 2, NKVD KT nuteistas lageriu.

Skačkauskas Juozas - sl.Strausas, g.1910 m, iš Panevėžio apskr. Šeduvos valsč, 1944 12 22 desantas į Miežiškių apyl. (Ąžuolo būrys), partizanas, nuo 1946 m. Žaliosios rinktinės vadas, žuvo 1947 10 29 Rozalimo valsč. Birutės km.

Skupas Antanas    - sl.Bartulis, g.1918 m. Panevėžio apskr. Subačiaus valsč.

Skupų km, 1944 12 22 desantas į Panevėžio valsč. (Ąžuolo būrys), pusk, partizanų grupės vadas, žuvo 1945 01 22 Biržų apskr. Vabalninko valsč. prie Purvų km. arba 1946 11.

Skupas Danielius    - sl.Dulys, g.1926 m. Panevėžio apskr. Subačiaus valsč. Akmenių km, rezervinė grupė, liko Vokietijoje.

Stalmokas Antanas - sl.Baltrūnas, Dagilis, g.1920 m. Kretingos apskr. Gargžduose, LLA narys, 1944 08 30 grįžo į Kretingą, partizanų organizatorius, 1945 m. pavasarį LLA Kretingos štabo narys, suimtas 1945 04, pasmerktas sušaudyti.

Stankevičius Stasys – g.apie 1909 m.

Stankevičius Vladas - sl.Raišelis, g.1913 m. Panevėžio apskr. Subačiaus valsč. Josvilonių km, į žvalgybos mokyklą paimtas iš Rytų Prūsijos, radistas, 1944 11 18 desantas į Panevėžio apyl. (Karklo būrys), partizanas, būrio vadas, legalizavosi, gyveno Klaipėdoje, buvo suimtas. Partizanai broliams Stankevičiams ir K.Baniūkščiui buvo paskelbę mirties nuosprendį.

Starkus Antanas    - sl.Antanas Riekus, Montė, Herkus, Blinda, g.1916 m, iš Panevėžio apskr. Šimonių valsč, 1945 01 21 desantas į Kupiškio valsč, Šimonių girios partizanų organizatorius, rinktinės, Algimanto apygardos vadas, žuvo 1949 10 31.

Stasiūnas Motiejus - sl.Misiūnas, g.1917 m. Panevėžio apskr. Pušaloto valsč. Stačiūnų km, pusk, 1944 12 22 desantas į Miežiškių apyl. (Ąžuolo būrys), Žaliosios rinktinės partizanas dar 1946 m.

Stasys Juozas    - suimtas 1945 05 19 Štetino apygardoje.

Statkevičius Algirdas - sl.Klevas (Kliausas), paimtas iš Virbalio stovyklos, 1944 10-11 desantas į Kauno apyl., gyveno Kaune, mokėsi medicinos fakultete, po to Vilniuje, vėliau slėpėsi nuo arešto, suimtas 1951 m.

Steckus Vacys    - g.apie 1917 m. 1944 12 25 desanto į Vandžiogalos valsč.

grupės vadas, žuvo 1945.01 kautynėse.

Steckus Petras    - g. apie 1917 m., tarnavo Lietuvių savisaugos daliniuose, 1944 10 paimtas į desantininkus iš Tilžės.

Steponaitis Juozas - g.apie 1918 m, iš Kauno apskr., užverbuotas iš statybos darbų Įsrutyje, radistas

Svilas Vytautas    - sl.Stasys Bružas, g.1925 m. Panevėžyje-1992 m. Hiutenfelde, Vokietijoje. LF narys, 19441218 desantas į Raseinių apskr., partizanas, 1945 05 Jurbarko grupėje, 06 22 suimtas, nuteistas 20 m. kalėjimo, kalintas Vorkutlage. 1967 m. išvyko į Vakarų Vokietiją, dirbo mokytoju Vasario 16-osios gimnazijoje.

Šablinskas Pranas - sl.Pranas Kaminskas, Vanagas, g.Zarasų apskr. ar Utenoje, radistas, 1945 01 21 desantas į Panevėžio apskr. Kupiškio valsč, partizanas, Montės Žalgirio rinktinės štabo narys.

Šatas Julius    - sl.Pukas (Pūkas), g.1917 m. Kaune, Itn, radiotechnikas.

Šeputis    - ltn.

Šereiva Leonas    - iš Panevėžio apskr. Šeduvos, dirbo Radviliškio geležinkelyje, 1945 0119 desantas į Šeduvos apyl.

Šertvytis Algirdas - sl.Šurkus, Stumbras, Algis, Antanas Šimkus, Aleksas Bogdanovas, g.1922 m. Jonavoje, LLA narys, 1944 11 17 desantas į Alsėdžių apyl, partizanas, LLA Žemaičių Legiono štabo žvalgybos viršininkas. Suimtas 1946 04, kalintas lageriuose. Po kalinimo išvyko gyventi į Vakarų Vokietiją.

Šeškėnas Alfonsas - sl.Klikūnas, g.apie 1907-1909 m, iš Panevėžio valsč. Linonių km, 1944 12 22 desantas į Miežiškių apyl. (Ąžuolo būrys), Žaliosios rinktinės partizanas dar 1946 m. pavasarį.

Šilas Antanas    - sl.Kovas, Antanas Šaltenis, Karvelis, jaun.ltn, iš Panevėžio apskr. Subačiaus valsč. Lukonių km. Karklo būrio vadas LLA Alsėdžiuose, 1944 11 18 desanto į Panevėžio apyl. grupės vadas, Karklo partizanų būrio vadas. Žuvo 1945 01 22 Žaliosios miške.

Šilinis Juozas    - sl.Popinigis, 1944 12 24 desantas į Linkmenų valsč.

Šimkus Juozas

Šležas Antanas    - g.1918 m, iš Biržų apskr. Pakruojo valsč., 1944 12 22 desantas į Panevėžio apskr. Miežiškių apyl. (Ąžuolo būrys), žuvo 1945-1946 m. žiemą.

Šležas Bronius    - g.apie 1921-1922 m.

Šniutė Kazimieras - sl.Savanoris, kpt, partizanų būrio vadas.

Šonta Juozas    - g.apie 1914-1916 m., iš Panevėžio apskr. Smilgių valsč, studentas-medikas Kaune, radistas.

Štreimikis Algirdas - sl.Šarkis, g.apie 1920-1921 m, iš Marijampolės apskr. Kazlų Rūdos, 1944 10 desantas į Kazlų Rūdos apyl.

Štreimikis Stasys - sl.Žukauskas, Algirdo brolis, gapie 1922-1923 m, iš Marijampolės apskr. Kazlų Rūdos, gimnazistas, 1944 10 desantas į Kazlų Rūdos apyl.

Šulskis Antanas    - sl.Šulas, 1944 11 18 desantas į Panevėžio apyl. (Karklo būrys), partizanų būrio, kuopos Subačiaus valsč. vadas.

Švilpa Antanas    - sl.Vidmantas, gapie 1909 m, kpt, 3-ojo savisaugos bataliono vadas, LNP Geležinio Vilko organizacinio skyriaus viršininkas, liko Vokietijoje.

Tabelskis Vytautas - sl.Viktoras Dambrauskas, g.apie 1921-1924 m, 1945 01 21 desantas į Panevėžio apskr. Kupiškio valsč.

Taruška Jonas    - iš Panevėžio apskr. Stetiškių km, Panevėžio kalėjimo tarnautojas, suimtas.

Telšinskas Kazys    - sl.Arūnas, Balys, g.apie 1918-1921 m. Kretingos apskr. Gargždų valsč, Kauno universiteto studentas-humani-taras, LLA narys, 1944 1110 desantas į Plungės apyl.

Tiškus Alfredas    - sl.Frank-Kruk (Krukelis), gapie 1920 m, LLA narys, radiotechnikas, radistas, 1944 11 10 desantas į Plungės apyl.

Tyjušas Jonas    - sl.Vėžys, g.1910 m, iš Panevėžio, 1944 12 22 desantas į

Panevėžio apskr. Miežiškių apyl. (Ąžuolo būrys), iki 1947 m slėpėsi Panevėžyje, legalizavosi kaip vengiantis mobilizacijos, suimtas 1951 m.

Tyrulis Povilas    - sl.Kybartas, voldemarininkas, kavalerijos eskadrono vadas, pasienio ir geležinkelio policijos tarnautojas, 1926 m. ir 1934 m. perversmų dalyvis, vyr.ltn, 1944 03 tarnavo Lietuvių savisaugos daliniuose, karinio apmokymo instruktorius.

Tolusis Povilas    - 1945 01 21 desantas į Panevėžio apskr. Subačiaus apyl.

Traščinskas Vadovas    - sl.Pelėda, g.1924 m. Jonavoje, tarnavo Lietuvių savisaugos daliniuose, 1944 10 paimtas į desantininkus iš Tilžės, radistas, 1945 0112 desantas į Jiezno apyl. Partizanų būrio vadas Jonavos apyl, 1946 m. iš vado pareigų pačių partizanų pašalintas, veikė atskirai su 3 žmonių grupele, 1948 m. žuvo Vandžiogalos valsč. Šmičkių km.

Tumas Domas    - iš Panevėžio apskr. Smilgių vis, 1945 01 19 desantas į Smilgių apyl.

Urbonas Bronius    - g.apie 1919-1920 m, iš Panevėžio apskr. Raguvos valsč,policininkas Panevėžyje, tarnavo Vietinėje rinktinėje, 1945 01 21 desantas į Kupiškio valsč.

Urbonas Vladas

Urbonavičius    - sl.Senis, 1944 12 24 desantas į Linkmenų valsč.

Vabalas Antanas    - gapie 1920-21 m.

Vaidila    - gapie 1919 m. Panevėžio apskr. Šimonių valsč.

Vaikšnoras Jonas    - gapie 1912 m. Alytaus apskr. Druskininkų valsč.

Vaitiekūnas Vladas - paskutiniosios desantininkų grupės vyresnysis, 1945 04 suimtas Štetino apygardoje.

Vaišnys    - g.apie 1916 m, iš Zarasų.

Valeika Matas    - sl.Matas Putinas, Vijūnas, g.1919 m. Ukmergės apskr, atsJtn, 1941 m. politkalinys Kauno s.d. kalėjime, Kauno Lietūkio inžinierius, LLK Sąjungos narys, nuo 1944 07 ryšio karininkas tarp lietuvių ir vokiečių, nuo 1945 04 slėpėsi Berlyne, 1945 06 8 NKGB specgrupės pagrobtas Vakarų Berlyne ir atgabentas į Lietuvą.

Valys    - 1944 12 25 desantas į Vandžiogalos valsč.

Valkūnas Jonas    - sl.Rūta, g.1920 m. Biržų apskr. Pumpėnų valsč. Paliukų

km, LLA Maumedžio būryje Žemaitijoje, 1944 11 17 desantas į Panevėžio apyl, partizanas, suimtas 1945 11 22

Valkūnas Leonas    - plkJtn, vertė į lietuvių kalbą partizaninės taktikos vadovėlį, kaip mokymo priemonę, liko Vokietijoje.

Vanagas Antanas    - sl.Fumanču, Paukštelis, virš), LLA Šiaulių apygardos štabo organizacinio ir ryšių skyriaus viršininkas, 1944 11 18 desantas į Panevėžio apyl. (Maumedžio būrys), partizanas, 1945 06 Utenos-Ukmergės apskr. LLA štabo vadas (Labanoro mšk.).

Varnas Pranas    - sl.Kunas, g.apie 1916 m, radistas, 1944 1214 desantas į Plungės valsč, (karininkų grupė).

Vasiliauskas    - 1945 0112 desantas į Jiezno apyl.

Vasiliūnas-Vasiliauskas Juozas    - sl.Rugys, g.1916 m. Alytaus apskr. Butrimonių valsč. Mažiūnų km, radistas, 1944 12 22 desantas į Panevėžio apskr. Miežiškių apyl. (Ąžuolo būrys), partizanas, LLA Panevėžio apygardos štabo spaudos ir propagandos skyriaus viršininkas, suimtas 1945 10 15.

Vaštakas Kazys    - g.1906 m, tarnavo Anykščių policijoje.

Velavičius Pranas    - Igno brolis, g.1907 m., grupės vyresnysis radistų mokykloje.

Velavičius-Vylius Ignas - g.1904 m. Telšių apskr., kpt, voldemarininkas, už pučą atleistas iš Lietuvos kariuomenės į atsargą, LNP Geležinio Vilko vadas, LLK Sąjungos vienas vadovų, radijo-ryšio su Švedija organizatorius, desantininkų organizatorius ir instruktorius, 1945 05 3 suimtas Štetino apygardoje, ilgai tardytas ir 1946 05 16 NKVD KT Vilniuje pasmerktas sušaudyti.

Vengrys    - g.1918-1919 m. (1907-1909), paruošų įgaliotinis Panevėžyje, jaunJtn.

Vičėnas Kazys    - iš Panevėžio apskr. Subačiaus valsč., 1945 01 21 desantas į Subačiaus apyl.

Vigelis Stepas    - sl.Ramunis, g.1922 m. Panevėžio apskr. Subačiuje, rezervinė grupė, liko Vokietijoje, 1945 04 tarnavo rusų kariuomenėje liktiniu, suimtas 1949 07 5.

Vigelis Vytautas    - sl.Dainius, Stepo brolis, radistas, 1944 11 17 desantas į Panevėžio apyl. (Maumedžio būrys), suimtas.

Vilkutaitis Viktoras - sl.Griunas, kpt, Abvero karininkas, partizanų apmokymo žvalgybos mokyklose vienas iniciatorių.

Vinciūnas    - sl.Kalnelis, g.apie 1921-1924 ra, policininkas, 1944 12 24 desantas į Linkmenų valsč.

Vitkus Kazys    - suimtas 1945 05 5 Štetino apygardoje.

Vylius Ignas    - žr.Velavičius-Vylius Ignas

Vyžintas Pranas    - suimtas 1945 05 5 Štetino apygardoje.

Zakaras Jonas    - sl.Pajaujis, Viršaitis, g.1921 m., radistas, 1945 03 26 desantas į Alsėdžių apyl. (vienas su kroviniu), LLA Žemaičių Legiono partizanas, 1945 m. pabaigoje bandė gauti dokumentus repatriacijai į Lenkiją.

Zaremba Juozas    - sl.Vareika, 1944 1118 desantas į Panevėžio apyl. (Karklo būrys), partizanas

Zavackas Benius    - kpt., radijo specialistas ir instruktorius, dirbo ir anglų žvalgybai.

Zimbergas Borisas - sl.Dainutis, g.1916-1917 m, jaunJtn, LLA centrinio štabo ryšininkas

Zokaitis Bronius    - sl.Juška, g.apie 1916-1917 m, iš Šakių apskr, Kauno universiteto studentas, jaun.pusk, 1944 1218 desantas į Raseinių apskr.

Zoza Petras    - iš Panevėžio apskr. Subačiaus valsč, 1945 01 21 desantas į Subačiaus apyl.

Zubkus    -    1944 12 25 desantas į Vandžiogalos valsč.

Žarnauskas    -    1944 12 25 desantas į Vandžiogalos valsč.

Žarskus Antanas    -    sl.Antanas, kpt, LMP narys, liko Vokietijoje.

Žeimys Petras    -    g.apie 1917 ra, buvo mobilizuotas į aerodromų statybą besitraukiant nuo Šiaulių, radistas, liko Vokietijoje.

Žekonis Antanas    - gapie 1909-1914 m, iš Panevėžio apskr. Subačiaus valsč,pusk, liko Vokietijoje?

Žekonis Bernardas - sl.Juozas Šilius, g. Panevėžio apskr. Šimonių valsč, Kupiškio kooperatyvo tarnautojas, 1945 01 21 desantas į Kupiškio valsč.

Želnys Vladas    - sl.Stasys Maldusis, g.1911 m. Panevėžio apskr. Naujamiesčio valsč. Vilkelių km, 1945 01 21 desanto į Smilgių valsč. (Naujamiesčio grupės) vyresnysis ir radistas, suimtas.

Žičkus Vytautas    - sl.Jovarėnas, Jovaras, g.1925 m. Panevėžio apskr. Šeduvos valsč. Velžių km, 1945 03 desantas į Šiaulių apskr, partizanas Briedžio būryje, 1945 09/1116 suimtas, kalėjo 15 m. Vorkutos lageriuose.

Žilinskas (Šilinskas?) - 1944 12 25 desantas Į Vandžiogalos valsč.

Žilys Jonas    - g.apie 1922-1923 m. Panevėžio apskr. Subačiaus valsč.

Užubalių km, 1945 0119 desantas į Smilgių apyl.

Žygas Antanas    - sl.Vytautas Sakalas, Aptiekorius, g.1916 m. Panevėžio apskr. Nevėžininkų km, tarnavo Lietuvių savisaugos daliniuose ir kariavo fronte, Vietinėje rinktinėje, 1945 01 21 desantas į Smilgių valsč. (Naujamiesčio grupė). Rūpužėno junginio, Vėtros būrio, vėliau Žaliosios rinktinės partizanas, būrio vadas, suimtas 1953 m.

Žukas Jonas    - g.apie 1906 m, Panevėžio kartografijos biuro darbuotojas, vyr.ltn, Panevėžio Vietinės rinktinės komendantūros vado adjutantas, topografijos instruktorius ir lietuvių komandos viršininkas.

Žukauskas Benediktas - g.apie 1918 m Kauno apskr, tarnavo Lietuvių savisaugos daliniuose.

Žukauskas Kazys    - sl.Tauras, Kęstutis, g.1911 m. Kauno apskr. Garliavos valsč. Grabavos km, liko Vokietijoje, gyvena JAV, parašė atsiminimų knygą.

Žutautas Jonas    - sl.Ramūnas, Rokas, 1944 11 nepateko į Kretingos apyl. ne oro keliu, partizanas, Kardo rinktinės štabo spaudos, propagandos ir informacijos skyriaus viršininkas, žuvo 1946 07 Kartenos valsč.

Merginos

Baranauskaitė Elė    -g.apie 1923-1924 m.

Birutė ?    -g.1924 m.

Janauskaitė Petrė    -g.1925 m, iš

Kretingos, radistė.

Jušaitė Viktorija    -iš Kretingos, radistė.

Slapyvardžiai, netikros pavardės

Arūnas    -žr.Telšinskas Kazys

Asta    -žr.Kuprevičius Vladas

Astra    -žr. Asta Julius

Auras    -žr.Dambrauskas Stasys

Bagdonas Juozas    -žr.Blieka Alfonsas

Baltrūnas    -žr.Stalmokas Antanas

Baltušis    — žr.Birbilas Antanas

Bartulis    -žr. Skupas Antanas

Beržinis    -žr.Kaušyla Juozas

Bružas    -žrParegys Alfonsas

Bružas Stasys    -žr.Svilas Vytautas

Bukys    -žr.Balčiūnas Antanas

Butkus    -žr.Kaminskas Kazys

Cvirka    -žr.Čeriauka Jonas

Čeponis    -žr.Dobrovolskis Mykolas

Dagys

Dainius    -žr.Vigelis Vytautas

Dainutis    -žr.Zimbergas Borisas

Dambrauskas Viktoras    -žr.Tabelskis Viktoras

Daugirdais Jonas -žr.Brinklys Eduardas

Daumantas Antanas -žr.Sargautas Rafaelis

Diegas    -žr.Petraška Vytautas

Dobilas    -žr.Naviekas Vincas

Dobilas    -žr. Mališka Vytautas

Dūlys    -žr.Skupas Danielius

Frank-Kruk    -žr.Tiškus Alfredas

Fumanču    -žr.Vanagas Antanas

Galvanauskas -žr.Povilaika Vytautas

Gegužis    -žr.Girdžiūnas Stepas

Gelažius

Griunas    -žr.Vilkutaitis Viktoras

Gurbelis    -žr.Gailiušis Anicetas

Jokeris

Jonaitis

Jovaras    -žr.Žičkus    Vytautas

Jovarėnas    -žr.Žičkus    Vytautas

Kairaitis (Kairys) -žr.Ališauskas Vincas

Kalnelis    -žr.Vinciūnas

Kaminskas Pranas -žr.Šablinskas

Pranas Kavarskas    -žr.Binkis Antanas

Kaziūnė    -žr.Kaminskas Kazys

Kirstukas

Kiškis    -žr.Butrimas Vincas

Kiškis    -žr.Liutkevičius Kazys

Kybartas    -žr.Tyrulis    Povilas

Klevas    -žr.Barzda    Juozas

Klevas (Kliausas)    -žr.Statkevičius Algirdas

Klikūnas    -žr.Šeškėnas Alfonsas

Kovas    — žr.Šilas Antanas

Kregždė

Krukelis    -žr.Tiškus Alfredas

Kūnas    -žr. Varnas

Laužys (Laižys)    -žr.Sekevičius

Lapinskas    -žr.Sekevičius

Leonas    -žr.Čeponis Pranas

Leonas    -žr.Junelis Leonas

Liepsnonis    -žr.Dalbokas Aloyzas

Lokaitis Jonas    -žr.Gogelis Antanas

Lukošius    -žr.Morkus Kazimieras

Magis

Maldusis    Stasys    -žr.Želnys Vladas

Margis    -žr.Čižeika Jonas

Mažiukas    Juozas    -žr.Dulaitis Juozas

Meška    -žr.Saltonas Leondras

Meškėnas    -žr.Alekna Pranas

Miškinis    -žr.Lapienis

Miki-Mauz    -žr.Čeponis

Mikolauskas    -žr.Dulaitis Juozas

Mikštys    -žr.Preidys Petras

Misiūnas    -žr.Stasiūnas

Motiejus

Mongirdas    -žr.Kraunaitis Izidorius

Naktis    -žr.Liesis Bronius

Naras Stasys    -žr.Guliakas Jonas

Naras    -žr.Marma Valentinas

Narvydas Juozas -žr.Kirdulis Stasys

Neviržaitis    -žr.Grybas Vytautas

Ožys    -žr.Kliukas Vladas

Paberžis    -žr.Grigonis Adolfas

Pajaujis    -žr.Zakaras Jonas

Patiltis    -žr.Brazys Antanas

Paukštė

Petraitis    -Jazokas Vladas

Pypkė    -Pranas

Popinigis    -žr.Šilinis Juozas

Prabasčius    —žr.Dirsė Stasys

Pūkas (Pūkas)    -žr.Šatas Julius

Putinas    -žr. Basys Jonas

Putinas    -žr.Valeika Matas

Ragonis

Raišelis    -žr.Stankevičius Vladas

Rajackas Jonas    -žr.Vincas Butrimas

Rakštelis    -žr.Sabulis Julius

Ramunis    -žr.Vigelis Stepas

Ramūnas    -žr.Žutautas Jonas

Rickus Antanas    -žr.Starkus Antanas

Rokas    -žr.Balčiūnas Antanas

Rugys    -žr.Vasiliūnas- Vasiliauskas Juozas

Rūta    -žr.Valkūnas Jonas

Sakalas Vytautas    -žrŽygas Antanas

Senis    -žr.Urbonavičius

Stalius    -žr.Jazdauskas Šarūnas

Stepas    -žr.Čižeika Jonas

Strausas    -Skačkauskas Juozas

Strazdelis    -Bručas Antanas

Šakalys    -žr. Baranauskas Jonas

Šalna    -Gubista Juozas

Šaltenis Antanas — žr.Šilas Antanas Šaltyšius

Šapalas    -žr.Perlavičius Romualdas

Šarkis    -žr.Štreimikis Algirdas

Šarūnas    -žr.Kovas Vincas

Šatraitis    -žr.Keblys Ignas

Šėmas    -žr.Montvilas Stasys

Šernas    -žr.Asta Julius

Šilius Juozas    -žr.Žekonis Bernardas

Šimkus    -žr.Samuolis Povilas

Šulas    -žr.Šulskis Antanas

Šurkus    -žr.Šertvytis Algirdas

Štuka    -žr.Dūda Jonas

Švitrigaila    Jonas    -žr.Giedrikas Bronius

Tauckus    -žr.Sekevičius

Tauras    -žr.Žukauskas Kazys

Tauras Trakys

Tvanas    -žr.Liesis Antanas

Urbonas    -žr.Marma Vaclovas

Ūdra    -žr.Drąsutis Kostas

Vaišvila    -žr.Kubilius Adolfas

Valaitis    -žr.Jesis Antanas

Vanagas    -žr.Bručas Jurgis

Vanagaitis Zenonas -žr.Rombergas Zenonas

Vareika    -žr.Zaremba Juozas

Vaza    -žr.Semsys Sergijus

Vėžys    -žr.Tyjušas Jonas

Viesulas    -žr.Ramoška Albertas

Vijūnas    -žr.Valeika Matas

Vilkas

Žilvinas    -žr.Adomaitis Vytautas

Žilvitis    -žr.Bučinskas Petras

Žukauskas    -žr.Štreimikis Stasys

Žuvėdra

Šaltiniai ir literatūra

1    Алфавитный список изменников Родины, агентов иностранных разведок, карателей и других государственных преступников, подлежащих розыску. Москва 1979. С.385.

2    Girnius К.К. Partizanų kovos Lietuvoje. V.1990. P209.

3    Bubnys A Lietuvių antinacinė rezistencija 1941-1944 m. V.199L P.79-80.

4    Radvilėnas K. Kai siaubas artėjo. Punskas. 1995.

5    Барков Л. В дебряхъ абвера. Таллин 1971.

6    Gen.Justo parodymai//Laisvės kovų archyvas. K.1994. Т.10. P.170.

7    Pyragius J. Kovosiu kol gyvas. K.1993. P.167.

8    Hitleriniai parašiutininkai P.53.

9    Radvilėnas K. Kai siaubas artėjo. P.23-24.

10    Ten pat P24.

11    Hitleriniai parašiutininkai. P.51,54.

12    Radvilėnas K. Kai siaubas artėjo. P.105.

13    Hitleriniai parašiutininkai P.53; Lietuvos ypatingasis archyvas. F.l P15551L1 Kubilius Adolfas, Leono ir kt (iš viso 18 žmonių). 1945 4 30-1945 9 6. T.L L23.

14    LYA. F.L B.38701/3: Velavičius Ignas, Antano, g.1904 m. Telšių aps. 1945.05.3-1946.0L5. T.L P.108,145.

15    LYA. F.L B.15742/3: Eidimto Adolfo, Boleslovo ir kt. 1945 01 6-1945 09 27. L69.

16    Hitleriniai parašiutininkai P.49.

17    LYA. F.8. B.10/54: Tardymo skyrius. Piliečių kaltinamų bendradarbiavimu su vokiečių karine žvalgyba, tardymų protokolai. 1948 07 27-1950 08 28. P380.

18    Pyragius J. Kovosiu kol gyvas. P.168.

19    Ten pat

20    Radvilėnas K. Kai siaubas artėjo. P.50.

21    Hitleriniai parašiutininkai. P.6L

22    Radvilėnas K. Kai siaubas artėjo. P.146.

23    Ten pat

24    Ten pat P.98.

25    Ten pat P.105-106.

26    LYA. F.L B38701/3. T.2 P203.

27    Pyragius J. Kovosiu kol gyvas. P.168; Jakaitis J. Išdavystės keliu.-V.1976. P.125.

28    LYA. F.L B38701/3. T.2 P203; Pyragius J. Kovosiu kol gyvas. P.168.

29    LYA. F.L B.3128/3: Valiukėnas Antanas, Jurgio. 1945 06 91946 03 19. L10.

30    Radvilėnas K. kai siaubas artėjo. P22

31    LYA. F.L B38701/3. T.2 L478.

32    Laisvės kovų archyvaas. T.14. K. 1995. L 24.

33    Hitleriniai parašiutininkai. P.101

34    Ten pat P.100; LYA. F.8. B.10/17. I 257

35    Ten pat P.10L

36    Ten pat P.62

37    LYA F.8. B.10/17. L258.

38    Hitleriniai parašiutininkai. P.52,54-55.

39    LYA F.L B.P15551LI. T.L L106.

40    Ten pat

41    Ten pat.

42    Ten pat F.8. B.10/17. L240.

43    Ten pat 1 -257.

44    Ten pat F.L B38701/3. T.2 L.108-109.

45    Radvilėnas K. Kai siaubas artėjo. P.45.

46    Ten pat P3L

47    Ten pat P.75,88,97.

48    Ten pat P.108,128.

49    Ten pat P.43; LYA F.8. B.23/5: Tardymo skyrius Piliečių kaitinamų bendradarbiavimu su vokiečių tarnybomis tardymų protokolų nuorašai T. 5. 19610123-19610225. L182

50    Ten pat F.l B.38701/3. T.2 L112

51    Hitleriniai parašiutininkai. P.44.

52    Ten pat P.156.

53    Radvilėnas K. Kai siaubas artėjo. P.49; LYA. F.l B.38701/3. T3. L37.

54    Hitleriniai parašiutininkai. P.45.

55    Ten pat P36/156.

56    Ten pat P.44.

57    Ten pat P36.

58    Ten pat P.157,159.

59    Jakaitis J. Išdavystės keliu.-V.1976. P.126-127.

60    LYA. F.l B3128/3. L10.

61    Ten pat B38701/3. T.l Ll; ten pat T3. L38.

62    Ten pat T2. L270.

63    Ten pat L118; Ten pat. T3. L63.

64    Ten pat L18.

65    Ten pat Ll

66    Ten pat L2

67    Ten pat L133.

68    Ten pat L.134; ten pat B. P8816 LIE: Kapturauskas Algimantas, Augustino, g.1927 Kauno ra Baudžiamoji byla 1203.1945 12 1-1959 02 13. L15.

69    Ten pat B. P18713-LIĘ: Karvelis Antanas, Motiejaus ir kiti. Baudžiamoji byla. 1945 10 29-1991 01 7. L15.

71    Ten pat.

72    Ten pat L1720; Ten pat B.P18713LI. L.85,101; Ten pat B38701/3. T.3. L137.

73    Ten pat B.P18713LI. L103-104; Ten pat B38701/3. T3. L137.

74    Hitleriniai parašiutininkai. P37.

75    LYA F.l B.38701/3. T3. L55.

76    Archyviniai dokumentai.-3 rinkinys.-V.1961. P.41

77    LYA F.8. B.10/54. L130.

78    Ten pat B.10/17. L306.

79    Ten pat F.l. B.30422/3: Marijonas Smetona ir kt L38.

80    Ten pat B.P15551LI: Priedas Pocienė Ona, Juozo. 1950 08 5-1950 12 7. L15.

81    Ten pat B38701/3. T.3. L.137.

82    Ten pat F.8. B.10/17. L279.

83    Ten pat F.l. B.3128/3. L9.

84    Ten pat F.17. B.4/6. L73.

85    Mirties pėdsakai prie Nevėžio. V.1960. P.48.

• Ankstesnis
• Sekantis