Partizanai: Istorija ir dabartis

KĘSTUČIO APYGARDOS KŪRIMASIS (tęsinys)

DOKUMENTAI, FAKTAI, KOMENTARAI

Dalia Kuodytė

Taigi 1947m. pradžioje Jungtinė Kęstučio apygarda patyrė didelių nuostolių tiek rinktinių, tiek apygardos štabuose. Todėl buvo būtina reorganizacija. Nuo 1947m. vidurio visi pertvarkymai apygardoje, o vėliau — srityje ir visoje Lietuvoje susiję su Jono Žemaičio-Luko, Vytauto vardu.

1947m. gegužės 20-25d. įvykusiame apygardos vadų pasitarime J.Žemaitis buvo išrinktas apygardos vadu³⁴.

Kęstučio apygardos vadovybė: J.Žemaitis-Vytautas, Ant.Liesys-Idenas, Bartkus-Žadgaila, V.Gužas-Mindaugas

J.Žemaitis gimęs 1909m. Palangoje, ūkininkų šeimoje. Nepriklausomoje Lietuvoje buvo baigęs Aukštąją karo mokyklą, turėjo kapitono laipsnį. 1944m. įstojęs savanoriu į gen. P.PIechavičiaus Vietinę rinktinę, buvo paskirtas bataliono vadu. 1945m. išėjo į mišką. Pradėjęs partizaninę kovą rinktinės vadu, ją baigė — visos Lietuvos pasipriešinimo sąjūdžio vadu. Pradėjęs kapitonu, baigęs — part. generolu, J.Žemaitis-Vytautas įeis į Lietuvos istoriją kaip vienas garbingiausių jos karių.

1947m. viduryje Kęstučio apygardoje įvykę pasikeitimai buvo ypatingi. Reikėjo viską kurti iš naujo — organizuoti štabo veiklą, ieškoti pareigūnų į apygardos ir rinktinių štabus. Šis darbas truko visą mėnesį. Pagrindinis ir vienintelis J.Žemaičio pagalbininkas tuo metu buvo P.Bartkus-Sąžinė, KA štabo organizacinio skyriaus viršininkas.

Pirmoji apygardos vado pareiga buvo surasti pareigūnus į Žebenkšties rinktinės štabą, kuris, išėjus J.Žemaičiui, liko be vadovybės. Rinktinės vadu buvo paskirtas Edmundas Kurtinaitis-Kalnius (prieš tai jis buvo mokomas ir instruktuojamas)³⁵, štabo viršininku - Bronius Neverdauskas. Abu jie buvę mokytojai (ne kariškiai), todėl teko jiems padėti.

Tuo pat metu buvo formuojamas ir apygardos štabas. Štabo viršininku buvo paskirtas P.Bartkus-Žadgaila (vėliau PA vadas), operatyvinio skyriaus viršininku — Vytautas Gužas-Kardas (vėliau — Jūros srities štabo viršininkas), informacijos skyriaus viršininku - Antanas Liesis-Tauras (vėliau - Jūros sr. štabo narys). 1948m. pavasarį štabas buvo papildytas dar vienu nariu -Vaclovu Ivanausku-Vyteniu, Gintautu (vėliau - Jūros sr. vadas)³⁶. Taigi į J.Kęstučio apygardos štabą buvo surinkti Žemaitijos partizanų lyderiai, pakėlę sunkiausią atsakomybės naštą.

Pagrindinis naujojo štabo uždavinys buvo sutvarkyti ryšius tarp rinktinių ir su apygardos štabu, kad būtų galima koordinuoti padalinių veiklą. Ryšiais rūpinosi visi štabo nariai.

Nebuvo pamirštas ir leidybinis darbas. Po to, kai balandžio mėn. buvo sunaikinti 2 apygardos štabo bunkeriai ir visa ten buvusi įranga, spaustuvės įrengimu ir leidyba rūpintis buvo pavesta Vaidoto (buv. Naro) rinktinės vadovybei. 1947m. rugpjūčio mėn. ryšininkas J.Gudzinskas iš Kauno atvežė kitą spaustuvinę įrangą ir "Laisvės varpas" vėl pradėjo eiti.

Vaidoto rinktinę ir visą apygardą ištiko skaudi netektis, kai 1948m. sausio 16d. Ariogalos valsčiuje, Pagesaičio kaime, buvo sunaikintas bunkeris, kuriame buvo įrengta spaustuvė. Tada žuvo Vaidoto rinktinės vadas, vienas pirmųjų Žemaitijos partizanų organizatorių kpt. Juozas Čeponis-Tauragis, Budrys ir kiti štabo nariai ³¹.

Iki 1948m. pavasario J.Žemaičio-Vytauto vadovaujamoje Kęstučio apygardoje galutinai susiformavo ir persigrupavo rinktinės. Trys rinktinės -Knygnešio-Birutės, Lydžio-Aukuro ir Vaidoto sudarė Kęstučio apygardos branduolį, o kitos - Voverės, Atžalyno, Juozapavičiaus perėjo į Prisikėlimo apygardą.

Kęstučio apygardos vadovybės antspaudai

Apygardos vadovybė šiuo laikotarpiu aktyviai veikė ne tik savo apygardoje, bet ir palaikė glaudžius ryšius su kitomis apygardomis.

Kęstutėnai, sustiprinę štabus, sutelkę stiprias karines ir intelektualines pajėgas, pamažu perėmė iniciatyvą ir pradėjo formuoti visos Lietuvos partizanų vyriausiąją vadovybę. Šią užduotį jie sėkmingai įvykdė. 1948m. gegužės 5d. iš trijų apygardų įkuriama Jūros (Vakarų Lietuvos) sritis³⁸, jos vadu (iki birželio mėn.) tampa J.Žemaitis. Birželio 8d., atiduodamas srities vado pareigas A.Milaševičiui-Ruoniui³⁹, Vytautas rašo: "...Aš didžiuojuosi, kad esu iš Kęstutėnų, iš tarpo tų, kurie savo Tėvynei davė tokius didvyrius, kaip Visvydą ir kitus, kurių žygdarbiai ir vardai galbūt nėra žinomi, bet apie jų darbus sužinos, juos įvertins ir amžiais atmins atgimusi Lietuva..."

1948m. pirmoje pusėje KA štabas parengė norminius karinės veiklos dokumentus, kurie vėliau, juos pritaikius, buvo panaudoti visos Lietuvos partizanų (t.y. naujokų) apmokymo taisyklėms⁴⁰, mobilizacijos planams ir metodiniams nurodymams rengti⁴¹. Taigi 1948m. liepos mėnesį sudarytas KA štabas. Jo vadu tapo buvęs Lydžio rinktinės vadas Henrikas Danilevičius-Vidmantas, štabo viršininku -R.Gedvilas-Remigijus, Sidabras (buv. Birutės rinktinės štabo informacinio skytriaus viršininkas⁴²). Šios sudėties apygardos

KA partizanų vadai. Pirmas iš kairės - J.Žemaitis, pirmas iš dešinės - H.Danilevičius

štabas buvo įsikūręs Eržvilko valsčiuje, trijuose bunkeriuose, kuriuose laikėsi po kelis štabo narius⁴³. Viename bunkeryje spausdinamas "Laisvės varpas" ir kita apygardos spauda. Tokios sudėties štabas išsilaikė iki 1949m. balandžio mėnesio.

Štabo sudėtis keisdavosi dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai — kai kas nors žūdavo arba būdavo skiriamas kitoms pareigoms. Tačiau pasitaikydavo, kad narys būdavo nušalinamas dėl netinkamo elgesio, pavyzdžiui, 1949m. balandžio mėn. KA įvykę pasikeitimai - kaip tik tokie. 1948m. gruodžio 1d. apygardos vadas H.Danilevičius-Vidmanatas su štabo apsaugos būrio vadu Vl.Švelniu-Putinu ir ryšininku J.Trumpaičiu savavališkai išvyko į Kauną pasimatyti su žmona⁴⁴. "Kelionės" pasekmė -suimti Vl.Švelnys ir J.Trumpaitis, tik atsitiktinumo dėka pavyko pabėgti Vidmantui. 1949m. balandžio mėn. į Kęstučio apygardos štabą atvyko Jūros srities vadovybė išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Be to, reikėjo nuraminti partizanus, kurie įtarė apygardos vadą

Jūros sr. partizanų vadovybė ir Kęstučio apygardos naujasis štabas 1949m. kovo mėn.:
V. Gužas-Mindaugas, V.Ivanauskas-Vytenis, p.Bedalis, A.Milaševičius-Ruonis, Vl.Gudavičius-Vaišnoras, A.Miliulis-Algimantas, P.Kurtinaitis-Mantas, A.Liesys-Idenas, R.Gedvilas-Sidabras, nežinomas partizanas.

dirbant KGB. Susirinkime Vidmantas buvo atleistas iš apygardos vado pareigų. Nepasitvirtinus, kad jis užverbuotas KGB, buvo išsiųstas į Rytų Lietuvą kaip Vakarų srities atstovas⁴⁵.

Nepaisant visų įtarinėjimų, Vidmantas garbingai baigė savo kovą, 1949m. lapkričio 1d. žuvo Algimanto apygardos vado A.Starkaus-Montės bunkeryje, Anykščių valsčiuje.

Naujuoju apygardos vadu tapo Aleksas Miliulis-Neptūnas, Algimantas, buvęs Butageidžio rinktinės vadas⁴⁶ (iki 1946m. - Žygaičių mokyklos mokytojas). Jo pavaduotoju tapo Steponas Venckaitis-Biliūnas, št. viršininku liko R.Gedvilas-Remigijus.

Tokia štabų sudėties kaita, žinoma, labai trukdė dirbti. Nauji pareigūnai turėjo susipažinti su rinktinių štabų veikla, numatyti ir parengti taktinius nurodymus. Tačiau net ir pusmetį vadovavus, buvo sunku tai atlikti. Kiek galima, buvo tobulinama ne tik visos Lietuvos sąjūdžio struktūra, bet ir atskirų sričių. Po to, kai 1948m. pavasarį buvo sunaikintos aktyviausiai veikusios Kelmės⁴⁷ ir Eržvilko⁴⁸ pogrindinės organizacijos — OS, 1949m. ši struktūra oficialiai panaikinta⁴⁹ ir įkurta efektyvesnė, "trejetukų-slapukų" sistema. Taigi rėmėjų veikla tapo konspiratyvesnė, tikėtasi geriau apsisaugoti nuo šnipų ir išdavikų, nors tai darėsi vis sunkiau.

1949-1953m. partizanų žūtys, štabų naikinimai, dažniausiai susiję su išdavystėmis.

1949m. birželio 7-9d. Kaziškės miške pagal agentų Šimkaus ir Platono parodymus buvo įvykdyta MGB operacija, kurios metu visiškai sunaikintas Kęstučio apygardos štabas⁵⁰: žuvo apygardos vadas Algimantas Miliulis-Neptūnas; jo pavaduotojas Biliūnas, štabo narys Albertas Norkus-Starkus, suimtas štabo viršininkas Robertas Gedvilas-Sidabras. Išdavystė po išdavystės, saugumiečių klastai nebuvo ribų, palūžo net stiprieji. Robertas Gedvilas po suėmimo 3 mėnesius tylėjo. Vėliau — papasakojo, ką žinojo, stojo į akistatas kitiems suimtiesiems. Apie lūžį skaitome jo ranka rašytuose atsiminimuose: "...Vasaros pabaigoje mane atvedė į tardytojo kabinetą, kuriame išvydau savo motiną, kuri, apsipylusi ašaromis, pasakė, kad seserį nušovė partizanai, o ją žmonės įspėjo, kad bėgtų iš kaimo, nes ir ją nori sušaudyti. Po keletos dienų /.../ tardytojas man "išsitarė", kad seserį nušovęs Lyras iš užpakalio, kai ji sėdėjo miške greta Eimučio, šovė į pakaušį. Saugumiečių pasakojimais man buvo sunku patikėti, tačiau širdies skausmas ir pergyvenimas buvo didžiulis, mane sukrėtė visam gyvenimui⁵¹..." Išdavystė yra išdavystė - ji visada buvo ir bus laikoma bjauriausiu poelgiu. Sunku pateisinti pokario išdavystes, kai liejosi kraujas, kai bausmės buvo skaičiuojamos dešimtmečiais, tačiau reikia suprasti tą mechanizmą, kuriuo buvo laužomos sielos.

Kęstučio apygardos vadas Antanas Bakšys-Klajūnas, Germantas, (1949-1951m.).    

1949m. birželį naujuoju Kęstučio apygardos vadu tapo Antanas Bakštys-Germantas (iki tol Vaidoto rinkt, vadas). Tai dar viena asmenybė, verta išskirtinio dėmesio. A.Bakštys gimė 1923m. birželio 13d. Raseiniuose, amatininko šeimoje. 1941m. baigė gimnaziją, o 1944m. jis jau P.Plechavičiaus Vietinės rinktinės karys. Pasibaigus karui, mokytojavo Gervainių,

Kunionių pradinėse mokyklose. Buvo suimtas, paleistas dar kurį laiką dirbo Raseinių gimnazijoje, o 1947m. lapkričio mėnesį išėjo partizanauti, kaip daugelis kitų jo

kartos jaunuolių. Matyt, jie kitaip negalėjo, nes nemokėjo gyventi "Stalino saulei" šviečiant — buvo per dideli idealistai, per daug mylėjo laisvę.

Taigi vėl pasikeitė apygardos štabo sudėtis. Iš senojo štabo liko tik Kazimieras Ruibys-Inžinierius — informacijos skyriaus viršininkas.

Kęstučio apygardos rinktinės 1948-1953m.

Besikeičiant štabams ypač svarbu, kad buvo išlaikyta rinktinių- rajonų struktūra. Kęstučio apygardą sudarė Butageidžio, Birutės ir Vaidoto rinktinės, turinčios bent po kelis rajonus (2-3 būriai).

Birutės rinktinės štabas, 1949m.

Kaip rinktinių, taip ir rajonų pavadinimai keitėsi, dažniausiai išlaikydami tą pačią teritoriją. Pavyzdžiui, Butageidžio (buv. Lydžio, Aukuro) rinktinėje 1948m. sudaryti Marso, Švyturio rajonai⁵², vėliau sudarę Šalnos, Visvydo ir Dariaus rajonus. Rajonų vadovybė keitėsi pagal rinktinės ar apygardos poreikį: 1949m. Švyturio rajono vadas Pr.Briedis-Jūra buvo paskirtas Butageidžio štabo viršininku, būrio vadas P.Balčiūnas-Pušis - Dariaus rajono vadu. Tie pasikeitimai buvo susiję su rinktinės vado Alekso Miliulio paskyrimu Kęstučio apygardos vadu.

Jūros sr. vadas Vaclovas Ivanauskas-Vytenis

Vaidoto rinktinę sudarė Dainavos, Tulpės, Neringos rajonai. 1947m. gruodžio mėn. -1948m. kovo mėn. visi rinktinės štabai patyrė nuostolių.

Štabas buvo atkurtas vadovaujant A.Bakšiui-Germantui.

Visą laiką problematiška padėtis buvo Klaipėdos krašte. Kęstutėnai ten stengėsi palaikyti veiklius kovos vienetus.

1948m. Klaipėdos krašte ir dalyje Šilutės valsčiaus veikė Rambyno rinktinė⁵⁴. Matyt, ji gyvavo neilgai - 1948m. Šilutės MGB suėmė 30 asmenų, tarp jų ir rinktinės vadą Juozą Jurkaitį, ir rinktinė buvo likviduota.

Klaipėda buvo svarbus strateginis taškas, todėl 1950m. Jūros sr. vadovybė pavedė Birutės rinktinės Dubysos rajono vadovybei - St.Narbutui-Apolinarui, Br.Životkauskui-Keršiui Klaipėdoje atkurti organizaciją, kurios nariai rinktų žvalgybines žinias, išsiaiškintų ryšių galimybes su Vakarais⁵⁵. 1951m. kovo 24d. Klaipėdoje buvo suimta grupė Dubysos rajono asmenų, ir ši veikla nutrūko⁵⁶.

Kalbant apie struktūras, svarbu paminėti tai, kad 1949-1950m. žuvo daug senųjų partizanų vadų. Padėtį atskleidžia Jūros sr. vado V.lvanausko laiškas (1949 07 20)57, kuriame rašoma, kad srities apimtyje per 1949m. žuvo 15 pareigūnų, iš kurių žemiausi turėjo tėvonijos vadų teises, Kęstučio apygardoje, kuri buvo stipriausia srityje, visose rinktinėse yra tik po vieną pareigūną, atitinkantį einamas pareigas. Vien birželio mėn. Kęstučio apygarda neteko 30 eilinių partizanų. Manoma, kad esant tokiam žuvimų skaičiui, per 7-8 mėnesius Kęstučio apygardoje nebeliks partizanų.

Ši prognozė nepasitvirtino - pavieniai partizanai laikėsi dar ilgiau, tačiau struktūrų veikla buvo gerokai sumenkusi.

Kęstučio apygardos štabas 1951-1953m.

Paskutinieji partizanai

L.Grigonio-Užpalio sunaikintame bunkeryje rasti daiktai, 1950m. liepos 22d.

1951m. birželio mėnesį, susidarius kritiškai padėčiai srityje, pas Vytautą buvo sušauktas srities vadų pasitarimas, kuriame dalyvavo Prisikėlimo apygardos vadas P.Morkūnas-Rimantas, naujasis Kęstučio apygardos vadas K.Labanauskas-Justas,

Kariotas (buv. Birutės rinktinės vadas). Tai pareigūnai, kurie iki 1953m. dar organizavo štabų darbą⁵⁸. Nuo birželio iki lapkričio srities vado pareigas ėjo P.Morkūnas-Rimantas, o Germantas, laikinai dirbęs LLKS Prezidiumo sekretoriumi, nuo lapkričio mėn. vėl tapo srities vadu, o P.Morkūnas gruodžio mėn. - Kęstučio apygardos vadu.

1952m. Kęstučio apygardoje veikė 180 partizanų, o 1953m. -tik 23 partizanai⁵⁹. Apygardos štabą sudarė 2 asmenys — be vado Rimanto, štabo viršininkas Jonas Vilčinskas-Algirdas (jam žuvus - St.Zinkevičius). Dar 1952m. apygardos štabe veikė stipri spaustuvė⁶⁰, spausdinusi "Laisvės varpą", "Ugnį", taip pat nemažais tiražais atsišaukimus, kreipimusis.

Kęstučio apygardos štabo likvidavimo planai buvo siejami su LLKS Prezidiumo Pirmininko Vytauto paieškomis. Tuo tikslu 1952-1953m. buvo atlikta nemažai operatyvinių veiksmų, tačiau jie baigėsi be rezultatų.

Tik 1953m. kovo mėn. per suimtus partizanus Vitvytį ir Granitą buvo užmegztas ryšys su Rimantu laiškais. 1953m. birželio 19d. pastarasis buvo. iškviestas į susitikimą ir žuvo⁶¹.

Faktiškai apygardos štabas jau nebuvo atkurtas, tačiau pavieniai partizanai veikė dar iki 1957-1958 metų. Jiems sunaikinti buvo naudojamos visos galimos priemonės.

Kęstučio apygardos partizanai A.Mišeikis-Tarzanas ir J.Paliokas

Ištisą romaną galima būtų parašyti apie paskutiniųjų Birutės rinktinės partizanų žūtį Kelmės rajone. 1955m. suimti broliai Ignas ir Eugenijus Kybartai. Jie pasirašė ir buvo išleisti ieškoti savo brolio Vytauto ir besislapstančio buv. Kęstučio apygardos vado Justo-K.Labanausko. Birželio 17d., sutikę Justą, broliai džiaugėsi apgavę saugumą. Nežinia ko pastūmėtas, Justas prisistato į Kelmės MGB skyrių, užsiverbuoja, po keletos dienų nušauna Vytautą Kybartą, vėliau ir kitus du brolius⁵².

Tai jau buvo atviros žmogžudystės ir pagal bet kokį kodeksą reikalaujančios atlygio.

Vis dėlto, nepaisant šių skaudžių faktų, Kęstutėnai, pakėlę kardą už Tėvynės laisvę, su kardu rankoje žuvo, priesaikos nesulaužę.

Šaltiniai

34.    Lietuvos valstybinis visuomeninių organizacijų archyvas (toliau - LVVOA). F.3377. Ap55. B.204. L.45.

35.    Ten pat.

36.    Ten pat. L.48.

37.    Buv. LTSR VSK archyvas (toliau - VSKA). F.10. B.157/9. T.1. L61.

38.    Ten pat. F.6. B.5/9. T.6. L.188.

39.    Ten pat. F.6. B.5/9. T.6. L.190.

40.    Ten pat. L.174.

41.    Ten pat. L.177.

42.    Ten pat. B.b.f. B.35231/3. T.l. L14.

43.    Ten pat. Op.b.f. B.235. T.L L32

44.    Ten pat L32

45.    Ten pat B.b.f. B.35231/3. T.l. L14.

46.    Ten pat L30.

47.    Ten pat F.10. B.5/28 T.l. L79.

48.    Ten pat. F.6. B.5/9. T.5. L.111.

49.    Ten pat. B.b.f. B.35231/3. T.l. L.117.

50.    Ten pat. F.3. B.41/123. L82-83.

51.    PKTS archyvinių dokumentų rinkinys.

52. LVVOA. F.3377. Ap.55. B.215. L.8.

53.    Ten pat.

54.    LVVOA. B.3377. Ar.55. B.203. L.7.

55.    VSKA. Op.b.f. B.6154. T.2 L321.

56.    Ten pat F.10. B.7/3. T.3.

57.    LKA. Nr.7. L61-62

KĘSTUČIO APYGARDOS KARINĖ STRUKTŪRA 1948 - 1953 m.

4 lentelė

58.    LVVOA. B.67.

59.    VSKA. F.3. B.60/7. L19.

60.    Ten pat.

61.    Ten pat Op.b.f. B.6126. T.l. D.IL L15.

62.    Iš kur atsiranda pasakos apie Vilkolakius // Amžius. 1983 birželio 19-25d. Nr.25. L10.

1. Kęstučio apygardos vado įsakymas Nr.5, 1948m. balandžio 2d. apie štabų pareigūnų karinį parengimą

KV
1948 04 04
Nr.266

K Įsakymas Nr.5
1948m. balandžio 2d.

Operatyvinė dalis

1.

R. Vadams gegužės - birželio mėn. organizuoti ir vykdyti:

a)    neapmokytų partizanų parengimą,

b)    jefreitorių ir skyrių vadų parengimą,

c)    kuopų vadų ir kuopų vadų pavaduotojų karinį parengimą.

2.

Organizuojant ir vykdant apmokymus, vadovautis šiais nurodymais:

1.    Neapmokytų partizanų parengimas. Tokį apmokymą turi praeiti neapmokyti partizanai (kas įeina į tą kategoriją, išdėstyta priede). Parengimo tikslas: - duoti partizanams svarbiausias žinias, kurių neturint visi partizanų padaliniai ir bendrai kova už laisvę turėjo didelių nuostolių.

Dėti visas pastangas, kad parengimas būtų pradėtas š.m. gegužės mėn., baigtas liepos - rugpjūčio mėn.

Kiti nurodymai rengiant neapmokytus partizanus išdėstyti šio įsakymo priede Nr.1.

2.    Jefreitorių ir skyrių vadų parengimas. Organizuoti ir vykdyti tokį parengimą.

Trumpas jefreitorių ir skyrių vadų parengimo kursas. Į kursus siunčiami visi sąmoningesni partizanai ir jefreitoriai. Apmokymo laikas 3-5 savaitės /27-45 mokymo valandos/. Apmokymus pradėti š.m. gegužės mėn., baigti birželio mėn.

Apmokymų tikslas - sąmoningiausius partizanus ir jefreitorius parengti jefreitorių ir skyrių vadų pareigoms.

Konkretų apmokymų laiką nurodo RV (rinktinės vadas - red. past.). Apmokymų programą ir planą sudaro RŠOpSkV (rinktinės štabo operatyvinio skyriaus Viršininkas - red. past.), tvirtina RV.

Kursus organizuoja ir už parengimą atsako RV. Esant būtinybei ir susiklosčius aplinkybėms, kaimyninių R (rinktinių - red. past.) vadai pagal susitarimą kursus gali organizuoti kartu.

Baigus kurso parengimą, pažangumas turi būti tikrinamas egzaminais. Apmokymų rezultatai turi būti pranešti rinktinės vadovybei.

Kursantai, kurių programinės žinios ir kiti charakterizuojantys duomenys komisijos įvertinti ne žemiau, kaip vidutiniai, gali būti pristatyti atestacijai jefreitoriaus laipsniui, o praėjęs nustatytą stažą pagal atestacijos reikalavimus, pakeltas iki jaunesniojo seržanto. Apmokymams būtina panaudoti tokią pagrindinę literatūrą:

a)    krašto įstatus ir Karo lauko teismo įstatus.

b)    "Ką turi žinoti kiekvienas partizanas".

c)    tankų ir manevrinis parengimas - Lietuvos kariuomenės įstatai P-50. pagalbinė: NR ir OS įstatai, rinktinės įstatai, organizacijos programa.

3.    Kuopų vadų ir kuopų vadų pavaduotojų parengimas. Organizuoti ir vykdyti tokį parengimą.

4.    Trumpalaikiai BrV (būrių vadų - red. past.) parengimo kursai, j

kursus siunčiami visi skyrių ir būrių vadai.

Apmokymų laikas 3-5 savaitės. Apmokymą pradėti nuo to laiko, kai bus baigtas jefreitorių ir būrių vadų apmokymas.

Apmokymo tikslas - parengti sąmoningus, disciplinuotus ir savarankiškus jaun. vadus, galinčius vadovauti atskirai veikiantiems partizanų daliniams.

Kursus organizuoja ir už jų tinkamą pravedimą atsako RV. Jie tiksliai skiria apmokymų laiką, sudaro programą ir mokomąjį planą, kurių kopijas siunčia man.

Mokymo programos pagrindą turi sudaryti organizacijos ir JKApg (RNK ir teismų ar rinktinių štabų) įstatai "Ką turi žinoti kiekvienas partizanas” ir Lietuvos kariuomenės įstatai P-50.

Baigus mokomąją programą, žinios turi būti patikrintos egzaminais. Egzaminų rezultatai turi būti pranešti man.

Kursantai, kurių praeitos programos žinios ir kiti charakterizuojantys duomenys komisijos įvertintos ne žemiau kaip vidutinės, gali būti pristatyta j.seržanto laipsniui gauti, o praėjus stažą, atitinkamai su jų gabumais ir laipsnių suteikimo įstatais, suteikti aukštesnį laipsnį.

Apmokymams naudoti tokią pat literatūrą, kuri nurodyta 2-e paragrafe, tik studijuojama smulkiau ir detaliau.

3.

RV iš anksto aprūpinti paskirtus apmokymus vesti asmenis būtina literatūra ir kitomis būtiniausiomis priemonėmis.

4.

Asmeniškai ar per savo štabo darbuotojus tikrinti trumpų kursų, ruošiant jefreitorius ir dalinių vadus, eigą, apie patikrinimo rezultatus (mokslo pažymius) pranešti man.

Įpareigoti RaV (rajonų vadus - red. past.) pastoviai tikrinti neapmokytų partizanų apmokymų eigą pavaldžiuose daliniuose.

Priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, rinktinės vadui leidžiama nukrypti nuo šių nurodymų, bet svarbu, kad vienu ar kitu būdu iki vasaros pabaigos visi P (partizanai - red. past.) (iki būrio vado imtinai) sėkmingai baigtų nustatytą apmokymų programą, papildytų savo bagažą karinėmis ir kitomis žiniomis, ir, pagerėjus jų kariniam parengimui, nebebūtų mūsų tarpe tiek nuostolių.

Už gerą partizanų ir vadų parengimą atsakingi tiesioginiai jų viršininkai. Apie tai turi gerai žinoti visi, kurių pareiga - organizuoti parengimą, vykdyti ar kontroliuoti jį.

Priedas Nr.1. Neapmokytų partizanų apmokymo programos pavyzdys viename lape.

Pas. KV Skirgaila

/.../

/Buv. LTSR VSKA. F.6. B.5/9. T.6. L. 174-176. (originalas -rusų k.)/

2. Kęstučio apygardos vado Skirgailos 1948 04 10 bendrieji mobilizacijos planų parengimo ir jų vykdymo nurodymai

KV
1948 04 10
Nr.79 sl.

Slaptai - asmeniškai
Mobilizacinis

Bendrieji nurodymai

Mobilizacinių planų sudarymui ir vykdymui

(Norint išvengti plataus termino supratimo Mobilizacijos planais sutartinai vadinami planai, kai į partizanų gretas masiškai stoja PS (savanoriai) ir iš jų formuojami nauji daliniai).

Naudojami sutrumpinimai:

Mob. - mobilizacija, mobilizacinis.

Mob. pi. - mobilizacinis planas.

1. Mob. pl. sudaro, vykdo ir atsakingi už pranešimą:

a)    Rn (rinktinių - red. past.) ir Ra (rajonų - red. past.) štabuose - štabų viršininkai.

b)    partizanų daliniuose - jų vadai.

2.    Šiuo metu mob. pl. pagrindą turi sudaryti realūs ir vietose patikrinti duomenys:

a)    tikslus skaičius asmenų, atitinkančių partizanų reikalavimus ir iš anksto įsipareigojusių, galinčių, gavus įsakymą ar sutartą ženklą, įstoti į partizanus.

b)    vado žinioje esančių atsarginių ginklų ir šaudmenų patikrinimas.

3.    Mob. pi., be 2-o skyriaus a ir b punktuose nurodytų duomenų, dar turi būti nurodyta:

a)    ryšiai su savanoriais, jų telkimas, priesaikų priėmimas, išskirstymas į dalinius, ginklų išdavimas ir trumpas apmokymas;

b)    naujų dalinių formavimas, jų veiklos teritorijos nustatymas, kadrų pasiskirstymas;

c)    būdai, kuriais bus duotas įsakymas vykdyti mobilizacijos planus.

4.    Kiekvienas pareigūnas, sudarantis ir vykdantis mob. pl., turi atmintinai žinoti kiek galint daugiau duomenų. Tik duomenis, kuriuos labai sunku prisiminti, leidžiama užsirašyti sau suprantamais šifruotais ženklais.

5.    PD (partizanų dalinys - red. past.) vadas, /.../ gavęs iš savo tiesioginio viršininko įsakymą savo teritorijoje sudaryti mobilizacijos planą, privalo, laikydamasis griežčiausios konspiracijos, dėti visas pastangas jo įvykdymui ir apie tai turi pranešti pareigūnui, davusiam įsakymą, pagal 2-o straipsnio a ir b punktus ir kt. duomenis.

6.    Jei RV /.../ laiko esant reikalinga, gali pavesti kitam atsakingam asmeniui sudaryti mobilizacijos planus, ją vykdyti tam tikruose rajonuose ar miesteliuose.

7.    Negalima leisti, kad mobilizacinių pl. vykdymas veiktų ar silpnintų organizacijos ryšius ir žvalgybą. Vadų pareigas kontroliuoti, kad OS pareigūnai, įeinantys į mob. pl., turėtų gabius pavaduotojus, gerai žinančius mob. planą. Jei tokių pavaduotojų neatsirastų, tai atsakingi OS pareigūnai pagal mob. pl. negali būti priimti į partizanų eiles, nežiūrint į tai, kad jie to nori.

8.    Jei sudarant mob. pl. aiškiai jaučiamas tinkamų kadrų trūkumas, tai tokiu atveju vadai gali įsakyti pagal plano duomenis mobilizuoti seržantais ir karininkais, atitinkančiais P (partizanų - red. past.) reikalavimus, net jei jie anksčiau nėra įsipareigoję stoti į P eiles.

9.    Nuo dabar R vadai, kartu su siunčiamomis veiklos ataskaitomis, turės atsiųsti (pagal 2-o str. a ir b punktus) žinias, pagal sudarytą priede formą. Priedas: žinių forma - 1 lapas.

Pas. KV Skirgaila            Pas. KŠOrg. SKV Algirdas

/Buv. LTSR VSKA. F.6. B.5/9. L.177-178. (originalas - rusų k.)/

3. Kęstučio apygardos vado 1948 05 31 įsakymas Nr.7 (340) apie karinį-organizacinį apygardos pertvarkymą ir srities

įkūrimą

KV
(Kęstučio apygardos vadas)
1948 05 31
Nr.340

K įsakymas

(Kęstučio apygardai)

Nr.7.

1948m. gegužės 30d.

Organizacinė dalis

§1

Skelbiu įsakymų sričiai išrašus.

"1948m. gegužės 5d. įsakymas kraštui Nr.1. Organizacinė dalis. 1. Vasario - balandžio mėnesiais vykusiose derybose tarp K (Kęstučio apygarda), Ž ap (Žemaičių apygarda) ir G (Gražinos apygarda) jų vadovybė nutarė susijungti į stambesnį organizacinį vienetą - Kovos už laisvę sritį, kurios aukščiausias ir galutinis tikslas - atkovoti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

Nuo 1948 05 01 šios srities vadu paskirtas aš. (J.Žemaitis-Vytautas - red. past.)

Pagrindas: K vadovybės pasitarimų protokolai Nr. 75 iš 1948 02 05 ir 1948 03 31; G vadovybės pasitarimų protokolai 1948 03 15, Nr.1. ir Ž ap. vadovybės pasitarimų protokolai Nr. 11, 1948 04 03 ir Nr.16, 1948 05 01.

1. Šiandien pradėjau laikinai eiti srities vado pareigas.

Pagrindas: Žr. šio įsakymo pirmąjį punktą.

3.    Savo pavaduotoju palieku /.../

4.    Į srities sudėtį įeina K (Kęstučio ap.), G (Gražinos -Prisikėlimo ap.) ir Ž ap (Žemaičių ap.).

5.    Sritis - Vakarų Lietuvos sritis (sutr. VLSr).

6.    Vakarų Lietuvos srities slapyvardė - Jūra (sutr. J.).

/.../

"Jūros sr. įsakymas Nr.2, 1948m. gegužės 29d.

Organizacinė dalis

1. Siekiant sudaryti deramas sąlygas veiksmingesnei kovai už laisvę nuo 1948m. birželio 1d. įvykdyti tokią reorganizaciją:

a) K - Kl - NE iš K (Kęstučio) sudėties išskirti ir įvesti į G (Gražinos) apygardos sudėtį

b)    /.../

L.e. J sr. V p.

§2

KŠ Org. Sk. V (Kęstučio apygardos organizacinio skyriaus viršininkas) Tautmiliui leista nešioti sužeidimo ženklą.

§3

Naudotis tokiais slapyvardžiais:

Vietoj GA - Žynys (Žl)
" -"    GE -    Žalgiris (ŽA)
" -"    VI    -    Rambynas (RA)

 (pas.) KV Žaltys
(Kęstučio apygardos vadas)

/Buv. LTSR VSKA. F.6. B.5/9. T.6. L.188-189. (originalas -rusų k.)/

4. Kęstučio apygardos vado įsakymas Nr.8 (347) 1948m. birželio 8d. pereinant į kitas pareigas

KV

(Kęstučio apygardos vadas)

1948 06 06 Nr.347.

Įsakymas

Nr.8

1948m. birželio 8d.

Bendroji dalis

1.

Gavęs naują paskyrimą, šiandien nustojau vadovauti K (Kęstučio apygardai) ir iš K išeinu.

Pagrindas: š.m. srities įsakymas Nr. 181.

2.

Brangūs Kęstutėnai!

Tėvynei šaukiant šiandien palieku Jūsų gretas ir pradedu vykdyti naujas pareigas.

Visą savo partizanavimo laiką iki dabar praleidau Jūsų gretose, todėl nelengva su Jumis atsisveikinti. Mane džiugina tik viena viltis: kad ir būdamas kitoje vietoje turėsiu galimybę kartu su Jumis dirbti ir rūpintis Jūsų reikalais.

Aš didžiuojuosi, kad esu kilęs iš Kęstutėnų, iš aplinkos, kuri savo Tėvynei davė tokius didvyrius, kaip Visvydą ir kt., kurių didvyriški žygdarbiai ir vardai dar ne visiems žinomi, bet jų darbus įvertins ir amžiais atmins atgimusi Lietuva.

Kęstutėnai! Kaip ir iki šiol, taip ir toliau garbingai neškite iškeltą kovos už laisvę vėliavą. Stenkitės jos nesutepti savo darbais. Ir toliau būkite tokie susitelkę, draugiški, drąsūs ir disciplinuoti, pasitikėkite ir klausykite savo vadų.

Tobulinkite savo organizacines ir kitas žinias. Suaktyvinkite veiklą, valykite kaimus nuo priešiško elemento, tuo pačiu užkirskite okupantams kelią vykdyti jų planus, ypač kolonizaciją.

Mylėkite savo Tėvynę ir tautiečius taip, kaip mylėjo Jus žuvusieji broliai, seserys ir tikėkite šviesia Lietuvos ateitimi.

To linki Jums atsisveikindamas

KV (par.) Žaltys

/Buv. LTSR VSKA. F.6. B.5/9. T.6. L.190. (originalas - rusų k.)/

5. Jungtinės Kęstučio apygardos vado 1947m. informacija apie provokacinius leidinius

JU
1947 12 02
Nr.205.

Lam V

Sulig Jungtinės Kęstučio Apygardos pranešimu š.m. spalio mėn. pradžioje provokacinė partija, pasivadinusi "lietuvių tautinės partijos" (LTP) centro komiteto vardu, pradėjo organizuoti savo narius, kurie platina provokacinę spaudą, pavadintą "Vienybe".

JU žvalgybos žiniomis, š.m. lapkričio mėn. pradžioje JU ribose pasirodė nauja provokacinė spauda, pavadinta "Bočių keliais". Leidžia "LAL" "K" organas. Taip pat pastebėtos dvi provokatorių gaujos, susidedančios: viena iš 50, o antra iš 10 asmenų. Antroje gaujoje yra dvi moterys. Provokatoriai apsirengę švariais rūbais, blizgančiais antpečiais, dauguma su laipsniais leit., kap. ir kt. Vienas kitas su savimi nešasi atsarginius batus bei kitą aprangą. Vaizduoja turtingus, pav. užsidega papirosą, nurūko iki pusės ar mažiau ir meta, ima kitą, tą kiek parūkęs vėl meta, ima trečią ir t.t.

Ryšium su tuo, kad išvengti provokacijos ir, kad atitinkamai provokatorius sutikti, įsakau:

1. Dalinių vadams ir OS viršininkams visus LTP organizatorius sulaikyti, iškviesti ir atiduoti Karo Lauko Teismui. Įvykdžius KLT sprendimus prisiimti JUŠ.

2.    Ateityje pasirodančius kitokio pavadinimo provokacinius priešo leidinius po vieną egzempliorių atsiųsti JUŠ, o kitus sunaikinti. Jų platintojus susekti ir pasielgti sulig JKA pranešimo nurodymu.

3.    Su šio rašto ir JKA vadovybės pranešimo turiniu trumpiausiu laiku supažindinti žemesniuosius OS ir P pareigūnus bei narius. Partizanams nuolat informuoti gyventojus, kad nepasitikėtų ir visai neitų į kalbas su jokiais nepažįstamais partizanais, nors jie ir kažin kaip norėtų įtikinti esą partizanai.

Prie šio rašto pridedu JKA pranešimą.

Parašas
JUV

/Buv. LTSR VSKA. F.3. B.33/11. T.1. L.79./

6. J.Kęstučio apygardos vadovybės 1948m. pranešimas apie provokatorių veiklą

V. slaptas

JKA Vadovybės Pranešimas

Paskutiniai įvykiai verčia mus dar kartą priminti mūsų vadams ir kovotojams, kad kuo toliau, tuo daugiau priešas suranda vis naujus būdus pralįsti į mūsų gretų širdis ir susprogdinti jas iš vidaus, mūsų pačių lietuvių rankomis.

Gautomis iš Žemaitijos žiniomis, paaiškėjo, kad Šatrijos rinktinės Vadas kpt. Juozaitis kartu su savo štabu buvo grupės partizanų sušaudytas už neteisingos kovos linijos pravedimą. Įtartinas Šatrijos rinktinės Lėkarsto kuopos vadų ir kovotojų savivaliavimas, nes yra įtarimas, kad jie priešo buvo išprovokuoti.

Priešo tikslai aiškūs - suskaldyti lietuvių tautos jėgas.

JKA Vadovybė perspėja ir įsako: visus įtartinus daliniuose partizanus sulaikyti, iškvosti ir perduoti Karo Lauko teismui.

Su šio pranešimo turiniu trumpiausiu laiku supažindinti kaimyninių apygardų, rinktinų ir atskirų junginių vadus ir narius.

JKA Vadovybė

1948 03 13

/Buv. LTSR VSKA. F.3. B.33/11. T.1. L. 182./