TAURO APYGARDOS VADAS VIKTORAS VITKAUSKĄ-SAIDOKAS, KARIJOTAS
BIOGRAFIJOS
Beveik 10 metų prieš sovietinę okupaciją vykusi partizaninė kova Lietuvoje įrašė į mūsų istoriją daug didvyriškų puslapių, iškėlė daug sumanių, ryžtingų ir narsių vadų. Vienas jų - prieš 50 metų žuvęs Viktoras Vitkauskas-Saidokas, Karijotas.
V.Vitkauskas gimė 1920 m. rugpjūčio 1 d. Vencloviškių k., Čekiškės vls., Kauno aps. pasiturinčio ūkininko šeimoje. Tėvai turėjo 25 ha žemės. Mokėsi gimnazijoje, po to Belvederio pienininkystės-gyvulininkystės mokykloje ir buhalterių kursuose. 1943 m. vedė Eleną Žukaitę iš Kauno. 1944 m. užėjus rusams, dirbo Kauno galanterijos fabrike "Kaspinas" buhalteriu. 1946 m., saugumui mėginant jį užverbuoti agentu, iš Kauno pasitraukė ir rugpjūčio 16 d. įstojo į Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Prano Runo-Šarūno suorganizuotą dr.Vinco Kudirkos partizanų kuopą, veikusią prie Nemuno Šakių apskrityje. Buvo muzikalus, dainininkas, šokėjas, grojo smuiku ir eile kitų muzikos instrumentų.
1947 m. gegužės 12 d. buvo paskirtas Žalgirio rinktinės adjutantu ir pakeltas grandiniu. Rupgjūčio 18 d. baigė mokomąją kuopą ir jam buvo suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis. Rugsėjo 15 d. paskirtas rinktinės žvalgybos skyriaus viršininku, einant ir adjutanto pareigas. Lapkričio 6 d. apdovanotas juostele "Už uolumą".
1948 m. balandžio 2 d. paskirtas rinktinės štabo viršininku, o gegužės 4 d. - laikinai eiti rinktinės vado pareigas. Birželio 8 d. patvirtintas rinktinės vadu ir liepos 13 d. pakeltas puskarininkiu.
1949 m. kovo 21 d. paskirtas apygardos štabo viršininku, einant ir
□Viktoras Vitkauskas su žmona Elena
□Viktoras Vitkauskas gimnazistas
□Geležinio Vilko rinktinės vadas Antanas Pužas-Gintaras, Vytauto rinktinės vadas Algimantas Matusevičius-Neptūnas, Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Saidokas, Karijotas, Žalgirio rinktinės vadas Feliksas Žindžius-Tigras
rinktinės vado pareigas. Gegužės 5 d. jam suteiktas laisvės kovotojo-partizano leitenanto laipsnis. Lapkričio 1 d. paskirtas laikinai eiti apygardos vado pareigas, o gruodžio 24 d. apdovanotas II laipsnio Laisvės Kovos Kryžiumi.
1950 m. sausio 25 d. patvirtintas Tauro apygardos vadu, balandžio 15 d. pakeitė slapyvardį į Karijoto, o liepos 21 d. buvo paskirtas pirmuoju Pietų Lietuvos srities vado pavaduotoju.
Tapęs apygardos vadu, su buhalterio kruopštumu ėmėsi tvarkyti apygardos štabo kanceliariją. Saidokas pataisė apygardoje pašlijusius reikalus, stengėsi pakelti kovotojų ir gyventojų dvasią, įžiebti jų širdyse viltį, kad dar ne viskas prarasta. Kad jis pats tuo tikėjo, matosi iš jo išleisto įsakymo.
Visiškai slaptai
LLKS Tauro Apygardai
Įsakymas Nr.2 (OP)
Būstinė 1950 m. rugpjūčio mėn. 30 d.
Aplinkybės: Kaskart ryškiau aiškėja neišvengiamas karas tarp Vakarų ir Sov. Sąjungos. Mūsų ilgos ir sunkios kovos galutinė pergalė įvyks tik žlugus komunistinei Sov.Sąjungos jėgai. Ta lemiamoji diena šuoliais artėja, truks vergijos pančiai, kelsis Lietuvos valstybė į lygiateisių valstybių gretas gyvenimui. Iš pirmosios išsivadavimo ir atsikūrimo valandos iš vergijos tėvynei reikės taurių jos sūnų rankų ir būtiniausiems dalykams ginkluotos jos pajėgios kariuomenės.
Išvada: Šiandien tą vidaus ginkluotąją pajėgą sudarome mes ir lemiamą valandą, mobilizacijos keliu, mūsų eilės bus didinamos. O kad šiam momentui būtumėm tinkamai pasiruošę, turime šiandien stropiai ruoštis.
2
Įsakau Rn* vadams iki š.m. spalio mėn. 1 d. pravesti pilną apmokymą pagal PLSrS išleistų 1950 m. birželio mėn. Rikiuotės Statuto I dalį, Šaudybos Statutą ir Jauniems LKP apmokymo programą.
P** apmokymo išdavas 50.10.01 raportais pranešti man.
Šių žinių gilinimas P.org. Vn. vykdomas visą laiką.
□Tauro apygardos štabe. 1 .Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Saido-kas, Karijotas, 2.Geležinio Vilko rinktinės vadas Antanas Pužas-Gintaras, 3.-, 4.Žalgirio rinktinės vadas Feliksas Žindžius-Tigras
□Tauro apyg. vadas Viktoras Vitkauskas-Saidokas, Šturmo tėvūnijos skyriaus vadas Aleksandras Povilaitis-Riešutas, Žalgirio rn. vadas Feliksas Žindžius-Tigras, Žalgirio rn. ūkio skyriaus viršininkas Pranas Bastys-Dūmas. 1950 m. vasara
3
P. apmokymo subendrinimo ar kitų reikalų P sambūrius daryti tik būtiniausiais atvejais ir visapusiškai slaptai tą parengus iš anksto.
Stiprinti P. org. vn. žvalgybą ir kontržvalgybą.
Vykdyti:
Rinktinės
* Partizanų Ap. Vadas V.Karijotas
Didelis jo indėlis kaupiant partizaninės kovos istorijos archyvą. Rinktinių vadams jis įsakė surinkti medžiagą apie pirmuosius partizanus, jų vadus, organizatorius, jų kovos ir gyvenimo būdą, aprašyti jų klaidas ir sėkmingai atliktas operacijas, buvusius pasitarimus, posėdžius, nutarimus, kautynes, priešo siautėjimą, žmonių deportaciją, partizanų ir priešo nuostolius, žvalgybinę veiklą. Reikalavo, kad archyvinėje medžiagoje atsispindėtų atskirų partizanų nuopelnai, jų asmens žinios, būtų nurodyti ryšininkai ir rėmėjai, sutvarkytos visų likviduotų asmenų bylos, rinktinėse išleistų įsakymų bylos, sudaryti partizanų nuotraukų ir negatyvų archyvai. Buvo įsakyta, padedant gyventojams, sutvarkyti žinomas partizanų palaidojimo vietas, jas nufotografuoti ir aprašyti: kur yra kapas, kas ir kada ten palaidotas, vardas, pavardė, slapyvardis, gimimo ir žuvimo metai, jo kilimo vieta, profesija, žuvimo vieta ir aplinkybės. Rūpinosi, kad kiekvienas partizanas ir jo kova būtų tinkamai įvertinta, priklausomai nuo jo pasižymėjimo ir sugebėjimų būtų suteiktas atitinkamas karinis laipsnis, kad nė vienas partizanas nebūtų užmirštas. Peržiūrėjo apdovanojimų bylas ir, radęs, jo nuomone, neįvertintą asmenį, apdovanodavo aukštesniu apdovanojimu arba pakeldavo laipsnį. Daug pasižymėjusių ir jau žuvusių partizanų, apdovanotų juostelėmis už uolumą ar narsumą, jis pagerbė aukštesniu apdovanojimu - Laisvės Kovos Kryžiumi su kardais ar be jų. Taip pat apdovanojo pasižymėjusius ryšininkus ir rėmėjus.
Vadas Saidokas buvo partizanų labai vertinamas ir mylimas. Partizanai jį vadino Tėvu. Vertino jį ir aukštesnė partizanų vadovybė už pareigingumą, darbštumą, drąsą ir nurodydavo pavyzdžiu kitiems vadams.
1948 m. balandžio 12 d. Kidulių valsčiuje įvykusiose kautynėse žuvo jo draugas, Žalgirio rinktinės rikiuotės skyriaus viršininkas Jonas Kuras-Jaunutis. Matydamas, kad žuvęs draugas gali atitekti priešui, Saidokaspakėlė partizanus kontratakai, rusus atmušė ir išsivežę Jaunutį palaidojo. Saidokas dalyvavo daugiau nei dešimtyje kautynių.
1949 metais paskirtas apygardos štabo viršininku atnaujino "Laisvės Žvalgo" leidimą, kuris 1948 m. žuvus Tauro apygardos vadui Žvejui ir suėmus Kaune BDPS Prezidiumo narius, nebuvo leidžiamas. Saidokui žuvus, laikraščio leidimas nutrūko ir daugiau atnaujintas nebuvo.
1950 m., esant sunkiai partizanų finansinei padėčiai, įvykdė kelias finansines operacijas. Jų metu buvo paimtos stambios pinigų sumos ir paskirstyta apygardų štabams ir LLKS Prezidiumui. Už tai gavo pagyrimą.
1950 m. spalio mėn. iš Vakarų į Lietuvą grįžus Juozui Lukšai-Skirman-tui su radistais, Saidokas organizavo jų slėpimą, ryšį su Vakarais ir su LLKS vyriausia Lietuvos partizanų vadovybe.
1951 m. vasario 2 d. perdislokuojant apygardos štabą į naują vietą, partizanai važiavo pro Slavikų vls., Endrikių kaimo gyventojo Valaičio sodybą, kurioje buvo apsistojęs nakvynei čekistų būrys, ieškojęs Saidoko štabo.
□1950 09 5-6 d. Pietų Lietuvos srities, Tauro ir Dainavos apygardų vadovybės pasitarimas. Stovi 2-as Viktoras Vitkauskas-Saidokas, Karijotas, Sergijus Staniškis-Litas, Viltis
□Žalgirio rinktinės rikiuotės skyriaus viršininkas Jonas Kuras-Jurginas, Jaunutis ir štabo viršininkas Viktoras Vitkauskas-Saidokas, Karijotas
□ Žuvęs Viktoras Vitkauskas-Saidokas, Karijotas
Čekistams pastebėjus partizanus, įvyko kautynės. Partizanai traukėsi netoliese buvusio miško link. Kol pasiekė mišką, žuvo Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Saidokas, Karijotas, Žalgirio rinktinės Vasario 16-osios tėvūnijos vadas Pranas Rudnickas-Uosis ir jo adjutantas Vytautas Požereckas-Mindaugas, apygardos rūpybos poskyrio viršininkas Pranas Bastys-Dūmas ir štabo apsaugos kovotojas Jonas Račiukaitis-Jonas.
1951 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės atgavimo 43-ųjų metinių sukakties proga V. Vitkauskui-Saidokui, Karijotui buvo suteiktas laisvės kovotojo partizanų kapitono laipsnis.
Bonifacas Ulevičius
